Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas

2021-05-04 · Administracinė byla Nr. eI1-3825-279/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-05-04
Bylos Nr.
eI1-3825-279/2021
Teisminio proceso Nr.
3-65-3-00069-2021-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Nijolė Čekanauskienė (pirm.)
Pareiškėjas
E. T.
Atsakovas
Lietuvos valstybė atstovaujama Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI1-3825-279/2021Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00069-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1.; 51.4.; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 4 d.Panevėžys
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Nijolė Čekanauskienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. T. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas E. T. (toliau – pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą ir prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Panevėžio AVPK, ir atsakovės atstovas), priteisti jam 2000 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai dėl jo laikymo netinkamomis sąlygomis Panevėžio AVPK areštinėje (toliau – ir Areštinė, ir Panevėžio AVPK areštinė).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Panevėžio AVPK areštinėje buvo laikomas nežmoniškomis, antisanitarinėmis, žiauriomis, kankinančiomis sąlygomis. Panevėžio AVPK areštinėje pareiškėjas periodiškai buvo laikomas nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. iki 2020 m. spalio 29 d. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Panevėžio AVPK areštinės prausyklos (dušo) ir tualeto patalpose neveikė ar buvo apgadinti sanitarinių mazgų įrenginiai (kriauklių čiaupai, maišytuvai, jų rankenėlės, klozetų vandens nuleidimo mechanizmai), prausyklos (dušo) ir tualeto patalpos buvo nešvarios (nešvarios lubos, sienos, atšokę dažų ir tinko sluoksniai, suskaldytos plytelės, tualetų kabinose pilna nuorūkų). Pareiškėjas skunde nurodė, kad naudojantis tualetu nebuvo užtikrinamas jo privatumas, nes tualetų kabinose nebuvo galimybės užsirakinti, kabinose nebuvo durų, nebuvo net jokios užuolaidos, atribojančios jį nuo kameroje esančių kitų nuteistųjų ar į kamerą įėjusių pareigūnų. Pareiškėjas skunde nurodė, kad buvo laikomas kamerose, kuriose nebuvo sėdimo unitazo buvo tik grindyse esanti ertmė. Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose nebuvo pareigūnų iškvietimo sistemos, todėl norint iškviesti pareigūnus tekdavo kojomis ir rankomis spardyti duris. Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose buvo antisanitarinės sąlygos (žema temperatūra, drėgna). Pareiškėjas skunde nurodė, kad Panevėžio AVPK areštinėje buvo laikomas rūsyje esančiose kamerose, o tai nėra gyvenamosios patalpos. Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose neturėjo kur pasidėti drabužių, jam nebuvo išduotas antras patalynės komplektas, o minkštasis lovos inventorius tinkamai nebuvo išvalomas, jam buvo išduotas tik vienas rankšluostis. Pareiškėjas kalinimo Panevėžio AVPK areštinėje sąlygas vertino kaip žeminančias orumą, sukėlusias dvasinius, psichologinius išgyvenimus, pažeminimą ir taip padariusias pareiškėjui neturtinę žalą.

Atsiliepimas

Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujantis Panevėžio AVPK atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovės atstovas pateikė duomenis kokiose Panevėžio AVPK areštinės kamerose buvo laikomas pareiškėjas. Atsakovės atstovas nurodė, kad Panevėžio AVPK areštinės patalpos, sanitariniai įrenginiai, yra tvarkingi, tai patvirtina Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio departamento 2019 m. balandžio 10 d. patikrinimo aktas (duomenys neskelbtini), 2019 m. gruodžio 18 d. patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir 2019 m. balandžio 10 d. patikrinimo aktas (duomenys neskelbtini), 2019 m. gruodžio 18 d. patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad sanitarinio mazgo įrengimas Panevėžio AVPK areštinės kamerose atitinka teisės aktų reikalavimus: visose kamerose sanitarinis mazgas atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120-130 cm aukščio pertvara, jame įrengta šalto vandens tiekimo sistema, turkiško tipo tualetas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė), be to, papildomai įdėti kabliukai ant kurių galima kabinti audeklus, uždengiančius sanitarinį mazgą. Atsakovės atstovas nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 14 d. pareiškėjas pateikė prašymą jo nelaikyti areštinės kameroje vieno, todėl jam turėjo būti žinoma, kad sanitariniais įrenginiais naudosis ne vienas. Atsakovės atstovas nurodė, kad jog teisės aktuose nėra įtvirtinta, kad kamerose būtų įrengtas mygtukas areštinės pareigūnui iškviesti. Areštinės kamerose laikomi asmenys pareigūną gali išsikviesti pabelsdami į kameros duris. Atsakovės atstovas nurodė, kad Panevėžio AVPK areštinės kamerų langai yra varstomi, areštinė vėdinama mechaninės ventiliacijos būdu. Nurodė, Panevėžio AVPK areštinės patalpos atitinka higienos normų reikalavimus. Nurodė, kad Panevėžio AVPK areštinė yra įrengta pusrūsio patalpose. Atsakovės atstovas nurodė, kad areštinės kamerose yra įrengtos pakabos drabužiams pasidėti, pareiškėjui buvo išduotas patalynės komplektas (paklodė, užvalkalai antklodei ir pagalvei), du rankšluosčiai. Naujas patalynės komplektas pareiškėjui buvo išduodamas kai kitas patalynės komplektas buvo atiduodamas skalbti. Nurodė, kad Panevėžio AVPK areštinėje naudojamas minkštasis inventorius su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, atsparaus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėmis audinio, o dalis iš audinio tinkamo dezinfekuoti areštinėje esančioje dezinfekavimo kameroje. Patalynė Panevėžio AVPK skalbiama pagal sudarytą skalbimo paslaugų sutartį. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovės atstovas prašė pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio AVPK, dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. iki 2020 m. spalio 29 d. (su pertraukomis) patirtą neturtinę žalą. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas Panevėžio AVPK areštinėje buvo laikomas nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. iki 2020 m. spalio 29 d. (su pertraukomis) (toliau – ir ginčo laikotarpis), todėl teismas už šį laikotarpį teismine tvarka sprendžia pareiškėjo teisės į neturtinės žalos atlyginimo klausimą.

Ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio nuostatos. Jame įtvirtinta viešosios civilinės atsakomybės specifika, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė, lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybės civilinei atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus, ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, būtina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Panevėžio AVPK areštinės prausyklos (dušo) ir tualeto patalpose neveikė ar buvo apgadinti sanitarinių mazgų įrenginiai (kriauklių čiaupai, maišytuvai, jų rankenėlės, klozetų vandens nuleidimo mechanizmai), prausyklos (dušo) ir tualeto patalpos buvo nešvarios (nešvarios lubos, sienos, atšokę dažų ir tinko sluoksniai, suskaldytos plytelės, tualetų kabinose pilna nuorūkų).

Ginčo laikotarpiu policijos areštinių sveikatos saugos reikalavimus reglamentavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 134:2015).

Higienos normos HN 134:2015 12 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.

Higienos normos HN 134:2015 34 punkte numatyta bendrojo naudojimo laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos, jose esantys įrenginiai, inventorius turi būti švarūs, valomi laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vadovo nustatyta tvarka.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad Panevėžio AVPK areštinės patalpos, sanitariniai įrenginiai yra tvarkingi. Tokius atsakovės atstovo teiginius patvirtina byloje esantis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio departamento 2019 m. gruodžio 18 d. patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad 2019 m. lapkričio 27 d. atlikus periodinę kontrolę Panevėžio AVPK kamerose nustatyta, kad sanitariniai įrenginiai patikrinimo metu buvo techniškai tvarkingi, kamerose esantys asmenys patys rūpinasi švaros palaikymu, valosi kameras, tam jie yra aprūpinti valymo inventoriumi ir valymo priemonėmis, areštinėje esantys dušai yra tvarkingi, švarūs. Teismas neturi pagrindo abejoti šio patikrinimo akto pagrįstumu bei atsakovės atstovo atsiliepime nurodytų duomenų apie Panevėžio AVPK areštinės dušo patalpų, sanitariniai įrenginių tvarkingumą. Atsižvelgiant į tas išdėstyta, konstatuoti Panevėžio AVPK neteisėtus veiksmus CK 6.271 straipsnio prasme analizuojamu aspektu nėra pagrindo.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad buvo Panevėžio AVPK areštinėje buvo laikomas kamerose, kuriose nebuvo sėdimo unitazo, buvo tik grindyse esanti ertmė.

Žemesnės instancijos teismas

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad Panevėžio AVPK areštinės kamerose yra įrengti turkiško tipo tualetai ir tai atitinka teisės aktų reikalavimus. Tokie atsakovės atstovo argumentai atmetami. Teismas byloje spręsdamas dėl pareiškėjo skundo teiginio, kad jam neturtinę žalą sukėlė tai, jog Panevėžio AVPK areštinės kamerose sanitariniuose mazguose nėra įrengtų sėdimų klozetų, atsižvelgia į formuojamą teisminę praktiką. LVAT praktikoje yra pripažįstama, jog „nesėdimo tualeto“ įrengimas (buvimas) areštinėje neatitinka teisės aktų reikalavimų ir pažeidžia kalinamo asmens teises (žiūrėti 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1348-502/2017). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundo teiginys, kad Panevėžio AVPK areštinėje nesant įrengtų sėdimo unitazo buvo pažeistos jo teisės, laikomas pagrįstu, todėl nagrinėjamu aspektu konstatuojami neteisėti atsakovės atstovo veiksmai.

Pareiškėjas kaip vieną iš neturtinės žalos atsiradimo pagrindų nurodė Panevėžio AVPK areštinės kamerose privatumo naudojantis sanitariniu mazgu neužtikrinimą.

Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos tarnybos areštinės ir konvojaus skyriaus vyriausiasis specialistas L. M. 2021 m. vasario 23 d. tarnybiniame pranešime „Dėl E. T. skundo“ nurodė, kad visose kamerose sanitarinis mazgas atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120-130 cm aukščio pertvara. Tos pačios dienos tarnybiniame pranešime ,,Dėl areštinės kamerų stebėjimų langelių“ nurodė, kad Panevėžio AVPK areštinės kamerų duryse esantys langeliai yra skirti stebėti Areštinės kamerose esančių asmenų elgesį. Pro kamerų durų stebėjimo langelius pareigūnai mato beveik visą kamerą, išskyrus kameroje esančius kampus prie durų. Kadangi sanitariniai mazgai yra minėtuose kampuose, pareigūnai mato tik dalį sanitarinio mazgo. Taip pat tos pačios dienos tarnybiniame pranešime „Dėl areštinės kamerose esančių sanitarinių mazgų“ nurodė, kad 2005 m. atlikus Panevėžio AVPK Areštinės antrojo korpuso kapitalinį remontą, o 2013 m. pirmojo korpuso remontą, visų kamerų sanitariniuose mazguose buvo įdėti kabliukai, ant kurių asmenys atlikdami gamtinius reikalus gali užkabinti audeklus. Asmenys specialiomis sanitarinių mazgų uždangomis nėra aprūpinami, tačiau atlikdami gamtinius reikalus jie sanitarinius mazgus užsidengia iš jiems išduodamų arba iš savo turimų paklodžių.

Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką, privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas gali būti vertinamas kaip viena iš aplinkybių, lemianti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (pavyzdžiui EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą). Pažymėtina, kad byloje A. M. prieš Rusiją priimtame 2009 m. kovo 12 d. sprendime (pareiškimo Nr. 15210/07) EŽTT konstatavo, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau ji neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis tiek galėjo būti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių. LVAT praktikoje šiuo aspektu laikomasi pozicijos, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumo užtikrinimas (pavyzdžiui 2016 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016). Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose nurodoma, kad kamerose turi būti atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas (jo neizoliavimas nuo bendros kameros erdvės) vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumą pažeidžiantis elgesys.

Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad kamerose, kuriose kalėjo pareiškėjas, sanitarinis mazgas nebuvo visiškai atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, todėl tai laikytina pareiškėjo teisių pažeidimu, sukėlusiu jam neigiamų išgyvenimų, sietinų su atsakovės atstovo pareigos užtikrinti pareiškėjui teisę į privatumą nevykdymu, turėjusiu įtakos jo sąlygų bloginimui. Nors atsakovės atstovas tvirtino, kad buvo sudaryta galimybė sanitarinį mazgą užsidengti audeklu, atkreiptinas dėmesys, jog LVAT 2017 m. liepos 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017 šiuo aspektu taip pat buvo vertinama, kad tualetą atskiriantis audeklas nelaikytas tinkamu tualeto įrengimu bei jo atskyrimu nuo gyvenamųjų patalpų. Kitoje byloje vertinta, jog pareiškėjo privatumas naudojantis areštinės kamerose įrengtais sanitariniais įrenginiais, kai iš vienos pusės jis visiškai nebuvo atskirtas (suteikiant galimybę tik užsidengti paties pasirūpintu audiniu), nebuvo tinkamai užtikrintas (pavyzdžiui LVAT 2017 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1092-624/2017).

LVAT yra išaiškinęs, kad yra pagrindas pripažinti įkalinto asmens privatumo naudojantis tualetu pažeidimą tik tomis dienomis, kai jis kameroje yra laikomas ne vienas, bet kartu su kitu asmeniu (LVAT 2019 m. sausio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4-492/2019, 2018 m. sausio 4 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2556-602/2017; 2017 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1703-492/2017).

Iš byloje esančio Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos tarnybos areštinės ir konvojaus skyriaus vyriausiojo specialisto L. M. 2021 m. vasario 23 d. tarnybinio pranešimo „Dėl E. T. laikymo areštinėje“ matyti, kad pareiškėjas Panevėžio AVPK areštinėje buvo laikomas: nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. iki 2020 m. rugsėjo 3 d. buvo laikomas kamerose Nr. 1 ir Nr. 14 vienas; nuo 2020 m. rugsėjo 14 d. iki 2020 m. rugsėjo 16 d. laikytas kameroje Nr. 1 su vienu asmeniu; 2020 m. spalio 19 d. iki 2020 m. spalio 22 d. laikytas kameroje Nr. 1 vienas; nuo 2020 m. spalio 26 d. iki 2020 m. spalio 29 d. laikytas kamerose Nr. 1 ir Nr. 10 vienas.

Įvertinus bylos aplinkybes, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 14 d. iki 2020 m. rugsėjo 16 d. (3 paras) pareiškėjas kameroje buvo laikomas ne vienas. Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 14 d. atsakovės atstovui pateikė prašymą nelaikyti jo kameroje vieno, pareiškėjui buvo išaiškinta, kad kameroje sanitariniais įrenginiais turės naudotis ne vienas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjo teisė į privatumą Panevėžio AVPK areštinėje nebuvo pažeista, todėl konstatuoti neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų analizuojamu aspektu nėra.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas kelia reikalavimą atlyginti neturtinę žalą dėl to, jog Panevėžio AVPK areštinės kamerose, norint išsikviesti budintį policijos pareigūną, nebuvo galimybės pasinaudoti signalizacijos mygtuku.

Areštinių saugos ir eksploatavimo reikalavimus iki 2020 m. rugsėjo 15 d. reglamentavo Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 380 patvirtinti ,,Policijos įstaigų areštinių saugos ir eksploatavimo reikalavimai”. Pažymėta, kad minėtas teisės aktas nenustatė reikalavimo signalizacijos mygtukus įrengti teritorinės policijos įstaigos areštinės kamerose. Nuo 2020 m. rugsėjo 16 d. Areštinių saugos ir eksploatavimo reikalavimus reglamentuoja Lietuvos policijos generalinio komisaro 2020 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. 5-V-783 patvirtinti ,,Policijos areštinių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės“. Minėtų taisyklių 19.4 punkte numatyta, kad įrengiant kamerą, joje turi būti įrengtas aliarminio iškvietimo mygtukas. Tačiau teismas pažymi, kad 2020 m. rugsėjo 15 d. įsakymu patvirtintų ,,Policijos areštinių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių“ 2 punkte numatyta, kad šių taisyklių nuostatos taikomos tik naujai statomoms, rekonstruojamoms ar kapitališkai remontuojamoms policijos areštinėms. Veikiančioms policijos areštinėms gali būti taikomi tik tie Taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų remonto darbais. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Panevėžio AVPK areštinės patalpos 2005 m. ir 2013 m. buvo kapitališkai suremontuotos, todėl teismo vertinimu 2020 m. rugsėjo 15 d. įsakymu patvirtintų ,,Policijos areštinių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių“ 19.4 punkte įtvirtintas reikalavimas kamerose įrengti aliarminio iškvietimo mygtukai, Panevėžio AVK areštinei netaikomas.

Pažymėtina, kad Europos kalėjimų taisyklių (Europos Ministrų Komiteto rekomendacija šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“) 18.2. punkto c) dalies nuostatos įtvirtinančios rekomendaciją laisvės atėmimo vietose įrengti aliarmo sistemą, kuri leistų kaliniams nedelsiant susisiekti su personalu, taikytinos tik laisvės atėmimo vietose, o ne laikino sulaikymo ir laikymo vietose (šiuo atveju Panevėžio AVPK Areštinėje). Pažymėtina, jog tokios pozicijos laikosi ir LVAT (2017 m. sausio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-9-602/2017). Pažymėtina, kad šiuo metu galiojančios ,,Policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos“ (toliau – Instrukcija) patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. vasario 10 d. įsakymu (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. lapkričio 3 d. įsakymo Nr. 5-V-889 redakcija) 93.3 papunktis nustato policijos areštinės vidaus posto funkcijas atliekančio pareigūno pareigą periodiškai bet ne rečiau kaip kartą kas 30 min. pro durų stebėjimo langelius patikrinti asmenis, esančius kamerose ir apie atliktą patikrinimą informuoti policijos areštinės budėtojo funkcijas atliekantį pareigūną; jei tam tikriems asmenims yra skirtas nuolatinis stebėjimas, vykdyti nepertraukiamą jų stebėjimą.

Atsakovės atstovas atsiliepime patvirtino, jog Panevėžio AVPK areštinės pareigūnai laikosi minėtųjų Instrukcijos nuostatų. Tuo tarpu, pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie sudarytų pagrindą abejoti Instrukcijos nuostatų laikymąsi Panevėžio AVPK areštinėje. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju Panevėžio AVPK areštinėje, nesant įrengtų signalizacijos mygtukų, kuriais būtų galima iškviesti budintį pareigūną, nebuvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, taip pat ir pareiškėjo teisė į saugią gyvenamąją aplinką, todėl nenustačius neteisėtų veiksmų, valstybei nekyla prievolė atlyginti pareiškėjo reikalaujamą neturtinę žalą.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad neturtinė žala jam buvo padaryta ir tuo, kad kamerose buvo antisanitarinės sąlygos (kamerų langai nesandarūs, kamerose šalta ir drėgna, tvyroja smarvė).

Higienos normos HN 134:2015 16 punkte numatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose naudojimosi šiomis patalpomis dieną oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C.

Higienos normos HN 134:2015 17 punkte numatyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad Panevėžio AVPK areštinės kamerų langai varstomi, areštinė vėdinama mechaninės ventiliacijos būdu, oro temperatūra ir drėgmės santykis atitinka Higienos normos HN134:2015 reikalavimus. Tokius atsakovės atstovo teiginius patvirtina byloje esantys Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio departamento 2018 m. kovo 2 d. patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. balandžio 10 d. patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. gruodžio 18 d. patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurių matyti, kad patikrinus Panevėžio AVPK areštinės kameras Higienos normos HN 134:2015 16 ir 17 punkto pažeidimų nenustatyta. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, kad dėl prastų sąlygų kamerose pareiškėjas būtų kreipęsis į Panevėžio AVPK areštinės administraciją ar į Nacionalinio visuomenės sveikatos centrą. Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, pareiškėjo skundo teiginys dėl antisanitarinių sąlygų Panevėžio AVPK areštinės kamerose atmetamas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Panevėžio AVPK areštinėje buvo laikomas rūsyje esančiose kamerose, o tai nėra gyvenamosios patalpos.

Higienos normos HN 134:2015 13 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomi asmenys turi būti apgyvendinti tik gyvenamosiose patalpose.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad Panevėžio AVPK areštinė įrengta ne rūsyje, o pusrūsio patalpose. Tokį atsakovo atstovo teiginį patvirtina ir byloje esantis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio departamento 2019 m. gruodžio 18 d. patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad Panevėžio AVPK areštinė įrengta pusrūsio patalpose, areštinėje laikomi asmenys yra apgyvendinti gyvenamosiose patalpose – kamerose. Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, pareiškėjo skundo teiginys, kad jis Panevėžio AVPK areštinėje buvo laikomas ne gyvenamosiose patalpose, atmetamas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose neturėjo kur pasidėti drabužių, jam nebuvo išduotas antras patalynės komplektas, o minkštasis lovos inventorius tinkamai nebuvo išvalomas, jam buvo išduotas tik vienas rankšluostis.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad Panevėžio AVPK areštinės kamerose yra įrengtos pakabos drabužiams pasidėti, tai patvirtina ir esantis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio departamento 2019 m. gruodžio 18 d. patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad vadovaujantis Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (toliau – Materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašas) nustatyta tvarka, pareiškėjui buvo išduotas patalynės komplektas (paklodė, užvalkalai antklodei ir pagalvei), du rankšluosčiai. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jam nebuvo išduotas antras patalynės komplektas, tačiau teismas sutinka su atsakovės atstovo nurodytu argumentu, kad pareiškėjui antras patalynės komplektas neišduotas pagrįstai, nes kaip yra nurodyta Materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos apraše, suimtiesiems (nuteistiesiems) išduodamas tik vienas patalynės komplektas, o kitas išduodamas tada, kai patalynė atiduodama skalbti.

Vertinant pareiškėjo skundo teiginį, kad jam skirtas minkštasis inventorius nebuvo tinkamai išvalomas, teismas pažymi, kad iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio departamento 2019 m. gruodžio 18 d. patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad Panevėžio AVPK areštinėje naudojamas minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) yra su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, atsparaus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėmis audinio. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad minkštojo inventoriaus dalis, kuri yra iš audinio tinkamo dezinfekuoti, yra dezinfekuojama areštinėje esančioje dezinfekavimo kameroje. Patalynė yra skalbiama pagal su uždarąja akcine bendrove ,,Kagris“ 2020 m. liepos 1 d. sudarytą skalbimo paslaugų sutartį.

Remiantis tuo, kad išdėstyta, pareiškėjo skundo teiginiai, kad kamerose neturėjo kur pasidėti drabužių, kad jam nebuvo išduotas antras patalynės komplektas, antras rankšluostis, o minkštasis lovos inventorius tinkamai nebuvo išvalomas, atmetami kaip nepagrįsti.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiu (viso 15 parų) buvo pažeista pareiškėjo teisė naudotis tinkamai įrengtu tualetu.

Pareiškėjas pateiktu skundu prašo priteisti 2000 Eur neturtinės žalos.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neturtinės žalos atlyginimo būdo aspektu akcentuotina, kad neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais, o teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas. EŽTT yra konstatavęs, kad tam tikrais atvejais teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žiūrėti, pavyzdžiui 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje D. prieš Lietuvą). Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas, o tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žiūrėti, pavyzdžiui EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą).

Teismo vertinimu nagrinėjamu atveju konstatuotas pažeidimas pareiškėjui galėjo sukelti tik nežymų trumpalaikį nepatogumą. Byloje nenustatyta, kad dėl pareiškėjo laikymo Panevėžio AVPK areštinėje sąlygų atsirado žalingų padarinių pareiškėjo fizinei ar psichinei sveikatai, pareiškėjas nusiskundimų dėl netinkamų laikymo sąlygų Panevėžio AVPK administracijai nereiškė. Byloje taip pat nenustatyta, kad pareigūnai būtų sąmoningai siekę pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Taigi nustatytas trumpalaikis pažeidimas (atskirais laikotarpiais, iš viso 15 parų) nebuvo itin reikšmingi ir galintis sukelti itin neigiamas pasekmes. Teismas įvertinęs padaryto pažeidimo pobūdį, trukmę, mastą ir intensyvumą, sprendžia, jog pripažinimas, kad ginčo laikotarpiu buvo pažeista pareiškėjo teisė į tinkamas laikymo sąlygas Panevėžio AVPK, yra pakankama satisfakcija pareiškėjo patirtai neturtinei žalai kompensuoti, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo E. T. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Nijolė Čekanauskienė