Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Albina Pupeikienė, kolegijos teisėjos Virginija Nijolė Griškevičienė, Danguolė Martinavičienė, kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės UAB „Via Maris“ atskirąjį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės O. M. įmonės „Rolijona“ ieškinį atsakovams M. G. (M. G.) ir UAB „Via Maris“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė O. M. įmonė „Rolijona“ pareiškė ieškinį atsakovams M. G. ir UAB „Via Maris“, kuriuo prašo priteisti po 32 670 Lt skolos iš kiekvieno atsakovo, bei įstatyme numatytas procesines palūkanas. Ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovų turtą.

Palangos miesto apylinkės teismas 2010 m. sausio 13 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą ir pareikštiems reikalavimams užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovams priklausantį turtą, jo nesant – pinigines lėšas, ieškinio sumos ribose, t. y. kiekvieno atsakovo 32 670 Lt vertės turtą.

Atsakovė UAB „Via Maris“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 13 d. nutartį. Nurodo, kad ieškovas nepagrindė objektyvios grėsmės būsimam teismo sprendimo įvykdymui. Teismas netinkamai vertino aplinkybes dėl šalių sutartinių įsipareigojimų laikymosi – ieškinys yra nepagrįstas. Byloje nėra duomenų apie atsakovės turtinę padėtį, kuriais remiantis būtų galima teigti, kad apeliantė negalės įvykdyti sprendimo.

Atsakovo M. G. atstovas advokatas Adomas Kunčius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.

Atskirasis skundas atmestinas.

Atsakovė UAB „Via Maris“ teigia, kad ieškinys nepagrįstas. Nagrinėjamos kategorijos bylose, kuriose sprendžiamas privataus pobūdžio civilinis ginčas, teismas nagrinėja ginčą neviršydamas tų ribų, kokias nustato ginčo šalys, naudodamosi savo dispozityvine teise. Taigi nustatydamos bylos nagrinėjimo ribas – suformuluodamos savo materialinį teisinį reikalavimą, šalys pasirenka ir, jų manymu, tinkamus atsakomybės subjektus, kuriems nukreipia savo reikalavimus, – taip nustato savo reikalavimų ribas konkretiems subjektams – atsakovams. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, yra analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipiąs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės, ieškinys yra atmetamas.

Kolegija atkreipia dėmesį, jog Palangos miesto apylinkės teismas, 2010 m. sausio 13 d. nutartimi taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendė ir nenagrinėjo ieškovės pareikštų piniginių reikalavimų iš esmės. Atsakovų turto areštas taikytas kaip preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymą, ir tuo užtikrinti jo privalomumą. Pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti yra pagrįsta teismo abejonė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovės reikalavimai kiekvienam iš atsakovų yra pakankamai dideli – po 32 670 Lt kiekvienam, todėl tai sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali kilti grėsmė ieškovės turtiniams interesams. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinio užtikrinimo priemonės taikytos neperžengiant ieškovės pareikštų piniginių reikalavimų sumos ribų. Be to, laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos vadovaujantis ekonomiškumo principu – areštuotas turtas, o tik jo nesant ar esant nepakankamai, ir atsakovų piniginės lėšos. Pritaikytos laikinosios apsaugos primonės nesustabdo nei apeliantės, nei kito atsakovo įprastinės veiklos. Be to, turto areštas nėra susijęs su draudimu naudotis ir valdyti areštuotą turtą – areštuoto turto savininko disponavimo teisė apribojama tiek, kiek reikia ieškiniu pareikštų reikalavimų įvykdymui užtikrinti. Atsakovų turto, kurio vertė viršija ieškovo prašomą priteisti sumą, disponavimo teisės apribojimo įstatymai nenumato.

Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, todėl Palangos miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 13 d. nutartį apeliantės atskirojo skundo motyvais naikinti nėra pagrindo – ji paliktina nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad atsakovė turi teisę motyvuotai prašyti teismo pakeisti laikinąją apsaugos priemonę ar panaikinti pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę (CPK 146 straipsnio 1 ir 2 dalys, 178 straipsnis). Procesas dėl skundžiamos teismo nutarties neužkerta apeliantei galimybės pasinaudoti šiomis teisėmis.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.