Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2A-354-253/2011

2011 m. birželio 3 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Albinos Pupeikienės, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio, sekretoriaujant Rimai Zigmantienei, dalyvaujant ieškovės O. M. įmonės „Rolijona“ atstovams O. M. ir advokatui Raimondui Kivyliui, atsakovo atstovui advokatui Adomui Kunčiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės UAB „Via Maris“ ir atsakovo M. G. (M. G.) apeliacinius skundus dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2010-09-09 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. M. įmonės „Rolijona“ ieškinį atsakovams M. G., UAB „Via Maris“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai netenkintini.

Byloje kilo ginčas dėl atsiskaitymo už tarpininkavimo paslaugas. Nustatyta, kad 2009-07-13 tarp šalių sudaryta pirminė sutartis, kuria atsakovė UAB „Via Maris“ įsipareigojo sumokėti ieškovei už tarpininkavimo paslaugas 27 000 Lt plius PVM po notarinės sutarties dėl buto/patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su 665/1857 dalimis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašymo, o atsakovas M. G. įsipareigojo sumokėti ieškovei už tarpininkavimo paslaugas 27 000 Lt plius PVM dalimis (b. l. 27). Notarinę minėto turto pirkimo-pardavimo sutartį numatyta pasirašyti iki 2009-07-30.

Sutartis yra vienas iš prievolės atsiradimo pagrindų (LR CK 6.2 str.). Iš bylos duomenų matyti, kad šalių 2009-07-13 pirminė sutartis, turinti preliminariosios sutarties elementų, ieškovės ir atsakovų teisinių santykių atžvilgiu buvo atlygintinių paslaugų teikimo sutartis. Paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (LR CK 6.716 str. 1 d.). Minėtoje sutartyje numatytas ieškovės paslaugų suteikimas, bei susitarta dėl tam tikro rezultato – atsakovams sudaryti notarinę nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį. Pažymėtina, kad pagal 2009-07-13 pirminę sutartį atsakovas M. G. įsipareigojo sumokėti 13 500 Lt po šios sutarties surašymo, taigi šios sutarties kainos dalies mokėjimas nepriklauso nuo ieškovės tarpininkavimo paslaugų rezultato.

Apeliantai nurodo, kad ieškovės nustatytas 5 proc. dydžio atlyginimas už tarpininkavimo paslaugas yra didesnis nei įprastas mokestis už tokias paslaugas – 1-2 proc. sandorio kainos. Be to, apeliantų manymu, atsakovų įsipareigota sumokėti suma už tarpininkavimo paslaugas buvo pakankamai didelė, tad ieškovės įsipareigojimai neapsiribojo vien turto pirkimo-pardavimo sutarties projekto sudarymu. Pažymėtina, kad įstatyme įtvirtintas sutarčių laisvės principas suteikia šalims teisę sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti įstatyme nenumatytas, įstatymams neprieštaraujančias sutartis (LR CK 6.156 str. 1 d.). Sutartyje šalys taip pat susitaria ir nustato paslaugų kainą (LR CK 6.720 str. 1 d.). Atsižvelgus į tai, kad šalys, pasinaudodamos sutarčių laisvės principu bei įvertinusios tuo metu buvusią ekonominę situaciją rinkoje, nustatė savo tarpusavio įsipareigojimus, bei atlyginimo už ieškovės teikiamas paslaugas dydį, šie apeliantų argumentai vertintini kaip nepagrįsti.

Apeliantai nurodo, kad ieškovė neįvykdė savo įsipareigojimų pagal 2009-07-13 pirminę sutartį, kadangi nustatytu laiku neparengė pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti riekiamų dokumentų. Apeliantai nurodo, kad nekilnojamojo turto pirkėjas – atsakovas M. G. yra Rusijos Federacijos pilietis ir įsigyti žemę Lietuvos Respublikoje gali tik jo įsteigta įmonė, taigi ieškovė, sutartyje įsipareigojusi paruošti nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo dokumentus, kartu įsipareigojo ir atsakovo M. G. vardu įsteigi įmonę. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis apeliantų argumentas yra teisiškai ir faktiškai nepagrįstas. Ieškovė nurodė, kad atsakovas ruošėsi steigti įmonę pats, šį argumentą patvirtina bylos duomenys, 2009-07-09, t. y. dar prieš šalims sudarant pirminę sutartį, buvo kreiptasi į VĮ Registrų centras dėl laikino juridinio asmens UAB „Egusta“ pavadinimo įtraukimo į juridinių asmenų registrą (t. 1, b. l. 50). Tai patvirtina, kad atsakovui M. G. buvo suteikta informacija apie užsieniečiams taikomus žemės įsigijimo Lietuvos Respublikoje apribojimus. Byloje nenustatyta, kad atsakovas M. G. buvo suteikęs ieškovei įgaliojimą veikti jo vardu ir atlikti veiksmus juridinio asmens įsteigimui. Įvertinus bylos aplinkybes bei šalių pateiktus įrodymus, nėra pagrindo išvadai, kad atsakovės sutartiniai įsipareigojimai paruošti dokumentus nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandoriui apėmė juridinio asmens registravimą atsakovo M. G. vardu.

Nors atsakovai teigia, kad buvo pažįstami anksčiau, tačiau nepaneigė aplinkybės, kad susitiko ieškovės įmonės, besiverčiančios tarpininkavimu perkant bei parduodant nekilnojamąjį turtą, patalpose ir, su ieškove sudarydami tarpininkavimo perkant-parduodant nekilnojamąjį turtą sutartį, susitarė dėl naudojimosi ieškovės teikiamomis paslaugomis. 2009-07-13 pirminės sutarties 4 punktu ieškovė įsipareigojo paruošti nekilnojamojo turto, numatyto sutartyje, pirkimo-pardavimo dokumentus ir informuoti šio turto pirkėją telefonu ar elektroniniu paštu, apie notarinės sutarties pasirašymo datą. Iki pagrindinio sandorio sudarymo datos ir po jos ieškovė su atsakovais bendravo telefonu (t. 1, b. l. 149). Nepaneigta aplinkybė, kad ieškovė, žinodama kliento poreikius, šiuo būdu galėjo informuoti pirkėją apie būsimos sutarties sąlygas. Kaip matyti iš bylos duomenų, turto areštas vienam iš sandorio objektų – butui – buvo panaikintas tik 2009-07-28, ieškovė 2009-07-28 pateikė užsakymą notarei pažymoms dėl nekilnojamojo turto sandorio iš VĮ Registrų centro gauti (t. 1, b. l. 32). 2009-07-31 buvo parengtas pirkimo-pardavimo sutarties projektas, kuriame numatytas atitinkamo buto pardavimas bei pardavėjo įsipareigojimas išnuomoti atitinkamą žemės sklypo dalį (t. 1, b. l. 28-31). Šiame sutarties projekte nurodyti pirkėjo ir pardavėjo asmens duomenys, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantų argumentais, kad 2009-08-14 notarei ieškovės siųstas elektroninis laiškas patvirtina, kad ieškovė nepateikė notarei esminės informacijos apie pirkėją. Nustatyta, kad 2009-07-30 atsakovas M. G. išvyko iš Lietuvos Respublikos (t. 1, b. l. 134, 140-141), o juridinis asmuo UAB „Egusta“, kurio vienintelis akcininkas yra M. G., įsteigtas tik 2009-08-21, taigi sandoris dėl žemės sklypo dalies pardavimo, o ne nuomos, šio atsakovo įsteigtai įmonei tapo įmanomas tik nuo paminėtos dienos. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovė atliko realius aktyvius veiksmus, suteikė sutartas tarpininkavimo, konsultavimo paslaugas šalių sutartyje numatyta tvarka.

Įstatymas numato klientui, sudariusiam atlygintinų paslaugų teikimo sutartį, teisę vienašališkai šią sutartį nutraukti, net kai paslaugų tiekėjas jau pradėjo tokią sutartį vykdyti (LR CK 6.721 str. 1 d.). Tačiau byloje nėra duomenų, kad 2009-07-13 sutarties vykdymo laikotarpiu atsakovai reiškė pretenzijas dėl sutarties vykdymo ar šią sutartį nutraukė. Taigi, nors 2009-07-13 šalių sudarytoje sutartyje buvo numatytas notarinės sutarties pasirašymo terminas – 2009-07-30, tačiau įvertinus atsakovų veiksmus bei tai, kad šalys paslaugų teikimo sutartyje tarėsi dėl konkretaus rezultato, nėra pagrindo konstatuoti, kad šio konkretaus termino nesilaikymas rezultatui pasiekti šalių laikytas esminiu sutarties pažeidimu ir ieškovės įsipareigojimų nevykdymu. Pažymėtina, kad atsakovės UAB „Via Maris“ pranešimas ieškovei apie minėtos sutarties nutraukimą išsiųstas tik 2009-09-04. Iki šios datos atsakovai 2009-08-27 jau buvo sudarę nekilnojamojo turto, kuris buvo 2009-07-13 pirminės sutarties objektu, notarines pirkimo-pardavimo sutartis (t. 1, b. l. 116-122, 123-133). Teisėjų kolegijai konstatavus, kad ieškovė įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus ir tarpininkavo atsakovams sudarant pirkimo-pardavimo sandorį ir kad 2009-07-13 pirminės sutarties tikslas buvo pasiektas – tarp atsakovų buvo sudaryta notarinė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, ieškovė įgijo teisę į šalių sutartyje nustatytą atlyginimą už suteiktas paslaugas (LR CK 6.720 str. 3 d.).

Esant aukščiau paminėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, iš esmės tinkamai, visapusiškai ir pilnutinai ištyrė visus šalių pateiktus įrodymus ir bylos aplinkybes bei tinkamai juos įvertino, todėl priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinių skundų argumentais nėra teisinio pagrindo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Atmetus atsakovų apeliacinius skundus atlygintinos ieškovės išlaidos advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (LR CPK 98 str. 1 d.). Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė turėjo 2 100 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, remiantis teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nuostatomis, šios išlaidos mažintinos ir ieškovei iš atsakovų priteistina 1 320 Lt (LR CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str. 1 d., 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2010-09-09 sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės UAB „Via Maris“ ir atsakovo M. G. po 660 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ieškovės O. M. įmonės „Rolijona“ naudai.