Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens Č. G. atstovui advokatui Kęstučiui Jonaičiui,

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkui L. O.,

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Vilniaus administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiajai specialistei Ignei Vaitulionytei,

viešuose teismo posėdžiuose žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje Č. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), dirbanti UAB (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn už administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 235 straipsnio 4 dalyje, 247 straipsnio 26 dalyje, 247 straipsnio 30 dalyje, 316 straipsnyje, padarymą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Aplinkos apsaugos departamentas) Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijos (toliau – ir Institucija) viršininkas 2020 m. sausio 17 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. AM-AAD-ANR_P-124-2020 Č. G., kaip atsakingam UAB „A“ (toliau – ir Bendrovė) direktoriaus 2019 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 5 paskirtam asmeniui – (duomenys neskelbtini), už tai, kad UAB ,,A“ (į. k. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini):

1) nuo 2016 m. vykdo statybos ir griovimo atliekų, kitų nepavojingų atliekų (antrinių žaliavų) tvarkymo veiklą, kurios metu į aplinkos orą išmetami teršalai, per vienerius metus nuo veiklos pradžios neatlikusi aplinkos oro taršos šaltinių ir jų išmetamų teršalų inventorizacijos, pažeidžiant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 340 patvirtintų Aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ir ataskaitų teikimo taisyklių 5 punkto reikalavimus;

2) atvira lauko teritorija (galimai teršiama teritorija), kurioje įmonė laiko atliekas, nėra padengta vandeniui nelaidžia danga (danga sudaryta iš betono plokščių, tarp kurių yra nesandarios siūlės), bei lauko teritorijos danga nėra įrengta taip, kad paviršinės nuotekos nuo jos nenutekėtų ant šalia esančių teritorijų ir ant jos nepatektų vanduo nuo šalia esančių teritorijų, pažeidžiant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193 patvirtinto Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 13 punkto, įmonės Taršos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini)(toliau – ir Taršos leidimas) Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento 4.4. papunkčio ir Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies reikalavimus;

3) vykdė atliekų rūšiavimo bei perdirbimo veiklą ne uždarose patalpose, t. y. veiklos metu pastato vartai buvo neuždaryti, dėl ko dulkės ir kiti oro teršalai galėjo patekti iš patalpų į aplinką (aplinkos orą), nesilaikant Taršos leidimo 5.3. priedo 2019 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl UAB „A“ Taršos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygų peržiūrėjimo“ 6 lentelės 1 punkto ir Taršos leidimo Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento 4.4. papunkčio reikalavimų, pažeidžiant Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies reikalavimus;

4) atviroje lauko teritorijoje (kur turi būti įrengta 0,36 ha atliekų laikymo aikštelė) kitas mechaninio atliekų (įskaitant medžiagų mišinius) apdorojimo atliekas (atliekos kodas 19 12 12 08) laiko tiesiog atvirai lauke, ne konteineriuose su „tentine“ apsauga nuo kritulių bei galimų kvapų ir neuždengtuose konteineriuose, pažeidžiant Taršos leidimo 5.3. priedo 2019 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl UAB A“ Taršos leidimo (duomenys neskelbtini)sąlygų peržiūrėjimo” 6 lentelės 4 punkto, Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento 4.4 papunkčio ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies reikalavimus;

5) atviroje lauko teritorijoje (kur turi būti įrengta 0,36 ha atliekų laikymo aikštelė) laiko atliekas, pažeidžiant Taršos leidimo Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento Atliekų išdėstymo bei technologinėje schemoje nustatytas zonas (t. y.: 4 zonoje (numatyta laikyti po atliekų rūšiavimo susidariusias antrines žaliavas (plastikas, stiklas, popierius)) laikomos nerūšiuotos medienos atliekos (medinių langų rėmai, biologiškai skaidžios, stambiagabaritės atliekos), kurios turi būti laikomos 9 zonoje; 7 zonoje laikomos po atliekų rūšiavimo susidariusios antrinės presuotos žaliavos (plastikinė pakuotė), kurios turi būti laikomos 4 zonoje; 3 ir 10 zonose laikomos nerūšiuotos atliekos (transporto priemonių plastikai, stambiagabaritės atliekos, statybinės ir griovimo atliekos, pakuotės atliekos); taip pat lauko teritorijoje laikomos mišrios statybinės ir griovimo atliekos (atliekos kodas 17 09 04), kurių laikymas lauko teritorijoje nenumatytas);

6) uždarose patalpose vykdomas atliekų rūšiavimas, pažeidžiant Taršos leidimo Atliekų naudojimo šalinimo techniniame reglamente numatytą Atliekų išdėstymo ir technologinę schemą (uždaros patalpos) (t. y.: preso vietoje laikomos popierinės pakuotės atliekos; įrenginiai, schemoje pažymėti 10-12 numeriais (10 – padavimo transporteris, statybinių atliekų trupintuvas, po perdirbimo (trupinimo) gautų žaliavų transporteris) – nesumontuoti (arba demontuoti); 13 zonoje numatyta laikyti statybines medžiagas, tačiau laikomos supresuotos plastikinės pakuotės atliekos ir du presai);

7) 2019 m. IV ketvirčio atliekų tvarkymo apskaitos žurnalo ir 2019 m. III ketvirčio atliekų tvarkymo apskaitos suvestinės duomenimis, įmonės uždarose gamybinėse patalpose laikomų atliekų (atliekų kodai 17 01 07, 17 02 01, 17 06 04, 17 09 04, 17 01 01, 17 01 02, 17 01 03, 17 02 02, 17 02 03) kiekis sudaro 411,42 t, viršijant didžiausią vienu metu leidžiamą laikyti šių atliekų kiekį 200 t, pažeidžiant Taršos leidimo Atliekų naudojimo šalinimo techninio reglamento 4.2 papunkčio reikalavimus;

8) lauko teritorijoje, esančioje žemės sklype (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), kuriam yra nustatytos požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonos, už Taršos leidime aprašyto įrenginio ribų neteisėtai laiko susmulkintas atliekas (atliekų tūris 591 kub. m), susidariusias po atliekų apdorojimo, pažeidžiant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių 56 punkto reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo Č. G. savo parašu patvirtino, kad su protokolu susipažino ir nesutinka su išdėstytais pažeidimais (b. l. 2–3).

Iš Aplinkos apsaugos departamento Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijos 2019 m. gruodžio 13 d. patikrinimo akto Nr. PA65-292 (toliau – ir Patikrinimo aktas) matyti, kad 2019 m. lapkričio 18 d., 2019 m. lapkričio 28 d., 2019 m. gruodžio 10 d. buvo atliktas UAB ,,A“ adresu (duomenys neskelbtini), planinis teminis patikrinimas dėl atliekų tvarkytojui išduoto Taršos leidimo sąlygų laikymosi. Patikrinimo metu nustatyta:

1. UAB „A“ nuo 2016 m. vykdo ūkinę veiklą (statybos ir griovimo atliekų, kitų nepavojingų atliekų (antrinių žaliavų) tvarkymą) per vienerius metus nuo veiklos pradžios neatlikusi aplinkos oro taršos šaltinių ir jų išmetamų teršalų inventorizacijos, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 340 patvirtintų Aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ir ataskaitų teikimo taisyklių 5 punkto reikalavimus;

2. UAB „A“ lauko teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), už Taršos leidime aprašyto įrenginio ribų, laiko susmulkintas atliekas (įmonės atstovo teigimu, t. y. pagaminta produkcija – smėlis/žvyras (priedo 3, 4, 5 pav.)), susidariusias po atliekų apdorojimo. Šių susmulkintų atliekų (atlikus matavimus 2019 m. lapkričio 28 d.) kaupo tūris 591 m³ (kaupo plotas 394 m², kaupo vidutinis aukštis 1,5 m). Kaupo LKS koordinatės: 1(duomenys neskelbtini) 2. (duomenys neskelbtini) 3. (duomenys neskelbtini) 4. (duomenys neskelbtini) 5. (duomenys neskelbtini) 6. (duomenys neskelbtini) 7. (duomenys neskelbtini) 8. (duomenys neskelbtini) 9. (duomenys neskelbtini) 10. (duomenys neskelbtini).

3. UAB „A” direktorius patikrinimo metu teigė, kad tai nėra susmulkintos atliekos, bet pagaminta produkcija – smėlis/žvyras, susidaręs po atliekų perdirbimo, yra tinkamas naudoti keliams tiesti kaip užpildas, tačiau nepateikė statybos produkto atitikties deklaracijos, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. D1-601 patvirtintame Reglamentuojamų statybos produktų sąraše, patvirtinančios susmulkintų atliekų tinkamumą naudoti kaip statybos produktą. Vizualiai apžiūrėjus matyti, kad šios susmulkintos atliekos pagamintos iš nerūšiuotų atliekų, nes yra užterštos kitų atliekų likučiais (plastiko, putų polistirolo, medienos), todėl jos turi būti tvarkomos kaip atliekos – suteikiant atitinkamą kodą. Šios susmulkintos atliekos privalo būti laikomos atliekų tvarkymo įrenginio teritorijoje, kaip numatyta Taršos leidimo Atliekų naudojimo ar šalinimo techniniame reglamente.

4. UAB „A” atvira lauko teritorija, kurioje įmonė laiko atliekas, nėra padengta vandeniui nelaidžia danga, t. y. lauko teritorijos danga sudaryta iš betono plokščių, tarp kurių yra nesandarios siūlės, pro kurias į žemės gruntą gali prasiskverbti vanduo. Vietomis betono plokštės yra mechaniškai pažeistos ir matomas žemės gruntas. Taip pat lauko teritorijos danga nėra įrengta taip, kad paviršinės nuotekos nuo jos nenutekėtų ant šalia esančių teritorijų ir ant jos nepatektų vanduo nuo šalia esančių teritorijų, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193 patvirtinto Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 13 punkto, Taršos leidimo Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento 4.4. papunkčio ir Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies reikalavimus;

5. Vadovaujantis Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 12 punktu, galimai teršiamų teritorijų (atliekų tvarkymo objektų (Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 3 str. 2 p.)) įrengimui, prieš gaunant statybos leidimą (leidimą statyti/rekonstruoti naują statinį), turi būti parengtas techninis projektas su išvardintais paviršinių nuotekų tvarkymo sprendimais. UAB „A” atstovai nepateikė dokumentų, patvirtinančių lauko aikštelės (atliekų tvarkymo įrenginio dalies, kurioje lauke laikomos atliekos) statybos darbų užbaigimą ir atitikimą teisės aktų reikalavimams;

6. Remiantis vidutiniais metiniais kritulių kiekiais Lietuvoje 1981-2010 m. Vilniaus apskrityje vidutinis metinis kritulių kiekis 700 mm (Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos viešai skelbiami 2019 m. gruodžio 3 d. duomenys). Atsižvelgiant į tai, kad UAB „A” lauko teritorijos, kurioje galėtų vykdyti atliekų laikymą (plotas 0,36 ha), surenkamas kritulių kiekis per metus vidutiniškai turi siekti apie 2 520 m³. UAB „A” direktorius patikrinimo metu pateikė tik 2019 m. spalio 11 d. UAB „B“ perdavimo-priėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) su PVM sąskaita faktūra Serija VIN Nr. (duomenys neskelbtini), kurių duomenimis UAB „B“ perėmė iš UAB „A” 2,82 t pramoninio nuotekų dumblo (atliekos kodas 19 08 04). Dokumentų ar kitų duomenų, kaip buvo tvarkomos likusios surinktos paviršinės nuotekos, kurios privalėjo būti surinktos lauko teritorijoje, įmonės atstovai nepateikė. Taip pat UAB „A” atstovai atsisakė nurodyti nuotekų kaupimo rezervuaro technines charakteristikas (tūrį, gylį, iš ko pagamintas, pagaminimo data ir kt.), nepateikė paviršinių nuotekų kaupimo rezervuaro įrengimo, sandarumą ir tinkamumą naudoti patvirtinančių dokumentų;

7. Atsižvelgiant į patikrinimo akto 4-6 punktus, darytina išvada, kad UAB „A” lauko teritorijos esanti aikštelė, kurioje vykdoma atliekų laikymo veikla, neatitinka Taršos leidimo Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento 4.4 papunkčio, ir Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 13 punkto keliamų reikalavimų;

8. Patikrinimo metu UAB „A” vykdė atliekų rūšiavimo bei perdirbimo veiklą ne uždaruose patalpose, t. y. veiklos metu pastato vartai buvo neuždaryti, dėl ko dulkės ir kiti oro teršalai galėjo patekti iš patalpų į aplinką (aplinkos orą), tuo nesilaikant Taršos leidimo 5.3. priedo 2019 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl UAB „A“ Taršos leidimo (duomenys neskelbtini)sąlygų peržiūrėjimo“ 6 lentelės 1 punkto ir Taršos leidimo Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento 4.4. papunkčio reikalavimų, pažeisti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies reikalavimai;

9. UAB „A” laiku pateikė atliekų tvarkymo ir susidarymo apskaitos ataskaitas už 2018 m.;

10. UAB „A” veda atliekų tvarkymo ir susidarymo apskaitą Vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje (toliau – GPAIS);

11. Vadovaujantis UAB „A“ GPAIS vedamu 2019 m. IV ketvirčio atliekų tvarkymo apskaitos žurnalo ir 2019 m. III ketvirčio atliekų tvarkymo apskaitos suvestinės duomenimis (duomenys surinkti 2019 m. gruodžio 3 d.) įmonės uždarose gamybinėse patalpose laikomų atliekų (atliekų kodai 17 01 07, 17 02 01, 17 06 04, 17 09 04, 17 01 01, 17 01 02, 17 01 03, 17 02 02,17 02 03) kiekis sudaro 411,42 t (pagal pateiktą lentelę), viršijant didžiausią vienu metu leidžiamą laikyti šių atliekų kiekį 200 t;

12. UAB „A” lauko teritorijoje (kur turi būti įrengta 0,36 ha atliekų laikymo aikštelė) laikomų atliekų krūvos aukštis yra apie 2,5 m, plotas – 1 76

13. 8 m². Patikrinimo metu bendras atliekų tūris sudaro 4 420 m³ (2,5 m x 1 768 m²). Lauko teritorijoje laikomos atliekos nepatenka už Taršos leidimo Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento UAB „A“ Atliekų išdėstymo bei technologinėje schemoje (atvira aikštelė 0,36 ha) nurodyto atliekų tvarkymo įrenginio ribų. Atliekų krūvos (kur turi būti įrengta 0,36 ha atliekų laikymo aikštelė) išsidėstymo LKS koordinatės: 1. (duomenys neskelbtini); 2. (duomenys neskelbtini) 3. (duomenys neskelbtini) 4. (duomenys neskelbtini) 5. (duomenys neskelbtini) 6. (duomenys neskelbtini) 7. (duomenys neskelbtini) 8. (duomenys neskelbtini) 9. (duomenys neskelbtini) 10. (duomenys neskelbtini) 11. (duomenys neskelbtini) 12. (duomenys neskelbtini) 13. (duomenys neskelbtini) 14. (duomenys neskelbtini) 15. (duomenys neskelbtini) 16. (duomenys neskelbtini);

14. Vadovaujantis UAB „A“ GPAIS vedamu 2019 m. IV ketvirčio atliekų tvarkymo apskaitos žurnalo ir 2019 m. III ketvirčio atliekų tvarkymo apskaitos suvestinės duomenimis (duomenys surinkti 2019 m. gruodžio 3 d.) įmonės lauko teritorijoje (kur turi būti įrengta 0,36 ha atliekų laikymo aikštelė) viršijamas didžiausias vienu metu leidžiamas laikyti atliekų (įskaitant medžiagų mišinius), susidarančių po mechaninio atliekų apdorojimo, (atliekos kodas 19 12 12 08) kiekis. Leidžiamas didžiausias vienu metu laikyti šių atliekų kiekis yra 25 t, tačiau įmonės GPAIS duomenimis nustatytas laikomas kiekis yra 27,92 t (pagal pateiktą lentelę);

15. UAB „A“ lauko teritorijoje (kur turi būti įrengta 0,36 ha atliekų laikymo aikštelė) kitas mechaninio atliekų (įskaitant medžiagų mišinius) apdorojimo atliekas (atliekos kodas 19 12 12 08) laiko tiesiog atvirai lauke, ne konteineriuose su „tentine“ apsauga nuo kritulių bei galimų kvapų ir ne uždengtuose konteineriuose, pažeidžiant Taršos leidimo 5.3. priedo 2019 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl UAB „A“ Taršos leidimo (duomenys neskelbtini)sąlygų peržiūrėjimo“ 6 lentelės 4 punkto, Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento 4.4 papunkčio ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies reikalavimus;

16. UAB „A“ lauko teritorijoje (kur turi būti įrengta 0,36 ha atliekų laikymo aikštelė) laiko atliekas ne pagal Taršos leidimo Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento Atliekų išdėstymo bei technologinės schemoje nustatytas zonas, t. y.: 4 zonoje (numatyta laikai po atliekų rūšiavimo susidariusias antrines žaliavas (plastikas, stiklas, popierius)) laikomos nerūšiuotos medienos atliekos (medinių langų rėmų, biologiškai skaidžios, stambiagabaritės atliekos), kurios turi būti laikomos 9 zonoje; 7 zonoje laikomos po atliekų rūšiavimo susidariusios antrinės presuotos žaliavos (plastikinė pakuotė), kurios turi būti laikomos 4 zonoje; 3 ir 10 zonose laikomos nerūšiuotos atliekos (transporto priemonių plastikai, stambiagabaritės atliekos, statybinės ir griovimo atliekos, pakuotės atliekos). Taip pat lauko teritorijoje laikomos mišrios statybinės ir griovimo atliekos (atliekos kodas 17 09 04), kurių laikymas lauko teritorijoje nenumatytas. 2019 m. gruodžio 10 d. patikrinimo metu vietoje UAB „A“ direktorius atsisakė dalyvauti lauko teritorijoje laikomų atliekų vertinime ir nurodyti jų rūšis;

17. UAB „A“ uždarose patalpose vykdomas atliekų rūšiavimas neatitinka Taršos leidimo Atliekų naudojimo šalinimo techninio reglamente numatytos Atliekų išdėstymo ir technologinės schemos (uždaros patalpos): preso vietoje laiko popierinės pakuotės atliekas; įrenginiai schemoje pažymėti 10-12 numeriais (10 – padavimo transporteris, statybinių atliekų trupintuvas, po perdirbimo (trupinimo) gautų žaliavų transporteris - nesumontuoti (arba demontuoti); 13 zonoje numatyta laikyti statybines medžiagas, tačiau laikomos supresuotos plastikinės pakuotės atliekos ir du presai;

18. Vertinant patikrinimo metu užfiksuotus atliekų tūrius ir 2019 m. gruodžio 3 d. GPAIS duomenis, kuriais remiantis UAB „A“ 2019 m. IV ketvirčio pabaigoje planuojamas atliekų likutis yra 983,186 t, tikslinga atlikti įmonės pakartotinį patikrinimą dėl atliekų tvarkymo objekte laikomų atliekų svorio įvertinimo ir atitikimo Taršos leidime nustatytiems reikalavimams.

Patikrinimo metu naudota 50 m ilgio matavimo juosta, GPS imtuvas Garmin eTrex Venture HC ir mobiliųjų telefonų iPhone XR ir Samsung Galaxys S10e vaizdo kameros.

UAB ,,A“ direktorius E. P. savo parašu patvirtino, kad su patikrinimo akto išvadomis nesutinka, paaiškinimus pateiks atskiru raštu (1 t., b. l. 5–7).

Iš prie Patikrinimo akto pridėtų atspausdintų patikrinimo metu darytų nuotraukų matyti, kad jose fiksuoti nurodyti pažeidimai (1 t., b. l. 8–12).

Iš prie bylos pridėtoje CD laikmenoje (saugoma prie galinio bylos viršelio) pateiktų kitų 2019 m. lapkričio 18 d., 2019 m. lapkričio 28 d., 2019 m. gruodžio 10 d. patikrinimų dienomis darytų nuotraukų matyti, kad jose fiksuoti nurodyti pažeidimai.

Iš Nekilnojamojo turto registro Duomenų bazės išrašo apie žemės sklypą (duomenys neskelbtini), (2020 m. sausio 23 d. duomenys) matyti, kad šiam žemės sklypui taikomos specialiosios požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonos naudojimo sąlygos (1 t., b. l. 38–39).

Iš Aplinkos apsaugos departamento Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijos viršininko L. O. 2019 m. gruodžio 12 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad L. O. ir Aplinkos apsaugos departamento Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijos vyresnioji specialistė I. V. ir vyriausiasis specialistas S. T. 2019 m. gruodžio 10 d. 10.30 val. nuvyko į UAB „A“ veiklavietę, esančią (duomenys neskelbtini), dėl įmonės direktoriaus ir darbuotojų apklausos ir veiklavietės apžiūros pagal atliekamą planinį teminį patikrinimą. UAB „A“ direktorius E. P. ir komercijos direktorius D. U. atsisakė dalyvauti apklausoje ir teikti paaiškinimus, nurodydami, kad jie atsakysiantys į jiems keliamus klausimus tik gavę kreipimąsi raštu. Taip pat UAB „A“ direktorius E. P. ir komercijos direktorius D. U. atsisakė dalyvauti veiklavietės apžiūroje, tačiau neprieštaravo, kad veiklavietėje fiksuotų faktines aplinkybes be jų dalyvavimo (1 t., b. l. 41).

Iš UAB ,,A“ direktoriaus E. P.2019 m. lapkričio 15 d. įsakymo Nr. 5 ,,Dėl skyrimo atsakingu už aplinkos apsaugą įmonėje“ matyti, kad Č. G. minėtu įsakymu skiriama būti atsakinga už UAB ,,A“ įmonės aplinkosauginę veiklos dalį, Atliekų susidarymo ir atliekų tvarkymo žurnalų, Atliekų susidarymo ir atliekų tvarkymo atskaitų pildymą, tvirtinimą bei pateikimą atsakingoms institucijoms (1 t., b. l. 4).

Teismo posėdžio metu Č. G. atstovas advokatas K. Jonaitis paaiškino, kad Č. G. su jai inkriminuojamais nusižengimais nesutinka. Nesutikimo argumentai išsamiai išdėstyti UAB ,,A“ skunduose Vilniaus apygardos administraciniam teismui dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijos 2020 m. privalomųjų nurodymų, surašytų Bendrovei, atlikus šioje byloje minimą 2019 m. gruodžio 13 d. patikrinimą (kurio rezultatai užfiksuoti Patikrinimo akte).

Dėl pirmojo pažeidimo – inventorizacijos neatlikimo. Kaip pasisakė ir Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gegužės 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eI3-2658-860/2020, Aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ir ataskaitų teikimo taisyklių 5 punkte įtvirtinta, kad pradėjus eksploatuoti naują įrenginį ar jo dalį, susijusią su teršalų išmetimu į orą, inventorizacija turi būti atliekama per vienerius metus nuo įrenginio paleidimo pradžios, apie kurią vykdytojas turi nedelsiant raštu informuoti Aplinkos apsaugos departamentą ir Aplinkos apsaugos agentūrą, kuri, atsižvelgdama į apskrities visuomenės sveikatos centro pasiūlymus, gali oficialiu raštu nurodyti atlikti ją per trumpesnį laiką, bet ne trumpiau negu per 6 mėnesius. Šiuo atveju UAB ,,A“ turėjo visus leidimus vykdyti griovimo ir nepavojingų atliekų tvarkymo veiklą. Niekada ir Institucija nenustatė, nuo kada pavojingas įrenginys buvo pradėtas eksploatuoti ir tokio paaiškinimo iš Bendrovės net neprašė. Institucija, kuri turėjo išduoti leidimus, kuriuos atnaujino ir 2017 m. bei vėliau, nė karto nenustatinėjo teritorijoje esančių įrenginių eksploatavimo pradžios. Institucija turėjo pagal taisyklių 1-ą priedą, verslo rūšių sąrašą, nurodyti konkretų kodą, kuriam priskirtina Bendrovė, dėl ko jai atsirastų pareiga daryti inventorizaciją. Institucija, atnaujindama leidimą, to nenurodė. Šiuo atveju tai net ne įrengimų klausimas, o Institucijos 2017 m. birželio 19 d. atnaujinto statybos ir griovimo bei kitų pavojingų atliekų tvarkymo leidimo neteisingo užpildymo klausimas. Inventorizaciją reikia daryti ne visais atvejais, pagal Aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ir ataskaitų teikimo taisyklių 5 punktą nuo leidimo išdavimo datos, nuo įrenginio arba jo dalies veiklos pradžios. Tačiau Bendrovė, gavusi nurodymą 2020 m. sausio mėn. pabaigoje iki 2020 m. vasario 7 d. pateikti inventorizaciją, šį nurodymą įvykdė, nors ir nevisiškai sutikdama, kad ta inventorizacija būtina. Institucija ją priėmė, jokių pastabų neturėjo. Bendrovė, tvarkingai vykdydama įpareigojimus, įvykdė tai, ką numato teisės aktai ir tolesnis ginčas Bendrovės atžvilgiu jokių teisinių pasekmių nesukels, nes nebelieka ginčo. Todėl dėl to bausti ir Č. G. arba taikyti įstatymo numatytos sankcijos vidurkį, maksimumą ar minimumą, būtų nesąžininga. Vien dėl to, kad jokių pasekmių nėra, operatyviai tas nurodymas buvo įvykdytas. O kad 2019 m. gruodžio mėnesį buvo pažeidimas, tokių duomenų nėra, nes Institucija nenurodo, kada turėjo būti užfiksuotas įrenginio paleidimas.

Dėl antrojo pažeidimo – lauko teritorija nepadengta vandeniui nelaidžia danga. Pareigūnai šį pažeidimą nustatė tik plika akimi. Jokių kitų metodų nenaudojo. Bendrovė užsakė laboratorinius tyrimus. Dėl to pasisakys Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eI3-2659-764/2020 plačiau. Su Patikrinimo aktu pateiktoje fotonuotraukoje užfiksuotas tik dangos fragmentas ir prie jo įrašytas sakinys, kad lauko teritorijoje esanti betono skydų danga nesandari vandeniui, lyg ir pažeista mechaniškai. Bet tai nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad visoje, ne tik nuotraukoje užfiksuotoje vietoje, 36 arų atliekų tvarkymo teritorijoje esanti danga yra pralaidi vandeniui. Patikrinimą atlikęs pareigūnas nenurodė, kurioje konkrečiai iš 36 arų teritorijos vietoje yra užfiksuotas dangos fragmentas, nors tokią galimybę pareigūnas turėjo, kadangi patikrinimo metu buvo naudotos vietos nustatymo priemonės – GPS imtuvas. Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 13 punktas nereglamentuoja dangos būklės reikalavimų, yra įtvirtintas reikalavimas padengti teritoriją vandeniui nelaidžia kieta danga asfaltu, betonu ar pan. Kadangi Bendrovės teritorijoje yra betono danga ir tai matoma plika akimi, tai atitinka minėtą reikalavimą, priešingų duomenų patikrinimo metu nenustatyta. Norint nustatyti betono (ne)pralaidumą, neužtenka tai nustatyti plika akimi. Lauko aikštelėje įrengtas požeminis paviršių nuotekų kaupimo rezervuaras, iš kurio paviršinės nuotekos pagal sutartį išvežamos UAB „C“ į valymo įrengimus. Pareigūnas, matydamas sutartis, kažkodėl mano, kad net per šonus iš tos aikštelės nutekantis vanduo galimai gali užteršti aplinką. Iš Patikrinimo akto neina suprasti, ar pažeidimas dėl to, kad per betoną suteka į gruntą, ar dėl to, kad per šonus nuteka. Jeigu per gruntą įteka į vidų, tai plika akimi nustatyti neįmanoma, tam turi būti specialūs tyrimai atliekami, specialūs prietaisai naudojami. Jeigu nuteka į šonus, Bendrovė yra pateikusi sutartį su UAB „C“, pagal kurią iš kaupimo rezervuaro visos šitos nuotekos yra išvežamos. Kai buvo teikta paraiška eksploatuoti įmonę, dar 2017 m., buvo nurodyta, kad visa lauko atliekų tvarkymo aikštelė siekia 36 arų plotą ir atliekų tvarkymui, išskyrus privažiavimo kelią, buvo išskirta apie 30 arų plotas. Todėl lauko aikštelė yra taip įrengta, kad nuo jos paviršinės dalies jeigu kas ir nutekėtų, nenutekėtų į greta esančias teritorijas, tačiau būtų surenkama požeminiame paviršinių nuotekų rezervuare, iš kurio viskas išvežama į valymo įrengimus.

Dėl trečiojo pažeidimo – vykdoma veikla ne uždarose patalpose. Vilniaus apygardos administracinis teismas patenkino Bendrovės skundą dėl to sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-3224-983/2020. Pripažinta, kad Aplinkos apsaugos agentūros sprendimas, ta dalimi, kiek tai susiję su Taršos leidimo patikslinimu, kad atliekų rūšiavimo veikla turi būti vykdoma esant išimtinai uždarytoms patalpų durims, akivaizdžiai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų dėl to, kad nėra pagrįsta jokiais duomenimis. Taigi nepagrįstai pripažintas pažeidimas. 2018 m. patikrinimo akte nustatyta, kad Bendrovės veikla neviršija triukšmo ribinio dydžio. Apygardos administracinis teismas pažymėjo, kad uždarų durų laikymas yra praktiškai neįmanomas dėl nuolatinio transporto judėjimo. Joks Bendrovės gamybai taikytas teisė aktas nenumato, kad gamybinės veiklos vykdymas uždarose patalpose, reikštų, jog pastato durys turi būti nuolat uždarytos.

Dėl ketvirtojo pažeidimo – atviroje lauko teritorijoje (kur turi būti įrengta 0,36 ha atliekų laikymo aikštelė) kitos mechaninio atliekų (įskaitant medžiagų mišinius) apdorojimo atliekos laikomos tiesiog atvirai lauke, ne konteineriuose su „tentine“ apsauga, vis dar vyksta ginčas Vilniaus apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. eI3-2659-764/2020. Patikrinimo akte klaidingai pateiktos aplinkybės, paremtos subjektyviu pareigūnų vertinimu. Bendrovės vykdomos veiklos metu dalis atliekų laikomos uždarose patalpose, dalis specialiai teritorijoje įrengtoje lauko aikštelėje (0,36 ha teritorija). Siekiant sumažinti laikomų atliekų tūrį, atliekos presuojamos. Degios atliekos (19 12 10) bei po rūšiavimo gautos atliekos (19 12 12) yra laikomos konteineriuose su „tentine“ apsauga nuo kritulių bei galimų kvapų. Antrinės žaliavos yra laikomos supresuotos. Lauke sandėliuojamos atliekos, kurios nėra biodegraduojančios ar kitaip yrančios, todėl iškrovimo, pakrovimo ir sandėliavimo metu nesukelia dulkėtumo. Taip pat dulkančios statybinės atliekos yra vežamos dengtose transporto priemonėse, taip vežimo metu užtikrinant atliekų ir jų dalių nepatekimą į aplinką. Institucija patikrinimo metu, kaip nurodė atstovas, naudojo tik liniuotę, GPS imtuvą, telefoną. Todėl neaišku, pagal ką nustatė, kad lauke esančio atliekos dulka.

Dėl penktojo pažeidimo – netinkamo zonavimo atviroje lauko teritorijoje. Nebuvo privalomojo nurodymo ir nebuvo skundo Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Šiandien visa teritorija išvalyta, viskas yra sukelta į vidų.

Dėl šeštojo pažeidimo – netinkamo zonavimo uždarose patalpose. Yra priimtas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-2811-809/2020. Dėl jo argumentai išlieka tie patys. Taršos leidimo Atliekų naudojimo šalinimo techninio reglamento numatytoje Atliekų išdėstymo ir technologinėje schemoje siekiama vizualiai parodyti vykdomos veiklos principą, t. y. Bendrovės veikloje naudojamus įrenginius, jų galimą išdėstymą, įskaitant ir mobilius įrenginius, kurių veiklos vieta gali būti keičiama esant poreikiui, taip pat atliekų rūšis, jų išdėstymą. Institucija, išdavusi tokį Taršos leidimą, patvirtino minėtame reglamente esančią atliekų išdėstymo technologinę schemą, kurios niekada nekviestionavo šios schemos atitikties teisės aktų nustatytiems reikalavimams (kad nepagrįsta, netinkama). Kilus abejonėms, kad Bendrovė galimai nesilaiko reglamente nurodytų reikalavimų, pareigūnai šių aplinkybių nesiaiškino, nesikreipė į Bendrovę dėl aplinkybių patikslinimo, nepateikė nei raštu, nei žodžiu reikalavimo pateikti paaiškinimus dėl faktiškai laikomų atliekų, įrenginių. Savo nuožiūra konstatavo pažeidimus, formaliai surašė privalomąjį nurodymą. Bendrovės balanse nėra trupintuvo. Tai mobilus įrenginys, naudojamas pagal poreikį.

Dėl septintojo pažeidimo – uždarose patalpose laikomų atliekų kiekio viršijimo. Nebuvo privalomojo nurodymo ir nebuvo skundo Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Šiuo metu kiekiai sumažinti iki didžiausio leistino dydžio. Tačiau 2019 m. pabaigoje (trečiajame ir ketvirtajame ketvirtyje) tie kiekiai neviršijo leidžiamos normos. Pateikti tai patvirtinantys dokumentai.

Dėl aštuntojo pažeidimo – lauko teritorijoje už įrenginio ribų laikomų atliekų rūšies (sudėties). Išeigą iš žvyro rūšiavimo perka Kelių direkcija ir naudoja greitkeliams tiesti. Manyti, kad tai nėra žaliava tolesnei eksploatacijai, yra neteisinga. Pažeidimas vėl konstatuotas plika akimi matant, kad tai yra žvyras, tačiau to daryti negalima. Bendrovei pradėjus veiklą, 2016, 2017 metais, tokių žaliavos pardavimo sutarčių buvo. 2019 m. gruodžio mėnesį nebuvo prašoma dokumentų, jokių tyrimo metodų ar laboratorinių tyrimų nebuvo atliekama. Byloje Bendrovė pateikė UAB „D“ atlikto granuliometrinės sudėties nustatymo sijojimo metodu bandymo rezultatus. Ekspertas daktaras D. K. išvadose konstatavo, kad galima teigti, jog ir ta mineralinė medžiaga atitinka statybinių atliekų skaldai keliamus įprastinius reikalavimus ir gali būti naudojama statybos darbuose, tokiuose kaip takų, kelių, aikštelių pagrindų įrengimas, privažiavimo kelių statybos aikštelėse įrengimas. Jei ekspertai nustato, kad tai žaliava ateičiai, prašytina teismo tuo vadovautis.

Dėl to, kad patikrinimo metu nebuvo paprašyta Bendrovės atstovų pateikti paaiškinimų dėl konkrečių pažeidimų, nurodė patys Bendrovės atstovai. Bendrovės vadovai leido apžiūrėti teritoriją, tačiau paprašė pateikti rašytinius klausimus. Nėra taip, kad nebendradarbiavo. Bendrovė nuolat tikrinama, todėl atitinkamai reaguoja, tai visiškai normalu. Be to, pats patikrinimas ir pažeidimų nustatymas šiuo atveju atliktas nesilaikant įstatymo. Turi būti tvarka, metodika arba tyrimas atliktas, tinkamai įformintas.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkas L. O. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pagal Aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ir ataskaitų teikimo taisyklių 5 punktą terminas inventorizacijai atlikti skaičiuojamas nuo atliekų tvarkymo įrenginio paleidimo pradžios, šiuo atveju – nuo Bendrovės eksploatavimo (veiklos) pradžios, kadangi nuo tada ji pradėjo naudoti įrenginį, susijusį su teršalų išmetimu į orą. Inventorizaciją atlieka įrenginius eksploatuojančios įmonės. Bendrovei išduotas leidimas nuo 2016 m. vykdyti veiklą patalpose, 2017 m. Aplinkos apsaugos agentūra atnaujino leidimą ir leido veiklą vykdyti lauke. Buvo atliekami Bendrovės patikrinimai 2017, 2018, 2019, 2020 metais, tikrinta jos veikla, atliekų tvarkymas, kuomet paaiškėjo, kad Bendrovė pati neinformavo Aplinkos apsaugos departamento ir Aplinkos apsaugos agentūros apie pradėtą vykdyti atliekų tvarkymo veiklą, tiesiog gavusi leidimą pradėjo priiminėti atliekas. Tai rodo elektroninių informacinių sistemų, kuriose fiksuojamas atliekų kelias, duomenys. Atliekų priėmimas, atliekų išvežimas, apdorojimas. Tai yra atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos sistema, kurios jo Institucija nevaldo, tų duomenų neturi, tai mato Aplinkos apsaugos agentūra. Jo Institucija tik prašo, kad būtų pateikti šie duomenys, ataskaitos. 2016, 2017 metais buvo pateiktos ataskaitų popierinės kopijos. Dalis dokumentų yra pas juos, bet, atstovas ir pats to neneigia, kad Bendrovės veikla buvo vykdoma nuo 2016, 2017 m. Pagal praktiką taršos leidimai yra išduodami dar prieš įrengiant įrenginį, tai tik dokumentų tvarkymas, atsižvelgiant į aplinkosauginius reikalavimus, gavusi leidimą, įmonė gali įrengti įrenginį ir tik jį įrengus eksploatuoti. Šiuo atveju leidimas yra išduotas, Bendrovė traktavo, kad ji turi tą įrenginį ir pradėjo savo veiklą. Tačiau Institucija neigia, kad Bendrovė teisiškai turi įrenginį, t. y. tinkamai įrengtą 36 arų laiko aikštelę. Ji turi būti įregistruota Nekilnojamo turto registre, turėtų būti parengtas statybos projektas, išduotas statybos leidimas. Šiuo atveju patikrinus, tai patvirtinančių dokumentų Bendrovė nepateikė. Viduje, kadangi tai gamybinės paskirties pastatas, Institucija traktuoja, kad įrenginys yra. Įrenginio lauke nėra, bet faktiškai vykdoma atliekų tvarkymo veikla nuo 2016 m., kai buvo gautas leidimas vykdyti veiklą viduje. Gavusi leidimą, įsirengusi įrenginį, įmonė turi pranešti, informuoti, kad pradeda vykdyti veiklą, bet ta data gali ir nesutapti su leidimo gavimo data, ir gauti iš Institucijos leidimą, kad neprieštaraujama. Kad inventorizacija turi būti atlikta, Institucijos raginimo nereikia. Šiuo atveju inventorizacija buvo privaloma. Savo iniciatyva įmonė, vadovaudamasi teisės aktais, turi pati atlikti inventorizaciją per vienerius metus. Šiuo atveju patikrinimo metu Bendrovė tokios inventorizacijos akto nepateikė, su Patikrinimo aktu susipažino 2019 m. gruodžio 13 d., bet pastabose nurodė, kad paaiškinimus pateiks atskirai. Protokolas ir privalomieji nurodymai buvo surašyti po mėnesio, todėl Bendrovė turėjo gana daug laiko pateikti visas savo pastabas. Bendrovės atstovas pateikė pastabas, bet jos buvo neobjektyvios. Privalomieji nurodymai, kuriuos Bendrovė ginčija administraciniuose teismuose, ir protokolas buvo surašomi būtent pagal šioje byloje esantį Patikrinimo aktą. Kodėl anksčiau (ankstesnių Bendrovės patikrinimų metu) nebuvo pastebėta, kad nėra inventorizacijos akto, negali pasakyti. Institucija buvo reorganizuota, keitėsi vadovybė, inspektoriai. Pažeidimas buvo pastebėtas tik 2019 m. Kadangi Bendrovės ir uždarose patalpose vykdoma atliekų tvarkymo veikla (kita veikla), kurioje kyla teršalų susidarymo tikimybė, reikalavimas atlikti inventorizaciją šiuo atveju buvo privalomas.

Dėl antrojo pažeidimo. Patikrinimo metu buvo matoma, kad lauko aikštelė sudaryta iš betono dangos, kuri buvo suskilinėjusi, dalis buvo mechaniškai suardyta, matėsi gruntas. Pridėtos nuotraukos. Taip pat remiantis Hidrometeorologijos tarnybos viešai skelbiamais duomenimis matome, kad per metus toje teritorijoje turėjo susidaryti virš 2 000 kubinių metrų paviršinių nuotekų (Patikrinimo akto 6 p.). Bendrovė nepateikė patvirtinančių dokumentų, kad tos paviršinės nuotekos kažkaip tvarkomos, pateikė, kad sutvarkyti 2 kubai susidariusių nuotekų dumblo, kitų dokumentų nepateikė. Nepateikė techninės būklės, statybos leidimų, projektų pagal Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 12 punktą, kad toje vietoje yra tinkamai įrengta lauko aikštelė nuotekų tvarkymo aspektu. Į tai atsižvelgiant buvo traktuojama, kad ši aikštelė neatitinka Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 13 punkto. Vizualiai buvo vertinta, be to, buvo atsižvelgta ir į kitus duomenis, pačios Bendrovės pateiktus duomenis, viešai prieinamą informaciją ir buvo priimtas sprendimas, kad danga neatitinka paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento. 12 nuotraukoje fiksuotas vienas iš dangos fragmentų. Visa teritorija yra sudaryta iš betono skydų, tarp kurių yra nesandarios siūlės. Kad tarp betono dangų esančios siūlės ir pati danga yra pralaidžios ir galimai teršiama aplinka paviršinėmis nuotekomis, daroma prielaida, įvertinus minėtus duomenis iš Hidrometeorologijos tarnybos, tai, kad yra galimai teršiama teritorija, o Bendrovė nepateikė jokių dokumentų apie tokių nuotekų sutvarkymą. Jeigu nuotekos nėra sutvarkomos ar apskaitomos, daroma prielaida, kad jos patenka į gruntą. Tai, kad danga pralaidi faktiškai, nustatyta pagal kitus duomenis, ir iš to, kad nebuvo pateikti statybos leidimai, projektai, patvirtinantys, jog tokia danga iš viso buvo įrengta. Buvo naudojami GPS imtuvai. Nebuvo pagrindo nustatyti visos dangos perimetrą, būklę, buvo imamas tik fragmentas. Nuotraukoje Nr. 12 užfiksuotas dangos fragmentas šiaurinėje sklypo pusėje, netoli nuotekų kaupimo, surinkimo rezervuaro. Bendrovės pateiktos sutarties nepakako, kadangi joje kalbama apie dumblą bei mažą kiekį. Dumblas nėra nuotekos. Visų paviršinių nuotekų sutvarkymo dokumentai nebuvo pateikti. Patikrinimo metu buvo pateikti Bendrovės atstovo dokumentai dėl nuotekų tvarkymo su UAB „B“. Tai buvo vienintelis dokumentas, kurį Institucijai pateikė Bendrovės atstovai. Buvo prašoma žodžiu patikrinimo metu pateikti visus dokumentus. Dokumentus sakė pateiks elektroniniu paštu, bet nieko nepateikė. Institucija nėra įpareigota Bendrovės prašyti raštu.

Dėl trečiojo pažeidimo. Tuo metu, kai vyko patikrinimas, Bendrovė vykdė veiklą atvirais vartais, tiek rytinėje, tiek vakarinėje pusėje. Buvo matoma, kaip buvo kraunamos atliekos, kilo dulkės. Atsižvelgus į šias aplinkybes, buvo konstatuota, kad pažeidžiamas reikalavimas, atliekų tvarkymo veiklą vykdyti uždarose patalpose. Vilniaus apygardos administracinis teismas panaikino punktą Taršos leidimo specialiųjų sąlygų, tačiau techninio reglamento 4.4 papunktis nėra panaikintas. Jis numato, kad veikla bus vykdoma uždarose patalpose. Tai nustatė pati bendrovė. Uždarose patalpose reiškia, kad veiklos metu vartai turi būti uždaryti. Jei kyla kažkokių abejonių dėl techninio reglamento, įmonė turi teisę kreiptis į Aplinkos apsaugos agentūrą ir tą punktą išdėstyti kitaip savo nuožiūra, jeigu pasikeitė veiklos pobūdis. Šiuo atveju tai nebuvo padaryta. Tuo metu, kai buvo surašomas Patikrinimo aktas, buvo atsižvelgta tiek į reglamentą, tiek į galiojančias Taršos leidimo specialiąsias sąlygas. Patikrinimo metu visos patalpų durys nė karto nebuvo uždarytos. Buvo atlikta iki 10 patikrinimų per pastarąjį pusmetį. Kiekvieno patikrinimo metu durys būdavo atidarytos.

Dėl ketvirtojo pažeidimo. Pagal duomenis, pateiktus GPAIS sistemoje, Bendrovėje susidarė degios atliekos (kodas 19 12 12 08), kurios pagal techninį reglamentą turi būti laikomos lauke, uždengtuose konteineriuose. Tuo metu turėdama tas atliekas, Bendrovė jas laikė lauko teritorijoje neuždengtuose konteineriuose. Privalomajame nurodyme, kuris nagrinėjamas Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI3-2659-764/2020, buvo apjungti keli šioje administracinio nusižengimo byloje inkriminuojami nusižengimai, konstatavus, kad apskritai Bendrovei negalima vykdyti veiklos lauko aikštelėje, nes nebuvo įrengtas šis įrenginys, taip pat ir dėl to, kad nėra tinkamos dangos, atliekos laikomos neuždengtuose konteineriuose. Atsižvelgus į tai, buvo suformuluotas nurodymas atliekas išvis pašalinti iš aikštelės. Prie Patikrinimo akto pateiktose nuotraukose matomas bendras aikštelės vaizdas, jame jokių konteinerių su danga nesimato. Be to, atsižvelgus į tai, kad atliekos buvo laikomos nesilaikant techninio reglamento schemos, buvo apskritai sunku atskirti, kur kokios atliekos yra laikomos, ar jos rūšiuotos ar ne. Nuotraukose Nr. 6, 7, 8, 9 užfiksuotos degios atliekos. Pagal GPAIS duomenis Bendrovėje buvo susidariusios degiosios atliekos, kurios pagal techninį reglamentą nepažeidžiant taisyklių ir leidimo sąlygų tuo metu turėjo būti laikomos uždengtuose konteineriuose aikštelėje, tačiau to nebuvo. Degiosios atliekos yra mediena, kita apdorojimo metu susidariusi medžiaga. Kad tai degios atliekos, nustatė vizualiai. Tai buvo nustatyta pagal tuo metu vedamą atliekų susidarymo žurnalą ir techninį reglamentą. Pagal žurnalo duomenis tos atliekos buvo. O faktiškai, sunku pasakyti, nes lauko teritorijoje atliekos buvo nerūšiuotos. Nurodytos (degios) atliekos turėjo būti laikomos lauke. Kadangi patikrinimo metu pagal žurnalą tų atliekų buvo 424 tonos. Faktiškai jos lauke turėjo būti laikomos. Akivaizdžiai matėsi, kad atliekos buvo degios.

Dėl penktojo pažeidimo. Nustatyta, kad išdėstymas neatitinka atliekų pobūdžio. 4 zonoje, kur numatyta pagal schemą laikyti susidariusias antrines žaliavas, buvo laikomos nerūšiuotos medienos atliekos. O medienos atliekos turėtų būti laikomos 9 zonoje. Kur kas buvo ir kurioje pusėje, zonose, nustatė vizualiai. Orientavosi pagal objektus, nuotekų rezervuarą ir kt. Zonų išmatavimai yra svarbūs, juos reikia nurodyti reglamente, norint nustatyti, kur kokios atliekos laikomos. Bendrovė turbūt to nenurodžiusi reglamente. Tačiau šiuo atveju pažeidimas fiksuotas ne dėl ploto aikštelės, zonų, bet dėl konkrečios atliekų rūšies laikymo zonos. Atliekų laikymas tam tikrose zonose reikšmingas dėl pačių atliekų nustatymo, dėl to paties kiekio, norint jį įvertinti. Patikrinimo metu buvo užfiksuotas nerūšiuotos stambiagabaritės, plastiko, statybinės atliekos, ir kitos pakuotės atliekos vienoje krūvoje lauke. Vaizdo medžiagoje užfiksuota, kaip visos nerūšiuotos atliekos laikomos vienoje vietoje.

Dėl šeštojo pažeidimo. Patikrinimo metu uždarose patalpose buvo fiksuojama, kur kokia veikla vykdoma, kokie įrenginiai stovi, ir jie iš esmės neatitiko techninio reglamento schemos. Šiuo atveju buvo pažeistas Atliekų tvarkymo taisyklių 70 punktas, pagal kurį atliekas naudojanti ir šalinanti įmonė privalo laikytis atliekų naudojimo ar šalinimo techniniame reglamente apibrėžtų visų atliekų priėmimo, laikymo, naudojimo, šalinimo, aplinkos stebėsenos (monitoringo) ir kontrolės operacijų. Atliekos buvo laikomos ne pagal nurodytą schemą, įrenginiai, nurodyti schemoje, buvo laikomi ne tose vietos, kur nurodyta. Įmonė, pastebėjusi, kad keičiasi veiklos pobūdis ar jų veiklos schema, turėjo teisę kreiptis į Aplinkos apsaugos agentūrą ir koreguoti, atsinaujinti reglamentą (schemas). Kad ne tose vietose laikomos atliekos ir įrenginiai, buvo fiksuojama vizualiai. Pridėtose nuotraukose matosi, kad kartonas buvo laikomas prie preso, kitos atliekos ne tose vietose, kitų įrenginių, kurie buvo nurodyti schemoje 10-12 zonose, išvis nepavyko užfiksuoti. Tą patį konstatavo ir Vilniaus apygardos administracinis teismas. Kad įmonė turi mobilius įrenginius, nebuvo nustatyta. Taip pat nenustatyta, kad tie mobilūs įrenginiai gali būti kurioje kitoje vietoje. Taip pat jokiame dokumente nenurodyta, kad Bendrovė gali turėti mobiliuosius įrenginius, kurie gali būti judinami iš vienos vietos į kitą. Tai, kad popierinės pakuotės laikomos preso vietoje, nustatė vizualiai. Kadangi trupintuvas naudojamas susmulkinti betoną, plytas, čerpes, o Bendrovės pagrindinė veikla statybinių, nepavojingų atliekų perdirbimas, toks įrenginys turi būti. Mobilus trupintuvas yra pakankamai didelis, kad galėtų būti judinamas į ir iš Bendrovės nurodytos patalpos. Neįsivaizduojama, kaip tas trupintuvas gali įvažiuoti į Bendrovės patalpas. Iš vaizdo medžiagos matyti, kad sunkioji technika tikrai negali įvažiuoti. Nei vieno patikrinimo metu nebuvo užfiksuotas joks mobilus trupintuvas. 13 zonos neatitikimas vizualiai buvo nustatyta. Nebuvo matoma statybinių atliekų. Presas turėjo būti visai kitoje vietoje. Preso nebuvo.

Dėl septintojo pažeidimo. Patikrinimo akto 11-ame punkte nurodyta, kad atliekų kiekiai apskaičiuoti vadovaujantis Bendrovės vedama GPAIS sistemoje apskaita. Duomenys buvo naudojami 2019 m. gruodžio 3 d. Visi suvesti duomenys yra pačios Bendrovės, jais ir buvo vadovaujamasi. Pagal byloje teismui pateiktus Bendrovės naujus duomenis, sunku komentuoti, matyti, pavyzdžiui, neatitikimai atliekų kodo 17 01 07, kadangi patikrinimo metu buvo paimtas atliekų likutis trečio ketvirčio pabaigos 62 tonos, o pagal pateiktą naują – likutis 0. Taigi Bendrovės suvestinėje, kuri buvo pateikta 2019 m. ketvirčio gale, nurodyti duomenys neatitinka naujai (teismui) pateiktų duomenų. Institucija patikrinimo metu vadovavosi suvestine trečio ketvirčio, o ne ataskaita, kuri teikiama metų pabaigoje. Spalio pabaigoje baigiasi trečias ketvirtis. Jo duomenys buvo vertinami gruodžio 3 d. Per 4 savaites turėjo būti patvirtinti visi iki tol nepatvirtinti lydraščiai dėl atliekų perdirbimo. Institucijos nuomone, kad tuo metu Bendrovės pateikti duomenys buvo tikrai teisingai suvesti. Dabar Bendrovės vadovas pateikė nei pasirašytą dokumentą, nei aišku, iš kur tie duomenys ištraukti. Taip pat Institucija vadovavosi Bendrovės ketvirto ketvirčio apskaitos žurnalo duomenimis, kuris tuo metu buvo vedamas ir pagal jį buvo viršytas laikomų atliekų leidžiamas kiekis. Patikrinimo akte nurodyta, kada yra ištraukti tie duomenys (2019 m. gruodžio 3 d.). Nuo 2019 m. spalio mėnesio buvo vedama viena suvestinė. Pagal Institucijos teismui pateiktus duomenis (2 t., b. l. 15) dėl kažkokių priežasčių ji tapo neaktuali. 2020 m. sausio mėnesį buvo pradėta vesti nauja suvestinė, būtent už 2019 m. ketvirtį, kuri pagal Bendrovę yra jau aktuali. Suvestinėje viskas matoma, kokios atliekos yra perduodamos, kokios tvarkomos. Į viską buvo atsižvelgta vertinant pažeidimus, nebent dėl pačios Bendrovės klaidos tai padaryta neteisingai. Šiuo atveju suvestinė pateikta praleidus terminą.

Dėl aštuntojo pažeidimo. Atviroje teritorijoje už įrenginio ribų buvo laikomas gruntas užterštas visokiomis statybinėmis atliekomis (tiek stiklo vata ir kt.), vizualiai nufotografuota, nuotraukos pateiktos prie Patikrinimo akto. Įmonės buvo prašyta ne kartą pateikti tą medžiagą atitinkančią deklaraciją, ar ji gali būti naudojama kaip statybinė medžiaga, tačiau tai nebuvo pateikta. Tvirtino, kad naudoja neva jų gatavą produkciją įmonės UAB „E“ ir UAB „F“, kad šį gruntą iš jų priima Kelių direkcija. Tačiau tokių duomenų Institucija neturi. Dėl laboratorinių tyrimų Bendrovė aktų taip pat nepateikė. Institucija nebuvo kviečiama dalyvauti mėginio paėmime, todėl negali teigti, kad laboratorinių tyrimų mėginiai paimti būtent iš tos krūvos, kurią apžiūrėjo ir nustatė Institucija konstatuodama pažeidimą, kad tai yra statybinės atliekos. Institucija identifikavo, kad toje krūvoje buvo atliekos, ne smėlis, ne žvyras, vizualiai, kadangi buvo akivaizdžiai matomos atliekos, tai buvo didelis jų kiekis. Kitų patikrinimų metu tas kiekis lauko teritorijoje nekito. Tik didėjo.

Institucija, nustatydama pažeidimus, savo veikloje vadovaujasi Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymu. Laboratorinių tyrimų neatlikinėja. Paprastai atliekant patikrinimus dėl atliekų rūšies nustatymo kažkokios patvirtintos metodikos nėra, tiek kiekio, tiek sudėties nustatymui. Pareigūnai turi remtis, vadovautis savo patirtimi ir tai jau iš esmės kompetencijos klausimas. Laboratorinius tyrimus atlieka Aplinkos apsaugos agentūra, Institucijos prašymu. Pavyzdžiui, kai vyksta aplinkos tarša nuotekomis, oro tarša. Šiuo atveju abejonių nekilo, nes buvo vadovaujamasi savo žiniomis, taip pat ir pareigūnų, kartu dalyvavusių patikrinime, nes buvo vizualiai matoma, vertinami pažeidimai. Jis pats baigęs ekologijos krypties mokslus, turi tiek praktinių, tiek teorinių žinių, susijusių su atliekų tvarkymu, aplinkos tarša. Pareigūnai į pareigas priimami su teisiniu, inžineriniu išsilavinimu. Pareigūnai, kurie atlieka patikrinimą vietoje, turi atitikti kvalifikacinius reikalavimus. Nuolat keliama pareigūnų kvalifikacija.

Liudytoja Aplinkos apsaugos departamento Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijos vyresnioji valstybinė aplinkos apsaugos inspektorė I. V.teismo posėdžio metu parodė, jog patikrinimo metu Bendrovės veiklos vietoje lankėsi du kartus. Patikrinimo metu naudojo liniuotę, mobiliuosius telefonus (nuotraukoms daryti), GPS imtuvą. Ji pati fotografavo telefonu, nuotraukos pridėtos prie Patikrinimo akto (nuotrauka Nr. 5 su liniuote tikrai jos daryta). Tai buvo 2019 m. gruodžio 10 d. patikrinimas. Antrą kartą važiavo dėl privalomųjų nurodymų, nepamena datos. Patikrinimo metu ji daugiausia fiksavo. Kai tik įėjo į teritoriją, pamatė, kad danga ne tokia, kokia turi būti. Kai kuriose vietose visai nesimatė, kad būtų kieta danga, išmuštas betonas, didelės siūlės, smėlio mišiniai. Ne visa lauko teritorija tokia. Buvo pavieniai atvejai. Kai kur kieta, kai kur jos nesimatė. Danga turėtų būti vientisa visoje 36 arų teritorijoje. Tai nustato paviršinių nuotekų reglamentas, nes kitaip galimai teršiama teritorija. Nebuvo visa teritorijos danga vientisa, tokių fragmentų sutrupėjusių buvo daugiau, kur rūšiuoja atliekas, pačioje pradžioje įėjus, tikrai nebuvo viskas vientisa. Danga turi būti vientisa ir nepralaidi. Dangos storio, sudėties, nuotekų koncentracijos nenustatinėjo. Ją nustebino pastato viduje, kur atliekos pilamos ant agregato, kuriuo važiuoja, ir žmonės jas rūšiuoja, tarp tų zonų buvo atskiriamosios plokštės, kurios apačioje sulūžusio, nestabiliai laikosi. Viskas ten vis tiek susipainioja, nors ir rūšiuoja. Uždaros patalpos turėjo įėjimus, vartus per kuriuos judėjo žmonės, važinėjo traktoriai. Visur durys buvo atidarytos. Jie ten buvo apie valandą laiko ir durys nė karto nebuvo uždarytos. Atliekos lauke buvo sukrautos neuždengtos. Krūvoje, kur Bendrovės direktorius traktavo, kad tai jau perdirbta atlieka, kad ten žvyras, smėlis, iš kurių paskui bus tiesiami keliai, buvo celofano gabalai, vamzdžio gabaliukų matė. Nemano, kad tai žvyras, smėlis. Jos išsilavinimas susijęs su ekologija (miško ekologija). Institucijoje ji inspektorė. Šiuo atveju fiksavo. Tačiau turi nemažai patirties su paviršinėmis nuotekomis, todėl iš karto apie dangą pagalvojo. Nematė paviršinių nuotekų surinkimo talpų. Matėsi viena talpa su grotelėmis, bet ji nesuprato, kas ten buvo. Tokioje vietoje paviršinės nuotekos turėtų būti surenkamos į talpas, kad nenutekėtų į kitas teritorijas. Kažkokius drenažus, juostas turėjo padaryti, kad esant krituliams viskas subėgtų į talpą. Tačiau tokių nematė. Patikrinimo metu Bendrovės atstovai buvo, tačiau ji nebuvo labai arti prie jų, tiesiog ėjo ir fotografavo. Pokalbio negirdėjo. Kai atlieka patikrinimus, paprastai naudoja GPS, liniuotę, sandarumą kokio rezervuaro, šulinio tikrina su tokia lazda, bet labiau fizinių asmenų. Laboratoriniai tyrimai taip pat atliekami. Pavyzdžiui, jeigu į Nerį bėga iš paviršinių nuotekų ne toks skystis, koks turėtų, tada ima laboratorinius tyrimus, kai reikia nustatyti sudėtį vandens. Šiuo atveju nebuvo reikalinga pasitelkti specialių žinių turinčius specialistus, atlikti laboratorinius tyrimus, viskas matėsi vizualiai.

Liudytojas Aplinkos apsaugos departamento Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas S. T. teismo posėdžio metu parodė, jog patikrinimo metu dalyvavo ne vieną kartą, kiek tiksliai, nepamena. 2019 m. Institucijoje dirbo pagal darbo sutartį ir į patikrinimą važiavo kartu su I. V., nes dar buvo nesusipažinęs su teisės aktais. Jo išsilavinimas nesusijęs su aplinkosauga. Patikrinimo metu Bendrovės teritorijoje vyko plastiko smulkinimo darbai. Kadangi buvo atidarytos durys į cechą, supresuotas plastikas buvo lauke, o viduje nepresuotas, dešiniau lauke buvo medžio atliekos. Presai stovėjo viduje, bet vartai atidaryti buvo. Dulkės nežymiai sklido iš patalpos į lauką. Atrodo, ten veikė vienas ar du presai, todėl buvo garsas, dulkės. Daugiau dulkių buvo lauke, nes tada pakrovėjas sėmė atliekas ir vežė į kitą patalpą, ten taip pat vartai atidaryti. Lauke stovėjo mišrios atliekos ir statybinės atliekos, o prie kito įvažiavimo yra svarstyklės, prie kurių pastatas, ir ten buvo sukrautos sumaltos atliekos. Ten dulkėjo putplastis, tikrai buvo daug dulkių. Susmulkintose atliekose matė stiklo likučius, putplastį, susmulkintas statybines atliekas su žemėmis, viskas kartu sumaišyta. Į smėlį ar žvyrą nebuvo panašu. Bendrovės direktorius sakė, kad ją naudoja kelių tiesimui, bet jis (liudytojas) tokių kelių netiestų. Pro atidarytas pastato duris žmonės judėjo, dėl transporto nepamena. Ten du žmonės dirbo. Per tiek kartų, kiek ten buvo, durys į patalpą gal kartą ir buvo uždarytos, toje vietoje, kur du presai stovi. Pats pastatas pailgas. Prie įėjimo priekyje važiuoja transportas, presai stovi su plastiku ir popieriumi, o iš kitos pusės, ko gero, atliekų rūšiavimo cechas, tai jis visą laiką atidarytas. Iš šono pakrovėjas, sėmęs atliekas, dirbo, tačiau, iš priekio, kur presai stovi, nejudėjo transportas. Kol jie ten buvo, nepamena, ar pakrovėjas judėjo į pastatą, bet darbas kažkoks vyko. Lauko teritorijos danga buvo didelis purvynas, po juo nesimatė betono dangos. Ten, kur surūšiuotos atliekos, vietomis nesimatė, ten bristi reikėjo, bet atsirėmė batai kietai, o apskritai ten sutrūkinėjęs betonas, kai lankėsi kitais kartais (kai nebuvo šlapia). 2019 m. gruodžio mėnesį, kai buvo, buvo šlapia, purvynas ir bristi reikėjo. Ar dangos pralaidumas buvo nustatinėjamas, nepamena. Atliekos lauke sukrautos buvo neuždengtos, viskas atvirai. Tik šulinys su grotomis uždengtas buvo, ten vandens paviršinių nuotekų rezervuaras. Nežinau, ar ten talpa, viduryje talpa tokia ir sakė, kad ten subėga paviršinės nuotekos. Vidury aikštės stovi duobė uždengta grotomis, nuotekos paprastai subėga, drenažo, latakėlių ten nebuvo. Patikrinimo metu Institucijos viršininkas naudojo GPS prietaisą, telefono fotoaparatą, metrą. Tyrimų specialių nereikėjo, jo nuomone, tokias įmones reikia iškelti už miesto. Vizualiai matėsi, kokios sudėties buvo tos atliekos. Tai buvo stiklas, putplastis, susmulkintos plytos, smėlis, žemės.

Liudytojas UAB „A“ direktorius E. P. teismo posėdžio metu dėl pirmojo pažeidimo parodė, kad Bendrovė taršos inventorizaciją būtų atlikusi seniausiai, tačiau kiek buvo patikrinimų, niekada niekas nereikalaudavo ją atlikti. Bendrovė neturi stacionarių taršos šaltinių. Yra mobilus taršos šaltinis, t. y. betono trupintuvas, kuris yra atvežamas, išvežamas, jis yra savaeigis, kuriam taršos inventorizacija nereikalaujama. Bet kadangi Institucija konstatavo šį pažeidimą, Bendrovė atliko tą inventorizaciją. Kiek konsultavosi su ekologinėmis įmonėmis, visos pasakė, kad nėra teisės aktų, kurie reglamentuotų, kad Bendrovė privalo atlikti šitą inventorizaciją. Inventorizacija būtina, kai yra stacionarus taršos šaltinis.

Dėl antrojo pažeidimo. Jų teritorijoje yra tinkama danga, viena dalis betono, kita asfalto. Aikštelė yra vientisa. Neaišku, kaip nustatė Institucijos atstovai, kad danga yra pralaidi. Pačios betono plokštės yra apie 20 cm storio, tačiau paviršiaus suaižėjimai (erozija) negali būti traktuojami kaip dangos pralaidumas. Šiuo atveju buvo nufotografuota viena sunkiosios technikos išdaužta duobė. Institucija nepagrįstai konstatavo, kad visas atliekas reikia pašalinti, nes ta aikštelė nebetinkama naudoti. Reikalavimas dėl dangos vientisumo turi būti tik atliekų laikymo vietoje. Nuotraukoje, kurioje užfiksuotas vienas fragmentas, matosi, kad toje vietoje yra duobė, atlūžusi betoninė danga. Šioje aikštelės vietoje nelaikomos atliekos, čia važinėja transportas. Danga turi būti vientisa tik 36 arų aikštelėje, kur laikomos atliekos. Tačiau ji ne visa apstatyta atliekomis. Maždaug 20 arų užstatytas. Likęs plotas skirtas pravažiuoti technikai. Ir tame plote gali būti pažeidimų. Dėl gamtos poveikio gali atsirasti pažeidimai. Gali atsirasti duobė. Suradę šią duobę, Institucijos atstovai neįpareigojo jos sutvarkyti, bet pasakė, kad visa danga ir po atliekomis, ir visur yra pralaidi vandeniui. Patikrinimas buvo lapkričio, gruodžio mėnesį, tuo metu asfaltavimo darbai nevykdomi. Tuo metu negalėjo užtaisyti jos. Tuo metu atsiranda didžiausi pažeidimai dėl oro sąlygų. Ši teritorija ne Bendrovės, ji ją nuomojasi. Tai buvusi Vilniaus melioracijos teritorija su pastatais, su danga. Bendrovė aikštelės neįrenginėjo, ji jau buvo įrengta. Kam ją asfaltuoti, jeigu ji jau išasfaltuota. Bendrovė nuolat tvarko teritoriją. Kada leidžia sąlygos, tada tvarko. Tų duobių, kur konkrečiai laikomos atliekos, nėra. Teritorija yra didelė, kažkur krašte galima rasti. Teritorijoje yra rezervuaras. Iš jo buvo išvežtas dumblas. Iš rezervuaro buvo daryti du kartus tyrimai, kurie parodė, kad nuotekos neturi jokio užterštumo. Yra visi nuolydžiai, kad vanduo įtekėtų į tą rezervuarą. Viskas įrengta taip, kaip turi būti, ginčas tik dėl nuotekų kiekio suskaičiavo. Jeigu yra pilnas rezervuaras, Bendrovė išveža paviršines nuotekas. Pagal UAB „B“ sutartį išvežė pramoninį dumblą. Buvo Vilniaus vandenys patikrinę, niekas nenustatė, kad Bendrovė blogai tvarkosi, buvo daryti tyrimai. Yra ir lietaus surinkimo sistema.

Dėl trečiojo pažeidimo. Atliekų rūšiavimo ir perdirbimo neuždarose patalpose, kai atidaryti vartai, durys. Kadangi yra pastovus transporto judėjimas, atvažiuoja automobiliai. Rūšiuojamos atliekos kraunamos tiesiai į transporto priemones, į konteinerius, tos durys yra darinėjamos. Jos uždaromos jeigu vykdomas perdirbimas, kai yra dulkėtumas. Bendrovė niekada neturėjo įpareigojimo, kad durys būtų uždarytos. Įvažiavimas-išvažiavimas yra veiklos proceso dalykas, ką ir konstatavo Vilniaus apygardos administracinis teismas.

Dėl ketvirtojo pažeidimo. Atliekos po rūšiavimo yra kraunamos į transporto priemonę ir krautuvas jas nuveža prie durų, kad atvažiavus transportui greičiau būtų pakraunamos, bet tos pačios atliekos yra rūšiuojamos, nuo galimų kvapų, dulkėtumų. Nėra nei vienos išvados, kad Bendrovė teršia aplinką (kvapu, dulkėmis, triukšmu ir pan.). Kas parašyta leidime, tuo Bendrovė ir turi vadovautis. Tų atliekų lauke ir nebelaiko. Atvažiuoja sunkiasvoris transportas ir iš po bokso atliekos kraunamos į transporto priemonę. Bekraunant būna, kad atliekos ant žemės nukrenta. Nepamena, ar patikrinimo metu apskritai buvo šių atliekų. Jo manymu, tų atliekų ir negalėjo būti, nes Institucija neprašė patiekti, kokias atliekas laiko. Institucija skirtingai traktuoja tas pačias atliekas nei jie (Bendrovė). Reglamente neparašyta, kad tos atliekos turi būti saugomos tik lauke konteineriuose. Jos gali būti laikomos vidaus patalpose, kadangi rūšiavimo linijos yra vidaus patalpose, ten jos (boksuose) kaupiamos. Yra prikaupiama 24 tonos, kiek telpa į vieną transporto priemonę, atliekos sukraunamos, išvežamos. Toks gamybinis procesas. Viskas pavaizduota Taršos leidime. Jeigu šios atliekos sandėliuojamos lauke, jos turi būti laikomos konteineriuose, uždengtos. Jeigu rūšiuojamos viduje, atliekos neprivalo būti laikomos lauke.

Dėl penktojo pažeidimo. Šiuo klausimu turėtų pasisakyti ir Aplinkos apsaugos agentūra, kuri išduoda taršos leidimus. Jis pats kuravo Taršos leidimą, kuris Bendrovei buvo išduotas, ir žino, kokie reikalavimai. Aplinkos apsaugos agentūra pageidavo, kad leidime būtų preliminariai nurodyta 2,6 hektaro sklypo teritorijoje nedidelė aikštutė, tai yra 36 arų aikštelė, kurioje bus laikomos atliekos. Buvos paprašyta preliminariai pabraižyti ir pagrįsti, kad toje aikštelėje tos atliekos telpa. Niekada nebuvo reikalavimo nustatyti konkrečių aikštelės ribų, konkrečių plotų, su išmatavimais, kur turi būti tam tikrų rūšių atliekos laikomos. Neaišku, kaip nustatė Institucijos atstovai, kad atliekos yra ne tuose kvadratuose. Jis, būdamas Bendrovės vadovu, net negalėtų pasakyti, kur koks kvadratas tiksliai yra, nes nėra jokių koordinačių, jokių ribų išmatavimų. Kažkokiu vizualiniu būdu pagalvojo, kad yra ne tos vietos. Bendrovė mano, kad atliekos yra tose vietose. Bendrovė jau pusę metų bando patikslinti reglamentą pagal Aplinkos apsaugos agentūros prašymą, kad būtų įmanomas toks nustatymas. Nustatė aikštelės koordinates, laikomų plotuose atliekų koordinates, bet Aplinkos apsaugos agentūra šito reglamento netvirtino. Šiuo metu patvirtintame Taršos leidime niekur nėra konkrečiai nurodyta, kiek kokių atliekų plotas užima. Tai yra bendra atliekų aikštelė. Planas ranka paišytas, jį sudarant reikšmės neturėjo, kurioje vietoje bus ta aikštelė. Prašymas buvo nurodyti, kurioje vietoje bus laikomos atliekos. Jeigu matuoti, ta aikštelė padvigubėjo, ji didesnė tapo. Nurodė, kurioje vietoje laikys atliekas, šioje vietoje ir laiko. Yra dar vienas brėžinys. Tai yra preliminari judėjimo schema, kad yra transportui pravažiavimas, yra kvadratai, kur atliekos bus laikomos lauke, bet čia nenurodyta, nei koks jų plotis, nei kuris galas, kraštinės, nieko nėra. Atliekas laiko kaip ir numatyta Taršos leidime, aikštelėje, bet jų koordinatės nenustatytos. Nuo 2016 m. Institucija vykdė kokius 15 patikrinimų ir kažkodėl tik 2019 m. pabaigoje, tikrinant L. O., nustatytas šitas pažeidimas. 2019 m. reglamentas, kuris buvo patvirtintas 2017 m., galiojo. Institucijos atstovai nė karto nepaklausė Bendrovės, kokios konkrečios tai buvo atliekos laikomos. Jie patys tai nustatė, kad tai po rūšiavimo laikomos atliekos, dar kitos. Pagal Bendrovės dokumentaciją ir veiklą ten buvo kitos rūšies atliekos. Institucija nė karto neprašė parodyti šituose kvadratuose kokios išdėstytos atliekos. Šiuo atveju yra skirtingai traktuojamos atliekų rūšys. Atliekos yra nurodomos atliekų apskaitos žurnale. Žurnale zonos nenurodomos. Atliekas gali laikyti tiek viduje, tiek lauke. Jei negali jų laikyti lauke, laiko viduje. Sprendžia pagal Taršos leidimą.

Dėl šeštojo pažeidimo. Vidaus zonavimas atitinka. Bendrovės nei raštu, nei žodžiu neklausė. Nustatė, kad vidaus techninė išdėstymo schema neatitinka Taršos leidimo, nes nėra dalies įrengimų, t. y. nėra mobilaus trupintuvo ir transporterių. Taršos leidime trupintuvas nurodytas mobilus. Jis atvežamas tada, kada jam reikia atlikti darbą. Kada jis nereikalingas, jis išvežamas ir dirba kituose objektuose. Natūralu, kad presas turi presuoti žaliavą, kuri yra padėta šalia. Kadangi presas buvo išvežtas remontui, natūralu, kad tos žaliavos ir be preso buvo padėtos, ir su presu toje vietoje. Bendrovė turi savo mechanikų tarnybą. Įrenginiai nuolat dirba, genda. Presas tiesiog buvo pervežtas į mechanines dirbtuves, kad būtų taisomas vietoje. Presas yra nedidelis, šalia jo telpa ir laikomos presuojamos atliekos. Trupintuvas ir transporteriai yra mobilūs, juos naudoja, kada reikia. Jeigu dirba mechanizmas, tai jį pavaizdavo schemoje. O kai nedirba, šis mechanizmas yra brangus, naudojamas kituose objektuose, kai vyksta griovimo darbai, jis ruošia skaldą, Bendrovė jį nuomoja, kai reikia ir patys nuomojasi iš kitų įmonių. Turi sutartis su įmonėmis, kada naudoja. Kada ruošė Taršos leidimą, su Aplinkos apsaugos agentūra buvo derinama, kad bus naudojamas mobilus trupintuvas, ne stacionarus (Taršos leidime tai nurodyta – kokia technika). Tiesiog tą dieną nevykdyta ta veikla. Bendrovė gali atliekas trupinti, gali perduoti jas trupinti kitiems atliekų tvarkytojams. Niekur nėra apribota, draudžiama. Tai (statybos ir griovimo atliekų perdirbimas) yra nepagrindinė jų veikla. Dirba su nepavojingomis atliekomis. Perdirbimas yra antraeilis dalykas. Mišrios atliekos pagrindinė jų veikla. Rūšiavimo linijoje dirba apie 12 žmonių ir rūšiuoja skirtingas atliekas. Tai viena iš 8 sudedamųjų dalių. Dėl patalpų dydžio ir trupintuvo judėjimo į ir iš jų, tai šiose patalpose veikė (duomenys neskelbtini) dirbtuvės, kuriose buvo išrenkama didžiulė, sunkiasvorė technika ir tos patalpos būtent ir yra pritaikytos, kad įvažiuotų didžiulė technika. Trupintuvas numatyta, kad jis dirba į ketvirtį 5 dienas, dėl taršos. Dėl to trupintuvo Inspekcijos atstovai ir nėra matę. Bet gali pateikti trupintuvo dokumentus. Naudoja trupintuvą, bet tai nėra pagrindinė veiklos dalis. Rūšiavimo linija veikia nuolat, o trupintuvas atvažiuoja, kai yra prisikaupę darbo. Transporteris montuojamas su pačiu trupintuvu. Dėl 13 zonos, neaišku, kaip Institucija nustatė, kad iš 14 zonos tos atliekos įlindo į 13. Tai preliminari gamybinė schema, kuri neturi jokių išmatavimų. Tos antrinės atliekos ten ir buvo laikomos. Mūsų mechaninės dirbtuvės yra toje pačioje patalpoje. Presas negalėjo būti tvarkomas toje vietoje, kur jis yra, nes ten buvo per žemos lubos ir ten nėra mobilaus krano. Mechaninės dirbtuvės, tiek įvažiavimas, tiek išvažiavimas yra vientisas. Todėl presas buvo pervežtas iš vienos vietos į kitą. Jei atliekų faktiškai nėra, tai gali toje vietoje laikyti ir presą, kitos rūšies atliekas. Jeigu kažkas keičiasi techniniam reglamente, turi Aplinkos apsaugos agentūros prašyti pakeisti schemą. Bendrovė tai yra padariusi. Tačiau Aplinkos apsaugos agentūra to dar nepatvirtino.

Dėl septintojo pažeidimo. Kelis metu jau įvesta nauja GPAIS atliekų apskaitos sistema, kuri yra pildoma internetu, nėra jokių popierinės apskaitos žurnalų, tam yra samdomi specialistai, ekologai, kurie prižiūri įmonės ekologinę dalį, kuria (pildo) ir tvirtina lydraščius. Bet kuris atliekų turėtojas, norėdamas pristatyti jų Bendrovei atliekas, jis turi internetinėje sistemoje užpildyti lydraštį, kad nori pateikti tam tikrą kiekį atliekų, tada jie patvirtina, kad priims tas atliekas. Kai jau jie pasveria ant svarstyklių tas atliekas atvežę, įrašo patikslintą svorį lydraštyje ir užtvirtina, kad tas atliekas priėmė. Taip pat jeigu jų Bendrovė veža utilizuoti atliekas, paprastai jie veža į deginimo gamyklas, suformuoja lydraštį, kad tam tikrą kiekį atliekų pakrovė į automobilį, pasvėrė ir išveža. Prieš dieną praneša ir per dieną jėgainė (deginimo gamykla) turi patvirtinti, kad tą kiekį gavo. Einamuoju metu tie kiekiai svyruoja, nes lydraščių tvirtinimas kartais užtrunka ir tris dienas. Tai reiškia, kad Bendrovė fiziškai išvežė atliekas, bet GPAIS sistemoje gali tuo metu rodyti, kad tos atliekos, kurios jau yra deginimo jėgainėje, kuri tiesiog dar nepatvirtino, dar yra Bendrovėje, dėl to šioje sistemoje yra padaryta ketvirtinė GPAIS ataskaita apie vienu metu turimus kiekius. Tai Bendrovė pateikė teismui lentelėse trečio ir ketvirto ketvirčio kiekius). Jie ištraukti iš GPAIS sistemos. Paskutiniame stulpelyje yra parašyti skaičiai iš Bendrovės Taršos leidimo, koks pagal jų leidimą yra maksimalus leistinas šituo rūšies kodu pažymėtų atliekų galimas laikyti kiekis. Pagal Bendrovės pateiktas oficialiai ataskaitas, kiekiai niekada nebuvo viršyti, puikiai matosi, kad Bendrovėje dar yra dideli rezervai. Kokiu būdu Institucija nustatė, kad tuo metu buvo viršyti kiekiai, nesuprantama. Bendrovė net neturi ataskaitos, pagal ką buvo apskaičiuoti šie duomenys. Bendrovės Institucija neprašė nė karto pateikti, koks pas juos yra vienu metu laikomas atliekų kiekis. Skaičiuojama pagal faktą, kuris atitinka lydraščius. Viskas, kas atvažiuoja ir išvažiuoja, fiksuojama GPAIS sistemoje. GPAIS sistemoje vedama apskaita ir perdirbamų atliekų, kurias sukaupusi Bendrovė perdirba į skaldą ar kažkokį kitą gaminį, ir išveža, visa tai fiksuojama, gamybiniai aktai, kad yra pagaminamas produktas, ir ketvirčio gale pagal privalomą tvarką yra teikiamos ketvirtinės ataskaitos, kiek tuo metu yra kokie kiekiai pas atliekų tvarkytoją. Kalbant apie betono, čerpių mišinius (kodas 17 01 07), jeigu jie buvo perdirbti, buvo pagamintas gaminys skalda, todėl iš atliekų registro tas kiekis yra išimamas, nes tai pagamintas produktas. Jeigu buvo vykdoma gamyba, tai kiekis yra išimtas. Negalima imti momentinio kiekio, nes gali būti supildyta 20 lydraščių, kad išvežta į deginimo jėgainę, kurie tuo metu dar nepatvirtinti, bet rodoma, jog kiekis dar Bendrovėje, nors fiziškai kiekis jau išvažiavęs. Bendrovė teismui pateikė ataskaitą, o ne momentines lenteles, jos yra kintančios kiekvieną akimirką. Dėl to yra sukurtos šioje sistemoje ataskaitos, kur ekologai sužiūri, keik yra nepatvirtintų lydraščių, susisiekia, kad jie būtų patvirtinti, kad Bendrovei žurnale būtų tvarkinga. Ir tada atspausdinama ataskaita.

Dėl aštuntojo pažeidimo. Bendrovė nesako, kad tai žvyras, tai buvo susmulkintos atliekos. Tas pats betonas, plytos, tai yra atlieka, kol ji nėra susmulkinama ir pagaminama skalda ir ji tampa produktu. Viskas pagal Taršos leidimą. Kada atlieka perdirbama į produktą, ji išnyksta iš atliekų apskaitos žurnalo, ji nefigūruoja. Ją gali laikyti bet kurioje vietoje. Ginčas kyla dėl to, ar tai atlieka, ar produktas. Specialisto vertinimo aktas patvirtina, kad tai jau buvo produktas. Pati bendrovė atlieka kelių, aikštelių įrengimo darbus. Tą produktą ir patys sunaudoja. Statybvietės, kada statosi naujas rajonas, jis statomas lauke, kur negali privažiuoti sunkiasvorė technika, tada samdo tokias įmones kaip jų Bendrovė. Turi sutarčių. Negavo jokio raštiško prašymo iš Institucijos pateikti jas.

Dėl bendradarbiavimo su Institucija. Pats yra ne vieną kartą vaikščiojęs, teikęs atsakymus, paaiškinimus. Klausimai niekada nebuvo pateikiami, buvo einama ir fiksuojama. Ankstesnių patikrinimų metu viskas būdavo užfiksuojama ir surašomas patikrinimo aktas. Šiuo atveju patikrinimo aktas buvo įteiktas po 2 savaičių. Pats raštą su paaiškinimais pateikė Institucijai. Bendrovės atstovai niekada neatsisakė teikti jokių paaiškinimų.

Liudytojas UAB „A“ komercijos direktorius D. U. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dalyvavo 2019 m. gruodžio 10 d. patikrinimo metu. Patikrinimai Bendrovėje vyksta nuolat iki šios dienos, Institucija niekada nepraneša iš anksto, kad atvyks daryti patikrinimą, kad Bendrovės atstovai galėtų pasitikti, turi nutraukti savo verslo susitikimus. Patikrinimo metu Institucijos atstovai kažkokios įrangos tikrai neturėjo. Mobilusis telefonas nelaikytinas tinkama įranga patikrinimui. Taip pat Institucija kaip privalo nesurašė Patikrinimo akto vietoje, nenurodė raštu, nenustatė termino kokius dokumentus, paaiškinimus ir kada pateikti. Normalių klausimų niekas net neuždavė, buvo tik kelios fotofiksacijos. Bendrovė su Institucija bendradarbiauja, nieko neslepia, įsileidžia. Dirbame, kaip dirba visos įmonės. Institucija niekada nerekomendavo Bendrovei kažką pakeisti, jeigu kažką ne taip daro. Kiekvieną kartą prisidengiama kažkokiu anoniminiu skundu, bet nematuoja triukšmo, tai tik pretekstas prisikabinti prie kažko. Nuo patikrinimų, privalomų nurodymų nespėja Bendrovė gintis teisme. Viskas prasidėjo su inspektoriaus L. O. pasikeitimu. Dėl nuotekų tvarkymo direktorius buvo ne kartą siuntęs sutartis. Raštu tikrai neprašė. Jo (D. U.) asmeniškai tikrai neprašė pateikti jokių dokumentų. Paskutinio patikrinimo metu jis atvyko į objektą (ofisą), o inspektoriai jau buvo teritorijoje. Nebuvo iš anksto įspėję. Bendrovė nuolat naudoja mobilius trupintuvus. Tiek savo teritorijoje, tiek klientams nuomoja. Iš betono juo gaminamas produktas, naudojamas kelio tiesimui. Pateikė sutartis, kad šį produktą paskui parduoda. Viskas priklauso nuo sezoniškumo. Kada vyksta pats malimo procesas, tada turi perteklinį produkto kiekį. Laikydamiesi aplinkosauginių reikalavimų, kad neužsikrautų savo teritorijos, smulkesnes acijas, mažavertę atiduoda nemokamai. Kai turėdavo frakciją, betono-plytų skaldos, paleisdavo su kuo mažesne kaina, kad neužsikrautų aikštelės, stengdavosi kuo greičiau parduoti. Kiekiai pagal Bendrovės buhalterinę apskaitą ir realybėje neatitikti galėjo dėl to, kad dalį gauto gaminio Bendrovė atiduoda nemokamai. Dėl dangos. Vienintelėje vietoje buvo pažeista danga. Atliekos laikomos ant nepralaidžios dangos, dalis aikštelės yra asfaltuota, dalis gelžbetonis. Kad paviršiniai įtrūkimai neva praleidžia vandenį, jis nesugebėtų, nedrįstų teigti, nėra ekspertas. Trupintuvas turi 4 transporterius. Atvažiavus trupintuvui, išsiskleidžia transporteriai, kurie jungiami prie rūšiavimo linijos kada reikia. Kai jį išveža į karjerą malti akmenis, arba išnuomoja kitai įmonei, transporteriai susiskleidžia. Trupintuvas mobilus, kad būtų patogiau transportuoti. Galėjo trupintuvo tuo metu ir nebūti. Trupintuvo nuoma yra Bendrovės sutartiniai santykiai, tarp kitų juridinių asmenų, su susijusiomis kitomis įmonėmis, yra panaudos arba nuomos sutartis. Tai asmeniai, vidiniai įmonės klausimai. Inspektoriui buvo sakyta, kad yra išvažiavęs trupintuvas. Ne jo kompetencija tikrinti, kam Bendrovė įrangą nuomoja. Dokumentai, kad buvo išnuomota, yra. Trupintuvas nėra toks daiktas, kad jį įjungei ir jis veikia. Jis turi dirbi, ir jei jų Bendrovėje nedirba, jis važiuoja kažkur kitur dirbti. Jų įranga neturi stovėti aikštelėje visą parą, nėra tokio įpareigojimo. Presas buvo sugedęs ir buvo pervežtas į remonto patalpas, bet jis buvo. Jų įranga genda beveik kiekvieną dieną, nes dirba su stambiomis, gamybinėmis medžiagomis. Presas buvo remontuojamas. Jų patalpos yra ilgos, senų laikų, ir kai kurios patalpos nėra tiesiogiai išeinamos, todėl eiti iš dirbtuvių remontuoti preso reikia beveik 10 minučių. Todėl perveža presą su traktoriumi į dirbtuves ir remontuoja.

Byloje surinktų duomenų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

ANK 235 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą, objektų naudojimą neturint Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme ar kituose aplinkos apsaugą ar gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyto leidimo, kai tai numatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose, arba nesilaikant šiame leidime nustatytų sąlygų, arba kai planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka neatliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas ar atranka dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo arba nepriimtas sprendimas leisti vykdyti planuojamą ūkinę veiklą, arba pažeidžiant teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos reikalavimus ir normatyvus. Šis administracinis nusižengimas užtraukia baudą asmenims nuo 300 iki 560 eurų, juridinių asmenų vadovams – nuo 900 iki 1 700 eurų ir kitiems atsakingiems asmenims – nuo 600 iki 1 150 eurų.

ANK 247 straipsnio 26 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už didesnio negu penki kubiniai metrai nepavojingų atliekų kiekio laikinąjį laikymą, surinkimą, vežimą ir (ar) apdorojimą (įskaitant prekiautojo atliekomis ir tarpininko tokio pobūdžio veiksmus) pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonose, rezervatuose, nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, draustiniuose, gamtos paveldo objektų teritorijose, gamtos paveldo objektų buferinėse apsaugos zonose, kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijose ir jų apsaugos zonose, rekreacinėse teritorijose, išžvalgytų naudingųjų iškasenų telkiniuose, aerodromų, magistralinių dujotiekių ir naftotiekių (produktotiekių), meteorologinių stebėjimų aikštelių, vandens matavimo stočių apsaugos zonose, Šiaurės Lietuvos karstinio regiono intensyvaus karsto žemėse, šaltiniuotose vietose ir pelkėse, geležinkelio kelių ir jų įrenginių, geležinkelio želdinių ir valstybinės reikšmės kelių apsaugos zonose. Šis administracinis nusižengimas užtraukia baudą nuo 2 000 iki 4 400 eurų.

ANK 247 straipsnio 30 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento reikalavimų nevykdymą. Šis administracinis nusižengimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 120 iki 220 eurų.

ANK 316 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už teisės aktuose nustatytų gamtos išteklių naudojimo ar aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimą dėl juridinio asmens vadovo ar kito atsakingo asmens, kuris nesiėmė priemonių pažeidimui išvengti, kaltės. Šis administracinis nusižengimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 140 iki 600 eurų.

Kaip matyti, šios ANK normos yra blanketinės, t. y. nurodančios, jog atsakomybė kyla už kitų teisės aktų, reglamentuojančių aplinkos apsaugos reikalavimus, pažeidimus.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog fizinis ar juridinis asmuo ūkinės veiklos objektą eksploatuoja pagal leidime nustatytas sąlygas ir neviršydamas aplinkos apsaugos normatyvų bei standartų.

Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 8 straipsnio 2 dalis nustato, kad atliekų laikymo priemonės, įrenginiai ir vietos, atsižvelgiant į juose laikomų atliekų savybes, turi atitikti teisės aktų nustatytus aplinkos apsaugos, priešgaisrinės apsaugos, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. spalio 9 d. įsakymo Nr. D1-831 redakcija) 56 punkte nustatyta, jog įmonė, atliekanti atliekų apdorojimą, ir įmonė, atliekų susidarymo vietoje pavojingąsias atliekas laikanti ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias – ilgiau kaip vienerius metus, privalo turėti Leidimą. Leidimas – Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259 nustatyta tvarka išduotas Taršos leidimas (Atliekų tvarkymo taisyklių 16 p.).

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 340 patvirtintų Aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ir ataskaitų teikimo taisyklių 5 punkte (punkto redakcija, galiojanti nuo 2018 m. liepos 1 d.) įtvirtinta, kad aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijai atlikti įvertinami visi teršalų išsiskyrimo ir išmetimo į aplinkos orą šaltiniai, išmetamas į orą teršalų kiekis ir sudėtis ne ilgesniam kaip 5-erių metų laikotarpiui. Pradėjus eksploatuoti naują įrenginį ar jo dalį, susijusią su teršalų išmetimu į aplinkos orą, inventorizacija atliekama per vienerius metus nuo įrenginio ar jo dalies paleidimo (veiklos pradžios) datos, apie kurią veiklos vykdytojas nedelsiant turi raštu pranešti Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos ir Aplinkos apsaugos agentūrai, kuri, atsižvelgdama į argumentuotus apskrities visuomenės sveikatos centro pasiūlymus, gali oficialiu raštu nurodyti atlikti inventorizaciją per trumpesnį, bet ne mažiau kaip 6 mėnesiai, laiką.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193 patvirtinto Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento (redakcija, galiojanti nuo 2019 m. lapkričio 1 d.) 13 punkte numatyta, jog galimai teršiamos teritorijos turi būti padengtos vandeniui nelaidžia kieta danga (asfalto, asfaltbetonio, betono ar pan.) ir įrengtos, kad paviršinės nuotekos nuo jų nenutekėtų ant šalia esančių teritorijų ir ant jų nepatektų vanduo nuo šalia esančių teritorijų.

Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento, kuris yra sudedamoji UAB „A“ išduoto Taršos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, 4.4. papunktyje numatyta, jog visa atliekų rūšiavimo bei perdirbimo veikla bus vykdoma uždarose patalpose. Patalpos sausos ir techniškai tvarkingos. Dalis atliekų bus laikomos tose pačiose patalpose, dalis specialiai teritorijoje įrengtoje lauko aikštelėje (0,36 ha teritorija). Atviroje teritorijoje padangų atliekos bus laikomos kipomis. Siekiant sumažinti laikomų atliekų tūrį, atliekos bus presuojamos. Degios atliekos (19 12 10) bei po rūšiavimo gautos atliekos (19 12 12) bus laikomos konteineriuose su „tentine“ apsauga nuo kritulių bei galimų kvapų. Antrinės žaliavos bus laikomos supresuotos. UAB „A“ įsipareigoja atliekas laikyti taip, kad atliekos būtų apsaugotos nuo aplinkos poveikio, iš laikinai laikomų atliekų ar jų laikymo talpų netekėtų skysčiai, jos neskleistų kvapų, dulkių ir pan. Šiems tikslams pasiekti, atliekos bus presuojamos, taip pat atliekų laikymui bus naudojami konteineriai, esant poreikiui atliekos bus dengiamos plėvele ar kt. medžiagomis. Nuo atliekų laikymo lauko aikštelės paviršinės nuotekos bus surenkamos į nuotekų kaupimo rezervuarus ir pagal sutartį (su UAB „C“) išvežamos į nuotekų valymo įrenginius. Teritorija bus įrengta laikantis paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento reikalavimais, teritorijos ribos bus įrengtos taip, kad paviršinės nuotekos nenutekėtų į greta esančias teritorijas. Visos nuotekos savitaka bus surenkamos nuotekų kaupimo rezervuaruose, paviršinės nuotekos nepateks į aplinką (1 t., b. l. 34).

Taršos leidimo 5.3. priedo 2019 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl UAB „A“ Taršos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygų peržiūrėjimo“ 6 lentelės 1 punktas numato, kad atliekų rūšiavimo bei perdirbimo (sijojimas, trupinimas) veiklos turi būti vykdomos tik uždarose patalpose (pastato langai, durys, ir pan. turi būti uždaryti) (1 t., b. l. 15).

Taršos leidimo 5.3. priedo 2019 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl UAB A“ Taršos leidimo (duomenys neskelbtini) sąlygų peržiūrėjimo” 6 lentelės 4 punktas numato, jog degias atliekas (19 12 10), kitas rūšiavimo ar perdirbimo metu gautas atliekas (19 12 12) laikyti uždengtuose konteineriuose (1 t., b. l. 15).

Taršos leidimo Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento Atliekų išdėstymo bei technologinėje schemoje (atvira aikštelė 0,36 ha) 3 zonoje numatyta laikyti pakuočių atliekas, 4 zonoje numatyta laikyti po atliekų rūšiavimo susidariusias antrines žaliavas (plastikas, stiklas, popierius)), 7 zonoje numatyta laikyti nerūšiuotas stiklo / plastiko / popieriaus / mišrių pakuočių atliekas, 9 zonoje numatyta laikyti medienos atliekas, o 10 zonoje – didelių gabaritų ir kitas nepavojingas atliekas (1 t., b. l. 36).

Taršos leidimo Atliekų naudojimo šalinimo techninio reglamento Atliekų išdėstymo ir technologinėje schemoje (uždaros patalpos) numatyta preso vieta, 10 numeriu pažymėtas atliekų padavimo transporteris, 11 numeriu – statybinių atliekų trupintuvas, 12 numeriu – po perdirbimo (trupinimo) gautų žaliavų transporteris, 13 zona – statybinių medžiagų laikymo vieta (1 t., b. l. 37).

Taršos leidimo Atliekų naudojimo šalinimo techninio reglamento 4.2 papunktyje numatyta, jog didžiausias vienu metu leidžiamas laikyti atliekų (atliekų kodai 17 01 07, 17 02 01, 17 06 04, 17 09 04, 17 01 01, 17 01 02, 17 01 03, 17 02 02, 17 02 03) kiekis 200 t (1 t., b. l. 33).

Dėl Č. G. inkriminuojamo pažeidimo, kad UAB „A“ nuo 2016 m. vykdo statybos ir griovimo atliekų, kitų nepavojingų atliekų (antrinių žaliavų) tvarkymo veiklą, kurios metu į aplinkos orą išmetami teršalai, per vienerius metus nuo veiklos pradžios neatlikusi aplinkos oro taršos šaltinių ir jų išmetamų teršalų inventorizacijos.

Kaip matyti, reikalavimas per vienerius metus nuo veiklos pradžios atlikti aplinkos oro taršos šaltinių ir jų išmetamų teršalų inventorizaciją numatytas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 340 patvirtintų Aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ir ataskaitų teikimo taisyklių (redakcija, galiojusi iki 2020 m. gegužės 1 d.) 5 punkte (punkto redakcija, galiojanti nuo 2018 m. liepos 1 d.). Šiuo atveju Patikrinimo akte teisingai ir pagrįstai nustatyta, kad šio reikalavimo UAB „A“ atsakingi asmenys nesilaikė, kadangi nuo 2016 m. vykdydami statybos ir griovimo atliekų, kitų nepavojingų atliekų (antrinių žaliavų) tvarkymo veiklą, kurios metu į aplinkos orą išmetami teršalai, per vienerius metus nuo veiklos pradžios neatliko aplinkos oro taršos šaltinių ir jų išmetamų teršalų inventorizacijos. Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos ir Aplinkos apsaugos agentūrai raštu nedelsiant nebuvo pranešta apie veiklos pradžią, nors faktiškai Bendrovė, 2016 m. gavusi leidimą vykdyti veiklą patalpose, o 2017 m. ir lauko teritorijoje, ją nuo tada ir vykdė, t. y. susijusią su teršalų išmetimu į aplinkos orą. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo argumentai, kad reikalavimas atlikti oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizaciją šiuo atveju nebuvo privalomas, kadangi jokie teršalai nebuvo išmetami, be to, neaišku, nuo kada šiuo atveju turėtų būti skaičiuojamas vienerių metų terminas inventorizacijai atlikti, atmestini kaip nepagrįsti. Kaip matyti iš minėtos teisės normos bei Institucijos atstovo teismo posėdžio metu pateiktų paaiškinimų, inventorizacijos atlikimo terminas skaičiuojamas nuo įrenginio ar jo dalies paleidimo (veiklos pradžios) datos, kadangi įrenginys – stacionarus technikos objektas, kuriame vykdoma viena arba kelių rūšių tiesiogiai ir techniškai susijusi ūkinė veikla (Aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ir ataskaitų teikimo taisyklių 3 p.), o ji šiuo atveju sutapo su UAB „A“ veiklos pradžia, t. y. nuo 2016 m. Taršos leidimo išdavimo datos. Kaip patvirtino Institucijos atstovas teismo posėdžio metu, gavusi Taršos leidimą, Bendrovė faktiškai ir pradėjo vykdyti savo veiklą, o tą patvirtina atliekų tvarkymo apskaitos dokumentai, teikiami nuo 2016 m., 2017 m., taip pat kitos Patikrinimo akte nustatytos aplinkybės. Kad minėtos taisyklės dėl inventorizacijos atlikimo yra privalomos Bendrovei, pripažino ir Vilniaus apygardos administracinis teismas įsiteisėjusia 2020 m. gegužės 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-2658-860/2020. Be to, ko neneigia ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas, po UAB „A“ 2019 m. gruodžio mėn. atlikto patikrinimo Institucijai surašius 2020 m. sausio 9 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN11-1, kuriuo Bendrovė įpareigota iki 2020 m. vasario 7 d. atlikti minėtą inventorizaciją ir pateikti ataskaitą, UAB „A“ galiausiai tai padarė, pateikdamas 2020 m. vasario 7 d. Aplinkos apsaugos agentūrai UAB „A“ aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ataskaitą (1 t., b. l. 103–122). Aplinkos apsaugos agentūra pateiktą ataskaitą išnagrinėjo ir nustatė, kad ji atitinka Teršalų inventorizacijos taisyklių reikalavimus. Taigi tai patvirtina, jog patikrinimo metu minėtas pažeidimas buvo nustatytas pagrįstai, nors vėliau ir ištaisytas.

Dėl Č. G. inkriminuojamo pažeidimo, kad UAB „A“ atvira lauko teritorija (galimai teršiama teritorija), kurioje Bendrovė laiko atliekas, nėra padengta vandeniui nelaidžia danga, bei lauko teritorijos danga nėra įrengta taip, kad paviršinės nuotekos nuo jos nenutekėtų ant šalia esančių teritorijų ir ant jos nepatektų vanduo nuo šalia esančių teritorijų.

Reikalavimas atvirą lauko teritoriją (galimai teršiamą teritoriją), kurioje UAB „A“ laiko atliekas, padengti vandeniui nelaidžia danga bei dangą įrengti taip, kad paviršinės nuotekos nuo jos nenutekėtų ant šalia esančių teritorijų ir ant jos nepatektų vanduo nuo šalia esančių teritorijų, numatytas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193 patvirtinto Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento (redakcija, galiojanti nuo 2019 m. lapkričio 1 d.) 13 punkte, Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento, kuris yra sudedamoji UAB „A“ išduoto Taršos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, 4.4. papunktyje bei bendrojoje Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies normoje, tačiau, kaip pagrįstai nustatyta šiuo atveju (Patikrinimo akte, kartu su juo pateiktose nuotraukose), minėta UAB „A“ teritorijos danga neatitinka šių reikalavimų. Kaip nustatyta patikrinimo metu, tą patvirtino ir Institucijos atstovai apklausti teismo posėdžio metu, UAB „A“ lauko teritorijos (0,36 ha) danga sudaryta iš betono plokščių, tarp kurių yra nesandarios siūlės, pro kurias į žemės gruntą gali prasiskverbti vanduo. Vietomis betono plokštės yra mechaniškai pažeistos, suskilinėjusios ir matomas žemės gruntas. Tai matoma ir Institucijos pateiktose nuotraukose, kuriose betono (ar asfalto) danga užfiksuota suaižėjusi, pažeista, tarp betono plokščių yra siūlės, betonas nėra vientisas. Taip pat pagrįstai nustatyta, kad minėtoje UAB „A“ lauko teritorijoje nėra įrengta tinkama paviršinių nuotekų surinkimo (tvarkymo) sistema, kadangi pati lauko teritorija nebuvo specialiai įrenginėjama, nebuvo gauti statybos leidimai (statyti/rekonstruoti naują statinį), nebuvo parengtas techninis projektas su išvardintais paviršinių nuotekų tvarkymo sprendimais, kaip numato Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 12 punktas. Tai patvirtina ta aplinkybė, jog UAB „A” atstovai Institucijai bei teismui nepateikė dokumentų, patvirtinančių lauko aikštelės (atliekų tvarkymo įrenginio dalies, kurioje lauke laikomos atliekos) statybos darbų užbaigimą ir atitikimą teisės aktų reikalavimams. Be to, kaip patvirtino Institucijos atstovai teismo posėdžio metu, UAB „A” lauko teritorijoje, kur laikomos atliekos, yra paviršinių nuotekų kaupimo rezervuaras, tačiau jokios kitokios nuotekų surinkimo į šį rezervuarą sistemos neužfiksavo (latakų, drenažo sistemos ir pan.). Visus šiuos pažeidimus pareigūnai tinkamai užfiksavo turimomis vaizdo fiksavimo ir kitomis priemonėmis. Teismo vertinimu, jokių specialių laboratorinių tyrimų šiems pažeidimams nustatyti šiuo atveju atlikti nereikėjo, tai matoma vizualiai. Kad lauko teritorijos danga vietomis (ar vienoje vietoje) iš tiesų yra pažeista teismo posėdžio metu patvirtino ir UAB „A” direktorius. Institucijos atstovas L. O. teismo posėdžio metu patikslino, kurioje tiksliai vietoje toks pažeidimas užfiksuotas prie Patikrinimo akto pateiktoje nuotraukoje, kiti Institucijos atstovai patvirtino, jog pažeidimų buvo ir daugiau. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo bei Bendrovės direktoriaus argumentas, kad vienas dangos pažeidimo fragmentas nereiškia, jog visa lauko teritorija nėra padengta vandeniui nelaidžia danga, nepašalina pažeidimo fakto ir atsakomybės už jį, kadangi nustačius, jog Bendrovės lauko teritorijoje nėra ir tinkamai įrengtos paviršinių nuotekų surinkimo (tvarkymo) sistemos, akivaizdu, kad ir vienoje vietoje esant pažeistai betono dangai, vanduo (paviršinės nuotekos) gali prasiskverbti į žemės gruntą ir taip teršti aplinką. Tai, kad vientisa vandeniui nelaidi danga turi būti tik tose lauko aikštelės vietose, kur laikomos atliekos, laikytina niekuo nepagrįsta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir Bendrovės atstovų gynybine pozicija, atsižvelgiant į tai, kokią apskritai veiklą šioje teritorijoje vykdo Bendrovė. Be to, kaip nustatyta Patikrinimo akte (6 p.), Institucija, remdamasi vidutiniais metiniais kritulių kiekiais Lietuvoje 1981-2010 m., Vilniaus apskrityje vidutiniu metiniu kritulių kiekiu (700 mm pagal Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos viešai skelbiamus 2019 m. gruodžio 3 d. duomenis), nustatė, kad UAB „A” lauko teritorijos (plotas 0,36 ha x 700 mm) surenkamas kritulių kiekis per metus vidutiniškai turėtų siekti apie 2 520 m³, todėl toks arba panašus kiekis paviršinių nuotekų ir turėtų būti surenkamas bei sutvarkomas kaip numatyta Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento 4.4. papunktyje. Tačiau nei Institucijai, nei teismui Bendrovės atstovai nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių šią aplinkybę (pavyzdžiui, sutarčių su UAB „C“). UAB „A” direktoriaus patikrinimo metu pateiktas 2019 m. spalio 11 d. UAB „B“ perdavimo-priėmimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) su PVM sąskaita faktūra Serija VIN Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina tik tai, kad UAB „B“ perėmė iš UAB „A” 2,82 t pramoninio nuotekų dumblo (atliekos kodas 19 08 04). Tačiau dumblas šiuo atveju nėra paviršinės nuotekos. Dokumentų ar kitų duomenų, kaip buvo tvarkomos likusios surinktos paviršinės nuotekos, kurios privalėjo būti surinktos lauko teritorijoje, Bendrovės atstovai nepateikė. Taigi liko nepaneigta Institucijos daroma prielaida, kad jos patenka į gruntą. Tokiu būdu teismas daro išvadą, kad Č. G. surašytame administracinio nusižengimo protokole inkriminuotos faktinės aplinkybės, kad jos atstovaujamos bendrovės UAB „A“ žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), lauko teritorijoje (galimai teršiamoje teritorijoje), nėra įrengtos tam tinkamos ir vandeniui nelaidžios dangos, pasitvirtino.

Dėl Č. G. inkriminuojamo pažeidimo, kad UAB „A“ vykdė atliekų rūšiavimo bei perdirbimo veiklą ne uždarose patalpose, t. y. veiklos metu pastato vartai buvo neuždaryti, dėl ko dulkės ir kiti oro teršalai galėjo patekti iš patalpų į aplinką (aplinkos orą).

Reikalavimas UAB „A“ vykdyti atliekų rūšiavimo bei perdirbimo veiklą uždarose patalpose, pažeidimo fiksavimo metu buvo nustatytas Taršos leidimo 5.3. priedo 2019 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl UAB „A“ Taršos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygų peržiūrėjimo“ 6 lentelės 1 punkte ir Taršos leidimo Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento 4.4. papunktyje, bendrosiose Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies normose. Pažymėtina, jog įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 27 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-3224-983/2020 Aplinkos apsaugos agentūros 2019 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalis dėl Taršos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygų patikslinimo, kad atliekų rūšiavimo veikla turi būti vykdoma tik uždarose patalpose, esant uždarytoms pastato durims, buvo panaikinta. Teismas argumentavo tuo, jog Agentūra 2019 m. gegužės 29 d. sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) neargumentavo, nesirėmė jokiais objektyviais duomenimis ir nepaaiškino kodėl, įvertinusi gautą informaciją apie Bendrovės vykdomos atliekų tvarkymo veiklos taršos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygų pažeidimus, kurie visiškai nesusiję su atliekų rūšiavimo veikla ir pažeidimais, kurie sąlygotų, kad rūšiavimo veikla įtakoja aplinkos triukšmą, ji priėmė sprendimą Taršos leidimą papildyti 6 lentele ir jo 1 punkte nustatyti Bendrovės veiklos sąlygų patikslinimą, nurodant, kad uždarų patalpų, kuriose vykdoma atliekų rūšiavimo veikla, durys turi būti uždarytos. Vilniaus apygardos administracinis teismas akcentavo, jog pačios Bendrovės paraiškoje išduoti leidimą nėra įsipareigota veiklą uždarose patalpose vykdyti pastato durims esant nuolat uždarytoms, juo labiau ir Bendrovė nurodo, kad dėl vykdomos veiklos gamybinės specifikos atliekų rūšiavimo uždarose patalpose metu nuolatinis uždarų durų laikymas yra praktiškai neįmanomas dėl nuolatinio transporto ir krautuvų judėjimo į iškrovimo ir pakrovimo patalpas (transporto įvažiavimo – išvažiavimo iš patalpų intervalai yra dažni, dėl ko nuolatinis durų darinėjimas neracionaliai apsunkintų Bendrovės veiklą; patalpų langai visada būna uždaryti; be to, joks Bendrovės gamybai taikytinas teisės aktas nenustato, jog gamybinės veiklos vykdymas uždarose patalpose reikštų, kad veiklos vykdymo metu pastato durys nuolat turi būti uždarytos. Pažymėtina, jog Taršos leidimo Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento 4.4. papunktis numato tik tai, kad visa UAB „A“ veikla vykdoma uždarose patalpose, nedetalizuojant šios nuostatos, tačiau detalizuojant kaip veikla bus vykdoma lauko teritorijoje. Atsižvelgus į tai, šiuo atveju Patikrinimo akte nustačius, kad Bendrovės veiklos vykdymas ne uždarose patalpose pasireiškė tik tuo, jog veiklos metu pastato vartai buvo neuždaryti (nenustatyta, kad pastato langai buvo atviri), o Vilniaus apygardos administraciniam teismui panaikinus tokią Aplinkos apsaugos agentūros 2019 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl UAB „A“ Taršos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygų peržiūrėjimo“ 6 lentelės 1 punkto sąlygą (kartu atsižvelgiant ir į teismo konstatuotas aplinkybes), vadovaujantis ANK 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis (įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią), šis Č. G. inkriminuojamas pažeidimas šalintinas iš administracinio nusižengimo protokolo aprašomosios dalies.

Dėl Č. G. inkriminuojamo pažeidimo, kad UAB „A“ atviroje lauko teritorijoje (kur turi būti įrengta 0,36 ha atliekų laikymo aikštelė) kitas mechaninio atliekų (įskaitant medžiagų mišinius) apdorojimo atliekas (atliekos kodas 19 12 12 08) laiko tiesiog atvirai lauke, ne konteineriuose su „tentine“ apsauga nuo kritulių bei galimų kvapų ir neuždengtuose konteineriuose.

Reikalavimas UAB „A“ atviroje lauko teritorijoje (kur turi būti įrengta 0,36 ha atliekų laikymo aikštelė) kitas mechaninio atliekų (įskaitant medžiagų mišinius) apdorojimo atliekas (atliekos kodas 19 12 12 08) laikyti konteineriuose su „tentine“ apsauga nuo kritulių bei galimų kvapų ir uždengtuose konteineriuose numatytas Taršos leidimo 5.3. priedo 2019 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl UAB A“ Taršos leidimo (duomenys neskelbtini) sąlygų peržiūrėjimo” 6 lentelės 4 punkte, Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento 4.4 papunktyje bei bendrose Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies nuostatose, tačiau, kaip pagrįstai nustatyta šiuo atveju (Patikrinimo akte, prie jo pridedamose nuotraukose), UAB „A“ minėtoje teritorijoje minėtas atliekas laiko (-ė) tiesiog atvirai lauke, neuždengtas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo atveju pažeidimas fiksuotas dėl atliekų (ne)uždengimo. Kaip patvirtino Institucijos atstovas (viršininkas L. O.) teismo posėdžio metu, vadovaujantis pačios Bendrovės GPAIS sistemoje pateiktais duomenimis, Bendrovėje patikrinimo metu buvo susidariusios degios atliekos (kodas 19 12 12 08), kurios pagal Atliekų naudojimo ar šalinimo techninį reglamentą turi būti laikomos lauke, uždengtuose konteineriuose. Be to, atsižvelgus į tai, kad Patikrinimo akte konstatavus, jog apskritai Bendrovei negalima vykdyti veiklos lauko aikštelėje, nes nebuvo įrengtas šis įrenginys, taip pat ir dėl to, kad nėra tinkamos dangos, atliekos, laikomos neuždengtuose konteineriuose, galimai teršia aplinką. Tai patvirtina ir prie Patikrinimo akto pateiktose nuotraukose matomos konkrečių atliekų rūšys bei bendras aikštelės vaizdas, kuriame jokių konteinerių su danga nematyti. Tam nustatyti, teismo vertinimu, taip pat nereikėjo atlikti specialių tyrimų, pasitelkti specialių mokslo srities žinių. Atsižvelgus į tai darytina išvada, kad Č. G. surašytame administracinio nusižengimo protokole inkriminuotos faktinės aplinkybės, kad jos atstovaujamos bendrovės UAB „A“ žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), lauko teritorijoje (kur turi būti įrengta 0,36 ha atliekų laikymo aikštelė) kitos mechaninio atliekų (įskaitant medžiagų mišinius) apdorojimo atliekos (atliekos kodas 19 12 12 08) laikomos tiesiog atvirai lauke, ne konteineriuose su „tentine“ apsauga nuo kritulių bei galimų kvapų ir neuždengtuose konteineriuose, pasitvirtino.

Dėl Č. G. inkriminuojamo pažeidimo, kad UAB „A“ atviroje lauko teritorijoje (kur turi būti įrengta 0,36 ha atliekų laikymo aikštelė) laiko atliekas, pažeidžiant Taršos leidimo Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento Atliekų išdėstymo bei technologinėje schemoje nustatytas zonas.

Reikalavimas UAB „A“ atviroje lauko teritorijoje (kur turi būti įrengta 0,36 ha atliekų laikymo aikštelė) tam tikrose zonose laikyti tam tikras atliekas (jų rūšis) numatytas Taršos leidimo Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento Atliekų išdėstymo bei technologinėje schemoje, tačiau, kaip pagrįstai nustatyta šiuo atveju (Patikrinimo akte, prie jo pridedamose nuotraukose), minėto zonavimo nebuvo laikytasi, kadangi 4 zonoje (numatyta laikyti po atliekų rūšiavimo susidariusias antrines žaliavas (plastikas, stiklas, popierius)) laikomos nerūšiuotos medienos atliekos (medinių langų rėmai, biologiškai skaidžios, stambiagabaritės atliekos), kurios turi būti laikomos 9 zonoje, 7 zonoje laikomos po atliekų rūšiavimo susidariusios antrinės presuotos žaliavos (plastikinė pakuotė), kurios turi būti laikomos 4 zonoje, o 3 ir 10 zonose laikomos nerūšiuotos atliekos (transporto priemonių plastikai, stambiagabaritės atliekos, statybinės ir griovimo atliekos, pakuotės atliekos), taip pat lauko teritorijoje laikomos mišrios statybinės ir griovimo atliekos (atliekos kodas 17 09 04), kurių laikymas lauko teritorijoje nenumatytas. Šias aplinkybes patvirtino teismo posėdžio metu apklausti Institucijos atstovai. Pažymėtina, jog šiuo atveju pažeidimas fiksuotas ne dėl lauko aikštelės ar konkrečių zonų ir joje laikomų atliekų ploto pažeidimų, o dėl atliekų rūšių netinkamo išdėstymo teritorijoje. Visa tai taip pat buvo nustatyta pasitelkus tinkamas vaizdo fiksavimo ir kitas priemones. Specialių tyrimų (mokslo žinių) tam taip pat nereikėjo. Šiuo atveju taip pat pakako pareigūnų kvalifikacijos ir patirties. Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas paaiškino, kaip nustatė šį pažeidimą, kuo vadovavosi. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Aplinkos apsaugos agentūros patvirtintas Taršos leidimas ir jo sąlygos (su atliekų išdėstymo ir technologinėmis schemomis) yra privalomas Bendrovės veikloje dokumentas, kuriuo savo veikloje turi vadovautis Bendrovė, juo labiau, pati pateikusi (nurodžiusi) tokias išdėstymo schemas. Jei, Bendrovės nuomone, tokios Taršos leidimo sąlygos tapo neaktualios (netinkamos, nepatogios), ji turi pati kreiptis į Aplinkos apsaugos agentūrą, prašydama tas sąlygas pakeisti pagal naujas schemas. Šiuo atveju tai nebuvo padaryta. Su tuo sutiko ir Bendrovės vadovas teismo posėdžio metu. Patikrinimo akte nustatyta, jog 2019 m. gruodžio 10 d. patikrinimo metu vietoje UAB „A“ direktorius atsisakė dalyvauti lauko teritorijoje laikomų atliekų vertinime ir nurodyti jų rūšis. Įvertinus tai, galima daryti išvadą, kad Č. G. surašytame administracinio nusižengimo protokole inkriminuotos faktinės aplinkybės, kad jos atstovaujamos bendrovės UAB „A“ žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), lauko teritorijoje (kur turi būti įrengta 0,36 ha atliekų laikymo aikštelė) atliekos laikomos, pažeidžiant Taršos leidimo Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento Atliekų išdėstymo bei technologinėje schemoje nustatytas zonas, pasitvirtino.

Dėl Č. G. inkriminuojamo pažeidimo, kad UAB „A“ uždarose patalpose vykdomas atliekų rūšiavimas, pažeidžiant Taršos leidimo Atliekų naudojimo šalinimo techniniame reglamente numatytą Atliekų išdėstymo ir technologinę schemą (uždaros patalpos).

Reikalavimas UAB „A“ uždarose patalpose atliekų rūšiavimą vykdyti pagal Taršos leidimo Atliekų naudojimo šalinimo techniniame reglamente numatytą Atliekų išdėstymo ir technologinę schemą (uždaros patalpos) šiuo atveju, kaip pagrįstai nustatyta Patikrinimo akte, prie jo pridedamose nuotraukose, buvo pažeistas, kadangi preso vietoje laikomos popierinės pakuotės atliekos, įrenginiai, schemoje pažymėti 10-12 numeriais (padavimo transporteris, statybinių atliekų trupintuvas, po perdirbimo (trupinimo) gautų žaliavų transporteris) – nesumontuoti (arba demontuoti), o 13 zonoje numatyta laikyti statybines medžiagas, tačiau laikomos supresuotos plastikinės pakuotės atliekos ir du presai. Institucijos atstovai teismo posėdžio metu paaiškino, kaip buvo nustatytos minėtos aplinkybės ir jas patvirtino. Pažymėtina, jog nei patikrinimo metu, nei po jo, nei teismui nagrinėjant šią administracinio nusižengimo bylą Bendrovės atstovai nepateikė jokių duomenų ar dokumentų (pavyzdžiui, sutarčių, aktų ir pan.), kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, jog presas buvo iškeltas ir remontuojamas, įrenginiai, schemoje pažymėti numeriais 10-12 (padavimo transporteris, statybinių atliekų trupintuvas, po perdirbimo (trupinimo) gautų žaliavų transporteris), yra mobilūs ir dirba (arba dirbo) objekte, o 13 zonoje buvo laikomos statybinės medžiagos. Atsižvelgus į tai, kad Bendrovės pagrindinė veikla (ar viena iš veiklų) statybos ir griovimo atliekų tvarkymas, tokie įrenginiai kaip padavimo transporteris, statybinių atliekų trupintuvas, po perdirbimo (trupinimo) gautų žaliavų transporteris, turi būti naudojami ir būti toje vietoje, kuri nustatyta Atliekų naudojimo šalinimo techniniame reglamente. Net jei įrenginiai ir mobilūs, tačiau, kaip patvirtino Institucijos atstovas teismo posėdžio metu, nei vieno patikrinimo metu jie nebuvo užfiksuoti. Sutarčių, kurių pagrindu įrenginiai išnuomoti ar kitaip perleisti kitoms įmonėms, Bendrovės atstovai nepateikė. Argumentai, kad pagal situaciją (nėra poreikio įrenginiams dirbti, nėra tam tikrų rūšių atliekų ir pan.) Bendrovė gali nesilaikyti atliekų bei įrenginių išdėstymo schemos (t. y. tam tikras atliekas bei įrenginius laikyti kitoje, patogesnėje vietoje), vertintini kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo bei Bendrovės atstovų gynybinė pozicija ir atmestini kaip nepagrįsti. Kaip minėta, Aplinkos apsaugos agentūros patvirtintas Taršos leidimas ir jo sąlygos (su atliekų išdėstymo ir technologinėmis schemomis) yra privalomas Bendrovės veikloje dokumentas, kuriuo savo veikloje turi vadovautis Bendrovė, juo labiau, pati pateikusi (nurodžiusi) tokias išdėstymo schemas. Jei, Bendrovės nuomone, tokios Taršos leidimo sąlygos tapo neaktualios (netinkamos, nepatogios), ji turi pati kreiptis į Aplinkos apsaugos agentūrą, prašydama tas sąlygas pakeisti pagal naujas schemas. Taigi Č. G. surašytame administracinio nusižengimo protokole inkriminuotos faktinės aplinkybės, kad jos atstovaujamos bendrovės UAB „A“ uždarose patalpose vykdomas atliekų rūšiavimas, pažeidžiant Taršos leidimo Atliekų naudojimo šalinimo techniniame reglamente numatytą Atliekų išdėstymo ir technologinę schemą (uždaros patalpos), nustatytos pagrįstai.

Dėl Č. G. inkriminuojamo pažeidimo, kad UAB „A“ uždarose gamybinėse patalpose laikomų atliekų (atliekų kodai 17 01 07, 17 02 01, 17 06 04, 17 09 04, 17 01 01, 17 01 02, 17 01 03, 17 02 02, 17 02 03) kiekis sudaro 411,42 t, viršijant didžiausią vienu metu leidžiamą laikyti šių atliekų kiekį 200 t.

Reikalavimas UAB „A“ uždarose gamybinėse patalpose laikomų atliekų (atliekų kodai 17 01 07, 17 02 01, 17 06 04, 17 09 04, 17 01 01, 17 01 02, 17 01 03, 17 02 02, 17 02 03) didžiausiam vienu metu leidžiamam laikyti šių atliekų kiekiui (200 t) numatytas Taršos leidimo Atliekų naudojimo šalinimo techninio reglamento 4.2 papunktyje, tačiau, kaip pagrįstai nustatyta šiuo atveju Patikrinimo akte, prie jo pridedamose nuotraukose, 2019 m. IV ketvirčio atliekų tvarkymo apskaitos žurnalo ir 2019 m. III ketvirčio atliekų tvarkymo apskaitos suvestinės duomenimis minėtų atliekų kiekis sudaro 411,42 t, t. y. viršija nustatytą didžiausią vienu metu leidžiamą laikyti šių atliekų kiekį. Kaip nustatyta Patikrinimo akte (ir jame pateiktoje lentelėje) bei paaiškino teismo posėdžio metu Institucijos atstovas, šis kiekis apskaičiuotas pagal 2019 m. gruodžio 3 d. pačios Bendrovės deklaruotus duomenis GPAIS sistemoje (2019 m. IV ketvirčio atliekų tvarkymo apskaitos žurnalo ir 2019 m. III ketvirčio atliekų tvarkymo apskaitos suvestinės). Šiuo atveju Bendrovės atstovo teismui pateikti dokumentai (1 t., b. l. 157–158) yra taip pat ir 2019 m. IV ketvirčio atliekų tvarkymo apskaitos suvestinės (ar ataskaitos) duomenys, kurie dar neegzistavo (ir kurių neturėjo Institucija) pažeidimo nustatymo metu. Be to, tie patys duomenys (apie kai kurias atliekų rūšis, jų kiekius) šiuose dokumentuose, kaip paaiškino Institucijos atstovas, nesutampa su Institucijos 2019 m. gruodžio 3 d. turėtais analogiškais to laikotarpio (2019 m. III ketvirčio) duomenimis. Taip pat 2019 m. gruodžio 3 d. duomenys apie 2019 m. III ketvirčio atliekų kiekius (pagal suvestinę), t. y. po keturių savaičių laiko, negalėjo būti neteisingi ar nespėti patikslinti dėl objektyvių priežasčių (kintančių kiekių, nepatvirtintų lydraščių ir pan.). Institucijos teismui pateiktais duomenimis (2 t., b. l. 15) patikrinimo metu (2019 m. gruodžio 3 d.) buvo vadovaujamasi 2019 m. spalio 10 d. Bendrovės GPAIS sistemoje teiktais duomenimis, o šiuo metu teismui pateikti to paties laikotarpio 2020 m. sausio 14 d. galimai pakeisti (pakoreguoti) duomenys, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad didžiausias vienu metu leidžiamas laikyti minėtų atliekų kiekis nebuvo viršytas. Taigi visa tai patvirtina, jog patikrinimo metu minėtas pažeidimas taip pat buvo nustatytas pagrįstai.

Dėl Č. G. inkriminuojamo pažeidimo, kad UAB „A“ lauko teritorijoje, esančioje žemės sklype (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), kuriam yra nustatytos požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonos, už Taršos leidime aprašyto įrenginio ribų neteisėtai laiko susmulkintas atliekas (atliekų tūris 591 kub. m), susidariusias po atliekų apdorojimo.

Reikalavimas įmonei, atliekančiai atliekų apdorojimą, ir įmonei, atliekų susidarymo vietoje pavojingąsias atliekas laikančiai ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias – ilgiau kaip vienerius metus, turėti Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259, nustatyta tvarka išduotą Taršos leidimą nustatytas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. spalio 9 d. įsakymo Nr. D1-831 redakcija) 56 punkte. Tačiau, kaip pagrįstai nustatyta nagrinėjamu atveju (Patikrinimo akte, prie jo pridedamose nuotraukose), UAB „I“ lauko teritorijoje, esančioje žemės sklype (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), kuriam yra nustatytos požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonos (pagal Registrų centro išrašą 1 t., b. l. 38–39), už Taršos leidime aprašyto įrenginio ribų neteisėtai laiko susmulkintas atliekas (atliekų tūris 591 kub. m), susidariusias po atliekų apdorojimo, t. y. neturėdama tam Taršos leidimo. Patikrinimo akte nurodytas šių atliekų pobūdis (sudėtis), kiekis, krūvos dydis, jų laikymo vieta (koordinatėmis), Institucijos atstovai teismo posėdžio metu paaiškino, kokiu būdu tai nustatė (buvo matoma akivaizdžiai vizualiai, kiekis buvo didelis) ir patvirtino šias aplinkybes. Nors UAB „A” atstovai tvirtina, jog tai produkcija, naudojama keliams tiesti, tačiau nepateikė statybos produkto atitikties deklaracijos, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. D1-601 patvirtintame Reglamentuojamų statybos produktų sąraše, patvirtinančios susmulkintų atliekų tinkamumą naudoti kaip statybos produktą. Be to, nei Institucijai, nei teismui Bendrovės atstovai nepateikė būtent šios produkcijos realizavimą patvirtinančių dokumentų. Teismui pateiktos sutartys, PVM sąskaitos faktūros, skelbimai apie betono-plytų skaldos pardavimą (2 t., b. l. 1–14) to taip pat nepatvirtina. Iš jų neaišku, ar būtent ta skalda (ta produkcija) ir parduota (parduodama) iš minėtos krūvos, sutarties su UAB „G“ data yra vėlesnė nei pažeidimo konstatavimo data (2020 m. kovo 5 d.), skelbimai internete atnaujinti (pvz., tinklapyje skelbiu.lt) taip pat jų atspausdinimo metu (arba prieš pat, pvz., prie 5 min.). Institucijos atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad kitų patikrinimų metu tas kiekis lauko teritorijoje nekito, tik didėjo. Bendrovės pateikti dokumentai (specialisto išvada arba vertinimo aktas su priedais) apie minėtų atliekų (produkcijos) sudėtį, taip pat nepatvirtina minėtų Bendrovės argumentų. Kaip matyti iš teismui Bendrovės atstovų pateikto UAB „H“ bandymo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 148–156), UAB „A“ mineralinę medžiagą UAB „H“ pateikė 2020 m. sausio 28 d., t. y. praėjus daugiau nei mėnesiui nuo Patikrinimo akto surašymo dienos, be to, Institucija nebuvo kviečiama dalyvauti mėginio paėmime. Šiame protokole nurodyta, jog bandinio atrankos metodas nėra identifikuotas, o gauti bandymų rezultatai susiję tik su konkrečiu išbandytu bandomuoju objektu. Vertinimo akto išvadose nurodyta, jog mineralinė medžiaga Nr. 3 (bandinio kodas – S-u-87) atitinka statybinių atliekų skaldai keliamus įprastus reikalavimus. Nei protokole, nei vertinimo akte nėra jokių duomenų, jog tirta mineralinė medžiaga – žvyras, smėlis, kaip nurodė patikrinimo metu Bendrovės direktorius. Šie dokumentai taip pat negali paneigti Patikrinimo akte užfiksuotų duomenų. Iš teismui pateiktų nuotraukų iš tiesų vizualiai matyti, kad šios susmulkintos atliekos pagamintos iš nerūšiuotų atliekų, nes yra užterštos kitų atliekų likučiais (plastiko, putų polistirolo, medienos), todėl jos turi būti tvarkomos kaip atliekos ir laikomos atliekų tvarkymo įrenginio teritorijoje, kaip numatyta Taršos leidimo Atliekų naudojimo ar šalinimo techniniame reglamente. Atsižvelgus į visa tai, darytina išvada, kad Č. G. surašytame administracinio nusižengimo protokole inkriminuotos faktinės aplinkybės, kad jos atstovaujamos bendrovės UAB „A“ žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriam yra nustatytos požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonos, už Taršos leidime aprašyto įrenginio ribų laikomos susmulkintos atliekos (atliekų tūris 591 kub. m), susidariusios po atliekų apdorojimo, neturint nustatyta tvarka tam išduoto Taršos leidimo, pasitvirtino.

Kaip nustatyta byloje, UAB ,,A“ direktoriaus 2019 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 5 ,,Dėl skyrimo atsakingu už aplinkos apsaugą įmonėje“ Č. G. paskirta būti atsakinga už UAB ,,A“ įmonės aplinkosauginę veiklos dalį, Atliekų susidarymo ir atliekų tvarkymo žurnalų, Atliekų susidarymo ir atliekų tvarkymo atskaitų pildymą, tvirtinimą bei pateikimą atsakingoms institucijoms.

Įvertinus bylos medžiagą, teismo posėdžių metu asmenų duotus paaiškinimus, darytina išvada, kad Č. G., kaip atsakingas už aplinkos apsaugą UAB „A“ asmuo, yra atsakinga už minėtus UAB „A“ veiklavietėje Patikrinimo akte, prie jo pridedamose nuotraukose bei administracinio nusižengimo protokole užfiksuotus pažeidimus, kurie atitinka ANK 235 straipsnio 4 dalyje, 247 straipsnio 26 dalyje, 247 straipsnio 30 dalyje, 316 straipsnio 1 dalyje, nustatytus administracinius nusižengimus, taigi jos kaltė dėl minėtų administracinių nusižengimų padarymo yra įrodyta. Visi šie duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, tarpusavyje sutampa, vieni kitus papildo, jie nėra prieštaringi, todėl jais nesivadovauti nėra pagrindo, o administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo ir UAB „A“ vadovų išdėstyti argumentai laikytini gynybine pozicija ir nesudaro pagrindo jais abejoti.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, pažeidėjos kaltės formą ir rūšį, Č. G. asmenybę (garbaus amžiaus, dirbanti, UAB „A“ direktoriaus paskirta atsakinga už aplinkos apsaugą įmonėje, informacinės sistemos Liteko duomenimis neteista, administracine tvarka bausta 2017 m. taip pat už atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų nevykdymą, susijusį su UAB „A“ veikla (ANK 247 str. 39 d.) (1 t., b. l. 75–80)). Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad nenustatyta Č. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, kai kurie pažeidimai ištaisyti. Pažymėtina, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo į teismo posėdžius neatvyko, savo asmeninės pozicijos dėl inkriminuojamų nusižengimų neišdėstė, nepaisant to, kad buvo atstovaujama įgalioto atstovo (advokato). Be to, UAB „A“ vadovo 2020 m. sausio 2 d. rašytiniuose paaiškinimuose (1 t., b. l. 147), pateiktuose po Patikrinimo akto gavimo, taip pat nėra išdėstyti paaiškinimai dėl Č. G. šioje administracinio nusižengimo byloje inkriminuojamų nusižengimų (pažeidimų). Todėl UAB „A“ atstovų veiksmai patikrinimo metu ir po jo nelaikytini tinkamu bendradarbiavimu su Institucija, siekiant nustatyti ir / ar išaiškinti šioje administracinio nusižengimo byloje inkriminuojamus nusižengimus.

Taigi, atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, šiuo atveju gali būti pasiekti skiriant Č. G. už kiekvieną iš nusižengimų atskirai minėtų straipsnių sankcijose numatytas administracines nuobaudas, artimas jų vidurkiui (ANK 34 str. 2 d.). Paskirtos nuobaudos bendrintinos ANK 38 straipsnyje numatyta tvarka.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Č. G. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 235 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti jai 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) dydžio baudą.

Č. G. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnio 26 dalyje, ir paskirti jai 3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Č. G. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnio 30 dalyje, ir paskirti jai 100 Eur (vieno šimto eurų) dydžio baudą.

Č. G. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 316 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 300 Eur (trijų šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalies nuostatomis, paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir paskirti Č. G. galutinę administracinę nuobaudą – 3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas” ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20109843670.

Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.