- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-02-26
- Bylos Nr.
- 2YT-1074-983/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Adamonytė-Šipkauskienė
- Pareiškėjas
- A. B., D. F.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos
žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų A. B. ir D. F. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje - valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai A. B. ir D. F. po savo motinos V. B., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jos palikimą faktiniu valdymu.
Pareiškėjai pareiškime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jų mama V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) Paskutinė jos gyvenamoji vieta buvo deklaruota globos namuose (duomenys neskelbtini). Mirusioji buvo globos namuose todėl, kad ji sirgo labai sunkia liga - Alzheimerio liga ir jai buvo reikalinga specializuota priežiūra, kurios suteikti negalėjome namuose. Po jos mirties likusio nekilnojamo turto buvimo vieta yra (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad jų tėvas, B. B., mirė (duomenys neskelbtini) todėl jie yra vieninteliai pirmos eilės paveldėtojai pagal įstatymą po jų motinos V. B. mirties, kuri testamento nepaliko.
Teigė, kad V. B. nuosavybės teise priklausė: 1/5 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Taip pat V. B. nuosavybės teise priklausė žemės sklypas ir žemės sklypų dalys: dalis 0,0500 ha dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esantis (duomenys neskelbtini), 5 dalys 0,2500 ha dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
Teigė, kad po to, kai jų motina V. B. pateko į globos namus, pareiškėjai rūpinosi ir prižiūrėjo jai priklausančias statinių ir žemės sklypų dalis ir vieną žemės sklypą. Mirus V. B., tokie veiksmai nenutrūko ir jie toliau rūpinomės šio turto priežiūra, šį turtą naudojo savo reikmėms, valdė šį turtą ir naudojosi juo. Po motinos mirties pareiškėjai pasidalino jos asmeninius daiktus: A. B. pasiėmė siuvimo mašiną, pietų servisą, D. F. pasiėmė lovą, spintą, sekciją, šeimos nuotraukas. Teigė, kad iki V. B. atsiduriant globos namuose, ji gyveno jų bute adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodė, kad o mamos mirties, jie nei vienas per tris mėnesius nesikreipė į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo ir jiems nebuvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimai. Šiuo metu notaras to padaryti negali, kadangi yra praėjęs įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas paduoti pareiškimą dėl paveldėjimo.
Liudytojas B. B. nurodė, kad mirus V. B. jos turtu rūpinosi jos vaikai A. B. ir D. F..
Liudytoja B. B. nurodė, kad kai jos sesuo V. B. mirė, jos daiktus, buvusius bute, adresu (duomenys neskelbtini) priklausančiame jos vaikams, pasidalijo V. B. vaikai. Jie taip pat rūpinosi ir jos namo dalimi bei žemės sklypų dalimis, esančiomis (duomenys neskelbtini)
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas iš dalies.
Vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 2 dalimi palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-210/2008). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-152/2006).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjai A. B. ir D. F. V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), vaikai (b. l. 7-10). Byloje esantis mirties liudijimas patvirtina, kad pareiškėjų tėvas B. B. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 11). Teismui pateiktas Trakų rajono 2-ojo notaro biuro notarės D. A. liudijimas patvirtina, kad po V. B. mirties paveldėjimo byla nebuvo pradėta ir paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (b.l. 14).
Iš į bylą pateikto Nekilnojamojo turto registro išrašo (b.l. 16-26) matyti, jog paveldimą turtą sudaro 1/5 dalis gyvenamojo namo, unikalus (duomenys neskelbtini) esančių (duomenys neskelbtini) .Pareiškėjas pareiškime ir teismo posėdžio metu teigė, kad po palikėjos V. B. mirties palikimą jie priėmė faktiškai pradėję turtą valdyti. Nurodė, kad jie aktyviais veiksmais rūpinosi likusiu motinos turtu: pasidalino jos daiktus, prižiūrėjo statinius ir žemės sklypus. Minėtas aplinkybes patvirtino ir liudytojai B. B. bei B. B., kurie nurodė, kad mirus V. B. jos turtu rūpinosi jos vaikai A. B. ir D. F..
Taigi, teismo vertinimu po palikėjos V. B. mirties jos vaikai pareiškėjai A. B. ir D. F. per įstatymo nustatytą terminą (CK 5.50 str. 3 d.) į palikimo atsiradimo vietos notarą nesikreipė ir pareiškimo dėl palikimo priėmimo nepateikė, tačiau atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jų valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą kilnojamą ir nekilnojamą turtą, pradėdami valdyti palikėjos V. B. turtą kaip savo.
Teismas atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes ir įvertinęs kitus byloje pateiktus įrodymus bei įvertinęs tai, kad jokie kiti potencialūs įpėdiniai (įskaitant ir šioje byloje dalyvaujančius asmenis) neginčijo aplinkybės, kad pareiškėjai pradėjo savo motinos V. B. turtą valdyti kaip savo iš karto po palikėjos mirties; taip pat nėra jokių kitų potencialių įpėdinių ir niekas nepareiškė prieštaravimų dėl pareiškėjų teisės paveldėti palikėjos turtą, pradėjus faktiškai jį valdyti, nepraleidus įstatymo nustatyto trijų mėnesių termino nuo palikimo atsiradimo, konstatuoja, kad po palikėjos V. B. mirties (duomenys neskelbtini), jos vaikai A. B. ir D. F. priėmė palikėjos palikimą, pradėję faktiškai jį valdyti (CK 5.51 str. 1 d.).
Atsižvelgiant į išdėstyta, teismas tenkina pareiškėjų pareiškimą ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą.
Teismas pažymi, jog įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 str. 1 d., 5.51 str. 1 d.).
Kadangi pareiškėjai negali kitokia nei teismo tvarka gauti dokumentų, kurie patvirtintų minėtą juridinę reikšmę turintį faktą, todėl šis faktas nustatomas teismine tvarka (CPK 445 str., CK 5.50 str. 2 d., 3 d., 5.51 str. 1 d.).
Pareiškėjai prašo nustatyti juridinį faktą, nurodant palikėjos palikimą sudarantį turtą. Pažymėtina, kad teismas, nustatydamas palikimo priėmimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos faktus, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardyti) palikto turto kiekio, jo dalių, vietos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, teismų praktikoje“ 13 p., Teismų praktika Nr. 24, psl. 188). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų pareiškimas tenkintinas iš dalies, t.y. juridinis faktas nustatytinas, tačiau nenurodant paveldimo turto kiekio, jo dalių ir vietos.
Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministrės 2011-11-07 įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355, iš pareiškėjų valstybei priteisiama 17,02 EUR bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5, 88, 96, 177-178, 270, 444-448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti iš dalies.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. F., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo motinos V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jos palikimą faktiniu valdymu.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.
Priteisti iš A. B. ir D. F. po 8,51 EUR iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.