- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-02-15
- Bylos Nr.
- 1A-87-579/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-24376-2021-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jolanta Čepukėnienė, Evaldas Gražys, Regina Pocienė
- Nuteistasis
- N. K.
- Advokatai
- Aušra Bračiulienė
Teismo proceso Nr. 1-01-1-24376-2021-0 Procesinio sprendimo kategorijos:
2024 m. vasario 15 d.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Reginos Pocienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Juliaus Rėksnio apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 29 d. nuosprendžio, kuriuo N. K. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 2 punkte, ir nuteistas laisvės atėmimu 12 (dvylikai) metų. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2023 m. birželio 29 d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės atlikimo laiką įskaitytas N. K. laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2021 m. liepos 25 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2023 m. birželio 29 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. N. K. nuteistas už tai, kad nužudė bejėgiškos būklės žmogų, o būtent: jis, laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 19 d., 14 val. iki 2021 m. liepos 20 d., 6 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl asmeninių paskatų, tyčia sudavė A. S. ne mažiau tris kartus kairės rankos kumščiu į petį, nosį, galvą, ir ne mažiau du kartus pastūmė nukentėjusįjį, nuo ko pastarasis galva trenkdamasis į sieną prarado sąmonę. Tęsdamas nusikalstamą veiką, N. K., suvokdamas, kad nukentėjusysis dėl prarastos sąmonės yra bejėgiškos būklės ir negali aktyviai priešintis, nustūmęs nukentėjusiojo kūną prie lango, išmetė jį pro ketvirtame aukšte esantį atidarytą buto langą, tuo padarydamas A. S. kūno sumušimą, pasireiškusį muštine žaizda su aplinkine minkštųjų audinių kraujosruva dešinės akies vokų išorinio kampo srityje, poodinėmis kraujosruvomis dešinio žasto, dešinio dilbio, dešinės blauzdos ir kairio kelio sąnario srityse, dauginiais odos nubrozdinimais abipus veido srityse, odos nubrozdinimu juosmens kairio šoninio paviršiaus srityje, minkštųjų audinių kraujosruva galvos kairėje pusėje, skeveldriniu nosies kaulų lūžiu, dešinio skruostikaulio visų ataugų atvirais lūžiais, dešinio smilkinkaulio lanko skeveldriniu lūžiu, viršutinių žandikaulių alveolinių ataugų lūžiais, krūtinkaulio ir dauginiais abipusiais šonkaulių lūžiais su pasieninės krūtinplėvės pažeidimais kairėje pusėje, kairiojo plaučio pažeidimais ir kraujo išsiliejimu į krūtinplėvės ertmę, juosmeninio I slankstelio kūno kompresiniu ir juosmeninių I-IV slankstelių kairės pusės skersinių ataugų lūžiais, dešinės mentės skeveldriniu lūžiu, stuburo krūtininių VIII-XII ir juosmeninių I-V slankstelių keterinių ataugų lūžiais, dešinio šeivikaulio ir dešinio blauzdikaulio lūžiais, blužnies ir kepenų plyšimais su kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę, kas komplikavosi vidiniu ir išoriniu nukraujavimu, aspiracija krauju, ūminiu kvėpavimo funkcijos ir širdies veiklos sutrikimu, t. y. sužalojimus, kurie kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu, dėl ko, nuo patirtų sužalojimų visumos nukentėjusysis A. S. mirė. Taip tyčia nužudė bejėgiškos būklės A. S.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Julius Rėksnys apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 29 d. nuosprendį ir nuteistajam N. K. paskirti 14 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Kitą nuosprendžio dalį prašoma palikti nepakeistą.
2.1. Apelianto vertinimu, skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas nuteistajam N. K. paskyrė per švelnią bausmę, prieštaraujančią tiek Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 29 d. nuosprendžio turiniui, tiek baudžiamojo įstatymo nuostatoms (bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams).
2.2. Apeliaciniame skunde dėstoma, jog teismas netinkamai taikė BK 61 straipsnio nuostatas, numatančias bausmės skyrimą, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių. Skundžiamame nuosprendyje nuteistojo N. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Remiantis BK 61 straipsnio 2 ir 3 dalimis, teismas parenka ir paskiria nuteistajam bausmę, skaičiuodamas nuo bausmės vidurkio. BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimas nuo 8 iki 20 metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos, tad laisvės atėmimo bausmės vidurkiu laikytina 14 metų laisvės atėmimo bausmė. Nepaisant visų šių nuostatų, anot prokuroro, Vilniaus apygardos teismas, įvertinęs BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, t. y. tai, kad N. K. padarė vieną labai sunkų tyčinį smurtinio pobūdžio baigtą nusikaltimą, kurio pasekmės yra negrįžtamos, tai, kad nuteistojo ir nukentėjusiojo nesiejo jokie santykiai, N. K. veikė tiesioginė tyčia, šaltakraujiškai, prieš bejėgiškos būklės asmenį, taip pat į kėsinimosi objektą – žmogaus gyvybę, į aplinkybes, kad iki sulaikymo nuteistasis N. K. dirbo, buvo baustas administracine tvarka, teistas, charakterizuojamas teigiamai, nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, pažeidė įstatyminį reikalavimą skaičiuoti bausmės trukmę nuo sankcijos vidurkio – paskyrė N. K. 12 metų laisvės atėmimo bausmę. Juolab, kad pačiame nuosprendyje teismas nurodo, jog kaltininkui skiriama terminuoto laisvės atėmimo bausmė, artimesnė BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punkto sankcijos vidurkiui, o nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nebuvo nustatytos aplinkybės, leidžiančios teismui paskirti nuteistajam N. K. švelnesnę bausmę. Apeliaciniame skunde papildomai pažymima, kad ši pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė už kvalifikuotą nužudymą, esant nuteistojo atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, yra tik 1 metais didesnė už BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį (11 metų).
2.3. Be kita ko, apeliaciniame skunde cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, pagal kurią skiriant bausmę ne mažiau svarbus nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų teisėtų interesų suvokimas, siekis juos saugoti ir ginti baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis. Dėl to bausmė yra teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė. Skiriant bausmę negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos ir dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, pažeidžiamas jų orumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-172/2008, 2K-452/2012). Remiantis minėta teismų praktika apeliaciniame skunde prieinama išvada, kad įvertinus nuteistojo N. K. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė yra per švelni kaltininko padarytam nusikaltimui ir kilusioms pasekmėms. Paskyrus kaltininkui neteisingą bausmę, nėra galimybės įgyvendinti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės tikslų.
3. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis N. K. ir jo gynėja advokatė Aušra Bračiulienė prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti, o prokuroras Mindaugas Gylys – apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Byloje nėra ginčijamos pirmosios instancijos teismo skundžiamu nuosprendžiu nustatytos A. S. nužudymo aplinkybės ir N. K. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegijos nuomone, šioje bylos dalyje nenustatyta esminių BPK pažeidimų gaunant duomenis, kurie teismo buvo pripažinti įrodymais, juos vertinant bei nagrinėjant baudžiamąją bylą. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes dėl A. S. nužudymo, įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, nustatydamas faktines nusikalstamos veikos aplinkybes ir kvalifikuodamas nusikalstamą veiką baudžiamąjį įstatymą taikė teisingai. Atsižvelgiant į tai, apeliacine tvarka baudžiamoji byla tikrinama tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
5. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga bei skundžiamu Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 29 d. nuosprendžiu, sutinka su prokuroro Juliaus Rėksnio apeliacinio skundo argumentais dėl nuteistajam N. K. paskirtos neteisingos (aiškiai per švelnios) bausmės, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra keičiamas (BPK 328 straipsnio 2 punktas).
6. Nuteistasis N. K. skundžiamame Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 29 d. nuosprendyje pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punkte, ir nuteistas 12 metų laisvės atėmimo bausme. Aktualioje BK 129 straipsnio 2 dalyje 2 punkto redakcijoje įtvirtinta, kad tas, kas nužudė bejėgiškos būklės žmogų, yra baudžiamas laisvės atėmimu nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos.
7. Bausmės skyrimas nėra savitikslis, ji skiriama siekiant baudžiamajame įstatyme numatytų bausmės tikslų, kurių objektas yra žmogus. BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmė gali pasiekti jai keliamus tikslus tik, kai ji bus individualizuota, t. y. paskirta atsižvelgiant į kaltininko asmenybės bruožus ir resocializacijos poreikius. Bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti jos pavojingumo pobūdį ir laipsnį. Todėl teismas yra įpareigotas nusikaltusiems asmenims skirti tiksliai individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones.
8. Skiriant bausmę teisingumo principo įgyvendinimas pasireiškia tuo, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos. Taigi, teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos bei atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-68-942/2016, 2K-98-1073/2019). Ne mažiau nei nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimas yra svarbus ir nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų teisėtų interesų suvokimas ir siekis juos saugoti bei baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti. Taigi, bausmė yra teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė. Skiriant bausmę negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų interesai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-452/2012, 2K-184-746/2016). Be kita ko, neteisinga bausme pripažįstama tokia bausmė, kuri, nors ir atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, pagal savo rūšį ar dydį yra aiškiai per švelni ar per griežta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-187-693/2016, 2K-226-693/2017, 2K-211-1073/2019, 2K-112-895/2019, 2K-27-976/2020). Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.
9. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Kasacinės instancijos teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė viena iš jų neturi būti laikoma dominuojančia, išskirtine (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-481/2014, 2K-429-303/2015, 2K-477-746/2015, 2K-39-895/2016).
10. Nuteistasis N. K. įvykdė vieną labai sunkų nusikaltimą, nukreiptą prieš svarbiausią teisės saugomą vertybę – žmogaus gyvybę, sukėlusį negrįžtamas pasekmes – nukentėjusiojo mirtį. Kaip pagrįstai konstatuota skundžiamame nuosprendyje N. K. nusikalstamą veiką įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, nusikaltimas baigtas. Pirmosios instancijos teismas N. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, tačiau nustatė vieną kaltininko atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte. N. K. anksčiau iš viso teistas 7 kartus: šešis kartus už nusikalstamų veikų, numatytų BK XXVIII skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams“, padarymą; paskutinį kartą – už kelių transporto priemonės vairavimą, būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje rasta daugiau nei 1,5 promilės alkoholio (5 t., b. l. 67–73, 74–78). Be to, kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų, iki 2021 m. liepos 25 d. (iki sulaikymo momento) nuteistasis buvo net 19 kartų baustas administracine tvarka už įvairius administracinės teisės pažeidimus, įskaitant smulkias vagystes, Kelių eismo taisyklių pažeidimus (5 t., b. l. 81–97). Nusikalstamos veikos padarymo metu N. K. vykdė individualią veiklą (5 t., b. l. 80), Vilniaus pataisos namų Resocializacijos skyriaus 2022 m. rugpjūčio 23 d. charakteristikoje iš esmės charakterizuotas teigiamai – kaip nepažeidęs kardomosios priemonės (suėmimo) vykdymo reikalavimų, vieną kartą paskatintas, neturintis galiojančių nuobaudų. Aptariamame dokumente taip pat pažymima, kad nuteistasis palaiko socialinius ryšius su motina ir sugyventine, su kuria turi bendrą vaiką (5 t., b. l. 110).
11. Iš anksčiau nuosprendyje (10 pastraipoje) nurodytų nuteistojo asmenybę apibūdinančių (charakterizuojančių) aplinkybių akivaizdu, kad N. K. linkęs nusikalsti, nesilaikyti visuomenėje priimtinų elgesio reikalavimų. Šis asmuo, nepaisant anksčiau jo atžvilgiu priimtų sprendimų ir taikytų administracinio bei baudžiamojo pobūdžio teisinių priemonių, visiškai nerodo pastangų keisti savo elgesio, gyvenimo būdo. Priešingai, iš bylos medžiagos matyti, kad anksčiau daręs daugiausiai turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas N. K. šioje baudžiamojoje byloje padarė nusikaltimą žmogaus gyvybei, taigi, darytina išvada, kad šio nuteistojo daromi nusikaltimai sunkėja. Ankstesni sistemingi N. K. susidūrimai su teisėsauga, atsižvelgus į ganėtinai jauną jo amžių, teisėjų kolegijai leidžia spręsti apie susiformavusias nuteistojo antivisuomenines nuostatas, neigiamą požiūrį į baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes ir visuomenėje sutartas taisykles bei rodo didesnį jo asmenybės pavojingumą, taip pat tai, kad taikytos įvairios poveikio priemonės (tame tarpe laisvės atėmimo bausmės) teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui nedaro. Dar daugiau, netgi lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos N. K. piktybiškai nesilaikė nustatytų įpareigojimų ir draudimų, darė teisės pažeidimus, dėl ko buvo grąžintas į bausmės atlikimo vietą atlikti likusios laisvės atėmimo bausmės dalies. Be kita ko, atsižvelgtina ir į konkrečias nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje padaryto nusikaltimo aplinkybes – nukentėjusiajam A. S., dar prieš nusikaltimą turėjusiam judėjimo problemų, vaikščiojusiam su ramentais, nuteistasis N. K. tyčiniais veiksmais (smūgiais į įvairias gyvybiškai svarbias kūno vietas) sukėlė bejėgiškumo būseną, vėliau dar gyvą šį nukentėjusįjį išmetė pro ketvirto aukšto langą. Aptarti nuteistojo atlikti konkretūs veiksmai (smurtiniai veiksmai, neapsiriboję vien tik nukentėjusiojo sumušimu, taip pat pasirinktas nužudymo būdas išmetant A. S. iš didelio aukščio) rodo N. K. brutalumą, ciniškumą bei patvirtina nustatytas aplinkybes apie didelį šio nuteistojo asmenybės pavojingumą.
12. BK 61 straipsnyje įtvirtinta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę (1 dalis). Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (2 dalis). Nustatant įstatyme numatytos bausmės vidurkį, sudedamas minimalus ir maksimalus straipsnio sankcijoje numatytas bausmės dydis ir gautas rezultatas padalijamas pusiau. Jeigu straipsnio sankcijoje minimalus bausmės dydis už padarytą nusikalstamą veiką nenurodytas, nustatant bausmės vidurkį, vadovaujamasi tos rūšies bausmės minimaliu dydžiu (3 dalis). Taigi, baudžiamojo įstatymo nuostatos suteikia teismui pakankamai plačią diskreciją atsižvelgti į konkrečios bylos aplinkybes, parenkant nuteistajam bausmę, tačiau skiriama bausmė turi būti skaičiuojama nuo BK specialiosios dalies atitinkamo straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės vidurkio (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-209/2006, 2K-320/2007, 2K-63-511/2021). Atsižvelgus į šią bausmės vidurkio skaičiavimo taisyklę, BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punkto bausmės vidurkiu laikoma keturiolikos metų laisvės atėmimo bausmė.
13. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio motyvų, pirmosios instancijos teismas įvertinęs visas nuteistojo N. K. bausmės parinkimui ir paskyrimui aktualias aplinkybes tiek individualiai, tiek ir bendroje visumoje padarė išvadą, kad atsižvelgus į BK 61 straipsnio nuostatas, nuteistajam yra skirtina BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punkto sankcijos bausmės vidurkiui artima bausmė. Teisėjų kolegija sutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentais, kad skundžiamame Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 29 d. nuosprendyje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paskyrė mažesnę nei BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punkto bausmės vidurkis bausmę, t. y. 12 metų laisvės atėmimo. Visų pirma pažymėtina, kad tokia paskirta bausmė dėl dviejų metų skirtumo negali būti laikoma artima bausmės vidurkiui bausme (nagrinėjamu atveju galima būtų teigti (rašyti), kad tokia bausmė (12 metų laisvės atėmimo) artimesnė bausmės vidurkiui, negu minimumui ar pan.). Be to, įvertinus N. K. asmenybę ir padaryto nusikaltimo pobūdį bei pavojingumą, atsižvelgus į tai, kad nenustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bet nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, darytina išvada, kad skundžiamame nuosprendyje N. K. paskirta savo dydžiu už sankcijos vidurkį mažesnė laisvės atėmimo bausmė prieštarauja teisingumo principui, iš esmės nepadės užtikrinti nė vieno iš bausmei keliamų tikslų įgyvendinimo ir byloje nustatytų aplinkybių kontekste pripažintina kaip aiškiai per švelni, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas BPK 328 straipsnio 2 punkto pagrindu dėl neteisingai paskirtos bausmės. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam N. K. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą skirtina savo dydžiu didesnė už sankcijos vidurkį bausmė – 14 metų 6 mėnesiai laisvės atėmimo, kuri yra adekvati nuteistojo asmenybei ir jo padaryto nusikaltimo pavojingumui, atitinka proporcingumo ir teisingumo principų reikalavimus bei padės užtikrinti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimą.
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo
14. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalį asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, ir kaltinamajam nuo jų sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą. Ši konstitucinė įtariamojo ar kaltinamojo teisė į nemokamą teisinę pagalbą įtvirtinta ir baudžiamojo proceso įstatyme – šiuo konkrečiu atveju BPK 44 straipsnio 8 dalyje, nustatančioje, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo gali gintis pats arba per pasirinktą gynėją, o neturėdamas pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti, turi nemokamai gauti teisinę pagalbą įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka.
15. Baudžiamojo proceso įstatyme yra nustatyta galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 106 straipsnis). Tačiau šio straipsnio nuostatos nėra imperatyvios; teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir jų atlyginimas priteistinas iš nuteistojo, priskiriama teismo diskrecijai.
16. Lietuvos apeliaciniame teisme 2023 m. sausio 29 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma Nr. APD-2024-01054 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Prie šios pažymos pridėtas nuteistojo N. K. gynėjos advokatės Aušros Bračiulienės 2024 m. sausio 29 d. prašymas Nr. ATP-2024-04155 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo (prireikus antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato). Taigi, valstybės naudai prašoma priteisti iš nuteistojo antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 312,5 Eur.
17. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-63-648/2016, 2K-406-507/2016, 2A-2-458/2021), taip pat koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-338/2014, 2K-46-895/2015).
18. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apeliacinį skundą pateikė Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Julius Rėksnys, taigi apeliacinis procesas vyko valstybinio kaltintojo iniciatyva. Apelianto reikalavimai buvo pagrįsti – apeliacinis skundas tenkinamas. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad apeliacinis skundas buvo paduotas nuteistojo N. K. padėtį bloginančiais pagrindais, į nuteistojo gynėjo dalyvavimo būtinumą apeliacinės instancijos teisme (BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 322 straipsnio 1 dalis), taigi į aplinkybę, kad be gynėjo pagalbos nuteistojo N. K. teisės nebūtų tinkamai apgintos, į jam paskirtą ilgalaikę terminuoto laisvės atėmimo bausmę, dėl ko jo galimybė sumokėti nurodytą išlaidų sumą būtų apsunkinta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad prašymas išieškoti proceso išlaidas už nuteistajam suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir 328 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 29 d. nuosprendį pakeisti.
Nuteistajam N. K. už BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyto nusikaltimo padarymą paskirti 14 (keturiolikos) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo baudžiamojoje byloje netenkinti.