Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajai M. U.

nedalyvaujant civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos atstovui

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

A. U., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, bedarbis (registruotas darbo biržoje), gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini), Žemgrindžių k., Sendvario sen., Klaipėdos r. sav., anksčiau 7 kartus teistas :

1) 2005-08-31 Klaipėdos r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., (skirtas 1 m. laisvės apribojimas),

2) 2006-04-05 Klaipėdos r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 1 d. (paskirtą bausmę subendrinus su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė 9 mėn. laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 1 m. 6 mėn.),

3) 2007-04-20 Klaipėdos r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. ir 302 str. 1 d. (paskirtą bausmę subendrinus su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė 1 m. 9 mėn. laisvės atėmimo bausmė),

4) 2007-05-18 Klaipėdos m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. (paskirtą bausmę subendrinus su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė 2 m. laisvės atėmimo bausmė),

5) 2008-11-28 Klaipėdos m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d., 187 str. 3 d. (paskirtą bausmę subendrinus su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė 4 m. laisvės atėmimo bausmė),

6) 2008-12-28 Klaipėdos m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. (paskirtą bausmę subendrinus su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė 4 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė),

7) 2016-02-29 Širvintų r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. (paskirta 10 MGL dydžio bauda).

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. U. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir pažeidė kitus kelių eismo taisyklių reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu kitam žmogui buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o būtent:

jis, 2016 m. vasario 21 d., apie 00.53 val., Vilniaus rajone, magistraliniame kelyje „Vilnius - Panevėžys“ (Nr. A2), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių vairavo automobilį “VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 0,65 promilių girtumas), be to, važiuodamas juo magistralinio kelio eismo pusės, skirtos važiuoti nuo Vilniaus miesto pusės Panevėžio kryptimi, pirma eismo juosta pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus, numatančius, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, o taip pat sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, tai yra, pasirinkdamas vairuojamo automobilio važiavimo greitį, užtikrinantį stabilų transporto priemonės judėjimą ir jos valdymo kontrolę, jis neatsižvelgė į slidžią asfaltuotą kelio dangą, dėl ko apie 350 metrų atstumu nuo S. U. kelio pastato Nr. 18, esančio Vilniaus rajono Avižienių seniūnijos Užubalių kaime, automobiliui praradus judėjimo stabilumą, jis nesuvaldė vairuojamo automobilio, kuris nevaldomas išslydo nuo kelio važiuojamosios dalies ribų ir apsivertė. Šio eismo įvykio metu automobilio “VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keleivei M. U. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o taip pat apgadintas MB „MAG Kaunas“ nuosavybės teise priklausantis automobilis “VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

A. U. kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir paaiškino, kad praėjusiais metais žiemą, galėjo būti vasario mėnesį, vairuodamas automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo keliu Ukmergė-Panevėžys. Automobilio greitis buvo 90-100 km/h. Vairavo išgėręs, važiavo kartu su žmona, buvo plikledis. Važiuodamas nesuvaldė automobilio, nes buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir vertėsi. Buvo šoko būsenoje. Su žmona nuėjo į degalinę, išsikvietė greitąją ir žmoną išvežė į Santariškių klinikas apžiūrai, nes jai skaudėjo petį. Teisės vairuoti jis neturi. Buvo išgėręs ir pasitikėjo savimi. Nesuvaldė automobilio, nes buvo girtas ir slidus kelias. Savo veiksmus vertina blogai. Pasielgė taip nepagalvojęs apie žmoną, apie save, vaiką. Dėl žalos atlyginimo , tai niekam nėra atlyginęs, žmona pretenzijų neturi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

nukentėjusiosios M. U. parodymais teisme, kad įvykis buvo seniai. Važiavo pas jos tėvus, abudu buvo išgėrę. Ji pati buvo prieš tai išgėrusi dvi stiklines sidro. Važiuodami kelyje susiginčijo, ji paprašė jo sustoti, jis galbūt neapskaičiavo greičio, staigiai stabdė ir jie vertėsi. Jai po įvykio buvo išniręs petys. Kaltinamajam šiandien neturi jokių pretenzijų. Gyvena kartu šeimoje, veda bendrą ūkį. Abu kartu su vyru gyvena Klaipėdoje. Kaltinamajam yra atleidusi.

Vertindamas kaltinimo pagrįstumą, atsižvelgęs į byloje esančius teisminio nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad byloje esanti įrodymų visuma patvirtina kaltinamąjį padarius šią nusikalstamą ir, kad pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti buvo tai, jog kaltinamasis A. U., nepasirinko saugaus važiavimo greičio, atsižvelgiant į kelio dangą, nesuvaldė vairuojamo automobilio, kuris nevaldomas išslydo nuo kelio važiuojamosios dalies ribų ir apsivertė, šie jo veiksmai ir buvo priežastiniame ryšyje su autoįvykio metu kilusiais padariniais.

Įvertinęs įrodymų visumą teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad eismo įvykio kilimą sąlygojo būtent kaltinamojo veiksmai, prieštaravę KET 14,127 reikalavimams. Kiekvienas šių KET pažeidimų ir jie visi kartu buvo priežastiniame ryšyje su autoįvykio metu kilusiais padariniais. Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad A. U. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d. Jo kaltę patvirtina, jog paties prisipažinimas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, nukentėjusiosios parodymai, bei specialisto išvadose ir apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys. Jo veika tinkamai kvalifikuota.

Kaltinamasis A. U. padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama neatsargiam nusikaltimui. Teistas ( b.l.109-111), baustas administracine tvarka, tame tarpe ne kartą už kelių eismo taisyklių pažeidimus ( b.l.155-162). Šios aplinkybės rodo, jog kaltinamasis nėra linkęs laikytis visiems priimtinų elgesio normų ir kas jį charakterizuoja neigiamai. Byloje yra įtariamojo ir nukentėjusiojo 2017-06-01 susitaikymo protokolas, kuriuo nukentėjusioji M. U. pareiškė, kad ji dėl kelių eismo įvykio kaltininkui A. U. jokių pretenzijų neturi ir ateityje neturės, kadangi A. U. yra jos sutuoktinis, jie veda bendrą ūkį, todėl jai žala nebuvo padaryta. Sutinka su A. U. susitaikyti, prašo ikiteisminį tyrimą nutraukti. Kaltinamasis A. U. pareiškė, kad jis visiškai prisipažįsta kaltu dėl padaryto kelių eismo įvykio, gailisi su nukentėjusiąja susitaiko prašo ikiteisminį tyrimą nutraukti (b.l.163). Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnis numato, jog asmuo padaręs neatsargų nusikaltimą teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Minėtame straipsnyje yra numatytos sąlygos, kurioms esant kaltininkas gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko. Tik šių visų sąlygų visuma leidžia atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Tačiau net ir esant visoms šioms išvardintoms sąlygoms atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, bet ne pareiga. Sprendžiant dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės spręstina ne tik įstatymo išvardintų formalių sąlygų kontekste, bet ir visos bylos aplinkybių visumoje, susijusių su padaryta nusikalstama veika, jos pasekmėmis, kaltininko asmenybe. Nagrinėjamu atveju, matyti, jog A. U. praeityje yra teistas ir už tyčines nusikalstamas veikas. Ne kartą baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Todėl sprendžiant iš visų bylos aplinkybių visumos, teismas daro išvadą, jog A. U. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės neleistų įgyvendinti baudžiamosios politikos prevencijos tikslų, kuriais siekiama atgrasinti ne tik nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir kitus asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo. Praeityje A. U. teistas 7 kartus už tyčinius nusikaltimus, todėl teismas nenustatė pakankamo pagrindo manyti, kad įtariamasis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, įvertinus visas bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, jog atleisti kaltinamąjį A. U. nuo baudžiamosios atsakomybės nėra pagrindo. Todėl teismas įvertinęs tai, jog A. U. praeityje yra teistas, ne kartą baustas administracine tvarką, kas jį charakterizuoja ypač neigiamai, daro išvadą, kad A. U. skirtina sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, nes tik taip bus įgyvendinti bausmės tikslai. Tačiau įvertinus atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nukentėjusiosios poziciją, jog jam atleido ir pretenzijų neturi bausmės trukmę nustatant žemesnę nei sankcijos vidurkis, arčiau sankcijos minimumo. Vadovaujantis BK 61/1 straipsnio nuostatomis paskirtoji bausmė mažintina 1/3. Teismas įvertinęs nusikaltimo padarymo aplinkybes, pavojingumo laipsnį, tai jog kaltinamasis gailisi padaręs nusikalstamą veiką, taip pat atsižvelgtina ir į nukentėjusiosios poziciją posėdžio metu, jog kaltinamajam pretenzijų neturi ir prašo švelnesnės bausmės ir esant pagrindui manyti, kad išsaugojus teigiamus socialinius ryšius, probuojant, bausmės tikslai vis dar gali būti pasiekti neįzoliavus jo nuo visuomenės, o bausmės vykdymą atidedant ir paskiriant įpareigojimus, kurie padėtų įgyvendinti probacijos tikslus, tai yra skatintų probuojamojo gebėjimą gyventi nenusikalstamai ir tinkamai integruotis į visuomenę bei mažintų jo nusikalstamų veikų recidyvą.

Kaltinamasis A. U. nusikalstamą veiką padarė neturėdamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones. Iš byloje esančio išrašo apie administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus (b. l. b.l.155-162) matyti, kad A. U. ir ankščiau baustas už transporto priemonių vairavimą neturit tam specialios teisės. Toks kaltinamojo elgesys nepateisinamas teisės požiūriu, kadangi didina pavojų visuomenei. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), kuri pasireiškia: sulaikymu asmenų nuo nusikalstamų veikų darymo, nusikalstamą veiką padariusių asmenų nubaudimu, atėmimu ar apribojimu galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, atlikusių bausmę asmenų paveikimu, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimu (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad A. U., neturėdamas specialiais dokumentais patvirtintos teisės vairuoti kelių transporto priemonę, savavališkai tokia teise neteisėtai naudojosi, siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, tikslinga uždrausti kaltinamajam įgyti BK 68 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą teisę ateityje vieneriems metams. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, šią baudžiamojo poveikio priemonę tikslinga taikyti siekiant apriboti A. U. galimybę daryti naujus teisės pažeidimus ir tuo pačiu užtikrinti visuomenės saugumą. A. U. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise - vairuoti transporto priemones vienerių metų laikotarpiui (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis).

Teismui nepateikus tikslių duomenų apie 2016-02-29 Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės (piniginės 10 MGL dydžio baudos) įvykdymą ar neįvykdymą, siekiant išvengti dvigubo išieškojimo, teismas, vadovaujantis baudžiamojo kodekso 64 str. nuostatomis, šiuo nuosprendžiu A. U. paskirtos bausmės nebendrina su 2016-02-29 nuosprendžiu paskirta bausme. Esant reikalui tai bus galima padaryti atskira teismo nutartimi.

Kardomoji priemonė –rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį panaikintina ( (duomenys neskelbtini) str.).

Baudžiamojoje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa 2016-10-11 pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytos žalos (pasireiškusios išlaidomis, susijusiomis su nukentėjusiosios M. U. gydymu) priteisti iš eismo įvykio kaltininko 47,84 Eur sumą ( b.l. 47-49 ).

2017-10-09 gautas teritorinės ligonių kasos raštas dėl ieškinio baudžiamojoje byloje Nr. 1-379-834/2017, kuriuo nurodė, jog draudimo bendrovė 2017-09-07 atlygino privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą 47, 84 Eurų žalą dėl M. U. gydymo, atsižvelgdami į tai, atsisako civilinio ieškinio ir patvirtina, kad žinomos ieškinio atsisakymo teisinės pasekmės ( b.l.184).

Baudžiamojo proceso kodekso 113 str. 2 d. nustato, kad tais atvejais, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo nereglamentuoja Baudžiamojo proceso kodeksas, taikomos atitinkamos Civilinio proceso normos. Civilinio proceso kodekso 293 str. 1 d. 4 p. nustato, kad teismas nutraukia bylą, jeigu ieškovas atsisako nuo ieškinio ir atsisakymą teismas priima. Atsižvelgiant į tai procesas pagal civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį nutrauktinas, nes ieškovas nuo jo atsisakė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d., 291 str. 2 d., 303 str. 2 d..

nusprendė:

A. U. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 281 straipsnį 2 dalį ir nubausti laisvės atėmimu 6 ( šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. U. paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą 4 ( keturiems) mėnesiams.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 8 ir 10 punktus ir A. U. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 ( vieneriems) metams įpareigojant, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ( rajono ) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, A. U. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos atsisakymą nuo ieškinio priimti ir procesą dėl civilinio ieškinio nutraukti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.