Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Daivai Musneckaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus, ieškinį atsakovui S. Ch. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus bei reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylos faktinės aplinkybės

7. Byloje nustatyta, kad atsakovas yra nepilnamečio vaiko D. K., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas. Vaiko motina O. K. mirė (duomenys neskelbtini).

8. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. lapkričio 20 d. įsakymu (duomenys neskelbtini) D. K. buvo nustatyta laikinoji rūpyba ir laikinuoju rūpintoju paskirta BĮ (duomenys neskelbtini).

9. Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2535-869/2022 atsakovui laikinai apribota tėvo valdžia dukros D. K. atžvilgiu. Tuo pačiu teismo sprendimu D. K. nustatyta nuolatinė rūpyba, nuolatiniu rūpintoju ir gaunamų lėšų administratoriumi paskirta BĮ (duomenys neskelbtini), iš atsakovo priteistas mokėti išlaikymas dukrai po 60 Eur per mėnesį.

Dėl tėvų valdžios apribojimo

10. Tėvų valdžios esmė – teisė ir pareiga auklėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.155 straipsnis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos ir tokiems tėvams tai pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005; kt.).

11. Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Teismui sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Bylose, kuriose yra sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013; kt.). Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Taigi, nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

12. CK 3.183 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo įsiteisėjimo valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, o prireikus prokuroras kreipiasi į teismą dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo tęsimo arba neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo nustatymo. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad laikinas reiškia „kurį laiką esantis ar trunkantis, nenuolatinis, neamžinas“ („Dabartinės lietuvių kalbos žodynas“, http://lkiis.lki.lt/). Vadinasi, tai, kas laikina, neturi tapti pastoviu. Pavyzdžiui, vaiko laikinoji globa negali trukti ilgiau kaip dvylika mėnesių (CK 3.253 straipsnio 2 dalis), arba valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, o prireikus prokuroras ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo dėl laikino tėvų valdžios apribojimo įsiteisėjimo turi kreiptis į teismą dėl laikino tėvų valdžios apribojimo tęsimo arba neterminuoto tėvų valdžios apribojimo nustatymo (CK 3.183 straipsnio 5 dalis). Tai rodo, kad laikini sprendimai turi: 1) turėti aiškų tikslą, pavyzdžiui, sugrąžinti vaiką į šeimą; 2) apimti aiškius tarpinius sprendimus, veiksmus, kuriais siekiama pakeisti laikiną situaciją; 3) būti pakankamai aiškiai apibrėžti laiko atžvilgiu, nes vaikui, kaip augančiai ir bręstančiai asmenybei, svarbiausia yra pastovumas, žinojimas, kiek ilgai gali trukti viena ar kita situacija, nuo ko priklauso jos pasikeitimas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 34 punktas).

13. Tėvų valdžia gali būti apribota tik esant tėvų kaltei. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį, pasirenkamas tėvų valdžios ribojimo būdas, t. y. taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą.

Dėl atsakovo tėvo valdžios apribojimo neterminuotai

14. Pagal teismui pateiktus duomenis, atsakovas praeityje teistas, per pastaruosius 5 metus baustas administracine tvarka, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovas nedirba. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas nesistengia visapusiškai vykdyti savo kaip tėvo pareigų – neaugina vaiko, nesirūpina vaiko ugdymu, auklėjimu, kasdienių poreikių tenkinimu, su socialiniais darbuotojais nebendradarbiauja, bei nėra duomenų, kad padėtis pasikeis, t. y. yra visiškai nusišalinęs nuo vaiko priežiūros ir jo auklėjimo.

15. Iš teismui pateikto 2022 m. rugpjūčio 12 d. Motyvuoto siūlymo matyti, kad nuo 2020 m. sausio 6 d. atsakovui taikomas atvejo vadybos procesas, kuris buvo užbaigtas 2022 m. rugpjūčio 12 d. Motyvuotame siūlyme taip pat nurodoma, kad 2022 m. liepos 19 d. susisiekus su atsakovu S. Ch. vyras kalbėjo agresyviai, vartojo necenzūrinius žodžius, teigė, kad jam pagalbos ar labdaros iš socialinės atvejo vadybininkės nereikia, pokalbį nutraukė numesdamas telefono ragelį. Pažymima, kad atsakovas su socialine atvejo vadybininke nebendradarbiavo, į jos skambučius neatsiliepė, informacija apie šeimos situaciją nesidalino, nepriėmė siūlomos pagalbos. Vadovaujantis 2022 m. rugpjūčio 30 d. Vaiko globos (rūpybos) peržiūros akte nurodyta informacija, vertinant S. Ch. šeimos situaciją, stebima, kad teigiami pokyčiai šeimoje nevyksta, šeimos situacija nesikeičia nuo 2020 metų vasario mėnesio. Nepilnametės tėvas nededa pastangų priimti siūlomą pagalbą, negeba užtikrinti dukros tinkamos priežiūros, nesirūpina jos saugumu, atsakovui sudaryti pagalbos planai nėra vykdomi, tėvas nerodo iniciatyvos keisti šeimos situaciją, siekti susigrąžinti vaiką į šeimą. Taigi, laikinai apribojus atsakovui tėvo valdžią, atsakovui buvo tęsiamas atvejo vadybos procesas, sudarytas pagalbos planas, tačiau atsakovas nevykdė pagalbos plane iškeltų įsipareigojimų, vengė bendradarbiauti su pagalbą teikiančiais specialistais, elgėsi jų atžvilgiu agresyviai, vartojo necenzūrinę leksiką.

16. Atsakovas atsiliepime į ieškinį teigia, kad D. K. (duomenys neskelbtini) mėnesį jau bus (duomenys neskelbtini) metų ir ji nori grįžti į namus. Tačiau iš teismui pateikto 2023 m. gegužės 24 d. Vaiko nuomonės išklausymo akto matyti, kad, išklausius D. K. nuomonę, ji teigė, jog dažnai apsilanko bute, kur gyvena jos tėvas, bet nesusitikti su juo, o išvesti ir pamaitinti šunį, tėvo tuo metu namuose nebūna, kadangi jis dirba. Teigė, kad tapusi pilnametė dar pagyvens globos namuose, nes mokysis profesinėje mokykloje. Neplanuoja gyventi su tėvu ir pažymėjo, koks jis jai yra tėvas, jeigu per (duomenys neskelbtini) metų ją vieną kartą pavadino dukra. Taigi vaiko nuomonės išklausymo akte užfiksuota vaiko nuomonė paneigia atsakovo teiginius.

17. Taigi, byloje nėra duomenų, kad atsakovas rūpintųsi savo nepilnamečiu vaiku, teiktų išlaikymą ar siektų tėvo valdžios apribojimo panaikinimo. Nepilnamečio vaiko tėvas yra visiškai nusišalinęs nuo vaiko priežiūros. Atsižvelgiant į tai, vertintina, kad atsakovas yra nusišalinęs nuo savo pareigų dukros atžvilgiu vykdymo, t. y. neįgyvendina vaikui savo turtinių ir neturtinių pareigų. Byloje nėra įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovo gyvenimo būdas ir elgesys (neveikimas) yra sąlygotas objektyvių aplinkybių, nepriklausančių nuo atsakovo valios (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

18. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas per pusę metų nuo laikino tėvo valdžios apribojimo nesikreipė į teismą dėl laikino tėvo valdžios apribojimo panaikinimo ir nerodo jokių realių pastangų susigrąžinti vaiko į savo šeimą, vaikas ir toliau auga globos įstaigoje, atsakovas nevykdo savo kaip tėvo pareigų – neaugina vaiko, nesirūpina vaiko ugdymu, auklėjimu, kasdienių poreikių tenkinimu, neteikia vaikui išlaikymo, su socialiniais darbuotojais nebendradarbiauja, neužtikrina vaiko teisių, o Tarnyba neturi ir pats atsakovas nepateikė duomenų, jog ateityje gebės, norės rūpintis savo vaiku ir atsakingai žiūrės į savo kaip tėvo pareigas, t. y. kad padėtis pasikeis, vadovaujantis CK 3.180 straipsnio 3 dalimi, atsakovui neterminuotai apribotina tėvo valdžia nepilnametės dukros D. K. atžvilgiu.

19. Atsakovui išaiškinama, kad, neterminuotai apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

20. Atsakovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. balandžio 5 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo.

21. Atsižvelgiant į tai, kad abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268– 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 406–407 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti atsakovui S. Ch., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią dukrai D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu, skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.