Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Daivai Musneckaitei,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patikslintą ieškinį atsakovams O. K. ir S. Ch. dėl laikino tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, trečiais asmuo (duomenys neskelbtini) globos namai.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Ieškinyje nurodoma, kad nepilnametė D. K., gim. (duomenys neskelbtini), yra O. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. Ch., gim. (duomenys neskelbtini), dukra. Nepilnametė D. K. yra netekusi tėvų rūpybos. Jie yra nusišalinę nuo vaiko auklėjimo, priežiūros bei išlaikymo.

3. Nuo 2007 m. vasario 15 d. iki 2014 m. liepos 25 d. D. K. šeima buvo įrašyta į Švenčionių r. sav. socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, sąrašą; išbraukta pasikeitus šeimos sudėčiai. Nuo 2014 m. liepos 25 d. šeima vėl įtraukta į socialinės rizikos šeimų apskaitą, iš kurios išbraukta 2018 m. birželio 30 d., įsakymui dėl įrašymo į socialinės rizikos šeimų apskaitą netekus galios. Nuo 2018 m. rugsėjo 20 d. šeimai buvo taikomas atvejo vadybos procesas Švenčionių rajono socialinių paslaugų centro Paramos šeimai ir krizių centre, nuo 2020 m. sausio 6 d. šeimai taikomas atvejo vadybos procesas VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimo“ socialinių paslaugų šeimai padalinyje. Nuo 2004 m. liepos 22 d. vaiko motinai O. K. neterminuotai apribota motinos valdžia dukters D. V. atžvilgiu. D. K. buvo taikoma laikinosios globos priemonė Švenčionių rajono Socialinių paslaugų centro Vaikų globos namuose nuo 2007-2020 m. kelis kartus D. K. buvo nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai.

4. 2020 m. spalio 13 d. į D. K. namus atvykus šeimos atvejo vadybininkei, ten rasti jos neblaivūs tėvai, kurie blaivumą tikrintis atsisakė; nepilnametė D. K. nenakvojo namuose, įvykio metu jos namuose nebuvo. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau - Skyrius) specialistai paskelbė nepilnametės paiešką. Komentuodama įvykį, vėliau nepilnametė pasakojo, kad 2020 m. spalio 13 d. ji buvo išsiųsta į parduotuvę, bet pametė pinigus ir bijojo grįžti namo, todėl nuėjo pas draugę K. Norėjo pas draugę nakvoti. Jai ten patinka, abi linksmai bendrauja, bet neleido jos močiutė ir vyresnė sesuo (K. tėvai užsienyje). Vėliau D. grįžo nakvoti į namus. Kai D. per ilgai užsibūna kur nors, ji prisibijo grįžti į namus dėl tėvo reakcijos, nes jis labai pyksta. Šiuo metu mergaitė jaučiasi drąsiau, nes namuose laikinai glaudžiasi brolis, kuris prireikus apgins. Nepilnametės teigimu, ji namuose dažniau jaučiasi nesaugi, nei saugi, mergaitei smagiau, kai jos lieka kartu su mama (tėvui išvykus į kaimą), mama padeda jai ruošti pamokas, gamina vakarienę. Didžiausia problema, vaiko akimis, šeimoje yra tėvas. Mergaitei nepatinka jo būdas (agresyvumas, griežtos bausmės, pvz., atimamas ar sudaužomas telefonas), jis nedalyvauja vaiko gyvenime, niekada neruošė su ja pamokų, vaikas galimai patiria psichologinį smurtą, fizinio smurto aiškiai neįvardija, santykiai su tėvu dažnai įtempti, jis vartoja alkoholį (būna, geria kelias dienas iš eilės, po to nustoja). D. teigė, kad kai tėvas grubiai kalba su ja, ji atsako taip pat grubiai jam atgal.

5. 2020 m. spalio 14 d. apsilankymo šeimoje metu nepilnametės motina elgėsi neadekvačiai. Moteriai paaiškinus, kad nepilnametė bus paimta iš jai nesaugios aplinkos ir mergaitės paprašius susirinkti daiktus, moteris kaltino dukrą dėl susidariusios situacijos. Tiek tėvas, tiek motina atvirai ir tiesiogiai keletą kartų pareiškė (bendraujant telefonu, lankantis namuose), jog „su dukra nesusitvarko“, ji nepasiduoda auklėjimui, neklauso, todėl jie norėtų, jog dukra augtų globos namuose; šią informaciją patvirtina šeimai pagalbą teikiantys specialistai. Su tėvu 2020 m. spalio 20 d. bendrauta telefonu. Jis išreiškė norą, kad D. grįžtų namo, tačiau pasiūlius jam su dukra apsigyventi Krizių centre (laikinosios priežiūros priemonė institucijoje), vyras nesutiko, pokalbio netęsė, išjungė telefoną, daugiau pats į Skyriaus specialistus nesikreipė.

6. VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ 2020 m. rugsėjo 23 d. pateikė informaciją, jog nepilnametės motina O. K. negalinti susitvarkyti su dukra D., ši nepasiduoda auklėjimui. Motina pareiškė norą, kad dukra augtų globos namuose nuo pusės metų iki metų.

7. VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“, koordinuojanti šeimos atvejo vadybą, 2020 m. spalio 15 d. pateikė motyvuotą siūlymą, pabrėždama, kad pagalbos planai nėra vykdomi, o krizė šeimoje gilėja; nepilnametės D. K. tėvai nekeičia elgesio bei vengia atlikti savo pareigas vaiko atžvilgiu, visos įmanomos pagalbos šeimai priemonės išnaudotos ir buvo neveiksmingos, šeimoje išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ir/ar psichiniam saugumui.

8. 2020 m. spalio 23 d. buvo vertinta nepilnametės D. K. situacija ir nustatytas vaiko apsaugos poreikis. Vaiko atstovų pagal įstatymą elgesys vaiko atžvilgiu yra agresyvus, galintis sukelti realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, stebimas abiejų tėvų (ypač tėvo) neigiamas santykis su dukra, autodestruktyvus pačio vaiko elgesys (dažni pabėgimai iš namų ieškant saugios aplinkos, žalingi įpročiai (rūkymas)), tėvų ilgalaikė ir neišspręsta alkoholio vartojimo problema bei besitęsiančios konfliktiškos situacijos šeimoje gali turėti tiesioginės neigiamos įtakos nepilnametės sveikatai bei sukelti realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui ar sukelti reikšmingą žalą vaiko normaliai raidai. Vaiko situacijos vertinimo metu nenustatyta pakankamai apsaugos veiksnių, vaiko atstovai pagal įstatymą atsisako priimti specialistų siūlomą pagalbą, todėl priimtas sprendimas, kuris atitiktų geriausius vaiko interesus - buvo aptarti visi rizikos veiksniai ir nuspręsta kreiptis į teismą dėl vaiko paėmimo iš šeimos.

9. Nepilnametė D. K. buvo laikinai apgyvendinta BĮ Vilniaus miesto Krizių centro Paramos vaikams ir šeimai tarnyboje, A. Kojelavičiaus g. 129, Vilniuje, saugioje aplinkoje.

10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 11 d. nutartimi išdavė teismo leidimą paimti vaiką D. K. iš jos motinos O. K. ir tėvo S. Ch.

11. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) D. K. nustatyta laikinoji rūpyba ir laikinuoju rūpintoju paskirti (duomenys neskelbtini) globos namai, nustatyta D. K. rūpybos vieta rūpintojo buveinėje.

12. Nuo laikinosios rūpybos nustatymo padėtis šeimoje nepasikeitė - atsakovai O. K. ir S. Ch. su socialine atvejo vadybininke nebendradarbiauja. Į socialinės atvejo vadybininkės skambučius atsiliepia, tačiau informaciją teikia ribotai. Šeima nenoriai kontaktuoja, informacija apie šeimą dalinasi minimaliai, ne visada informuoja apie joje vykstančius pokyčius. Iš S. Ch. pusės jaučiama agresija, nepasitenkinimas, neįmanoma palaikyti dialogo. Socialinė atvejo vadybininkė rekomendavo ir motyvavo tėvus lankyti pozityvios tėvystės įgūdžių lavinimo užsiėmimus, tačiau atsakovė O. atsisakė. Taip pat atsakovai atsisakė lankyti priklausomybės psichologų konsultacijas. O. K. bendrauja ir skambinasi socialinei atvejo vadybininkei tuomet, kai jai reikalinga informacija apie institucijų darbo laikus ir pan. Atsakovė nuolat skundžiasi bloga sveikata, pati yra prikaustyta prie neįgaliojo vežimėlio. Pasak O. K., ji bendrauja su dukra telefonu. Jos teigimu, dukra apsilanko namuose trumpam. Atsakovė nekontaktuoja su paauglės ugdymo įstaiga, nesidomi jos mokymosi pasiekimais.

13. Skyriuje buvo priimtas sprendimas kreiptis į teismą dėl laikino tėvų valdžios apribojimo. Pažymėtina, kad tėvų pareigų nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėvų pareigoms, laikytinas jų kaltais veiksmais. Skyriaus nuomone, būtent atsakovai atsiribojo nuo savo vaiko, juo nesirūpina, vaiko rūpinimosi našta atiteko valstybei.

Motyvuojamoji dalis

15. Atsižvelgiant į tai, kad abu atsakovai turi ribotą darbingumą, bei į tai, kad išlaikymas vaikui yra tęstinio pobūdžio, o taip pat įvertinus nepilnamečio vaiko protingus poreikius maistui, aprangai, būstui, poilsiui, laisvalaikiui ir kitam ugdymui, Tranyba teismo prašo priteisti iš tėvų O. K. ir S. Ch. vaikui D. K. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 60 Eur kas mėnesį nuo šios bylos iškėlimo teisme dienos iki jos pilnametystės.

16. Apribojus atsakovų tėvų valdžią, nustatytina nepilnametės D. K. gyvenamoji vieta ir rūpyba. D. K. nuo 2020 m. lapkričio 19 d. gyvena (duomenys neskelbtini) globos namuose (toliau - Globos namai). D. K. Globos namai yra sudarę tinkamas gyvenimo sąlygas, užtikrinę saugią, stabilią aplinką, todėl jos gyvenamąją vietą tikslinga nustatyti minėtoje įstaigoje. Fiziniai asmenys, kurie galėtų ir norėtų rūpintis D. K. Skyriui nėra žinomi. Globos namai, kuriuose nepilnametė gyvena jau nuo 2020 m. lapkričio 19 d., sutinka būti paskirti nepilnamečio vaiko nuolatiniu rūpintoju ir toliau ja rūpintis. Atsižvelgiant į tai, kad Globos namai rūpintojo pareigas vaiko atžvilgiu vykdo tinkamai, kad atsakingai rūpinasi vaiko poreikiais ir gerove, jie turėtų būti nuolatiniu D. K. rūpintoju. Nekilnojamo turto registro duomenimis nepilnametė nuosavybės teise nekilnojamo turto neturi.

17. Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) globos namai pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad sutinka su ieškiniu.

18. Teismo posėdžio metu Tarnybos atstovė pareikštą patikslintą ieškinį palaikė pilna apimtimi ir prašė tenkinti jame išdėstytais argumentais ir motyvais. Ieškovo atstovė paaiškino, jog situacija šeimoje nėra pasikeitusi, atsakovai su pareikštais reikalavimais sutinka, ginčo nėra. Pasak Tarnybos atstovės, atsakovai yra nusišalinę nuo vaiko priežiūros, nesirūpina vaiku, neteikia išlaikymo, tačiau jų ryšys su vaiku nėra visiškai nutrūkęs, todėl tikintis, kad ateityje tėvai vykdys savo pareigas dukrai tėvų valdžią prašoma apriboti laikinai.

19. Atsakovei O. K. procesiniai dokumentai (ieškinys su priedais) įteikti asmeniškai pasirašytinai. Teismui atsakovės atstovo pateiktame atsiliepime nurodoma, jog motina O. K. išreiškė norą, kad dukra D. augtų globos namuose laikinai, nes D. nepasiduoda auklėjimui, neklauso motinos ir ji su vaiku nesusitvarko. Apie paskirtą bylos nagrinėjimą atsakovė buvo informuota tinkamai, tačiau nagrinėjant bylą teisme nedalyvavo. Teismo posėdyje dalyvavo atsakovės atstovas, todėl byla išnagrinėta atsakovei O. K. nedalyvaujant.

20. Atsakovui S. Ch. procesiniai dokumentai (ieškinys su priedais) įteikti asmeniškai pasirašytinai, tačiau atsakovas per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo šaukimas atsakovui įteiktas viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnio 1 dalis), tačiau į bylos nagrinėjimą teisme atsakovas neatvyko, todėl byla išnagrinėta S. Ch. nedalyvaujant.

21. Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) teismo posėdžio metu nurodė, jog su pareikštu ieškiniu sutinka. Atstovė papildomai paaiškino, jog atsakovų nepilnametė dukra gyvena šeimynoje, kartu su ja gyvena dar 7 vaikai, su kitais vaikais didelio kontakto neturi, tačiau konfliktų bando rasti ryšį. Mergaitė yra ūmaus būdo, neturi įgūdžių bendrauti, mėgsta ginčytis, tačiau bando laikytis šeimynos taisyklių, mėgsta paprieštarauti. D. K. niekas nelanko, mergaitė su motina bendrauja telefonu, tačiau dažnas jų pokalbis baigiasi riksmais ir ragelių mėtymu. Mergaitė sako, kad pasiilgsta namu, tačiau paklausta, ko pasiilgo, nurodo, jog pasiilgo šuniuko. Grįžti pas motiną nenori. Mokykloje elgesys svyruoja, neseniai išlaikė egzaminus.

Ieškinys tenkintinas pilnai

22. Teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis (CPK 176–185 straipsniai) ištyręs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo teisme metu pateiktus ieškovo, o taip pat atsakovės ir trečiojo asmens atstovų paaiškinimus, nustatęs bei įvertinęs reikšmingas bylai išspręsti faktines aplinkybes, daro išvadą, kad ieškinys tenkintinas pilnai – atsakovams laikinai apribotina tėvų valdžia nepilnamečio vaiko atžvilgiu, vaikui nustatytina nuolatinė rūpyba, paskirtinas nuolatinis rūpintojas, iš atsakovų nepilnamečiui vaikui priteistinas išlaikymas.

Dėl tėvų valdžios apribojimo

23. Tėvų valdžios esmė – tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005).

24. Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis ir pagrindas apriboti tėvų valdžią yra tada, kai motina ar tėvas: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos iš šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas tėvų valdžiai apriboti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje 3K-7-114/2013).

25. Nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (ar vienas iš jų) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį, gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas dėl byloje pareikšto reikalavimo apriboti tėvų valdžią pagrįstumo, teismas turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį. Atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kokią taikyti vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonę: laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Tėvų valdžios apribojimas gali turėti didelės įtakos vaiko psichologinei būsenai ir jo tolimesnei raidai, todėl tėvų valdžią gali apriboti tik teismas ir tik esant CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytoms sąlygoms bei tik nustačius vieno iš tėvų, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu, kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

26. Vadovaujantis D. K., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo įrašo duomenimis, nustatyta, jog vaiko motina yra O. K., vaiko tėvas S. Ch. Nuo 2007 m. vasario 15 d. iki 2014 m. liepos 25 d. D. K. šeima buvo įrašyta į Švenčionių r. sav. socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, sąrašą; išbraukta pasikeitus šeimos sudėčiai. Nuo 2014 m. liepos 25 d. šeima vėl įtraukta į socialinės rizikos šeimų apskaitą, iš kurios išbraukta 2018 m. birželio 30 d. Nuo 2018 m. rugsėjo 20 d. šeimai buvo taikomas atvejo vadybos procesas Švenčionių rajono socialinių paslaugų centro Paramos šeimai ir krizių centre, nuo 2020 m. sausio 6 d. šeimai taikomas atvejo vadybos procesas VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimo“ socialinių paslaugų šeimai padalinyje. Nuo 2004 m. liepos 22 d. vaiko motinai O. K. neterminuotai apribota motinos valdžia dukters D. V. atžvilgiu.

27. 2020 m. spalio 23 d. buvo vertinta nepilnametės D. K. situacija ir nustatytas vaiko apsaugos poreikis. Vaiko atstovų pagal įstatymą elgesys vaiko atžvilgiu yra agresyvus, galintis sukelti realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, stebimas abiejų tėvų neigiamas santykis su dukra. Nepilnametė D. K. buvo laikinai apgyvendinta BĮ Vilniaus miesto Krizių centro Paramos vaikams ir šeimai tarnyboje, A. Kojelavičiaus g. 129, Vilniuje, saugioje aplinkoje.

29. Nuo laikinosios globos D. K. nustatymo jau praėjo daugiau nei vieneri metai, tačiau per šį laiką teigiamų, esminių pokyčių atsakovų šeimoje neįvyko. Atsakovams buvo užtikrintas socialinių paslaugų teikimas, paskirtas atvejo vadybininkas, sudarytas pagalbos šeimai planas, pateiktos rekomendacijos ir įpareigojimai, tačiau atsakovai tinkamai nesinaudojo (ir nesinaudoja) jiems siūloma ir teikiama specialistų pagalba, nesiekė teigiamų pokyčių, nevykdė specialistų rekomendacijų.

30. Vadovaujantis pateiktais byloje įrodymais, nustatyta, kad atsakovų šeimai visos įmanomos pagalbos priemonės buvo išnaudotos ir buvo neveiksmingos. Vaiko atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ir (ar) gyvybei arba pavojus, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai. Atsakovai su dukra kartu negyvena, nesirūpina ir neužtikrina kasdienių jos poreikių, nesirūpina jos sveikata, ugdymu, priežiūra, jos neauklėja, materialiai neišlaiko.

31. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad atsakovai šiuo metu dėl tėvystės įgūdžių stokos, turimų asmeninių problemų (priklausomybių), blogos turtinės padėties negali užtikrinti tinkamų vaikui augti ir prižiūrėti sąlygų, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovai nėra visiškai nutraukusi ryšio su dukra, kartais paskambina dukrai telefonu, esant tikimybei, kad atsakovų elgesys ateityje dar gali pasikeisti, teismas sprendžia, jog atsakovams taikytinas laikinas tėvų valdžios nepilnamečiui vaikui ribojimas (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

32. Teismas pažymi, kad laikinas tėvų valdžios apribojimas neužkerta kelio atsakovams ateityje kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio su vaiku pasikeitimą ir galimybes dalyvauti vaiko auklėjimo bei ugdymo procese. Atsakovams išaiškintina, kad laikinai apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Dėl gyvenamosios vietos nustatymo

33. Apribojus tėvų valdžią, vadovaujantis CPK 406 straipsnio 2 dalimi, nustatytina nepilnametės D. K. gyvenamoji vieta.

34. Bylos duomenimis nustatyta, jog merginai nuo 2020 m. lapkričio 20 d gyvena (duomenys neskelbtini) globos namuose.

35. Tarnyboje gautas (duomenys neskelbtini) sutikimas dėl D. K. nuolatinės rūpybos nustatymo. Ieškovas prašo nustatyti gyvenamąją vietą, rūpybą, nuolatiniu rūpintoju bei gaunamų lėšų administratoriumi paskirti (duomenys neskelbtini) globos namus. Atsakovas S. Ch. atsiliepimo byloje nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, savo pozicijos dėl pareikštų reikalavimų neišdėstė. Atsakovė pareikštam ieškiniui iš esmės neprieštaravo, išreikšdama norą, kad dukra D. augtų globos namuose laikinai, nes mergaitė nepasiduoda auklėjimui, neklauso motinos ir ši su vaiku nesusitvarko.

36. Apribojus tėvų valdžią bei atsižvelgiant į tai, jog Tarnyboje yra gautas (duomenys neskelbtini) sutikimas dėl D. K. nuolatinės rūpybos nustatymo, kitų fizinių ar juridinių asmenų prašymų/sutikimų dėl D. K. nuolatinės rūpybos nėra gauta, artimieji ar kiti giminaičiai, kurie galėtų ir sutiktų D. globoti savo šeimoje, Tarnybai nėra žinomi, teismo vertinimu tikslinga nustatyti nepilnametės D. K. nuolatinę rūpybą ir nuolatinę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) globos namuose.

37. Vadovaujantis bylos duomenimis, nepilnametė D. K. turto neturi, todėl turto administratorius neskiriamas (CK 3.245 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo priteisimo

38. Apribojus tėvų valdžią ar atskyrus vaikus nuo tėvų, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Tais atvejais, kai tėvai patenka į sunkią turtinę padėtį dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, turto iššvaistymo, ilgai trunkančio nedarbo ir pan.), nededa pastangų savo vaikų padėčiai pagerinti, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami nustatyti mažesnį išlaikymo dydį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2006 m. rusėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; kt.). CK 3.198 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius.

39. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovų O. K. ir S. Ch. po 60 Eur dydžio išlaikymą nepilnametei D. K., mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Ieškovo teigimu, toks išlaikymo dydis priteistinas atsižvelgiant į atsakovų ribotą darbingumo lygį, tęstinį išlaikymo pobūdį, turimų išlaikytinių skaičių ir nepilnamečio vaiko poreikių aprangai, maistui, higienai, gyvenamajam būstui, ugdymui, lavinimui, patenkinimą.

40. Byloje nustatyta, kad O. K. nedirba. Duomenų apie kitus atsakovės išlaikytinius nėra. Nekilnojamojo turto bei transporto priemonių registrų duomenimis, atsakovė neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto ar transporto priemonių. Byloje pateikti duomenys, kad atsakovė turi ribotą darbingumą, moteris naudojasi neįgaliojo vežimėliu, atsakovės galimybės dirbti yra apribotos, tačiau akcentuotina, jog pareiga teikti vaikui išlaikymą negali būti nevykdoma vien tik atsižvelgiant į tai, jog asmuo neturi darbo ar turi mažai apmokamą darbą, neturi turto.

41. Bylos duomenimis, atsakovas S. Ch. dirba (duomenys neskelbtini), jo mėnesinis darbo užmokestis yra apie 180-345 Eur (neatskaičius mokesčių), taip pat atsakovas kiekvieną mėnesį gauna Valstybinio socialinio draudimo išmoką – 187,89 Eur. Nekilnojamojo turto bei transporto priemonių registrų duomenimis, atsakovas neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto ar transporto priemonių. Taip pat yra pateikti duomenys, kad atsakovas yra neįgalus.

42. Teismo vertinimu, atsakovai privalo maksimaliai išnaudoti turimas galimybes dirbti, užsidirbti ir tokiu būdu įgyti lėšų, kurias galėtų skirti tiek savo, tiek ir nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti. Be to, tėvai taip pat privalo įvertinti savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

43. Teismas, įvertinęs atsakovų turtinę padėtį (abu atsakovai yra tik iš dalies darbingi, atsakovė nedirba, atsakovas dirba ir gauna išmokas, abu neturi jiems nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto), atsižvelgdamas į tai, kad, bylos duomenimis, vaikas neturi specialiųjų poreikių, daro išvadą, jog iš atsakovų priteistinas vaikui išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis po 60 Eur iš kiekvieno per mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės. Teismo vertinimu, nurodyta suma užtikrins būtinųjų kasdienių vaikų poreikių patenkinimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

44. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

45. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas pilnai (100 proc.), o bylose dėl tėvų valdžios ribojimo šalys atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas), iš atsakovės O. K. į valstybės biudžetą priteistinas 16,20 Eur žyminis mokestis už reikalavimą priteisti išlaikymą (60 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.), o iš atsakovo S. Ch. į valstybės biudžetą priteistinas 16,20 Eur žyminis mokestis už reikalavimą priteisti išlaikymą (60 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 79 straipsnio 1 dalis, CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktai, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263–270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 406-407 straipsniais, 496 straipsnio 1 dalimi, 504 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti pilnai.

Laikinai apriboti atsakovės O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo S. Ch., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvų valdžią nepilnamečio vaiko D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Nustatyti nepilnamečiui vaikui D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuolatinę rūpybą, jos nuolatiniu rūpintoju ir gaunamų lėšų administratoriumi paskirti (duomenys neskelbtini) globos namus, vaiko gyvenamąją vietą nustatyti (duomenys neskelbtini)globos namuose.

Priteisti iš atsakovės O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnametei dukrai D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 60 (šešiasdešimt) Eur kas mėnesį nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos, t. y., nuo 2021 m. lapkričio 16 d., iki vaiko pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo S. Ch., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnametei dukrai D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 60 (šešiasdešimt) Eur kas mėnesį nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos, t. y., nuo 2021 m. lapkričio 16 d., iki vaiko pilnametystės.

Išlaikymo dydis indeksuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovės O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 16,20 Eur (šešiolika eurų, 20 euro centų) žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovo S. Ch., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 16,20 Eur (šešiolika eurų, 20 euro centų) žyminio mokesčio.

Išaiškinti, kad priteistas žyminis mokestis turi būti sumokėtas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimo dalį dėl laikino tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.