Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-07-23 · Civilinė byla Nr. 2A-1043-538/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-03-12Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-07-23Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-07-23
Bylos Nr.
2A-1043-538/2015
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-13866-2014-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Almantas Padvelskis, Marius Dobrovolskis, Erinija Kazlauskienė
Atsakovas
L. B.
Ieškovas
N. B.

Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2A-1043-538/2015

Teisėjas Egidijus Mickevičius (Proceso Nr. 2-06-3-13866-2014-2)

Procesinio sprendimo kategorija (S) 78.2.1.; 121.21.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2015 m. liepos 23 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mariaus Dobrovolskio ir Erinijos Kazlauskienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo L. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. B. (N. B.) ieškinį atsakovui L. B., išvadą teikiančiai institucijai Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos tarnybai dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, juo prašė priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų R. B., gim. 2005-04-12, ir L. B., gim. 2006-08-21, išlaikymui po 800,00 Lt (232 Eur) kiekvienam vaikui kas mėnesį. Nurodė, kad santuoka su atsakovu nenutraukta, tačiau atsakovas nuo 2014 m. gruodžio mėn. nebeprisideda prie vaikų išlaikymo. Ieškovės pajamos labai mažos, ji negali dirbti visą darbo dieną, nes reikia rūpintis vaikais, o atsakovui nustojus rūpintis šeima, ieškovė prašė teikti išlaikymą vaikams, kuris yra proporcingas tėvų pajamoms ir vaikų poreikiams.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-03-12 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, motyvuodamas, kad atsakovo darbo užmokestis yra penkis kartus didesnis nei ieškovės, taip pat tikėtina, kad atsakovas neteikia visų ir teisingų duomenų apie gaunamas pajamas. Ieškovė dirba nevisą darbo dieną, gauna atitinkamą dalį minimalaus darbo užmokesčio. Dėl įsiskolinimo pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-11-27 nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, iki įsiteisės sprendimas byloje, iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui priteista po 500,00 Lt (144,81 Eur) periodinėmis išmokomis kas mėnesį, todėl konstatuotina, kad išlaikymo įsiskolinimo atsakovas neturi.

Šalies argumentai

Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, juo prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl priteisto išlaikymo dydžio, sumažinant ir priteisiant iš atsakovo sūnų L. B. ir R. B. išlaikymui po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsakovas teigia, kad teismas priteisė nepagrįstai didelę sumą vaikų išlaikymui, kadangi tinkamai neišnagrinėjo byloje pateiktų įrodymų: kad ieškovė ilgą laiką nedirbo ir atsakovas vienas rūpinosi šeima, taip pat santuoka tarp ieškovės ir atsakovo nėra nutraukta, būdamas Lietuvoje jis gyvena pas ieškovę, todėl nėra pagrindo manyti, kad atsakovas neteikia vaikams išlaikymo. Atsakovas perka vaikams drabužius, maistą, tenkina kitus jų poreikius. Atsakovas taip pat nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad jis moka mokesčius už būstą, taip pat moka paskolą bankui, yra skolingas UAB „Pempininkų būstas“ 301,01 Eur. Teismas neatsižvelgė į nepastovias atsakovo darbo pajamas.

Atsiliepimas

Ieškovė pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, juo prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, sutinka su teismo išdėstytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimą apeliacinės instancijos teismas tikrina ex officio, neatsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas (CPK 329 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesinius dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, pateiktus įrodymus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Byloje kilo ginčas dėl išlaikymo dydžio vaikams priteisimo. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo jų nepilnamečiams vaikams po 232 Eur išlaikymui kas mėnesį periodinėmis įmokomis. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo po 200 Eur išlaikymo kiekvienam sūnui, mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, juo prašo sumažinti priteistą išlaikymą vaikams iki 100 Eur, mokant kiekvienam kas mėnesį periodinėmis išmokomis.

Teisėjų kolegija pažymi, kad abiejų tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra įtvirtinta Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, taip pat nustatyta įstatymuose (CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnio 1 dalis). Vaikams teikiamo išlaikymo dydis paprastai nustatomas tėvų susitarimu ir jis priklauso tiek nuo vaikų poreikių, tiek nuo tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (CK 3.192 straipsnis). Jeigu tėvai nesusitaria ir (ar) vienas iš jų nevykdo šios pareigos, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis, 3.76 straipsnio 1 dalis, 3.194, 3.196 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2014). Taip pat išlaikymas priteisiamas vaikui, atsižvelgiant tiek į vaiko būtinuosius poreikius (maistas, apranga, higiena ir pan.), reikalingus visapusiškam vaiko vystymuisi, tiek kreipiant dėmesį į vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgius, gabumų lavinimą ir panašiai, o motina ar tėvas, su kuriuo lieka gyventi vaikai, paskiriamas vaikams skirtų pinigų valdytoju uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesais (CK 3.203 straipsnio 1 dalis). Paskirstant nustatytą išlaikymo sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios, tačiau nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. D. V. J. , bylos Nr. 3K-3-243/2010).

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė 200 Eur išlaikymą kiekvienam sūnui, mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis, kadangi teismas neatsižvelgė į byloje pateiktus įrodymus, jog jis nėra finansiškai pajėgus kiekvienam iš vaikų mokėti po 200 Eur, todėl prašo šią sumą sumažinti iki 100 Eur, mokant išlaikymą kiekvienam iš sūnų kiekvieną mėnesį. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikė pažymą, jog 2014 m. uždirbo apie 20 000,00 Lt, tačiau atsakydama į teismo paklausimą atsakovo darbovietė nurodė jau apie 44 000,00 Lt pajamų, todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą prielaidą, jog yra pagrindas manyti, kad atsakovas vengia pateikti tikslius duomenis apie savo gaunamas pajamas. Taip pat atsakovas nepateikė jokių kitų įrodymų, paneigiančių ieškovės pateiktus duomenis apie jo gaunamas pajamas, kurios, kaip nustatyta byloje, yra penkis kartus didesnis nei ieškovės. Vertinant ieškovės pajamas ir gebėjimą suteikti tinkamą finansinį išlaikymą vaikams, nustatyta, kad ieškovė dirba nevisą darbo dieną ir gauna atitinkamą dalį minimalaus darbo užmokesčio. Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. M. S., bylos Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009). Taip pat pažymėtina, kad minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas tik kaip orientacinis, taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015). Todėl nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tėvų pareigą prisidėti prie vaikų išlaikymo – tai, kad atsakovas gauna daug didesnį atlyginimą nei ieškovė, o ieškovė yra tas asmuo, su kuriuo gyvena nepilnamečiai vaikai, ir jai tenka kasdieninė vaikų priežiūra, rūpinimasis, ko nekompensuoja išlaikymo priteisimas, ir pagrįstai priteisė iš atsakovo 200 Eur išlaikymą kiekvienam vaikui, mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis. Ši suma neviršija kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pripažįstamo minimalios mėnesinės algos orientacinio dydžio, skiriamo nepilnamečių vaikų išlaikymui. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovas turi pakankamas finansines galimybes prisidėti prie vaikų išlaikymo, suteikti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jų fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, todėl nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo motyvais (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Kadangi duomenys apie patirtas bylinėjimosi išlaidas pateikti iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo iš esmės ir jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatyto maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. redakcija), todėl yra pagrindas jas priteisti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 100 Eur, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015-03-19 redakcija) už apeliacinio skundo parengimą yra numatytas koeficientas 2,5, taigi maksimalus užmokesčio dydis už apeliacinio skundo parengimą gali būti 1750 Eur, todėl ieškovei yra priteistinos 100 Eur bylinėjimosi išlaidos už advokato suteiktą teisinę pagalbą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 12 d. sprendimą nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo L. B. ieškovei N. B. (N. B.) 100 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkas Almantas PadvelskisKolegijos teisėjai Marius DobrovolskisErinija Kazlauskienė