- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-28
- Bylos Nr.
- e2S-1906-866/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-04023-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Pikelienė
- Atsakovas
- R. M.
- Kategorijos
- 3.1.7Civilinio proceso įstatymai, jų aiškinimas ir taikymas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. spalio 11 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.
1. Teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės R. V.-M. patikslintą ieškinį atsakovui R. M., institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės.
2. 2018 m. spalio 8 d. teisme gautas ieškovės R. V.-M. patikslintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) nustatant nepilnamečio vaiko I. V. M., gyvenamąją vietą su motina R. V.-M.; 2) nustatyti laikiną R. M. bendravimo su nepilnamete dukra I. V. M. tvarką: - R. M. bendrauja su nepilnamečiu vaiku abiejų šalių raštišku sutarimu, tačiau šalys sutaria, kad tėvas R. M. turi teisę matytis su nepilnamečiu vaiku nelyginių savaičių šeštadieniais pasiimdamas ją iš jos gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vietos šeštadienį iki 9:00 val. ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą ar kitą šalių sutartą vietą iki 17:00 val.; - jei kažkuri šalis negali vykdyti savo įsipareigojimo privalo apie tai pranešti bent prieš 2 dienas, jei susitikimo grafikas yra praleidžiamas, susitikimas nėra perkeliamas ateinančiam savaitgaliui, o toliau vykdomas pagal susitikimų grafiką, nebent šalys sutartu kitaip; - mamos R. V.-M. atostogas vaikas praleidžia su mama, nepaisant to ar šis laikotarpis apima nelyginius savaičių šeštadienius, nebent šalys raštiškai sutartų kitaip; - vaiko ligos laikotarpiu jis būna su motina, R. M. susitikimai su dukra šiuo laikotarpiu nevyksta; - jei vaikas savo veiksmais ir/ar elgesiu akivaizdžiai parodo, kad nepageidauja vykti su tėvu, tokiu atveju tėvai turi gerbti vaiko interesus ir nenaudoti prievartos ar kelti psichologinės įtampos vaikui; - abi šalys įsipareigoja vaiko akivaizdoje apie kitą iš tėvų atsiliepti teigiamai, siekti, kad vaikas su abiem tėvais palaikytų gražius santykius; - šalių raštišką susitarimą apima elektroniniai laiškai, trumposios žinutės (SMS), susirašinėjimas socialiniuose tinkluose ir mobiliosiose bendravimo programėlėse; 3) priteisti iš R. M. laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui I. V.-M., po 200 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo lėšų tvarkytoją paskiriant motiną R. V.-M..
3. Nurodo, jog Vaiko teisių apsaugos tarnyboje pasirašyto susitarimo dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos atsakovas piktybiškai nesilaiko, prižadėjęs atvykti pasimatyti su vaiku, tyčia neatvažiuoja, o pasiėmęs vaiką juo manipuliuoja. Dėl šių susiklosčiusių aplinkybių bei siekiant užtikrinti vaiko ir ieškovės interesus, būtina skirti laikinąsias apsaugos priemones iki bus priimtas teismo sprendimas šioje byloje nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą kartu su ieškove, R. V.-M., taip pat nustatyti laikinąją R. M. bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką. Be to, atsakovas gyvendamas atskirai ir matydamasis su vaiku epizodiškai, nesilaiko savo įstatyme numatytos pareigos išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Paskutinį kartą pinigų vaikui skyrė 2019 liepos mėnesį, t.y. vaiko gimtadienio proga, viso 200 U. A. į tai, kad išlaikymas vaikui reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o atsakovo vaiko išlaikymo dalį šiuo metu pilnai dengia ieškovė, iš jo priteistinas bent 200 EUR laikinas išlaikymas, išlaikymo lėšų valdytoja paskiriant ieškovę R. V.-M..
Žemesnės instancijos teismas
4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. spalio 11 d. nutartimi nutarė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkini ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki šioje byloje bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas nustatyti nepilnametės I. V. – M., gyvenamąją vietą su ieškove R. V.-M..
5. Taikyti laikinąją apsaugos priemonę – iki šioje byloje bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas priteisti iš atsakovo R. M. laikiną materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai I. V. – M., mokamą periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 ct) kas mėnesį, laikiną išlaikymą priteisiant nuo ieškinio padavimo dienos – 2018 m. gruodžio 27 d. iki šioje byloje bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas, paskiriant ieškovę R. V.-M., uzufrukto teise tvarkyti nepilnametei dukrai I. V. – M. skirtas lėšas.
6. Taikyti laikinąją apsaugos priemonę – nustatyti atsakovui R. M., laikiną bendravimo su nepilnamete dukra I. V. – M., tvarką:
- R. M. bendrauja su nepilnamečiu vaiku abiejų šalių raštišku sutarimu, tačiau Šalys sutaria, kad tėvas R. M. turi teisę matytis su nepilnamečiu vaiku nelyginių savaičių šeštadieniais pasiimdamas ją iš jos gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vietos šeštadienį iki 9:00 val. ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą ar kitą šalių sutartą vietą iki 17:00 val.;
- jei kažkuri Šalis negali vykdyti savo įsipareigojimo privalo apie tai pranešti bent prieš 2 dienas, jei susitikimo grafikas yra praleidžiamas, susitikimas nėra perkeliamas ateinančiam savaitgaliui, o toliau vykdomas pagal susitikimų grafiką, nebent Šalys sutartų kitaip;
- mamos R. V.-M. atostogas vaikas praleidžia su mama, nepaisant to, ar šis laikotarpis apima nelyginius savaičių šeštadienius, nebent Šalys raštiškai sutartų kitaip;
-vaiko ligos laikotarpiu jis būna su motina, R. M. susitikimai su dukra šiuo laikotarpiu nevyksta;
- jei vaikas savo veiksmais ir/ar elgesiu akivaizdžiai parodo, kad nepageidauja vykti su tėvu, tokiu atveju tėvai turi gerbti vaiko interesus ir nenaudoti prievartos ar kelti psichologinės įtampos vaikui;
- abi šalys įsipareigoja vaiko akivaizdoje apie kitą iš tėvų atsiliepti teigiamai, siekti, kad vaikas su abiem tėvais palaikytų gražius santykius;
- šalių raštišką susitarimą apima elektroniniai laiškai, trumposios žinutės (SMS), susirašinėjimas socialiniuose tinkluose ir mobiliosiose bendravimo programėlėse.
7. Teismas nurodė, kad ieškovė prašė nepilnametės I. V.-M., gimusios 2016 m. liepos 12 d., gyvenamąją vietą nustatyti su ja, nes dukra rūpinasi viena. Atsižvelgiant į vaiko amžių ~ 3 m. 3 mėn., į tai, kad šalių dukra I. V.-M. nuo gimimo gyvena su mama, kuri užtikrina tinkamas vaikui vystytis ir augti sąlygas, todėl vaiko gyvenamoji vieta, kol bus išnagrinėta ši byla, nustatoma su ieškove.
8. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovei ir atsakovui 2016 m. liepos 12 d. gimė dukra I. Iš ieškovės ieškinyje nurodytų aplinkybių matyti, kad paskutinį kartą atsakovas pinigų vaikui skyrė 2019 liepos mėnesį, t.y. vaiko gimtadienio proga 200 Eur. A. R. centro Gyventojų registro departamento duomenimis yra deklaravęs išvykimą į J. A. valstijas. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovas Lietuvoje nedirba. Iš pateiktų į bylą duomenų matyti, jog ieškovė dirba, gaunamos pajamos per mėnesį vidutiniškai sudaro apie 1 150 Eur.
9. Pažymėta, jog byla nėra pradėta nagrinėti iš esmės, todėl teismas neturi objektyvių duomenų, išskyrus ieškovės rašytinius paaiškinimus, spręsti apie atsakovo realiai gaunamas pajamas, todėl iš atsakovo priteistinas nepilnamečiui vaikui laikinas materialinis išlaikymas po 200 Eur kas mėnesį iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje (CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas nurodė, kad byloje pateikti duomenys patvirtina, jog šalys gyvena toli viena nuo kitos (ieškovė – Vilniaus r., atsakovas – J. A. valstijose). Ieškovė nurodė, jog dėl atsakovo bendravimo su dukra kyla nesutarimų, t.y. atsakovas piktybiškai nesilaiko Vaiko teisių apsaugos tarnyboje pasirašyto susitarimo dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos. Teismas spręsdamas klausimą dėl laikino bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo privalo atsižvelgti į prioritetinius vaiko interesus. Byloje ieškovės nurodyti duomenys apie atsakovo neigiamus veiksmus vaiko interesams šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra patvirtinti rašytiniais įrodymais, tačiau įvertinus aplinkybę, jog santykiai tarp šalių yra konfliktiški, darytina išvada, kad yra pagrindas taikyti ieškovės prašomą laikinąją apsaugos priemonę – nustatyti atsakovui laikiną bendravimo tvarką su jo nepilnamete dukra.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Žemesnės instancijos teismas
11. Atskiruoju skundu apeliantas R. M. prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. spalio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1517-494/2019 dalyje dėl laikino išlaikymo priteisimo ir laikinosios bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, nustatant, kad R. M. moka laikiną išlaikymą nuo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo, taip pat nustatant tokią laikinąją su vaiku bendravimo tvarką:
11.1. Jeigu dukra I. V. – M. lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą - tai tėvas R. M. pirmą ir trečią mėnesio penktadienį bendrauja su vaiku I. V.- M., pasiimdamas vaiką iš ikimokyklinio ugdymo įstaigos penktadienį ugdymo dienos pabaigoje ir grąžina vaiką po to paties savaitgalio, einantį pirmadienį ryte į vaiko ugdymo įstaigą. Jeigu vaikas I. V. – M. nelanko ikimokyklinio ugdymo įstaigos, tėvas R. M. bendrauja su vaiku I. V.- M., pasiimdamas vaiką iš motinos gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos pasiėmimo vietos pirmą ir trečią mėnesio šeštadienį 9:00 val. ir grąžindamas vaiką to paties savaitgalio, kurį pasiėmė vaiką, vaiką į motinos gyvenamąją ar kitą su motina R. V. – M. sutartą vietą. J. R. M. atžvilgiu taikomos kardomosios priemonės, kurios draudžia bendrauti, ieškoti ryšių su vaiko I. V. – M. motina R. V. – M. ir vaikas nelanko ikimokyklinio ugdymo įstaigos, tai motina R. V. – M. privalo pristatyti vaiką pirmą ir trečią mėnesio šeštadienį 9:00 val. tėvo gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje namo adresu, motina to paties savaitgalio sekmadienio 17:00 val. privalo pasiimti vaiką prie namo, kuriame gyvena R. M. (vaiko priėmimo ir perdavimo momentu tėvas R. M. saugiu atstumu stebi vaiką, kad jam nieko blogo nenutiktų).
11.2. Tėvas R. M. pasiima pas save dukrą I. V. – M. iš jos motinos gyvenamosios vietos ar kitos vaiko tėvų sutartos vietos antrąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.) 9:00 val. ir privalo grąžinti vaiką į motinos gyvenamąją vietą iki tų pačių metų gruodžio 28 d. 9:00 val.
11.3. Tėvas R. M. pasiima pas save dukrą I. V. – M. iš jos motinos gyvenamosios vietos ar kitos vaiko tėvų sutartos vietos antrąją Šv. Velykų dieną 9:00 val. ir privalo grąžinti vaiką į motinos gyvenamąją ar kitą vaiko tėvų sutartą vietą sekančią dieną po antros Šv. Velykų dienos 17 val.
11.4. Tėvas R. M. pasiima vaiką I. V. – M. su savimi iš motinos gyvenamosios vietos ar kitos vaiko tėvų sutartos gyvenamosios vietos per I. V. – M. gimimo dieną nuo 17 val. ir privalo grąžinti vaiką į motinos gyvenamąją vietą ar kitą vaiko tėvų sutartą vietą iki tos pačios dienos 20 val.
11.5. Tėvas R. M. turi teisę per vaiko I. V. – M. gimtadienį laikotarpiu nuo 17:00 iki 18:00 val. pasiimti pas save dukrą arba bendrauti kitoje tėvų sutartoje vietoje su dukra.
11.6. Per Tėvo dieną R. M. pasiima vaiką I. V. – M. iš motinos gyvenamosios vietos ar kitos vaiko tėvų sutartos vietos 16 val. ir privalo grąžinti vaiką į motinos gyvenamąją vietą ar kitą šalių sutartą vietą tos pačios dienos 20 val.
11.7. R. V. – M. privalo užtikrinti, kad vaikas I. V. – M. turėtų galimybę ryšio priemonėmis bendrauti su tėvu R. M., tėvas R. M. turi teisę bendrauti su vaiku ryšio priemonėmis (telefonu, internetu, internetinės telefonijos programomis (skype, messenger) ir pan.).
11.8. Taip pat tėvas R. M. bendrauja su vaiku kiekvienais metais pasiimdamas vaiką pas save 30 d. laikotarpiu vasaros metu, apie pasiėmimo laiko ir vietą pranešdamas motinai. Jeigu į R. M. nurodytą vaiko I. V. – M. pasiėmimo pas save laiką vasaros metu įeina motinos R. V.-M. atostogų laiką, tai R. M. turi teisę pasiimti vaiką pas save kitu laiku nei vaiko motinos atostogos.
11.9. Jei kažkuri Šalis negali vykdyti savo įsipareigojimo privalo apie tai pranešti bent prieš 2 dienas, jei susitikimo grafikas yra praleidžiamas dėl tėvo kaltės, susitikimas nėra perkeliamas ateinančiam savaitgaliui, o toliau vykdomas pagal susitikimų grafiką, nebent Šalys sutartų kitaip. Jeigu susitikimas praleidžiamas dėl pateisinamų priežasčių, bendravimas su vaiku tėvui perkeliamas kitam savaitgaliui.
11.10. Tėvas R. M. savo bendravimo su vaiku laiku turi teisę su vaiku bendrauti tiek ir Lietuvos Respublikoje, tiek ir užsienyje (laikinai išsivežti vaiką į užsienį).
11.11. M. R. V.-M. leidimu, vaiko I. V. – M. leidimu R. M. turi teisę pasiiimti pas save vaiką ir kitu laiku nei nurodyta šioje bendravimo tvarkoje.
11.12. R. M. ir R. V. - M. privalo vaiko akivaizdoje apie kitą iš tėvų atsiliepti teigiamai, siekti, kad vaikas su abiem tėvais palaikytų gražius santykius.
11.13. Šalių raštišką susitarimą apima elektroniniai laiškai, trumposios žinutės (SMS), susirašinėjimas socialiniuose tinkluose ir mobiliosiose bendravimo programėlėse.
11.14. M. R. V. – M. privalo R. M. prašant informuoti R. M. apie vaiko gydymąsį, ugdymąsi, mokymąsį ir apie kitus kasdienius su vaiku susijusius dalykus“.
12. Priteisti laikiną išlaikymą 100 Eur periodinėmis išmokomis nuo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikimo dienos iki teismo sprendimo dėl alimentų priteisimo įsiteisėjimo dienos. Į. R. V. – M. teikti ataskaitas, kur išleidžia tėvo R. M. mokamą laikiną išlaikymą I. V. – M..
13. Išreikalauti iš (duomenys neskelbtini), skunde nurodytoms aplinkybėms, susijusioms su ikiteisminio tyrimo pradėjimo įrodymui, aplinkybėms susijusioms su kardomosios priemonės paskyrimu, ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-36455-19 medžiagą, kuri sudaro ikiteisminio tyrimo paslaptį, todėl R. M. neturi teisės pateikti turimos medžiagos.
14. Nurodo, kad atsakovas iš dalies nesutinka su skundžiama nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o būtent: dalimi dėl laikino išlaikymo priteisimo (dėl termino, nuo kurio numatyta pareiga mokėti laikiną išlaikymą, taip pat dėl laikino išlaikymo dydžio), dėl nustatytos laikinos skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos apimties.
15. A. R. M. nurodo, kad motina siekia apriboti tėvui galimybes bendrauti su vaiku I. V. – M.. Aplinkybės apie tai, kad R. M. manipuliuoja vaiku, kad apsunkinti sutuoktinei gyvenimą, ne tik, kad neatitinka tikrovės, bet yra melagingos ir nepagrįstos jokiais rašytiniais įrodymais. R. M. nurodo, kad jis nukentėjo nuo fizinio ir psichologinio smurto, kuomet atvyko susitikti su dukra, jo jau laukė tiek ieškovė, tiek ir jos artimieji giminaičiai, pasiruošę sukurti dirbtinę viziją, kad šis yra smurtautojas, atsakovas buvo melagingai įskųstas ikiteisminio įstaigai, duoti melagingi parodymai. Šiuo metu R. M. pripažintas nukentėjusiuoju dėl R. V. – M. fizinio smurto prieš jį ikiteisminiame tyrime Nr. 01-136455-19.
16. R. M. sutinka su teismo nustatyta aplinkybe, kad santykiai tarp vaikų tėvų yra konfliktiški. Taip pat sutinka su teismo išvada, kad šioje stadijoje nėra duomenų apie R. M. veiksmus priešingus vaiko interesams. Todėl atsižvelgus į šias aplinkybes, vaiko interesų neatitinka ribotas tėvo bendravimas su vaiku, kokio prašė motina ir kokį iš dalies patvirtino teismas.
17. Nurodo, kad R. M. nesutinka su teismo nustatyta bendravimo tvarka su tėvu, kadangi minėta tvarka nustato labai ribotą bendravimą su vaiku, suteikia galimybes ieškovei, kaip teisingai nurodė teismas, šalių santykiams esant konfliktiškiems, riboti tėvo bendravimą su vaiku.
18. R. M. per mėnesį numatytos tik 2 bendravimo dienos su vaiku (formuluotė: „R. M. bendrauja su nepilnamečiu vaiku abiejų šalių raštišku sutarimu, tačiau Šalys sutaria, kad tėvas R. M. turi teisę matytis su nepilnamečiu vaiku nelyginių savaičių šeštadieniais pasiimdamas ją iš jos gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vietos šeštadienį iki 9:00 val. ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą ar kitą šalių sutartą vietą iki 17:00 val.). Taip pat ši formuluotė, tarp šalių esant nesutarimams dėl bendravimo su vaiku ir aplamai nesutarimų situacijai dėl tarpusavio santykių, leidžia riboti tėvo bendravimą su vaiku, kadangi teisių atsiradimas siejamas su rašytiniu susitarimu, pats punktas neaiškus.
19. Teigia, kad nesant jokių aplinkybių leidžiančių riboti vaiko bendravimą su tėvu, yra nepagrįstai nenumatyta tėvo teisė bendrauti su vaiku tam tikrais laikotarpiais. Turėtų būti numatyta tėvo teisė bendrauti su vaiku tam tikrų švenčių ir progų metu.
20. Nurodo, kad su punktu „jei kažkuri Šalis negali vykdyti savo įsipareigojimo privalo apie tai pranešti bent prieš 2 dienas, jei susitikimo grafikas yra praleidžiamas, susitikimas nėra perkeliamas ateinančiam savaitgaliui, o toliau vykdomas pagal susitikimų grafiką, nebent Šalys sutartų kitaip“ sutinka iš dalies. Mano, kad šis punktas pagrįstas ir atitinka vaiko interesus, kuomet tėvas nebendrauja su vaiku dėl savo kaltės, tačiau gali susidaryti tokia situacija, kuomet bendravimas praleidžiamas ne dėl tėvo kaltės, tuomet tėvui turi būti kompensuojamas bendravimo su vaiku laikas, vos tik išnyksta aplinkybės, kurios buvo pagrindas pateisinti vaiko nebendravimą su tėvu. Nurodo, kad teismo nutartimi nustatytas tėvo ir dukros bendravimo laikas, yra ir taip labai trumpas, tai nurodyta teismo formuluotė dar labiau ribos R. M. bendravimą su vaiku, bus vykdomas vaiko atskyrimo nuo tėvo procesas.
21. Teigia, kad nutarimas, kad „jei vaikas savo veiksmais ir/ar elgesiu akivaizdžiai parodo, kad nepageidauja vykti su tėvu, tokiu atveju tėvai turi gerbti vaiko interesus ir nenaudoti prievartos ar kelti psichologinės įtampos vaikui“, prieštarauja tiek vaiko interesams, tiek ir vaiko tėvo R. M. teisėms. Mano, kad siekiant bendravimo tvarkos konkretumo, tėvo ir vaiko bendravimo aiškumo ir pastovumo teismo nutarta bendravimo tvarka negali būti grindžiama vaiko norais. Teismo nustatytoje tvarkoje akcentuojamas vaiko noras dėl bendravimo su tėvu neatitinka ne tik vaiko tėvo, bet taip pat ir geriausių vaiko interesų. Be to, tokia sąlyga leidžia manipuliuoti vaiku, vaikui negali ir neturi būti perkeliama atsakomybė už sprendimą, kada ir kokiomis sąlygomis jis bendraus su skyrium gyvenančiu tėvu, tuo labiau, kai vaikas yra toks mažas. Todėl su šiuo punktu R. M. nesutinka visiškai.
22. Teigia, kad R. M. nurodo, kad faktiškai iširus santuokai remdavo dukrą įvairiomis materialinę vertę turinčiomis paslaugomis (užpildavo vaiko vežimui į darželį kuro, apipirkdavo vaiką drabužiais ir kitomis priemonėmis bei pan.), todėl nurodyta aplinkybė apie tai, kad R. M. neišlaiko savo vaiko I. - V. M. neatitinka tikrovės.
23. Nurodo, kad teismas priteisė išlaikymą nuo 2018 m. gruodžio 27 d. Toks teismo nutarimas yra neteisėtas, kadangi laikinosioms apsaugos priemonėms būdinga apsauginė funkcija į ateitį, o ne į praeitį, kol vyksta civilinė byla. Todėl teismas turėjo teisę priteisti laikiną išlaikymą nuo prašymo pateikimo dienos, o ne nuo 2018 m. gruodžio 27 d. Nuo 2018 m. gruodžio 27 d. galės būti priteistas nuolatinis išlaikymas teismo sprendimu.
24. Mano, kad atsižvelgus į vaiko amžių 200 Eur laikino išlaikymo dydis yra per didelis, todėl akivaizdu, kad mažintinas. Šiuo metu R. M. negali uždirbti lėšų, nes dėl nepagrįstai jo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo ir pritaikytos kardomosios priemonės rašytinio pasižadėjimo neišvykti iš gyvenamosios vietos negali gauti jokio užmokesčio. R. M. nurodo, kad realus vaiko išlaikymo dydis būtų 100 Eur per mėnesį. Todėl prašo pakeisti laikiną išlaikymą iki 100 Eur kas mėnesį.
25. Atsiliepimu ieškovė R. V. – M. prašo skundą atmesti.
26. Nurodo, kad R. M. turėdamas įstatymo numatytą pareigą rūpintis vaiku ir jį išlaikyti, nuo 2019 rugpjūčio 25 d. nei karto nesusisiekė ir neinformavo, kad nori susitikti su vaiku, susitarimo sudaryto Vilniaus apskrities vaikų teisių skyriuje taip pat nevykdė. Atsakovui nėra paskirtos kardomosios priemonės jo bendravimui su vaiku, todėl susitikti, bendrauti ir išlaikyti dukrą yra ne tik jo teisė, bet ir pareiga.
27. Atkreipė dėmesį, kad R. M., skunde teigdamas, kad yra ribojama jo teisė matytis su vaiku ir teigiantis, kad jam nustatyta per mažai bendravimo, nebendrauja net ir tiek, dabar nustatytos laikinos bendravimo tvarkos nevykdo.
28. Pagal dabar galiojančią bendravimo tvarką, R. M. su dukra bendrauti turėjo spalio 12 ir 26 dienomis, tačiau pasimatyti su vaiku neatvyko, apie neatvykimą ir jo priežastis neinformavo. Todėl, tai tik patvirtina ieškovės prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių nurodytas aplinkybes, kad R. M. vaikas ir bendravimas su juo yra antraeilis dalykas, savo ambicijas ir norą kenkti ir trukdyti ieškovei jis iškelia aukščiau už vaiko interesus ir šį atskirąjį skundą pateikė vedamas tų pačių intencijų.
29. Kadangi Vilniaus apskrities vaikų teisių skyriuje sudarytas susitarimas dėl bendravimo tvarkos yra laikomas preliminariu vaiko motina R. V. – M. kreipėsi į teismą, kad būtų užtikrinta vaiko teisė bendrauti su abiem tėvais. Vaiko motina nesivadovauja principais ar manipuliacijomis todėl, priešingai nei nurodo atsakovas, nori ir siekia, kad tėvas įsitrauktų į vaiko gyvenimą. Ieškovė prašo tėvo bendravimo su vaiku, bent jau minimalaus, kad vaikas žinotų ir pažintų tėvą, tačiau sąmoningai supranta, kad nesant atsakovo noro tokio bendravimo užtikrinti neįmanoma. Nustatyti dažnesnį vaiko ir tėvo susitikimo grafiko nėra prasmės, nes atsakovas nuo 2018 birželio visiškai nesirūpina vaiku, todėl ieškovei budėti namuose ir laukti atsakovo nėra prasmės. Tuo pačiu taip sukeliant vaikui neužtikrintumo jausmą pažadant, kad atvažiuos tėtis kuris praktiškai niekada ir nepasirodo. Vaikas yra atpratęs nuo tėvo, dažnai jį pamatęs pradeda verkt, todėl susitikimai turėtų būti planuojami atsižvelgiant į vaiko psichologinę būklę nesukeliant papildomo streso.
30. Ieškovė nesutinka su atsakovo pasiūlytos bendravimo tvarkos 1 p., kadangi pasiimant vaiką iš ikimokyklinio ugdymo įstaigos penktadienį ugdymo dienos pabaigoje ir grąžinant vaiką po to paties savaitgalio, einantį pirmadienį ryte į vaiko ugdymo įstaigą būtų pernelyg ilgas laiko tarpas kai vaikas būtų atskirtas nuo motinos. Kadangi atsakovas nesirūpina, nebendrauja ir net nerodo iniciatyvos bendrauti su mažamečiu vaiku ilgas bendravimo laikas gali kelti stresą vaikui, taip pat yra pasisakiusi Vilniaus apskrities vaikų teisių apsaugos tarnyba: „Kadangi vaikas yra mažametis 2016 gimimo ir nuolat gyvena su motina, mano, kad imant mažametį vaiką be jo motinos su nakvynėmis ne jo dabartinėje pastovioje gyvenamoje vietoje, kaip to prašo atsakovas, tai gali sukelti vaikui stresą ir neigiamai paveikti vaiko psichologinę būseną.“< Vaikas yra pasilikęs su tėvu 1 nakčiai 2018 m. kovo mėnesį ieškovės prašymu, kadangi dėl ieškovės ligos ir komplikacijų ieškovė buvo bejėgiškos būklės ir negalėjo pasirūpinti mažamečiu vaiku, tačiau nuo pat vaiko gimimo tai buvo vienintelis kartas kada vaikas liko su tėvu per naktį. Pažymėta, kad šiame punkte nurodoma, jeigu vaikas I. V. – M. nelanko ikimokyklinio ugdymo įstaigos, tėvas R. M. bendrauja su vaiku I. V.- M., pasiimdamas vaiką iš motinos gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos pasiėmimo vietos pirmą ir trečią mėnesio šeštadienį 9:00 val. ir grąžindamas vaiką to paties savaitgalio, kurį pasiėmė vaiką, vaiką į motinos gyvenamąją ar kitą su motina R. V. – M. sutartą vietą. Teigia, kad šis bendravimo laiko siūlymas kai atsakovas nurodo pasiėmimo laiką, tačiau nenurodo grąžinimo laiko, negali būti taikomas, kadangi kelia daug neaiškumų ir gali būti interpretuojama įvairiai todėl programuoja konfliktus tarp šalių ateityje.
31. Svarbu ir tai, kad atsakovo R. M. atžvilgiu taikomos kardomosios priemonės bendravimui su vaiko motina R. V. – M., kurios draudžia bendrauti, ieškoti ryšių su ieškove. Todėl atsakovo siūlomoje bendravimo tvarkoje nustatomi įpareigojimai ieškovei pristatyti vaiką tėvo gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje namo adresu yra pertekliniai ir nepagrįsti. Tai dar kartą patvirtina, kad atsakovas dėl vaiko ir bendravimo su juo jokių pastangų dėti nėra pasirengęs, o siekia sudaryti ieškovei papildomų nepatogumų. Punkto nuostata (vaiko priėmimo ir perdavimo momentu tėvas R. M. saugiu atstumu stebi vaiką, kad jam nieko blogo nenutiktų) didesnių komentarų nereikalauja dėl jos absurdiškumo.
32. Kadangi ieškovė kreipėsi dėl laikino bendravimo tvarkos nustatymo mano, kad nėra pagrindo taip plačiai aptarti švenčių ir atostogų metu bendravimo tvarkos grafiko todėl jis turėtų vykti įprastine tvarka pasiimant ir grąžinant vaiką tą pačią dieną jos gyvenamosios vietos adresu. Dėl atostogų tvarkos ieškovė prašo atsižvelgti į vaikų teisių išvadą, vaiko amžių ir santykį su tėvu ieškovė mano, kad kol kas, toks ilgas laiko tarpas galėtų sukelti didelę psichologinę įtampą vaikui. Vaiko ir tėvo bendravimas pagal dabartinę situaciją neturėtų būti ilgesnis kaip iki tos pačios dienos vakaro. Tėvas negali išsivežti vaiko iš Lietuvos Respublikos teritorijos. Tačiau neprieštarauja, kad vaikui paaugus ir esant vaiko norui vaikas galės atostogas leisti kartu su tėvu, tačiau šie klausimai turėtų būti aptariami civilinėje byloje.
33. Ieškovė siekia įtraukti atsakovą į vaiko gyvenimą, todėl neišvengiamai ir švenčių laikotarpiu visada kviečia atsakovą susitikti su vaiku. Ieškovė 2019 m. liepos 12 d. suorganizavo vaiko gimtadienio šventę žaidimų kambaryje su vaiko draugais, atitinkamai atsakovui buvo išsiųstas kvietimas dalyvauti vaiko gimtadienio šventėje.
34. Atsakovo siūlomas susitikimo grafikas vaiko gimtadienio dieną užkirstu galimybę vaiko motinai organizuoti šventę vaikui ir paminėti vaiko gimtadienį kartu, kadangi vaiko motina yra dirbanti ir jos darbo laikas yra nuo 8 val. iki 17 val. Taip pat svarbu, kad atsakovas nėra organizavęs vaiko gimtadienio šventės, nežino jos draugų tėvelių numerių, jų net nepažįsta, nežino nesidomi nei vaiko poreikiais nei jo norais ir pageidavimais dėl gimtadienio šventės, todėl ir nepilnamečiam vaikui praleisti gimtadienį be mamos, draugų ir be šventės, neabejotinai būtų neigiama patirtis.
35. Svarbu ir tai, kad siūlomos bendravimo tvarkos 4 ir 5 punktas reglamentuoja tą patį laiką, vaiko gimtadienį, tačiau prieštarauja vienas kitam, nustačius bendravimo tvarką su šiais punktais kiltų dar daugiau papildomų neaiškumų ir nesusipratimų, o atsakovui suteiktų galimybę interpretuoti bendravimo tvarką sau palankia linkme.
36. Dėl bendravimo su vaiku ryšio priemonėmis (tvarkos 7 p.) Ieškovė nurodo, kad ji užtikrina vaiko galimybę naudotis ryčio priemonėmis ir ne kartą pati inicijuodavo skambučius R. M. kurių metu prašydavo bent telefonu pabendrauti su vaiku, taip pat visada siunčia nuotraukas ir vaizdo įrašus atsakovui tam kad matytų kaip auga jo dukra. Todėl nėra pagrindo naikinti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių šiuo pagrindu.
37. Dėl bendravimo laiko perkėlimo bendravimo (tvarkos 9 p.). Atsakovas nesutinka su punktu, kad praleidus susitikimo grafiką jis nėra perkeliamas ir tokiu būdu bus vykdomas vaiko atskyrimo nuo tėvo procesas. Ieškovė vertina atsakovo susidomėjimą vaiku, tačiau tai turėtų vykti realiais faktiniais veiksmais, t.y. susitinkant su vaiku. Įsigaliojus apylinkės teismo nutarčiai, 2019 m. spalio 12 ir 26 dieną ieškovė atidėjo visus savo planus ir tikėjosi sulaukti atsakovo, informavo vaiką, kad turi pasirodyti tėvas, tačiau teismo nutarties atsakovas nevykdė.
38. Nurodo, kad vaiko ir tėvo ryšio nebuvo nuo pat vaiko gimimo ir tėvas daugiau nei po pusmetį per metus gyvendavo atskirai kol galiausiai išvis nutraukė šeimyninius santykius ir gyvenimą kartu vaikas ir taip vengia tėvo, todėl ieškovė teismo pagalba siekia užtikrinti bent minimalų vaiko ir tėvo bendravimą ir sukurti dar neatsiradusį ryšį.
39. Dėl punkto „jei vaikas savo veiksmais ir/ar elgesiu akivaizdžiai parodo, kad nepageidauja vykti su tėvu, tokiu atveju tėvai turi gerbti vaiko interesus ir nenaudoti prievartos ar kelti psichologinės įtampos vaikui“ ieškovė mano, kad R. M. sąmoningai žinodamas, kad jo susitikimai su vaiku be vaiko motinos visada sukelia vaikui stresą, ašaras ir taip traumuoja vaiką ir visiškai neatsižvelgdamas ir nesistengdamas atsižvelgti į vaiko interesus sąmoningai siekia tokiais veiksmais naudoti psichologinį smurtą prieš patį vaiką ir jo motiną kuri besąlygiškai viena rūpinasi vaiku. Ieškovė mano, kad tėvas neturi ryšio su vaiku, todėl jis turi būti sukeliamas nuosekliai, laikantis bendravimo grafiko, tačiau nesinaudojant juo per prievartą, nes toks elgesys traumuotų vaiką.
40. Ieškovė sutinka, kad atsakovas yra 2 kartus užpylęs ieškovei kuro, kadangi taip norėjo išsigryninti įmonės pinigus ir pasiūlė ieškovei kurą nemokant V. I. viena išlaiko vaiką, finansinė našta yra didelė, taupymo tikslais sutiko, kad atsakovas užpiltų jai kuro be PVM mokesčio, tačiau už tai ieškovė atsiskaitė pavedimu. Ieškovė taip pat sutinka, kad nuo 2018 birželio iki 2019 spalio atsakovas yra nupirkęs vaikui vasarinių drabužių kuriuos parvežė iš J. A. valstijų, tačiau tai sudarė šortai, marškinėliai, suknelė ir naktiniai. Ieškovė džiaugėsi, kad atsakovas parvežė lauktuvių savo vaikui, tačiau pagrindinę finansinę naštą sudaro vaiko ugdymo, maisto, žieminių rūbų, medikamentų, skiepų, avalynės, higienos laisvalaikio išlaidos. Vaiko tėvas neprisideda prie vaiko išlaikymo nuo 2018 birželio mėnesio. Atsižvelgiant į tai, sprendimas priteisti laikiną išlaikymą yra pagrįstas ir atitinka vaiko interesus, o jo dydis nepažeidžia ir atsakovo interesų, kadangi yra mažesnis nei teismų praktikoje nustatytas orientacinis minimalus dydis.
41. Atsakovas yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą J. A. valstijose, turi žaliąją kortelę, kad jos neprarastų kartą metuose privalo atskristi į J. A. valstijas. Pagrindinė atsakovo darbo veikla yra nuotolinis automobilių ir motociklų pirkimas iš JAV aukcionų, nupirktus automobilius ir motociklus atsakovas išmuitina, sutaiso ir pardavinėja Lietuvoje. Teiginys, kad R. M. negali uždirbti lėšų yra melagingas, kardomųjų priemonių skyrimas nepadarė jokių pasekmių atsakovo darbinei veiklai. O toks prašymas turėtų būti vertinamas kaip tolimesnis nuoseklus vengimas rūpintis ir išlaikyti vaiką. Taip pat svarbu, kad priteistas išlaikymas yra laikinas, būtinas užtikrinti vaiko poreikius, kol bus nustatytas pastovus išlaikymo dydis šioje civilinėje byloje.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
42. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsnių nuostatas, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl naujų rašytinių įrodymų prijungimo.
43. Ieškovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė papildomų rašytinių įrodymų, tačiau atsižvelgiant tai, jog nėra nurodoma, ką pagrįs pateikti papildomi duomenys naujus rašytinius įrodymus apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti (CPK 314 straipsnis).
44. Atsakovas atskirajame skunde reiškia procesinį prašymą - išreikalauti iš Vilniaus AVPK Vilniaus rajono PK (duomenys neskelbtini), pagrįsti skunde nurodytoms aplinkybėms, susijusioms su ikiteisminio tyrimo pradėjimo įrodymui, aplinkybėms susijusioms su kardomosios priemonės paskyrimu, ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-36455-19 medžiagą, kuri sudaro ikiteisminio tyrimo paslaptį, kadangi R. M. neturi teisės pateikti turimos medžiagos.
45. Atsižvelgiant į tai, naujų įrodymų prijungimas nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje ribojamas (CPK 314 straipsnis) ir įvertinus tai, kad apelianto prašymas susijęs su naujų įrodomų išreikalavimu (CPK 199 straipsnis), apeliacinės instancijos teismas prašymo dėl naujų įrodymų išreikalavimo netenkina, nes tokio prašymo tenkinimas nepagrįstai užvilkintų atskirojo skundo nagrinėjimą.
Dėl teismo nutarties (ne)pagrįstumo.
46. Byloje kilęs ginčas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 10 d. nutarties, kuria nutarta nustatyti nepilnametės nepilnametės I. V. – M., gyvenamąją vietą su ieškove R. V.-M.. Taip pat nutarta taikyti laikinąją apsaugos priemonę – iki šioje byloje bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas priteisti iš atsakovo R. M. laikiną materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai I. V. – M. mokamą periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur kas mėnesį, laikiną išlaikymą priteisiant nuo ieškinio padavimo dienos – 2018 m. gruodžio 27 d. iki šioje byloje bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas, nustatyti atsakovui R. M. laikiną bendravimo su nepilnamete dukra I. V. – M., tvarką: - R. M. bendrauja su nepilnamečiu vaiku abiejų šalių raštišku sutarimu, tačiau šalys sutaria, kad tėvas R. M. turi teisę matytis su nepilnamečiu vaiku nelyginių savaičių šeštadieniais pasiimdamas ją iš jos gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vietos šeštadienį iki 9:00 val. ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą ar kitą šalių sutartą vietą iki 17:00 val.; - jei kažkuri šalis negali vykdyti savo įsipareigojimo privalo apie tai pranešti bent prieš 2 dienas, jei susitikimo grafikas yra praleidžiamas, susitikimas nėra perkeliamas ateinančiam savaitgaliui, o toliau vykdomas pagal susitikimų grafiką, nebent šalys sutartų kitaip; - mamos R. V.-M. atostogas vaikas praleidžia su mama, nepaisant to, ar šis laikotarpis apima nelyginius savaičių šeštadienius, nebent šalys raštiškai sutartų kitaip; -vaiko ligos laikotarpiu jis būna su motina, R. M. susitikimai su dukra šiuo laikotarpiu nevyksta; - jei vaikas savo veiksmais ir/ar elgesiu akivaizdžiai parodo, kad nepageidauja vykti su tėvu, tokiu atveju tėvai turi gerbti vaiko interesus ir nenaudoti prievartos ar kelti psichologinės įtampos vaikui; - abi šalys įsipareigoja vaiko akivaizdoje apie kitą iš tėvų atsiliepti teigiamai, siekti, kad vaikas su abiem tėvais palaikytų gražius santykius; - šalių raštišką susitarimą apima elektroniniai laiškai, trumposios žinutės (SMS), susirašinėjimas socialiniuose tinkluose ir mobiliosiose bendravimo programėlėse.
47. Laikinųjų apsaugos priemonių, kaip laikino ginčo objekto apsaugos mechanizmo bei galimo būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, taikymo pagrindų įstatyminiam reglamentavimui skirta CPK 144 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodoma, jog laikinosios apsaugos priemonės taikomos tuomet, jei jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, taigi, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, t. y. turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu. Laikinas iki teismo sprendimo priėmimo dienos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas yra laikinoji apsaugos priemonė, skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Laikinas vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų iki teismo sprendimo byloje priėmimo gali būti taikomas esant aplinkybių visetui: 1) tėvai gyvena skyriumi; 2) vieno iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis.
48. Pažymėtina, kad CK 3.65 straipsnio 2 dalyje pateiktas laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas nėra baigtinis, teismas, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, gali taikyti ir kitokias apsaugos priemones, kurios šiame sąraše nenumatytos, tačiau, teismo nuomone, yra būtinos siekiant apsaugoti vaiko interesus (Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-448-623/2010).
49. CK 3.3 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu; vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis).
50. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi iš esmės dviem aspektais – dėl nustatytos bendravimo tvarkos bei išlaikymo, prašydamas laikiną išlaikymo dydį nuo 200 Eur per mėnesį mažinti iki 100 Eur per mėnesį.
51. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad šalių santykiai yra įtempti, šalys negeba priimti abiem pusėms priimtino sprendimo, susijusio su vaiko interesais. Pagal byloje nustatytą faktinę situaciją šalys gyvena skyrium, nepilnametė dukra su motina. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, kurie sudarytų prielaidas spręsti, kad pagal esamą faktinę situaciją atsakovui nustatyta bendravimo tvarka su nepilnamete dukterimi neatitinka nepilnametės dukters interesų ir turėtų būti pakeista. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad šioje bylos nagrinėjimui stadijoje, kai atskirai gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamete dukterimi bendravimo būtinumas ir intensyvumas nevertintinas, pirmosios instancijos teismui turint galimybę dėl to pasisakyti teismo sprendime bylą išnagrinėjus iš esmės.
52. Pažymėtina, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvai privalo teikti savo nepilnamečiams vaikams materialinį išlaikymą, proporcingą nepilnamečių vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnis). Atsižvelgdamas į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, į tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, preliminariai įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, susijusius su šalių turtine padėtimi, vaiko amžių bei tokio amžiaus vaiko poreikius, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priteistas laikinas išlaikymas šalių nepilnamečiam vaikui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nėra per didelis laikinai užtikrinti vaiko būtinuosius poreikius. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas neįrodė, jog jis teikia reguliarų ir pakankamą išlaikymą nepilnamečiam vaikui, kuris užtikrintų jo būtinų poreikių patenkinimą. Todėl vertinama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog šiuo atveju yra poreikis priteisti iš atsakovo laikiną nepilnametės dukters išlaikymą nuo 2018 m. gruodžio 27 d.
53. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose yra siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją, o ginčas tarp šalių šioje proceso stadijoje nėra sprendžiamas. Laikino išlaikymo priteisimas neatima galimybės, išnagrinėjus bylą iš esmės, priimti kitokį teismo sprendimą, nes laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas (pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybą.
54. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apelianto atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. spalio 11 d. nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. spalio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.