Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-720-565/2022

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-03-17
Bylos Nr.: e2A-720-565/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-52-3-04023-2018-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rūta Burdulienė, Loreta Bujokaitė, Rosita Patackienė
Atsakovas: R. M.
Ieškovas: R. V.-M.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-720-565/2022Teisminio proceso Nr. 2-52-3-04023-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.8; 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISlietuvos respublikos vardu2022 m. kovo 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rositos Patackienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. V.-M. ieškinį atsakovui R. M. dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo dėl vieno sutuoktinio kaltės ir santuokos nutraukimo teisinių pasekmių ir pagal atsakovo R. M. priešieškinį ieškovei R. V.-M. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovė R. V.-M. kreipėsi į teismą, prašydama:

1.1. panaikinti R. V.-M. ir R. M. santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) ir įregistruotos (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini), apskaitos įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl R. M. kaltės;

1.2. nustatyti nepilnametės šalių dukros I. V.-M. gyvenamąją vietą su ieškove;

1.3. nustatyti, kad atsakovas su dukra bendrauja apie tai ne mažiau kaip prieš 2 dienas iki numatomo bendravimo pradžios įspėjęs ieškovę ir suderinęs su ieškove bendravimo laiką;

1.4. priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai po 300 Eur kas mėnesį;

1.5. priteisti iš atsakovo 2100 Eur išlaikymo dukrai įsiskolinimą, susidariusį nuo 2018 m. birželio mėn. iki 2018 m. gruodžio mėn. imtinai;

1.6. priteisti ieškovei automobilį BMW X5, VIN: (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini);

1.7. priteisti atsakovui automobilį Volvo XC90, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini);

1.8. po santuokos nutraukimo nustatyti ieškovei pavardę „V.“.

2. Atsakovas R. M. su ieškiniu nesutiko, pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė:

2.1. nutraukti ieškovės R. V.-M. ir atsakovo R. M. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), dėl ieškovės R. V.-M. kaltės;

2.2. priteisti atsakovui iš ieškovės 12 000 Eur kompensaciją už parduotą automobilį BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini);

2.3. priteisti atsakovui automobilį Volvo XC90, (duomenys neskelbtini);

2.4. priteisti atsakovui mobilaus ryšio telefoną IPHONE 6, IMEI NR. (duomenys neskelbtini);

2.5. priteisti atsakovui iš ieškovės 4 408,89 Eur bendrų šeimos lėšų;

2.6. priteisti atsakovui iš ieškovės 3 900 Eur žalą už tai, kad negalėjo naudotis automobiliais Volvo XC90, (duomenys neskelbtini) ir BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini);

2.7. priteisti atsakovui iš ieškovės 4 420,45 Eur nuostolių;

2.8. ieškovei po santuokos nutraukimo grąžinti ikisantuokinę pavardę;

2.9. nustatyti dukros I. V.-M. gyvenamąją vietą su atsakovu;

2.10. priteisti dukrai išlaikymą iš ieškovės po 220 Eur kas mėnesį;

2.11. nustatyti priešieškinyje nurodytą ieškovės bendravimo su dukra I. V.-M. tvarką.

3. Ieškovė nurodė, kad sutinka su priešieškinio reikalavimu dėl ieškovės pavardės po santuokos nutraukimo, kitus priešieškinio reikalavimus prašė atmesti.

4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius byloje pateikė išvadas dėl ieškinio ir priešieškinio, kuriose nurodė, jog nepilnametės šalių dukros gyvenamosios vietos nustatymas su motina labiausiai atitiktų vaiko interesus. Skyriaus atstovai lankėsi ieškovės gyvenamojoje vietoje ir visų apsilankymų metu buvo įsitikinta, jog ieškovė tinkamai prižiūri vaiką bei sudaro dukrai geras ir saugias gyvenimo sąlygas. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad dukros gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu geriau užtikrins dukros interesus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Rezoliucinė dalis

Žemesnės instancijos teismas

5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė. Teismas nusprendė:

5.1. panaikinti ieškovės R. V.-M. ir atsakovo R. M. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sudarytos ir (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriuje įregistruotos santuokos apskaitos įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ieškovei palikti pavardę – V., atsakovui – M.;

5.2. nustatyti nepilnametės šalių dukros I. V.-M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove;

5.3. nustatyti tokią atsakovo ir dukros I. V.-M. bendravimo tvarką:

Nelyginiais metais atsakovas su dukra praleidžia:

1. Šv. Velykas, pasiimdamas dukrą pirmą Velykų dieną iš ieškovės gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir grąžindamas dukrą į ieškovės gyvenamą vietą ar kitą šalių sutartą vietą antrą Velykų dieną iki 16:00 val.;

2. Kalėdas, pasiimdamas dukrą gruodžio 26 d., 9:00 val. iš ieškovės gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir grąžindamas į ieškovės gyvenamą vietą ar kitą šalių sutartą gruodžio 27 d., 18:00 val.;

3. Naujųjų metų šventę, pasiimdamas dukrą iš ieškovės gyvenamosios ar kitos sutartos vietos gruodžio 31 d., 16:00 val. ir grąžindamas sausio 1 d., 18:00 val. į ieškovės gyvenamą vietą ar kitą šalių sutartą vietą.

Lyginiais metais atsakovas su dukra praleidžia:

1. Šv. Velykas, pasiimdamas dukrą antrą Šv. Velykų dieną, 9:00 val. iš ieškovės gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir grąžindamas dukrą į ieškovės gyvenamą vietą ar kitą šalių sutartą vietą tą pačią dieną iki 20:00 val.;

2. Kūčias, pasiimdamas dukrą gruodžio 24 d., 9:00 val. iš ieškovės gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir grąžindamas dukrą gruodžio 26 d. iki 16:00 į ieškovės gyvenamąją vietą ar kitą šalių sutartą vietą.

Kiekvienais metais:

1. Atsakovas pasiima dukrą su savimi iš ieškovės gyvenamosios vietos, ugdymo įstaigos, pasibaigus ugdymo programai, ar kitos su ieškove sutartos vietos per savo gimimo dieną nuo 15 val. ir grąžina dukrą į ieškovės gyvenamąją vietą ar kitą su ieškove sutartą vietą iki tos pačios dienos 20 val.;

2. per Tėvo dieną atsakovas pasiima dukrą iš ieškovės gyvenamosios vietos ar kitos su ieškove sutartos vietos iki 12 val. ir grąžina dukrą į ieškovės gyvenamąją vietą ar kitą šalių sutartą vietą iki tos pačios dienos 20 val.;

3. atsakovas bendrauja su dukra kiekvieną nelyginę metų savaitę, pasiimdamas dukrą iš ugdymo įstaigos, pasibaigus ugdymo įstaigos programai, ar kitos sutartos vietos penktadienį iki 17:30 val. ir grąžindamas dukrą į ieškovės gyvenamąją vietą ar kitą sutartą vietą sekmadienį iki 15:00 val.;

4. kiekvieną lyginę metų savaitę atsakovas su dukra bendrauja pasibaigus ugdymo programai, pasiimdamas dukrą iš ugdymo įstaigos ar kitos sutartos vietos trečiadienį iki 17:30 ir grąžindamas dukrą į ieškovės gyvenamąją vietą ar kitą sutartą vietą trečiadienį iki 20:00 val.;

5. vasaros atostogų metu atsakovas su dukra nepertraukiamai praleidžia 14 dienų. Apie konkretų laiką šalys raštiškai sutaria prieš vieną mėnesį iki numatomo bendravimo pradžios. Tuo atveju, jei planuojamos atostogos yra užsienyje, dukros pasiėmimo pas save metu atsakovas privalo suderinti raštišku sutikimu dukros išvežimą į užsienį su ieškove.

Kitos bendravimo sąlygos:

1. dėl dukros gimtadienio šalys sprendžia abipusiu sutarimu, atsižvelgę į dukros norus ir interesus. Kitas iš tėvų visada turi teisę dalyvauti dukros gimtadienio šventėse;

2. apie negalėjimą bendrauti su dukra nustatytu metu dėl objektyvių priežasčių atsakovas įsipareigoja raštu informuoti ieškovę ne vėliau nei prieš 1 dieną iki numatomo bendravimo pradžios;

3. atsakovas neribotai bendrauja su dukra elektroninėmis ryšio priemonėmis, jeigu tai netrukdo jų mokymosi, poilsio ir dienos režimui. Ieškovė įsipareigoja tokiam atsakovo ir dukros bendravimui nedaryti kliūčių;

4. raštiškas tėvų susitarimas apima bendravimą trumposiomis žinutėmis, elektroniniais laiškais, pranešimais socialiniuose tinkluose;

5. abu tėvai privalo paisyti dukros norų ir interesų, tuo atveju, jei dukra nori sugrįžti į savo gyvenamąją vietą pas ieškovę ir (arba) atsisako vykti su atsakovu, tėvai privalo atsižvelgti į dukros interesus ir bendravimo laiką perkelti tarpusavio sutarimu. Abu tėvai privalo skatinti dukros bendravimą su kiekvienu iš tėvų;

6. pasikeitus gyvenamajai vietai, motina ir tėvas nedelsiant privalo pranešti naujos gyvenamosios vietos adresą;

7. tėvas ir motina užtikrina su jais esančios dukros fizinį ir psichologinį saugumą bei tinkamą priežiūrą;

8. ugdydami dukrą, įsipareigoja siekti, kad dukra gerbtų abu tėvus ir palaikytų su abiem tėvais gerus santykius;

9. abiejų tėvų raštišku sutarimu atsakovas turi teisę bendrauti su dukra, pasiimdamas pas save dukrą ir kitu laiku, nei nurodyta šioje bendravimo tvarkoje.

5.4. priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai I. V.-M. po 300 eurų per mėnesį periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos iki dukros pilnametystės, pavedant šiomis piniginėmis lėšomis uzufrukto teise disponuoti ieškovei; priteistą sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka;

5.5. priteisti iš atsakovo 1 200 eurų išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį nuo 2018 m. birželio iki 2018 m. gruodžio mėn. imtinai;

5.6. priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise automobilį Volvo XC90, VIN: (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 8 000 Eur vertės;

5.7. priteisti iš atsakovo ieškovei 4 000 Eur piniginę kompensaciją;

5.8. kitą ieškinio dalį ir priešieškinį atmesti.

Žemesnės instancijos teismas

6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog:

6.1. ieškovė ir atsakovas sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokos metu (duomenys neskelbtini) gimė dukra I. V.-M. Šalys kaip sutuoktiniai nuo (duomenys neskelbtini) kartu nebegyvena, neveda bendro ūkio. Santuokos metu šalys nuosavybės teise neįgijo nekilnojamojo turto, kreditorių, skolininkų neturi. Santuokos metu šalys įgijo automobilius: BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Volvo XC90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

6.2. 2021 m. vasario 15 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo vyriausiojo specialisto (psichologo) D. N. išvadoje dėl šalių nepilnametės dukters I. V.-M. prisirišimo prie kiekvieno iš tėvų ryšio, nurodyta, kad vaiko atsakymai į klausimus teismo posėdžio metu atskleidė, kad mergaitė labiau norėtų būti su mama, nei su tėvu: mergaitei labiau patinka būti pas mamą namie, labiau patinka žaisti su mama, norėtų su ja keliauti. Atsakinėdama į klausimus apie tėvą, I. teigė, kad nuvažiuoja pas tėvą kada nori, tačiau ji nežino, ką mėgsta veikti su tėvu, užmiršo jį pakviesti į gimtadienį. Remiantis surinkta informacija, psichologas teigia, kad mergaitė yra labiau prisirišusi prie motinos;

6.3. abu sutuoktiniai iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, t. y. lojalumo, savitarpio pagalbos ir supratimo, moralinės bei materialios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Tai įrodo ne tik byloje nustatytos faktinės aplinkybės, bet ir šalių elgesys bylos nagrinėjimo metu (nepagarba vienas kitam). Jokių duomenų, įrodančių tiek ieškovo, tiek atsakovės neištikimybę jiems gyvenant kaip sutuoktiniams ir vedant bendrą ūkį, į bylą nepateikta. Teismo apklaustų liudytojų byloje (ieškovės ir atsakovo draugai, pažįstami) parodymai patvirtina, kad ,šalims gyvenant kartu, tarp šalių buvo konfliktų. Kiekvienos iš šalių nurodyti priešingos šalies argumentai, kuriais buvo grindžiama kito sutuoktinio kaltė, būtent ir įrodo, jog šalys tarpusavyje konfliktavo įvairiais klausimais ne tik santuokoje, bet ir gyvendami dar nesudarę santuokos, įvairių klausimų sprendime neieškojo kompromiso. Tai, kad tarp šalių 2019 metų rugpjūčio mėnesį įvyko konfliktas, kurio metu, kaip nurodė ieškovė, atsakovas jos atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, iš jos buvo atimtas telefonas, sužalotos rankos, dėl ko ji kreipėsi į policiją, ir atsakovo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, neįrodo atsakovo kaip sutuoktinio kaltės, kadangi šis įvykis įvyko šalims jau negyvenant kartu kaip sutuoktiniams. Abu sutuoktiniai yra kalti dėl santuokos iširimo, todėl ieškovės ir atsakovo santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnis). Kadangi ieškovės ir atsakovo santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl kiekvienos iš šalių reikalavimai dėl neturtinės žalos priteisimo atmetami (CK 3.70 straipsnio 2 dalis);

6.4. byloje nėra jokių įrodymų, jog ieškovė netinkamai vykdo savo kaip motinos pareigas. Dukra visą laiką nepertraukiamai gyvena kartu su ieškove, kuri dukra rūpinasi, ją prižiūri ir išlaiko, deda visas pastangas tinkamam dukros auklėjimui, lavinimui, pasaulėžiūros plėtimui, sudaro sąlygas atsakovui bendrauti su dukra (kuo atsakovas ne visada tinkamai pasinaudoja). Šalių dukra posėdyje nurodė, kad jai gera su mama, kad vaikas yra prisirišęs prie mamos, patvirtino ir teismo psichologas. Tuo tarpu tarp dukters ir atsakovo pastovaus, nuoseklaus bendravimo nevyksta, nuolatinio tarpusavio artimo ryšio nėra, atsakovas nurodė, kad jei jis išvyktų į JAV darbo reikalais, tai dukrą galėtų prižiūrėti jo sesuo. Atsižvelgiant į tai, I. V.-M. gyvenamoji vieta nustatoma su motina – ieškove;

6.5. teismo posėdžio metu, derinant šalių poziciją dėl bendravimo su dukra tvarkos nustatymo, iš esmės ginčo dėl atsakovo bendravimo su dukra tvarkos, kurią reikalavo nustatyti ieškovė, truputėlį ją pakoreguojant, nekilo, todėl nustatoma atsakovo bendravimo su dukra tvarka, kurią prašė nustatyti ieškovė (su tam tikra korekcija, atsižvelgiant į abiejų šalių išreikštą poziciją ir pasiūlymus);

6.6. teismas, atsižvelgdamas į abiejų šalių turtinę padėtį, ieškovės nurodytų išlaidų, reikalingų kas mėnesį dukros poreikiams patenkinti, dydį, į tai, kad abi šalys yra sveikos, darbingos, kad atsakovas kitų išlaikytinių neturi, prievolių kreditoriams neturi, taip pat į 2021 metais nustatyto MMA dydį (642 Eur), sprendė, kad atsakovas yra pajėgus kas mėnesį teikti išlaikymą dukrai po 300 Eur;

6.7. teismas, nustatęs, kad į bylą nėra pateikta duomenų, jog atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) iki 2018 metų gruodžio mėnesio imtinai (laikotarpiu, kai šalys kaip sutuoktiniai kartu negyveno) teikė dukrai išlaikymą, tenkino ieškovės reikalavimą ir iš atsakovo priteisė išlaikymo įsiskolinimą dukrai už 6 mėnesius viso 1 200 Eur (200 Eur x 6 mėnesiai).

6.8. šalys santuokos metu nekilnojamojo turto nuosavybės teise neįgijo. Ieškovė teigė, kad automobiliai BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. rugsėjo 1 d. įregistruotas ieškovės vardu, ir Volvo XC90, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. rugpjūčio 10 d. įregistruotas atsakovo vardu, buvo įgyti santuokos metu. Tuo tarpu atsakovas nurodė, kad automobiliai yra atsakovo asmeninė nuosavybė, nes buvo įgyti iš jo lėšų, kad ieškovė automobilį BMW X5 pardavė be jo žinios, kad automobilis Volvo XC90 buvo ženkliai apgadintas eismo įvykio metu, todėl ieškovė turi atlyginti jam žalą, kad automobiliai buvo įsigyti Gariūnuose. Tačiau atsakovas 2021 m. vasario 10 d. teismo posėdžio metu jau patvirtino, kad jam buvo žinoma apie automobilio BMW X5 pardavimą. Byloje surinkti įrodymai: išrašai iš aukciono USA InterCargo LLC, skelbimas iš aukciono USA InterCargo LLC su automobilio pardavimo data (2018 m. balandžio 30 d.), 2018 m. balandžio 30 d. mokėjimo pavedimas aukcionui USA InterCargo LLC iš ieškovės Revolut sąskaitos, išrašai iš ieškovės sąskaitos AS „Citadele“, išrašai iš šalių banko sąskaitų, 2018 m. gruodžio 19 d. automobilio Volvo XC90 autoįvykio deklaracija, 2020 m. birželio 15 d. automobilio BMW X5 pirkimo-pardavimo sutartis bei šalių el. susirašinėjimas su fotonuotraukomis dėl šio automobilio pardavimo, paneigia atsakovo nurodytas aplinkybes, bei patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes, kad automobiliai buvo pirkti JAV šalims gyvenant santuokoje. Kadangi automobilis BMW X5 yra parduotas su atsakovo žinia, todėl jis neįtraukiamas į dalinamo turto balansą ir atsakovo reikalavimas dėl 12 000 Eur kompensacijos priteisimo iš ieškovės atmetamas. Atmetami kaip nepagrįsti ir atsakovo reikalavimai priteisti iš ieškovės 520,45 Eur turtinę žalą dėl automobilio Volvo XC90 sugadinimo ir 3 900 Eur nuostolių už kito automobilio nuomą. Ginčo dėl to, kad automobilis Volvo XC90 būtų priteistas atsakovui, nėra, todėl šis automobilis priteisiamas asmeninės nuosavybės teise atsakovui, o ieškovei priteisiama ½ šio automobilio vertės kompensacija. Kadangi šalys nurodė skirtingas šio automobilio vertes, teismas šio automobilio verte laiko šalių nurodytų verčių vidurkį – 8 000 Eur – ir ieškovei iš atsakovo priteisia 4 000 Eur kompensaciją (8 000 Eur / 2);

6.9. atsakovo reikalavimas priteisti iš ieškovės 4 408,89 Eur bendrų lėšų sumą atmetamas, kadangi, kaip matyti iš šalių nurodytų sąskaitų išrašų ir jų laikotarpių, šalys tuo metu gyveno kartu santuokoje, o bendras šalių kaip sutuoktinių gyvenimas pasibaigė (duomenys neskelbtini).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Žemesnės instancijos teismas

7. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 10 d. sprendimą ir atsakovo patikslintą priešieškinį patenkinti pilnai:

7.1. atmesti ieškovės ieškinį kaip nepagrįstą;

7.2. nutraukti ieškovės ir atsakovo santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), dėl ieškovės kaltės;

7.3. priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 12 000 Eur kompensaciją už parduotą automobilį BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini);

7.4. priteisti atsakovui automobilį Volvo XC90, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini);

7.5. priteisti atsakovui mobilaus ryšio telefoną IPHONE 6, IMEI NR. (duomenys neskelbtini);

7.6. priteisti atsakovo naudai iš ieškovės 4 408,89 Eur bendrų šeimos lėšų;

7.7. priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 3 900 Eur žalą už tai, kad atsakovas negalėjo naudotis automobiliais Volvo XC90 ir BMW X5.

7.8. priteisti atsakovui 4 420,45 Eur nuostolius iš atsakovės;

7.9. ieškovei po santuokos nutraukimo grąžinti ikisantuokinę pavardę;

7.10. nustatyti dukros gyvenamąją vietą kartu su atsakovu;

7.11. priteisti dukrai išlaikymą iš ieškovės 220 Eur periodinėmis piniginėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį, nustatant, kad išlaikymas asmeninės nuosavybės teise priklauso I. V.- M., jį uzufrukto teise tvarko atsakovas;

7.12. nustatyti apeliaciniame skunde nurodytą ieškovės ir dukros bendravimo tvarką.

8. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo šiuos esminius argumentus:

8.1. teismas, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepagrįstai nesirėmė atsakovo pateiktais rašytiniais įrodymais, į bylą pateiktus įrodymus vertino pažeisdamas CPK 14 straipsnio, 177 straipsnio nuostatas, taip pat nepagrįstai neleido atsakovui byloje remtis liudytojų parodymais. Bylos nagrinėjimo metu buvo pateikti duomenys, jog ieškovė savo iniciatyva su dukra negrįžo gyventi į atsakovo gyvenamąjį būstą, (duomenys neskelbtini), kuriame iki tol šalys kartu gyveno ir vedė bendrą buitį, o pasiliko gyventi savo tėvų namuose, tuo pačiu apribodama atsakovo galimybę bendrauti su dukra nuo 2018 m. birželio mėn. Atsakovas pateikė duomenis ir fotonuotraukas, jog ieškovė jau seniai vedė aktyvų socialinį naktinį gyvenimą, nebūdavo su dukra (dukrą prižiūrėdavo jos giminaičiai), atskirai be atsakovo bendraudavo su kitais vyrais, lankydavosi renginiuose ir aplinkoje, kur vartojamas alkoholis, tabako gaminiai, kol atsakovas dirbo JAV ir rūpinosi šeimai reikalingų pajamų gavimu ir šeimos gerbūvio užtikrinimu. Teismas nevertino ir atsakovo pusės liudytojo parodymų, jog ieškovė nepagrįstai ribojo atsakovo bendravimą su dukra, skirtingai nei atsakovas, neieškojo konfliktų šeimoje sprendimo būdų ir jų nesprendė. Teismas nenagrinėjo ir nevertino ieškovės tėvų įtakos santuokos iširimui. Teismas nevertino atsakovo nurodytų aplinkybių dėl ieškovės kaltės, jog ieškovė šalių šeimos reikalus spręsdavo ne šeimoje, tardavosi dėl šeimos reikalų ne su atsakovu, o su tėvais (atsakovas yra pateikęs į bylą susirašinėjimo duomenis su ieškovės motina, pridėtas vaizdo įrašas);

Žemesnės instancijos teismas

8.2. teismas, priimdamas sprendimą nustatyti dukros gyvenamąją vietą su ieškove, nepagrįstai nesirėmė atsakovo byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, nepagrįstai ribojo atsakovo galimybę užduoti klausimus psichologui, neinformavo atsakovo apie dukros apklausą dalyvaujant psichologui, dukros apklausos metu sudarė galimybę dukrą lydinčiam asmeniui daryti įtaką dukros duodamiems atsakymams teismui, atsakovo į bylą pateiktus įrodymus vertino pažeidžiant CPK 14 straipsnio, 177 straipsnio nuostatas, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, išsamiai neištyrė šeimos aplinkos sąlygų (aplinkos saugumas dukros sveikatai), dukros santykių su kiekvienu iš tėvų, tėvų požiūrio į dukros auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą ją išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jai tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas. Nebuvo išsamiai įvertintas ieškovės ir atsakovo darbo pobūdis, darbo režimas, sveikatos būklė, dukros ugdymosi sąlygos;

8.3. atsakovui 2020 m. vasario 11 d. pateikus į civilinę bylą medicininius dokumentus, pagrindžiančius dukros sužalojimo faktą, kurį ieškovė bandė nuslėpti nuo atsakovo, teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus šeimos bylose, nesiėmė įstatyme nustatytos pareigos apie galimą sužalojimą pranešti teisėsaugos institucijoms, dukros sužalojimo aplinkybių teismas išsamiai netyrė, nors pagal pateiktus į bylą medicininius duomenis sužalojimas buvo tokio sunkumo, jog dukrai sveikatos priežiūros įstaigoje buvo reikalinga žaizdą siūti. Sužalojimas dukrai buvo padarytas dukros gyvenamojoje aplinkoje, galimai dukrą prižiūrint ne ieškovei, o kitiems asmenims;

8.4. dukros deklaruota gyvenamoji vieta yra atsakovo gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini). Dukra lanko priešmokyklinio ugdymo įstaigą – Vilniaus lopšelį-darželį „(duomenys neskelbtini)k“, kuri yra (duomenys neskelbtini), už 5 minučių kelio pėsčiomis nuo atsakovo gyvenamosios vietos. Ieškovei su dukra išėjus gyventi pas ieškovės tėvus, adresu (duomenys neskelbtini), taip pat ieškovei nuo 2018 m. rugsėjo mėn. įsidarbinus dviejose darbovietėse, dukra praktiškai nėra ugdoma ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, pvz., nuo 2018 m. rugsėjo mėn. iki 2020 m. sausio 28 d. iš 352 darbo dienų dukra lankė ugdymo įstaigą tik 131 dieną. Kadangi ieškovė dirba ir jos darbo laikas yra mažiausiai 8 darbo valandos per dieną, 5 dienas per savaitę, objektyviai nėra aišku, ar dukra yra prižiūrima ieškovės darbo metu, jei dukra nelanko ikimokyklinio ugdymo įstaigos;

8.5. teismas taip pat nevertino ir nenagrinėjo atsakovo pateiktų duomenų apie ieškovės gebėjimą užtikrinti tinkamą dukros priežiūrą dėl jos sveikatos būklės – ieškovei yra diagnozuota onkologinė liga. Teismas atsisakė įpareigoti ieškovę pateikti duomenis apie jos sveikatos būklę, nors iš atsakovo aukščiau nurodytų duomenų yra akivaizdu, jog galimai būtent dėl prastos sveikatos būklės ir/ar vedamo gyvenimo būdo ieškovė negali užtikrinti tinkamo dukros ugdymo, priežiūros, kas iš esmės prieštarauja ir kenkia dukros interesams;

8.6. atsakovas yra pateikęs duomenis, jog dėl ieškovės nepagrįsto pareiškimo apie tariamą atsakovo smurtą ieškovės atžvilgiu (ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas, nesant atsakovo veiksmuose nusikalstamos veikos požymių), jam 9 mėnesius buvo taikomos kardomosios priemonės, buvo apribotos galimybės bendrauti su dukra. Teismas, priimdamas sprendimą, nevertino tos aplinkybės, jog būtent dėl šios priežasties yra reikalingas glaudesnis ir artimesnis atsakovo bendravimas su dukra, siekiant atkurti per 9 mėnesius susilpnėjusį tėvo ir vaiko ryšį;

8.7. atsakovas, skirtingai nei ieškovė, turi asmeninės nuosavybės teise gyvenamąjį būstą, kuris yra pritaikytas dukros poreikiams. Atsakovas dabartinį gyvenimą sieja su Lietuva, yra Lietuvoje deklaravęs gyvenamąją vietą, turi pakankamai santaupų, šiuo metu užsiima verslu, gauna periodines, pakankamas savo ir dukros išlaikymui, pajamas, yra sveikas, darbingas, turi visas sąlygas užtikrinti tiek savo, tiek ir dukros gerbūvį, saugią aplinką, rūpintis dukros sveikata, ugdymu, todėl mano, jog teismas priėmė nepagrįstą, nemotyvuotą ir šališką sprendimą, nors buvo visos įstatymo numatytos sąlygos dukros gyvenamąją vietą nustatyti būtent su atsakovu;

Žemesnės instancijos teismas

8.8. teismo nustatyta bendravimo tvarka iš dalies yra sąlyginė, nekonkreti ir sudaranti ieškovei sąlygas ją piktnaudžiauti. Kadangi šalių santykiai yra įtempti, atsakovas prašė priešieškiniu nustatyti griežtai apibrėžtą bendravimo su dukra tvarką, kuri maksimaliai užkirstų ginčus dėl bendravimo tvarkos. Sprendimu teismo nustatyta bendravimo tvarkos sąlyga, jog „abu tėvai privalo paisyti dukros norų ir interesų, tuo atveju, jei dukra I. V.-M. nori sugrįžti į savo gyvenamąją vietą pas motiną ir (arba) atsisako vykti su tėvu R. M., tėvai privalo atsižvelgti į vaiko interesus ir bendravimo laiką perkelti tarpusavio sutarimu“, atsižvelgiant į byloje atsakovo pateiktus duomenis apie sudaromas dirbtines kliūtis atsakovui bendrauti su dukra, yra prieštaraujanti dukros interesams, nes natūralu, jog ieškovė visada nurodys, jog dukra tariamai nenori bendrauti su atsakovu, ir tokiu atveju bendravimo laikas bus nukeliamas kitam laikui, taip ir nesudarant galimybės atsakovui bendrauti su dukra;

8.9. teismas, priimdamas sprendimą nustatyti 300 Eur išlaikymą dukrai, nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos teismų praktikos, be to, nevertino atsakovo pateiktų į bylą duomenų apie atsakovo bylos nagrinėjimo laikotarpiu gaunamas pajamas ir apribotą galimybę dirbti, taip pat nevertino tos aplinkybės, jog dėl nepagrįsto ieškovės pranešimo ikiteisminio tyrimo įstaigoms apie nebūtą smurtą jos atžvilgiu, atsakovas dėl jam nepagrįstai 9 mėnesiams pritaikytų kardomųjų priemonių (rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš Lietuvos Respublikos) turėjo nutraukti savo darbinę veiklą JAV. Priteista išlaikymo suma viršija pusės Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos dydį (MMA 2021 m. po mokesčių sudarė 480,41 Eur, nuo 2022 m. sausio 1 d. – 533,65 Eur). Pagal kasacinio teismo suformuotą teismų praktiką, šalis, prašanti didesnio išlaikymo, nei pusės Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos dydis, tokio išlaikymo poreikį turi pagrįsti. Ieškovė nepateikė įrodymų, kurie pagrindžia vaiko poreikį į tokio konkretaus dydžio išlaikymo poreikį;

8.10. teismas, priteisdamas išlaikymo įsiskolinimą, nevertino kitų reikšmingų byloje esančių įrodymų. Pagal ieškovės į bylą pateiktus jos banko sąskaitų duomenis, ieškovė iš atsakovo iki bendro gyvenimo su atsakovu (duomenys neskelbtini) pabaigos yra gavusi 13 750 Eur. Ieškovė iki 2018 m. rudens nedirbo ir negavo darbinių pajamų, todėl visos aukščiau nurodytos piniginės lėšos buvo gautos išimtinai tik iš atsakovo darbinės veiklos. Bendro gyvenimo kartu pabaigos laikotarpiu ((duomenys neskelbtini)) ieškovė turėjo turėti savo banko sąskaitose mažiausiai 4 449,64 Eur, kurią buvo gavusi iš atsakovo avansu pragyvenimui ir dukros išlaikymui. Teismas, priimdamas sprendimą priteisti iš atsakovo ieškovės naudai išlaikymo įsiskolinimą, iš viso nevertino įrodymų, jog atsakovo ieškovei pervestos piniginės lėšos po šalių bendro gyvenimo pabaigos taip ir liko pas ieškovę. Atitinkamai, teismas nevertino, jog minėtos ieškovės banko sąskaitoje buvusios sumos ieškovei turėjo užtekti dukros išlaikymui net iki 2020 m. balandžio mėnesio (4 449,64 Eur / 200 Eur = 22 mėn.), neskaitant ieškovei atsakovo papildomai perduotų 1 900 Eur grynųjų pinigų, kurie yra užfiksuoti atsakovo į bylą pateiktame vaizdo įraše;

8.11. teismas, spręsdamas klausimą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, ženkliai, be jokio teisinio pagrindo ir argumentų, nukrypo nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, nepagrįstai santuokiniu turtu pripažino turtą, kuris buvo įgytas jau po bendro šalių gyvenimo pabaigos ir išimtinai už atsakovo lėšas, taip pat nepagrįstai nesprendė klausimo dėl ieškovės disponuotų bendrų šeimos lėšų, atsakovo perduotų ieškovei prieš pat bendro gyvenimo pabaigą, padalijimo, o taip pat nepagrįstai atsisakė atlyginti atsakovo turtui po bendro šalių gyvenimo kartu pabaigos dėl ieškovės kaltės padarytą žalą ir atlyginti nuostolius dėl atsakovo apribotos galimybės naudotis ieškovės nusavintu jam priklausančiu turtu;

8.12. po bendro gyvenimo kartu pabaigos (ieškovė savo pareiškimuose teigia, kad bendro ūkio šalys neveda nuo (duomenys neskelbtini)) buvo įgyti du automobiliai: 2018 m. rugsėjo 1 d. – BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. liepos 27 d. – automobilis Volvo XC90, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Šie automobiliai buvo įgyti atsakovo lėšomis, ką pagrindžia tiek byloje esantys ieškovės sąskaitų išrašai, tiek ieškovės pateiktos darbo sutartys (ieškovė pradėjo dirbti ir gauti darbines pajamas tik nuo 2018 m. rugsėjo 3 d.), tiek ir atsakovo į bylą pateiktas vaizdo įrašas, kuriame ieškovei yra perduodamos lėšos automobilio pirkimui. Atsižvelgiant į tai, jog automobilis BMW X5 ieškovės yra parduotas po bendro gyvenimo su atsakovu pabaigos ir už automobilį gautos lėšos ieškovės atsakovui perduotos nebuvo, atsakovas pagrįstai prašė priteisti iš ieškovės jo naudai automobilio vertės dydžio, t. y. 12 000 Eur, kompensaciją;

8.13. taip pat byloje yra pateikti duomenys, jog ieškovė 2018 m. gruodžio 19 d. autoįvykyje sugadino automobilį Volvo XC90 ir be atsakovo žinios ir sutikimo ieškovė paėmė automobilį BMW X5 ir jo negrąžino, o atsakovas buvo priverstas nuomotis automobilį BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio nuoma vienam mėnesiui nuo 2019 m. sausio 15 d. iki 2020 m. vasario mėn. jam kainavo 300 Eur. Todėl atsakovas prašė iš ieškovės priteisti atsakovo patirtus 3 900 Eur nuostolius. Taip pat atsakovas reikalavo atlyginti dėl automobilio Volvo XC90 sugadinimo jam padarytą 520,45 Eur turtinę žalą, kurią pagrindžiantys duomenys ir atliktų remonto darbų sąskaitos, sąmatos yra pateiktos byloje;

8.14. pagal ieškovės civilinėje byloje pateiktus ieškovės banko sąskaitų duomenis bei teismo posėdžio metu duotus ieškovės paaiškinimus, santuokos ir bendro gyvenimo su atsakovu laikotarpiu ieškovė iš atsakovo gavo įvairiomis sumomis pinigines lėšas: ieškovės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) sąskaitos papildymai: 2018 m. gegužės 28 d. atsakovo papildymas + 600 Eur; 2018 m. gegužės 31 d. atsakovo papildymas + 800 Eur; 2018 m. birželio 6 d. atsakovo papildymas + 50 Eur. Iš viso 1 450 Eur. Ieškovės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) papildymai įnešant į banko sąskaitą grynuosius pinigus: 2017 m. lapkričio 21 d. grynųjų pinigų įnešimas + 100 Eur; 2018 m. balandžio 17 d. grynųjų pinigų įnešimas + 3 400 Eur; 2018 m. balandžio 28 d. grynųjų pinigų įnešimas + 3 800 Eur; 2018 m. gegužės 23 d. grynųjų pinigų įnešimas + 5 000 Eur. Iš viso 12 300 Eur. Iš atsakovo ieškovė gavo 13 750 Eur sumą;

8.15. pagal ieškovės civilinėje byloje pateiktus ieškovės banko sąskaitų duomenis, atsakovas iš ieškovės santuokos ir bendro gyvenimo laikotarpiu gavo įvairiomis sumomis pinigines lėšas: iš ieškovės Revolut banko sąskaitos bankiniais pavedimais: 2018 m. balandžio 28 d. - 200 USD; 2018 m. gegužės 31 d. - 1 000 USD; 2018 m. birželio 6 d. - 110,91 USD; 2020 m. birželio 22 d. - 2 521,30 USD; 2020 m. birželio 25 d. - 250,15 USD. Iš viso 4 082,36 USD, o pagal pavedimų laikotarpio vidutinius valiutų kursus - iš viso 3 496,67 Eur. Iš ieškovės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pavedimais: 2017 m. sausio 31 d. - 190 Eur; 2017 m. vasario 20 d. - 400 Eur; 2017 m. kovo 13 d. - 380 Eur; 2017 m. balandžio 20 d. - 480 Eur; 2017 m. birželio 24 d. - 190 Eur; 2017 m. rugsėjo 15 d. - 130 Eur; 2017 m. lapkričio 21 d. - 205 Eur; 2018 m. sausio 24 d. - 200 Eur; 2018 m. vasario 17 d. - 200 Eur; 2018 m. kovo 17 d. - 90 Eur; 2018 m. balandžio 18 d. - 3,310 Eur. Iš viso 5 775 Eur. Iš ieškovės atsakovas gavo 9 300,36 Eur. Ieškovė iki 2018 m. rudens nedirbo ir negavo darbinių pajamų, todėl visos aukščiau nurodytos piniginės lėšos buvo gautos išimtinai iš atsakovo darbinės veiklos;

8.16. pagal ieškovės civilinėje byloje pateiktus ieškovės banko sąskaitų duomenis bei teismo posėdžio metu duotus ieškovės paaiškinimus, ieškovė iš savo asmeninės Revolut banko sąskaitos dviem bankiniais pavedimais įmonei USA Intercargo LLC pervedė: 2018 m. balandžio 30 d. 4 606 USD ir 2018 m. gegužės 24 d. 5 856 USD, t. y. iš viso 10 462 USD arba 8 817,78 Eur, už atsakovui nežinomas paslaugas ar prekes. Ieškovė, teikdama teismui duomenis, bandė įrodyti, jog minėtos lėšos buvo skirtos transporto priemonės pirkimui. Tokie ieškovės teiginiai neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Automobilis BMW X5 2018 m. rugsėjo 1 d. buvo įsigytas Lietuvoje (byloje yra pateikta tai patvirtinanti pirkimo-pardavimo sutartis). Ieškovės pateikta bankinio pavedimo kopija jokiais duomenimis nesisieja su tariamai ieškovės aukcione įgytu automobiliu – skiriasi aukciono skelbime nurodyta ir ieškovės mokėta suma, bankinio pavedimo paskirtyje nėra nurodyti jokie su konkrečiu aukcionu ir konkrečiu automobilio pardavimo skelbimu susieti duomenys. Ieškovė teismui nepateikė jokios sutarties su aukcionu ar paskyros duomenų, kurie gali būti kokiu nors būdu siejami su minėto automobilio pirkimu per aukcioną ar su ieškovės pateiktu pavedimu, pavedimas buvo atliktas ne aukcionui, o krovinių gabenimo bendrovei USA InterCargo LLC, kuri pati savaime nėra automobilių pardavėjas ar aukciono organizatorius. Pagal byloje esančius duomenis, kurių nepagrįstai nevertino teismas, matosi, jog ieškovė, iš anksto suplanavusi inicijuoti santuokos su atsakovu nutraukimo procesą, minėtais dviem bankiniais pavedimais pasisavino 8 817,78 Eur bendras šeimos lėšas. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovo reikalavimą priteisti atsakovo naudai iš ieškovės ½ šios sumos, t. y. 4 408,89 Eur;

Žemesnės instancijos teismas

8.17. teismas neišsprendė atsakovo pareikšto reikalavimo dėl mobilaus ryšio telefono IPHONE 6, IMEI NR. (duomenys neskelbtini). Ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-36442-19 kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, buvo paimtas atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantis mobilaus ryšio telefonas IPHONE 6, IMEI NR. (duomenys neskelbtini), kuris, nutraukus ikiteisminį tyrimą, buvo perduotas saugoti ieškovei, ginčą dėl nuosavybės į šį daiktą paliekant spręsti šalims civilinio proceso tvarka. Atsakovas savo lėšomis įgijo šį daiktą (tai pagrindžiantys įrodymai yra pateikti byloje) ir tik laikinai buvo perdavęs pasinaudoti ieškovei, todėl mano, jog ieškovė nėra teisėta šio daikto savininkė ir šioje santuokos nutraukimo byloje buvo pareiškęs reikalavimą priteisti mobilaus ryšio telefoną IPHONE 6 atsakovui, kurio teismas nenagrinėjo ir neišsprendė, pažeisdamas CPK 14 straipsnio, 177 straipsnio nuostatas;

9. Ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

9.1. aplinkybę, jog santuoka iširo dėl ieškovės neištikimybės, atsakovas nurodė tik 2021 m. kovo 7 d. patikslintame priešieškinyje, nors byla nagrinėjama nuo 2018 m. gruodžio mėnesio, iki šio priešieškinio atsakovas jau buvo pateikęs atsiliepimą į ieškinį ir du priešieškinius, kuriuose jokių teiginių apie atsakovės neištikimybę nenurodė, o santuokos iširimu kaltino ieškovės tėvus. Prie 2021 m. kovo 7 d. patikslinto priešieškinio atsakovas pateikė nuotraukas iš A. J. Facebook paskyros, kur jis užfiksuotas degalinėje, paplūdimyje ar kažkokioje iškilmingoje šventėje, darbo skelbimo nuotrauką bei nuotrauką, kurioje užfiksuoti penki prie staliuko sėdintys asmenys, viena iš kurių gali būti ieškovė. Visi šie įrodymai nesudaro net prielaidos manyti ieškovei buvus neištikimai. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai nesirėmė šiais įrodymais yra nepagrįstas, kadangi jie neturi įrodomosios reikšmės. Atsakovas, įrodinėdamas ieškovės neištikimybės faktą, remiasi ieškovės neva bendru gyvenimu su A. J. jos broliui priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame ji gyveno siekdama sumažinti užsikrėtimo COVID-19 virusu riziką tėvams, nuo 2020 metų rugsėjo iki 2021 m. kovo mėnesio. Iš bylos medžiagos matyti, kad šalių faktinė santuoka nutrūko (duomenys neskelbtini) mėnesį, su kuo sutinka abi šalys, todėl net ir padarius hipotetinę išvadą, kad ieškovė nurodytu laikotarpiu gyveno su kitu asmeniu, ji nebūtų teisiškai reikšminga sprendžiant kaltės dėl santuokos iširimo klausimą, kadangi nuo faktinio santuokos iširimo jau buvo praėję daugiau nei du metai;

9.2. pirmosios instancijos teismas tinkamai motyvavo ir pagrindė sprendimą dėl dukros gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove. Šalių dukra su ieškove gyvena kartu jau ilgą laikotarpį, per šį laikotarpį su atsakovu dukra matydavosi ne sistemingai, pvz. nuo 2019 m. rugpjūčio pabaigos iki 2020 m. balandžio, t. y. 8 mėnesius, atsakovas apskritai nebendravo su dukra, per šį laikotarpį nė karto nebuvo atvykęs pasimatyti. Atsakovas to neneigė ir teismo posėdžio metu. Per šalių gyvenimą atskirai (nuo (duomenys neskelbtini)) dukra pas atsakovą nakvojo tik du kartus. Atsakovas nesiekia kurti artimo ryšio su dukra, o reikalavimą dėl dukros gyvenamosios vietos nustatymo su juo pateikė tik vedamas asmeninių ambicijų ir siekio užvilkinti bylos nagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, kad dukra ilgą laiką gyvena su motina ir su tėvu ryšio neturi, jos gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu iš esmės reikštų dukros gyvenamosios vietos keitimą, kam reikalingi CK 3.174 straipsnio 4 dalyje numatyti pagrindai, kurių atsakovas taip pat, nepateikia. Staigus gyvenamosios vietos ir įprastinės aplinkos pakeitimas, stabilumo netekimas turėtų neigiamos įtakos dukros emocinei raidai ir pažeistų jo interesus. Atsakovo argumentai dėl ieškovės moralinių, dorovinių savybių, požiūrio į dukros auklėjimą yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Byloje buvo ištirtos dukros gyvenimo sąlygos, vaiko teisių specialistai ir psichologas pateikė savo išvadas, kuriuos įvertinęs, teismas priėmė pagrįstą sprendimą;

9.3. atsižvelgiant į tai, kad, nutrūkus šalių faktinei santuokai, atsakovas nerodė jokio noro ir nebendravo su dukra, ieškovė, teikdama ieškinį dėl santuokos nutraukimo, siūlė nustatyti laisvo pobūdžio bendravimo tvarką, kuomet atsakovas matosi su dukra pagal savo norą, apie tai informavęs ieškovę prieš 2 dienas iki bendravimo laiko. Bylos nagrinėjimo metu, pasikeitus atsakovo pozicijai, ieškovė su 2021 m. balandžio 6 d. atsiliepimu į atsakovo patikslintą priešieškinį pateikė konkrečią bendravimo tvarką, kuri, priimant sprendimą, buvo pakoreguota, atsižvelgiant į abiejų šalių išreikštas pozicijas. Apeliacinio skundo motyvuojamoje dalyje kritikuojama teismo nustatyta bendravimo tvarka, tačiau rezoliucinėje dalyje neprašoma jos pakeisti tuo atveju, jeigu nebūtų patenkintas apeliacinio skundo reikalavimas nustatyti dukros gyvenamąją vietą su atsakovu;

9.4. nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad teismas neįvertino atsakovo pajamų. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu slėpė ir nenurodė savo gaunamų pajamų, neatsakė į teismo klausimus apie savo uždarbį. Atsakovas tik teismui pareikalavus pateikė duomenis apie savo pajamas iki 2018 metų imtinai, t. y. iki bylos nagrinėjimo pradžios. Tačiau ir iš šių duomenų nėra galimybės nustatyti realių atsakovo pajamų, kadangi pateiktas deklaracijas apie JAV gautas pajamas jis koregavo, užklijuodamas ant teksto lapelius, o iš pateiktų banko sąskaitų taip pat nėra galimybės nustatyti atsakovo pajamų, kadangi sąskaitos papildymai padaryti iš kitos atsakovo sąskaitos, kurios išrašo jis nepateikė. Jokių duomenų apie savo pajamas nuo 2019 m. atsakovas nepateikė. Tokiu būdu teismas, įvertinęs kitas aplinkybes, šalių ir liudytojų paaiškinimus ir pateiktus įrodymus, pagrįstai nustatė, kad atsakovas pajėgus mokėti 300 Eur išlaikymą. Be to, Vyriausybės sprendimu nuo 2022 sausio mėnesio minimali mėnesinė alga sudaro 533,65 Eur atskaičius mokesčius, todėl teismų praktikos nurodomas orientacinis dydis sudaro 266,50 Eur ir nežymiai skiriasi nuo teismo priteisto dydžio. Nuo ieškinio pateikimo praėjo daugiau nei trys metai. Dukrai augant, didėja jos poreikiai, paskutiniu metu ypač pakilo kainos, 2021 metinė infliacija sudarė 12 proc. Atsakovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad skyrė išlaikymą dukrai nuo 2018 metų birželio iki gruodžio mėn. imtinai (ieškinio priėmimo), jo teiginiai apie tai, kad niekas kitas negalėjo išlaikyti dukros, laikytini subjektyviomis nepagrįstomis interpretacijomis. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė išlaikymo įsiskolinimą;

9.5. apeliaciniame skunde dėl turto padalinimo klausimą atsakovas nurodo tuos pačius argumentus, kaip ir savo priešieškinyje, kuriuos pirmosios instancijos teismas įvertino. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, pagrįstai nustatė, kad šalys santuokos metu valdė automobilius VolvoXC90 (duomenys neskelbtini)ir BMW X5 (duomenys neskelbtini), kuris buvo parduotas su atsakovo žinia, ką patvirtina neginčijami bylos duomenys, t. y. ieškovės ir atsakovo susirašinėjimas pardavimo metu ir atsakovo nurodymai pardavimo proceso metu. Todėl teismas pagrįstai neįtraukė šio automobilio į dalintino turto balansą. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad, neįtraukus šio automobilio į dalintino turto balansą, turėjo būti sprendžiamas lėšų, gautų pardavus automobilį, padalinimo klausimas. Atskiras turto vienetas į dalintino turto balansą neįtraukiamas nustačius, kad šis turtas santuokos nutraukimo metu neegzistuoja, t. y. sutuoktiniams jis nepriklauso, ir jeigu jis buvo realizuotas abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, teismas neturi nustatinėti ir tarp sutuoktinių dalinti už jį gautų pajamų. Atsakovo teiginiai, kad automobilis BMW X5 buvo įsigytas 2021 m. rugsėjo mėnesį, yra paneigti bylos medžiaga. Kaip buvo nustatyta teisminio nagrinėjimo metu, automobilio pirkimas JAV aukcione ir jo įregistravimas Lietuvoje galutiniam savininkui yra lydimas painių teisinių manipuliacijų, kuomet automobilis kelis kartus formaliai pakeičia savininką. Šio proceso detalių atsakovas atsisakė atskleisti, tačiau pateikti į bylą įrodymai rodo, kad ieškovė iš savo sąskaitos sumokėjo aukcionui už automobilį BMW X5, kurio identifikacinis numeris atitinka Lietuvoje įregistruoto automobilio BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinį numerį. Be to, atsakovo teiginius dėl automobilio įsigijimo asmeninėmis lėšomis taip pat paneigia aplinkybė, kad šis automobilis buvo įregistruotas ieškovės vardu. Mažai tikėtina, kad atsakovas, pirkdamas iš savo asmeninių lėšų asmeniniam naudojimui automobilį jau nutrūkus santuokai, įregistruotų jį ne savo vardu. Jeigu daryti prielaidą, kad automobilis BMW X5 buvo įsigytas šalims jau nutraukus faktinę santuoką, laikytina, kad šis automobilis asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovei. Tai patvirtina ta pati atsakovo pateikta 2018 m. rugsėjo 1 d. pirkimo pardavimo sutartis, kurioje automobilio pirkėja nurodyta ieškovė, bei tai, kad valstybiniame registre kaip automobilio savininkė taip pat įregistruota ieškovė. Atsakovas taip pat nepateikė jokių duomenų apie savo asmeninių lėšų panaudojimą šiam automobiliui įsigyti. Atsakovo interpretacijos dėl automobilio Volvo XC 90 taip pat neturi jokio teisinio pagrindimo. Skundo rezoliucinėje dalyje prašoma šį automobilį priteisti asmenine nuosavybe, tuo tarpu skundo motyvuojamoje dalyje teigiama, kad, dalinant automobilius, yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo. Apie nukrypimą nuo lygių dalių principo minima ir automobilio BMW X5 atveju. Tokiu būdu atsakovas pats sau prieštarauja, vienu metu teigdamas, kad turtas (automobiliai) yra ir bendras, ir atsakovo asmeninis. Tai, kad atsakovas remontavo automobilius, ką beje darė bendromis šeimos lėšomis, nesudaro pagrindo priimti bet kurį iš atsakovo siūlomų alternatyvių turto padalinimo būdų. Atsakovo teiginiai apie ieškovės iki netinkamumo sugadintą automobilį buvo paneigti bylos nagrinėjimo metu pateikiant automobilio apgadinimo nuotraukas ir eismo įvykio deklaraciją. Reikalavimas priteisti atsakovo vadinamą 3 900 Eur žalą už neva negalėjimą naudotis automobiliais, taip pat neturi ne tik faktinio pagrindimo, bet ir jokio teisinio pagrindo;

9.6. skundo rezoliucinėje dalyje atsakovas taip pat prašo jam priteisti 4 420,45 Eur nuostolių, tačiau skundo motyvuojamoje dalyje nėra ne tik šio reikalavimo pagrindimo, bet apie jį nieko neužsimenama, dėl ko neaiškus nei faktinis, nei teisinis šio reikalavimo pagrindas;

Žemesnės instancijos teismas

9.7. atsakovo teiginiai dėl bylą išnagrinėjusio teismo šališkumo pagrįstai buvo paneigti Vilniaus regiono apylinkės teismo pirmininkės 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartimi;

9.8. apeliaciniame skunde nepateikiama jokių objektyvių duomenų, kad teismas, nagrinėdamas bylą, padarė proceso pažeidimų ar netinkamai įvertino įrodymus ir pažeidė CPK 185 straipsnį ar atsakovo nurodomų CPK 14 straipsnio ir 177 straipsnio reikalavimus. Apeliacinis skundas paremtas tais pačiais argumentais, kaip ir patikslintas priešieškinis, kuriuos pirmosios instancijos teismas įvertino ir priėmė pagrįstą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

11. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

12. Ieškovė ir atsakovas sudarė santuoką (duomenys neskelbtini), santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) gimė šalių dukra I. V.-M.

13. Pirmosios instancijos teismas panaikino ieškovės ir atsakovo santuokos apskaitos įrašą dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, t. y. lojalumo, savitarpio pagalbos ir supratimo, moralinės bei materialios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Yra pagrindas sutikti su šia pirmosios instancijos teismo išvada ir nepritarti atsakovo apeliacinio skundo teiginiui, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės.

14. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauria elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

15. Santuokinių pareigų pažeidimas iš esmės, kaip pagrindas pripažinti vieno iš sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, yra visiškas šių pareigų nevykdymas, tai elgesys, visiškai nepriimtinas atsižvelgiant į šeimos tikslus ir paskirtį visuomenėje.

16. Atsakovo teiginiai, kad ieškovė vedė aktyvų socialinį naktinį gyvenimą, atskirai be atsakovo bendraudavo su kitais vyrais, lankydavosi renginiuose ir aplinkoje, kur vartojamas alkoholis, tabako gaminiai, šeimos reikalus spręsdavo ne šeimoje, o su tėvais, yra nekonkretūs, todėl nesudarantys pagrindo teigti, kad ieškovė visiškai nevykdė savo kaip sutuoktinės pareigų, numatytų CK trečiojoje knygoje, elgėsi visiškai nepriimtinai, atsižvelgiant į šeimos tikslus ir paskirtį visuomenėje.

17. Tiek ieškinyje, tiek priešieškinyje šalių nurodyti tarpusavio kaltinimai (nesirūpinimas šeima, nepagarba vienas kitam, prioriteto savo asmeniniams interesams teikimas, laisvalaikio leidimas ne su šeima, o su kitais asmenimis, nenoras derinti interesus, kartu spręsti tarpusavio konfliktus, stengtis, kad šeima būtų išsaugota), nepagarbus elgesys vienas kito atžvilgiu teismo posėdžiuose pirmosios instancijos teisme, patvirtina, kad abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, t. y. lojalumo, savitarpio pagalbos ir supratimo, moralinės bei materialios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

18. Byloje nustatyta, kad šalių santuoka faktiškai iširo (duomenys neskelbtini). Atsakovas neįrodė ieškovės neištikimybės, buvusios iki faktinio šalių santuokos iširimo, fakto. Atsakovas nurodė, kad ieškovė savo iniciatyva su dukra negrįžo gyventi į atsakovo gyvenamąjį būstą, kuriame iki tol šalys kartu gyveno, o pasiliko gyventi savo tėvų namuose. Tačiau aukščiau nurodytos aplinkybės duoda pagrindą teigti, kad tai buvo ilgą laiką trukusių šalių nesutarimų išdava, ir ieškovės su dukra pasilikimo tėvų namuose nėra pagrindo vertinti kaip fakto, kad ieškovė paliko šeimą ir visiškai ja nesirūpino.

19. CK 3.174 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą.

20. Šalių dukrai pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu buvo suėję (duomenys neskelbtini) metai. Pagal bylos duomenis, dukra nepertraukiamai gyvena kartu su ieškove, tuo tarpu atsakovas dalį laiko gyveno JAV. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovė netinkamai prižiūri dukrą. Atsakovo nurodytas faktas, kad mergaitė 2019 m. spalio 31 d. susižalojo, neįrodo, kad ieškovė dukrą prižiūri netinkamai. Kaip nurodė ieškovė, mergaitė kambaryje bėgo ir pargriuvo, griūdama atsitrenkė į stalą ir susižalojo. Ieškovė dukrą nuvežė į ligoninę, dukra buvo apžiūrėta, susiūta žaizda. Liekamųjų šio sužalojimo reiškinių neliko. Įrodymų, kad šalių dukra susižalojo ar buvo sužalota kitokiomis aplinkybėmis, byloje nėra. Šis susižalojimas vertinamas kaip nelaimingas atsitikimas, kurio neįmanoma visiškai išvengti, o ne kaip dukros nepriežiūros faktas.

21. Šalių dukra buvo tiesiogiai išklausyta teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme, dalyvaujant teismo psichologui. Teismo psichologo 2021 m. vasario 15 d. rašte nurodyta, kad mergaitė yra labiau prisirišusi prie ieškovės, o ne prie atsakovo. Šią išvadą psichologas padarė tiek klausydamasis mergaitės atsakymų į jai užduodamus klausimus, tiek ir stebėdamas mergaitės elgesį prieš posėdį. Prieš posėdį dukra buvo arti ieškovės, kreipdavosi į ieškovę pagalbos, ieškovė gebėjo dukrą nuraminti. Psichologas nepastebėjo, kad mergaitė prieš posėdį kaip nors bendrautų su atsakovu (prieitų, kalbėtųsi). Atsakinėdama į klausimus, mergaitė nurodė, kad jai labiau patinka būti su mama, su ja žaisti, norėtų drauge su ja keliauti. Šalių dukra nurodė, kad pas tėvą nuvažiuoja kada nori, tačiau ji nežino, ką mėgsta su juo veikti, užmiršo jį pakviesti į savo gimtadienį.

22. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2019 m. balandžio 1 d., 2019 m. gruodžio 3 d. ir 2020 m. vasario 24 d. išvadose dėl šalių dukros gyvenamosios vietos nustatymo nurodyta, kad ieškovės gyvenamojoje vietoje ((duomenys neskelbtini)) mergaitei sudarytos saugios ir palankios sąlygos vystytis, augti ir ilsėtis, skyrius neturi duomenų, kad ieškovė netinkamai rūpintųsi dukra. Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius davė išvadą, kad, atsižvelgiant į tai, jog šalių dukra nuo (duomenys neskelbtini) nuolat gyvena su ieškove jos gyvenamojoje vietoje, kur mergaitei sudarytos tinkamos ir saugios gyvenimo sąlygos, keisti mergaitės gyvenamąją vietą pagrindo nėra.

23. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai šalių dukros gyvenamąją vietą nustatė kartu su ieškove.

24. Pirmosios instancijos teismo nustatyta atsakovo bendravimo su dukra tvarka užtikrina atsakovui galimybes maksimaliai bendrauti su dukra ir dalyvauti jos auklėjime.

25. Nėra pagrįstas atsakovo apeliacinio skundo teiginys, kad bendravimo tvarkos sąlyga, jog „abu tėvai privalo paisyti dukros norų ir interesų, tuo atveju, jei dukra I. V.-M. nori sugrįžti į savo gyvenamąją vietą pas motiną ir (arba) atsisako vykti su tėvu R. M., tėvai privalo atsižvelgti į vaiko interesus ir bendravimo laiką perkelti tarpusavio sutarimu“, atsižvelgiant į byloje atsakovo pateiktus duomenis apie sudaromas dirbtines kliūtis atsakovui bendrauti su dukra, yra prieštaraujanti dukros interesams, nes natūralu, kad ieškovė visada nurodys, jog dukra tariamai nenori bendrauti su atsakovu, ir tokiu atveju bendravimo laikas bus nukeliamas kitam laikui, taip ir nesudarant galimybės atsakovui bendrauti su dukra.

26. Byloje nėra įrodytos atsakovo nurodytos aplinkybės, kad ieškovė sudaro dirbtines kliūtis dukrai bendrauti su atsakovu. Priešingai, iš ieškovės ieškinyje nurodytų aplinkybių ir pateikto el. susirašinėjimo su atsakovu matyti, kad pati ieškovė kreipėsi į Vilniaus rajono vaiko teisių apsaugos skyrių, kad atsakovas būtų įpareigotas vykdyti pareigą bendrauti su dukra, buvo nustatyta atsakovo bendravimo su dukra tvarka, kurios atsakovas nesilaikė. Be to, šalių dukra, apklausiama teismo posėdyje pirmosios instancijos metu, nurodė, kad pas tėvą nuvažiuoja kada nori, o pirmosios instancijos teismo nustatytoje atsakovo bendravimo su dukra tvarkoje įtvirtintas abiejų šalių įsipareigojimas, ugdant dukrą siekti, kad dukra gerbtų abu tėvus ir palaikytų su abiem tėvais gerus santykius.

27. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

28. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo išlaikymą dukrai po 300 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis, taip pat priteisė 1 200 Eur išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį nuo 2018 m. birželio iki 2018 m. gruodžio mėn. imtinai, t. y. po 200 Eur per mėnesį.

29. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą. Tai, kad vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2016).

30. Pirmosios instancijos teismo iš atsakovo priteistas išlaikymas dukrai – 300 Eur per mėnesį, nežymiai viršija ½ dalį nuo 2022 m. sausio 1 d. Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos po mokesčių (533,65 Eur : 2 = 266,83 Eur). Ieškovė su ieškiniu pateikė išlaidų dukros poreikiams tenkinti lentelę, pagal kurią dukroms poreikiams per mėnesį reikia 600 Eur. Ši suma nelaikytina nepagrįstai didele, aiškiai viršijančia visapusiškam šalių dukros vystymuisi užtikrinti reikalingas išlaidas. Šalių dukrai netrukus sueis (duomenys neskelbtini) metai, ji pradės lankyti mokyklą, todėl atsiras papildomos išlaidos mokymosi reikmenims įsigyti, maitinimui mokykloje, kt., be to, mergaitei augant, nuolat didėja jos poreikiai.

31. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovo išlaikymą dukrai, nevertino atsakovo pateiktų į bylą duomenų apie atsakovo bylos nagrinėjimo laikotarpiu gaunamas pajamas ir apribotą galimybę dirbti, tačiau apeliaciniame skunde konkrečiai nenurodė, kokie tai duomenys ir kaip šie duomenys patvirtina, kad atsakovas objektyviai neturi galimybės teikti 300 Eur per mėnesį išlaikymo. Pažymima, kad atsakovas apeliaciniame skunde, ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį nustatyti šalių dukros gyvenamąją vietą su ieškovei, pripažino, kad turi pakankamai santaupų, šiuo metu užsiima verslu, gauna periodines, pakankamas savo ir dukros išlaikymui, pajamas, yra sveikas, darbingas ir turi visas sąlygas užtikrinti tiek savo, tiek ir dukros gerbūvį.

32. Nėra įrodyti atsakovo apeliacinio skundo teiginiai, kad atsakovas teikė išlaikymą dukrai nuo (duomenys neskelbtini) (kai šalys nustojo gyventi kartu kaip sutuoktiniai) iki 2018 m. gruodžio mėn. imtinai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už šį laikotarpį.

33. Pagal apeliaciniame skunde nurodytus duomenis, atsakovas į ieškovės banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 2018 m. birželio 6 d. pervedė tik 50 Eur. Kitos atsakovo nurodytos sumos į ieškovės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervestos / įneštos grynais pinigais iki šalių bendro gyvenimo pabaigos.

34. Pagal apeliaciniame skunde nurodytus duomenis, atsakovas į ieškovės banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2017 m. lapkričio 21 d. iki 2018 m. birželio 6 d. pervedė / grynais pinigais įnešė iš viso 13 700 Eur (neįskaičius 2018 m. birželio 6 d. pervestų 50 Eur). Nesant nurodytų pinigų mokėjimo paskirčių, nėra pagrindo teigti, kad ši suma buvo skirta būtent ieškovės ir šalių dukros pragyvenimui, ir šios sumos ieškovės ir dukros pragyvenimui turėjo „užtekti“ iki 2018 m. gruodžio mėn. imtinai ar ilgiau.

35. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šalys automobilius BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir Volvo XC90, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo iki šalių bendro gyvenimo pabaigos. Šią aplinkybę patvirtina ieškovės paaiškinimai, kad automobiliai buvo įsigyti JAV aukcionuose, o dėl sudėtingos tokių automobilių registravimo Lietuvoje procedūros automobilis yra ne kartą perparduodamas, kol pasiekia galutinį savininką, išrašai iš ieškovės sąskaitos kredito įstaigoje Revolut, iš kurių matyti, kad 2018 m. balandžio 30 d. ieškovė pervedė JAV įmonei USA InterCargo LLC 4 606 JAV dolerius, o 2018 m. gegužės 24 d. ieškovė pervedė JAV įmonei USA InterCargo LLC 5 856 JAV dolerius, išrašą iš įmonės USA InterCargo LLC tinklapio, kad ši įmonė yra jūrų krovinių ekspeditorius, gabenanti tarptautines automobilių siuntas, turinti ryšius su pagrindiniais JAV automobilių aukcionais ir siūlanti savo klientams prieigą prie automobilių aukcionų, USA InterCargo LLC išrašą iš aukciono su ginčo automobilio BMW X5 pardavimo data, įrašą 2020 m. birželio 15 d. automobilio BMW X5 pirkimo ir pardavimo sutartyje, kuria šis automobilis buvo parduotas, kad automobilis „Daužtas iš JAV“.

36. Pagal CK 88 straipsnio 1 dalies 3-5 punktus, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe yra laikomos sutuoktinių gautos pajamos. Todėl santuokos metu atsakovo gautos pajamos yra bendroji jungtinė abiejų šalių nuosavybė, kaip ir iš šių pajamų įsigytas turtas.

37. Ta aplinkybė, kad ieškovė šalių santuokos metu nedirbo ar gavo mažesnes pajamas nei atsakovas, nėra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo ir skirti atsakovui didesnę santuokinio turto dalį, šiuo atveju – automobilius BMW X5 ir Volvo XC90 (CK 3.123 straipsnis).

38. Ieškovė su atsiliepimu į patikslintą priešieškinį pateikė šalių susirašinėjimą el. žinutėmis, iš kurio matyti, kad atsakovas žinojo ir pritarė automobilio BMW X5 pardavimui, teikė nurodymus ieškovei dėl šio automobilio pardavimo proceso. Todėl nepagrįsti atsakovo teiginiai, kad ieškovė šį automobilį pardavė be atsakovo žinios.

39. Kadangi automobilis BMW X5 šalių sutarimu buvo parduotas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šio automobilio neįtraukė į bendrą dalintiną šalių turtą (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Atsakovas priešieškiniu neprašė priteisti iš ieškovės dalies už automobilio BMW X5 pardavimą gautų lėšų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šio klausimo nesprendė.

40. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovė tyčia sugadino automobilį Volvo XC90, todėl nėra pagrindo nei priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 520,45 Eur šio automobilio remonto išlaidų, nei 3 900 Eur išlaidų kito automobilio nuomai.

41. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė atsakovui iš ieškovės 4 408,89 Eur bendrų šeimos lėšų. Atsakovas teiginį, kad ieškovė pasisavino 8 817,78 Eur bendrų šeimos lėšų, grindė tuo, kad ieškovė iš savo sąskaitos kredito įstaigoje Revolut įmonei USA InterCargo LLC 2018 m. balandžio 30 d. pervedė 4 606 USD, o 2018 m. gegužės 24 d. pervedė 5 856 USD, t. y. iš viso 10 462 USD arba 8 817,78 Eur, už atsakovui nežinomas paslaugas ar prekes. Kaip jau nurodyta sprendime ankščiau, šiais pinigai buvo sumokėta už šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigytus automobilius BMW X5 ir Volvo XC90.

42. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas neišsprendė atsakovo pareikšto reikalavimo dėl mobilaus ryšio telefono IPHONE 6, IMEI NR. (duomenys neskelbtini), kurį atsakovas prašė priteisti jo asmeninės nuosavybėn, teigdamas, kad atsakovas savo lėšomis įsigijo šį telefoną. Atsakovas su 2021 m. liepos 28 d. patikslintu priešieškiniu pateikė banko kortelės kopiją, tačiau ši kopija nepatvirtina, kad banko kortelė išduota atsakovui, nes nėra nurodyti šios kortelės naudotojo duomenys. Prie šio patikslinto ieškinio taip pat pridėtas telefono IPHONE 6, IMEI NR. (duomenys neskelbtini), pirkimo kvitas. Tačiau, nesant jokių asmenį identifikuojančių duomenų nei ant kortelės, nei ant kvito, nėra pagrindo teigti, kad šį telefoną įsigijo būtent atsakovas. Be to, kvito data – 2017 m. liepos 9 d. Nurodytu metu šalys gyveno santuokoje, todėl, net jei telefonas būtų įsigytas atsakovo, būtų pagrindas telefoną pripažinti bendrąja jungtine šalių nuosavybe. Tačiau byloje nėra įrodymų, kad telefonas egzistavo pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą dėl santuokoje įsigyto turto padalinimo.

43. Atitinkamai, nėra pagrindo nei pripažinti mobilaus ryšio telefoną IPHONE 6, IMEI NR. (duomenys neskelbtini), atsakovo asmenine nuosavybe, nei šį telefoną įtraukti į tarp šalių dalintino turto balansą.

44. Atsakovo teiginiai dėl bylą išnagrinėjusios teisėjo šališkumo buvo išnagrinėti sprendžiant atsakovo pareiškimą dėl teisėjos nušalinimo ir pripažinti nepagrįstais Vilniaus regiono apylinkės teismo pirmininkės 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartimi, kuria atsakovo pareiškimas dėl nušalinimo buvo atmestas.

45. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

46. Atsakovo apeliacinį skundą atmetus, atsakovui neatlyginamos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Ieškovė pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo advokatui 560 Eur. Šios išlaidos priteisiamos ieškovės naudai iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo R. M. ieškovės R. V.-M. naudai 560 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Loreta BujokaitėRūta BurdulienėRosita Patackienė