Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Ridikas, veikdamas Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 26 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-1344-1030/2024, pagal ieškovės J. K. patikslintą ieškinį atsakovams D. P., R. P., D. P. dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo, tretieji asmenys Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Lietuvos Respublika, atstovaujama Neringos savivaldybės, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

- įpareigoti atsakovus D. P., R. P. ir D. P. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytą statinį – sandėlį, nurodytą 2021 m. liepos 15 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-210715-00070, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę;

- atsakovams per nustatytą terminą neįvykdžius teismo sprendimo, suteikti ieškovei teisę įvykdyti teismo sprendimą atsakovų lėšomis;

- priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 7 d. baigė bylos nagrinėjimą iš esmės ir nutarė priimti bei paskelbti byloje procesinį sprendimą 2024 m. rugpjūčio 27 d. 16.00 val.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

8. Apeliacijos objektas – teismo nutarties, kuria CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu sustabdyta civilinė byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9. Civilinės bylos sustabdymas – procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo laikinas sustabdymas neapibrėžtam terminui. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės (CPK 162³ straipsnis). Civilinės bylos sustabdymas visais atvejais lemia ilgesnę bylos nagrinėjimo trukmę, todėl nepagrįstas bylos sustabdymas gali pažeisti civilinio proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principus, prieštarauti siekiui išspręsti kilusius ginčus per kiek įmanoma trumpesnį laiką (CPK 7 straipsnio 1 dalis). Dėl to CPK griežtai reglamentuoja civilinės bylos sustabdymo pagrindus, išskirdamas dvi bylos sustabdymo rūšis: privalomąjį (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvųjį bylos sustabdymą (CPK 164 straipsnis).

10. CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra įtvirtintas vienas iš privalomųjų bylos sustabdymo pagrindų, įpareigojantis teismą sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje (kitose neišnagrinėtose bylose) yra tiesioginis prejudicinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinės reikšmės priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-248/2002; 2016 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-568-611/2016 ir kt.). Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito tiesioginio teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai. Tai, galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2011; 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-611/2017 ir kt.).

11. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktu, skundžiama nutartimi sustabdė civilinę bylą iki įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-5245-980/2024. Teismas sprendė, jog tarp šių bylų yra tiesioginis teisinis ryšys ir civilinės bylos Nr. e2-5245-980/2024 teisinis rezultatas turės reikšmės priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje.

12. Apeliantė atskirąjį skundą iš esmės grindžia aplinkybėmis, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta, priimta pažeidžiant civilinio proceso normas, nes žemės sklypo naudojimosi tvarkos ar dalies naudotojams nustatymas kitoje byloje neturės jokios prejudicinės galios ir įtakos, nes ginčo statinio statyba žemės sklype, kuriame anksčiau nebuvo individualizuotos naudojimui tenkančios dalys, nebuvo ir šiuo metu nėra galima.

13. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-5245-980/2024 pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovei Neringos savivaldybei dėl priimto sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys byloje – D. P., R. P. ir D. P.. Šiuo ieškiniu prašoma atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą skundui paduoti, panaikinti Neringos savivaldybės mero 2024 m. kovo 7 d. raštu Nr. V15-774 „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nuomos sutarties pakeitimo“ priimtą sprendimą ir įpareigoti Neringos savivaldybę pakeisti (patikslinti) 2020 m. spalio 21 d. sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 13SŽN-491-(14.13.55.) ir 2022 m. rugsėjo 1 d. susitarimą pakeisti sutartį Nr. 13SŽN-378-(14.13.55 E.), nustatant 0,1467 ha ploto valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), individualizuotas dalis kiekvienam žemės sklype esančių pastatų savininkams naudotis, pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) matininko Ž. D. 2023 m. rugsėjo 27 d. parengtą žemės sklypo planą. Sprendimu, su kuriuo nesutinka ieškovė, buvo atsisakyta nustatyti konkrečias J. K., D. P., R. P. ir D. P. nuomojamo bendro valstybinio žemės sklypo dalis pagal ieškovės parengtą žemės sklypo planą.

14. Nagrinėjamoje byloje, kurioje priimta skundžiama nutartis, ieškovė ieškiniu reikalauja įpareigoti atsakovus D. P., R. P. ir D. P. (toliau – ir atsakovai) per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytą statinį – sandėlį, esantį valstybiniame žemės sklype, adresu: (duomenys neskelbtini), kurį nuomojasi ieškovė ir atsakovai ir kuriame nėra konkrečiai individualizuotos ieškovei ir atsakovams išnuomotos sklypo dalys, o to atsakovams nepadarius, leisti tai atlikti ieškovei atsakovų sąskaita. Savo reikalavimą ieškovė grindžia tuo, jog Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) 2021 m. liepos 15 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-210715-00070, o šio akto pagrindu – 2021 m. liepos 16 d. privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-30-210716-00069 ir 2021 m. liepos 16 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-210716-00067, kuriame buvo nustatytas terminas iki 2022 m. sausio 16 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius. Ieškovė laiko, kad privalomasis nurodymas nugriauti sandėliuką nėra įvykdytas.

15. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs nagrinėjamos bylos ir Klaipėdos apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-5245-980/2024 nagrinėjimo dalyką bei pagrindą, nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padarytomis išvadomis, jog tarp šių bylų yra tiesioginis teisinis ryšys ir civilinės bylos Nr. e2-5245-980/2024 teisinis rezultatas turės reikšmės, priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje, todėl egzistuoja pagrindas civilinę bylą Nr. e2-1344-1030/2024 sustabdyti.

16. Kaip ir atskirajame skunde nurodė apeliantė, šiuo atveju nagrinėjamoje byloje ieškinys pareikštas remiantis CK 4.103 straipsnio pagrindu, taigi yra aktualus pats savavališkos statybos faktas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, naudojimosi valstybiniu žemės sklypu tvarkos nustatymas asmenims, kurie nuomojasi valstybinį žemės sklypą, t. y. konkrečių nuomojamo žemės sklypo dalių kiekvienam nuomininkui priskyrimas, neturi jokios reikšmės byloje, kurioje reiškiamas reikalavimas dėl savavališkai pastatyto statinio nugriovimo. Net jeigu ir būtų patenkintas ieškinys civilinėje byloje Nr. e2-5245-980/2024 ir nustatytos konkrečios valstybinio žemės sklypo dalys kiekvienam iš nuomininkų, tai savaime nereikštų, kad statinys (sandėliukas), kurį ieškiniu civilinėje byloje Nr. e2-1344-1030/2024 reikalaujama pašalinti, pastatytas teisėtai ir nebelieka pareigos įvykdyti prievolę nugriauti savavališkai pastatytą sandėliuką. Pažymėtina, kad ginčo byloje, jog nagrinėjamu atveju buvo nustatyta savavališka statyba, nėra. Ginčas šioje byloje tarp šalių kyla dėl to, jog atsakovai laiko, kad savavališkos statybos padarinius pagal Inspekcijos 2021 m. liepos 16 d. privalomąjį nurodymą pašalino, o ieškovė su tuo nesutinka.

17. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog būtina bylos sustabdymui sąlyga yra kliūčių bylos nagrinėjimui buvimo faktas. Dėl to sustabdant bylos nagrinėjimą turi būti nurodyta, kokios konkrečiai aplinkybės kliudo nagrinėti bylą ir kokie faktai bus nustatinėjami kitoje byloje, kodėl jie negali būti nustatyti sustabdomoje byloje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra duomenų, jog šioje civilinėje byloje pirmosios instancijos teismas neturi galimybės nustatyti teisiškai reikšmingų faktų, surinkti įrodymų ar atlikti kitų būtinų veiksmų, siekdamas objektyviai išnagrinėti bylą. Priešingai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra procesinių kliūčių, trukdančių teismui išnagrinėti šią civilinę bylą ir priimti joje sprendimą. Bylos sustabdymas turi būti siejamas su realiomis kliūtimis, trukdančiomis teismui išnagrinėti bylą, o šioje byloje visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti pats civilinę bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas.

18. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog įstatymuose nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog sutikti su pirmosios instancijos teismo motyvais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009). Todėl apeliacinės instancijos teismas dėl kitų atskirajame skunde išdėstytų motyvų nepasisako.

19. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė privalomą bylos sustabdymą reglamentuojančias proceso teisės normas, bylos nėra tiek susiję, kad neišnagrinėjus vienos bylos, negali būti nagrinėjama kita byla, todėl atskirasis skundas tenkintinas, skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 26 d. nutartis naikintina ir byla perduotina toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 26 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.