- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-05-19
- Bylos Nr.
- 2A-628-196/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Konstantinas Gurinas, Goda Ambrasaitė-Balynienė, Danguolė Martinavičienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Media House“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Omnitel“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „VIA Media“, uždaroji akcinė bendrovė „Trendmark“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Godos Ambrasaitės - Balynienės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), ir Danguolės Martinavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Media House“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-277-275/2014 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Media House“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Omnitel“ dėl nuostolių priteisimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „VIA Media“, uždaroji akcinė bendrovė „Trendmark“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė UAB „Media House“ ieškiniu (t. I, b. l. 1-11) prašė priteisti iš atsakovės UAB „Omnitel“ 212 674,36 Eur (734 322,03 Lt) nuostolių, 2 132,51 Eur (7 363,13 Lt) skolą (komisinius), 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė 2006 m. balandžio 28 d. sudarytos sutarties (toliau – ir Sutartis) pagrindu teikė atsakovei paslaugas, susijusias su atsakovės prekių ženklų „Ežys“ bei „OmniSurfPort“ reklamavimu. Vykdydama Sutartį, ieškovė 2009 m. vasario 3 d. su UAB „Lietuvos spaudos“ Vilniaus agentūra sudarė Reklamos paslaugų teikimo sutartį (toliau – ir Reklamos paslaugų teikimo sutartis), kuria UAB „Lietuvos spaudos“ Vilniaus agentūra nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. įsipareigojo išnuomoti spaudos kioskų reklaminius plotus ir juos apipavidalinti pagal pateiktą maketą. 2009 m. gegužės 20 d. atsakovė ieškovei pranešė, kad atsisako reklamos plotų nuomos ir apipavidalinimo paslaugų, todėl neapmokės iš UAB „Lietuvos spaudos“ Vilniaus agentūros gautų sąskaitų. UAB „Lietuvos spaudos“ Vilniaus agentūra nesutiko su vienašaliu Reklamos paslaugų teikimo sutarties nutraukimu ir toliau vykdė prisiimtus įsipareigojimus. Ieškovei UAB „Media House“ nesumokėjus už suteiktas paslaugas ilgiau kaip 3 mėnesius, UAB „Lietuvos spaudos“ Vilniaus agentūra nuo 2009 m. spalio 1 d. nutraukė Reklamos paslaugų teikimo sutartį ir kreipėsi į teismą; šis priteisė iš ieškovės UAB „Media House“ 142 167,23 Eur (490 875,00 Lt) skolos bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas. 2013 m. birželio 29 d. ieškovė UAB „Media House“ pateikė atsakovei pretenziją dėl patirtų nuostolių atlyginimo bei komisinių už paslaugas sumokėjimo, tačiau atsakovė UAB „Omnitel“ atsisakė atlyginti ieškovės patirtus nuostolius. Ieškovės teigimu, santykiuose su UAB „Lietuvos spaudos“ Vilniaus agentūra ji veikė ne savo iniciatyva, bet išimtinai kaip atsakovės tarpininkas, vykdantis atsakovės duotą pavedimą pagal Sutartį. Sutarties 2.3 punkte nustatyta, kad visos Sutartyje nurodytos paslaugos pradedamos teikti abiem šalim pasirašius paslaugų teikimo sąmatą, kurioje nurodoma paslaugų teikimo terminai, kainos bei kitos sąlygos. Ieškovė su atsakove 2008 metų pabaigoje patvirtino paslaugų teikimo sąmatą 2009 metams. Atsakovė nusprendė atsisakyti UAB „Lietuvos spaudos“ Vilniaus agentūros teikiamų paslaugų ir įpareigojo ieškovę nutraukti Reklamos paslaugų teikimo sutartį, todėl tokiais veiksmais prisiėmė riziką ir atsakomybę dėl Reklamos paslaugų teikimo sutarties nutraukimo pasekmių. Ieškovės teigimu, atsakovė reklamos biudžetą visada tvirtindavo metams. Ieškovė paslaugas iš UAB „Lietuvos spauda“ nuo 2007 m. iki 2009 m. pirko tik atsakovės naudai.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „Omnitel“ atsiliepime į ieškinį (t. I, b. l. 149-152) prašė ieškovės ieškinį atmesti. Nurodė, kad klausimas dėl asmens, atsakingo už nuostolių atlyginimą, ir santykių tarp šalių kvalifikavimo yra jau išspręstas įsiteisėjusia 2012 m. birželio 29 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-240/2012, nes ja dėl UAB „Lietuvos spaudos“ Vilniaus agentūros nuostolių atsiradimo pripažinta kalta būtent ieškovė. Sutartis, Reklamos paslaugų teikimo sutartis ir buhalteriniai dokumentai įrodo, jog ieškovė santykyje su UAB „Lietuvos spauda“ Vilniaus agentūra veikė savo vardu, savo sąskaita ir savo rizika. Ieškovė nepagrįstai plečiamai aiškina 2012 m. birželio 29 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-240/2012. Atsakovė nėra atsakinga už ieškovės piniginių lėšų areštą, nes jį nulėmė UAB „Lietuvos spauda“ Vilniaus agentūros veiksmai. Atsakovė taip pat nesutinka su komisinių reikalavimu. Atsakovė prašė taikyti sutrumpintą trejų metų ieškinio senatį (CK 1.125 str. 8 d.). Atsakovės teigimu, UAB „Omnitel“ nėra priimami sprendimai dėl biudžeto reklamai visiems metams patvirtinimo (biudžetas reklamai yra tvirtinamas ketvirčiui ar mažesniam laikotarpiui).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu (t. III, b. l. 16-20) ieškinį atmetė. Teismo vertinimu, vykdydama Sutartį pagal atsakovės nurodymus, ieškovė sudarė su UAB „Lietuvos spaudos“ Vilniaus agentūra Reklamos paslaugų teikimo sutartį. Teismas sprendė, kad atsakovei buvo žinoma apie kai kurias Reklamos paslaugų teikimo sutarties sąlygas, tačiau atsakovė nėra Reklamos paslaugų teikimo sutarties šalimi. Teismas nurodė, kad byloje nepateikti įrodymai apie tai, kad atsakovei buvo žinoma ir priimtina Reklamos paslaugų teikimo sutarties 8.2 punkto sąlyga, jog sutarties pakeitimai ar nutraukimas galimi šalims susitarus raštu. Teismas nurodė, kad ieškovė nuostolius patyrė dėl to, kad Reklamos paslaugų teikimo sutartyje nebuvo numatyta galimybė nutraukti šią sutartį vienašališkai. Atsakovė nutraukė su ieškove sudarytą sutartį nuo 2009 m. birželio 1 d., tokį nutraukimą numatė Sutartis, todėl atsakovė nėra atsakinga už pasekmes, kurias sukėlė ieškovei atsakovės elgesys. Pareigą teikti reklamos paslaugas, t. y. vykdyti sutartį buvo prisiėmęs paslaugos teikėjas – ieškovė, todėl nuostoliai jai atsirado ne dėl to, kad atsakovė nevykdė sutarties. Teismas nurodė, kad kadangi atsakovė neprivalėjo mokėti už reklamą, kuri buvo vykdoma po sutarties nutraukimo, t. y. laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 1 d., ieškovė atsakinga už nuostolius, atsiradusius dėl to, kad ji negalėjo vienašališkai nutraukti Reklamos paslaugų teikimo sutarties.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniame skunde (t. III, b. l. 32-40) ieškovė UAB „Media House“ pašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Teismas turėjo kvalifikuoti tarp šalių susiklosčiusius materialinius teisinius santykius, tačiau to padaryta nebuvo. Pagal Sutarties 13.4.2 punktą vienašališkas sutarties nutraukimas galimas apie tai įspėjus prieš 3 mėnesius, o ieškovė apie įpareigojimą nuo 2009 m. birželio 1 d. nutraukti Reklamos paslaugų teikimo sutartį buvo informuota 2009 m. gegužės 20 d. Atsakovė, net ir nutraukusi sutartį, pagal Sutarties 13.3 punktą turėjo priimti ir atsiskaityti už jai suteiktas paslaugas.Ieškovė Sutartimi įsipareigojo ne teikti lauko reklamos paslaugas, o užsakyti, pirkti ir kontroliuoti atsakovės reklamos laiką bei plotą žiniasklaidoje, užsakyti iš lauko reklamos tiekėjų atsakovės naudai reklamos plotus bei koordinuoti lauko reklamos kampanijas. Ieškovė, vykdydama atsakovės užsakymą, sudarė Reklamos paslaugų teikimo sutartį ir šios sutartys negalėjo būti aiškinamos atsietai. Jei atsakovė nebūtų atsisakiusi reklamos ant spaudos kioskų, Reklamos paslaugų teikimo sutartis nebūtų nutraukta.Bylos šalys sudarė mišrią sutartį. Šalių sudaryta sutartis turi netiesioginio atstovavimo – komiso sutarties požymių. CK 6.793 straipsnyje įtvirtinta atsakovės teisė atsisakyti sutarties ir panaikinti duotą pavedimą, tačiau tokiu atveju turi būti atlyginami ieškovės nuostoliai dėl pavedimo panaikinimo (CK 6.246 str. 3 d.). Reklamos paslaugų teikimo sutartis atsakovės nurodymu sudaryta 12 mėnesių ir tai reiškia, kad ieškovė negalėjo jos bet kada atsisakyti.Teismas neaiškino tarp šalių sudarytos sutarties ir nenustatė tikrųjų sutarties šalių ketinimų. Atsakovės elgesys sprendžiant dėl Reklamos paslaugų teikimo sutarties nutraukimo patvirtina, kad ji vertino, kiek jai kainuos Reklamos paslaugų teikimo ir kitų sutarčių nutraukimas, teikė nurodymus, kurios sutarties nepratęsti, kurią nutraukti. Taigi atsakovė suprato ir prisiėmė atsakomybę dėl Reklamos paslaugų teikimo sutarties nutraukimo išlaidų.Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė patyrė nuostolius ne dėl atsakovės kaltės, bet dėl to, kad Reklamos paslaugų teikimo sutartyje nebuvo numatyta jos nutraukimo galimybė. Jei reklamos paslaugų užsakovas bet kada galėtų nutraukti sutartis ir neprisiimti atsakomybės už jo interesais sudarytų sandorių nutraukimą, tokiu atveju jis įgytų nepagrįstą pranašumą sutarties kontrahento atžvilgiu. Be to, ilgalaikių sutarčių sudarymas sąlygoja ir sutarčių mažesnę kainą. Be to, tokios rizikos perkėlimas yra visiškai neproporcingas reklamos tarpininko, ieškovės, gaunamam komisiniam atlygiui.Teismas nenagrinėjo ieškovės patirtų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir komisinių priteisimo, todėl turėtų būti išnagrinėti ir šie ieškinio reikalavimai.
Šalies argumentai
Ieškovė UAB „Media House“ 2016 m. balandžio 1 d. rašytiniuose paaiškinimuose, kuriuos ji 2016 m. balandžio 18 d. papildė, nurodė:
Iš ieškovės buvo priteista suma už realiai suteiktas paslaugas atsakovei. Reklamos biudžetai įmonių yra planuojami metams. Todėl ieškovė neturėjo jokių galimybių išnuomoti kitiems asmenims atsakovės reklamai išnuomotų plotų. Ieškovė neturėjo pasirinkimo laisvės veikti savarankiškai, atsižvelgiant į atlygintinų paslaugų sutarties tikslą, visi ieškovės veiksmai privalėjo būti tikslingai nukreipti į atsakovės interesų patenkinimą. Ieškovei buvo nuolat duodami nurodymai iš atsakovės.Sutartį atsakovė turėjo teisę nutraukti vienašališkai pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, tačiau naudodamasi šia teise ji taip pat turėjo laikytis šalių bendradarbiavimo standarto. Atsakovei buvo žinomos Reklamos paslaugų teikimo sutarties sąlygos ir tai, kad ši sutartis nenumato vienašališko jos nutraukimo galimybės. Ieškovės patirtos išlaidos laikytinos protingomis CK 6.271 straipsnio 1 dalies prasme. Būtent atsakovės iniciatyva buvo nutraukta Reklamos paslaugų teikimo sutartis, dėl ko ieškovė ir patyrė nuostolius.Ieškovė pagal Sutartį užsakė atsakovei reklamą už daugiau nei vienas su puse milijono litų, ieškovės atlygis nebūtų siekęs dvidešimt penkių tūkstančių litų. Ieškovė neturi prisiimti nuostolių, kone penkiasdešimt kartų didesnių, negu maksimaliai būtų galėjusi uždirbti.Ieškinį pripažinus pagrįstu, ieškovė įgyja teisę taip pat į ieškovės patirtų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir komisinių už suteiktas paslaugas, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimą.Ieškinio senaties terminas prasidėjo 2012 m. birželio 29 d., Lietuvos apeliaciniam teismui nustačius UAB „Lietuvos spauda“ Vilniaus agentūros žalos dydį ir įpareigojus ieškovę UAB „Media House“ ją atlyginti. Ieškinio senaties termino pradžios momentu laikant 2009 m. rugpjūčio mėnesį, reikštų, kad priteisus iš ieškovės nuostolius, ieškovė neturėjo galimybės pareikšti ieškinį atsakovei, nes buvo praleidusi ieškinio senaties terminą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą (t. III, b. l. 48-54) atsakovė UAB „Omnitel“ prašo palikti skundžiamą teismo sprendimą nepakeistą, taikyti ieškinio senatį, priteisti bylinėjimosi išlaidas, pašalinti iš bylos nagrinėjimo trečiuosius asmenis UAB „Via Media“, UAB „Trendmark“. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Atsakovė nedavė ieškovei pavedimo sudaryti Reklamos paslaugų teikimo sutartį, atsakovei nebuvo žinomos šios sutarties sąlygos. Atsakovė netvirtino reklamos paslaugų teikimo sąmatos. Taip pat atsakovė nebuvo informuota apie tai, kad reklama ant spaudos kioskų kabo dar papildomai tris mėnesius. Ieškovė nerašė sąskaitų atsakovei dėl reklamos ant spaudos kioskų nuo 2009 m. birželio 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 1 d., pati nutraukė Reklamos paslaugų teikimo sutartį. Ieškovei nuostoliai atsirado dėl paties ieškovės neteisėto prisiimtų sutartinių įsipareigojimų nevykdymo prieš UAB „Lietuvos spauda“ Vilniaus agentūrą. Sutarties 13.4.2 punktas, pagal kurį bet kuri iš šalių gali vienašališkai nutraukti sutartį prieš terminą apie tai raštu įspėjusi kitą šalį prieš 3 mėnesius iki nutraukimo, netaikytinas, nes Sutartis 2009 metais buvo neterminuota. Be to, užsakymas dėl reklamos ant spaudos kioskų taip pat nebuvo terminuotas, atsakovė teikė užsakymus kas mėnesį dėl reklamos ant spaudos kioskų. Teismas teisingai nurodė, kad atsakovė nutraukė su ieškove sudarytą sutartį nuo 2009 m. birželio 1 d., tokį nutraukimą numatė tarp šalių sudaryta sutartis, todėl atsakovė nėra atsakinga už pasekmes, kurias sukėlė ieškovei atsakovės elgesys, aptartas ir numatytas sutartyje. Kaip teismo posėdyje nurodė atsakovės atstovas N. D., reklamos biudžetų planai keičiami mažiausiai kas ketvirtį.Ieškovė nepagrįstai teigia, kad teismas neatliko sutarties kvalifikavimo. Teismas nurodė, kad sutartis buvo dėl paslaugų teikimo. Santykių tarp šalių kvalifikavimas jau išspręstas įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartimi. Nesant CK 6.756 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pavedimo santykių buvimo sąlygų, ieškovė nepagrįstai nurodo veikusi pagal atsakovės pavedimą. Šalių tarpusavio santykiai neatitinka ir komiso sutarties požymių, nes ieškovė sudarydama sandorį su UAB „Lietuvos spauda“ Vilniaus agentūra veikė savo vardu, savo lėšomis, savo rizika, savo nuožiūra (atsakovė nedavė jokių nurodymų dėl sutarties su UAB „Lietuvos spauda“ Vilniaus agentūra sudarymo), savo naudai (išnuomotas plokštumas ant spaudos kioskų gavo būtent ieškovė). Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai (CK 6.193 str. 4 d.). Sutartis buvo sudaryta pagal ieškovės pasiūlytą ir pateiktą sutarties šabloną. Tarp šalių vykęs susirašinėjimas neįrodo, kad iš sutarties kylančios teisės ir pareigos atsiranda atsakovei, o atsakovės 2009 m. rugpjūčio 31 d. raštas UAB „Lietuvos spaudai“ parašytas tik ieškovės prašymu, siekiant padėti jai spręsti jos pačios problemas.Ieškovė dar prieš pasirašydama Reklamos paslaugų teikimo sutartį žinojo atsakovės poziciją: pirma, kad atsakovė neįsipareigoja reklamuotis visus metus ant spaudos kioskų, antra, kad kaina reklamai ant spaudos kioskų turi būti mažesnė nei ankstesniais laikotarpiais.Ieškovės reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus ieškovei neatsiskaičius su trečiaisiais asmenimis, taip pat yra nepagrįstas. Ieškovė, žinodama apie pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, savo rizika sudarė su trečiaisiais asmenimis sutartis, priėmė pinigus ir vėliau savo rizika sudarė susitarimus dėl prašomų pritiesti sumų sumokėjimo. Bankas pažymėjo, kad sumos overdraftas panaudotas iki 2010 m. liepos 9 d., o už paslaugas tretieji asmenys mokėjo 2010 m. kovo 2 d. Neįmanoma atskirti, ar trečiųjų asmenų išrašytos sąskaitos ir pavedimai jiems susiję su žalos atlyginimu dėl 2010-02-05/15 sutarčių neįvykdymo, ar yra mokėjimai už paslaugas.Reikalavimams dėl žalos atlyginimo CK numatytas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas, kurį ieškovė praleido. Civilinės bylos išsprendimas negali būti siejamas su ieškovės sužinojimu apie jos patirtus nuostolius. Jau 2009 m. liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėnesiais ieškovė žinojo, kokį nuostolį patiria. Ieškovė nėra pateikusi sąskaitos išrašo apie tai, kad pati būtų sumokėjusi Lietuvos apeliacinio teismo priteistą sumą UAB „Lietuvos spauda“ Vilniaus agentūrai.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „Omnitel“ 2016 m. balandžio 18 d. rašytiniuose paaiškinimuose papildomai nurodė:
Sutarties 2.3, 2.4, 5.1 punktuose numatytos sąlygos konkretizavo ir detalizavo tik atlygintinų paslaugų teikimo apimtis ir nesąlygojo jokio pagrindo rastis kitokio pobūdžio nei atlygintinų paslaugų teikimo teisiniams santykiams.Ieškovė neįrodė, jog atsakovė būtų įsipareigojusi pirkti reklamos paslaugas ant spaudos kioskų metams. Ieškovė, priimdama verslo logikos dėsniams prieštaraujantį sprendimą sudaryti terminuotą reklamos paslaugų talpinimo sutartį, veikė visiškai neapdairiai. Ieškovei neginčijant atsakovės atsisakymo dėl reklamos kampanijos paslaugų, atsakovei nekyla pareiga mokėti atlygį už paslaugas, kurių ji neužsakė ir apie kurių teikimą jai nebuvo žinoma. Ieškovė tik pati atsakinga už Reklamos paslaugų teikimo sutarties sąlygų nustatymą, šios sutarties sąlygų su atsakove nederino.Sutarties šalys užsakymo dėl reklamos ant spaudos kioskų atveju nebuvo nustačiusios išimtinės paslaugų atsisakymo tvarkos, todėl šiam ginčui yra taikytinos bendrosios teisės aktų nuostatos, numatančios sutarties (ar šiuo atveju – užsakymo) nutraukimo / nebepratęsimo procesą. Ieškovė nereikalavo atsakovės laikytis Sutartyje numatyto 3 mėnesių įspėjimo termino ir sutiko su reklamos paslaugos atsisakymu. Sutartyje nėra įsipareigojimų mokėti konkrečią sumą už reklamą ar abonentinį mokestį. Reklamos paslaugų teikimo sutartyje numatyta, jog reklamos be papildomų mokesčių keičiamos kas ketvirtį, o už papildomą mokestį ir dažniau, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog ieškovė būtų bent jau bandžiusi ieškoti kitų paslaugų pirkėjų. Netinkamas Sutarties sąlygų laikymasis (2.3, 5 punktai) nesutrukdė Sutarties šalims iš pat pradžių vystyti atlygintinų paslaugų teikimo santykius, tačiau nuostolius lėmė būtent ieškovės perteklinis pasitikėjimas savo kompetencija priimant savavališką sprendimą nustatyti terminuotą reklamos talpinimo ant kioskų sutarties galiojimą.Ieškovė žinojo jai gresiančių nuostolių dydį ir faktą dar 2009 m. liepą – rugsėjį, todėl ieškinys pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą. Atsakovė prašo remtis anksčiau pateiktais atsakovės procesiniais dokumentais, galimybių sudaryti taikos sutartį nemato.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo UAB „Via Media“ 2016 m. balandžio 20 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė šiuos pagrindinius argumentus:
UAB „Via Media“ kaip ir ieškovė užsiima reklamos tarpininkės veikla, todėl gali pateikti teismui informaciją, susijusią su įprastine tokio verslo praktika. Pagal įprastą praktiką ieškovė, vykdydama kliento užsakymus, sutartis su reklamos gamintojais ir / arba skleidėjais sudaro savo vardu, tačiau išlaidas, susijusias su tokių sutarčių vykdymu, atlygina klientas ir ieškovei sumoka komisinį atlyginimą. Tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė ir netiesioginio atstovavimo santykiai. Ieškovė ir atsakovė bendradarbiavo, derino reklamos užsakymo sąlygas. Byloje pateiktas ieškovės ir atsakovės elektroninis susirašinėjimas patvirtina, kad atsakovė domėjosi Reklamos paslaugų teikimo sutarties nutraukimo galimybėmis. Patirti nuostoliai yra suma, kuri ieškovei buvo priteista už atsakovei realiai suteiktas paslaugas.2009 m. kovo 16 d. UAB „Lietuvos spauda“ Vilniaus agentūros laiškas ir 2014 m. liepos 10 d. UAB ,,Reitan Convenience Lithuania“ raštas paneigia atsakovės dėstomas aplinkybes – susitarimai dėl atsakovės produktų išdėstymo ir marketingo investicijų buvo, o į bylą atsakovė pateikė tik dalį įrodymų, patvirtinančių atsakovės ir UAB „Lietuvos spauda“ Vilniaus agentūros bendradarbiavimą. Tai, kad tokie susitarimai visuomet sudaromi tarp tiekėjų ir prekybos vietų, patvirtina ir tretieji suinteresuoti asmenys. Iki šiol, nustatydami komisinio mokesčio dydį, klientai (nagrinėjamoje situacijoje atsakovė), kaip ir šiuo atveju, prisiima įsipareigojimą padengti visas išlaidas, kurias agentūra (ginčo atveju – ieškovė) patirs užsakydama reklamą klientui.
Atsiliepimas
Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl atsakovės UAB „Omnitel“ prašymo pašalinti trečiuosius asmenis
Atsiliepime į apeliacinį skundą (t. III, b. l. 48-54) atsakovė UAB „Omnitel“ prašo pašalinti iš bylos nagrinėjimo trečiuosius asmenis UAB „Via Media“, UAB „Trendmark“. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nagrinėjamos bylos stadiją, tai, kad šis atsakovės prašymas nėra pakankamai argumentuotas, taip pat jog nagrinėjamu atveju nėra akivaizdu, jog bylos išsprendimas neturės įtakos šių asmenų teisėms ir pareigoms, šio prašymo neturi pagrindo tenkinti (CPK 47 str. 5 d.).
Dėl tarp šalių susiklosčiusių sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. vasario 26 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį nagrinėjamoje byloje, kuria pirmosios instancijos teismo sprendimas atmesti ieškinį buvo paliktas nepakeistas, ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis teismas nutartyje, kuria byla grąžinama nagrinėti iš naujo, be kita ko, pažymėjo, kad apeliantės UAB „Media House“ ir atsakovės UAB „Omnitel“ 2006 m. balandžio 28 d. sudarytos sutarties (t. I, b. l. 13-18) turinys neteikia pagrindo daryti išvadą, jog šalys sudarė komiso sutartį, tačiau tariantis dėl konkrečios paslaugos teikimo, priklausomai nuo jos ypatumų, Sutarties sąlygos galėjo būti detalizuojamos, konkretizuojamos: susitarta dėl paslaugų apimties, teikimo trukmės, kainos, konkretaus paslaugos teikimo būdo, santykių su trečiaisiais asmenimis. Nustačius sąlygas, dėl kurių susitarta papildomai, gali keistis ir šalių sutartinių santykių, susiklostančių teikiant būtent tą paslaugą, kvalifikavimas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog savo esme atlygintinų paslaugų sutartis negali būti mišri, jeigu nėra sulygstama dėl kelių savarankiškų dalykų, kurių kiekvienas galėtų būti atskiros sutarties rūšies dalykas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2007). Pagal CPK 362 straipsnio 2 dalį kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą.
Lietuvos Aukščiausiajam Teismui grąžinus bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. balandžio 5 d. nutartimi (t. III, b. l. 149-151) pasiūlė byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir / ar rašytinius paaiškinimus kasacinio teismo nurodytoms aplinkybėms ištirti, įskaitant ir tai, ar konkrečiu atveju dėl reklamos plotų nuomos spaudos kioskuose buvo susitarta dėl paslaugų apimties, teikimo trukmės, kainos, konkretaus paslaugos teikimo būdo, santykių su trečiaisiais asmenimis. Šalys nepateikė papildomų įrodymų apie tai, jog konkrečiu atveju dėl spaudos kioskų reklamos plotų nuomos šalys būtų sutarusios dėl papildomų nei numatyta Sutartyje sąlygų. Todėl teisėjų kolegija, bylą nagrinėdama iš naujo, vertina byloje esančius įrodymus.
Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, jog šiuo konkrečiu atveju, tariantis dėl reklamos plotų nuomos spaudos kioskuose, būtų buvusi patvirtinta rašytinė paslaugų teikimo sąmata, kaip numatė Sutarties 2.3 punktas, ar susitarta dėl konkrečios reklamos plotų nuomos ant spaudos kioskų trukmės (CPK 178 str.). Tai, kad Sutarties 2.1.8 punkte buvo numatyta, jog apeliantė įsipareigoja pateikti atsakovei sąskaitų kopijas už paslaugas, pirktas iš trečiųjų šalių, nėra išimtinai komiso santykius kvalifikuojantis požymis, nes ir atlygintinų paslaugų sutarties atveju yra suprantamas ir pateisinamas kliento interesas kontroliuoti jam suteiktų paslaugų išlaidas, įsitikinti jų pagrįstumu. Byloje esančios UAB „Lietuvos spauda“ Vilniaus agentūros PVM sąskaitos faktūros yra išrašytos būtent apeliantei, kuri jas apmokėdavo (t. I, b. l. 156-158). 2009 m. rugpjūčio 31 d. UAB „Omnitel“ rašte UAB „Lietuvos spauda“ nurodytos aplinkybės (t. I, b. l. 56), teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat neteikia pagrindo vertinti situaciją kitaip. Šiame rašte UAB „Omnitel“ nurodoma aplinkybė, jog pagal UAB „Omnitel“ nurodymus UAB „Lietuvos spauda“ Vilniaus agentūra teikė reklamos paslaugas (reklamos plotai ant spaudos kioskų bei reklaminis jų apipavidalinimas) UAB „Media House“, nepaneigia to, kad pirma, plotai buvo nuomojami apeliantei UAB „Media House“, antra, kalbama ne apie nurodymą sudaryti sandorį (komiso sutarties požymis), o apie nurodymus sutarties vykdymo procese, t. y. nuomojant reklamos plotus, reklaminį spaudos kioskų apipavidalinimą.
Apeliantės atstovas R. R., UAB „Media House“ direktoriumi buvęs nuo 2009 m. vasario 2 d., 2014 m. liepos 16 d. teismo posėdžio metu paaiškino, jog jų įmonė užsiima žiniasklaidos kanalų perpardavimu, jie turi daug klientų, kuriems perparduoda kanalus reklamai, taip buvo ir 2009 metais (garso įrašo dalis nuo 01:02:00 iki 01:03:00). Apeliantės direktorius R. R. taip pat paaiškino, jog kalbant apie apeliantei įprastus žiniasklaidos kanalus (televizija, radijas ir pan.), apeliantė yra numačiusi kompensacinius mechanizmus tiems atvejams, kuomet klientas atsisako reklamos tam tikrame kanale. Kalbant apie lauko reklamą, vidury metų taip pat galima surasti kitą klientą, jeigu tai yra lauko reklamos standartiniai plotai (stotelės, vitrinos ir pan.), tačiau UAB „Lietuvos spauda“ Vilniaus agentūros kioskų atveju tai yra nestandartinė lauko reklama. Apeliantės atstovas R. R. paaiškino, jog jų įmonės vaidmuo yra būti tarpininku, jos vaidmuo – surasti žiniasklaidos kanalą ir pasiūlyti klientui (2014 m. liepos 16 d. teismo posėdžio garso įrašo dalis nuo 01:07:00 iki 01:13:30). Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog apeliantė būtų nukrypusi nuo įprasto savo veiklos modelio ir šiuo konkrečiu atveju sudariusi kitokio pobūdžio sutartį, kuri įgalintų teismą spręsti buvus ne atlygintinų paslaugų, o komiso sutartinius teisinius santykius.
Neginčytina, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog apeliantė su UAB „Lietuvos spauda“ Vilniaus agentūra buvo sutarusi būtent dėl atsakovės produktų reklamos ir bet kokios reklamos ant spaudos kioskų skelbti negalėjo, tačiau vien tai neduoda pagrindo šalių susiklosčiusius santykius vertinti kaip komiso sutartinius teisinius santykius (CPK 178 str.). Kita vertus, tai nepaneigia būtinybės į šias faktines aplinkybes atsižvelgti, sprendžiant dėl patirtų išlaidų būtinumo ir protingumo bei UAB „Omnitel“ pareigos jas atlyginti (CK 6.721 str. 1 d.). Darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju apeliantės reikalavimai nagrinėtini atlygintinų paslaugų teikimo sutartinių teisinių santykių kontekste.
Dėl UAB „Omnitel“ pareigos atlyginti protingas paslaugų teikėjo išlaidas už reklamos plokštumų nuomą
Apeliantė nagrinėjamoje byloje, be kitų reikalavimų, prašė priteisti iš atsakovės UAB „Omnitel“ išlaidas, kurių ji patyrė atsakovei nuo 2009 m. birželio 1 d. atsisakius reklamos ant spaudos kioskų, t. y. 142 167,23 Eur, kurie buvo sumokėti už reklaminių plokštumų nuomą UAB „Lietuvos spauda“ Vilniaus agentūrai, po to, kai ši, nesutikdama su vienašališku Reklamos paslaugų teikimo sutarties nutraukimu, tęsė sutartinių įsipareigojimų vykdymą nuo 2009 m. birželio 1 d. iki 2009 m. rugpjūčio 31 d. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-240/2012 buvo nustatytas prejudicinis faktas, jog nurodytu laikotarpiu atsakovės UAB „Omnitel“ reklama buvo ir toliau eksponuojama, t. y. šios apeliantės prašomos priteisti išlaidos iš esmės reiškia faktiškai atsakovei suteiktų paslaugų kainą (CPK 182 str. 2 p.).
Nagrinėjamą bylą kasacine tvarka išnagrinėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. vasario 26 d. nutartyje pažymėjo, jog CK 6.721 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl kitų protingų išlaidų, padarytų paslaugų teikėjo iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento, atlyginimo aiškintinos taip, kad joms gali būti priskirtos ir tokios išlaidos, kurių paslaugos teikėjas iki pranešimo apie sutarties nutraukimą dar nepatyrė, bet kurias, vykdydamas sutartį bei veikdamas pagal kliento nurodymus, įsipareigojo padengti ir tokio įsipareigojimo atšaukti nebegali. Dėl to, sprendžiant paslaugų teikėjo nuostolių, patirtų dėl sutarties nutraukimo, atlyginimo klausimą, reikia nustatyti, ar išlaidos susijusios su sutarties vykdymu, ar jų dydis pateisinamas, ar jas mokėdamas (įsipareigodamas mokėti) paslaugų teikėjas laikėsi sutarties nuostatų ir kliento nurodymų. Kasacinio teismo nurodymu, nagrinėjamoje byloje svarbu, ar apeliantės sudarytos Reklamos paslaugų teikimo sutarties sąlygos atitiko Sutartimi jai suteiktas savarankiškumo ir diskrecijos ribas, ar nebuvo nukrypta nuo atsakovės nurodymų, kas buvo atsakingas už Reklamos paslaugų teikimo sutarties parengimą, jų sąlygų (taip pat ir dėl sutarties galiojimo termino bei sutarties nutraukimo) nustatymą, ar sutarčių projektai buvo derinami ir kt. Ginčo sprendimui taip pat svarbi aplinkybė, kaip buvo nustatoma konkrečios Sutartyje nurodytos paslaugos teikimo trukmė, ar ji buvo derinama su apeliantės sudaromuose sandoriuose sutartais paslaugos teikimo terminais, kuriam laikotarpiui atsakovės tvirtinamose sąmatose buvo numatomos lėšos paslaugoms teikti. Kaip minėta, papildomų įrodymų šiais kasacinio teismo nurodytais klausimais byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia ginčą remdamasis byloje jau esančių įrodymų pagrindu.
Bylą apeliacine tvarka išnagrinėjusi teisėjų kolegija nenustatė, kad Sutarties šalys konkrečiu atveju būtų detalizavusios CK 6.721 straipsnio 1 dalyje numatytos kliento (atsakovės UAB „Omnitel“) teisės vienašališkai atsisakyti tam tikrų paslaugų teikimo tvarką bei papildomas tokio atsisakymo tvarkos taisykles (CPK 178 str.).
Byloje esančių duomenų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, jog nuo 2007 m. reklamos paslaugos ant UAB „Lietuvos spauda“ Vilniaus agentūros kioskų reklaminių plokštumų buvo teikiamos išimtinai atsakovės UAB „Omnitel“ produktams reklamuoti (t. II, b. l. 19-21). Atsakovės UAB „Omnitel“ elgesys patvirtina, kad ši aplinkybė jai buvo (turėjo būti) žinoma, kadangi atsakovė, nuspręsdama atsisakyti reklamos šiame žiniasklaidos kanale (Sutarties 2.1.2.2 p.), apeliantės UAB „Media House“ teiravosi konkrečiai ne dėl UAB „Omnitel“ reklamos ant spaudos kioskų nutraukimo, tačiau dėl pačios sutarties su UAB „Lietuvos spauda“ Vilniaus agentūra nutraukimo (t. I, b. l. 44, 46, 47).
Atsakovė taip pat suvokė, jog Reklamos paslaugų teikimo sutartis yra nutraukinėjama skubos tvarka ir jog dėl tokio nutraukimo apeliantei gali kilti papildomų neigiamų padarinių. Tą patvirtina atsakovės atstovo 2009 m. gegužės 6 d. elektroninis laiškas, kuriame atsakovė nurodo apeliantei, jog „nutraukinėjame abi sutartis skubos tvarka. <...> Idealu, kad už nukabinimą nereiktų mokėt“ (t. I, b. l. 44), taip pat elektroninis atsakovės ir apeliantės darbuotojų susirašinėjimas dėl Reklamos paslaugų teikimo sutarties nutraukimo sąlygų ir galimų sankcijų šią sutartį nutraukusiai šaliai (t. I, b. l. 45, 46). Reklamos ant spaudos kioskų įkainiai buvo žymiai didesni už reklamą kituose žiniasklaidos kanaluose (Sutarties 2.1.2.2 p.), todėl tai taip pat leido prognozuoti, jog šiai reklamai per trumpą laiką surasti kitą klientą gali būti sudėtinga, taip pat jog Reklamos paslaugų teikimo sutarties nutraukimas skubos tvarka gali nulemti papildomus neigiamus padarinius tiek ieškovei, tiek atsakovei.
Tarp šalių byloje nebuvo ginčo, jog reklamos biudžetai buvo peržiūrimi kas ketvirtį. Reklamos paslaugų teikimo sutarties 3.2 punktas numatė, jog UAB „Lietuvos spauda“ Vilniaus agentūra savo sąnaudomis apipavidalina priekines plokštumas vieną kartą į ketvirtį, o šonines plokštumas – vieną kartą į pusmetį (t. I, b. l. 40). Tokią faktiškai tarp šalių susiklosčiusią praktiką patvirtina ir UAB „Omnitel“ reklamos kalendoriai 2008 ir 2009 m., kuriuose reklama taip pat išdėstyta ketvirčiais (t. II, b. l. 22-23). Nesutikina su atsakovės UAB „Omnitel“ teiginiu, jog ji nežinojo, jog jos produktų reklama ant spaudos kioskų plokštumų buvo tęsiama ir po 2009 m. birželio 1 dienos, nuo kurios atsakovė UAB „Omnitel“ išreiškė norą skubos tvarka atsisakyti šios reklamos. Apeliantės ir atsakovės elektroninis susirašinėjimas patvirtina, jog apeliantė, prašydama surašyti raštą UAB „Lietuvos spauda“ Vilniaus agentūrai, informavo atsakovę, jog UAB „Lietuvos spauda“ nesutinka su vienašališku informavimu apie sutarties nutraukimą nuo nurodytos datos ir toliau laiko iškabintą reklamą bei siunčia sąskaitas (t. I, b. l. 55). Iš byloje esančio šalių susirašinėjimo taip pat matyti, kad atsakovė UAB „Omnitel“ davė nurodymą apeliantei nutraukti Reklamos paslaugų teikimo sutartį, prieš tai išsiaiškinusi jos sąlygas, įskaitant ir tai, kad ši sutartis terminuota bei jog už sutarties vienašališką nutraukimą UAB „Lietuvos spauda“ Vilniaus agentūra gali taikyti sankcijas (t. I, b. l. 45, 46, 48).
Ginčo šalys Sutarties 13.4.2 punkte numatė, jog bet kuri iš šalių gali vienašališkai nutraukti Sutartį prieš terminą apie tai raštu įspėjusi kitą šalį prieš 3 mėnesius iki nutraukimo. Sutarties 13.1 punktas numatė, jog Sutartis galioja nuo to momento, kai ją pasirašo abi šalys, ir galioja iki 2007 m. gruodžio 31 d., o jei per 30 kalendorinių dienų iki galiojimo termino pabaigos nebus pranešta raštu apie Sutarties nutraukimą, Sutarties galiojimas pratęsiamas vieniems kalendoriniams metams. Nepaisant to, kad nagrinėjamu atveju buvo nutraukta ne Sutartis, tačiau atsisakyta tik dalies jos pagrindu teikiamų paslaugų, tačiau teisėjų kolegija atsižvelgia, jog kainos prasme atsisakyta žymios dalies paslaugų, taip pat tokia sutartinė nuostata rodo, jog ginčo šalys vertino 3 mėnesių laikotarpį kaip protingą įspėjimo terminą.
Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, ypač į tai, jog reklama buvo planuojama ketvirčiais, o reklamos atsisakyta prieš pat kito ketvirčio pradžią, vertintina, jog mažiau nei vieno mėnesio įspėjimo terminas (atsakovė apie tai, kad nuo 2009 m. birželio 1 d. atsisako reklamos nuomos ant spaudos kioskų, pranešė apeliantei 2009 m. gegužės 20 d.), turint omenyje ir spaudos kioskų plokštumų nuomos reklamai kabinti kainą, nėra pakankamas, kad galėtų būti surastas kitas klientas reklamai ant UAB „Lietuvos spauda“ Vilniaus agentūros spaudos kioskų užsakyti arba imtasi kitų kompensacinių mechanizmų. Apeliantės direktorius R. R. paaiškino, kad Reklamos paslaugų teikimo sutarties sąlygos, nepaisant to, kad šalys šią sutartį pasirašė 2009 m. vasario 3 d. data (t. I, b. l. 40-43), buvo derinamos 2009 m. kovo mėnesį. Sutarties 2.1.1. punktas numatė, kad apeliantė parengia metinę strategiją, taip pat siūlo biudžetą metams (t. I, b. l. 13-18). Nors reklamos biudžeto patvirtinimo 2009 metams įrodymai į bylą pateikti nebuvo, tačiau teisėjų kolegija atsižvelgia į ankstesnių metų tarp šalių susiklosčiusią praktiką biudžetą planuoti metams, ką patvirtina 2008 metų biudžeto planas (t. II, b. l. 126-155), taip pat trečiųjų šalių nagrinėjamoje byloje duoti paaiškinimai apie atitinkamą verslo praktiką reklamos tarpininkų sektoriuje reklamos biudžetą planuoti metams, bei tai, jog priklausomai nuo įsipareigojimų termino, keičiasi ir reklamos įkainiai. Nagrinėjamu atveju Reklamos paslaugų teikimo sutartis taip pat buvo sudaryta metams, todėl nėra pagrindo spręsti, jog apeliantė, vykdydama Sutartį, nukrypo nuo atsakovės nurodymų ar peržengė Sutartimi jai suteiktas savarankiškumo ir diskrecijos ribas. Apeliantė, Reklamos paslaugų teikimo sutarties sąlygas derindama 2009 m. kovo mėnesį, negalėjo pagrįstai tikėtis, kad po šiek tiek daugiau nei mėnesio atsakovė UAB „Omnitel“ atsisakys reklamos plotų nuomos ant UAB „Lietuvos spauda“ Vilniaus agentūros spaudos kioskų, nors jau metų pradžioje galėjo numatyti galimus finansinius sunkumus savo veikloje.
Nesutiktina su atsakovės UAB „Omnitel“ argumentu, jog ieškovė neįrodė, kad ji sumokėjo už atsakovės produktų reklamą nuo 2009 m. birželio 1 d. iki 2009 m. rugpjūčio 31 d. UAB „Lietuvos spauda“ Vilniaus agentūrai, kadangi tokie duomenys yra Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-3298-232/2010, kurioje trečiuoju asmeniu dalyvavo ir atsakovė UAB „Omnitel“. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi nurodytoje civilinėje byloje UAB „Media House“ geranoriškai sumokėjus priteistas sumas buvo panaikintos jos turto atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 179 str. 3 d.).
Kaip jau minėta, apeliantės prašomas priteisti išlaidas sudaro jos faktiškai patirtos išlaidos atsakovės produktų reklamai, kurių, nepaisant jos protingų pastangų ir su UAB „Lietuvos spauda“ Vilniaus agentūra po 2009 m. birželio 1 d. vestų derybų dėl vienašališko Reklamos paslaugų teikimo sutarties nutraukimo (t. I, b. l. 55), nepavyko išvengti ar sumažinti, t. y. šios išlaidos sudaro faktiškai atsakovės gautą naudą. Nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta, kad ieškovė, sudarydama ir vykdydama Reklamos paslaugų teikimo sutartį, nukrypo nuo atsakovės nurodymų ar veikė nesilaikydama kliento interesų prioriteto principo. Tai, kad Reklamos paslaugų teikimo sutartyje apeliantė nenumatė vienašališko šios sutarties nutraukimo galimybės, neduoda pagrindo situacijos vertinti kitaip. Pirmiausia, Reklamos paslaugų teikimo sutartis buvo sudaryta vieneriems metams, t. y. neviršijant laikotarpio, kuriam yra planuojamas ir derinamas reklamos biudžetas. Antra, UAB „Lietuvos spauda“ Vilniaus agentūros elgesys po Reklamos paslaugų teikimo sutarties nutraukimo rodo, jog ši sutarties šalis neturėjo valios susitarti kitaip (numatyti sutartyje galimybę ją nutraukti anksčiau laiko).
Apibendrinus, vadovaudamasi kasacinio teismo nagrinėjamoje byloje pateiktais išaiškinimais, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliantės patirtos išlaidos už atsakovės produktų reklamą 2009 m. birželio 1 d. – 2009 m. rugpjūčio 31 d. ant spaudos kioskų plokštumų vertintinos kaip protingos išlaidos, kurių apeliantė negalėjo išvengti ir todėl CK 6.721 straipsnio 1 dalies pagrindu priteistinos iš atsakovės.
Dėl reikalavimo priteisti kitus nuostolius
Apeliantė nagrinėjamoje byloje iš atsakovės UAB „Omnitel“ taip pat prašė priteisti: 1) kitoje civilinėje byloje UAB „Lietuvos spauda“ Vilniaus agentūrai teismo priteistas ir apeliantės sumokėtas procesines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (41 116,32 Eur); 2) toje civilinėje byloje (abiejose instancijose) pačios apeliantės patirtas, taip pat iš jos UAB „Lietuvos spauda“ Vilniaus agentūrai ir valstybei priteistas ir jos atlygintas bylinėjimosi išlaidas (iš viso 10 459,84 Eur); 3) dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal UAB „Lietuvos spauda“ Vilniaus agentūros ieškinį apeliantės patirtus nuostolius (18 930,97 Eur); 4) 1,5 proc. dydžio komisinius nuo suteiktų paslaugų kainos, t. y. 2 132,51 Eur.
Kaip minėta, CK 6.721 straipsnio 1 dalies nuostatos numato pareigą vienašališkai atlygintinų paslaugų sutartį nutraukiančiam klientui sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento, t. y. turi būti įrodytas nuostolių dydis ir tai, jog juos nulėmė kliento sprendimas atsisakyti tolesnio paslaugų teikimo.
Žemesnės instancijos teismas
Kasacinio teismo 2016 m. vasario 26 d. nutarties, priimtos nagrinėjamoje byloje, 36 punkte pateiktu vertinimu, atsakovės atsiliepime į kasacinį skundą dėstoma pozicija, jog ieškovė veikė visiškai savarankiškai, negaudama jokių atsakovės nurodymų, savo rizika, sutartį su UAB „Lietuvos spaudos“ Vilniaus agentūra sudarė ne atsakovės, bet savo naudai, išnuomotuose lauko reklamai plotuose galėjo skelbti bet kokią reklamą, prieštarauja ne tik faktinėms bylos aplinkybėms, Sutarties nuostatoms (2.6, 2.7, 2.11, 2.13 punktams, kuriuose kalbama apie kliento nurodymų privalomumą ir jo kontrolės teisę), bet ir verslo logikai.
Reikalavimas priteisti procesines palūkanas, sumokėtas civilinėje byloje pagal UAB „Lietuvos spauda“ Vilniaus agentūra ieškinį tenkintinas. Byloje nustatyta, jog apeliantė Reklamos paslaugų teikimo sutartį nutraukė atsakovės nurodymu. Apeliantės ir atsakovės darbuotojų susirašinėjimas elektroniniais laiškais liudija, kad šalys bendravo atsisakydamos UAB „Lietuvos spaudos“ Vilniaus agentūros paslaugų, apeliantė derino savo veiksmus su atsakove ir po to, kai reklamos ant spaudos kioskų buvo atsisakyta ir tapo aišku, jog UAB „Lietuvos spauda“ Vilniaus agentūra su tokiu vienašališku sutarties nutraukimu nesutinka (t. I, b. l. 52). Atsakovė elektroniniame susirašinėjime išreiškė vertinimą, jog Reklamos paslaugų teikimo sutartis yra atlygintinų paslaugų teikimo sutartis, kuri gali būti bet kuriuo metu nutraukta (t. I, b. l. 53). Vėliau UAB „Lietuvos spauda“ Vilniaus agentūrai kreipusis į teismą dėl skolos ir negautų pajamų priteisimo iš UAB „Media House“, atsakovė UAB „Omnitel“ ir toliau palaikė UAB „Media House“ poziciją, jog Reklamos paslaugų teikimo sutartis vertintina kaip atlygintinų paslaugų sutartis (t. I, b. l. 59). Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad apeliantė dėjo protingas pastangas, siekdama ginčą su UAB „Lietuvos spauda“ Vilniaus agentūra išspręsti taikiai, t. y. veikė sąžiningai ir protingai, siekdama maksimalaus savo klientės – atsakovės UAB „Omnitel“, interesų užtikrinimo (t. I, b. l. 55). Apeliantės ir atsakovės darbuotojų elektroninis susirašinėjimas taip pat patvirtina, kad apeliantė įspėjo atsakovę apie tai, jog UAB „Lietuvos spauda“ Vilniaus agentūra nesutinka su vienašališku Reklamos paslaugų teikimo sutarties nutraukimu, kas suponuoja galimas papildomas išlaidas, sietinas su ginčo sprendimu teisme (t. I, b. l. 55). Civilinėje byloje pagal UAB „Lietuvos spauda“ Vilniaus agentūra ieškinį nėra nustatyta, kad apeliantė būtų piktnaudžiavusi procesu (CPK 95 str.). Apeliantė Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartį įvykdė netrukus nuo jos priėmimo, t. y. 2012 m. liepos 12 d. Todėl apeliantės prašomos priteisti toje byloje jos sumokėtos procesinės palūkanos laikytinos protingomis ir būtinomis išlaidomis, kurias nulėmė atsakovės nurodymo nutraukti Reklamos paslaugų teikimo sutartį vykdymas.
Tam, kad būtų pagrindas nagrinėjamoje byloje tenkinti apeliantės prašymą priteisti jos civilinėje byloje Nr. 2A-240/2012 pagal UAB „Lietuvos spauda“ Vilniaus agentūra ieškinį patirtas bylinėjimosi išlaidas, turėtų būti nustatytas jų dydis ir tai, kad jas nulėmė būtent atsakovės sprendimas atsisakyti reklamos ant spaudos kioskų.
Teisėjų kolegijos vertinimu, šis prašymas negali būti tenkinamas, nes bylinėjimosi išlaidas apeliantė patyrė ne, kaip ji nurodo, dėl atsakovės nurodymo vykdymo, o dėl to, kad nurodytoje byloje Nr. 2A-240/2012 nuspręsta tenkinti UAB „Lietuvos spauda“ Vilniaus agentūros ieškinį ir iš apeliantės kaip iš pralaimėjusios bylą šalies priteistos bylinėjimosi išlaidos. Šių apeliantės prašomų priteisti išlaidų priežastinis ryšys yra pernelyg nutolęs nuo atsakovės sprendimo atsisakyti reklamos, todėl šios išlaidos nepriteistinos.
Dėl tų pačių priežasčių apeliantės reikalavimas priteisti dėl laikinųjų apsaugos priemonių patirtus nuostolius netenkintinas kaip nepagrįstas.
Apeliantės prašomi priteisti komisiniai nuo atsakovei UAB „Omnitel“ suteiktų paslaugų kainos negali būti vertinami kaip protingos ir būtinos išlaidos, nulemtos atsakovės sprendimo atsisakyti reklamos ant spaudos kioskų CK 6.721 straipsnio 1 dalies prasme, o yra apeliantės negautos pajamos, todėl apeliantei neatlygintinos.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako kaip neturinčių esminės reikšmės ginčui išspręsti. Teismas pažymi, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 288, p. 20, par. 61).
Dėl ieškinio senaties termino reikalavimui atlyginti paslaugų teikėjo patirtas protingas išlaidas (CK 6.721 str. 1 d.)
Atsakovė UAB „Omnitel“ nagrinėjamoje byloje prašė taikyti sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimui atlyginti žalą, senaties termino eigos pradžią siedama su 2009 m. liepos – rugsėjo mėnesiais, kada apeliantei tapo žinoma, jog UAB „Lietuvos spauda“ Vilniaus agentūra ir toliau išrašo sąskaitas, nepaisydama reklamos plotų nuomos atsisakymo nuo 2009 m. birželio 1 d. Todėl, atsakovės nuomone, ieškinys, pareikštas 2013 m. spalio 17 d., yra pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą. Apeliantė nurodytą 3 metų ieškinio senaties terminą skaičiuoja nuo 2012 m. birželio 29 d., Lietuvos apeliaciniam teismui civilinėje byloje Nr. 2A-240/2012 nustačius UAB „Lietuvos spaudos“ Vilniaus agentūros žalos dydį ir įpareigojus apeliantę ją atlyginti.
Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartyje nagrinėjamai bylai pateiktais išaiškinimais, nustatant ieškinio senaties termino pradžios momentą, sužinojimo apie teisių pažeidimus, kuriais grindžiami skirtingi byloje reiškiami reikalavimai, momentas gali nesutapti. Apie ieškinio senaties termino pradžią (apeliantės sužinojimą apie pažeistas teises) spręstina būtent ginčo šalis siejančių santykių kontekste.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalis siejo atlygintinų paslaugų teikimo sutartiniai teisiniai santykiai. Būtent šiame kontekste teisėjų kolegija spręs dėl ieškinio senaties termino instituto taikymo. Vadovaujantis CK 6.721 straipsnio 1 dalimi, klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, tačiau privalo sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento. Nagrinėjamu atveju atsakovė UAB „Omnitel“ už paslaugas, suteiktas iki 2009 m. birželio 1 d., atsiskaitė, byloje dėl to ginčo nėra. Nagrinėjamoje byloje, be kitų reikalavimų, prašoma priteisti apeliantės išlaidas už reklamą, suteiktą 2009 m. birželio – rugpjūčio mėnesiais, t. y. prašoma priteisti tiesioginius nuostolius, patirtus jau po to, kai atsakovė atsisakė reklamos plotų nuomos ant spaudos kioskų. Atsižvelgus į kasacinio teismo formuojamą praktiką, jog kliento teisė atsisakyti jam teikiamų paslaugų yra besąlyginė, ji negali būti siejama su tam tikrų aplinkybių nustatymu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2007), darytina išvada, jog CK 6.721 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas vienas iš įstatymų nustatytų atvejų, kai turi būti atlyginama teisėtais veiksmais padaryta žala, kaip tai numato CK 6.246 straipsnio 3 dalis. Nepaisant to, kad kliento atsisakymas jam teikiamų paslaugų yra teisėtas veiksmas, jis sukelia pareigą atlyginti protingas paslaugų teikėjo dėl tokio atsisakymo patirtas išlaidas ir / arba išlaidas, kurių jis neišvengiamai patirs. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, teisėtais veiksmais padarytos žalos ar nuostolių atlyginimas yra vienas iš žalos kompensavimo būdų, bet tai nėra civilinė atsakomybė. Jų atlyginimas vykdomas tokiomis sąlygomis, kokios yra nustatytos įstatyme, bet ne civilinės atsakomybės sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009. Teismų praktika. 2009, 31).
Vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 8 dalimi, sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Nagrinėjamu atveju reikalavimas atlyginti paslaugų teikėjo protingas išlaidas CK 6.721 straipsnio 1 dalies pagrindu yra reikalavimas atlyginti tiesioginius nuostolius, todėl šiam reikalavimui taikytinas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.). Nesutiktina su apeliantės argumentu, jog nagrinėjamu atveju nustatant ieškinio senaties termino eigos pradžią reikalavimui priteisti reklamos nuo 2009 m. birželio 1 d. iki 2009 m. rugpjūčio 31 d. kainą, turėtų būti taikoma CK 1.127 straipsnio 4 dalies nuostata, jog iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento, t. y. nuo to momento, kai apeliantė įvykdė 2012 m. birželio 29 d., Lietuvos apeliacinio teismo nutartį kitoje byloje. Nustačius, kad ginčo šalis siejo atlygintinų paslaugų teikimo santykiai, darytina išvada, jog apeliantė, vykdydama 2012 m. birželio 29 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartį kitoje byloje, vykdė savo prievolę UAB „Lietuvos spauda“ Vilniaus agentūrai, todėl spręsti nagrinėjamu atveju esant regresinę prievolę nėra pagrindo. Apeliantės reikalavimas priteisti jai protingas išlaidas, patirtas dėl to, kad atsakovė UAB „Omnitel“ atsisakė paslaugų teikimo, kildinamas savarankiškais teisiniais pagrindais. Tokia apeliantės teisė konstatuotina egzistavusi jau tuo metu, kai apeliantei tapo žinoma, jog atsakovės reklama ant spaudos kioskų nėra nukabinta ir UAB „Lietuvos spauda“ Vilniaus agentūra nesutinka su vienašališku Reklamos paslaugų teikimo sutarties nutraukimu. Tai, jog apeliantė klydo savo santykius su UAB „Lietuvos spauda“ Vilniaus agentūra vertindama kaip atlygintinų paslaugų teikimo santykius, dėl ko manė turinti teisę bet kuriuo metu nutraukti Reklamos paslaugų teikimo sutartį, negali būti pagrindas nustatyti kitą ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžios momentą, bet yra aplinkybė, į kurią gali būti atsižvelgiama sprendžiant dėl pagrindų praleistam ieškinio senaties terminui atnaujinti buvimo. Byloje nustatyta, kad UAB „Lietuvos spauda“ Vilniaus agentūra 2009 m. rugsėjo 1 d. pranešimu informavo apeliantę apie tarp jų sudarytos sutarties nutraukimą nuo 2009 m. spalio 1 d. Todėl spręstina, kad vėliausiai nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. apeliantei buvo žinoma (turėjo būti žinoma) apie jos teisių pažeidimą (ieškinio senaties termino pradžia). Ieškinio senaties termino eiga kitam reikalavimui – prašymui priteisti civilinėje byloje Nr. 2A-240/2012 sumokėtų procesinių palūkanų išlaidas, skaičiuotina nuo 2012 m. birželio 29 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties nurodytoje byloje priėmimo dienos, kadangi tai yra neatsiejamai su teisminiu procesu susijęs reikalavimas (procesinių palūkanų skaičiavimo pradžia siejama su bylos iškėlimo teisme diena).
Pagal kasacinio teismo praktiką dėl aplinkybės, ar ieškinio padavimo metu buvo pasibaigęs senaties terminas, sprendžiama atsižvelgiant į tai, ar nebuvo aplinkybių, kurios sustabdė ar nutraukė ieškinio senaties eigą. Nagrinėjamu atveju apeliacine tvarka bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija CK 1.129 ir 1.130 straipsniuose numatytų ieškinio senaties termino sustabdymo ir nutraukimo pagrindų nenustatė. Apeliantė į teismą su ieškiniu kreipėsi 2013 m. spalio 15 d. Ieškinio senaties terminas reikalavimui priteisti procesines palūkanas ieškinio pareiškimo metu dar nebuvo pasibaigęs. Reikalavimas priteisti reklamos kainą pateiktas praleidus trejų metų ieškinio senaties terminą, kuris baigėsi 2012 m. rugsėjo 1 d. Atsakovė prašė taikyti ieškinio senaties terminą, todėl bylą nagrinėjantis teismas ex officio turi patikrinti ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti. Ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančiose teisės normose neįtvirtintas aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sąrašas; taip pat neįvardyti kriterijai, kuriais vadovaudamasis teismas turėtų spręsti dėl tokių aplinkybių buvimo. Kasacinio teisimo praktikoje pabrėžiama, kad teismas, spręsdamas svarbių priežasčių buvimo ar nebuvimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, šalies elgesį bei kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009; 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2009; 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012; kt.).
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovė UAB „Omnitel“ Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-3298-232/2010 pagal UAB „Lietuvos spauda“ Vilniaus agentūros ieškinį atsakovei UAB „Media House“ dėl nuomos mokesčio priteisimo ir nuostolių atlyginimo dalyvavo trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Nurodytoje civilinėje byloje UAB „Media House“ nuosekliai laikėsi pozicijos, jog UAB „Lietuvos spauda“ Vilniaus agentūros atžvilgiu turėtų atsakyti UAB „Omnitel“, t. y. apeliantės elgesys toje byloje nedavė pagrindo atsakovei UAB „Omnitel“ susiformuoti lūkesčiui, jog apeliantė jos atžvilgiu reikalavimų atsisako. Svarbu ir tai, jog UAB „Omnitel“ nurodytoje byloje palaikė UAB „Media House“ poziciją, jog Reklamos paslaugų teikimo sutarties šalių santykiai negali būti vertinami kaip nuoma, todėl sutartis galėjo būti nutraukta įspėjus prieš 1 mėnesį, kaip išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (t. I, b. l. 59, pirma pastraipa). Dar iki nurodytos bylos iškėlimo atsakovė UAB „Omnitel“, pasitelkusi teisininkus, išreiškė vertinimą, jog Reklamos paslaugų teikimo sutartis yra atlygintinų paslaugų sutartis, todėl gali būti bet kuriuo metu nutraukta (t. I, b. l. 53). Todėl vertintina, kad apeliantės elgesį operatyviai neįgyvendinus teisės į teisminę gynybą nagrinėjamu atveju iš dalies lėmė ir paties atsakovės UAB „Omnitel“ veiksmai. Teisėjų kolegija, vertindama ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių svarbumą, atsižvelgia ir į tai, kad apeliantė bandė kilusį ginčą su UAB „Omnitel“ išspręsti taikiai ikiteismine tvarka, pareikšdama 2013 m. birželio 26 d. pretenziją dėl nuostolių atlyginimo (t. II, b. l. 12-17), į kurią atsakovė atsakė 2013 m. liepos 23 d. raštu (t. I, b. l. 134-136). Svarbu ir tai, jog Lietuvos apeliaciniam teismui 2012 m. birželio 29 d. nutartimi išnagrinėjus civilinę bylą Nr. 2A-240/2012, buvo nustatytas faktas, jog visą laikotarpį nuo 2009 m. birželio 1 d. iki 2009 m. rugpjūčio 31 d. atsakovės UAB „Omnitel“ produktų reklama buvo eksponuojama ant UAB „Lietuvos spauda“ Vilniaus agentūros kioskų plokštumų, t. y. apeliantės prašomos priteisti išlaidos iš esmės yra faktiškai atsakovei UAB „Omnitel“ suteiktų paslaugų kaina (t. I, b. l. 70, 4 pastraipa). Įvertinus aptartų aplinkybių visumą, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju ieškinio senaties terminas atnaujintas kaip praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 1.131 str. 2 d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš viso 214 806,87 Eur sumą. Apeliacinės instancijos teismui priteisus ieškovei iš atsakovės 183 283,55 Eur, darytina išvada, kad patenkinti 85 procentai ieškinio reikalavimų, todėl proporcingai tarp šalių paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 2, 5 d.).
Ieškovė už ieškinį sumokėjo 11 417 Lt (3 306,59 Eur) žyminį mokestį (t. I, b. l. 12), pirmosios instancijos teisme turėtos išlaidos teisinėms paslaugoms apmokėti sudarė 4000 Lt (1 158,48 Eur) (t. 2, b. l. 178-181). Jos apėmė ieškinio, dubliko parengimą ir pateikimą teismui, atstovavimą teismo posėdžių metu. Prašymas pagrįstas išlaidas patvirtinančiais įrodymais, prašomos priteisti teisinių paslaugų išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nurodytų dydžių, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į patenkintą ieškinio reikalavimų proporciją, atitinkamai priteisia ieškovei iš atsakovės 85 procentus sumokėto žyminio mokesčio – 2 810,6 Eur, ir 984,71 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, iš viso – 3 795,31 Eur pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str.).
Atsakovė UAB „Omnitel“ byloje pateikė prašymą priteisti 3 630 Lt už 2013 m. spalio 21 d. atsiliepimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir atsiliepimo į ieškinį parengimą ir 2 117,5 Lt už tripliko parengimą, iš viso – 5 747,5 Lt (1 664,59 Eur). Prašymas pagrįstas išlaidas patvirtinančiais įrodymais (t. II, b. l. 28-32). Tačiau atsakovės prašomos priteisti 3 630 Lt išlaidos teisinėms paslaugoms apmokėti viršija Rekomendacijų 8.15 punkte numatytą maksimalų priteistiną užmokestį už kitą dokumentą, kuriame rašytinio proceso metu pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, ir 8.2 punkte numatytą maksimalų priteistiną užmokestį už atsiliepimą į ieškinį (iš viso maksimali priteistina suma pagal Rekomendacijų 8.15 ir 8.2 punktus sudaro 3 500 Lt), todėl mažintinos iki 3 500 Lt (1 013,67 Eur). Atsakovės prašomos priteisti 2 117,5 Lt išlaidos už tripliko parengimą viršija Rekomendacijų 8.3 punkte numatytą maksimalų priteistiną užmokestį už tripliko parengimą (1 750 Lt, t. y. 506,84 Eur), todėl mažintinos iki 506,84 Eur. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į atmestų ieškinio reikalavimų proporciją, atitinkamai priteisia atsakovei iš ieškovės 15 procentų – 228,08 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str.).
Ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 8 563 Lt (2 480,02 Eur) žyminį mokestį (t. III, b. l. 41). Ieškovės apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteistini 85 procentai sumokėto žyminio mokesčio – 2 108,02 Eur. Nagrinėjant bylą pirmą kartą apeliacinės instancijos teisme ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių turėtas išlaidas teisinėms paslaugoms apmokėti.
Atsakovė nagrinėjant bylą pirmą kartą apeliacinės instancijos teisme, patyrė 726 Eur išlaidų teisinėms paslaugoms apmokėti už 2014 m. rugsėjo 30 d. atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (t. III, b. l. 57-59). Šios išlaidos mažintinos, nes viršija maksimalų Rekomendacijų 8.11 punkte numatytą priteistino užmokesčio už atsiliepimą į apeliacinį skundą dydį – 1 500 Lt (434,43 Eur), iki 434,43 Eur. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į atmestų ieškinio reikalavimų proporciją, atitinkamai priteisia atsakovei iš ieškovės 15 procentų – 65,16 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti nagrinėjant bylą pirmą kartą apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str.).
Ieškovė už kasacinį skundą sumokėjo 2 480 Eur žyminį mokestį (t. III, b. l. 94). Atsižvelgiant į tai, kad kasacinės instancijos teismas panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį ir bylą perdavė apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis ieškovei priteistinas atsižvelgiant į galutinį bylos rezultatą, t. y. 85 procentus patenkintų ieškinio reikalavimų, ir sudaro 2 108 Eur. Nagrinėjant bylą kasacinės instancijos teisme ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių turėtas išlaidas teisinėms paslaugoms apmokėti.
Atsakovė nagrinėjant bylą kasacinės instancijos teisme patyrė 1 167,65 Eur išlaidų teisinėms paslaugoms apmokėti už 2014 m. spalio 21 d. atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą (t. III, b. l. 121-123). Šios išlaidos mažintinos, nes viršija maksimalų Rekomendacijų 8.14 punkte numatytą priteistino užmokesčio už atsiliepimą į kasacinį skundą dydį – 599,51 Eur (2070 Lt), iki 599,51 Eur. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į atmestų ieškinio reikalavimų proporciją, atitinkamai priteisia atsakovei iš ieškovės 15 procentų – 89,93 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti nagrinėjant bylą kasacinės instancijos teisme (CPK 93 str.).
Antrą kartą bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme apeliantė (ieškovė) nepateikė įrodymų, patvirtinančių turėtas išlaidas teisinei pagalbai apmokėti. Atsakovės 2016 m. gegužės 9 d. teismui pateiktas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra pateiktas jau po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, t. y. po 2016 m. balandžio 28 d. CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog advokato išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Atsakovė 2016 m. gegužės 9 d. prašyme nenurodė jokių priežasčių, kodėl toks prašymas nebuvo pateiktas anksčiau. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, šis atsakovės prašymas netenkintinas.
Tokiu atveju ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos šioje byloje sudaro 8 011,33 Eur, o atsakovei iš ieškovės – 383,17 Eur. Vadovaujantis ekonomiškumo ir operatyvumo principais, atsakovei iš ieškovės priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (383,17 Eur) įskaitoma į ieškovei iš atsakovės priteistiną sumą (8 011,33 Eur), ir šia dalimi mažintina ieškovei iš atsakovės priteistina bylinėjimosi išlaidų suma. Tokiu atveju ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos sudaro 7 628,16 Eur (CPK 93 str.).
Pirmosios instancijos teisme su procesinių dokumentų įteikimu susijusios išlaidos sudarė 66,09 Lt (19,14 Eur). Kasaciniame teisme tokių išlaidų buvo 7,14 Eur (t. III, b. l. 134). Apeliacinės instancijos teisme su procesinių dokumentų įteikimu susijusios išlaidos sudarė 4,08 Eur. Bendra su procesinių dokumentų įteikimu susijusi išlaidų suma sudaro 30,36 Eur. Tokiu atveju proporcingai patenkintų reikalavimų daliai 25,81 Eur šių išlaidų priteistini valstybei iš atsakovės, o proporcingai atmestų reikalavimų daliai 4,55 Eur šių išlaidų priteistini valstybei iš ieškovės.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Media House“ (įmonės kodas: 111707070) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Omnitel“ (įmonės kodas: 110305282) 183 283,55 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt tris tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt tris eurus penkiasdešimt penkis euro centus) nuostolių atlyginimo ir 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą – 183 283,55 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme (2013 m. spalio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Media House“ (įmonės kodas: 111707070) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Omnitel“ (įmonės kodas: 110305282) 7 628,16 Eur (septynis tūkstančius šešis šimtus dvidešimt aštuonis eurus šešiolika euro centų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti pašto išlaidas valstybei: 25,81 Eur (dvidešimt penkis eurus aštuoniasdešimt vieną euro centą) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Omnitel“ (įmonės kodas: 110305282), 4,55 Eur (keturis eurus penkiasdešimt penkis euro centus) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Media House“ (įmonės kodas: 111707070).