Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Jurgio Kiškio ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo T. C. įstatyminio atstovo N. C. ir atstovo advokato Mindaugo Vasiliausko bei nuteistojo D. S. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 1 d. nuosprendžio, kuriuo:

D. S. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 6 mėnesiams.

D. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktas galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o, pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina.

E. K., vadovaujantis BK 93 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymą ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta.

Vadovaujantis BK 93 straipsnio 2 dalimi, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktais, skirtos auklėjamojo poveikio priemonės – elgesio apribojimas 6 mėnesiams, įpareigojant E. K. būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., taip pat, tęsti mokslą.

E. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta galioti iki nuosprendžiu vykdymo, o, pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikintina.

Tuo pačiu nuosprendžiu nukentėjusiojo nepilnamečio T. C. atstovo pagal įstatymą N. C. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir T. C. naudai priteista solidariai iš kaltinamojo D. S. ir kaltinamojo E. K., o jam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų padarytai žalai atlyginti, iš E. K. atstovės pagal įstatymą S. C., nustatant, kad ši jos pareiga pasibaigia E. K. sulaukus pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti, 500 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, šias lėšas uzufrukto teise pavedant valdyti nukentėjusiojo atstovui pagal įstatymą N. C..

Iš kaltinamųjų D. S. ir E. K. priteista 600 Eur lygiomis dalimis, t. y. po 300 Eur, nukentėjusiajam N. C. advokato paslaugoms apmokėti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. K. (toliau – ir E. K.), vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalimi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymą, taip pat, D. S. (toliau – ir D. S.) pagal BK 180 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2020 m. spalio 30 d., apie 14 val. 20 min., krepšinio aikštelėje, adresu: (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, bendrais veiksmais grasindami panaudoti fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, o būtent: D. S. ir E. K. stovint prie nukentėjusiojo T. C. bei grasinant suspardyti, reikalavo atiduoti mobilaus ryšio telefoną ,,Redmi Note 9“, IMEI (duomenys neskelbtini), 179 Eur vertės, T. C. telefoną davus, jo atgal negrąžino, tokiais bendrais veiksmais pagrobė T. C. naudojamą, jo tėvui N. C. priklausantį mobilaus ryšio telefoną, taip padarydami N. C. 179 Eur turtinę žalą.

2. Kauno apylinkės teismas 2021 m. spalio 1 d. dienos nuosprendyje konstatavo, kad kaltinamieji svetimą, nepilnamečio T. C. tėvui priklausantį turtą – mobiliojo ryšio telefoną, pagrobė plėšimo būdu ir tokie jų veiksmai atitinka BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį. Skirdamas bausmę D. S. teismas atsižvelgė į tai, kad kaltinamasis D. S. yra teisiamas jau septintą kartą, ankstesniais nuosprendžiais jis buvo nuteistas ir už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, jo elgesiui būdingas tam tikras modelis, be to, anksčiau jam ne kartą buvo skirtas bausmės vykdymo atidėjimas. Teismas taip pat pažymėjo, kad naują nusikalstamą veiką D. S. atliko lygtinio paleidimo laikotarpiu, todėl sprendė, kad BK 41 straipsniu numatyti bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus kaltinamajam D. S. laisvės atėmimo bausmę. Atitinkamai sprendimą sumažinti priteistinas proceso išlaidas teismas motyvavo nukentėjusiajam teiktų teisinių paslaugų apimtį, proceso teisme trukme, bylos apimtimi, kaltinamųjų turtine padėtimi.

5. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis D. S. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, o nukentėjusiojo atstovų apeliacinį skundą atmesti. Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės E. K. gynėjas advokatas nukentėjusiojo atstovų apeliacinį skundą taip pat prašė atmesti. Prokurorė nuteistojo D. S. skundą dėl per griežtos jam paskirtos bausmės prašė atmesti, o nukentėjusiojo atstovų apeliacinį skundą tenkinti kaip pagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. S. apeliacinis skundas atmestinas. Nukentėjusiojo T. C. įstatyminio atstovo N. C. ir atstovo advokato Mindaugo Vasiliausko apeliacinis skundas tenkinamas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą pateikė nukentėjusiojo atstovai bei nuteistasis D. S.. Nukentėjusiojo atstovai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu sumažinti priteistinų proceso išlaidų dydį, tuo tarpu nuteistojo apeliaciniame skunde prašoma paskirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį ir baudžiamąją bylą, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 1 d. nuosprendis yra keistinas dėl netinkamai išspręsto proceso išlaidų klausimo (BPK 328 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

7. Dėl D. S. paskirtos bausmės.

8. Teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, patikrinusi bylą pagal nuteistojo D. S. apeliacinį skundą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam D. S. paskyrė baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančią, tinkamai individualizuotą, adekvačią padarytam nusikaltimui ir jo asmenybei bei teisingą bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta, bei pagrįstai neatidėjo jam paskirtos bausmės vykdymo.

9. Spręsdamas skirtinos bausmės klausimą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas bausmę skiria įvertinęs šių aplinkybių visumą, kadangi pagal kasacinio teismo praktiką, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87-976/2020). Remiantis bausmių skyrimo taisyklėmis, konkrečią bausmę teismas skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat, skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

10. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-487/2020).Atkreiptinas dėmesys, kad spręsdamas skirtinos bausmės klausimą teismas siekia įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-57-648/2021). Teismas turi nuspręsti, kuri iš sankcijoje numatytų bausmių ir koks tokios bausmės dydis pasieks visus bausmei keliamus tikslus ir užtikrins jos paskirtį.

11. Nagrinėjamoje byloje D. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje. Už šio nusikaltimo padarymą asmeniui gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių: areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu D. S. skyrė 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurią, pritaikęs BK 64¹ straipsnį, sumažino vienu trečdaliu, paskirdamas 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Spręsdamas dėl D. S. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio, pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad D. S. tiesiogine tyčia padarė vieną baigtą apysunkį nusikaltimą. Teismas nustatė vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kaip numatyta baudžiamajame įstatyme, skiriant bausmę buvo analizuojami bei vertinami ir nuteistojo asmenybę charakterizuojantys duomenys – D. S. teisiamas septintą kartą, jo teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Jis iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinį paleidimą paleistas 2020 m. liepos 7 d., tačiau jau 2020 m. spalio 14 d. vėl nusikalto – padarė šioje byloje įrodytą nusikalstamą veiką. Teismas pažymėjo, kad D. S. anksčiau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė.

12. Apeliaciniame skunde prašymas skirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimo bausmės atlikimu, iš esmės motyvuojamas apelianto jaunu amžiumi, pažadu daugiau nebenusikalsti bei tvirtinimu, kad atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą jis atlygins padarytą žalą, įsidarbins, padės auginti mažametį vaiką, tačiau šie argumentai neatsveria aukščiau paminėtų didesnį jo asmenybės pavojingumą rodančių aplinkybių. Paminėtina ir tai, kad, nors nuteistasis iš įkalinimo įstaigos buvo paleistas 2020 m. liepos 7 d., tačiau oficialiai įsidarbino ir dirbo tik 2 savaites – nuo 2021 m. gruodžio 16 d. iki 31 d. Minėtos aplinkybės leidžia spręsti, jog apelianto teiginiai dėl įsidarbinimo ir žalos atlyginimo laikytini deklaratyviais, juolab, kad byloje nėra jokių duomenų, kad jis būtų atlyginęs bent nedidelę dalį padarytos žalos.

13. Kaip jau minėta aukščiau, nuteistasis anksčiau ne kartą teistas, tame tarp ir už analogiškas nusikalstamas veikas, už ką jam paskiriamos bausmės vykdymas ne kartą buvo atidėtas, o vėliau ne kartą skirtos, be kita ko, ir realios laisvės atėmimo bausmės. D. S. baustas ir administracine tvarka už šiukščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtų baudų nėra sumokėjęs. Teisėjų kolegija taip pat atsižvelgia į tai, kad po šios nusikalstamos veikos (2021 m. spalio 30 d.) D. S., būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis, vairavo transporto priemonę, už ką jam paskirta dar viena nuobauda, kurios nuteistasis taip pat nėra įvykdęs.

14. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartų aplinkybių visuma patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, jog D. S. nusikalto ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų. Pastebėtina, kad ankstesniais nuosprendžiais ne kartą skirta griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas jai keliamų tikslų nepasiekė. Realios įtakos apeliantui neturi ir turtinio pobūdžio sankcijos, kadangi pastarasis ne kartą baustas administracine tvarka, tačiau paskirtų baudų nemokėjo, o ignoruodamas jam skiriamas nuobaudas, toliau darė tiek nusikalstamas veikas, tiek administracinius nusižengimus, kas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį kaip asmenį, kuris nėra linkęs kritiškai vertinti savo netinkamo elgesio, linkęs daryti teisės pažeidimus ir vengia šį gyvenimo būdą keisti. Atsižvelgdama į tai, kad skiriamos bausmės ir nuobaudos savo prevencinių tikslų nepasiekia, nesulaiko jo nuo naujų nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų darymo, teisėjų kolegija sprendžia, kad švelnesnės bausmės ar alternatyvi baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo forma – bausmės vykdymo atidėjimas, nebus pakankamos sulaikyti nuteistąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, apriboti šiam galimybę daryti naujas veikas bei pastarąjį nubausti, o pastarojo resocializacija, mažinant nusikalstamų veikų recidyvą, galima tik atliekant realią laisvės atėmimo bausmę. Taigi, nagrinėjamu atveju, nėra teisinio pagrindo teigti, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti paskiriant švelnesnę bausmę ar atidedant jos vykdymą.

15. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam paskyrė griežčiausią – laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis, nepaisant byloje nustatytos vienos atsakomybę sunkinančios aplinkybės bei neigiamai nuteistąjį charakterizuojančių teistumų, nesiekia šios bausmės rūšies vidurkio ir yra artimas minimaliam. Paskirta bausmė atitinka bausmės paskirtį ir nėra per griežta, todėl jos keisti ar atidėti jos vykdymą nėra teisinio pagrindo.

16. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad D. S., anksčiau pritaikius BK 92 straipsnio nuostatas, bausmės vykdymas buvo atidėtas net 3 kartus tačiau jis teismo jam išreikšto pasitikėjimo nepateisindavo ir vėl nusikalsdavo. Kaip minėta, apeliantas padarė apysunkį tyčinį kvalifikuotą nusikaltimą nuosavybei, sunkinančiomis aplinkybėmis – veikdamas bendrininkų grupėje, taip pat būdamas daug kartų teistas už analogiškų nusikaltimų padarymą, be kita ko, baustas ir administracine tvarka, nusikaltimas padarytas praėjus vos keliems mėnesiams po to, kai D. S. buvo paleistas iš pataisos įstaigos, taikant jam lygtinį paleidimą taigi, šios rūšies nusikalstamų veikų darymas nelaikytinas atsitiktiniu. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek nusikaltimo padarymo aplinkybės, tiek kaltininko asmenybė rodo tai, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės ir atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

17. Dėl nukentėjusiajam priteistų proceso išlaidų.

18. Iš nukentėjusiojo atstovų pateikto apeliacinio skundo matyti, kad apeliantai nesutinka su nukentėjusiajam priteistos proceso išlaidų sumos dydžiu. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino išlaidų advokato darbui apmokėti dydį nuo 1210 eurų iki 600 eurų, neatsižvelgė į realias advokato darbo sąnaudas, suteiktą pagalbą bei neįvertino, jog teisinė pagalba buvo teikiama tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog šie skundo argumentai pagrįsti.

19. Apylinkės teismas nagrinėjamoje byloje, priimdamas sprendimą sumažinti priteistinų proceso išlaidų sumą, atsižvelgė į nukentėjusiajam teiktų teisinių paslaugų apimtį, proceso teisme trukmę, tai, kad byla nėra didelės apimties, kaltinamųjų turtinę padėtį, sprendė, kad nukentėjusiojo patirtų išlaidų advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti suma turi būti mažintina iki 600 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios teismo išvados nepakankamai motyvuotos ir nepagrindžia sprendimo sumažinti nukentėjusiojo prašomas priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

20. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-272/2011, 2K-605/2011, 2K-687/2012 ir kt.). Teismų praktikoje taip pat yra pasisakyta, jog apeliaciniame skunde paminėtos Rekomendacijos reglamentuoja proceso išlaidų atlyginimą civilinėse bylose ir yra tik rekomendacinio pobūdžio (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis byloje Nr.1A-1039-495/2011, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-180/2012). Analogišką išvadą galima daryti ir iš vėlesnių Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių, kuriose pasisakyta jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatos, reglamentuojančios išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą ir nukreipiančios į apylinkės teismo nurodytas Rekomendacijas, yra taikomos tada, kai tokių išlaidų atlyginimo nereglamentuoja BPK normos, pavyzdžiui, sprendžiant išlaidų iš civilinio atsakovo priteisimo klausimą (2K-428-788/2016). Baudžiamosiose bylose išlaidų advokato pagalbai apmokėti klausimas sprendžiamas vadovaujantis BPK normomis, įvertinus konkrečias bylos aplinkybes – atstovavimo apimtį, proceso sudėtingumą, nagrinėjimo trukmę, reikalingas teisines paslaugas.

21. Nagrinėjamoje byloje, kolegijos vertinimu, nukentėjusiojo nurodytos proceso išlaidos advokato pagalbai pamokėti nebuvo aiškiai per didelės ar akivaizdžiai neproporcingos suteiktoms paslaugoms bei atliktam darbui. Kaip matyti, nukentėjusysis buvo konsultuotas ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusiojo atstovė taip pat dalyvavo atliekant parodymų patikrinimą vietoje, atliko susipažinimą su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Byloje taip pat buvo pateiktas civilinis ieškinys. Nors jis ir yra standartinės formos, tačiau jį paruošti reikalingas laikas ne tik formaliai surašyti, bet ir surinkti visą reikalingą informaciją, dokumentus. Be to, nustatyta, jog nukentėjusiojo atstovė dalyvavo 2021 m. rugsėjo 3 d. ir 2021 m. rugsėjo 14 d. teisiamuosiuose posėdžiuose, proceso dalyviams pateikė klausimus, sakė baigiamąją kalbą. Už visa tai nepilnamečio nukentėjusiojo įstatyminis atstovas advokatei sumokėjo 1210 eurų (3 t., b. l. 72). Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiojo patirtos išlaidos – 1210 eurų advokato paslaugoms apmokėti, nelaikytinos neproporcingai didelėmis ir nuteistųjų turtinė padėtis, kurią teismas pagrįstai nevertino kaip sunkią, nesuteikia pagrindo jų mažinti.

22. Apibendrinant konstatuojama, jog apylinkės teismas nepagrįstai sumažino nukentėjusiojo prašomą priteisti sumą atlyginti išlaidas, kurios buvo skirtos advokato pagalbai apmokėti, todėl šioje dalyje nuosprendis keistinas (BPK 328 straipsnio 4 punktas), priteisiant iš D. S. ir E. K. 1210 Eur išlaidų, turėtų advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo atstovo, paslaugoms apmokėti lygiomis dalimis.

23. Apeliaciniame nukentėjusiojo atstovų skunde taip pat prašoma priteisti iš nuteistųjų patirtas proceso išlaidas apeliacinės instancijos teisme, kurios sudaro 605 Eur (3 t., b. l. 140).

24. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, jog nukentėjusysis neturi specialių teisinių žinių, todėl jam kokybiškai ir tinkamai ginti savo interesus teisme yra keblu, o taip pat įvertinusi skunde ginčijamų klausimų kiekį bei pobūdį, atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo ir nukentėjusiojo atstovų apeliacinius skundus, į šių skundų nagrinėjimo rezultatą, o taip pat įvertinusi tai, jog nukentėjusiojo atstovų apeliacinis skundas yra pagrįstas ir yra tenkintas, sprendžiama, jog prašoma priteisti suma – 605 Eur nėra per didelė ir turi būti priteista visa apimtimi iš nuteistųjų.

25. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Nuteistajam D. S. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinktas gynėjas Gintaras Platūkis. Apeliacinės instancijos teisme 2021 m. gruodžio 14 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad už nuteistajam D. S. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 126,73 eurų išlaidų (3 t., b. l. 165).

26. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinus valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, apeliacinio proceso trukmę, teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybės už nuteistajam suteiktą teisinę pagalbą patirta ir prašoma išieškoti išlaidų suma yra protinga ir atitinka nuteistojo turtinę padėtį. Prašoma priteisti proceso išlaidų suma yra reali ir pagrįsta rašytiniais duomenimis, todėl ji išieškotina iš nuteistojo D. S. (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Nuteistojo D. S. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 1 d. nuosprendį pakeisti.

Iš kaltinamųjų D. S. ir E. K. priteistas proceso išlaidas, skirtas advokato paslaugoms apmokėti, padidinti iki 1210 Eur, nurodant, kad jos turi būti sumokėtos lygiomis dalimis, t. y. po 605 Eur.

Kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti.

Išieškoti iš D. S. 126,73 eurų valstybės naudai suteiktos antrinės teisinės pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Priteisti nukentėjusiojo įstatyminiam atstovui N. C. iš nuteistųjų D. S. ir E. K. lygiomis dalimis, t. y. po 302,50 eurų, išlaidų, patirtų advokato paslaugoms apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.