Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. E. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo K. E. skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė S. S., M. E., J. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Suinteresuotas asmuo antstolė S. S. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalyje numatytais terminais išnagrinėjo pareiškėjo skundą, patvarkymu patenkino dalį skundo: patenkino skundo dalį dėl apribojimų panaikinimo, netenkino skundo dalies dėl prašymo panaikinti antstolės patvarkymą dėl išlaikymo išieškojimo ir įpareigoti antstolę perskaičiuoti periodinių išmokų indeksacijos sumą už paskutinius penkerius metus iki vykdomojo rašto pateikimo dienos ir kartu su vykdomąja byla perdavė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui. Patvarkyme, kuriuo netenkino skundo dalies nurodė, jog CPK 606 straipsnis, kuriuo remiasi pareiškėjas, reglamentuoja vykdomųjų dokumentų pateikimo vykdyti bendruosius terminus, kurie nieko bendro su periodinių išmokų indeksavimu neturi. Remdamasi CPK 606 straipsnio 2 dalimi, nurodė, jog vykdomųjų dokumentų, kai prašoma išieškoti išlaikymą ar periodines išmokas, pateikimui vykdyti nėra taikomas 5 metų terminas. Papildomai nurodė, jog pateikdama vykdomąjį dokumentą vykdyti išieškotoja nurodė, jog išlaikymo skola neindeksuota nuo pat išlaikymo paskyrimo. Antstolė, vykdydama vykdomojo dokumento reikalavimus indeksuoti išlaikymo sumą, gavusi informaciją iš ieškotojos, atliko periodinių išmokų indeksavimą šį klausimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Faktinė vykdomosios bylos medžiaga patvirtina ir įrodo, jog visi antstolės atlikti procesiniai veiksmai, priimti procesiniai sprendimai atitinka imperatyvius vykdomojo rašto reikalavimus ir antstolės procesinę veiklą reglamentuojančius teisės aktus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Kadangi apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas, kiek pagrįsti apeliantės argumentai dėl absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas pasisakys vėlesnėje nutarties dalyje (CPK 329, 338 straipsniai).

6. Iš rašytinės bylos medžiagos nustatytos tokios toliau nurodomos aplinkybės. Antstolė S. S. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0184/23/00003, pradėtą pagal Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų vykdomąjį raštą dėl išlaikymo išieškojimo iš skolininko K. E. išieškotojai M. E. (patvarkyme priimti vykdomąjį dokumentą nurodyta 2 218,45 Eur skola ir 101 Eur / mėn. fiksuotas mokėjimas nuo 2012 m. gegužės 1 d.) Atlikdama vykdymo veiksmus antstolė kreipėsi į išieškotojos atstovę pagal įstatymą J. J., prašydama pateikti duomenis apie gautą išlaikymo sumą. Iš pateikto susirašinėjimo turinio matyti, jog išieškotoja pateikė duomenis, kad nuo 2012 m. birželio mėn. gavo 115 įmokų, iš viso – 11 657,55 Eur. Antstolė 2023 m. sausio 9 d. patvarkymu dėl išlaikymo išieškojimo Nr. S1h-547 pareikalavo skolininko darbdavio iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų išskaityti periodinę išmoką kiekvieną mėnesį, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, nurodė, jog iki 2022 m. sausio 1 d. išlaikymo įsiskolinimas sudaro 2 218,45 Eur ir, kol bus padengtas įsiskolinimas, pareikalavo išskaityti 50 proc. iš skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalų mėnesio atlyginimą (toliau – MMA), ir 30 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios MMA, bet ne mažiau nei 127 Eur kiekvieną mėnesį. 2023 m. sausio 9 d. priimtas nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas iš skolininko vardu atidarytos banko sąskaitos. Antstolės kontoroje 2023 m. sausio 13 d. gauti skolininko banko sąskaitos išrašai su duomenimis apie vaikui pervestas išlaikymo sumas. Skolininkas 2023 m. sausio 16 d. prašymu prašė perskaičiuoti iš jo išieškomą sumą, jo nuomone, indeksuojama suma yra per didelė, prašė leisti skolą mokėti dalimis. Remdamasi skolininko pateiktais banko sąskaitos išrašais, antstolė apskaičiavo, jog nuo 2012 m. kovo 18 d. iki 2022 m. gruodžio 22 d. išieškotojai vaiko išlaikymui pervesta 13 120,06 Eur suma. Išieškotoja su antstolės skaičiavimu sutiko. Antstolė 2023 m sausio 18 d. patvarkymu dėl patvarkymo patikslinimo Nr. S1h-1241 nutarė patikslinti 2023 m. sausio 9 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S1h-547, nustatydama, kad išlaikymo įsiskolinimas iki 2023 m. sausio 1 d. yra 755,94 Eur, kitas patvarkymo dalis paliko nepakeistas.

7. Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, prašė panaikinti jo turtui pritaikytą areštą, panaikinti antstolės patvarkymą dėl išlaikymo išieškojimo ir įpareigoti antstolę perskaičiuoti periodinių išmokų indeksacijos sumą už paskutinius penkerius metus iki vykdomojo rašto pateikimo vykdyti dienos. Antstolė pareiškėjo skundo dalį dėl turto arešto panaikinimo patenkino, nesutiko su pareiškėjo skundo dalimi dėl reikalavimo perskaičiuoti periodinių išmokų indeksavimo sumą už paskutinius penkerius metus ir skundą dėl šios dalies perdavė nagrinėti teismui. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo netenkino. Pareiškėjas skundžia šią pirmosios instancijos teismo nutartį ir prašo įpareigoti antstolę perskaičiuoti periodinių išmokų indeksacijos sumą už paskutinius penkerius metus iki vykdomojo rašto pateikimo vykdyti dienos. Taigi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje kilo ginčas dėl periodinių išmokų indeksavimo sąlygų.

8. Vykdymo procesą reglamentuojančios teisės aktų nuostatos numato, jog vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymo nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju antstolė vykdymo veiksmus atlieka pagal 2022 m. gruodžio 16 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl išlaikymo vaikui periodinėmis išmokomis išieškojimo. Iš vykdomojo rašto turinio matyti, jog pareiškėjas K. E. įsipareigojo dukters M. E. išlaikymui mokėti nuo 2012 m. gegužės 1 d. po 350 Lt per mėnesį iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo sumą iki einamojo mėnesio paskutinės dienos pervesdamas į J. E. nurodytą sąskaitą.

9. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pagal Civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.192 straipsnio 1 dalį, tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. CK 3.3 straipsnio, reglamentuojančio šeimos santykių teisinio reglamentavimo principus, 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, o viena iš jo įgyvendinimo užtikrinimo priemonių nustatyta CK 3.208 straipsnyje, pagal kurį, jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas periodinių išmokų indeksavimo ypatumus, yra nurodęs, kad siekdamas apsaugoti vaiko, kuriam yra priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, interesus, t. y. kad jam teismo sprendimu atitinkamam laikotarpiui priteistas išlaikymas turėtų tokią pačią perkamąją galią kaip ir teismo sprendimo priėmimo metu, įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs priteisto periodinėmis išmokomis išlaikymo indeksavimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2010).

10. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 patvirtinto Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo (toliau – aprašas) 2 punktu, indeksavimas – periodinių išmokų, nustatytų fiksuotu dydžiu (pinigais), perskaičiavimas siekiant visiškai ar iš dalies kompensuoti dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastas pajamas. Periodinės išmokos indeksuojamos atsižvelgiant į praėjusių metų gruodžio mėnesio, palyginti su ankstesnių metų gruodžio mėnesiu, vartotojų kainų indeksą (toliau vadinama – kainų indeksas), kurį apskaičiuoja ir paskelbia Lietuvos statistikos departamentas. Periodinės išmokos indeksuojamos, kai kainų indeksas lygus 101 arba didesnis (aprašo 3 punktas). Periodinės išmokos indeksuojamos kartą per metus einamųjų metų vasario mėnesį (aprašo 4 punktas). Remiantis Aprašo 9 punktu, skolininkas, mokantis periodines išmokas savo noru, privalo pats indeksuoti periodines išmokas. Jei skolininkas nevykdo pareigos indeksuoti periodines išmokas, teismo sprendimas, kuriuo priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, gali būti pateikiamas vykdyti antstoliui. Pagal aprašo 8 punktą, periodines išmokas indeksuoja teismo sprendimą, kuriuo priteistas išlaikymas ar žalos atlyginimas periodinėmis išmokomis, vykdantis antstolis. Kai priteistas išlaikymas ar atlyginama žala išieškoma darant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų, indeksavimą privalo atlikti išskaitas darantis asmuo.

11. Šiuo atveju nėra ginčo, jog skolininkas išlaikymą periodinėmis išmokomis mokėjo jo neindeksuodamas, o išlaikymo įsiskolinimas ir susidarė būtent dėl šios priežasties. Skolininkas laikosi pozicijos, jog periodinių išmokų indeksavimui turėtų būti pritaikytas 5 metų senaties terminas, numatytas CPK 606 straipsnyje.

12. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, CPK 606 straipsnio, reglamentuojančio terminus, per kuriuos vykdomieji dokumentai pateikiami vykdyti, 2 dalis įtvirtina, kad vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Vykdomųjų raštų pagal skubiai vykdytinus teismo sprendimus pateikimo vykdyti terminas skaičiuojamas nuo pirmos dienos po sprendimo priėmimo. To paties straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu pagal teismo sprendimą išieškomos periodinės išmokos, tai vykdomieji dokumentai galioja per visą laikotarpį, kuriam priteistos išmokos, o šio straipsnio 2 dalyje nustatytas terminas prasideda nuo kiekvienos išmokos termino pasibaigimo dienos.

13. Pažymėtina, kad išieškotojui praleidus vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties terminą, vykdomasis procesas negali prasidėti. Senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti siejamas su tam tikro stabilumo užtikrinimu teisiniuose santykiuose. Jei išieškotojas per įstatymo nustatytą terminą nepateikia vykdomojo dokumento vykdyti, valstybė irgi nėra suinteresuota laikyti skolininką neapibrėžtos grėsmės būklėje.

14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog CPK 606 straipsnio 2 dalyje nustatytas penkerių metų terminas taikytinas vykdomiesiems dokumentams ir dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis, šis terminas galioja per visą laikotarpį, kuriam priteistos periodinės išmokos. Indeksavimas yra išlaikymo prievolės dalis, taikomas kartu su išlaikymo prievole, nes sudaro sudėtinę išlaikymo periodinių išmokų sumų dalį. Todėl išieškotojo antstoliui pateikiamam pagal vykdomąjį dokumentą reikalavimui taikyti periodiškai mokamo išlaikymo indeksavimą turi būti taikomas penkerių metų terminas. Taikydamas šį terminą antstolis apskaičiuoja išlaikymo periodinių išmokų sumų indeksavimą, atsižvelgdamas į infliaciją, už iki penkerių metų laikotarpį iki vykdomojo dokumento pateikimo antstoliui dienos. Indeksavimo skaičiavimo laikotarpis apribojamas įstatymo nustatytu penkerių metų terminu, nes indeksavimas negali trukti neapibrėžtą atgalinį laikotarpį. Priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis turi būti reguliariai indeksuojamas visą laikotarpį, iki turi būti baigtas teikti priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, atsižvelgiant į penkerių metų terminą, per kurį išieškotojas (-a) turėtų kreiptis į antstolį dėl išieškomų sumų indeksavimo. Atsižvelgiant į tai, mokėtinos periodinės išmokos turi būti indeksuojamos už paskutinį penkerių metų laikotarpį iki vykdomojo rašto pateikimo vykdyti ir periodinių išmokų sumos už šį laikotarpį turi būti skaičiuojamos atsižvelgiant į paskutinę indeksuotą išmokos sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68-313/2020).

15. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, ginčo atveju skolininkas Plungės apylinkės teismo sprendimu patvirtintos 2012 m. gegužės 18 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių nuostatas dėl išlaikymo vaikui vykdė, savo noru mokėjo išlaikymą vaikui, prievolė priverstinai vykdoma nebuvo. Išieškotojai vykdomasis dokumentas dėl išlaikymo išieškojimo išduotas 2022 m. gruodžio 16 d., pateiktas vykdyti 2022 m. gruodžio 30 d., o priimtas vykdyti 2023 m. sausio 2 d. Antstolė pagal išieškotojos pateiktus duomenis 2023 m. sausio 9 d. patvarkymu dėl skolos apskaičiavimo nustatė 2 218,45 Eur sumos išlaikymo įsiskolinimą iki 2022 m. sausio 1 d. Vėliau išlaikymo įsiskolinimo sumą 2023 m. sausio 18 d. patvarkymu patikslino ir nurodė, jog išlaikymo įsiskolinimas iki 2023 m. sausio 1 d. yra 755,94 Eur.

16. Iš antstolės 2023 m. sausio 30 d. patvarkyme dėl skundo nagrinėjimo pateiktų duomenų suvestinių apie mokėtinas išlaikymo sumas nuo prievolės pradžios momento, matyti, jog antstolė, indeksuodama išmokas, netaikė penkerių metų senaties termino, t. y. periodinės išmokos, pritaikius atitinkamą indeksą, indeksuotos už visą išlaikymo teikimo laikotarpį nuo 2012 m. pradžios, o ne už paskutinį penkerių metų laikotarpį iki vykdomojo rašto pateikimo vykdyti momento. Iš byloje pateikto vykdomojo dokumento turinio matyti, jog pareiškėjas įsipareigojo mokėti išlaikymą vaikui po 350 Lt, tai sudaro 101,37 Eur / mėn., nuo 2012 m. gegužės 1 d. Pagal antstolės suvestinės duomenis, iki 2014 m. ir iki 2015 m. vasario 1 d. pritaikius indeksą apskaičiuota 104,26 Eur periodinės išmokos suma, iki 2016 m. ir 2017 m. vasario 1 d. – 104 Eur suma, iki 2018 m. vasario 1 d. – 106 Eur suma, iki 2019 m. 110 Eur suma, iki 2020 m. vasario 1 d. – 112 Eur suma, iki 2021 m. ir 2022 m. vasario 1 d. – 115 Eur suma, iki 2023 m. sausio 1 d. – 127 Eur suma.

17. Kadangi išieškotoja vykdomąjį raštą pateikė vykdyti 2022 m. gruodžio mėn., konstatuotina, kad antstolė nepagrįstai periodines išmokas indeksavo nuo pat prievolės mokėti išlaikymą pradžios momento – pagal atitinkamus indeksus nuo 2012 m. Išieškotojai pateikus antstolei vykdyti vykdomąjį dokumentą beveik po dešimties metų nuo to momento, kai pradėtas teikti išlaikymas, išmokų indeksavimui galioja ir turi būti taikomas penkerių metų terminas.

18. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad antstolė, gavusi vykdyti išieškotojos pateiktą vykdomąjį dokumentą, pagrįstai nusprendė atlikti išlaikymo periodinių išmokų sumų indeksavimą, tačiau nepagrįstai indeksavimą atliko už ilgesnį nei penkerių metų laikotarpį iki vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti momento.

19. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nutartyje rėmėsi tinkamu teisiniu reglamentavimu, pacitavo aktualią šiuo klausimu kasacinio teismo praktiką, tačiau teismo išvados neatitinka faktinių vykdomosios bylos aplinkybių; iš antstolės patvarkyme dėl skundo pateiktos pozicijos ir duomenų, akivaizdu, jog išmokų indeksavimas pritaikytas už ilgesnį nei penkerių metų laikotarpį iki vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti dienos, skolininkas skunde rėmėsi šia aplinkybe (tai sudaro jo skundo pagrindą), taigi apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai įrodinėjimo, kad išmokos apskaičiuotos neteisingai, pareigą perkėlė išimtinai skolininkui: nurodė, jog nuspręsti, kad atlikdama skaičiavimus antstolė nesilaikė išmokų indeksavimo tvarkos, pagrindo nėra, o pareiškėjas, teigdamas priešingai, jokių tokias aplinkybes pagrindžiančių duomenų nepateikė. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad išlaikymo įsiskolinimo suma buvo perskaičiuota 2023 m. sausio 18 d. patvarkymu ir sumažinta iki 755,94 Eur. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog šiame patvarkyme nedetalizuota, kaip apskaičiuota būtent tokia įsiskolinimo suma, antstolės patvarkymas dėl skundo nagrinėjimo priimtas jau po 2023 m. sausio 18 d. patvarkymo priėmimo, tačiau antstolė savo pozicijos dėl senaties termino taikymo nepakeitė, taigi nėra pagrindo išvadai, jog išlaikymo įsiskolinimo suma sumažinta iki 755,94 Eur dėl to, kad perskaičiuotos išmokų indeksacijos sumos. Nurodytais motyvais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog nėra pagrindo nuspręsti, kad atlikdama skaičiavimus antstolė nesilaikė išmokų indeksavimo tvarkos, ir dėl to nepagrįstai netenkino teismui persiųstos skolininko skundo dalies.

20. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).

21. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepritaikė termino, per kuriuos vykdomieji dokumentai pateikiami vykdyti, ir netinkamai taikė indeksavimą reglamentuojančias teisės normas, todėl yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – įpareigoti antstolę perskaičiuoti išlaikymo įsiskolinimą, indeksuojant išmokas pagal teisės aktų reikalavimus, atsižvelgiant į infliaciją, taikant penkerių metų iki vykdomojo dokumento pateikimo antstoliui dienos terminą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

22. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog, nors pareiškėjas skunde prašė panaikinti antstolės patvarkymą dėl išlaikymo išieškojimo (iš skundo turinio matyti, jog jis ginčijo 2023 m. sausio 9 d. patvarkymą dėl joje nustatytos įsiskolinimo sumos,) tačiau patvarkymas yra patikslintas 2023 m. sausio 18 d. patvarkymu. Dėl šios priežasties 2023 m. sausio 9 d. patvarkymas jame apskaičiuotos įsiskolinimo sumos aspektu nebėra aktualus, todėl reikalavimas dėl jo panaikinimo nebeteko teisinės reikšmės ir aktualumo. Be to, pareiškėjas atskirajame skunde prašo tik įpareigoti antstolę perskaičiuoti išlaikymo įsiskolinimą, šis jo reikalavimas patenkintas ir jo patenkinimas yra pakankamas pasiekti pareiškėjo siekiamas teisines pasekmes.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 13 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Pareiškėjo K. E. skundą dėl antstolės veiksmų patenkinti; įpareigoti antstolę S. S. perskaičiuoti išlaikymo įsiskolinimo sumą, indeksuojant išmokas pagal teisės aktų reikalavimus, atsižvelgiant į infliaciją, taikant penkerių metų iki vykdomojo dokumento pateikimo antstoliui dienos terminą.