- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-28
- Bylos Nr.
- 2S-1230-324/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-09-3-00112-2015-06
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Atsakovas
- A. L.
- Ieškovas
- L. D., R. Ž.
- Trečiasis asmuo
- V. Š.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo A. L. atskirąjį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-328-970/2015 pagal ieškovių L. D. ir R. Ž. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovių L. D. ir R. Ž. ieškinį atsakovui A. L., trečiajam asmeniui V. Š. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovės pareiškė ieškinį, kuriame prašė iš atsakovo priteisti ieškovei L. D. 465,39 Eur turtinei ir 3 500,00 Eur neturtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki priteistos žalos visiško atlyginimo, ieškovei R. Ž. – 205,19 Eur turtinei ir 3 500,00 Eur neturtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki priteistos žalos visiško atlyginimo.
Reikalavimo įvykdymo užtikrinimui ieškovės prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, ir turtines teises bei pinigines lėšas, esančias pas atsakovą ir/ar trečiuosius asmenis (leidžiant šiomis lėšomis atsiskaityti su ieškovėmis), areštuojamą turtą pavedant surasti ir aprašyti antstoliui. Prašymą motyvavo tuo, kad įsiteisėjęs teismo nuosprendis patvirtina ieškovių sveikatos sužalojimą, o patirtos žalos dydis pagrįstas rašytiniais įrodymais. Ieškinio suma 7 670,58 Eur atsakovui kaip fiziniam asmeniui yra didelė, todėl siekiant, kad ginčo nagrinėjimo laiku nepakistų atsakovo turtinė padėtis, jis nesiimtų nesąžiningų veiksmų siekiant perleisti savo turtą, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas arba pasidaryti nebeįmanomas, reikia taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Druskininkų miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 20 d. nutartimi ieškovių prašymą patenkino. Nurodė, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimas arba tapimas nebeįmanomu preziumuojamas tuomet, kai pareikštas didelės vertės turtinis reikalavimas. Sprendė, kad atsakovo finansinė padėtis bei mokumas nėra žinomi, todėl pripažintina, kad reikalavimo suma fiziniam asmeniui yra didelė. Laikė, jog yra pakankamas pagrindas tenkinti ieškovių prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomu.
III. Atskirojo skundo argumentai ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskirajame skunde atsakovas nurodo, kad nutartis yra neteisinga, nes teismas rėmėsi nepagrįstais ieškovių teiginiais ir reikalavimais.
Atsiliepimas
Taikant laikinąsias apsaugos priemones, būtina išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą. Laikinosios apsaugos priemonės negali suteikti nė vienai šaliai perdėto pranašumo ir negali suvaržyti vienos proceso šalies teisių daugiau, negu būtina teisėtam tikslui pasiekti (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 2 dalis).
Teismas neįvertino, kad 2011 m. liepos 20 d. įvykusi laivo avarija buvo draudiminis įvykis, nelaimingo įvykio metu buvo force majeure aplinkybės. Šilutės rajono apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-23-733/2013 laivą vairavusį V. Š. pagal BK 139 straipsnio 2 dalį išteisintino.
Nurodo, kad atsakovas gegužės – spalio mėnesiais laivą nuomojo. Įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad laivas 2011 m. gegužės 15 d. – 2011 m. rugpjūčio 15 d. laikotarpiu buvo apdraustas laivų draudimu, 2011 m. birželio 1 d. – 2011 m. rugsėjo 1 d. laikotarpiu – laivų valdytojų civilinės atsakomybės draudimu 200 000 Lt suma. Pagal Laivų valdytojų civilinės atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 047 septintojo skyriaus 7.1.4. punktą asmens sužalojimas laikytinas draudiminiu įvykiu. Draudikas PZU Lietuva sutiko atlyginti ieškovių žalą, tačiau jos į draudiką nesikreipė.
Ieškovės neįtraukė į bylą draudiko PZU Lietuva, todėl turto areštas atsakovui pritaikytas nepagrįstai.
Teismas neatsižvelgė, kad atsakovas laikosi įstatymų, jo turtas ir turtinės teisės nėra apribotos ar suvaržytos. Atsakovas nesislapsto, gyvena sėslų gyvenimą, turi savo verslą, nebankrutuoja.
Prašo nutartį panaikinti.
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovės prašo nutartį palikti nepakeistą. Nesutinka, kad ieškinys gali būti reiškiamas tik civilinės atsakomybės draudikui. Draudiko ir draudėjo prievolė atlyginti žalą nukentėjusiam asmeniui yra solidari, todėl ieškovės turi teisę reikalauti, kad žalą atlygintų žalą padaręs asmuo ir/ ar jo civilinės atsakomybės draudikas (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Atsakovo pasirinkimo teisė priklauso ieškovėms. Šilutės rajono apylinkės teisme baudžiamojoje byloje Nr. 1-23-733/2013 draudikas laivo avarijos nelaikė draudiminiu įvykiu, atsakovas nepateikė įrodymų, kad draudikas sutinka atlyginti ieškovių patirtą žalą, todėl mano, jog savo teises gina tinkamai. Baudžiamoje byloje priimtas išteisinamasis nuosprendis nepaneigia ieškovių reikalavimų pagrįstumo. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad pareikštas piniginis reikalavimas jam nėra didelis.
Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Apeliacijos dalykas – teismo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones, areštuojant ieškinio sumos dydžio atsakovo turto ir piniginių lėšų dalį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Teismas, taikydamas CPK 145 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė.
Nagrinėjamoje byloje pareikšto ieškinio suma yra 7 670,58 Eur. Pagal teismų praktiką didelė ieškinio suma preziumuoja reikalingumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Swedbank lizingas“ v. A. V., bylos Nr. 2-1028/2012, 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Magdelenas“, UAB „Galinta ir partneriai“ v. UAB „Borkas“, UAB „Davgena“, D. B. , D. B. , UAB „Tigro šuolis“, bylos Nr. 2-971/2012, 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Informacijos saugumo agentūra“ v. UAB „Ikolta“, bylos Nr. 2-882/2012). Tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti. Pagal teismų praktiką atsakovas, remdamasis rungimosi principu, turi teisę pateikti įrodymus, kad ieškinio suma jo atžvilgiu pagal turimo turto vertę, pajamas ar įsipareigojimus nėra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „DNB lizingas“ v. UAB „Transports Padrosa“, „Transports Padrosa SA“, byloje Nr. 2-594/2012 dėl skolos priteisimo). Apeliantas teigia turintis savo verslą, nėra bankrutuojantis, jo turtas ir turtinės teisės neapribotos, tačiau kartu su atskiruoju skundu nepateikė įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog reikalavimo suma atsakovui nėra didelė ir tokiu būdu paneigti objektyvios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą (CPK 12, 178 straipsniai). Apeliantui nepateikus turtinės padėties įrodymų, pagrindžiančių, jog laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas ieškinio patenkinimo atveju nekeltų grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareikšto reikalavimo suma yra didelė, o tai objektyviai padidina teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką.
Apeliantas teisingai teigia, kad laikinosios apsaugos priemonės negali suteikti nė vienai šaliai perdėto pranašumo ir suvaržyti vienos proceso šalies teisių daugiau, negu būtina teisėtam tikslui pasiekti, tačiau nagrinėjamu atveju nėra pagrindo abejoti pritaikytos laikinosios apsaugos ekonomiškumu bei atitikimu šalių interesų pusiausvyros principams. Piniginės lėšos turi didžiausią apyvartumą, jų areštas sukelia didžiausius nepatogumus, todėl ieškovių reikalavimams užtikrinti pagrįstai nutarta pirmiausia areštuoti atsakovui priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį ieškinio sumos vertės turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – to paties dydžio atsakovo turtines teises bei pinigines lėšas, esančias pas atsakovą ir/ ar trečiuosius asmenis (CPK 145 straipsnio 2 dalis).
Su apeliacine tvarka vertinamos nutarties kritika dėl atsakovo netinkamumo būtų galima sutikti tik tuo atveju, jei atsakovo netinkamumas būtų akivaizdus (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje tokią išvadą padaryti nėra pagrindo.
Šalių dalyvavimo procese tikslas – pasiekti, kad teismo sprendimas turėtų tiesioginę įtaką jų materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti tarp šalių kilusį ginčą. Dėl to visais atvejais svarbu išsiaiškinti šalies tinkamumo civiliniame procese klausimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegija 2009 m. gegužės 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje V. G. v. viešoji įstaiga „Vilniaus butai“, Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-7-161/2009, konstatavo, kad ieškovas, ieškinyje suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (ieškinio dalyką), pasirenka, jo manymu, tinkamą antrąją atitinkamų materialinių teisinių santykių, iš kurių kilo ginčas, šalį ir šiai nukreipia savo reikalavimą. Netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas), arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas). Nurodytoje nutartyje išplėstinė teisėjų kolegija taip pat konstatavo, kad, tik esant atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektui, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti tarp šalių kilusį ginčą. Teismui sprendžiant klausimą, kokia konkretaus asmens procesinė padėtis – kaip atsakovo ar kaip trečiojo asmens atsakovo pusėje, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, – byloje yra tinkama, būtina nustatyti ir įvertinti, iš kokio materialinio teisinio santykio yra kilęs ginčas, kas yra to materialinio teisinio santykio tiesioginiai subjektai, kuris subjektas turi pareigą atsakyti pagal pareikštą ieškinį. Nustačius, kad konkretus asmuo nėra materialinio teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą ieškinį, nėra teisinio pagrindo tokį asmenį vertinti kaip tinkamą atsakovą byloje.
Remiantis šiais išaiškinimais, CPK 111 ir 135 straipsnių nuostatomis, pagal kurias atsakovo pasirinkimas yra ieškovo teisė, taip pat ieškinyje nurodyta aplinkybe, jog įvykio metu atsakovas buvo laivo valdytojas, negalima besąlygiškai konstatuoti, kad ieškovių nurodytas atsakovas nėra materialinio teisinio santykio, iš kurio yra kilęs ginčas, dalyvis. Pažymėtina, kad apeliacine tvarka vertinama nutartis yra priimta dėl ieškovių pareikšto ieškinio, kuriame atsakovu nurodomas ne draudikas PZU Lietuva, o laivo valdytojas A. L.. Jei pirmosios instancijos teismas nutartų, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, galėtų būti pritaikytos CPK 45 straipsnyje nustatytos šalies pakeitimo taisyklės. Ieškovėms nesutikus pakeisti atsakovą ir pirmosios instancijos teismui nusprendus, kad atsakovas A. L. negali atsakyti pagal ieškinyje pareikštą reikalavimą, ieškinys atsakovo atžvilgiu galėtų būti atmestas kaip pareikštas netinkamam atsakovui, tačiau bet kokiu atveju, pasisakydamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, šalių ginčo iš esmės teismas nesprendžia. Minėta, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje akivaizdus atsakovo netinkamumas nenustatytas.
Remiantis išdėstytais motyvais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino klausimo išsprendimui aktualias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į ieškinio sumą, pagrįstai areštavo jos dydžio atsakovo turto ir piniginių lėšų dalį. Tuo vadovaujantis, apeliacine tvarka patikrinta nutartis nekeistina.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti nepakeistą Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartį.