- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-12-06
- Bylos Nr.
- 1-23-733/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Robertas Povilaitis
- Civilinis ieškovas
- R. Ž., L. D.
- Civilinis atsakovas
- A. L.
- Kaltinamasis
- V. Š.
- Advokatai
- Indrė Uždavinytė
- Kategorijos
nukentėjusiosioms - civilinėms ieškovėms R. Ž. ir L. D., jų atstovei advokato padėjėjai Indrei Uždavinytei,
civilinės atsakovės uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos (toliau – UAB DK) „PZU Lietuva“ atstovei E. K.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 139 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. Š. teisiamajame posėdyje pakeistu kaltinimu kaltinamas tuo, kad jis, 2011 m. liepos 20 d., apie 19 val., Šilutės r. Juknaičių sen., Šilininkų k. ribose, Vidaus vandenų kelyje – Nemuno upės dalyje, dėl neatsargumo nesunkiai sužalojo du žmones, t.y. neturėdamas išduotų vidaus vandenų transporto specialisto ar motorinio pramoginio laivo laivavedžio kvalifikacijos dokumentų, valdė pramoginį laivą, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), ir plaukdamas Nemuno upe, nesilaikė laivavedžiams žinomo nustatyto plaukiojimo vagos (farvaterio), dėl ko trenkėsi į seklumą, ir dėl tokio staigaus laivo sustojimo, griūdamos susižalojo dvi laivo keleivės: R. Ž. patyrė galvos sumušimą su kraujosruva kaktos srityje ir kairio stipinkaulio galvutės krašto lūžį, o L. D. - daugybines poodines kraujosruvas liemens, rankų, kojų, kryžmens srityse, juosmeninės - kryžmeninės stuburo sumušimą su potrauminiais uodegikaulio skausmais, kas sukėlė nukentėjusiosioms R. Ž. ir L. D. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Pažymėtina tai, kad V. Š. ikiteisminio tyrimo metu buvo kaltinamas ir byla perduota nagrinėti teisiamajam posėdžiui dėl to, kad minėtą datą, minėtu laiku ir vietoje, jis neturėdamas išduotų vidaus vandenų transporto specialisto ar motorinio pramoginio laivo laivavedžio kvalifikacijos dokumentų, valdė minėtą laivą ir plaukdamas Nemuno upe nepastebėjo vandenyje buvusios kliūties, dėl ko į laivo sraigtą pakliuvęs rąstas ar kelmas staiga sustabdė laivą ir dėl tokio netikėto staigaus laivo sustojimo, lipdamos laiptais į denį, nugriuvo nuo jų ir susižalojo R. Ž. bei L. D., kurios patyrė minėtus sužalojimus, sukėlusius nesunkius sveikatos sutrikdymus.
Kaltinamasis V. Š., apklaustas teisiamajame posėdyje tiek dėl pareikšto pirminio, tiek dėl pakeisto kaltinimų pagal BK 139 straipsnio 2 dalį kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2011 m. liepos 20 d., apie 17 val., jis, būdamas blaivus, prižiūrimas laivo kapitono A. L., vairuodamas techniškai tvarkingą pramoginį laivą Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį A. L., kaip vienam iš savininkų, išplaukė su keleiviais, susipažinusiais su elgesio taisyklėmis laive, maršrutu „Jurbarkas-Nida-Jurbarkas“ iš Nidos į Jurbarką, nustatytu kursu, farvateriu pagal bojus, esančius toli nuo kranto. Minėtas laivas plaukė apie 20 mazgų, t.y. iki 40 km/h, greičiu. Laivo kapitonas A. L. stovėjo šalia jo vairinėje. Nors laivavedžio pažymėjimo galiojimas buvo pasibaigęs, tačiau turėjo nemažos patirties valdyti laivus, maršrutas, kuriuo plaukė, buvo gerai žinomas, plaukė prižiūrimas laivo kapitono, nes ruošėsi laikyti egzaminą laivo kapitono pažymėjimui gauti, dėl ko buvo reikalinga praktika. Plaukiant pasienio zona Nemuno upe prieš srovę buvo apsiniaukę, vanduo tamsus, bangavimas - vidutinio stiprumo, todėl laivo judėjimo krypties nekeitė, matomumas geras, priekyje jokių kliūčių nesimatė. Apie 19 val. staiga į laivo galą pajuto smūgį, variklis užgeso. Tai buvo netikėta ir to niekas iš laivo ekipažo narių negalėjo numatyti. Iškart vairą ir laivo valdymą perėmė laivo kapitonas A. L., o jis nubėgo į laivo priekį reikalui esant išmesti inkarą, bet buvo nuspręsta dreifuojančio laivo neinkaruoti. Užvesti laivą pavyko tik atbuline eiga, bet plaukti tolyn dėl sraigto vibracijos ir tamsos buvo neįmanoma, todėl laivą prišvartavo prie kranto įlankoje, kurios pavadinimo nežino. Pastebėjus, kad laive yra sužalotos dvi keleivės, buvo iškviesti medikai, pasienio pareigūnai. Minėtų keleivių susižalojimo aplinkybių nematė, nes žiūrėjo į kelią. Po įvykio nematė į ką atsitrenkė laivo galas, bet mano, kad susidūrė su nematoma, po vandeniu esančia kliūtimi – plaukiančiu rąstu ar kelmu, taip vadinamu skenduoliu, arba kontrabandos kroviniu, kurios negali numatyti, nes apžiūrėjus laivo galą, rasta sulenkta tik viena sraigto mentė. Žinoma, kad vandenyje įmirkę rąstai nei skęsta, nei plūduriuoja. Dėl sulankstytos sraigto mentės atmeta savaiminį variklio gedimą. Tvirtina, jog ant seklumos neužplaukė, nes nuo atsitrenkimo į kietą pagrindą būtų lūžusios visos sraigto mentės, iš laivo iškritę visi keleiviai, buvusios rimtesnės pasekmės.
Kaltinamasis V. Š. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju nors ir tvirtino, kad dėl įtarimo pagal BK 139 straipsnio 2 dalį kaltu visiškai prisipažįsta, tačiau iš apklausų turinio akivaizdu, jog jis neprisipažino kaltu dėl vidaus vandens avarijos įvykio, kurio metu nesunkiai sužalotos dvi keleivės, nes tvirtino negalėjęs numatyti ir išvengti po vandeniu staiga atsiradusios nenustatytos kilmės kliūties ir iš esmės nurodė analogiškas 2011 m. liepos 20 d. įvykio aplinkybes, kaip ir teisiamajame posėdyje. Ikiteisminio tyrimo apklausose nurodė, kad pramoginiu laivu Nr. (duomenys neskelbtini) plaukė įgula – laivo kapitonas A. L., jis ir pakaitinė vairininkė R. N. (2 t., 83, 85, 89 b.l.).
Nukentėjusioji R. Ž., apklausta teisiamajame posėdyje, patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., 26, 27, 30-32 b.l.), kad 2011 m. liepos 20 d., ji su sutuoktiniu K. Ž., drauge L. D. bei jos sutuoktiniu R. D. išplaukė į kelionę, kurią ji organizavo, pramoginiu laivu iš Jurbarko į Nidą ir atgal. Bilietus užsisakė iš anksto telefonu, tačiau plaukiant laivu niekas pinigų už kelionę neprašė. Minėtu laivu plaukė ir daugiau žmonių. Visi buvo supažindinti su elgesio taisyklėmis laive. Plaukiant į Nidą laivą vairavo moteris, o grįžtant iš Nidos – V. Š., prižiūrimas laivo kapitono A. L.. Šalia vairininko V. Š. sėdėjo prieš tai laivą vairavusi moteris. Matomumas buvo geras. Apie 18-19 val. plaukiant pramoginiu laivu Nemuno upe, Šilutės r. ribose bangavimas buvo nedidelis, lyginant su buvusiu bangavimu Kuršių mariose, jokių upėje plaukiojančių kliūčių nesimatė, tačiau netikėtai, tuo metu kai ji paskui L. D. lipo laiptais aukštyn į denį, kuriame buvo R. D., ir tuo pačiu norėdamos užsimokėti už kelionę laivu, pajuto stiprų smūgį, nuo kurio laivas staiga sustojo. Nuo stipraus smūgio ir laivo sustojimo ji griuvo priekiu, nes tuo metu sukosi į savo vyrą, žemyn ant galvos, o paskui ją nuo laiptų L. D. ir A. L., stovėjęs aukščiau L. D., kuris užgriuvo ant jų abiejų. Nuo sutrenkimo buvo trumpam praradusi sąmonę, svaigo galva, juto rankos skausmą, patyrė kitus sužalojimus. Tvirtina, kad laive buvo kalbama apie užplaukimą ant akmenų ar seklumos, o teisme sužinojo apie galimą laivo užplaukimą ant rąsto. Nežino ar rąstai plaukioja po vandeniu, bet yra įsitikinusi, kad jei tai buvo rąstas, tai jis turėjo būti matomas. Mano, kad dėl šio įvykio tyrimas nebuvo išsamus. Dėl šio įvykio, kuriame ji nukentėjo, byloje reiškia civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo medicinos specialisto 2011-10-20 išvadoje Nr. G1612/11(03) konstatuota, kad R. Ž. padaryti ne vėliau kaip 2011 m. liepos 20 d., 19 val. 55 min. šie sužalojimai ir jų lokalizacija: galvos sumušimas su kraujosruva kaktos srityje, kairio stipinkaulio galvutės krašto lūžis. R. Ž. patyrė tiesiogiai galvos, kaktos sritimi ir kaire alkūne kontaktavus su kietais bukais daiktais. Dėl kairio stipinkaulio lūžio R. Ž. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., 38, 39 b.l.).
Nukentėjusioji L. D., apklausta teisiamajame posėdyje, patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., 54, 55, 58, 59 b.l.) bei nurodė iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes kaip ir nukentėjusioji R. Ž., patikslindama ir papildydama tuo, kad įvykio dieną pramoginis laivas Nr. M-3979 iš Nidos išplaukė 17 val. Apie 19 val. plaukiant Nemuno upe, Šilutės r. ribose bangavimas buvo nedidelis, jokių upėje plaukiojančių kliūčių nesimatė, tačiau laivas, kuriuo ji plaukė, netikėtai į kažką vandenyje su trenksmu atsitrenkė ir staiga sustojo būtent tuo metu, kai ji, laikydamasi už turėklų, su R. Ž. lipo laiptais aukštyn į denį, kuriame buvo jos vyras, ir norėjo užsimokėti už kelionę laivu. Laivo susidūrimo su kliūtimi metu ji ir R. Ž. griuvo žemyn nuo laiptų, būdamos pakilusios aukštyn apie 1-1,5 m, o A. L., kuris stovėjo nesilaikydamas, taip pat griūdamas žemyn nubloškė ją. Griūdama ji susitrenkė ranką, stuburą, koją, uodegikaulį, galvą, dėl ko buvo nuvežta į ligoninę. Po incidento buvo kalbama, kad plaukiantis laivas atsitrenkė į akmenį ar užplaukė ant seklumos. Dėl šio įvykio, kuriame ji nukentėjo, byloje reiškia civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo medicinos specialisto 2011-10-20 išvadoje Nr. G1709/11(03) konstatuota, kad L. D. padaryti ne vėliau kaip 2011 m. liepos 20 d., 19 val. 55 min. šie sužalojimai: daugybinės poodinės kraujosruvos liemens, rankų, kojų, kryžmens srityse, juosmeninės - kryžmeninės stuburo sumušimas su potrauminiais uodegikaulio skausmais. L. D. minėtus sužalojimus galėjo įgauti bukos traumos pasekoje, susimušus nurodytas vietas į kietus bukus daiktus, paviršius. Dėl stuburo kryžmeninės dalies sumušimo L. D. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., 65-68 b.l.).
Liudytojas K. Ž., apklaustas teisiamajame posėdyje nurodė iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes, kaip ir jo sutuoktinė - nukentėjusioji R. Ž., patikslindamas ir papildydamas tuo, kad įvykio dieną plaukiant Nemuno upe iš Nidos į Jurbarką minėtu laivu, šis, plaukęs apie 50-55 km/h greičiu, staiga sustojo, variklis užgeso. Jį, sėdėjusį atsukta nugara laivo plaukimo kryptimi, prispaudė prie kėdės. Matė, kaip žmona ir L. D. nugriuvo, o ant jų užgriuvo kapitonas A. L., kuris atsistojęs nuėjo prie šturvalo, bandydamas užvesti laivo variklį, kad laivo, plaukiančio pasroviui, srovė nenuplukdytų į Rusijos Federacijos pusę. Nematė kaip laivas prisišvartavo prie kranto, nes padėjo žmonai, kuri griūdama patyrė rimtus sužalojimus. Mano, kad staigus laivo sustojimas įvyko dėl laivo techninio gedimo, nežiūrint į tai, jog kapitonas minėjo, kad ant kažko užplaukė.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas K. Ž. nurodė priešingai nei teisiamajame posėdyje, tvirtindamas, kad plaukiant Nemuno upe pasigirdo stiprus garsas, pajuto smūgį, dėl ko laivas staiga sustojo, užgeso variklis. Buvo panašu, kad laivas į atsitrenkė į akmenį, nei užplaukė ant seklumos (1 t., 101, 102 b.l.).
Liudytojas R. D., apklaustas teisiamajame posėdyje nurodė iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes kaip ir jo sutuoktinė - nukentėjusioji L. D., patikslindamas ir papildydamas tuo, kad įvykio dieną oras buvo vėjuotas, plaukiant Nemuno upe iš Nidos į Jurbarką minėtu laivu, šis, kaip mano, sustojo dėl techninių kliūčių, nes kapitonas prieš tai dairėsi į variklį. Laivui sustojus, variklis išsijungė. Minėtoje upėje bangavimas buvo nedidelis. Laivo vairininkai ir kapitonas buvo blaivūs. Iki laivui sustojant jis buvo laivo denyje, vandens kelio nestebėjo. Laivui sustojus, žmona L. D. nugriuvo nuo laiptų, buvo netekusi sąmonės, patyrė sužalojimus, kuriuos gydėsi apie pusmetį.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. D. nurodė priešingai nei teisiamajame posėdyje, tvirtindamas, kad Nemuno upėje laivas, plaukęs apie 50 km/h greičiu, netikėtai į kažką atsitrenkė ir staiga sustojo (1 t., 97, 98 b.l.).
Liudytojas V. G., apklaustas teisiamajame posėdyje patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., 109 b.l.), kad įvykio dieną, plaukiant su šeima laivu, kuriame jis su dukra sėdėjo laivo gale, o žmona – denyje, iš Nidos į Jurbarką Nemuno upe, esant geram matomumui, nedideliam bangavimui, pajuto trinktelėjimą, panašų į kliūties užkabinimą, dėl ko laivas staiga sustojo, jo variklis užgeso. Įjungus variklį laivas sukosi ratu ir judėdamas atbuline eiga, galu prisišvartavo prie kranto. Po įvykio upės vandenyje nieko nepastebėjo. Kelionės metu nei jis, nei jo šeimos nariai nenukentėjo. Kitų keleivių sužalojimo aplinkybių nematė, nes laive sėdėjo atsukęs nugarą laivo judėjimo kryptimi.
Liudytoja I. G., apklausta teisiamajame posėdyje patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., 110 b.l.) bei nurodė iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes kaip ir liudytojas V. G., patikslindama ir papildydama tuo, kad įvykio dieną, plaukiant laivu, kurį vairavo V. Š., iš Nidos į Jurbarką Nemuno upe, ji, būdama laivo denyje, pajuto smūgį kažkur žemai, dėl ko laivas sustojo, variklis užgeso. Keleivių sužalojimo aplinkybių nematė. Pati nenukentėjo. Avarijos priežasties nežino. Ant kranto išlipę keleiviai kalbėjo, kad plaukdamas laivas atsitrenkė į akmenį.
Liudytoja J. Ž., apklausta teisiamajame posėdyje patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., 112 b.l.), kad įvykio dieną, plaukiant su šeima laivu, kurį vairavo V. Š., iš Nidos į Jurbarką Nemuno upe, esant geram matomumui, nedideliam bangavimui, pajuto smūgį, išgirdo barkštelėjimą laivo gale, lyg būtų į kažką atsitrenkę, dėl ko laivas staiga sustojo, variklis išsijungė. Pašalinių daiktų upės vandenyje nematė. Tačiau matė, kaip dvi keleivės nugriuvo nuo laiptų ir patyrė sužalojimus. Negali nurodyti, nes nematė, kaip laivas prisišvartavo prie kranto. Kapitonas minėjo, kad laivui viskas gerai, išskyrus jo sraigtą, dėl kurio sustojo variklis. Kelionės metu nei ji, nei jos šeimos nariai nenukentėjo.
Liudytojas S. Ž., apklaustas teisiamajame posėdyje patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., 113 b.l.), kad įvykio dieną plaukiant su šeima laivu iš Nidos į Jurbarką Nemuno upe, esant geram matomumui, sėdėdamas miegojo keleivių salone, o pabudo nuo didesnio garso, sklindančio iš laivo galo ir keleivių šurmulio, todėl įvykio, kuriame nukentėjo dvi keleivės, aplinkybių nematė. Tvirtina, kad laive smūgio nejuto. Buvo kalba, kad laivas sraigtu kažką užkabino. Kelionės metu jis nenukentėjo.
Civilinis atsakovas A. L., apklaustas teisiamajame posėdyje patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., 27, 29, 40 b.l.), kad 2011 m. liepos 20 d., R. T. vardu registruotu, techniškai tvarkingu, 2010 m. testavimą praėjusiu, draustu UAB DK „PZU Lietuva“ pramoginiu laivu Nr. (duomenys neskelbtini), kurį pasistatė savo jėgomis ir lėšomis jis kartu su R. T., tačiau jo žinion perleistą pagal 2011-05-08 laivo nuomos sutartį, plukdė keleivius, kuriuos supažindino su elgesio taisyklėmis laive, maršrutu „Jurbarkas-Nida-Jurbarkas“. Už kelionę, kurią jis organizuoja, keleiviai susimoka tik jos pabaigoje, t.y. grįžę į Jurbarką. Plaukiant į Nidą, laivą vairavo R. N., o grįžtant į Jurbarką - V. Š.. Jis, kaip laivo kapitonas, turintis virš 40 m. laivo vairavimo stažą, nuolat stebėjo abiejų vairininkų ir variklio darbą. Jis ir R. N. turi galiojančius motorinio pramoginio laivo tarptautinius laivavedžio kvalifikacinius liudijimus, kurie suteikia teisę vairuoti tokio tipo transporto priemones. Žino, kad V. Š. turi laivavedžio pažymėjimą, ruošiasi laikyti egzaminą laivo kapitono pažymėjimui gauti, o tam reikėjo turėti ne mažiau 1 m. plaukiojimo stažą motoriniais pramoginiais laisvais. Turint galiojantį laivavedžio pažymėjimą, prižiūrint laivo kapitonui, vairininkas gali vairuoti tokius laivus, nepažeidžiant nustatytų reikalavimų. Nežinojo, kad V. Š. laivavedžio pažymėjimo galiojimas yra pasibaigęs ir manė, jog minėtas pažymėjimas yra išduotas neterminuotai pagal tuo metu galiojusią tvarką. Plaukiant Nemuno upe link Jurbarko m., visą laiką šalia V. Š. iš vienos pusės stovėjo jis stebėdamas farvaterį ir vairavimą, o iš kitos pusės sėdėjo R. N.. Įvykio dieną bangos buvo nedidelės, plaukė apie 40 km/h greičiu. Farvaterio viduryje, tarp bojų Nr. 29 ir Nr. 30, jų laivo galas netikėtai su trenksmu atsitrenkė į povandeninę neaiškios kilmės kliūtį, galimai į kontrabandos krovinio konteinerį ar rastą - skenduolį, dėl ko variklis iškart išsijungė, o laivas staiga sustojo. Dėl sraigto, kurio stumiamoji jėga yra 1200 kg, esančio žemiau laivo dugno, atsitrenkimo į kliūtį, gavosi laivo truktelėjimas atgal. Tuo metu laiptais į denį lipusios nukentėjusiosios ir jis nugriuvo žemyn. Toks staigus sustojimas buvo netikėtas, nes upės vagoje jokių kliūčių nesimatė. Po įvykio jis iškart perėmė dreifuojančio laivo valdymą. V. Š. nurodė būti laivo priekyje, kad jų nenuplukdytų į Rusijos Federacijos pusę, R. N. - pasirūpinti keleiviais, o pats stojo prie vairo. Užvedus laivo variklį, sraigtą prasukti pavyko tik įjungus atbulinę eigą, po to perjungus svirtį, judėti į priekį. Leidžiantis Nemuno upe žemyn priplaukė prie nežinomos įlankos kranto, kur buvo išlaipinti keleiviai, nukentėjusiosios nuvežtos į ligoninę. Ši vieta užfiksuota įvykio vietos apžiūros protokole, bet tai nėra tikroji įvykio vieta. Apie įvykį pranešė pasienio tarnybai ir policijai. Pastarieji į įvykio vietą neatvyko. Lietuvos saugios laivybos inspekcijai nepranešė, nes buvo vėlu. Atvykę pasienio pareigūnai laivo neapžiūrėjo, tik išsivežė sužeistuosius. Po įvykio laivu dar plaukė apie 10 km upe aukštyn, tačiau dėl didelės sraigto vibracijos plaukti toliau nebuvo įmanoma, dėl ko jį paliko saugesnėje vietoje. Kitą dieną nuėmę laivo sraigtą, rado sulenktą vieną jo mentę. Kas leido daryti išvadą, kad į laivo sraigtą buvo kažkas įstrigę. Kitą dieną parsivežę laivo sraigtą į Jurbarką, jį sutvarkė G. J., o grįžęs jį užsidėjo ir laivu parplaukė namo. Tvirtina, kad plaukiant laivu nuo farvaterio nenukrypo, ant seklumos neužplaukė. Užplaukus ant seklumos būtų pažeistos visos laivo sraigto mentės. Pirminėje apklausoje, apklausiant jį įtariamuoju, teigė, kad įvykio metu jis vairavo laivą, kuris užplaukė ant seklumos, nes norėjo susitaikyti su nukentėjusiosiomis ir nutraukti ikiteisminį tyrimą, kaip siūlė tyrėja A. M., kuri nenorėjo tirti kitų įvykio versijų. Lietuvos saugios laivybos inspekcijos pareigūnas laivą apžiūrėjo, kai jo sraigtas buvo suremontuotas. Už šį įvykį jam buvo taikyta administracinė nuobauda - įspėjimas.
Iš 2011-10-14 įtariamojo apklausos protokolo matyti, kad A. L. apklaustas tyrėjos A. M. įtariamuoju pagal BK 139 straipsnio 2 dalį kaltu prisipažino visiškai ir nurodė, jog įvykio dieną jis vairuodamas pramoginį laivą Nr. (duomenys neskelbtini) ir plaukdamas iš Nidos į Jurbarką, Nemuno upėje tarp bojų Nr. 29 ir Nr. 30 užplaukė ant nepažymėtos seklumos, dėl ko buvo sužalotos dvi keleivės (2 t., 25 b.l.).
2012 m. kovo 30 d. prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas prieš A. L. nutrauktas nesant jo veikoje nusikaltimo, numatyto BK 139 straipsnio 2 dalyje, požymių (2 t., 19-21 b.l.).
Liudytoja R. N., apklausta teisiamajame posėdyje patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., 91-94 b.l.), kad 2011 m. liepos 20 d., apie 19 val., plaukė iš Nidos į Jurbarką laivu, kurį vairavo V. Š.. Laivo kapitonas buvo A. L., o ji – pakaitinė laivo vairininkė, nes turi teisę vairuoti vandens transporto priemones. Kelionė laivu į Nidą ir atgal vasaros sezonu minėtai laivo komandai nebuvo pirmoji. Įvykio dieną oras ir matomumas buvo geri, bangavimas nedidelis. Neprisimena kokiu, bet tvirtina, kad saugiu, greičiu laivas plaukė. Kelionės metu sėdėdama vairinėje šalia vairininko V. Š., stebėjo vandens kelią pagal bojus. Šalia jų stovėjo A. L., kuris taip pat stebėjo plaukimo vagą. Plaukiant nustatytu kursu Nemuno upe, kurioje jokių kliūčių nebuvo, laivo variklis staiga užgeso ir laivas sustojo. Sėdėdama smūgio nejuto. Tuo metu laiptais aukštyn denio link lipusios keleivės R. Ž. ir L. D. neišlaikiusios pusiausvyros nugriuvo nuo laiptų į saloną. Laivui sustojus, jo valdymą perėmė kapitonas A. L., kuris užvedęs variklį laivą manevravo vietoje, po to perjungęs pavarą, jį prišvartavo prie kranto. Avarijos priežasties nežino. Nukentėjusiosios keleivės buvo išvežtos į ligoninę.
Iš motorinio pramoginio laivo laivavedžio tarptautinio kvalifikacijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto 2007-03-23 Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos, kopijos matyti, kad R. N. leidžiama plaukioti vidaus ir jūrų pakrančių vandenyse, motoriniu ir sportiniu kateriais iki 24 m ilgio su iki 15 t dedveitu, neribojant variklio galios, neterminuotam laikui (1 t., 95 b.l.).
Liudytojas G. J., apklaustas teisiamajame posėdyje patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., 103, 104 b.l.), kad 2011 m. liepos mėnesį, tikslios dienos nepamena, jis, kaip šaltkalvis, kalvis, suvirintojas, pas A. L. remontavo sugadintą trijų menčių sraigtą, kurį pats buvo pagaminęs. 11 metų gamina ir remontuoja laivo sraigtus. Viena sraigto mentė buvo stipriai nulenkta, dėl ko reikėjo ją nupjauti, ištiesinti ir vėl privirinti. Ant sraigto kieto daikto įbrėžimo žymių, nudaužymų nesimatė. Iš pažeidimo pobūdžio daro išvadą, kad laivo sraigtas atsitrenkė ne į stacionarų, o judantį daiktą - rąstą.
Liudytojas A. D., Lietuvos saugios laivybos administracijos pramoginės laivybos vyresnysis inspektorius, apklaustas teisiamajame posėdyje patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., 105 b.l.), kad 2011 m. tikslios datos neprisimena, Jurbarke, kuriame dirba, kartu su policijos pareigūnu, dalyvaujant A. L., uoste atliko pramoginio laivo Nr. (duomenys neskelbtini) po avarijos Nemuno upėje techninę apžiūrą, neturėdamas konkrečios policijos užduoties. Po apžiūros nustatyta, kad minėtas laivas buvo registruotas, techniškai tvarkingas, turėjo visą reikiamą, pilnai sukomplektuotą įrangą, A. L. turėjo reikalingą kvalifikaciją šiai vandens transporto priemonei vairuoti, jokių pažeidimų nenustatė. Įvykio tyrimo neatliko. Už bojų priežiūrą Nemuno upėje yra atsakinga VĮ Vidaus vandens kelių direkcija. Nemune pasitaiko plaukiančių nematomų rąstų ir jei šis numuša sraigtą, tai laivas sustoja. Šioje upėje nėra greičio ribojimo. Užplaukus ant seklumos laivo sraigto sulankstyti neįmanoma. Įvykus avarijai A. L. Lietuvos saugios laivybos administracijos neinformavo, jų tarnybos pareigūnų į įvykio vietą nekvietė, nors privalėjo tai padaryti. Už pažeidimus A. L. ir V. Š. nubausti administracine tvarka.
Liudytojo A. D. parodymus patvirtina 2011-09-20 pramoginio laivo Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolas (1 t., 22, 23 b.l.).
Liudytojas V. Š., policijos pareigūnas, apklaustas teisiamajame posėdyje patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., 106 b.l.), kad 2011 m. liepos 20 d., apie 19 val. 35 val. Šilutės rajono policijos komisariato Operatyvaus valdymo poskyryje buvo gautas pranešimas iš bendro pagalbos centro apie tai, jog tą pačią dieną, Šilutės r., Šilininkų k. Nemuno upe plaukusiame laive buvo sužalotos dvi keleivės. Nuvykus į Šilutės ligoninės priėmimo skyrių ir bendraujant su nukentėjusiosiomis R. Ž. bei L. D. sužinojo, kad tą pačią dieną joms plaukiant pramoginiu laivu iš Nidos į Jurbarką Nemuno upe ties Šilininkų kaimu, šiam staiga užstrigus ir sustojus, jos nugriuvusios susižalojo. Šilutės rajono policijos komisariato Operatyvaus valdymo poskyrio pareigūno pavedimu 2011 m. liepos 21 d., apie 18 val. nuvyko apžiūrėti pramoginį laivą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Šilutės r., Juknaičių sen., Šilininkų k. Nemuno upėje. Kadangi minėtame laive nieko nerado, prie jo prieiti negalėjo, todėl neturėjo galimybės jo apžiūrėti. Nuo kranto tik nufotografavo laivą. Bendraujant telefonu su A. L., šis svarstė, kad laivas užplaukė ant seklumos arba užkliuvo už kelmo.
Liudytoja A. M., policijos tyrėja, apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad vykdė įvykio, įvykusio 2011 m. liepos 20 d. Nemuno upėje, dalyvių apklausas. Tvirtina, kad įtariamojo A. L. apklausoje užrašė tas įvykio aplinkybes ir avarijos priežastį, kurias pastarasis pats nurodė. Ikiteisminį tyrimą pabaigė kitas tyrėjas. Neprisimena, ar siūlė A. L. susitaikyti su nukentėjusiosioms.
Liudytojas T. M., įvykio metu dirbęs pasieniečiu, apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad 2011 m. liepos 20 d., vakare, Šilininkų k. dirbo metu išgirdo duslų garsą, panašų į atsitrenkimą. Nuo įvykio vietos buvo apie 300 m. Nežinodamas, kas įvyko nuvažiavo prie upės pažiūrėti. Pamatė Lietuvos pusėje senvagėje besišvartuojantį laivą, kuriame buvo daug žmonių. Sužinojęs apie sužalotas dvi keleivias apie įvykį per raciją pranešė pasienio tarnybos budėtojui. Pasiteiravus kas įvyko kažkas iš keleivių atsakė, kad laivas užplaukė ant seklumos. Niekas nekalbėjo apie techninius gedimus. Palydėjo greitosios pagalbos automobilį iki kranto, prie kurio buvo prisišvartavęs laivas.
Specialistas - laivavedys-inžinierius J. L., Lietuvos saugios laivybos administracijos Nekonvencinių laivų kontrolės poskyrio vedėjas, apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad pramoginio laivo Nr. (duomenys neskelbtini) techniniai duomenys jam yra žinomi. Tokio dydžio laivui priekiu trenkiantis į seklumą būna slystantis, mikštas atsitrenkimasis ir gali nepasiekti sraigto, bet tai priklauso nuo laivo greičio ir svorio. Užplaukus ant smėlio sąnašų ar ant akmenuoto grunto ir jei užkabina sraigtą, tai jį sulaužo. Nežiūrint į tai, kad upių valymu užsiima VĮ Vidaus vandens kelių direkcija, tačiau nuo paskendusių, nematomų, po vandeniu „migruojančių“ kelmų, kurių neįmanoma numatyti, niekas nėra apsaugotas. Minėta direkcija taip pat rūpinasi reikiamu farvaterio gyliu, kuris yra 1,50 m, atlieka gilinimo darbus, išvalo dugną. Plaukiančiam laivui sraigtu atsitrenkus į po vandeniu esantį objektą laivas sustoja. Keleivių griuvimas galėjo būti dėl paties laivo sustojimo. Po smūgio dreifuojantis laivas rodo, jog jis nebuvo užplaukęs ant seklumos. Užkirstą sraigtą prasukus varikliu atbuline eiga, tarp sraigto ir korpuso įstrigusį daiktą galima pašalinti, tačiau po jo pašalinimo nebūtinai jis turi iškilti į vandens paviršių. Pramoginį laivą valdyti gali tik laivavedys profesionalas - kapitonas, o jį vairuoti – vairininkas. Remiantis liudytojų parodymais galima daryti tik prielaidas, bet ne išvadą, kokią kliūtį (seklumą, akmenį, įmirkusį rąstą) pramoginis laivas kliudė įvykio dieną. Tvirtina, kad navigacijos požiūriu Nemuno upės ruožas nėra sudėtingas, nes farvateris atžymėtas. Be to, neįmanoma, kad farvateryje atsirastų sekluma, nes jis nuolat tikrinamas.
Iš 2011-07-21 įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedo – fotolentelės matyti, kad pramoginis laivas Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūrėtas Šilininkų k., Juknaičių sen., Šilutės r. tik nuo kranto (1 t., 14-17 b.l.).
VĮ Vidaus vandens kelių direkcijos pateiktame Nemuno upės locmano žemėlapyje (25,2 – 32,7 km nuo Atmatos žiogių) su farvateriu ir bojų išdėstymo schema, tarp bojų Nr. 29 ir Nr. 30 yra pažymėtos pramoginio laivo Nr. (duomenys neskelbtini) avarijos ir prisišvartavimo prie kranto, kuriame išleisti keleiviai, vietos. Atžymėtame farvateryje seklumų nėra (1 t., 121-123 b.l.).
Iš pramoginio – keleivinio mažojo laivo KT12,5 Nr. (duomenys neskelbtini) techninės dokumentacijos IP-2009/PL-001TD, parengtos IĮ „Predikatas“, matyti, kad minėtas laivas gali būti naudojamas kaip pramoginis, turistinis ar keleiviams pervežti skirtas mažasis laivas <...>. Techniniai duomenys: korpuso ilgis – 12,50 m, <...>, kreiserinis greitis – 70 km/h, pervežamų žmonių skaičius – 35 žm., variklis Eurostar -420, galimumas-max – 420 AG, galingumas eksploatacinis – 360 AG, perdavimas į sraigtą – įžambusis velenas (2 t., 41-46 b.l.).
Iš Lietuvos saugos laivybos administracijos 2011-10-05 pažymos Nr. 11(1.21)-S-1116 matyti, kad pramoginis laivas, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), <...>, pagaminimo metai ir vieta – 2008 m., Lietuva, su stacionariu varikliu Euro Star-420, kurio <...>, galingumas -309 kW, Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre 2008-10-20 įregistruotas R. T. <...> vardu. Išduotas Pramoginio laivo bilietas, kurio Nr. (duomenys neskelbtini). 2011-06-08 atlikta kasmetinė techninė apžiūra, kuri galioja iki 2012-06-08 (1 t., 115 b.l.).
Iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pagėgių rinktinės Plaškių užkardos informacijos apie nusikalstamą veiką, kitus teisės pažeidimus ir įvykius registro 26.34 kopijų matyti, kad 2011 m. liepos 20 d., 18 val. 50 min. Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pagėgių rinktinės Plaškių užkardos sargybų būrio vyresnysis inspektorius T. M. pranešė, jog Pagėgių rinktinės Plaškių užkardos veikimo teritorijoje Šilutės r. sav., Juknaičių sen., Šilininkų k. ribose, pramoginis laivas Nr. (duomenys neskelbtini), leidimas išduotas Viešvilės užkardoje Nr. 714, plaukiantis maršrutu Jurbarkas-Nida, laivo kapitonas A. L., gim. (duomenys neskelbtini), paprašė pagalbos, nes užplaukė ant seklumos, dėl ko buvo sužeistos dvi moterys – L. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) (2 t., 122-124 b.l.).
Iš dokumentų, pateiktų A. L. (2 t., 2 b.l.), apžiūros protokolo (2 t., 3, 4 b.l.) ir jo priedo – dokumentų kopijų matyti, kad:
1) Valstybinė vidaus vandenų laivybos inspekcija 2004-07-12 išdavė A. L., gim. (duomenys neskelbtini), motorinio pramoginio laivo laivavedžio tarptautinį kvalifikacijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiantį plaukioti vidaus ir jūrų pakrančių vandenyse, motoriniu ir sportiniu kateriais iki 24 m ilgio su iki 80 t dedveitu, neribojant variklio galios, neterminuotam laikui (2 t., 5, 6 b.l.);
2) Pramoginio laivo Nr. (duomenys neskelbtini) bilietas Nr. (duomenys neskelbtini) išduotas 2008-10-20 R. T. vardu (2 t., 7, 8 b.l.);
3) Laivo nuomos 2011-05-08 sutartis patvirtina, kad nuomotojas R. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir nuomininkas A. L., gim. (duomenys neskelbtini), sudarė šią sutartį dėl pramoginio laivo Nr. M-3979 nuomos (2 t., 9-11 b.l.);
4) Priėmimo-perdavimo aktu nuomotojas R. T. perdavė pramoginį laivą Nr. (duomenys neskelbtini) su gelbėjimosi liemenėmis, inkaru su virve, neskęstančia virve, gelbėjimosi ratu ir pramoginio laivo bilietu nuomininkui A. L. (2 t., 12 b.l.).
5) Mažojo laivo, kurio ilgis iki 10 m., pramoginio ir asmeninio laivo techninės apžiūros aktas patvirtina, kad pramoginio laivo Nr. (duomenys neskelbtini) techninė apžiūra atlikta Jurbarko m. 2011-06-07 (2 t., 14 b.l.);
6) Draudimo liudijimas PZULT Nr. 1292833 ir Valdytojų civilinės atsakomybės draudimo liudijimas PZULT Nr. 1292835 patvirtina, kad R. T. katerį Nr. (duomenys neskelbtini) apdraudė: laikotarpiui 2011-05-15 – 2011-08-15 laivų draudimu ir laikotarpiui 2011-06-01 – 2011-09-01 laivų valdytojų civilinės atsakomybės draudimu (2 t., 15, 16 b.l.).
Iš dokumento apžiūros protokolo ir jo priedo – dokumento kopijos matyti, kad Lietuvos susisiekimo ministerija 1997-06-18 išdavė V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), tarptautinį laivavedžio kvalifikacinį liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiantį plaukioti vidaus ir pakrančių vandenyse, motoriniu ir sportiniu kateriais, galiojusį iki 2000-06-18 (2 t., 91-94).
Vertinant aptartus faktinius duomenis, kurie laikytini įrodymais, teismas daro išvadą, kad V. Š. pagal BK 139 straipsnio 2 dalį išteisintinas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Motyvuojamoji dalis
BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, o tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms, kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo. Teismų praktikoje, teisės doktrinoje pripažinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Iš nekaltumo prezumpcijos, kuri yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 straipsnio 6 dalyje, kyla imperatyvas, kad visos abejonės, kurių negalima pašalinti, turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo).
V. Š. kaltinamas pagal BK 139 straipsnio 2 dalį, numatantį baudžiamąją atsakomybę už nesunkų dviejų ar daugiau žmonių sužalojimą dėl neatsargumo, t.y., kad jis, neturėdamas išduotų vidaus vandenų transporto specialisto ar motorinio pramoginio laivo laivavedžio kvalifikacijos dokumentų, vairuodamas vidaus vandens transporto priemonę – pramoginį laivą, nesilaikė nustatyto farveterio, užplaukė ant seklumos ir dėl to buvo nesunkiai sutrikdyta dviejų laivo keleivių sveikata.
Kaltinamasis V. Š. tiek ikiteisminiame tyrime, tiek ir teisiamajame posėdyje nuosekliai tvirtino, kad jis, nors ir neturėdamas galiojančio laivavedžio pažymėjimo, bet turėdamas nemažos patirties valdyti laivus, įvykio dieną vairuodamas techniškai tvarkingą pramoginį laivą Nr. (duomenys neskelbtini), prižiūrimas laivo kapitono A. L., stovėjusio šalia jo vairinėje, ir plaukdamas iš Nidos į Jurbarką Nemuno upe, apie 20 mazgų, t.y. iki 40 km/h, greičiu, nustatytu kursu, farvateriu pagal bojus, esančius toli nuo kranto, jam gerai žinomu maršrutu, esant geram matomumui, nedideliam bangavimui, nesimatant kliūčių vandenyje, netikėtai susidūrė su nematoma nenustatytos kilmės plaukiančia povandenine kliūtimi, dėl ko staiga sustojo laivas, užgeso variklis, o dėl staigaus laivo sustojimo buvo sužalotos dvi keleivės. Iš esmės šiuos kaltinamojo parodymus patvirtino civilinis atsakovas A. L., nukentėjusiosios R. Ž., L. D., liudytojai V. G., I. G., J. Ž., R. N., taip pat liudytojų K. Ž. ir R. D. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Nors liudytojai K. Ž. ir R. D. teisiamajame posėdyje nurodė, kad plaukiantis laivas galimai staiga sustojo dėl techninio gedimo, tačiau tokia šių liudytojų tik teisme iškelta versija paneigiama liudytojo A. D. parodymais bei Mažojo laivo, kurio ilgis iki 10 m., pramoginio ir asmeninio laivo techninės apžiūros akto ir Lietuvos saugos laivybos administracijos 2011-10-05 pažymos Nr. 11(1.21)-S-1116 duomenimis apie tai, kad 2011-06-08 buvo atlikta pramoginio laivo Nr. (duomenys neskelbtini) kasmetinė techninė apžiūra, kuri galiojo iki 2012-06-08.
Kaltinamasis V. Š. kategoriškai atmeta laivo užplaukimo ant seklumos versiją, tvirtindamas, kad laivui staiga sustojus, šis dreifavo ir pasroviui plaukė Nemunu žemyn, kol kapitonas A. L. užvedė laivo variklį ir atbuline eiga laivą prišvartavo prie kranto. Šiuos kaltinamojo parodymus iš esmės patvirtino neprieštaringi ir vieni kitus papildantys civilinio atsakovo A. L., liudytojų K. Ž., V. G. parodymai, taip pat specialistas J. L., teigdamas, kad po smūgio dreifuojantis laivas rodo, jog šis nebuvo užplaukęs ant seklumos, be to, navigacijos požiūriu Nemuno upės ruožas nėra sudėtingas, nes farvateris atžymėtas, o kad farvateryje atsirastų sekluma yra neįmanoma, nes jis nuolat VĮ Vidaus vandens kelių direkcijos tikrinamas ir gilinamas. Tai patvirtina ir VĮ Vidaus vandens kelių direkcijos pateiktas Nemuno upės locmano žemėlapis, kur atžymėtame farvateryje seklumos nenurodytos.
Be to, kaltinamasis V. Š. teigia, kad po įvykio apžiūrėta ir rasta sulenkta tik viena sraigto mentė, tik patvirtina faktą, jog laivo sraigtu buvo atsitrenkta į nematomą nenustatytą povandeninę kliūtį ir paneigia tiek savaiminį laivo variklio gedimą, tiek užplaukimą ant seklumos, nes nuo atsitrenkimo į kietą pagrindą – seklumą būtų lūžusios visos sraigto mentės ir būtų kilusios sunkesnės pasekmės. Tokius kaltinamojo teiginius patvirtino ir papildė liudytojas G. J., po įvykio remontavęs laivo sraigtą, nurodydamas, kad laivo sraigto pažeidimo pobūdis leido daryti išvadą, jog minėta detalė atsitrenkė ne į stacionarų, o judantį daiktą – galimai rąstą.
Akivaizdu, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nenustatyta tikroji įvykusios vidaus vandens avarijos techninė priežastis, nes iškart po įvykio vidaus vandens transporto priemonė ir atskiri jos agregatai specialistų neapžiūrėti, netirti, įvykio vieta specialistų pagalba tiksliai nenustatyta ir išsamiai neapžiūrėta (dugnas netirtas). Byloje esančiame įvykio vietos apžiūros protokole ir jos priede – fotolentelėje užfiksuota pramoginio laivo Nr. (duomenys neskelbtini), palikto prie kranto po įvykio, vieta nesutampa su tikrąja įvykio vieta, ką patvirtino ir civilinis atsakovas A. L.. Teismas daro išvadą, kad tiesioginių įvykio dalyvių – nukentėjusiųjų ir liudytojų, plaukusių laivu, taip pat po įvykio atvykusio liudytojo T. M. parodymai, kurie yra skirtingi dėl avarijos kilimo priežasties, ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pagėgių rinktinės Plaškių užkardos informacijos apie nusikalstamą veiką, kitus teisės pažeidimus ir įvykius registro 26.34 duomenys, užfiksuoti remiantis žodiniu pranešimu, nėra pakankami minėtos avarijos tikrajai techninei priežasčiai konstatuoti.
Kitų objektyvių, patikimų faktinių duomenų, laikytinų įrodymais, galinčių paneigti kaltinamojo V. Š. nurodytas aplinkybes, kad vairuojant laivą nesilaikyta nustatyto farvaterio, ką patvirtino civilinis atsakovas A. L. ir liudytoja R. N., byloje nėra.
Civilinio atsakovo A. L. parodymai, duoti pirminėje įtariamojo apklausoje, kitų įrodymų kontekste buvo tinkamai įvertinti prokuroro 2012 m. kovo 30 d. nutarime, su kuo teismas ir sutinka.
Kaltinamasis V. Š. neneigia, kad pramoginį laivą Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo neturėdamas galiojančio laivavedžio pažymėjimo, o tik turėdamas nemažos patirties valdyti laivus, ką iš esmės patvirtina jam 1997-06-18 Lietuvos susisiekimo ministerijos išduotas tarptautinis laivavedžio kvalifikacinis liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), galiojęs iki 2000-06-18, bei civilinis atsakovas A. L. ir liudytoja R. N..
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2010-07-19 įsakymu Nr. 3-451 nustatyta, kad Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse galioja Europos vidaus vandenų kelių laivybos taisyklės, priimtos Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos Vidaus transporto komiteto 1985-11-15 rezoliucija Nr. 24. Šių taisyklių 1 skyriaus „Bendrosios nuostatos“ 1.09 straipsnio „Laivo valdymas“ 1 dalis numato, kad plaukiojimo metu prie vairalazdės ar vairo rato turi būti bent vienas kvalifikuotas, ne jaunesnis kaip 16 metų asmuo. O Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso 18 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad motorinių pramoginių laivų laivavedžiai yra motorinių pramoginių laivų ir kitų motorinių plaukiojimo priemonių vairuotojai, turintys motorinio pramoginio laivo laivavedžio kvalifikacijos liudijimą ar motorinio pramoginio laivo laivavedžio tarptautinį kvalifikacijos liudijimą. Remiantis minėtais norminiais aktais yra akivaizdu, kad asmuo, ne jaunesnis kaip 16 metų, plaukiojimo metu vairuojantis bet kokios rūšies vidaus vandenų transporto priemonę privalo turėti reikiamą kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą, suteikiantį teisę vairuoti šios rūšies vidaus vandenų transporto priemones.
V. Š. formalus pažeidimas, atitinkantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 119 straipsnio 3 dalį, numatančią atsakomybę už vidaus vandenų transporto priemonių vairavimą neturint teisės jas vairuoti arba teisės neturėjimą vairuoti šios rūšies vidaus vandenų transporto priemones ar vidaus vandenų transporto priemonių vairavimą, kai jas vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti vidaus vandenų transporto priemones, už ką jis matomai ir buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, nors byloje tokių duomenų nepateikta, nelaikytinas vidaus vandens avarijos kilimo sąlyga, nes bylos papildomi duomenys (civilinio atsakovo A. L., liudytojos R. N. parodymai apie V. Š. vairavimo dažnumą ir įgūdžius, išduoto tarptautinis laivavedžio kvalifikacinis liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) faktas) patvirtina tai, kad kaltinamasis turėjo pakankamos praktinės vairavimo patirties vairuoti vidaus vandenų transporto priemonę – pramoginį laivą, o pakeistame kaltinime nurodytas pažeidimas, susijęs su farvaterio pažeidimu, baudžiamąjį persekiojimą vykdančių institucijų išvis neįrodytas. Taigi konstatuotina, kad veika – netikėtas atsitrenkimas į nenustatytos kilmės plaukiančią povandeninę kliūtį – ir kilusios pasekmės – nesunkūs dviejų žmonių sveikatos sutrikdymai – yra sietinos atsitiktiniu priežastiniu ryšiu, kas baudžiamąja teisine prasme yra išvada apie priežastinio ryšio, kuris siejamas tik su dėsningu (būtinuoju) priežastiniu ryšiu, nebuvimą.
Įvertinus aptartus įrodymus teismas daro išvadą, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nenustatytas ir neįrodytas privalomas patraukti baudžiamojon atsakomybėn už nesunkius dviejų žmonių sveikatos sutrikdymus dėl neatsargumo būtino objektyvaus požymio – priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių pasekmių, todėl V. Š. dėl kaltinimo pagal BK 139 straipsnio 2 dalį išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).
Nuosprendžiui įsiteisėjus, V. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - naikintina.
Nukentėjusioji R. Ž. patikslintu civiliniu ieškiniu reikalauja priteisti solidariai iš civilinių atsakovų: kaltinamojo V. Š., laivo valdytojo A. L. ir A. L. civilinės atsakomybės draudiko UAB DK „PZU Lietuva“ 708,49 Lt turtinės ir 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, taip pat 5 proc. dydžio palūkanas nuo baudžiamosios bylos iškėlimo teisme dienos iki priteistos žalos visiško atlyginimo, proceso išlaidas (1 t., 35 b.l., 3 t., 41-51 b.l.).
Nukentėjusioji L. D. patikslintu civiliniu ieškiniu reikalauja priteisti solidariai iš civilinių atsakovų: kaltinamojo V. Š., laivo valdytojo A. L. ir A. L. civilinės atsakomybės draudiko UAB DK „PZU Lietuva“ 1560,64 Lt turtinės ir 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, taip pat 5 proc. dydžio palūkanas nuo baudžiamosios bylos iškėlimo teisme dienos iki priteistos žalos visiško atlyginimo, proceso išlaidas (1 t., 62 b.l., 3 t., 52-69 b.l.).
Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujama Klaipėdos teritorinės ligonių kasos, patikslintu civiliniu ieškiniu reikalauja priteisti iš atsakovo – kaltinamojo V. Š. 1827,37 Lt dėl R. Ž. ir L. D. gydymo išlaidų atlyginimo (2 t., 151-160 b.l.).
BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta, kad priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.
Tenkinti R. Ž., L. D. ir Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos baudžiamojoje byloje pareikštų civilinių ieškinių nėra pagrindo, nes V. Š. išteisinamas, kadangi jo veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 139 straipsnio 2 dalyje, požymių. Todėl R. Ž., L. D. ir Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civiliniai ieškiniai paliekami nenagrinėti. Tačiau tai neužkerta kelio R. Ž., L. D. ir Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikšti ieškinius civilinio proceso tvarka.
Esant tokiai situacijai, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintinas 2012-01-05 nutarimu taikytas laikinas dalinis nuosavybės teisės apribojimas, uždraudžiant V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), disponuoti nuosavu turtu – butu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini) (1 t. 142 b.l.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis BPK 297 str., 301 str., 302 str., 303 str. 5 d. 1 p., 304 str., 305 str. 3 d., 307 str. 4 ir 7 d., 308 str.,
nusprendžia:
V. Š. išteisinti pagal BK 139 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, V. Š. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti 2012-01-05 nutarimu taikytą laikiną dalinį nuosavybės teisės apribojimą, uždraudžiant V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), disponuoti nuosavu turtu – butu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini).
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Šilutės rajono apylinkės teismą.