Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vykdantis individualią veiklą, teistas – Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. birželio 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį, skirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, be intensyvios priežiūros. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 2, 3 punktais paskirti įpareigojimai: per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje, per 2 mėnesius atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą bei per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį įpareigoti išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

G. F. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinimas pareikštas dėl baudžiamojo nusižengimo padarymo, kaltinamasis bei prokurorė sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Be kaltinamojo G. F. prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 straipsnis).

2025 m. kovo 4 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti vaizdo įrašai pridėti prie pareiškimo, kurio prieduose yra 2 vaizdo įrašai. Vaizdo įrašai apžiūrimai Windows media player grotuvo pagalba, vaizdo įrašuose matomas vaizdas, kurio viršuje yra užrašas su data 2025 m vasario 24 d. ir vaizdo įraše esamas laikas, vaizdo įrašuose matomas tas pats. Vaizdo įrašuose laikas nuo 16.12.25 val. iki 17.13.08 val. Vaizdo įrašuose matoma važiuojamoji kelio dalis, kurioje susidariusi automobilių spūstis, skersai kelio stovi pakeliamas užtvaras, prieš užtvarą stovi tamsios spalvos automobilis „Toyota“, v. n. (duomenys neskelbtini), šalia užtvaro atsiskaitymo terminalas ir valstybinių numerių nuskaitymo įrenginys. 06.12.53 iš automobilio „Toyota“, v. n. (duomenys neskelbtini), išlipa vairuotojas, vyras apsirengęs tamsios spalvos megztiniu, juodos spalvos batais, mėlynais džinsais, prieina prie pakeliamo atitvaro (šlagbaumo) ir jį užlenkia. Vyras grįžta į automobilį ir išvažiuoja (1 t., b. l. 49-51, 52-53).?

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.

BK 187 straipsnio 3 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą. Turto sugadinimas – tai toks turto savybių praradimo laipsnis, kai jo vertė sumažėja ir jis iš dalies tampa netinkamas naudoti pagal tikslinę paskirtį, bet vartojamosios šio turto savybės gali būti atkurtos. Šios nusikalstamos veikos objektyvioji pusė pasireiškia alternatyviais veiksmais – svetimo turto sunaikinimu arba sugadinimu. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius – konkretaus turto sunaikinimą ar sugadinimą, taip pat turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių.

Bylą nagrinėjant teisme apklaustas G. F. nurodė, jog neturėjo tikslo sugadinti svetimą turtą, visgi pripažino, kad savo veiksmais sugadino nedidelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą. Teigė, jog dirba (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ įmonėje, o įmonė yra sudariusi sutartį, jog gali stovėti ne daugiau kaip 1 val. nemokamai, kadangi už įvažiavimą be sutarties tenka mokėti. Nespėjo išvažiuoti iš stovėjimo aikštelės, o tuo metu neturėjo nei grynų, nei kortelės su savimi, kad galėtų susimokėti ir išvažiuoti. Gale stovėjo labai daug piktų vairuotojų ir jam kilo stresinė situacija. Parkavimo įrangos barjeras buvo pritvirtintas 4 varžtais iš viršaus ir iš apačios. Pripažįsta, kad rankomis stūmė užkardą, suvokdamas, jog gali sulūžti, visgi nesiekė padarinių, jog parkavimo įrangos barjeras lūžtų. Pamatęs, kad užtvaras linksta nenutraukė savo veiksmų, nes galvojo, jog kažkas užstrigo. Užtvaras minkštas, labai greitai buvo sulenktas, gale iš kitų vairuotojų buvo grasinimai ir jam buvo stresas, ir taip išėjo, bet nenorėjo to padaryti. Kaltinamasis teigė, jog bandė susisiekti su įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojais, visgi niekas tądien nepakėlė ragelio. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę patvirtino ir kiti byloje surinkti įrodymai.

Ištirti įrodymai patvirtina vieni kitus, yra nuoseklūs ir neprieštaringi, iš esmės atitinka kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių turinį ir sudaro vientisą loginę grandinę. Tarp užfiksuotų G. F. veiksmų ir jais sukeltų padarinių yra priežastinis ryšys. Išanalizuotų kaltinamojo, liudytojo parodymų, kitų byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma teismui leidžia daryti išvadą, jog G. F. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad kaltės turinys atskleidžiamas išaiškinimu, kaip kaltininkas suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, taip pat įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-321/2009, 2K-324/2013, 2K-118-976/2015, 2K-195-693/2017). Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-7-193-895/2016, 2K-253-693/2017, 2K-244-303/2018, 2K-199-976/2021).

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu teigė, jog kitose automobilių stovėjimo aikštelėse yra galimybė prieiti ir parkavimo įrangos barjeras atsidaro, gali išvažiuoti ir po to sumokėti. Todėl ir nagrinėjamu atveju G. F. tikėjosi, jog jis gali pakelti barjerą ir išvažiuoti. Aplinkybė, jog kaltinamasis išlipęs iš automobilio ir priėjęs prie parkavimo įrangos barjero jo nepradėjo iš karto gadinti patvirtina vaizdo įrašo pavadinimu (duomenys neskelbtini) užfiksuotos aplinkybės. Vaizdo įrašo laiku 00.13 min. matyti, jog kaltinamasis atėjęs prie parkavimo vietos barjero rankomis iš karto bando jį tik pastumti, galimai kaip nurodė teisiamojo posėdžio metu tikėdamasis, jog užtvaras pajudės ir jis galės išvykti, visgi pamatęs, jog barjeras nejuda bando kelis kartus stumti barjerą nuo savęs, po ko panaudoja vis daugiau fizinių jėgų iki kol barjeras visiškai nulinksta į priešingą pusę. Įvertinus vaizdo įraše užfiksuotas aplinkybes bei kitus byloje surinktus įrodymus nagrinėjamos situacijos atveju galima konstatuoti, kad G. F. neturėjo tikslo išimtinai sulaužyti parkavimo įrangos barjerą, o tik siekė išvažiuoti iš teritorijos, iš kurios buvo neišleidžiamas, tikėdamasis, kad fiziškai paveikus barjerą jį bestumiant jis atsidarys ar išsiners. Visgi, fizinių veiksmų atlikimo metu pamatęs, kad barjeras linksta, savo veiksmų nenutraukė ir barjerą apgadino jį sulenkdamas, nors ir nenorėjo sukelti tokių padarinių. Atkreiptinas dėmesys, kad jeigu užtvaras būtų sėkmingai pasikėlęs ar išsinėręs iš tvirtinimo, jokių padarinių (užtvaro sugadinimo) šioje situacijoje nebūtų kilę.

Todėl nagrinėjamu atveju nenustačius tiesioginę tyčią atitinkančių kaltinamojo veiksmų, konstatuotina, jog G. F. veikė netiesiogine tyčia – jis savo veiksmais sugadino svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą. Akivaizdu, kad kaltinamasis suvokė savo veikos pavojingumą, numatė, kad stumiant parkavimo įrangos barjerą jis gali būti apgadintas, ir nors šių pasekmių nenorėjo, tačiau sąmoningai leido padariniams atsirasti, todėl jis veikė netiesiogine tyčia. Veika baigta, nes realiai sugadindamas svetimą turtą kaltinamasis UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė turtinę žalą. Veikos kvalifikavimui įtakos kaltės apibrėžtis neturi, nes ši nusikalstama veika gali būti padaroma tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia.

Visuma prieš tai nurodytų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog G. F. 2025 m vasario 24 d. apie 06.13 val., (duomenys neskelbtini), išlipęs iš jam priklausančio automobilio „Toyota“, v. n. (duomenys neskelbtini), priėjo prie parkavimo įrangos barjero ir abejomis rankomis stumdamas jį nulaužė, tokiu būdu sugadino UAB „(duomenys neskelbtini)“ 191,18 Eur vertės turtą.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 187 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 61 straipsnyje pateiktomis bausmės skyrimo taisyklėmis.

Teismas skirdamas bausmę G. F., atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – G. F. padarė vieną baigtą baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei. Savo veiksmais sugadino svetimą turtą, nusikalstama veika buvo padaryta reali turtinė žala.

G. F. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Be aukščiau nurodyto, teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. G. F. teistas už nusikalstamą veiką sveikatai (BK 140 straipsnio 1 dalis) (1 t., b. l. 124-126). Baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 416-417 straipsniai), statutinių valstybės tarnautojų teisėtų nurodymų ar reikalavimų nevykdymą (1 t., b. l. 127-131). Vykdo individualią veiklą (1 t., b. l. 118-119). Byloje nėra duomenų apie G. F. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas, įvertinęs visumą bausmės individualizavimui ir skyrimui reikšmingų aplinkybių, sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą baudžiamąjį nusižengimą parinkus BK 187 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą. Teismo vertinimu, kaltinamajam nėra pagrindo skirti viešųjų darbų bausmės, nes įvertinus bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, tokios rūšies bausmė būtų per švelni, neužtikrintų ja siekiamų tikslų, o laisvės apribojimas ar areštas nagrinėjamu atveju būtų per griežtos bausmės rūšys ir jomis, iš esmės, būtų įgyvendinamas tik vienas iš bausmės tikslų – nubaudimas. Taigi kaltinamajam skirtina 30 MGL (1500 Eur) dydžio bauda. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog tokio dydžio bauda yra per didelė. Nors kaltinamasis paskutinio žodžio metu emocionaliai pasisakė, kad jam vietoje baudos geriau jau būtų skiriama arešto bausmė, tačiau teismo vertinimu arešto bausmė neproporcingai suvaržytų kaltinamąjį ir būtų per griežta, nes ja G. F. būtų nubaudžiamas ne tik finansiškai, bet ir neturėtų galimybės bausmės atlikimo metu dirbti ir taip patirtų reikšmingesnius neigiamus padarinius, nei siekiama šioje situacijoje skiriama bausme. BK 47 straipsnio 3 dalies 1 punktas numato, kad už baudžiamąjį nusižengimą yra skiriama nuo 15 iki 500 MGL dydžio bauda. Skiriamas baudos dydis – nežymiai viršija baudos minimumą skiriamą už baudžiamuosius nusižengimus. Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę (G. F. ankščiau teistas), byloje nustatytų atsakomybę lengvinančią aplinkybę buvimą ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą skiriamas baudos dydis yra proporcingas. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į prieš tai paminėtas bausmių individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nebus per griežta, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, G. F. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina 20 MGL (1000 Eur) dydžio bauda.

V. Civilinio ieškinio išsprendimas ir kiti klausimai

Baudžiamojoje byloje UAB „(duomenys neskelbtini)“ ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. balandžio 22 d. pareiškė 304,89 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės atlyginimo (1 t., b. l. 42-43).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis pateikė mokėjimo nurodymą patvirtinantį, jog padaryta turtinė žala UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlyginta. Iš pateikto mokėjimo nurodymo matyti, kad R. K. (G. F. (duomenys neskelbtini)) atlygino UAB „(duomenys neskelbtini)“ 304,89 Eur turtinės žalos, pinigus pervedė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtyje nurodant „žal. atlyg, pagal b. b. 1-4163-1202/2025 G. F.“. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis atlygino turtinę žalą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmetamas.

2025 m. rugsėjo 23 d. nutarimu G. F. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (1 t., b. l. 148-151) – paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti – byloje esanti laikmena (CD) su vaizdo įrašais, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu įsiteisėjus teismo nuosprendžiui paliktina saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Proceso išlaidų nėra, asmuo nebuvo laikinai sulaikytas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

G. (G.) F. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 30 MGL (1500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. F. paskirti 20 MGL (1000 Eur) dydžio baudą.

Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį dėl 304,89 Eur turtinės žalos atlyginimo atmesti.

G. F. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti – byloje esančią laikmeną (CD) su vaizdo įrašais, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu įsiteisėjus teismo nuosprendžiui palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.