Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nutarimas

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. R. teismo posėdžio metu savo kaltę dėl nusižengimų padarymo pripažino iš dalies. Paaiškino, kad pripažįsta kaltę, jog jo vadovaujamoje įmonėje nelegaliai dirbo G. L., G. A., I. O., N. Ž.. Taip pat pripažįsta, jog nepildė avansinių apyskaitų. Kaltės dėl darbo užmokesčio, neįtraukto į bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus, neprižįsta. Iki 2019 m. balandžio 8 d. UAB „OSTINA“ dirbo tik jis ir sūnus A. R.. Kavinės ir viešbučio veiklą prezidento Antano Smetonos rezidencijoje, esančioje Dvaro g. 3, Užulėnio k., Taujėnų sen., Ukmergės r., laimėjus konkursą, planavo pradėti 2019 m. gegužės – birželio mėnesį. Reikėjo pasiruošti, verslas jiems buvo nežinomas, juo niekada neužsiiminėjo. Kadangi UAB „OSTINA“ veiklą vykdė Birštono mieste, jis ieškojo atsakingo asmens iš Ukmergės miesto, galinčio organizuoti ir koordinuoti veiklą Ukmergės rajone. 2019 m. balandžio 8 d. į darbą priėmė direktoriaus pavaduotoją N. G. bei kavinės vadovą D. G., nes pastarieji turėjo atitinkamą patirtį. 2019 m. balandžio 10 d. parašė įgaliojimą, kuriuo N. G. įgaliojo įmonės vardu sudaryti, pakeisti ir nutraukti darbo sutartis, taip pat atlikti kitus veiksmus vykdant darbo įstatymo nuostatas. Tai yra visų darbuotojų paiešką bei priėmimą dirbti turėjo vykdyti N. G.. Sodrai parašė įsakymą dėl šių asmenų priėmimo, Sodrai toks procesas buvo tinkamas, pakako įsakymo, kad įdarbintų žmones. N. G. ir D. G. pradėjo dirbti nuo 2019 m. balandžio 8 dienos. Sodra pačios sutarties nereikalavo. 2019 m. liepos 3 d. jis sudarė darbo sutartis su darbuotojomis G. L., G. A. ir I. O.. Atvykęs į rezidenciją surado darbo vietoje šias darbuotojas, todėl sudarė sutartis. Darbuotojos jam paaiškino, kad N. G. joms darbo užmokestį mokėdavo grynais pinigais. Po darbo sutarčių sudarymo, jis atlyginimus mokėjo banko pavedimais. Iki darbo sutarčių sudarymo, kuomet atvykęs surado darbuotojas, apie šių asmenų darbą nieko nežinojo. N. G. jam buvo sakiusi, kad dirba tik jinai ir jos sūnus. Be to, vieną dieną, atvykęs į kavinę surado virtuvėje dirbančią N. Ž.. Žino, kad ta diena buvo paskutinė N. Ž. darbo diena. Paklausus N. Ž. ką ji veikia, pastaroji parodė verslo liudijimą. Jis iš karto suprato, kad tai pažeidimas ir N. G. pasakė, kad arba atleistų N. Ž., arba sudarytų darbo sutartį. Apie tai, kad kavinės ir viešbučio darbuotojams mokami atlyginimai, neįtraukiant lėšų į bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus, jis nieko nežinojo. Apie tai sužinojo tik iš Valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojų. Pripažįsta, kad nebuvo tvarkingai pildomos avansinės apyskaitos. Jo vadovaujama įmonė samdė buhalterines paslaugas teikiančią įmonę. Dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimo nuoširdžiai gailisi. 2019 metų balandžio mėnesį, kai vyko pasiruošimas, atvykdavo į rezidenciją dažnai, tačiau vėliau pradėjo gaminti laivą, kuris buvo reikalingas plaukiojimo Lėno ežere paslaugai, todėl atvykdavo retai. 2019 m. gegužės mėnesį atvažiuodavo kartą per dvi savaites, birželio mėnesį nebuvo atvažiavęs. Nurodymo įdarbinti nors vieną darbuotoją niekam nedavė, nei su vienu žmogumi apie darbo užmokestį nekalbėjo, kad mokami nelegaliai darbuotojams pinigai sužinojo tik atvykęs liepos mėnesį. Kai atvyko, liepė parodyti pinigų stalčių, kuriame buvo tik 20 eurų, nors buvo pilnas kiemas lankytojų. Jam kilo įtarimas, kad pinigai nėra „mušami“ į kasą. Prašė N. G. pasiaiškinti, tačiau ji atsakė kažką neapibrėžtai. Kasos operacijų apskaitos žurnale pasirašė tik tuomet, kai jį pradėjo tvarkyti nauja buhalterė. Šie dokumentai pasirašyti tik po patikrinimo. Kiekvieną dieną pasirašyti neturėjo galimybės, kasdieną žurnalas pildomas nebuvo. Jis N. G. buvo oficialiai įdarbinęs Sodroje, tačiau darbo sutartį planavo su N. G. pasirašyti vėliau, darbo santykius aptarė žodžiu. Darbo sutartį buvo palikęs rezidencijoje 2019 m. balandžio mėnesį. Dėl nusižengimų, kurių kaltę pripažįsta, padarymo nuoširdžiai gailisi. Prašo skirti kuo švelnesnę baudą.

Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą – Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas V. J. prašė skirti V. R. nuobaudas – sankcijose numatytas baudas.

Liudytojas – Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyriausiasis specialistas V. B. teismo posėdžio metu parodė, kad pagal gautą anoniminę informaciją 2019 m. birželio 6 d. atliko UAB „OSTINA“ operatyvų patikrinimą, adresu: Dvaro g. 3, Užulėnio k., Taujėnų sen., Ukmergės r. Atvyko į dvaro patalpas. Betarpiškai bendravo su direktoriumi V. R.. Minėtą dieną restoranas nedirbo. Paprašė pateikti buhalterinės apskaitos dokumentus už šiuos metus. Nustatė, kad įmonė neveda avansinių apyskaitų. Iš anoniminio pranešimo buvo gavęs informaciją, kad nelegaliai dirba asmenys, todėl vėliau apklausė galimus darbuotojus. Viena moteris sakė, kad dėl darbo bendravo su direktoriumi, kiti – kad su N. G.. Jaunos merginos, dirbančios pardavėjomis, neįdarbintos dirbo kelias dienas, su jomis iki liepos pradžios atsiskaitydavo N. G.. Vėliau atlyginimą į sąskaitą mokėdavo direktorius V. R.. N. Ž. du kartus už darbą sumokėjo N. G. pagal verslo liudijimą, tačiau tokiu būdu atsiskaityti negalima, turėjo būti sudaryta darbo sutartis. N. Ž. minėjo, kad matė direktorių, o kitos merginos minėjo, kad dėl darbo tarėsi su N. G., o direktorių matė tik liepos mėnesį. G. A. sakė, kad buvo įdarbinta 0,5 ar 0,7 etato, dirbo viršvalandžius, jai kelis kartus buvo sumokėta grynais pinigais po 100,00 Eur., tačiau tokie duomenys nebuvo įtraukti į įmonės ataskaitą.

Liudytoja – Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyriausioji specialistė I. D. teismo posėdžio metu parodė, kad 2019 m. rugsėjo 6 d. vykdė UAB „OSTINA“ patikrinimą. Atvykus į Užulėnio (A.Smetonos) dvarą, rado restoraną užrakintą. Sužinojo, kad direktorius plukdo laivu klientus. Sugrįžęs direktorius paaiškino, kad šiuo metu restoranas nedirba, dirba tik savaitgaliais. Direktorius nurodė, jog įmonėje dirba virėja G. L. ir dvi padavėjos G. A. ir I. O., kurios turi dirbti šeštadienį. Ji patikrino alkoholinių gėrimų įsigijimo dokumentus, kurie atitiko, direktorius pateikė licenciją. Kasa nebuvo įjungta, nes tą dieną nedirbo, todėl kasos aparato dokumentai ir neturėjo būti pateikiami. Dėl nelegalaus darbo ji informacijos nerinko. Pirminio patikrinimo metu prašytus dokumentus direktorius pateikė, o kitų dokumentų ji netikrino, todėl negali komentuoti. Su įmonės darbuotojais bendravo jos kolega V. B..

Liudytoja G. L. teismo posėdžio metu parodė, kad nuo 2019 m. liepos mėnesio pradžios iki 2019 m. rugsėjo 18 d. dirbo UAB „OSTINA“, virėjos pareigose. Darbo skelbimą surado internete 2019 metais, anksti pavasarį. Pradžioje kalbėjosi su N. G. dėl darbo, vėliau su direktoriumi V. R.. Su direktoriumi buvo kalbėję dėl darbo, tačiau nutarė, kad nedirbs iki laivo pastatymo. Kadangi jos ir N. charakteriai nesutapo, ji įmonėje nedirbo. Įmonėje dirbo 2019 m. gegužės 3 dieną, kuomet vyko atidarymo šventė ir ji gamino valgius. Už darbą minėtą dieną ji jokio užmokesčio negavo. Vėliau įmonėje nedirbo, nes nesutarė su N. G., kuri visuomet tvirtino, kad yra šeimininkė. Kas įmonėje dirbo nuo 2019 m. gegužės 3 d. iki 2019 m. liepos mėnesio pradžios, kuomet ji sudarė darbo sutartį, ji nežino. Darbo sutartį pasirašė Užulėnio dvare. Laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 3 d. iki darbo sutarties pasirašymo minėtoje įmonėje nedirbo, niekur kitur taip pat nedirbo.

Iš esmės analogiškas aplinkybes liudytoja G. L. nurodė 2019 m. spalio 7 d. paaiškinime (b. l. 9).

Liudytoja N. G. teismo posėdžio metu parodė, kad prieš pradėdama dirbti Užulėnio rezidencijoje, susitiko kelis kartus su V. R.. Kalbėjosi, jog reikia pradėti veiklą, kad viešbutis pradėtų veikti, nes yra baldai, įrankiai. Tarėsi, jog reikia sutvarkyti virtuvę, atidaryti kavinę. Vienas iš pokalbių vyko restorane „Big Stone“, kartu dalyvavo D. G.. Visi kalbėjosi, ką ji turės daryti. Kalbėjo apie tai, kad ji (N. G.) bus įdarbinta komercijos direktore, tai yra atsakinga už tai, kad vyktų veikla, veiktų viešbutis ir kavinė. 2019 m. balandžio 4-5-6 dienomis, tikslaus laiko neprisimena, darbo sutarties neturėjo, ji buvo įdarbinta. Tuomet pradėjo tvarkyti kavinę. Įsakymo dėl įdarbinimo nebuvo. Ji gavo iš Sodros informaciją, jog buvo įdarbinta nuo 2019 m. balandžio 8 dienos, vėliau gavo informaciją iš Sodros, kad 2019 m. spalio 2 dieną yra atleista. Jokio įgaliojimo ji nepasirašė, Vladui sakė, kad su jokiais įpareigojimais nesutinka. 2019 m. spalio 20 d. jai V. R. siuntė elektroniniu paštu 2019 m. balandžio 5 d. prašymą, surašytą jos vardu dėl priėmimo į darbą, bei tos pačios dienos data surašytus įsakymą bei darbo sutartį, prašydamas pasirašyti šiuos dokumentus. Ji dokumentų nepasirašė. 2019 m. gegužės 3 d., vykusio atidarymo metu, ji nežinojo kuo dirba. Vėliau sužinojo, kad direktoriaus pavaduotoja, viskas jai buvo sakoma žodžiu. Darbo sutarties negavo. Dėl įgaliojimo savo vardu bei su kitais darbuotojais sudaryti darbo sutartį, gali pasakyti, kad apie jį nieko nežinojo, jo nepasirašė. Dėl darbuotojų priėmimo V. R. tarėsi asmeniškai. Įgaliojimas yra bevertis, nes ji niekur nepasirašė, kad gavo ar sutinka. Vladui sakė, kad nesutinka su įgaliojimu. Pati jokios darbo sutarties neturėjo. Buvo susitarimas, kad būtų sukurtas ir veiktų „Facebook“, kad veiktų kavinė. Jos darbas buvo „paleisti“ veiklą ir kad būtų žmonių. 2019 m. gegužės 3 d. vyko rezidencijos atidarymas. Sutarė, kad D. G. bus kavinės vadovas, atsakingas už kavinę, barmenas, padavėjas. Sūnui jokie dokumentai pateikti nebuvo, pastarasis kreipėsi į darbo ginčų komisiją, kad buvo neteisėtai atleistas iš darbo. Laikotarpyje nuo 2019 m. gegužės 3 d. iki 2019 m. birželio 13 d. virtuvėje dirbo G. L., kuri tiesiogiai bendravo su V. R.. Klientus aptarnavo D. ir ji, nors jiems tai nepriklausė. Nors nebuvo darbo sutarties, ji dirbo, nes pasitikėjo V. Jai buvo atsilyginama pavedimais, įvardinta, kaip atlyginimas ar avansas. Ji įdėjo skelbimą į „Facebook“, kad reikalingi darbuotojai. Su darbuotojais kalbėjo V. R.. Jai žinoma, kad G. A. buvo pakviesta padėti 2019 m. gegužės 3 dieną, su ja bendravo dėl darbo V. R.. Buvo atėjusi dar viena mergaitė, buvo pabandymas dirbti, o vėliau minėta mergaitė dirbo nuo 2019 m. liepos 4 d. 2019 m. gegužės, birželio mėnesį ji ir jos sūnus Dovydas dirbo su kasos aparatu ir kasos knyga. Prisimena, kad buvo atėjusi I. O. ir prašė įdarbinti, tačiau ji patarė kreiptis į direktorių V. R.. 2019 m. gegužės – birželio mėnesiais direktorius į rezidenciją atvažiuodavo dažniau nei kartą per mėnesį. Niekam jokių pinigų nemokėjo, išskyrus N. Ž.. Su N. Ž. ji tarėsi dėl darbo, nes nebuvo kitos išeities. Pastaroji dirbo pagal verslo liudijimą, nežinojo, kad reikalinga darbo sutartis. Ji gavo įgaliojimą paštu, kurį paėmė ir padėjo ant stalo. Ji realiai atlikinėjo padavėjos, barmenės, valytojos pareigas. Niekam jokių pinigų ji grynais pinigais nemokėjo.

Iš esmės analogiškas aplinkybes liudytoja N. G. nurodė 2019 m. spalio 10 d. paaiškinime (b. l. 13-14).

Liudytoja G. A. teismo posėdžio metu parodė, kad dėl darbo UAB „OSTINA“ tarėsi su N. G., nes pastaroji prisistatė viršininke. Be to viršininkas dar yra V. R.. Pokalbis vyko lyg tai prieš Užulėnio rezidencijos atidarymą 2019 m. gegužės 3 d. Kalbėjosi apie jos darbo sąlygas, kad bus padavėja. N. G. jai sakė, kad kalbėjosi su V. R. ir kad sutarta mokėti 3,00 Eur atlyginimą už valandą darbo. Ji sutiko ir pradėjo dirbti, kviesdavo kada reikėdavo. Neprisimena kada buvo jos pirma darbo diena, tačiau dirbti pradėjo 2019 m. gegužės mėnesį, kai atsidarė restoranas. Ji dirbo gegužės ir birželio mėnesiais. Jokios darbo sutarties pasirašiusi nebuvo. Kai N. G. išėjo, atvyko V. R., iki tol direktoriaus mačiusi nebuvo. Tuomet pasirašė darbo sutartį. Darbo užmokestį, po 100,00 Eur jai mokėjo G. L. į jos banko sąskaitą. Gal V. R. pasakė, kur pervesti jai pinigus. Jei tekdavo padirbti ilgiau, G. L. jai sumokėdavo papildomai. Kai sudarė darbo sutartį 2019 m. liepos 3 dieną, dirbo pagal slenkantį darbo grafiką. Iki sutarties sudarymo 2019 m. gegužės ir birželio mėnesiais dirbo tik tada kai pakviesdavo N. G., kuri jai mokėdavo už darbą grynais pinigais. N. G. vieną kartą grynais pinigais jai sumokėjo apie 90,00 Eur., o tada mokėjo dar vieną ar kelis kartus grynais pinigais, neprisimena tiksliai kokią sumą. Kai ji dirbo 2019 m. gegužės ir birželio mėnesiais, virėja visuomet buvo G., kuri dirbdavo nuolat, o vėliau, kai G. susirgo, virėja dirbo dar N., kuri yra N. draugė. Būdavo žmonių, kurie nakvodavo viešbutyje, pusryčius jiems tiekdavo lyg tai G. Po darbo sutarties sudarymo, V. R. užmokestį pervesdavo į jos banko sąskaitą.

Iš esmės analogiškas aplinkybes liudytoja G. A. nurodė 2019 m. spalio 7 d. paaiškinime, kuriame nurodė, jog G. L. jai papildomai sumokėjo apie 100,00 Eur už darbą 2019 m. liepos mėnesį ir apie 100,00 Eur už darbą 2019 m. rugpjūčio mėnesį. Po darbo sutarties nutraukimo, dar rezidencijoje dirbo vieną savaitgalį, tai yra 2019 m. rugsėjo 7-8 dienomis (b. l. 10).

Liudytoja I. O. teismo posėdžio metu parodė, kad UAB „OSTINA“ darbą pradėjo nuo 2019 m. birželio mėnesio pabaigos, dienos neprisimena. Darbą jai pasiūlė N. G.. Kai atėjo pirmą darbo dieną, Užulėnio dvaro kavinėje jau dirbo N. G., D. G. ir virėja N. G. tą dieną nebuvo. Kai dirbo vadovaujant N., tai dirbdavo viena. be G. N. G. vadovaujant dirbo tris dienas, po ko įvyko kažkoks skandalas ir N. daugiau darbe nebuvo. Galvojo, kad N. G. yra pagrindinis asmuo įmonėje, nežinojo, kad yra vadovas. Pati N. G. jai prisistatė kaip administratorė, kaip vadovė. Pasiūlė dirbti laisvu laiku, už valandą mokėti 3,00 Eur. V. R. pirmą kartą pamatė 2019 m. liepos mėnesį, kaip pradėjo dirbti su G. Pirmomis trimis dienomis, kai dirbo su N. G., jai už darbą atsiskaitė grynais pinigais, į rankas. Jai N. G. už tris dienas davė 90,00 Eur. Neprisimena, ar reikėjo pasirašyti. Vėliau, po darbo sutarties sudarymo, jai atlyginimas būdavo pervedamas į banko sąskaitą.

Iš esmės analogiškas aplinkybes liudytoja I. O. nurodė 2019 m. spalio 17 d. paaiškinime (b. l. 12).

Liudytojas D. G. teismo posėdžio metu parodė, kad 2019 m. kovo pabaigoje susitiko su UAB „OSTINA“ savininku V. R.. Jie aptarė, kad darbas bus dvare, aptarė atlyginimą. Pradėjus darbinius santykius, nebuvo paaiškintos tikslios darbo sąlygos, atsakomybės. Nebuvo pateikta darbo sutartis. V. R. sakė, kad kai bus parengta sutartis, bus atvežta. Jis dirbo kavinėje tris mėnesius. Per šį laikotarpį jokios sutarties negavo, nors prašydavo. V. R. sakydavo, kad pamiršo, kad buhalterija užsiėmusi ir panašiai. Realiai darbas buvo toks, kad atsidarytų kavinė, viešbutis ir pradėtų vykdyti veiklą. Jis kalbėjosi su tiekėjais, vykdė valymą, tvarkymą. Pradžioje dirbo jis ir N. G.. Iš karto ieškojo virėjos. Atvyko dirbti virėja G. L., tačiau V. R. pastaroji nepatiko, todėl išėjo. Neprisimena nuo kada pradėjo dirbti G. L., tačiau ji jau dirbo kai buvo valoma virtuvė, prieš pat rezidencijos atidarymą. Taip pat dirbo G., kuri atėjo įsidarbinti, jie pasikalbėjo, o tada dėl darbo sąlygų nuėjo kalbėtis su V. R.. Dar buvo atėję dirbti G., kuri buvo atsivedusi draugę K. Šių asmenų įdarbinimas vyko taip, kad jo mama N. G. buvo paskelbusi skelbimą, būsimi darbuotojai susisiekdavo su jo mama, kuri apie kandidates pranešdavo V. R., o V. R. aptardavo darbo sąlygas, sutartis, atlyginimus. Tiek jis, tiek mama, visiems atvykusiems įsidarbinti, sakė, kad jie nėra savininkai, negali priimti sprendimo. Jis kreipėsi į darbo ginčo komisiją, kad nebuvo išmokėtas atlyginimas ir buvo neteisėtai atleistas. Darbo ginčų komisija jam priteisė darbo užmokestį bei delspinigius. 2019 m. gegužės ir birželio mėnesiais Užulėnio dvare dirbo jis, N., G., G. ir kartais K. Po to, 2019 m. birželio mėnesio antroje pusėje pradėjo dirbti N. Ž. ir I. Darbuotojai buvo apmokami dirbti su kasos aparatu, išskyrus I. G. mokėjo dirbti kasos aparatu. Vyko vienas banketas, vienos vestuvės ir vienos krikštynos. Buvo „mušamas“ apmokėjimas per kasos aparatą.

Iš esmės analogiškas aplinkybes liudytojas D. G. nurodė 2019 m. spalio 10 d. paaiškinime (b. l. 14-17).

Liudytoja N. Ž. teismo posėdžio metu parodė, kad yra dirbusi prezidento Antano Smetonos rezidencijoje. 2019 m. gegužės mėnesio pabaigoje, tikslaus laiko neprisimena, jai paskambino N. G.. Pastaroji paklausė, ar galėtų ji (N. Ž.) padirbti vieną birželio savaitgalį (penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį), nes jų virėja išvyksta atostogų. Tuomet buvo savaitgalis prieš Jonines. Susitiko su N. G. S. rezidencijoje. Tuo metu už baro buvo vaikinas D., lauke prie staliukų vaikščiojo moteris. Ji sužinojo, kad tai N. G.. Be to, buvo užėjusi į virtuvę, ten dirbo G. L.. Vėliau bendravo su V. R., kuriam parodė verslo liudijimą. Ji dirbo su verslo liudijimu, dėl užmokesčio tarėsi su V. R.. Jai už darbą sumokėjo N. G., pasirašė pinigų išmokėjimo kvitus. Suprato, kad virėja G. L. dirba virėja nuo pat rezidencijos atidarymo, tai matė ir socialiniuose tinklapiuose. Ji (N. Ž.) kavinėje atliko virėjos pareigas. Dirbo nuo Joninių du savaitgalius, veną savaitgalį tris dienas, o per Jonines keturias dienas, gavosi septynios kalendorinės dienos, nuo 8 val. iki 20 val. Ji turėjo verslo liudijimą, kuris galiojo birželio mėnesio dienomis, kuriomis ji dirbo. Jai mokėjo grynais pinigais pagal kvitus. Gavo užmokestį du kartus. Pinigus išdavė N. G., aš ji pasirašė. Dėl darbo užmokesčio tarėsi su V. R.. Tarėsi, kad jai mokės 5,00 Eur už valandą bei už kelionę. Viso jai sumokėjo 520,00 Eur už septynias dienas.

Iš esmės analogiškas aplinkybes liudytoja N. Ž. nurodė 2019 m. spalio 17 d. paaiškinime (b. l. 11).

ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra blanketinė, kaip objektyviai reiškiasi nelegalaus darbo požymiai įtvirtinta Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau – DK) ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalis numato, jog apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje. Nelegalaus darbo apibrėžimas pateikiamas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnyje, pagal kurį nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Teismų praktikoje išaiškinta, kad siekiant darbą vertinti kaip nelegalų, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, tai yra darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018 ir kt.).

ANK 205 straipsnio 1 dalis užtraukia atsakomybę už buhalterinės ūkinių operacijų apskaitos taisyklių pažeidimą.

Tokiu būdu, įvertinus visų administracinio nusižengimo bylos medžiagoje surinktų įrodymų visumą, konstatuotina, kad UAB „OSTINA“ direktorius V. R. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1 ir 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje (nelegalus darbas).

Be to, įvertinus visų administracinio nusižengimo bylos medžiagoje surinktų įrodymų visumą, konstatuotina, kad UAB „OSTINA“ direktorius V. R. pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2000 m. vasario 27 d. nutarimo Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ 9 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 205 straipsnio 1 dalyje (buhalterinės ūkinių operacijų apskaitos taisyklių pažeidimas).