- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-16
- Bylos Nr.
- eI-10228-609/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01847-2021-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Eglė Kiaurakytė (pirm.)
- Atsakovas
- J. M.
- Pareiškėjas
- UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“
- Kategorijos
- 12.18.1Prašymai dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolos išieškojimo
- 55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
- 57.4pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras” prašymą atsakovui J. M. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovo J. M. (toliau – ir atsakovas) jai priteisti 127,40 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava).
Pareiškėja nurodo, kad jai pavesta rinkti, administruoti, išieškoti vietinę rinkliavą Plungės rajono savivaldybės teritorijoje. Nurodo, kad atsakovas, būdamas nekilnojamojo turto objekto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininku, už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis) yra nesumokėjęs vietinės rinkliavos.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu prašo skundą atmesti. Nurodo, kad pareiškėja pateikė prašymus dėl vietinės rinkliavos nemokėjimo už nenaudojamus, gyvenimui netinkamus, nebaigtus statyti nekilnojamojo turto objektus, kuriuose nenaudojamas vanduo, dujos, elektra, patalpos nešildomos, nėra jokių atliekų. Tvirtina, kad 2021 m. birželio mėn. nurodytos aplinkybės paaiškintos TRATC vadovams.
Pareiškėjai ir atsakovui apie bylos nagrinėjimo būdą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 72 straipsnio 3 dalis, 74 straipsnio 4, 7 dalys).
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atmestinas.
Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Šio įstatymo 12 straipsnio 1, 2 punktai nustato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus, nustato vietinės rinkliavos dydį ir vietinės rinkliavos mokėjimo tvarką.
Plungės rajono savivaldybės taryba 2013 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. T1-168 patvirtino Plungės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus, kurie buvo pakeisti nuo 2017 m. kovo 1 d. įsigaliojusiais Plungės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais, patvirtintais Plungės rajono savivaldybės tarybos 2017 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. T1-1 (toliau – ir Nuostatai; su vėlesniais pakeitimais). Pagal Nuostatų redakcijos, galiojusios iki 2017 m. kovo 1 d., 24, 46 punktus, pareiškėja apskaičiuoja vietinės rinkliavos dydį, organizuoja ir tvarko vietinės rinkliavos surinkimą ir apskaitą. Pagal Nuostatų redakcijos, galiojančios nuo 2017 m. kovo 1 d., 4, 54 punktus pareiškėjai pavestas vietinės rinkliavos administravimas bei nesumokėtos vietinės rinkliavos išieškojimas. Pagal Nuostatų 6 punktą (nuo 2017 m. kovo 1 d. atitinkamai Nuostatų 2 punktą), vietinė rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą nustatoma visiems Plungės rajono savivaldybės atliekų turėtojams, kurie valdo, naudoja ar kitaip disponuoja nekilnojamuoju turtu, išskyrus žemės sklypus. Vietinės rinkliavos nuostatai netaikomi asmenims, turintiems Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose yra numatytas komunalinių atliekų tvarkymas. Pagal Nuostatų redakcijos, galiojančios nuo 2017 m. kovo 1 d., 46 punktą, vietinę rinkliavą privalo mokėti visi savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto objektų (išskyrus žemės sklypu) savininkai arba įgalioti asmenys. Pagal Nuostatų redakcijos, galiojusios iki 2017 m. kovo 1 d., 41, 42 punktus, komunalinių atliekų turėtojams minimali atliekų susikaupimo norma ir atitinkamai vietinės rinkliavos dydis nustatomas pagal pagrindinę tikslinę turto naudojimo paskirtį ir gyvenamąją vietovę arba turimą bendrą plotą. Pagal Nuostatų redakcijos, galiojančios nuo 2017 m. kovo 1 d., 27, 28 punktus, vietinės rinkliavos dydis susideda iš pastovios (moka visi savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto objektų (išskyrus žemės sklypus) savininkai ar Įgalioti asmenys; dydis nustatomos pagal nekilnojamojo turto paskirtį ir objektų skaičių) ir kintamosios dalies (moka savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto objektų (išskyrus žemės sklypus) savininkai arba Įgalioti asmenys, kuriems teikiama komunalinių atliekų tvarkymo paslauga; dydis nustatomos pagal nekilnojamojo turto paskirtį ir objektų skaičių arba pagal konteinerio ištuštinimo dažnį, o gyvenamosios paskirties butams daugiabučiuose namuose - pagal nekilnojamojo turto objekte deklaruotų gyventojų skaičių arba pagal konteinerių ištuštinimo dažnį).
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), aiškindamas vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, konstatavo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., LVAT 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014).
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, jog butas, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise ginčo laikotarpiu priklausė atsakovui. Pažymėtina, kad iš Gyventojų registro išrašo matyti, kad atsakovas nuo 2004 m. kovo 26 d. paskutinę gyvenamąją vietą deklaruoja ginčo nekilnojamojo turto objekto buvimo vietos adresu ((duomenys neskelbtini)). Atsižvelgiant į tai, vertintina, kad pagal Nuostatus atsakovas yra vietinės rinkliavos mokėtojas ir privalo mokėti vietinę rinkliavą.
Atsakovui ginčijant pareigą mokėti vietinę rinkliavą, pažymėtina, jog pagal Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatas, tiek galiojančias šiuo metu, tiek Nuostatų priėmimo metu, atliekų turėtojas apibrėžiamas kaip atliekų gamintojas arba asmuo, turintis atliekų. Atitinkamai atliekų gamintojas – asmuo, kurio veiklos metu susidaro atliekų arba kuris atlieka atliekų rūšiavimo, maišymo ar kitokią operaciją, kurios metu pasikeičia atliekų pobūdis ar sudėtis. Ginčo atveju konkretaus asmens mokėtinos rinkliavos dydis priklauso nuo jo turimo, valdomo, disponuojamo nekilnojamojo turto naudojimo paskirties. Iš Nuostatų matyti, kad juose nustatyta bendra pareiga mokėti ginčo rinkliavą siejama su aplinkybe (prielaida), jog paprastai atitinkamo nekilnojamojo turto naudojimas (pvz., gyventi, ūkinei veiklai vykdyti ar kitais tikslais) suponuoja komunalinių atliekų susidarymą (atsiradimą, pagaminimą), kurios turi būti tvarkomos Atliekų tvarkymo įstatymo ir jį įgyvendinančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka, inter alia (tarp kitko, be kita ko) savivaldybių organizuotose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose. Tokiu nekilnojamuoju turtu disponuojantys, jį valdantys ar (ir) naudojantys asmenys paprastai atitinka „atliekų turėtojo” sąvoką minėtų Atliekų tvarkymo įstatymo normų ir, atitinkamai, Nuostatų prasme. LVAT ne kartą yra konstatavęs, kad savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar (ir) naudojimu (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2796/2011, 2012 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1592/2012, 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 ir kt.). LVAT laikosi pozicijos, jog jei objektyvūs duomenys patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) komunalinės atliekos nesusidaro, toks asmuo negali būti pripažintas atliekų turėtoju minėtų Nuostatų prasme, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų (žr., pvz., LVAT 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1895-575/2015 ir kt.). LVAT 2015 m. balandžio 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-888-556/2015 konstatuota, jog naudodamasis konkrečiu objektu, nepriklausomai nuo jo valdymo teisinio pagrindo, asmuo sukuria komunalines atliekas, už kurių surinkimą jis privalo atsiskaityti. Tik tokių atliekų nesukūręs, jei įrodo, arba esant sprendimui atleisti nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, asmuo gali būti pripažintas neturintis aptariamos pareigos.
Nuostatų 32 punkte nustatyta, jog rinkliavos mokėtojai (išskyrus sodų ir garažų paskirties objektų savininkai ar įgalioti asmenys), kurie nenori mokėti kintamosios rinkliavos dedamosios, privalo deklaruoti, kad laikotarpį, ne trumpesnį kaip šeši kalendoriniai mėnesiai ir ne ilgesnį kaip vieneri kalendoriniai metai, nesinaudos komunalinių atliekų tvarkymo paslauga, priskirta konkrečiam jo valdomam nekilnojamojo turto objektui; tokiu atveju tokiems Rinkliavos mokėtojams Deklaruotu laikotarpiu komunalinių atliekų tvarkymo paslauga nebus teikiama. Pagal patariamų nuostatų 33 punktą rinkliavos mokėtojas, norintis, kad jam deklaruotu laikotarpiu nebūtų skaičiuojama kintamoji vietinės rinkliavos dalis, administratoriui turi pateikti prašymą – sąžiningumo deklaraciją, kurios formą nustato administratorius. Pasibaigus deklaruotam laikotarpiui, ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų Deklaraciją pateikęs rinkliavos mokėtojas administratoriui privalo pateikti elektros energijos tiekėjo pažymą apie per deklaruotą laikotarpį suvartotą elektros energijos kiekį - sunaudotas elektros energijos kiekis per metus neturi viršyti 50 kWh (Nuostatų 34 punktas). Vadovaujantis Nuostatų 35 punktu jeigu Deklaraciją pateikęs rinkliavos mokėtojas per Nuostatų 34 punkte nustatytą terminą tokių dokumentų nepateikia arba pateikti dokumentai patvirtina, kad deklaravimo laikotarpiu elektros energijos kiekis viršija šių Nuostatų 34 punkte nurodytas reikšmes, administratorius perskaičiuoja tokiam rinkliavos mokėtojui mokėtiną vietinę rinkliavą, įtraukdamas kintamąją rinkliavos dalį, ir pateikia patikslintą mokėjimo pranešimą. Rinkliavos mokėtojams, kuriems atliekų tvarkymo paslauga nėra teikiama, kintamoji rinkliavos dalis nėra skaičiuojama (Nuostatų 36 punktas). Pagal Nuostatų 37 punktą nuo vietinės rinkliavos atleidžiami rinkliavos mokėtojai, kai jiems priklausantis nekilnojamojo turto objektas yra fiziškai sunaikintas, avarinės būklės ar neįmanomas naudoti; toks rinkliavos mokėtojas privalo administratoriui pateikti laisvos formos prašymą ir jį pagrindžiančius dokumentus. Nuostatų 38 punkte nustatyta, kad nuo vietinės rinkliavos ne ilgesniam nei kalendorinių metų laikotarpiui atleidžiami rinkliavos mokėtojai, kai nekilnojamo turto objektas yra statomas ar remontuojamas, tik tuo atveju jeigu statomame ar remontuojamame nekilnojamo turto objekte nėra gyvenama; toks rinkliavos mokėtojas privalo administratoriui pateikti laisvos formos prašymą ir jį pagrindžiančius dokumentus.
Iš atsakovo pateikto AB „Energijos skirstymo operatorius” 2021 m. spalio 29 d. rašto matyti, jog adresais (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartys nebuvo sudarytos ir elektros energija nebuvo teikiama. Taip pat pateiktos fotonuotraukos patvirtina, jog jose užfiksuotomis patalpomis nebuvo galimybės naudotis tokiu būdu, kad veikloje būtų sukuriamos komunalinės atliekos. Šiuo požiūriu turtas atitinka Nuostatuose nurodytus kriterijus, sudarančius pagrindą konstatuoti, jog atsakovui priklausantis nekilnojamasis turtas ginčo laikotarpiu nebuvo naudojamas (jame nebuvo gyvenama). Teismas, be kita ko, pažymi, kad analogiškos aplinkybės dėl vietinės rinkliavos mokėjimo už ginčo nekilnojamojo turto objektą laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. nustatytos įsiteisėjusiu Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-5223-342/2018, kuris LVAT 2020 m. balandžio 29 d. nutartimi paliktas nepakeistas.
Įvertinus tai, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovui priklausančiame ginčo objekte paslaugos (elektros energija), reikalingos jį eksploatuojant, nebuvo teikiamos, nėra teisinio pagrindo išvadai, jog jam priklausantis butas, adresu (duomenys neskelbtini), ginčo laikotarpiu buvo naudojamas. Vien aplinkybė, kurią nurodo pareiškėja, kad atsakovas dėl lengvatos suteikimo už ginčo laikotarpį nesikreipė, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, jog jis nurodytu laikotarpiu naudojosi patalpomis ir dėl tokio naudojimosi susidarė komunalinės atliekos. Tokios pozicijos laikomasi ir LVAT praktikoje (žr., pvz., LVAT 2016 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1867-556/2016 ir kt.).
Konstatuotina, jog pareiškėja neįrodė aplinkybės, kad atsakovas ginčo nekilnojamojo turto objekte ginčo laikotarpiu gyveno ir (arba) juo naudojosi. LVAT, laikosi pozicijos jog vietinės rinkliavos mokėjimas, o tiksliau jos dydis, priklauso nuo tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių, kurias, apskaičiuodamas mokestį, turi tiksliai nustatyti rinkliavos surinkėjas, kuris būdamas atsakingas už vietinės rinkliavos dydžio apskaičiavimą, turi pagrįsti mokesčio dydį. Jam tenka pareiga įrodyti mokėtiną sumą (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-2181/2012, 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1895-575/2015 ir kt.). Pagrindžiamas turėtų būti ne tik rinkliavos dydis, bet ir pati rinkliava (žr., pvz., LVAT 2014 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-297/2014 ir kt.). Vietinės rinkliavos mokėtojas, siekdamas paneigti apskaičiuotą rinkliavą, turi teikti įrodymus apie kitokio dydžio mokesčio mokėjimą ar jo nemokėjimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėja iš esmės tik argumentuoja, kad atsakovas ginčo laikotarpiu nepateikė prašymų Nuostatų nustatyta tvarka ir sąlygomis, todėl neįgijo teisės į vietinės rinkliavos sumažinimą ar atleidimą nuo vietinės rinkliavos mokesčio. Tačiau pareiškėja, prašydama priteisti vietinę rinkliavą, nepateikė faktinių duomenų, patvirtinančių pagrindą vietine rinkliava apmokestinti ginčo nekilnojamojo turto objektą, t. y. neįrodė, kad atsakovas ginčo laikotarpiu naudojosi nekilnojamuoju turtu ir sukūrė atliekas, už kurių tvarkymą turi atsiskaityti teisės aktų nustatyta tvarka, bei neginčijo ir nepaneigė atsakovo pateiktų įrodymų, jog turtas nebuvo naudojamas.
Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pareiškėjos prašymas nepagrįstas, todėl atmestinas.
Pareiškėja prašo iš atsakovo jai priteisti 18,15 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Šių išlaidų pagrindimui teikiama atstovavimo sutartis, PVM sąskaita - faktūra, mokėjimo nurodymas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Prašymas atmestinas, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras” prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Pareiškėjos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.