- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-19
- Bylos Nr.
- 1A-422-557-2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Linas Pauliukėnas (pirm.), Lietuvos Respublikos, Aurelija Sadauskaitė, Remigijus Preikšaitis
- Nuteistasis
- A. G.
- Nukentėjusysis
- R. K.
- Kategorijos
Pranešėjas L. Pauliukėnas Baudžiamoji byla Nr. 1A-422-557/2011
Teisėja I. Šeškauskienė Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.26.2.1.;
2011 m. gegužės 19 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Lino Pauliukėno, teisėjų Aurelijos Sadauskaitės ir Remigijaus Preikšaičio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2011-03-04 nuosprendžio, kuriuo A. G. dėl 2008-10-11 įvykdytos veikos nuteistas pagal BK 284 str. 1 d. 20 MGL (2 600 Lt) dydžio bauda, dėl 2008-10-12 įvykdytos veikos nuteistas pagal BK 284 str. 1 d. 25 MGL (3 250 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė nustatyta 35 MGL (4 550 Lt) dydžio bauda. Nukentėjusiojo R. K. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, ir jam iš A. G. priteista 2 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 200 Lt turėtų išlaidų už ieškinio paruošimą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1) 2008-10-11 apie 23.30 val., veikdamas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, prie parduotuvės „Mira“, esančios (duomenys neskelbtini), P. T., S. L., M. L., S. Ž. ir kitų tyrimo metu nenustatytų asmenų akivaizdoje, elgdamasis įžūliai, sudavė R. K. vieną smūgį į veido sritį, tuo nukentėjusiajam R. K. padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, ir nenustatytam asmeniui sudavus P. T. vieną smūgį į veido sritį, tuo P. T. padarant nežymų sveikatos sutrikdymą, A. G., pribėgęs prie važiuojančio automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo S. L., spardė automobilį, priklausantį S. L., ir taip jį apgadino, tokiu būdu, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką,
2) 2008-10-12 apie 23.30 val., veikdamas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, prie parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), P. T., S. L. ir kitų tyrimo metu nenustatytų asmenų akivaizdoje, elgdamasis įžūliai, spyrė nukentėjusiajam R. K. į krūtinės sritį, dėl ko šis persivertė per buvusias atidarytas S. L. priklausančio automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dureles, nugriuvo ant priekinio stiklo ir jį sugadino, po ko kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, bendrais veiksmais sudavė smūgius gulinčiam ant priekinio automobilio stiklo nukentėjusiajam R. K. į įvairias kūno vietas, tuo padarydami nežymų sveikatos sutrikdymą ir apgadindami nukentėjusiajam S. L. priklausantį automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir tyrimo metu nenustatytam asmeniui spyrus automobilio galinėje sėdynėje sėdėjusiam P. T. į veido sritį, taip padarant nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje tyčia, elgdamasis įžūliai, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės tvarką ir rimtį.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. G. prašo nuosprendį pakeisti, įvertinti jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir paskirti mažesnę baudą, neturtinės žalos atlyginimą sumažinti iki 500 Lt. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK bendrosios dalies normas, nepripažindamas lengvinančių aplinkybių, numatytų BK 59 str. 1 d. 2 ir 6 p.
Apeliantas pažymi, kad jis prisipažįsta kaltu dėl padarytų nusikalstamų veikų. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodoma, kad jis iš dalies pripažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, tačiau jis pripažino esmines bylos aplinkybes. Tik nepripažįsta kai kurių šių veikų aplinkybių, t. y. kad 2008-10-11 sudavė į veidą R. K.. Jis negali pripažinti to, ko faktiškai nedarė. Tai patvirtina ir liudytojo M. L. parodymai, kad jis nematė, kaip, kam ir kiek buvo suduota smūgių. Taip pat nuoširdžiai gailisi dėl šio įvykio ir neigiamai vertina savo poelgius.
Skunde taip pat teigiama, kad turėjo būti atsižvelgta į tą aplinkybę, jog jis buvo R. S. apkaltintas, jog paėmė jo kokteilį ir stumdytis pirmas pradėjo R. S.. Jeigu nebūtų buvę provokuojančio elgesio, apkaltinant jį vagyste, nebūtų įvykę ir šio įvykio. Dėl to, kad buvo nepagrįstai apkaltintas, jis pasijuto labai pažemintas, įžeistas.
Atsakomybę lengvinančia aplinkybe turėjo būti pripažinta ir tai, kad 2008-10-12 įvykis įvyko dėl to, kad jis pamatė, jog R. K. mušasi su kitu vaikinu, su kuriuo buvo praėjusį vakarą ir kurį pažįsta tik iš matymo. Pamatęs, kad jie mušasi, jis stipriai susijaudino ir todėl impulsyviai spyrė R. K. į krūtinę. Būtina atkreipti dėmesį į prieštaringus nukentėjusiojo R. K. ir liudytojo S. L. parodymus dėl 2008-10-12 konflikto faktinių aplinkybių. Nukentėjusieji R. K. ir S. L. nurodė visiškai skirtingas 2008-10-12 įvykio aplinkybes.
Šalies argumentai
Apeliantas mano, kad teismas, pripažindamas jį kaltu dėl smūgio sudavimo R. K. 2008-10-11, netinkamai vertino liudytojo M. L. parodymus, duotus teisminio tyrimo metu. Liudytojas M. L. teismo posėdžio metu parodė, kad nematė, kaip buvo suduoti smūgiai. Ikiteisminio tyrimo metu M. L. parodė, kad „kam ir kiek smūgių sudavė A. G., pasakyti negali, nes nematė“. Tačiau teismo išvada, pripažįstant jį kaltu dėl smūgio sudavimo R. K. 2008-10-11, grindžiama liudytojo M. L. parodymais.
Be to, apeliaciniame skunde nurodoma, kad R. K. dėl padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo didelių nepatogumų nepatyrė, sužalojimai padaryti tik nežymūs. Teismas turėjo atmesti R. K. teiginį, jog jis gydėsi, nes tai patvirtinančių dokumentų pateikta nebuvo. Atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, priteista 2 000 Lt neturtinė žala yra per didelė. 2011-03-05 jam gimė sūnus E. G., kurio priežiūrai ir auginimui reikalingos didelės išlaidos. Savo nuosavo būsto neturi, todėl su šeima yra priverstas nuomotis gyvenamąją patalpą.
Šalies argumentai
Apeliantas taipogi nurodo, jog jį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 str. numatytu pagrindu.
Teismo posėdyje gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tuomet, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų, nuoširdus gailėjimasis – kritiškas savo padarytos veikos vertinimas, išgyvenimas dėl padarytų nusikalstamų veiksmų, stengimasis sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino A. G. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, nes jis savo kaltę pripažino tik iš dalies, prispirtas byloje surinktų įrodymų, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nukentėjusiųjų neatsiprašė, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad jis kritiškai vertintų savo padarytas veikas ir nuoširdžiai dėl jų gailėtųsi. Pirmosios instancijos teisme apeliantas nurodė, kad R. K. 2008-10-11 jis nesudavė, spyrė vieną kartą į nuvažiuojančio S. L. automobilio galinę dalį, stipriai įspirti ir automobilio sugadinti negalėjo, automobilis buvo seniai sugadintas. Tačiau tos aplinkybės, kad nuteistasis 2008-10-11 smūgiavo R. K. į veido sritį bei kitas kūno vietas, spardė S. L. automobilį (daugiau nei vieną kartą) byloje yra neginčijamai įrodytos visuma surinktų ir teisiamajame teismo posėdyje ištirtų įrodymų (liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymais, specialisto išvadomis, 2008-10-11 įvykio vietos apžiūros protokolu, 2008-10-14 apžiūros protokolu). Iš to seka, kad nuteistasis pripažino tik dalį teismo nustatytų esminių nusikalstamos veikos aplinkybių, kai kurias esmines aplinkybes neigdamas ir tokiu būdu mėgindamas sušvelninti savo padėtį. Todėl tokio dalinio nuteistojo kaltės pripažinimo teismas pagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Apeliantas teigia, kad turėjo būti atsižvelgta į tą aplinkybę, jog jis buvo R. S. apkaltintas, jog paėmė jo kokteilį, be to, ir stumdytis pirmas pradėjo R. S.. Jeigu nebūtų buvę provokuojančio elgesio, apkaltinant jį vagyste, nebūtų įvykę ir šio įvykio. Dėl to, kad buvo nepagrįstai apkaltintas, jis pasijuto labai pažemintas, įžeistas. Tai yra apeliantas prašo pripažinti, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.). Šie apelianto argumentai yra nepagrįsti.
Byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų teigti, jog R. S. elgesys būtų buvęs provokuojantis ar jis būtų išprovokavęs šį įvykį. Priešingai, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad būtent apeliantas buvo abiejų konfliktų iniciatorius, jis siekė demonstruoti smurtą viešoje vietoje. Liudytojas R. S. pirmosios instancijos teisme parodė, kad pirmą vakarą jis buvo atvažiavęs prie parduotuvės su S. L., P. T. ir R. K.. Prieš einant į parduotuvę, su kaltinamuoju jis nesikalbėjo ir jokių žodžių jam nesakė ir niekuo nekaltino. Kai jis išėjo iš parduotuvės, konfliktas jau buvo pasibaigęs, buvo atvažiavusi policija. Matė, kad buvo sudaužytas S. L. automobilio šoninis veidrodėlis. Automobilio neapžiūrėjo. Apkalbėti kaltinamąjį tikslo neturi. Šiais liudytojo parodymais teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo netikėti, kadangi jie visiškai atitinka byloje nustatytas kitas aplinkybes, 2008-10-11 ir 2008-10-12 įvykių seką. Tame pačiame teisiamajame posėdyje liudytojas M. L. parodė, kad su kaltinamuoju ir S. Ž. jie atvyko prie parduotuvės „Mira“. Ten įvyko konfliktas. Kaltinamasis susiginčijo su prie parduotuvės buvusiais jaunuoliais. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. L. parodė, kad matė, kaip A. G. priėjo prie vaikinų, kurie taip pat automobiliu buvo atvažiavę prie parduotuvės „Mira“, ir pradėjo prie vaikinų kabinėtis bei sudavė smūgius. Išvažiuojant automobiliui, kuriame jau buvo susėdę vaikinai, kurie konfliktavo su A. G., nuo parduotuvės, matė, kad A. G. nubėgo link to automobilio, ir pribėgęs spyrė koja į automobilį. Teisėjų kolegija mano, kad liudytojas M. L., duodamas pirminius parodymus ikiteisminio tyrimo metu buvo nuoširdesnis nei duodamas parodymus teisiamajame posėdyje. Ta aplinkybė, kad šis liudytojas įvykio metu buvo būtent su nuteistuoju, t. y. atvažiavo kartu su juo, leidžia pagrįstai manyti, kad jo parodymai perdavus bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje galėjo kisti nuteistojo naudai. Savo parodymų keitimo priežasties liudytojas M. L. teismui paaiškinti nesugebėjo, motyvuodamas tuo, kad įvykis buvo seniai ir jis ne viską prisimena. Tuo būdu apelianto aiškinimas, neva veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys, yra visiškai paneigtas.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmes, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, bei tinkamai vadovavosi BK 61 straipsnyje išdėstytomis bausmių skyrimo nuostatomis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsižvelgus į teismo nuosprendyje nurodytus bausmės skyrimo motyvus, bausmės rūšis bei jos dydžius, jos paskirtos teisingai.
Apylinkės teismas, skirdamas bausmes nuteistajam A. G., tinkamai atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, padarymo stadiją, kaltininko asmenybę, į tai, jog nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (2008-10-11 nusikalstamą veiką jis įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio), todėl paskirtos bausmės atitinka BK 54 str. 2 d. reikalavimus.
Skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 str. 2 d.).
Nuteistasis A. G. padarė tyčinius nusikaltimus, kurie priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai. Nuteistasis padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 str. 1 d., kurios sankcija numato šias alternatyvias bausmės rūšis: viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki dvejų metų. BK 47 str. numatyta, kad už nesunkų nusikaltimą nustatytas baudos dydis yra iki 100 MGL. Todėl galima teigti, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam už padarytus viešosios tvarkos pažeidimus paskyrė vieną iš švelniausių bausmės rūšių bei jos dydžius (20 MGL ir 25 MGL) nustatė ženkliai mažesnius, nei minėto straipsnio (BK 284 str. 1 d.) sankcijoje numatytas šios bausmės (baudos) vidurkis. Be to, bausmės apeliantui buvo subendrintos apeliantui palankiausiu dalinio bausmių sudėjimo būdu. Taigi laikyti tiek paskirtas už atskirus nusikaltimus, tiek ir paskirtą galutinę subendrintą bausmę aiškiai per griežtomis apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pakankamai pamatuoto pagrindo.
Apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo mažinti ir priteistą neturtinę žalą. Byloje esanti specialisto išvada patvirtina, kad nukentėjusiajam R. K. dėl traumuojančio poveikio į kairės akies sritį išsiliejo kraujas po akies obuolio jungine. Šie sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Nukentėjusysis byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš atsakovo A. G. priteisti 4 000 Lt dydžio neturtinę žalą.
Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priedermė tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas. Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus darbinei veiklai, šeiminiam gyvenimui ir pan.
Pirmosios instancijos teismas priteisė nukentėjusiajam iš nuteistojo 2 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, t. y. pareikštą ieškinį tenkino iš dalies. Nustatydamas neturtinės žalos dydį pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis patyrė skausmą, pažeminimą, buvo sužalotas, gydėsi, patyrė nepatogumus dėl sužalojimų.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas, nustatydamas 2 000 Lt neturtinės žalos dydį, tinkamai laikėsi CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatų, atsižvelgė į veikos padarinius, žalą padariusio asmens tyčinę kaltę, jo turtinę padėtį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys, kad analogiškose bylose kaip neturtinės žalos atlyginimą už nusikalstamais veiksmais padarytą nežymų sveikatos sutrikdymą teismai paprastai priteisia didesnes, 5 000 Lt siekiančias sumas (kasacinės nutartys Nr. 2K-419/2008, 2K-474/2008, 2K-537/2008, 2K-412/2009, 2K-421/2009).
Byloje nėra jokių duomenų, kad nuteistasis būtų susitaikęs su nukentėjusiaisiais, todėl apelianto samprotavimai apie galimą jo atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 str. numatytu pagrindu taipogi yra teisiškai nepagrįsti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo A. G. apeliacinį skundą atmesti.