- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-22
- Bylos Nr.
- eA2-3013-760/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00278-2025-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bajorinienė
- Pareiškėjas
- I. J.
- Suinteresuotas asmuo
- Šilutės rajono savivaldybei
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. J. prašymą suinteresuotam asmeniui Šilutės rajono savivaldybei dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. eS2-1983-1179/2025.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja I. J. prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eS2-1983-1179/2025 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu paaiškėjus naujoms esminėms bylos aplinkybėms, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu.
2. Prašyme nurodo, kad 2025-02-21 Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmai nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-1983-1179/2025 išdavė leidimą skirti A. J., (duomenys neskelbtini), vidutinės priežiūros priemonę 6 mėnesiams. Pareiškėja teigia, kad suinteresuotas asmuo Šilutės rajono savivaldybė (duomenys neskelbtini) vykusiame Šilutės rajono savivaldybės administracijos vaiko gerovės komisijos (toliau – Komisija) posėdyje rėmėsi ne išsamia informacija ir neturėjo visų privalomų dokumentų sprendimui dėl vidutinės priežiūros priemonių A. J. skyrimo. A. J. nei karto nebuvo atliekamas vaikų – paauglių psichiatro testas ir analizė, kad nustatytų vaiko psichinės sveikatos būklę, kas turėjo būti įvertinta šioje situacijoje iki Komisijos posėdžio arba posėdžio metu.
3. Pareiškėja teigia, kad A. J. nuo 2025-02-11 lankosi (duomenys neskelbtini) centre pas gydytoją vaikų – paauglių psichiatrę J. G., kuri šiuo metu atlieka nepilnamečio vaiko psichinės sveikatos analizę ir testus, kad nustatytų ar A. J. neturi intelekto sutrikimo ar kitos psichikos negalios. A. J. 2025-04-01 diagnozuotos net dvi ligos - F92.8 Kiti mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai bei F81.3 Mišrūs mokymosi sugebėjimų sutrikimai. Gydytojos teigimu jo atskyrimo nuo šeimos galimybės šiuo momentu net nesvarstytinos, kadangi tai dar labiau sutrikdytų vaiko biopsichosocialinį funkcionavimą bei gydymo procesą. Gydytoja J. G. dirba ne tik su nepilnamečiu vaiku, tačiau ir su pareiškėja (vaiko mama), stiprindama jų tarpusavio ryšį, skatindama tarpusavio atvirą bendravimą. Atskyrus A. J. nuo šeimos, visi psichologės iki šiol pasiekti teigiami rezultatai netektų prasmės ir galimai stipriai pablogėtų vaiko sveikatos būklė (paūmėtų liga). Prašyme teigiama, kad nagrinėjant civilinę bylą Nr. eS2-1983-1179/2025 A. J. sirgo psichikos ligomis, tačiau apie tai pareiškėjai nebuvo žinoma. Apie vaiko ligas pareiškėja sužinojo tik 2025-04-01, po teismo nutarties įsiteisėjimo civilinėje byloje Nr. eS2-1983-1179/2025 ir mano, kad ši aplinkybė turi esminės reikšmės bylai ir yra pakankamas pagrindas atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo Šilutės rajono savivaldybė pateikė atsiliepimą, kuriame prašo atmesti pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. eS2-1983-1179/2025 kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis ir esminėmis, t. y. jos nebūtų lėmusios kitokio teismo sprendimo byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą. (duomenys neskelbtini) vykusio Komisijos posėdžio metu vaiko atstovės pagal įstatymą I. J. paklausta ar kartu su sūnumi buvo nuvykusi į vaikų ir paauglių psichiatro konsultaciją, paprašyta pasidalinti gydytojo pateiktomis rekomendacijomis. I. J. pasakė, kad lankėsi Šilalės mieste pas vaikų gydytoją psichiatrę J. G., gydytoja rekomendacijų nepateikė ir medikamentinio gydymo neskyrė. Kitos informacijos apie sūnaus A. J. psichinės sveikatos būklę I. J. neišsakė. Specialistai jau nuo 2023 metų rekomenduodavo A. J. užregistruoti psichiatro konsultacijai. Stacionarus gydymas ir medikamentinis gydymas vaikui neskirtas.
5. Suinteresuotas asmuo teigia, kad pareiškėja dar 2023 m. aiškiai žinojo ir suprato, jog siekiant vaikui suteikti psichosocialinės raidos paslaugas ir skirti atitinkamas priežiūros priemones, ji, būdama įstatymine vaiko atstove, turi pateikti duomenis apie vaiko sveikatos būklę, tačiau dėl nežinomų priežasčių to nepadarė. Tik kilus ginčui dėl vaiko vidutinės priežiūros taikymo, pareiškėjos atstovė kreipėsi į Šilalės rajono savivaldybės sveikatos centrą dėl informacijos apie vaiko psichinę sveikatos būklę pateikimo. Pareiškėja klaidina teismą, teigdama, kad gydytojos išvadoje nurodyti sutrikimai A. J. diagnozuoti tik 2025-04-01 ir pareiškėjai tai nebuvo žinoma. Pažymi, kad A. J. pirmą kartą specialieji ugdymosi poreikiai nustatyti dar 2022 metais ką patvirtina byloje pateiktos pažymos. Su minėtomis pažymomis pareiškėja I. J. yra susipažinusi ir su jomis sutiko. Todėl akivaizdu, kad apie vaiko elgesio, emocijų ir mokymosi sutrikimus pareiškėja žinojo jau 2022 metais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Prašymas atmestinas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
6. Iš byloje pateikto Šilutės rajono savivaldybės administracijos vaiko gerovės komisijos (duomenys neskelbtini) posėdžio protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad posėdžio metu nutarta: 1) siūlyti Šilutės rajono savivaldybės merui kreiptis į teismą dėl leidimo skirti vaiko vidutinės priežiūros priemonę vienerių metų laikotarpiui; 2) gavus teismo leidimą vaikui skirti vidutinės priežiūros priemonę, vaiko atstovui pagal įstatymą vienerių metų laikotarpiui paskirti koordinuotai teikiamas paslaugas: bendradarbiauti su specialistais dėl pagalbos koreguojant sūnaus A. J., gim. (duomenys neskelbtini), nepageidaujamą elgesį; lankyti psichologo konsultacijas; 3) gavus teismo leidimą vaikui skirti vidutinės priežiūros priemonę, vidutinės priežiūros priemonės koordinuojančia institucija paskirti Šilutės socialinių paslaugų centrą; 4) gavus teismo leidimą vaikui skirti vidutinės priežiūros priemonę, koordinuotai teikiamų paslaugų teikėjais paskirti Šilutės socialinių paslaugų centrą ir vaikų socializacijos centrą.
7. Šilutės rajono savivaldybės meras V. L. (toliau – Meras) (duomenys neskelbtini) Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams pateikė prašymą dėl leidimo išdavimo skirti A. J., gimusio (duomenys neskelbtini) atžvilgiu skirti vaiko vidutinę priežiūros priemonę 12 mėnesių.
8. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmai 2025 m. vasario 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1983-1179/2025 prašymą tenkino iš dalies ir išdavė teismo leidimą skirti A. J. vidutinės priežiūros priemonę 6 mėnesiams. Meras 2025 m. kovo 3 d. potvarkiu Nr. M1-152 A. J. skyrė 6 mėnesių laikotarpiui vaiko vidutinės priežiūros priemonę, kuri turėjo būti vykdoma (duomenys neskelbtini) vaikų socializacijos centre. Dėl šio potvarkio panaikinimo pareiškėja pateikė skundą Regionų administraciniam teismui (administracinė byla Nr. eI3-9814-595/2025). Iš informacinės teismų sistemos LITEKO matyti, kad byla yra pirminėje nagrinėjimo stadijoje, sprendimas nepriimtas.
9. 2025 m. vasario 21 d. teismui priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-1983-1179/2025, pareiškėja pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmams, kurio pagrindu užvesta civilinė byla Nr. e2SP-2602-714/2025. 2025 m. kovo 5 d. teismas nutartimi pareiškėjos pašymą patenkino iš dalies - sustabdė vidutinės priežiūros priemonių taikymą nepilnamečio A. J. atžvilgiu pagal Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų išduotą leidimą ir nurodė pareiškėjai per 14 dienų nuo šios nutarties priėmimo dienos pateikti teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje e2S-1983-1179/2025, priešingu atveju laikinosios apsaugos priemonės gali būti panaikintos.
10. 2025 m. kovo 17 d. teisme gautas pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. eS2-1983-1178/2025, su kuriuo suinteresuotas asmuo Šilutės rajono savivaldybė nesutinka, todėl byloje sprendžiamas klausimas dėl proceso atnaujinimo pagrįstumo.
Dėl pagrindo atnaujinti procesą (ne)buvimo
11. Proceso atnaujinimo institutas yra išimtinė teisės į teismą įgyvendinimo priemonė. Kasacinis teismas, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimais dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose, yra pažymėjęs, kad vienas iš esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą turi būti ribojami laiko atžvilgiu, ir res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant aiškiam ir neabejotinam proceso atnaujinimo pagrindui. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, būtų nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisė prašyti atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014).
12. CPK 365 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Pagal CPK 370 straipsnio, reguliuojančio prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimą, 3 dalies nuostatas, išnagrinėjęs teismo posėdyje prašymo atnaujinti procesą klausimą ir nustatęs, kad prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje, ir pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, teismas nutartimi atnaujina procesą ir paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą arba nutartimi procesą atnaujinti atsisako, jeigu konstatuoja, kad yra šioje dalyje nurodyti trūkumai. Taigi remiantis šiomis nuostatomis, teismas pirmiausia turi patikrinti, ar pareiškėjos prašymas paduotas CPK 368 straipsnyje nustatytu terminu, taip pat ar pagrįstas vienu iš CPK 366 straipsnyje įtvirtintų proceso atnaujinimo pagrindų.
13. Nagrinėjamu atveju pareiškėja pateikė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eS2-1983-1178/2025, kurioje 2025-02-21 Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmai nutartimi Mero prašymą dėl leidimo išdavimo skirti vaiko vidutinę priežiūros priemonę 12 mėnesių A. J., atžvilgiu, patenkino iš dalies ir išdavė leidimą skirti A. J. vidutinės priežiūros priemonę 6 mėnesiams. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus šio Kodekso 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus atvejus. Pareiškėja teigia, kad naujos aplinkybės paaiškėjo 2025-04-01, teismo priimta nutartis civilinėje byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą nuo jos priėmimo momento įsiteisėjo 2025-02-21, konstatuotina, kad terminas pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo nėra praleistas.
14. Pareiškėja prašo atnaujinti procesą, vadovaudamasi CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagal kurį procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.
15. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto aiškinimo ir taikymo praktiką pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2005). Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-153-969/2020). Taigi, pareiškėja, siekianti atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu, privalo įrodyti visus naujai paaiškėjusios esminės aplinkybės požymius.
16. Pareiškėja pateiktą prašymą motyvuoja tuo, kad nuo 2025-02-11 A. J. lankosi (duomenys neskelbtini) centre pas gydytoją vaikų – paauglių psichiatrę J. G.. Pateikė 2025-04-01 gydytojo įrašą, iš kurio matyti, kad A. J. nustatytos šios diagnozės: F92.8 - Kiti mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai, bei F81.3 - Mišrūs mokymosi sugebėjimų sutrikimai. Pareiškėja teigia, kad nagrinėjant civilinę bylą Nr. eS2-1983-1179/2025 A. J. sirgo psichikos ligomis, tačiau ligos diagnozuotos tik 2025-04-01 ir apie tai pareiškėjai tuo metu nebuvo žinoma. Apie vaiko ligas pareiškėjai tapo žinoma jau įsiteisėjus teismo nutarčiai civilinėje byloje Nr. eS2-1983-1179/2025, todėl ši aplinkybė turi esminės reikšmės bylai.
17. Suinteresuotas asmuo pateiktu atsiliepimu bei teikdamas papildomą medžiagą nesutinka su pareiškėjos prašymu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėja klaidina teismą, kad apie vaiko psichinę sveikatos būklę jai tapo žinoma tik 2025-04-01, t. y. po priimto teismo procesinio sprendimo civilinėje byloje Nr. eS2-1983-1179/2025, kadangi pirmą kartą A. J. specialieji ugdymosi poreikiai nustatyti dar 2022 metais ir apie vaiko elgesio ir mokymosi sutrikimus pareiškėja žinojo jau tuo metu. Be to, pareiškėja I. J. 2023 m. aiškiai žinojo ir suprato, kad siekiant vaikui suteikti psichosocialinės raidos paslaugas ir skirti atitinkamas priežiūros priemones, ji, būdama įstatymine vaiko atstove, turi pateikti duomenis apie vaiko sveikatos būklę, tačiau dėl nežinomų priežasčių to nepadarė. Kai kilo ginčas dėl vaiko vidutinės priežiūros taikymo, jo atstovė kreipėsi į (duomenys neskelbtini) sveikatos centrą dėl informacijos apie vaiko psichinę sveikatos būklę pateikimo ir neva 2025-04-01 A. J. buvo diagnozuotos ligos.
18. Suinteresuotas asmuo taip pat nurodo, kad A. J. lankėsi pas psichiatrę 2025 m. vasario 11 ir 18 dienomis. Dviejų konsultacijų metu gydytoja surinko vaiko gyvenimo ir ligos anamnezę, įvertino bendrą psichikos sveikatos būklę. Kiti kliniškai svarbūs psichodiagnostiniai tyrimai neatlikti. Š. m. vasario 25 d. į suplanuotą vizitą pas gydytoją psichiatrę A. J. neatvyko, toliau planuojamų konsultacijų data nenurodyta. Mano, kad psichiatrė, turėdama tik preliminarius vaiko psichikos sveikatos vertinimus, teigia, jog vaiko atskyrimo galimybės nuo šeimos šiuo metu net nesvarstytinos, todėl laiko, kad gydytojos vaikų ir paauglių psichiatrės raštas, paremtas tik paciento išsakyta indikacija ir įstatyminio atstovo, pareiškėjos pasisakymu. Kitų reikšmingų duomenų apie vaiko psichinę sveikatos būklę, galinčių nulemti kitokį teismo sprendimą einamuoju momentu nėra, todėl pareiškėjos nurodytos aplinkybės neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų požymių.
19. Teismas, įvertinęs šalių pateiktų procesinių dokumentų turinį bei rašytinę bylos medžiagą pareiškėjos I. J. prašymą dėl proceso atnaujinimo laiko nepagrįstu ir pritaria suinteresuoto asmens pozicijai dėl esminių naujų aplinkybių nebuvimo nagrinėjamu atveju, kaip būtinojo teisinio pagrindo nebuvimo procesui atnaujinti. Nors pareiškėja teigia, kad ji tik 2025-04-01 sužinojo apie sūnaus A. J. psichinę sveikatą, tai yra, kad jam nustatyti mišrūs elgesio, emocijų, mokymosi sugebėjimų sutrikimai, tačiau šias pareiškėjos nurodytas aplinkybes paneigia byloje esantys įrodymai.
20. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-916/2017; 2019 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-248/2019).
21. Iš Šilutės rajono švietimo pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. J. nustatyti vidutiniai specialieji ugdymosi poreikiai. Nurodoma, kad A. J. bendrieji intelektiniai gebėjimai siekia truputį žemesnius nei vidutinius; sunkumai kyla dėl sąlygiškai silpnesnių dėmesio koncentracijos trumpalaikės girdimosios atminties sunkumų bei nepakankamo erdvinio suvokimo, neverbalinio samprotavimo; nepakankama mokymosi motyvacija; mokinio pasiekimai atitinka tik kai kuriuos patenkinamo lygio požymius.
22. Iš Šilutės rajono švietimo pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. J. nustatyti dideli specialieji ugdymosi poreikiai. Išvadoje apie specialiųjų ugdymosi poreikių grupę taip pat nurodyti elgesio ir emocijų sutrikimai bei mokymosi sunkumai dėl nepalankių aplinkos veiksnių. Iš (duomenys neskelbtini) Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos posėdžio protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad svarstant minimalios priežiūros priemonių pratęsimą A. J. buvo diskutuojama problema dėl A. J. elgesio bei mokymosi, todėl buvo nuspręsta, kad nepilnametis turi konsultuotis „D“ ugdymo centre.
23. Iš Šilutės rajono švietimo pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) rašto Dėl informacijos pateikimo apie A. J. matyti, kad A. J. pakartotiniai nustatyti specialieji ugdymosi poreikiai, paskirta švietimo pagalba. Išvadoje apie specialiųjų ugdymosi poreikių grupę nurodomi elgesio ir emocijų sutrikimai, mokymosi sunkumai dėl nepalankių aplinkos veiksnių. Išvadoje apie specialiųjų ugdymosi poreikių lygio nustatymą nustatyti dideli specialieji ugdymo(si) poreikiai.
24. Iš 2025-01-28 (duomenys neskelbtini) progimnazijos rašto matyti, kad laikotarpiu nuo 2022-02-09 iki 2024-02-12 A. J. keletą kartų svarstytas Vaiko gerovės posėdžiuose dėl netinkamo elgesio, t. y. elgesio taisyklių nesilaikymo ir ugdymo, grasinimų mokyklos darbuotojams bei fizinės jėgos panaudojimu prieš kitus mokinius. Iš pateikto rašto turinio matyti, kad A. J. mama, pareiškėja I. J., dalyvavo šiuose procesuose ir apie problemas dėl sūnaus elgesio bei mokymosi nuolat buvo informuojama. 2024-03-06 šeimai paskirta atvejo vadybininkė ir socialinė darbuotoja.
25. Kad pareiškėja žinojo apie sūnaus A. J. elgesio sutrikimus patvirtina ir byloje pateiktas (duomenys neskelbtini) Šilutės socialinių paslaugų centro raštas, iš kurio matyti, kad pareiškėja I. J. yra įsitraukusi į pagalbos teikimą jos sūnui, ieško sprendimų, kaip padėti savo vaikui, tačiau ne iki galo užtikrina socialinio darbuotojo ar atvejo vadybininko siūlomas rekomendacijas.
26. Taigi, aptartų rašytinių byloje surinktų duomenų pagrindu konstatuotina, kad pareiškėjos nurodyta aplinkybė kaip pagrindas šioje byloje procesui atnaujinti, kad tik 2025-04-01 sužinojo apie sūnui nustatytus mišrius elgesio, emocijų bei mokymosi sugebėjimų sutrikimus, atmestina kaip visiškai nepagrįsta. Byloje esantys rašytiniai duomenys patvirtina, kad pareiškėja šias aplinkybes žinojo nuo 2022 metų. Tai, kad šie A. J. sutrikimai konstatuoti kitu dokumentu, t. y. gautu ir pateiktu pačios pareiškėjos iniciatyva – gydytojos psichiatrės gydymo įraše, nepakeičia prieš tai nustatytų A. J. sutrikimų pobūdžio. Pareiškėjos pateikta aplinkybė buvo jai žinoma nagrinėjant bylą ir priimant 2025-02-21 nutartį dėl leidimo išdavimo skirti A. J. vidutinės priežiūros priemonę ir ši aplinkybė neturi jokios esminės reikšmės bylai dėl kurios būtų buvęs priimtas visai kitas procesinis sprendimas.
27. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas atmeta pareiškėjos prašymą dėl civilinės bylos atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, kaip nepagrįstą.
Dėl laikinosios apsaugos priemonės
28. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. kovo 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-2602-714/2025 (kuri prijungta prie šios bylos), buvo taikyta laikinoji apsaugos priemonė - sustabdytas vidutinės priežiūros priemonių taikymas nepilnamečio A. J. atžvilgiu pagal Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2025 m. vasario 21 d. nutartimi išduotą leidimą. Kadangi teismas atmeta pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo, nutarčiai įsiteisėjus panaikintina taikyta laikinoji apsaugos priemonė (CPK 150 straipsnio 2 dalis).
Dėl žyminio mokesčio
29. Pareiškėja pateikiant prašymą dėl proceso atnaujinimo sumokėjo 11 Eur žyminį mokestį, tačiau procese, kuriame pateiktu procesiniu dokumentu buvo prašoma atnaujinti procesą, žyminis mokestis nėra mokamas ir tokios prievolės pareiškėja neturi. Atsižvelgiant į nustatytą, pareiškėjai grąžintinas byloje sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 334 straipsniu, 370 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi,
nutaria:
Atmesti pareiškėjos I. J. prašymą dėl proceso atnaujinimo.
Panaikinti 2025 m. kovo 5 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-2602-714/2025 taikytą laikinąją apsaugos priemonę - vidutinės priežiūros priemonės taikymo nepilnamečio A. J., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu sustabdymą.
Grąžinti pareiškėjai I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 11 Eur (vienuolikos eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2025 m. kovo 17 d., pavedant tai atlikti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijai.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.