Panevėžio apygardos teismo nutartis

2019-05-02 · Civilinė byla Nr. e2A-313-252/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-12-31Utenos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-05-02Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-05-02
Bylos Nr.
e2A-313-252/2019
Teisminio proceso Nr.
2-14-3-00636-2018-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Laimutė Sankauskaitė, Birutė Valiulienė, Nijolė Danguolė Smetonienė
Atsakovas
L. S., D. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-313-252/2019 Teisminio proceso Nr. 2-14-3-00636-2018-6 Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.1.18.1; 2.6.1.1; 2.6.1.3.1. (S)
PANEVĖIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 2 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimutės Sankauskaitės ir Birutės Valiulienės, viešame teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų L. S. ir D. S. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5482-913/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Renatos namai“ ieškinį atsakovams L. S. ir D. S. dėl atlygio ir delspinigių priteisimo,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Renatos namai“ teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų L. S. ir D. S. 2057 Eur dydžio skolą, 148,42 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad ieškovė su atsakovais 2018-01-23 sudarė Pavedimo sutartį, kuria įsipareigojo iki 2018-06-30 vykdyti pirkėjų paiešką atsakovams tuo metu priklausančiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Šalys susitarė, kad įgaliotinio atlygis pardavus butą yra 2057 Eur.

3. Ieškovė, iš karto po šios sutarties sudarymo, ėmėsi buto pirkėjų paieškos veiksmų. Patalpinus skelbimus internete, buvo surasti butu susidomėję asmenys, kuriuos ieškovės darbuotoja S. U. vedė apžiūrėti buto. 2018-01-26 UAB „Renatos namai“ direktorei R. B. paskambino R. B., kuri teiravosi apie atsakovų butą, derėjosi dėl kainos, tačiau atsisakė buto apžiūros dalyvaujant bendrovės darbuotojai, bet nurodė, jog pažiūrės tik patį namą iš išorės.

Atsiliepimas

4. Atsakovai su tarpininkės nurodyta R. B. pasiūlyta buto kaina nesutiko. Vėliau paaiškėjo, kad R. B. susirado atsakovams priklausantį butą. 2018-02-05 23.19 val. į ieškovės elektroninį paštą iš elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini) gautas 2018-02-05 atsakovų pranešimas apie pavedimo sutarties nutraukimą.

5. Ieškovės atstovei paskambinus R. B., ši pripažino, kad perka ginčo butą, o tarpininkai turi tartis su atsakovais. 2018-02-15 į ieškovės elektroninį paštą buvo atsiųstas atsakovų vardu pranešimas, jog vienašališkai nutraukus pavedimo sutartį, atsakovai siūlo atlyginti protingas išlaidas, kurias įmonė patyrė siekiant įvykdyti sutartį. Analogiškas atsakovų pranešimas 2018-02-17 buvo gautas registruotu paštu.

6. Atsakovams iki 2018-03-12 buvo pasiūlyta geranoriškai atsiskaityti už suteiktas paslaugas pervedant į ieškovės sąskaitą 2057 Eur sumą, tačiau iki šios dienos atsakovai šios sumos nesumokėjo ir jokio atsakymo į šį raštą nepateikė.

7. Pažymėjo, kad atsakovai neįvykdė pavedimo sutarties 5.1 punkto nuostatų - nesumokėjo ieškovei už suteiktas paslaugas numatyto atlyginimo, todėl turi būti priteistos reikalaujamos sumos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmai 2018-12-31 sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė ieškovės UAB „Renatos namai“ naudai solidariai iš atsakovų L. S. ir D. S. 2057 Eur skolą, 148,42 Eur delspinigių, 1260 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 2205,42 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2018-08-23 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė valstybės naudai iš atsakovų po 6,23 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

9. Teismas vertino, kad tarp šalių sudarytos tarpininkavimo sutarties pagrindu susiklostė atlygintinių paslaugų teikimo teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.716, 6.717 straipsniai). Pasisakė, kad šalys atlyginimo ieškovei sumokėjimą bendru susitarimu susiejo su konkretaus parduodamo nekilnojamojo turto pirkėjo suradimu ieškovo atliktų pastangų bei veiksmų dėka, o dar tiksliau – su nekilnojamojo turto preliminarios pirkimo – pardavimo sutarties ar pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties su tokiu pirkėju sudarymu.

10. Teismas konstatavo, kad pagal šalių sudarytos pavedimo sutarties 4.1. punkte nuostatas dėl atvejų kada laikoma, kad potencialus pirkėjas surastas, laikė įrodytu tai, kad atsakovų nekilnojamojo turto pirkėja buvo surasta ieškovės UAB „Renatos namai“ atlikto darbo ir pastangų dėka, nes atsakovų buto pirkėja apie parduodamą butą sužinojo iš internete patalpintų skelbimų, R. B. ir jos brolis bendravo telefonu su ieškovės atstovais, domėjosi butu, siūlė savo kainą, domėjosi kitais klausimais, bet buto savininkus, su kuriais galutinai susitarė dėl buto pirkimo, susirado savarankiškai. Atsakovai apie R. B. siūlomą kainą buvo ieškovės informuoti iki buto pirkėjai susisiekiant su jais.

11. Teismas sprendė, kad šios aplinkybės rodo, kad ieškovės atliktų paslaugų faktas yra įvykęs ir pilnai atitinka šalių sudarytos Pavedimo sutarties 4.1 ir 4.2 punktus, kurie nulemia tai, kad įgaliotinis įgyją teisę į atlyginimą už savo suteiktas paslaugas pagal Pavedimo sutarties 3.1.2 punktą.

12. Teismas pasisakė, kad atsakovų pranešimas apie vienašališką pavedimo sutarties nutraukimą buvo parašytas ir išsiųstas ieškovei jau po to, kai atsakovai susitarė su R. B. dėl buto pardavimo. Buto pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta 2018-02-13 jau po to, kai Pavedimo sutartis buvo vienašališkai nutraukta, tačiau nepraėjus 12 mėnesių nuo jos nutraukimo.

13. Teismas vertino, kad būtent dėl ieškovės veikimo buvo surasti buto pirkėjai, ko pasėkoje atsakovai sudarė buto pirkimo – pardavimo sutartį. Byloje atsakovai neįrodė, kad buto pirkėja apie parduodamą butą sužinojo kitaip negu pagal ieškovės paviešintus reklaminius skelbimus, kad patys atsakovai kokiais nors kitais veiksmais skelbė apie parduodamą butą, ar, kad būtent atsakovai savo iniciatyva surado savo buto pirkėją.

14. Konstatavęs, kad ieškovė pagal sutartį savo įsipareigojimus įvykdė tinkamai, teismas konstatavo, kad atsakovai privalėjo įvykdyti savo prievolę taip, kaip yra aptarta Pavedimo sutartyje. Teismas sprendė, kad reikalavimas dėl Pavedimo sutarties 5.1 punkte nustatyto dydžio įgaliotinio atlyginimo - 2057 Eur, t.y. dėl skolos už suteiktas tarpininkavimo paslaugas ir kiti išvestiniai reikalavimai yra pagrįsti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

15. Atsakovai apeliaciniu skundu prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2018-12-31 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas atsakovų naudai.

Žemesnės instancijos teismas

16. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, sprendimo motyvais. Mano, kad teismas buvo šališkas, iškraipė liudytojų R. B. ir V. P. parodymus. Jų parodymai protokole skiriasi nei nurodyti sprendime. Be to, teismas nesivadovavo teismų praktika, netinkamai aiškino, taikė materialinės ir procesinės teisės normas.

17. Mano, kad teismo išvada, jog ieškovė tinkamai įvykdė pagal Pavedimo sutartį įsipareigojimus dėl ko atsakovai turėjo prievolę su ja atsiskaityti, yra nepagrįsta. Teigia, kad pagal sutartį pirkėjas laikomas surastu įgaliotinio, jei raštu patvirtina, kad turtą apžiūrėjo. Šiuo gi atveju, atsakovų buto pirkėjus padėjo surasti ne ieškovė, o V. P., todėl pagrindo reikalauti 2057 Eur atlyginimo ieškovė neturi.

18. Pavedimo sutarties nuostatos atsakovų pareigą atsiskaityti su įgaliotine susiejo su nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties su pirkėju sudarymu. Ieškovė pagal rizikos sutartis su klientais, įgyja teisę į sutartyje numatytą atlyginimą jeigu pagal jos patalpintus skelbimus ir reklamą atsiranda turto pirkėjas ir su juo sudaroma preliminari ar turto pirkimo – pardavimo sutartis. Šiuo gi atveju, išskirtinai reklaminių paslaugų teikimo iš ieškovės nebuvo prašoma, nes tokias paslaugas galima gauti nemokamai, o ieškovė turėjo surasti pirkėją, ko nepadarė. Ieškovės atstovė nesugebėjo paaiškinti kokias realiai išlaidas patyrė vykdydama pavedimo sutartį.

19. Ieškovės akcentuojami į buto apžiūrą atvesti pirkėjai butu nesusidomėjo. Kai atsakovus savarankiškai susirado asmenys, kurie domėjosi butu, jie suprato, kad ieškovė netinkamai atstovauja jų interesus, neteikia būtinos pirkėjams informacijos. Šiuos jų vertinimus sustiprino ir nugirstos kalbos, kad skambinant skelbime dėl buto pardavimo nurodytu numeriu dažnai neatsiliepiama, nesuteikiama pirkėjus dominanti informacija. Šias aplinkybes teismui nurodė ir liudytojai R. B. bei V. P.. Esant šioms aplinkybėms atsakovai priėmė sprendimą vienašališkai nutraukti Pavedimo sutartį.

20. Buto pirkėjai Bulotai nebuvo matę ieškovės atstovės, o jų duomenis ieškovė sužinojo iš Nekilnojamojo turto registro. Ieškovė neįrodė jog surado buto pirkėjus, todėl reikalavimas dėl atlygio yra nepagrįstas ir neatitinka sąžiningumo kriterijų.

Šalies argumentai

21. Ieškovė, kad galėtų prašyti atlygio turėjo surasti pirkėją, kuris būtų sutikęs už butą mokėti 32 057 Eur. Šių sutarties sąlygų neįvykdė, nesurado nei vieno pirkėjo, nepagrindė, kad patyrė kokias nors išlaidas, todėl neturi ir reikalavimo teisės. Atkreipia dėmesį, kad ieškovė yra nekilnojamojo turto paslaugas teikianti savo veiklos profesionalė, o atsakovai – vartotojai. Todėl teismas turi pareigą ginti silpnesnės sandorio šalies interesus.

22. Atsakovų vertinimu, pavedimo sutarties 3.2 punktas, kuris nustatė, kad atsakovai įsipareigoja sumokėti 2057 Eur paslaugų kainą ieškovei net ir tuo atveju, jei jie patys susiras turto pirkėją yra nesąžininga, prieštaraujanti viešajai tvarka ir gerai moralei, įteisinanti nepagrįstą praturtėjimą bei apribojo atsakovų kaip vartotojų teisę laivai disponuoti savo turtu. Akcentuoja, kad pavedimo sutarties 3.2 punktą nesąžiningu jau yra pripažinęs Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-279-619/2017

23. Nurodo, kad atsakovai 2018-02-15 siuntė raštą su pasiūlymu atlyginti protingas išlaidas, tačiau atsakymo iš ieškovės nesulaukė. Ieškovė ir po buto pardavimo, iki 2018-11-13 skelbėsi savo internetiniame puslapyje apie parduodamą atsakovų butą, kas rodo nesąžiningą ieškovės elgesį, tačiau teismas šios aplinkybės nevertino. V. P. patvirtino, kad ieškovė jam paskambinus pagal skelbimą neteikė būtinos informacijos apie ginčo butą, tačiau siūlė ir kitą trijų kambarių butą.

24. Apeliaciniame skunde išsakomos abejonės dėl telefoninių pokalbių išklotinių patikimumo, atkreipiamas dėmesys, kad S. U. telefono išklotinė, kurios duomenimis grindžiamas ieškinys nėra pridėta prie bylos. Mano, kad teismui buvo pateiktos tik tos telefoninių pokalbių išklotinės, kurios naudingos ieškovei. Nurodo, kad liudytojai R. B. ir V. P. patvirtino, kad vieną kartą skambino ieškovei paklausti juos dominančios informacijos apie namo vietą (namo, buto numerį, laiptinę), bet jokių derybų dėl buto pirkimo su ieškove nevedė. Minėta informacija buvo reikalinga apsispręsti ar jie norėtų gyventi šioje vietovėje. Kadangi išskyrus parduodamo buto kainą jokios informacijos negavo, tai apsisprendė savarankiškai susirasti buto savininkus. Atsakovai apie R. B. siekį pirkti butą nebuvo informuoti.

25. Mano, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą. Atkreipia dėmesį, kad PVM sąskaitose - faktūrose (duomenys neskelbtini) įrašytos pavardės asmenų, nesusijusių su šia byla, nėra dokumentų, patvirtinančių pinigų apmokėjimą pagal sąskaitas.

Atsiliepimas

26. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad po trijų dienų nuo sutarties sudarymo, t. y. 2018-01-26, ieškovė surado buto pirkėją R. B., kuri 2018-02-13 sudarė su atsakovais pirkimo - pardavimo sutartį ir butą įsigijo už 32 000 Eur. Apeliantai nepagrindė savo teiginių, kad buto pirkėjai buvo surasti ne ieškovės darbo ir pastangų dėka. Sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovės atliktų paslaugų faktas yra įvykęs ir pilnai atitinka šalių sudarytos Pavedimo sutarties 4.1 ir 4.2 punktus, kurie nulemia tai, kad įgaliotinis įgyją teisę į atlyginimą už savo suteiktas paslaugas pagal Pavedimo sutarties 3.1.2 punktą.

27. Aplinkybę, kad buto pirkimo - pardavimo sudaryta sutartis buvo sudaryta būtent su ieškovės surasta pirkėja patvirtino tiek liudytoja S. U., tiek R. B. ir V. P.. Pastarieji nurodė, kad apie atsakovų parduodamą butą sužinojo iš ieškovės įdėtų skelbimų internete, skambino ieškovės darbuotojams, kalbėjo apie šį butą, siūlė konkrečią kainą už jį, prašė nurodyti namą, kur yra butas, duoti šeimininkų telefono numerį. Be to, į bylą buvo pateikti S. U. darbo knygos užrašai, iš kurių matyti, kad 2018-01-26 iš telefono numerio, kuriuo naudojasi R. B. jai skambino dėl buto ir siūlė 30 000 Eur, bei skambučių išklotine, iš kurios matyti, kad į UAB „Renatos namai“ direktorės R. B. naudojamą telefono numerį skambino R. B.. Iš teismui pateiktų telefoninių pokalbių išklotinių matyti, kad 2018-02-02 10.42 val. iš telefono numerio 8 650 56423 R. B. skambino V. P., kuris 2018-02-05 11.45 val. skambino pakartotinai ir kalbėjo apie parduodamą butą.

28. Apie R. B. pasiūlytą kainą atsakovai buvo informuoti ir patys tai pripažino. Atsakovų poziciją dėl neva netinkamai vykdomos sutarties ir paslaugų, ieškovė vertina kaip pasirinktą gynybinę poziciją, kuri nėra pagrįsta jokiais byloje ištirtais įrodymais. Juolab, kad ieškovė buvo atvedusi į buto apžiūrą kitų potencialių pirkėjų ir duomenų, kad atsakovai būtų reiškę pretenzijas ieškovei dėl netinkamai atliekamų tarpininkavimo paslaugų, nėra pateikta.

29. Ieškovės nuomone, būtent atsakovai elgėsi nesąžiningai, nes kaip matyti iš liudytojų R. B. ir V. P. paaiškinimų, 2018-02-05 vakare jie susitiko su atsakovais jų bute ir sutarė dėl visų buto pardavimo sąlygų, dėl buto pardavimo kainos, dėl pagrindinės sutarties sudarymo laiko ir tik sutarę su buto pirkėja R. B., 23.19 val. elektroniniu paštu išsiuntė ieškovei pranešimą apie vienašališką Pavedimo sutarties nutraukimą. Patys atsakovai nušalino ieškovę nuo derybų ir buto apžiūros dalyvaujant ieškovo įmonės atstovui, atsisakė paslaugų dėl preliminarios sutarties sudarymo, dokumentų parengimo pagrindinei sutarčiai sudaryti, ir šias aplinkybes jie patys patvirtino teismo posėdžio metu.

30. Pažymi, kad ieškovė tinkamai įvykdė Pavedimo sutartį, atsakovai privalėjo sumokėti ieškovei už suteiktas paslaugas sutartyje numatytą atlyginimą, o laiku nesumokėjus - ir sutartyje numatytus delspinigius bei procesines palūkanas.

Šalies argumentai

31. Apeliantų teiginiai, kad ieškovės atsakymo į jų pranešimą apie sutarties nutraukimą negavo, kad net ir po buto pardavimo skelbimas apie parduodamą butą nebuvo išimtas iš ieškovės įmonės tinklalapio, nėra susiję su ginčo dalyku.

32. Apeliantų cituojamos civilinės bylos Nr. 2A-279-619/2017 aplinkybės yra skirtingos, todėl remtis šioje byloje priimtu procesiniu sprendimu nėra pagrindo.

33. Pabrėžia, kad teismas teisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą. Atsakovų nurodomose PVM sąskaitose -faktūrose yra padarytos atsakovų pavardžių rašymo klaidos, kurios neįrodo, kad ieškovei teisinės paslaugos buvo suteiktos kitoje byloje. Priešingai nei nurodo apeliantai, ieškovė yra pateikusi mokėjimų pavedimus, kurie patvirtina, kad ji už suteiktas atstovavimo paslaugas yra sumokėjusi.

Motyvuojamoji dalis

teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

34. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas atsakovų apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apeliantų nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (329 straipsnis).

35. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Renatos namai“, atstovaujama vadybininkės S. U. 2018-01-23 su atsakovais L. S. ir D. S. sudarė Pavedimo sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo vykdyti pirkėjų paiešką atsakovams priklausančiam 3 kambarių butui su rūsiu, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). O atsakovai įsipareigojo atsiskaityti su ieškove už suteiktas paslaugas pagal Sutarties 5.3 punkte nurodytą tvarką ir terminus. Šalys susitarė, kad numatyta šio turto pardavimo kaina Sutartyje yra 30 000 Eur, o ieškovės atlygis dedamas virš pardavimo kainos (1.1 punktas). Sutarties 4 punkte įtvirtintos nuostatos kada laikoma jog ieškovės sutartimi apibrėžtos paslaugos yra atliktos ir įgyjama teisė į atlyginimą. Sutarties 5 punktas nustatė ieškovės atlyginimą ir mokėjimo tvarką. Sutarties šalių pareigos ir teisės atitinkamai aptartos Sutarties 2 ir 3 punktuose. 2018-02-05 pranešimu atsakovai informavo ieškovę, kad vienašališkai nuo 2018-02-06 nutraukia Pavedimo sutartį, nes nevykdomas sutarties 2.1.4. punktas „suteikti pilną ir teisingą informaciją apie Nekilnojamąjį turtą, jo pardavimo sąlygas potencialiems pirkėjams“. 2018-02-15 atsakovai pranešimu informavo ieškovę, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.721 straipsnio pagrindu siūlo atlyginti protingas išlaidas ieškovei, jei jų patyrė vykdant sutartį jos galiojimo laikotarpiu. Ginčo buto pirkimo – pardavimo sutartis, sudaryta 2018-02-13 patvirtina, kad atsakovai už 32 000 Eur butą pardavė A. B. ir R. B..

36. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje esančiais duomenimis ieškovė UAB „Renatos namai“ tinkamai įvykdė visas Pavedimo sutartyje nurodytas sąlygas, būtent dėl jos veikimo buvo surasti ginčo buto pirkėjai, ko pasėkoje atsakovai sudarė buto pirkimo – pardavimo sutartį. Kolegija su šia išvada sutinka ir laiko apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamo byloje pateiktų įrodymų vertinimo nepagrįstais. Šioje byloje nėra pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo ar įrodymų vertinimo taisykles ar buvo šališkas. Juo labiau, spręsti, kad teismas ginčijamame sprendime išdėstytas išvadas dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo grindė neobjektyviai, iškraipydamas rašytinių įrodymų turinį ar šalių, liudytojų paaiškinimus.

37. Apeliantai jokiais objektyviais duomenimis nepaneigė, kad R. B. ginčo butu susidomėjo susipažinusi su ieškovės patalpintu skelbimu internetinėje svetainėje bei ieškovės atstovų suteikta informacija apie šį nekilnojamąjį turtą. R. B. pripažino, kad skambino skelbime nurodytu telefono numeriu ir ginčo, kad tai buvo UAB „Renatos namai“ naudojamas numeris, nėra. Šios aplinkybės patvirtina, kad potencialią buto pirkėją sudomino būtent Pavedimo sutarties pagrindu ieškovės viešoje erdvėje patalpinta informacija apie nekilnojamąją turtą, o ne asmeninis buto savininkų patalpintas skelbimas ar kitu būdu paviešintas siekis parduoti savo turtą. Tai, kad skelbimus internetinėse ar kitose visuomenės informavimo priemonėse gali patalpinti ne tik nekilnojamojo turto pirkimu - pardavimu versliškai besiverčiantys juridiniai ir fiziniai asmenys, bet ir patys tokio turto savininkai, nepaneigia pirmosios instancijos teismo konstatuotų aplinkybių, kad šiuo konkrečiu atveju ginčo butas parduotas iš esmės ieškovės veikimo pagal Pavedimo sutartį pasėkoje.

38. Apeliantai nepagrįstai teigia, kad ieškovė turėjo surasti buto pirkėją, o reklaminių paslaugų teikimo iš ieškovės nebuvo prašoma. Tokių skelbimų talpinimas yra vienas iš būdų pritraukti potencialius nekilnojamojo turto pirkėjus, juolab, kad šalys sutartyje numatė, kad įgaliotinis, t.y. ieškovė įsipareigoja vykdyti nekilnojamojo turto pirkėjų paiešką (2.1.1 punktas) ir savo nuožiūra vykdyti tokio turto reklaminę kampaniją (2.1.3 punktas). Aplinkybės, kad keli atvesti ieškovės klientai nesusidomėjo butu, kad butas buvo įsigytas pirkėją – R. B. sudominus ieškovės patalpintu skelbimu, bet šiai ėmusis priemonių be tarpininkų susirasti buto pardavėjus, ar, kad pirkėja nebuvo susitikusi su ieškovės atstovais, nesumenkina UAB „Renatos namai“ darbuotojų įdėtų pastangų ir indėlio į nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandorio sudarymą.

39. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad teismo sprendime išdėstytas liudytojų R. B. ir V. P. parodymų turinys yra iškraipytas ir neatitinka teismo posėdžio metu daryti garso įrašo. Pažymėtina, kad teismo sprendimui keliami konkretūs reikalavimai nustatyti CPK 270 straipsnyje. Sprendime turi būti išdėstyta proceso dalyvių paaiškinimų santrauka, o ne tokių paaiškinimų stenograma. Iš pirmosios instancijos teisme R. B. paaiškinimų akivaizdu, kad ji suprato jog dėl buto pirkimo bendrauja su tarpininkais, o ne buto savininkais. Jai buvo aiškiai nurodyta prašoma savininkų buto kaina, kuri jos netenkino, todėl ir buvo susitarta, kad ieškovės darbuotoja susisiekusi su buto savininkais teiks R. B. 30 000 Eur pasiūlytą kainą, o būtent šie ir nuspręs ar su ja sutikti ar ne. Be to, teismo posėdžio metu ji pripažino, kad jai buvo teiktas siūlymas dėl buto apžiūros, bet konkrečiai nesusitarus, ji brolio V. P. pagalba išsiaiškino kur yra ginčo butas, susirado buto savininkus ir greit susitarusi su atsakovais įsigijo ginčo butą už didesnę nei planavo kainą. Beje, tiek iš R. B., tiek iš jos brolio V. P. paaiškinimų, akivaizdu, kad buvo siekiama sužinoti parduodavo buto tikslų adresą. V. P. pripažino, kad skambino ieškovės numeriu ir vėlgi teiravosi adreso, o teisme iš esmės paaiškino, kad tokiu būdu buvo siekiama išvengti papildomų išlaidų buto pardavime dalyvaujantiems tarpininkams. Tikslus buto adresas buvo nustatytas pagal nuotraukas skelbime ir ieškovės suteiktą informaciją apie rajoną, kuriame jis yra. V. P., kaip gerai žinančiam šią vietovę, išsiaiškinus savininkus pardavinėjančius skelbime nurodytą butą. Šios aplinkybės paneigia apeliacinio skundo argumentus, kad R. B. su V. P. norėjo tik sužinoti iš ieškovės ar jiems patiktų gyventi vietovėje kur yra butas, o nesudarė sandorio dalyvaujant ieškovei tik dėl to, kad ieškovė netinkamai vykdė Pavedimo sutartį ir neteikė būtinos potencialiems pirkėjams informacijos. V. P. iki šio sandorio su atsakovais nebuvo pažįstamas, su jais nebendravo ir nebuvo įgaliotas ieškoti jų nekilnojamajam turtui pirkėjų. Todėl pirmiau aptartų aplinkybių visuma, nepagrindžia ir apeliantų vertinimo, kad butas parduotas, nes pirkėją surado V. P..

40. Iš R. B. ir atsakovų nurodomų jų bendravimo aplinkybių ir eigos, kuri detaliai aptarta pirmosios instancijos teismo sprendime, akivaizdu, kad jie dėl sandorio sudarymo susitarė 2018-02-05 ir būtent dėl šios priežasties tą pačią naktį išsiuntė pranešimą apie vienašalį Pavedimo sutarties nutraukimą, kuriame nutylėjo apie ketinimą sudaryti buto pirkimo - pardavimo sandorį, o išsakė pretenzijas dėl netinkamai vykdomų ieškovės įsipareigojimų pagal sutartį.

41. Ieškovė kaip vieną iš įrodymų, kad tretieji asmenys R. B. ir V. P. bendravo su ieškovės atstovėmis dėl ginčo buto pirkimo, teikė į bylą įmonės telefono pokalbių išklotines. Pirmosios instancijos teismas dėl šių įrodymų pasisakė tiek, kad ieškovė šiomis išklotinėmis bei ieškovės darbuotojos S. U. parodymais, jos darbo knygos užrašuose fiksuota informacija, kad jai dėl ginčo buto skambinta iš telefono numerio, kurį R. B. teismo posėdyje pripažino kaip jos naudojamą, bei pačios R. B. parodymais grindžia faktinę aplinkybę, jog pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta būtent su ieškovės surasta pirkėja R. B.. Apeliaciniame skunde išsakomos abejonės dėl ieškovės į bylą pateikto šio įrodymo autentiškumo bei teismo įpareigojimo pateikti S. U. telefoninių pokalbių išklotine sąmoningo nevykdymo. Tokie apeliacinio skundo argumentai yra deklaratyvūs ir nekeičia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo. Pažymėtina, kad nei R. B., nei jos brolis V. P. pokalbių su UAB „Renatos namai“ darbuotojomis dėl ginčo buto neneigia, o dėl S. U. telefoninių pokalbių išklotinių ieškovės atstovė kreipėsi į mobilaus ryšio operatorių, kuris informavo, kad tokie duomenys saugomi tik pusę metų ir jų pateikti nebėra galimybės. Informacija apie tai yra civilinėje byloje ir atsakovams turėjo būti žinoma, kad S. U. naudojamo telefono išklotinių bylos nagrinėjimo metu pateikimas negalimas dėl objektyvių priežasčių, o ne dėl nesąžiningo ar netinkamo procesinio elgesio.

42. Bylos duomenų kontekste apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo ieškovės veiksmų reikalaujant šalių sutartimi aptarto atlygio vertinti kaip nesąžiningų. Atmestinas argumentas, kad ieškovės nesąžiningumą rodo ir tai, kad ji dar kurį laiką skelbėsi savo internetiniame puslapyje apie parduodamą atsakovų butą kaip iš esmės niekuo nesusijęs su nagrinėjamos bylos dalyku.

43. Pasisakant dėl apeliacinio skundo teiginių, kad atsakovams pareiga atsiskaityti su ieškove pagal Pavedimo sutartį atsirastų jei pirkėjas, surastas įgaliotinio būtų raštu patvirtinęs, kad turtą apžiūrėjo, yra nepagrįsta, nes tai yra tik vienas iš šalių Pavedimo sutartyje aptartų alternatyvių paslaugų pripažinimo atliktomis, būdų. Papildant pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytą ginčo situacijos teisinį vertinimą, pažymėtina kad pagal sutartį potencialus pirkėjas yra laikomas surastu įgaliotinio vien informavus įgaliotoją apie potencialų pirkėją nepriklausomai nuo to, ar pirkėjas buvo apžiūrėjęs ir/ar vedė derybas dėl turto pirkimo iki Pavedimo sutarties pasirašymo dienos (4.1 punktas). Šiuo gi atveju, ieškovės atstovai buvo informavę ieškovę apie pirkėją, bet netenkino jos siūlyta kaina. R. B. pripažino, o ir buto pirkimo – pardavimo sutartis patvirtina, kad butas buvo įsigytas 2 000 Eur brangiau, nei ji planavo ir buvo nurodžiusi ieškovės atstovei, o ši - buto savininkams.

44. Nesutiktina su apeliantų vertinimu, kad tik butą pardavus už 32 057 Eur ieškovė galėtų prašyti atlygio. Pavedimo sutarties 5.1 punkte yra aiškiai nustatyta, kad ieškovės atlyginimas už suteiktas pagal Pavedimo sutartį paslaugas yra lygus 1700 Eur + 21 procentas pridėtinės vertės mokesčio (toliau - PVM), kas atitinka 2057 Eur sumą. Sutartyje nėra nuostatų, kad toks atlygis priklausytų tik tuo atveju jei turtas būtų parduotas už didesnę nei Pavedimo sutartyje numatyta turto pardavimo kainos ir atlygio įgaliotiniui sumą.

45. Paminėtas atlygis taip pat nėra susietas su ieškovės patirtomis išlaidomis pagal konkrečią Pavedimo sutartį, todėl apeliantai nepagrįstai vertina, kad ieškovė turėjo pateikti duomenis kokias ji patyrė išlaidas vykdydama prisiimtus įsipareigojimus. Kaip ir ieškovė nėra įpareigota sutikti su atsakovų pasiūlymu atlyginti protingas išlaidas. Juolab, kad atsakovų akcentuojamame 2018-02-15 rašte nėra nurodyta apie kokią išlaidų sumą kalbama, o reikalaujama iš ieškovės pateikti patirtų išlaidų pagrindimą. Tik iš į bylą pateikto elektroninio susirašinėjimo matyti, kad ieškovei buvo siūloma 1000 Eur suma, kuri jos netenkino, todėl ji pasirinko kitą savo teisėtų interesų įgyvendinimo būdą kreipdamasi dėl pažeistų teisių teisminės gynybos. Toks elgesys, skirtingai nei vertina apeliantai, nerodo kitos ginčo šalies neleistino ar sąžiningumo principams prieštaraujančio elgesio.

46. Atsakovams Pavedimo sutarties sąlygos buvo atskleistos, jie jas suprato, ką patvirtina ir jų elgesys siekiant išvengti atlygio mokėjimo. T.y. tik susitarę su R. B. dėl buto pardavimo už jų norimą kainą, atsakovai dar tą pačią naktį ėmėsi aktyvių veiksmų – vienašališkai nutraukė Pavedimo sutartį, apkaltinę ieškovę netinkamu įsipareigojimų vykdymu. Atsižvelgiant į tai spręsti, kad tokiu būdu buvo pažeistos jų, kaip silpnesnės sandorio šalies teisės ir interesai pagrindo nenustatyta. Apeliantai buvo laisvi pasirinkti arba butą pardavinėti savarankiškai ar pasitelkti atitinkamas paslaugas teikiančius asmenis, todėl nustačius, kad ieškovė Pavedimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus iš esmės įvykdė, spręsti, kad atsakovai neturi pareigos sumokėti sutarto atlygio, ieškovės reikalaujamų delspinigių ir palūkanų, pagrindo nėra.

47. Pažymėtina, kad atsakovai priešieškinio siekdami nuginčyti pavedimo sutartį neteikė. Apeliaciniame skunde dėstomas vertinimas dėl Pavedimo sutarties 3.2 punkto prieštaravimo viešajai tvarkai ir gerai moralei, tokius argumentus grindžiant Vilniaus apygardos teismo procesiniu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-279-619/2017. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, jog teismas, nagrinėdamas bylas, teisės normas aiškina ir taiko atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, o pateikti išaiškinimai taikytini tik teismams nagrinėjant panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas. Nors apeliantų nurodytoje byloje buvo sprendžiamas reikalavimas Pavedimo sutarties pagrindu ir bylos nagrinėjimo dalykas susijęs su įgaliotinio ir įgaliotojo įsipareigojimais parduodant nekilnojamąjį turtą, tačiau nagrinėjamos bylos ir atsakovų nurodomos bylos faktinės aplinkybės nesutampa, todėl paminėtoje nutartyje atliktas teisinis ginčo situacijos vertinimas nagrinėjamai bylai neaktualus ir netaikytinas.

48. Atmestini, kaip nepagrįsti, apeliantų argumentai, jog ieškovė nepagrindė rašytiniais įrodymais kad patyrė tokią bylinėjimosi išlaidų sumą, kurią priteisė teismas. Iš į bylą pateiktų 2018-03-02 mokėjimo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini), 60,50 Eur sumai, 2018-04-25 nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini), 363 Eur sumai, tos pačios dienos nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini), 60,50 Eur sumai, 2018-09-18 nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini), 242 Eur, 2018-10-24 nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini), 242 Eur sumai ir 2018-11-23 mokėjimo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini), 242 Eur sumai, matyti, kad ieškovė rašytiniais įrodymais patvirtino jog pirmosios instancijos teisme turėjo 1210 Eur atstovavimo išlaidų. 2018-03-14 sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018-04-24 Nr. (duomenys neskelbtini) kaip pagrįstai nurodo atsiliepime ieškovė yra padarytos akivaizdžios atsakovų pavardžių rašymo apsirikimo klaidos, kurios nesudaro pagrindo vertinti, kad ieškovė nepatyrė šiose sąskaitose nurodytų išlaidų, juolab, kad iš mokėjimo pavedimų pridėtų prie bylos medžiagos matyti, kad ieškovė pagal šias sąskaitas yra atsiskaičiusi su teisines paslaugas byloje teikiančia advokatų kontora. Atsižvelgus į suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, ieškovės patirtos išlaidos vertintinos pagrįstomis, atitinkančiomis CPK 98 straipsnio reikalavimus bei 2004-04-02 Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeisto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77, nustatytas ribas.

49. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktų įrodymų visuma, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieškovės UAB „Renatos namai“ ieškinio reikalavimus, teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai aiškino bei taikė materialinės ir procesinės teisės normas. Su skundžiamu sprendimu, kuriame detaliai įvertintas ginčui aktualus teisinis reglamentavimas ir faktinės bylos aplinkybės, teisėjų kolegija sutinka, todėl pirmosios instancijos teismo visų išvadų iš naujo nebekartoja. Teismas neturi pareigos atsakyti į kiekvieną skundo argumentą, todėl pasisako tik dėl teisiškai reikšmingų ieškovės apeliacinio skundo argumentų. Dėl kitų apeliaciniame skunde, atsiliepimo į jį argumentų, teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

50. Aptartų motyvų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas byloje tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

51. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 98 straipsnis). Ieškovė pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą patyrė 726 Eur atstovavimo išlaidų. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme buvo atstovaujama tos pačios advokatės, kaip ir pirmosios instancijos teisme, procesinio dokumento – atsiliepimo surašymui reikšmingas teisinis vertinimas ir pati ginčo situacija atstovei nebuvo nauja ir nevertintina kaip ypatingai sudėtinga, todėl spręstina, kad prašomų priteisti atstovavimo išlaidų tenkinimas pilna apimtimi neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, todėl ieškovės prašomos priteisti atstovavimo išlaidos mažintinos ir ieškovės naudai iš atsakovų solidariai priteistina 400 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 ir 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovės UAB „Renatos namai“, į. k. (duomenys neskelbtini), naudai solidariai iš atsakovų L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Nijolė Danguolė SmetonienėLaimutė SankauskaitėBirutė Valiulienė