Alytaus apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. S. (A. S.) pareiškimą suinteresuotam asmeniui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai, todėl į šią aplinkybę būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008, 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tautybė tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje traktuojama ir saugoma kaip asmens teisės į tapatybę (identitetą) dalis. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje tautybė traktuojama kaip objektyviai egzistuojanti kategorija, todėl valstybėms pripažįstama teisė iš asmens reikalauti objektyvių įrodymų, pagrindžiančių jo deklaruojamos tautybės tikrumą, pateikimo. Atitinkamai, kai asmuo gali pateikti objektyvių įrodymų, pagrindžiančių savo priklausymą etninei grupei ar mažumai (neapsiribodamas išimtinai tėvų dokumentuose esančiais įrašais apie tautybę), valstybė turėtų užtikrinti mechanizmą, kad tautybė būtų oficialiai nustatyta ir patvirtinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-76-469/2021). Be to, kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad iš proceso dalyvio negali būti reikalaujama „įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes (lot. probatio diabolica)“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013, 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-1075/2018).

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas pateikė Migracijos departamentui prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu, tačiau Migracijos departamentas 2023 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. 23S40574 konstatavo, jog nėra pakankamai dokumentų patvirtinančių, kad pareiškėjo senelis A. V. iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis, todėl nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėjas yra asmens, iki 1940 m. birželio 15 d. buvusio Lietuvos Respublikos piliečio, palikuonis. Tuo pagrindu, pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies pagrindu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. V., gimęs (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini)., M. (M., M.) M., gimusi (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini), A. V., gimęs (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) sav., iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, o jis yra P., M. ir A. V., turėjusių iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę, palikuonis.

Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje pateikta asmens, ištremto iš okupuotos Lietuvos Respublikos sąvoką – tai asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjęs asmuo ar jo palikuonis, kurie 1940 m. birželio 15 d. – 1990 m. kovo 11 d. okupacinių režimų institucijų arba teismų sprendimais buvo prievarta iškeldinti iš Lietuvos dėl pasipriešinimo okupaciniams režimams, politinių, socialinių ar kilmės motyvų. Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos Respublikos pilietybę, ir jų palikuonys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo nėra įgiję Lietuvos Respublikos pilietybės, turi neterminuotą teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kokioje valstybėje – Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje – jie nuolat gyvena.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas gimė (duomenys neskelbtini) d. Rusijoje, Sverdlovsko mieste, jo tėvas – S. S. V. – rusas, motina – S. L. A. – lietuvė (e. b. l. 17-19). Pareiškėjas yra Rusijos Federacijos pilietis, iki šiol gyvenantis Rusijos Federacijoje (e. b. l. 14.165-166). Pareiškėjo motina gimė (duomenys neskelbtini) d. N. L. m., Novolialinsko r., jos tėvas – V. A., P. – lietuvis, motina – V. N. Z. – rusė (e. b. l. 21-23). (duomenys neskelbtini) d. pareiškėjo motina V. rajono CMB Sverdlovsko srityje sudarė santuoką su S. S. V. (e. b. l. 25), ji mirė (duomenys neskelbtini) d. Rusijos Federacijoje, būdama Lietuvos Respublikos piliete (e. b. l. 26-31). Pareiškėjo motinos tėvas A. V., gimė (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) r. sav., Lietuvoje, jo tėvai P. V. ir M. M. V. (e. b. l. 50-55). Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2023 m. sausio 10 d. pranešime Nr. (P1-8616) P2-335 „Dėl archyvo pažymos apie santuoką“ nurodyta, kad Lazdijų Romos katalikų bažnyčios 1910-1912, 1922-1923 metų metrikų knygose apie P. V. ir M. M. santuoką duomenų nerasta, Lazdijų Romos katalikų bažnyčios 1913-1921 metų metrikų knygų saugoti negavo (e. b. l. 99-101). Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2022 m. gegužės 26 d. pranešimu Nr. R4-1768 pateiktas visuotinio Lietuvos generalinės srities gyventojų 1942 m. gegužės 27 d. surašymo žiniose esančio Seinų apskrities, Lazdijų valsčiaus, (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojo V. P. buto - ūkio lapas patvirtina, kad P. ir M. V. gimė Lietuvoje, susituokė (duomenys neskelbtini) d., jų bendras gimusių vaikų skaičius – 8, P. V. yra šeimos galva, tikėjimas – Romos katalikų, tautybė – lietuvis, kalba – lietuvių, išsimokslinimas – baigė pradinę mokyklą, tikslus verslo pavadinimas – ūkininkas, darbovietės pavadinimas – žemės ūkis, verslo padėtis – šeimininkas su samdiniais. P. V. žmona – M. V., tikėjimas – Romos katalikų, tautybė – lietuvė, kalba – lietuvių, moka skaityti ir rašyti, tikslus verslo pavadinimas – šeimininkė, darbovietės pavadinimas – žemės ūkis, verslo padėtis – dirba, šeimos narys. P. ir M. V. vaikai: V. A., gimęs (duomenys neskelbtini) d., V. P., gimęs (duomenys neskelbtini) d., V. V., gimęs (duomenys neskelbtini) d., V. J., gimęs (duomenys neskelbtini) d., V. B., gimęs (duomenys neskelbtini) d., V. A., gimęs (duomenys neskelbtini) d., V. J., (duomenys neskelbtini) d., V. A., (duomenys neskelbtini) d., visi vaikai gimė Lietuvoje, jų tikėjimas – Romos katalikų, tautybė – lietuvių, kalba – lietuvių (e. b. l. 57-60). Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymos apie gimimą patvirtina, kad P. ir M. V. sūnūs, tarp kurių ir A. V., laikotarpiu nuo 1923 m. vasario 1 d. iki 1933 m. gegužės 20 d. pakrikštyti Lazdijų Romos katalikų bažnyčioje (e. b. l. 94-98). Iš Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2023 m. sausio 5 d. pažyma Nr. R4-54 pateiktų archyvinių dokumentų matyti, kad V. P., V. turėjo 45 ha ūkį, esantį Seinų aps., Lazdijų valsčiuje, (duomenys neskelbtini) k., jo šeimos nariai – V. M. ir aštuoni sūnūs, ūkis pirktas 1927 m., 1937 m. pas M. (e. b. l. 63-65, 73, 69-75). Lietuvos SSR Vidaus reikalų ministerijos 1989 m. rugpjūčio 31 d. archyvinė pažyma N. 6/6-41893 patvirtina, kad nuo 1946 m. vasario 15 d. iki 1957 m. vasario 12 d. V. P., V., gimęs (duomenys neskelbtini) m., V. M., J., gimusi (duomenys neskelbtini) m., V. J., P., gimęs (duomenys neskelbtini), V. A., P., gimęs (duomenys neskelbtini), V. J., P., gimęs (duomenys neskelbtini). buvo ištremti iš Lietuvos TSR (e. b. l. 102). Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2005 m. rugsėjo 13 d. pažymėjimas apie tremtį Nr. 1/30-AP349, A. V. SSRS piliečio paso duomenys patvirtina, kad V. A., Prano nuo 1946 m. iki 1957 m. buvo ištremtas iš Lietuvos SSR. A. V. būdamas tremtyje (duomenys neskelbtini) susituokė su N. S. (tėvavardis Z.) ir po tremties jam leista grįžti į Lietuvos SSR 1960 m. rugsėjo 27 d. Lietuvos SSR Ministrų Tarybos nutarimu Nr. 516-s (e. b. l. 103, 106-110, 166-167). Iš valstybės įmonės registrų centro 2017 m. kovo 7 d. gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis bei nukentėjusio asmens (tremtinio) pažymėjimo Nr. 053132 matyti, kad A. V., gimęs (duomenys neskelbtini), nuo 1978 m. sausio 6 d. gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, jis (duomenys neskelbtini) mirė Lietuvoje, o nuo 2005 m. gruodžio 1 d. pripažintas nukentėjusiu nuo 1939 – 1990 m. okupacijų asmeniu (e. b. l. 104-105).

P. P. įstatymo 38 straipsnio 4 dalį dokumentai, patvirtinantys, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę, yra: 1) Lietuvos Respublikos vidaus ar užsienio pasai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d.; 2) Lietuvos Respublikos užsienio pasai, išduoti Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų po 1940 m. birželio 15 d.; 3) dokumentai, liudijantys asmens tarnybą Lietuvos kariuomenėje ar darbą valstybės tarnyboje; 4) gimimo liudijimai arba kiti dokumentai, kuriuose tiesiogiai nurodyta turėta Lietuvos Respublikos pilietybė; 5) asmens liudijimai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvoje, arba asmens liudijimai, išduoti pagal dokumentus, išduotus iki 1940 m. birželio 15 d. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, jeigu šio straipsnio 4 dalyje nurodytų dokumentų nėra, asmens iki 1940 m. birželio 15 d. turėtai Lietuvos Respublikos pilietybei patvirtinti gali būti pateikiami dokumentai apie mokymąsi, darbą, gyvenimą Lietuvoje iki 1940 m. birželio 15 d., taip pat užsienio valstybės pasas ir kiti dokumentai. Jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija konstatuoja, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis ar yra jo palikuonis, taip pat dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, šie duomenys gali būti nustatomi teismo tvarka (Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalis).

P. P. įstatymo 2 straipsnio 10 dalį Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimas tai teisės atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę įgyvendinimas šio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka; teisė atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę tai iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę asmens ir jo palikuonių teisė atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę šio įstatymo nustatyta tvarka (Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 17 dalis). Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečio palikuonis yra iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjusio asmens vaikas, vaikaitis ar provaikaitis. Vadovaujantis Ministrų Kabinėto 1919 m. sausio 9 d. Laikinuoju įstatymu apie Lietuvos pilietybę, Lietuvos Respublikos piliečiais, be kita ko, buvo laikomi asmenys nuolatiniai Lietuvos gyventojai, asmenys, iki 1914 m. ne mažiau kaip dešimt metų išgyvenę Lietuvoje, turintys arba nekilnojamojo turto, arba nuolatinį darbą ir asmenys, gavę pilietybę gimimu arba įgiję ją vedybomis ir kt.

Įvertinus aukščiau aptartus įrodymus, teismas sprendžia, jog pareiškėjas pateikė pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad jo senelis A. V., gimęs (duomenys neskelbtini), bei jo senelio tėvai (pareiškėjo proseneliai) P. V., gimęs (duomenys neskelbtini), ir M. V., gimusi (duomenys neskelbtini), gimė Lietuvoje, pareiškėjo proseneliai Lietuvoje (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, nuo 1923 m. vasario 1 d. iki 1933 m. gegužės 20 d. krikštijo vaikus Lietuvoje, Lietuvoje turėjo nekilnojamojo turto, vertėsi žemės ūkiu, tiek pareiškėjo proseneliai, tiek senelis buvo Romos katalikai, lietuvių tautybės, kalbėjo lietuviškai, iki 1946 m. nuolat gyveno Lietuvoje, nuo 1946 m. iki 1957 m. buvo ištremti iš Lietuvos SSR. Pareiškėjo seneliui A. V. po tremties leista grįžti į Lietuvos SSR, jis nuo 1978 m. deklaravo savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) Druskininkuose, (duomenys neskelbtini) mirė Lietuvoje, o 2005 m. gruodžio 1 d. jis pripažintas nukentėjusio nuo 1939-1990 metų okupacijų asmeniu.

Teismo vertinimu šių aukščiau aptartų įrodymų visuma, leidžia pagrįstai spręsti, jog P. V., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), M. (M., M.) V. (M.), gimusi (duomenys neskelbtini) d., (duomenys neskelbtini) aps., bei A. V., gimęs (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) sav., iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, o pareiškėjas yra P., M. ir A. V., iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusių Lietuvos Respublikos pilietybę, palikuonis. Tuo pagrindu, pareiškėjo pareiškimas tenkintinas ir tam, kad pareiškėjas galėtų įgyvendinti savo teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, jo prašomas juridinis faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Nors suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėjo prašymas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimas buvo nutrauktas Migracijos departamento 2024 m. rugsėjo 19 d. sprendimu ir pareiškėjas nėra pateikęs prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, o pareiškėjo prašomi nustatyti faktai turėtų juridinę reikšmę tik esant pateiktam prašymui, tačiau iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-1595-1064/2024 Migracijos departamento 2023 m. kovo 31 d. sprendimas Nr. 23S40574412 panaikintas ir Migracijos departamentas įpareigotas išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo iš naujo, kas paneigia Migracijos departamento argumentus, jog pareiškėjas nėra pateikęs prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270, 442 ir 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjo A. S. (A. S.) pareiškimą tenkinti.

Lietuvos Respublikos pilietybės įgyvendinimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad:

1) P. V., gimęs (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini), ir M. (M., M.) V. (M.), gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę;

2) A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) sav., iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę;

3) pareiškėjas A. S. (A. S.) yra P., M. ir A. V., turėjusių iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę, palikuonis.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.