- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-18
- Bylos Nr.
- e2-4014-580/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01225-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūra Marija Strumskienė, Jūra Marija
- Ieškovas
- MONABANQ S
- Atsakovas
- akcinės bendrovės „Mano bankas“
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio patentų biuro
- Kategorijos
- 2.7.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo MONABANQ S.A. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Mano bankas“ dėl Valstybinio patentų biuro 2020 m. liepos 3 d. sprendimo panaikinimo ir prekių ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo Valstybinis patentų biuras, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas MONABANQ S. A. prašo:
1) pripažinti negaliojančia prekių ženklo „mano.bank“ (paraiškos Nr. 2019 1292) registraciją;
2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškinyje nurodė, kad:
1) ieškovas yra 3 Europos Sąjungos (toliau – ES) prekių ženklų savininkas: žodinio prekių ženklo „MONABANQ.“ (Nr. 005368097, paraiškos padavimo data 2006-06-26), figūrinio prekių ženklo „monabanq.“ (Nr. 005601224, paraiškos padavimo data 2006-06-26) ir figūrinio prekių ženklo „monabanq“ (Nr. 018064036, paraiškos padavimo data 2019-05-14). Ženklai registruoti 36 klasės paslaugoms žymėti;
2) atsakovas pateikė nacionalinę paraišką Valstybiniam patentų biurui įregistruoti figūrinį prekių ženklą „mano.bank“ (paraiškos Nr. 2019 1292, paraiškos padavimo data 2019-08-26) Lietuvos Respublikoje. Atsakovo prekių ženklas registruotas 36 klasės paslaugoms žymėti;
3) ieškovo prekių ženklai yra ankstesni už atsakovo prekių ženklą. Ieškovo prekių ženklai yra registruoti ES ir jiems yra taikoma apsauga visoje ES teritorijoje, todėl ieškovo ir atsakovo prekių ženklo panašumas bei tikimybė suklaidinti atitinkamą visuomenės dalį turi būti vertinama visoje ES teritorijoje;
4) ieškovo ir atsakovo prekių ženklai vizualiai panašūs. Atsakovo prekių ženkle neturintis semantinės prasmės vaizdinis elementas atlieka tik dekoratyvinę funkciją. Dominuojantis atsakovo prekių ženklo elementas „mano.bank“ yra vizualiai panašus į ankstesnį ieškovo prekių ženklą „monabanq“. Ieškovo prekių ženklus ir atsakovo prekių ženklą sudaro 9 simboliai – 8 raidės ir vienas skyrybos ženklas „.“, prekių ženklų pirmosios raidės sutampa. Ieškovo ir atsakovo prekių ženklai yra sudaryti iš dviejų žodinių elementų, o grafinis elementas atsakovo prekių ženkle neišsiskiria ir nesuteikia vartotojui jokios prekių ženklą identifikuojančios informacijos. Skirtingos spalvos neturi įtakos vertinant ženklų panašumą;
5) ieškovo registruoti žodiniai ir figūriniai prekių ženklai yra aukšto fonetinio panašumo laipsnio su atsakovo prekių ženklu. Atsakovo prekių ženklo ilgis sutampa su ieškovo prekių ženklais, t. y. yra sudarytas iš 8 fonetinių ženklų. Tarp skiemenų (ma-no ir mo-na) esantys fonetiniai garsai „a“ ir „o“ yra tik sukeisti vietomis. Ieškovo prekių ženklus bei atsakovo prekių ženklą sudaro trys skiemenys. Žodinių elementų kirtis bei intonacija sutampa, o tai lemia vienodą trijų skiemenų tarimo ritmą;
6) ieškovo registruoti žodiniai ir figūriniai prekių ženklai yra aukšto semantinio panašumo laipsnio su atsakovo prekių ženklu. Žodžiai „mano“ ir „mona“ neturi šiuos žodžius atitinkančios prasmės ES. Lietuvos teritorijos kontekste lyginami prekių ženklai yra semantiškai panašūs, nes žodis „mona“ yra žodžio „mano“ atitikmuo didesnėje Lietuvos teritorijos dalyje. Žodis „banq“ finansų paslaugų rinkoje įprastai reikšmingai visuomenės daliai ES yra atpažįstamas kaip žodžio „bankas“ atitikmuo. Apeliacinis skyrius nepagrįstai susiaurino žodžio „banq“ interpretavimo ribas;
7) ieškovo ir atsakovo teikiamos paslaugos, kurioms registruoti prekių ženklai yra tapačios, t. y. patenka į 36 klasės apimtį. Apeliacinis skyrius į šią paslaugų panašumo ir ženklų panašumo priklausomybę visiškai neatsižvelgė;
8) Apeliacinis teismas vertino tik vidutinio Lietuvos vartotojo požiūrį ir nepagrįstai susiaurino suklaidinimo tikimybės vertinimo ribas. Ieškovo ir atsakovo teikiamos paslaugos yra skirtos ne tik verslo subjektams – kasdienės bankų paslaugos teikiamos ir fiziniams asmenims, kurie yra paprasti vartotojai. Nėra reikšmingų vizualinių, fonetinių ar semantinių skirtumų tarp lyginamų prekių ženklų, todėl atitinkama visuomenės dalis, kuri naudojasi bankų teikiamomis paslaugomis, yra klaidinama dėl paslaugų kilmės. Visuomenės klaidinimo tikimybę patvirtina visuomenės apklausos rezultatai. Tyrimas parodo ir realią žalos galimybę ieškovo prekių ženklų reputacijai;
9) ieškovo ES registruotų prekių ženklų reputacija sudaro papildomą teisinį pagrindą pripažinti atsakovo ženklo registraciją negaliojančia. Ieškovo prekių ženklai turi reputaciją Prancūzijoje, juos gerai žino daugiau nei pusė reikšmingos visuomenės. Ieškovas užima reikšmingą paslaugų rinkos dalį internetinės bankininkystės srityje, kurios veikla nukreipta ne tik į Prancūziją, bet ir į kitas ES valstybes. Dėl neteisėto atsakovo prekių ženklo naudojimo atsirastų galimybė nesąžiningai pasinaudoti ieškovo ES prekių ženklų privalumais arba pažeisti skiriamuosius jų požymius ar pakenkti jų reputacijai.
Atsiliepimas
3. Atsakovas AB „Mano bankas“ prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:
1) ginčas vyksta dėl nacionalinės prekių ženklo registracijos, ne dėl ES prekių ženklo, todėl lyginamųjų ženklų analizė turi būti atlikta Lietuvos vartotojų atžvilgiu. Tai, kad ieškovas yra ES prekių ženklų savininkas, savaime nepaneigia atsakovo prekių ženklo apsaugos teritorialumo, kuris apsiriboja tik Lietuvos Respublikos teritorija. Atsakovo prekių ženklas yra nacionalinis, jis negali sukelti tokių teisinių pasekmių, kaip visuomenės klaidinimo, visoje ES teritorijoje;
2) vizualiai ženklai turi būti vertinami kaip visuma, neišskiriant tik žodinių elementų. Atsakovo prekių ženklo pradžioje yra vaizdinis elementas, todėl ieškovo ir atsakovo prekių ženklus skiria ne tik žodinių elementų skirtumai. Abu atsakovo prekių ženklą sudarantys elementai (vaizdinis ir žodinis) yra lygiaverčiai, jie daro įtaką bendram ženklo regimam įspūdžiui, o stilizuota raidė „M“ atsakovo prekių ženkle užima reikšmingą prekių ženklo dalį, yra gerai matoma. Šalių prekių ženklus sudaro skirtingos spalvos, o ieškovas nepagrįstai sureikšmina lyginamųjų prekių ženklų žodinių elementų sutampančias raides. Lietuvos vartotojams raidė „q“ nėra įprasta;
3) lyginamieji prekių ženklai nėra panašūs fonetiškai. Ieškovo ir atsakovo prekių ženkluose esančios raidės „a“ ir „o“ dėl skirtingos savo vietos ženkluose sukuria skirtingus skiemenis ir skambesį. Raidė „q“ nėra lietuvių kalbos abėcėlės raidė, vartotojai ją gali tarti „kju“. Be to, fonetinis ženklų panašumas nėra reikšmingas, nes ieškovas teikia elektroninės bankininkystės paslaugas, todėl ieškovo klientams nėra būtina paslaugas užsakyti žodžiu;
4) ženklai nėra panašūs semantiškai. Ieškovo prekių ženklų žodinę dalį sudaro vienas žodinis elementas “Monabanq”. Tai dirbtiniu būdu sudaryta žodis, kuris neturi jokios aiškios semantinės reikšmės. Ieškovo prekių ženklo žymens “banq” galimą asociaciją su konkrečias reikšmes turinčiais žodžiais silpinina tai, jog šis žymuo nėra naudojamas kaip vienas atskiras žodis. Ieškovo argumentai, kad jo prekių ženklo žodinis elementas “mona” tarmiškai sutampa su žodžiu “mano”, nepagrįsti, nes Lietuvos rašytinė kalba yra norminė lietuvių kalba. Tuo tarpu atsakovo prekių ženklo elementas “mano” turi aiškią ir konkrečią prasmę;
5) lyginami ženklai nėra klaidinančiai panašūs, todėl prekių panašumas ir (ar) tapatumas nėra teisiškai reikšmingas;
6) nėra visuomenės suklaidinimo galimybės. Atsakovo tikslinė bei faktinė veiklos teritorija yra išimtinai Lietuvos Respublika, o internetinis puslapis anglų kalba neįrodo, kad ženklas turi būti naudojamas už Lietuvos ribų. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad jo prekių ženklai Lietuvos teritorijoje yra žinomi. Finansinės paslaugos yra brangios ir specializuotos, galinčios sukelti didelių finansinių pasekmių naudotojams, todėl vartotojai jas renkasi atsakingai, konsultuodamiesi su šias paslaugas teikiančiais specialistais. Ieškovo užsakymu atliktas tyrimas buvo vykdytas Prancūzijoje, jis nėra aktualus sprendžiant dėl Lietuvos vartotojų suklaidinimo galimybės;
7) atsakovo prekių ženklo registracijos negalima panaikinti ir Prekių ženklų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Šiuo atveju svarbi ne tik ankstesnio prekės ženklo turima reputacija, tačiau būtina įvertinti, ar valstybėje narėje, kurioje yra naudojamas vėlesnis ženklas, reputaciją turintis ženklas yra žinomas komerciškai reikšmingai visuomenės daliai. Ieškovas nurodo, jog Lietuvoje turi tik kelis klientus, jo argumentai apie prekių ženklų reputaciją Prancūzijoje nėra reikšmingi.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Faktinės aplinkybės
4. Ieškovas yra šių ES prekių ženklų savininkas:
- MONABANQ. (žodinis, Nr. 005368097, paraiškos padavimo data 2006-06-26);
- (figūrinis, Nr. 005601224, paraiškos padavimo data 2006-06-26);
- (figūrinis, Nr. 018064036, paraiškos padavimo data 2019-05-14).
5. Ieškovo prekių ženklai registruoti 36 klasės paslaugoms žymėti: draudimas, finansinės operacijos, piniginės operacijos, nekilnojamojo turto operacijos, kreditavimo paslaugos, kelioninių čekių ir akredityvų leidyba, finansinės paslaugos mokėjimo lengvatoms gauti, skolų išieškojimo agentūros, taupomieji bankai, konsultacijos finansų valdymo, finansinių paskolų paieškos ir gavimo klausimais; finansavimo, kreditavimo ir paskolų teikimo atnaujinamosios paslaugos, susijusios ar nesusijusios su banko kortelės arba čekių knygelės naudojimu; automatiškai atnaujinami kreditai ir paskolos, susijusios ar nesusijusios su banko kortelės arba čekių knygelės naudojimu; lizingas; kredito kortelių paslaugos; draudimo ir perdraudimo paslaugos visose srityse; draudimo ir finansinės paslaugos telefonu.
6. Atsakovas pateikė nacionalinę paraišką Valstybiniam patentų biurui įregistruoti figūrinį prekių ženklą „mano.bank“, paraiškos Nr. 2019 1292, Lietuvos Respublikoje. Atsakovo prekių ženklas atrodo taip:
- (paraiškos padavimo data 2019-08-26).
7. Atsakovo prekių ženklas taip pat registruotas 36 klasės paslaugoms žymėti.
8. Ieškovas 2019-11-26 Apeliaciniam skyriui pateikė protestą Nr. PNZ-799, prašydamas neregistruoti AB „Mano bankas“ prekių ženklo „mano.bank“. Apeliacinis skyrius skundžiamu 2020-07-03 sprendimu Nr. 2Ap-2090 ieškovo protestą atmetė ir ginčo ženklą įregistravo.
Dėl ginčo esmės
9. Ieškovas ginčija Apeliacinio skyriaus sprendimą, nurodydamas, kad, priešingai nei sprendė Apeliacinis skyrius, atsakovo prekių ženklas yra aukšto globalaus panašumo laipsnio į ieškovo prekių ženklus vizualiai, fonetiškai ir semantiškai, o dėl teikiamų paslaugų tapatumo ir prekių ženklų aukšto panašumo laipsnio yra didelė tikimybė suklaidinti reikšmingą visuomenės dalį. Ieškovo teigimu, atsakovo prekių ženklo registracija turi būti panaikinta pagal Prekių ženklų įstatymo (toliau – PŽĮ) 8 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Be to, ieškovo teigimu, jo prekių ženklų reputacija sudaro papildomą teisinį pagrindą pripažinti atsakovo ženklo registraciją negaliojančia (PŽĮ 8 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
10. PŽĮ 2 straipsnio 1 dalis numato, kad prekių ženklas – bet koks žymuo, kurio paskirtis – atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kito asmens prekių arba paslaugų ir kurį galima pavaizduoti grafiškai. Remiantis PŽĮ 5 straipsniu, ženklai, kuriems taikoma šio įstatymo nustatyta teisinė apsauga, gali būti sudaryti iš šių žymenų: 1) žodžių, asmenų pavardžių, vardų, meninių pseudonimų, juridinių asmenų pavadinimų, šūkių; 2) raidžių, skaitmenų; 3) piešinių, emblemų; 4) erdvinių formų (gaminių išorinio vaizdo, jų pakuotės ar talpyklos); 5) spalvos ar spalvų derinio, jų kompozicijos; 6) bet kokio šio straipsnio 1–5 punkte nurodytų žymenų derinio.
Žemesnės instancijos teismas
11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagrindinė prekių ženklo funkcija – suteikti vartotojui juo pažymėtų prekių ir (ar) paslaugų identiškumo garantiją; prekių ir paslaugų ženklų registracijai nustatyti reikalavimai, keliami ženklams, nėra savitiksliai – jų teisinė prigimtis tiesiogiai išplaukia iš ženklo sampratos; taigi, sprendžiant dėl ženklo registracijos teisėtumo, tai turi būti sprendžiama per ženklo funkcijos prizmę, t. y. vertinant, ar konkretus prekių ir (ar) paslaugų ženklas geba atskirti vienam asmeniui priklausančias prekes nuo kitam asmeniui priklausančių prekių arba vieno asmens teikiamas paslaugas nuo kito asmens teikiamų paslaugų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2000; 2008-06-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2008).
12. Apeliacinis skyrius atmetė ieškovo protestą PŽĮ 8 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. nenustačius panašumo tarp lyginamų prekių ženklų. Apeliacinis skyrius taip pat konstatavo, jog kadangi lyginami ženklai nėra panašūs, nėra teisiškai reikšmingas aplinkybių pagal PŽĮ 8 straipsnio 2 dalies 3 punktą vertinimas.
13. PŽĮ 8 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad ženklas neregistruojamas arba įregistruoto ženklo registracija pripažįstama negaliojančia, jeigu dėl savo tapatumo ar panašumo į ankstesnį ženklą ir dėl prekių ar paslaugų, kurioms ženklai yra skirti, tapatumo ar panašumo yra tikimybė suklaidinti dalį visuomenės; tikimybė suklaidinti apima tikimybę sieti su ankstesniu ženklu.
14. Taigi, PŽĮ 8 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintai normai taikyti būtina šių sąlygų visuma:
1) ieškovui priklausantys prekių ženklai turi turėti pirmenybę (prioritetą) laiko atžvilgiu prieš atsakovo prekių ženklus;
2) lyginamieji prekių ženklai yra tapatūs arba panašūs;
3) prekės ir (ar) paslaugos, kurioms žymėti skirti lyginamieji prekių ženklai, yra tapačios arba panašios, ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę.
Žemesnės instancijos teismas
15. Vadovaujantis PŽĮ 8 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktais, ieškovo prekių ženklai yra ankstesni nei ieškovo prekių ženklas „mano.bank“. Ši aplinkybė byloje nėra ginčijama.
16. Analizuojant prekių ženklų ir žymenų panašumą turi būti nustatoma teritorija ir atitinkama visuomenė, kurių atžvilgiu atliekamas palyginimas. Ieškovo teigimu, jo prekių ženklai yra registruoti ES ir jiems yra taikoma apsauga visoje ES teritorijoje, todėl ieškovo ir atsakovo prekių ženklo panašumas bei tikimybė suklaidinti atitinkamą visuomenės dalį turi būti vertinama visoje ES teritorijoje. Šie argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
17. Teritorialumo principas – vienas pagrindinių prekių ženklų teisinės apsaugos principų. Tik ten, kur prekių ženklas yra apsaugotas tos valstybės teisės aktų nustatyta tvarka, savininkas turi išimtines teises į prekių ženklą ir gali jas įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2013).
18. Šiuo atveju ieškovo protestas pareikštas dėl Lietuvos Respublikoje pareikšto registruoti ženklo paraiškos, t. y. nagrinėjant protestą buvo sprendžiama dėl paraiškos įregistravimo Lietuvos Respublikos prekių ženklų registre. Byloje nėra ginčo, jog atsakovo prekių ženklas „mano.bank“ yra nacionalinis, t. y. skirtas Lietuvos visuomenei ir naudojamas tik Lietuvos teritorijoje. Laikytini pagrįstais atsakovo argumentai, jog tai, kad ieškovas yra ES prekių ženklų savininkas, savaime nepaneigia atsakovo prekių ženklo apsaugos teritorialumo, kuris apsiriboja tik Lietuvos Respublikos teritorija. Atsižvelgiant į tai, jog byloje ginčas kilo dėl nacionalinės prekių ženklo registracijos, konstatuotina, jog Apeliacinis skyrius visiškai pagrįstai sprendė, kad ženklų panašumas bei tikimybė suklaidinti dalį visuomenės turi būti vertinama vidutinio Lietuvos vartotojo požiūriu. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog kadangi atsakovo prekių ženklas yra nacionalinis (nenaudojamas už Lietuvos Respublikos ribų), šis ženklas negali sukelti tokių teisinių pasekmių, kaip visuomenės klaidinimo visoje ES teritorijoje.
19. Ieškovo ir atsakovo prekių ženklai nėra tapatūs, todėl tirtini panašumo aspektu. Pagal teismų formuojamą praktiką ginčo žymenys turi būti lyginami, laikantis šių pagrindinių taisyklių: suklaidinimo galimybė turi būti vertinama žymenų vizualinio, fonetinio ir semantinio panašumų aspektais, atsižvelgiant į skiriamuosius ir dominuojančius žymenų komponentus, siekiant nustatyti bendrą žymenų sukuriamą įspūdį vidutiniam vartotojui. Vertinant žymenų panašumą, turi būti atsižvelgiama į tą aplinkybę, kad vartotojas paprastai neturi galimybės lyginti konkuruojančius žymenis ir išvadą dėl žymenų panašumo ar skirtingumo daro pagal bendrą atmintyje išlikusį įspūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-05-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264-969/2016; 2016-01-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-57-611/2016).
20. Žymenų palyginimas apima bendrą jų vizualių, garsinių ir semantinių savybių vertinimą. Jeigu nustatomas bent vieno iš trijų aspektų panašumas, žymenys laikomi panašiais. Tokiu atveju turi būti sprendžiama, ar žymenys pakankamai panašūs, kad atsirastų suklaidinimo galimybė. Žymenų panašumo nustatymas automatiškai nereiškia suklaidinimo galimybės, net jeigu prekės ir paslaugos yra panašios ar tapačios. Taigi žymenų panašumo (ir ypač žymenų panašumo pagal vieną iš nurodytų kriterijų) konstatavimas pats savaime nesudaro pagrindo teismui pripažinti vėlesnio prekių ženklo registraciją negaliojančia pagal PŽĮ 8 straipsnio 1 dalies 2 punktą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-03-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-126-823/2016).
21. Vertinant prekių ženklų panašumą ir tapatumą, vadovaujamasi Valstybinio patento biuro 1996-07-11 įsakymu Nr. 28 patvirtintų Metodinių nurodymų dėl prekių ir paslaugų ženklų tapatumo bei panašumo nustatymo pateiktais išaiškinimais. Pagal Metodinių nurodymų 2.2 punktą ženklų panašumą lemia juose esančių elementų bendrumas. Bendriausias ženklų panašumo kriterijus yra bendras suvokimo įspūdis, kurį sukelia ženklas ir jo vaizdo prasmė, dėl ko vartotojai ūkinėje veikloje gali ženklus supainioti, nepaisant tam tikrų juos sudarančių elementų skirtumų.
22. Pagal Metodinių nurodymų 3.1 punkto nuostatas žodiniuose ženkluose (tarp jų ir kombinuotų ženklų kompozicijose) gali būti panašūs grafinis atlikimas (vizualus panašumas), tarimas (fonetinis panašumas), prasmė (semantinis panašumas); dažniausiai ženklų panašumas atsiranda, kai veikia visi šie kriterijai, tačiau gali užtekti ir vieno jų, kad ženklai būtų panašūs. Jeigu ženklai parašyti neįprastomis raidėmis arba ženklų raidės atliktos ypatingu šriftu, tokie ženklai tikrinami kaip žodiniai ir vaizdiniai ženklai, ir jų panašumas priklauso nuo juos sudarančių elementų stiprumo; stipriam ženklui neturės reikšmės grafinis užrašymas (Metodinių nurodymų 3.1.1 p. b) d.). Metodinių nurodymų 3.1.2 papunkčio 3 dalyje numatyta, kad stipriems ženklo elementams yra būdingas originalumas bei skambesio savitumas; silpni elementai atskirai paimti ženklų panašumo nesukuria, tačiau jį gali sustiprinti derinyje su kitais panašiais elementais.
23. Ieškovo prekių ženklas „MONABANQ.“ (reg. Nr. 005368097) yra žodinis, sudarytas vien tik iš žodinio elemento „MONABANQ“, užrašyto didžiosiomis lotynų abėcėlės raidėmis standartiniu šriftu, ir gale žodžio esančio skyrybos ženklo „.“. Jokių kitų skiriamųjų elementų šis prekių ženklas neturi.
24. Ieškovo prekių ženklas „monabanq.“ (reg. Nr. 005601224) yra kombinuotas. Šis ženklas sudarytas iš vaizdinio ženklo ir žodinio elemento „monabanq“, užrašyto mažosiomis lotynų abėcėlės raidėmis, su tašku žodžio gale, nestandartiniu šriftu. Žodinio elemento dalis „mona“ užrašytas žalia, o dalis „banq.“ – balta spalvomis. Šie žodiniai elementai įkomponuoti į juodos spalvos stačiakampį užapvalintais kampais, kurio dešiniajame kampe įkomponuoti žalios ir rausvos spalvos dekoratyvūs elementai.
25. Ieškovo prekių ženklas „monabanq“ (reg. Nr. 018064036) yra kombinuotas, susidedantis iš vaizdinio ženklo ir žodinio elemento „monabanq“, užrašyto mažosiomis lotynų abėcėlės raidėmis, standartiniu šriftu. Žodinio elemento dalis „mona“ užrašytas žalia, o dalis „banq“ – balta spalvomis. Šie žodiniai elementai įkomponuoti į juodos spalvos stačiakampį. Kitų skiriamųjų elementų šis ženklas neturi.
26. Atsakovo prekių ženklas „mano.bank“ (paraiškos Nr. 2019 1292) yra kombinuotas, sudarytas iš dviejų elementų – vaizdinio ir žodinio. Ženklo pradžioje yra ryškus stilizuotas grafinis mėlynos ir violetinės spalvos ženklas, toliau ženklą sudaro žodiniai elementai „mano“ ir „bank“, kurie yra atskirti tašku. Žodžiai užrašyti juoda spalva greta vienas kito, mažosiomis lotynų abėcėlės raidėmis standartiniu šriftu.
27. Lyginant žodinį ir sudėtinį prekių ženklus, reikia vertinti kiekvieno iš jų visumą (ESTT 2007-06-12 sprendimas byloje Limoncello, C-334/05). Kiekvienas prekės ženklas turi būti saugomas toks, koks yra, t. y. apsauga suteikiama tokiam prekės ženklui, koks jis yra įregistruotas. Vadinasi, yra saugomi visi kombinuotą prekių ženklą sudarantys elementai ir visų elementų sukeliamas prekių ženklo bendro suvokimo įspūdis, kaip bendriausias prekių ženklo panašumo kriterijus, kas ir nulemia išvadas dėl lyginamųjų prekių ženklų panašumo ar skirtingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-03-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2005). Nagrinėjant ginčo ženklus ir sprendžiant dėl klaidinamo panašumo privalo būti išnagrinėti visi lyginamų ženklų elementai, jų svarba visoje kompozicijoje, sutampančių ir nesutampančių elementų santykis, nustatyti prekių ženklų dominuojantys elementai bei įvertinta, kiek ir kaip sutampa lyginamų prekių ženklų dominuojančių ir skiriamuosius požymius turinčių elementų santykis.
28. Vizualiai lyginant žodinius žymenis, matyti, jog ieškovo figūrinis prekių ženklas „monabanq“ (Nr. 018064036) sudarytas iš 8 raidžių, figūrinis prekių ženklas „monabanq.“ (Nr. 005601224) sudarytas iš 9 simbolių (8 raidžių ir taško), žodinis prekių ženklas „MONABANQ.“ (Nr. 005368097) sudarytas taip pat iš 9 simbolių (8 raidžių ir taško). Atsakovo prekių ženklą „mano.bank“ irgi sudaro 9 simboliai (8 raidės ir taškas). Lyginamuose ženkluose sutampa 7 raidės, tačiau vien tik panašus žodinių elementų ilgis ar sutampančios raidės negali lemti ženklų panašumo.
29. Ieškovas nurodo, jog atsakovo prekių ženkle vaizdinis elementas atlieka tik dekoratyvinę funkciją, o dominuojantis atsakovo prekių ženklo elementas yra „mano.bank“, kuris ir turi būti lyginamas su ieškovo prekių ženklais. Šie argumentai atmestini kaip nepagrįsti, kadangi atsakovo prekių ženklo pradžioje esantis atskiras violetinės ir mėlynos spalvos vaizdinis elementas yra itin aiškiai matomas dėl savo vietos prekių ženkle (ženklo pradžioje), formos ir panaudotų ryškių spalvų. Atsižvelgiant į atsakovo prekių ženkle esančio vaizdinio elemento grafinį ir spalvinį išpildymą, atsakovo prekių ženklą sudarantys abu elementai laikytini lygiaverčiais, darančiais įtaką bendram regimam įspūdžiui, todėl pagrįstai buvo vertinti kaip visuma. Priešingai nei teigia ieškovas, šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, kad vartotojai iš karto dėmesį atkreiptų tik į žodinę atsakovo prekių ženklo dalį.
30. Ieškovo prekių ženkluose (tiek žodiniame, tiek figūriniuose) dominuojantis elementas yra žodis „MONABANQ“. Atmestini kaip nepagrįsti ieškovo argumentai, kad jo prekių ženklai yra sudaryti iš dviejų žodinių elementų „MONA“ ir „BANQ“. Tai, kad šis žodis ieškovo figūriniuose ženkluose įkomponuotas į juodus stačiakampius ir užrašytas skirtingomis spalvomis, sukuriant įspūdį, jog ženklas sudarytas iš 2 žodinių elementų, nepaneigia, jog ieškovo prekių ženkluose žodinį elementą sudaro vientisas žodis „MONABANQ“. Figūriniuose ieškovo ženkluose dominuojančios spalvos (juoda, balta, žalia) sukuria kontrastą ir dar labiau išryškina paminėtą žodinį elementą. Tuo tarpu atsakovo prekių ženkle panaudoti du savarankiški, tašku atskirti žodžiai („mano“ ir „bank“), kurie sukuria ilgesnio, sudaryto iš didesnio elementų skaičiaus ženklo įspūdį. Lyginami prekių ženklai taip pat išpildyti skirtingu šriftu ir skirtinga spalva, skirtingas ir raidžių dydis, raidžių vieta – figūriniuose ieškovo prekių ženkluose žodinis žymuo užrašytas žalia ir balta spalvomis, mažosiomis raidėmis, o žodinį ieškovo prekių ženklą sudaro vientisas juodos spalvos užrašas iš didžiųjų raidžių. Tuo tarpu atsakovo prekių ženklo žodinė dalis užrašyta juoda spalva, mažosiomis raidėmis. Ieškovo ir atsakovo prekių ženklų žodiniuose elementuose skiriasi raidžių „a“ ir „o“ vieta, taip pat žodžiai baigiasi skirtingomis raidėmis, t. y. „k“ (atsakovo prekių ženkle) ir „q“ (ieškovo prekių ženkluose), kuri lietuvių vartotojams nėra įprasta.
Žemesnės instancijos teismas
31. Atskirai vertinant figūrinių ieškovo prekių ženklų ir atsakovo prekių ženklo panašumą, pastebėtina, jog jie iš esmės skiriasi panaudotomis spalvomis, tuo, jog atsakovo prekių ženklo pradžioje yra vaizdinis elementas. Teismo vertinimu, Apeliacinis skyrius pagrįstai pažymėjo, jog atsakovo prekių ženklo žodinės dalies žymuo „bank“ Lietuvos vartotojų bus vertinama kaip neturinti skiriamojo požymio, todėl didesnis dėmesys ženklo sukuriamame įspūdyje bus kreipiamas į kitus elementus, t. y. ryšių grafinį elementą žodžio pradžioje ir lietuvišką žodį „mano“.
32. Teismo vertinimu, Apeliacinis skyrius vizualiai lygindamas ginčo prekių ženklus, išsamiai motyvavo, kokie yra dominuojantys ginčo prekių ženklų elementai, aptarė vizualiai skirtingą jų struktūrą, specifinį grafinį ir spalvinį išpildymą ir padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovo prekių ženklas vizualiai nėra panašus į ieškovo prekių ženklus.
33. Teismas taip pat sutinka su Apeliacinio skyriaus išvada, jog lyginami prekių ženklai yra nepakankamai panašūs ir fonetiškai. Pagrindiniai bendro prekių ženklo fonetinio įspūdžio nustatymo elementai yra skiemenys ir konkreti jų seka bei kirtis. Ieškovo ženklus sudaro 3 skiemenys – MO-NA-BANQ. Lietuvių vartotojų ieškovo prekių ženklai galėtų būti tariami „Monabank“ arba pritaikius angliškos raidės „q“ tarimo taisykles – „Monabankju“, dėl ko būtų kirčiuojamas paskutinis skiemuo. Atsakovo prekių ženklą taip pat sudaro 3 skiemenys – MA-NO-BANK, šis žodis tariamas „Manobank“. Dėl dalies raidžių pasikartojimo tam tikras fonetinis panašumas tarp ženklų egzistuoja, tačiau dėl nesutampančios balsių „a“ ir „o“ vietos ženklų pradžioje, pirmieji ženklų skiemenys „MO-NA“ ir „MA-NO“ tariami iš esmės skirtingai. Atsižvelgiant į galimą skirtingą žodžių tarimą, besiskiriančias raides žodžių pradžioje ir pabaigoje, spręstina, jog lyginami ženklai neturi aukšto garsinio panašumo.
34. Lygindamas ženklus semantiškai, Apeliacinis skyrius konstatavo, jog atsakovo prekių ženklo pirmasis žodis „mano“ yra lietuvių kalbos žodis, žymintis priklausymą pirmajam asmeniui. Tuo tarpu aprašomasis žodis „bank“ nurodo bankų veiklą. Šių Apeliacinio skyriaus argumentų ieškovas iš esmės neginčija. Tuo tarpu ieškovo prekių ženklus Apeliacinis skyrius Lietuvos vartotojo požiūriu vertino kaip dirbtinius, neturinčius konkrečios prasmės. Nesutikdamas su nurodyta išvada, ieškovas ieškinyje nurodo, jog tam tikrai Lietuvos daliai žodis „mona“ tarmiškai yra suprantamas kaip žodis „mano“, o žodis „banq“ sietinas su bankais ir visuomenei gerai atpažįstamas. Pažymėtina, jog ieškovo prekių ženklų žodinę dalį sudaro vienas žodinis elementas „MONABANQ“, o ne du atskiri žodžiai „MONA“ ir „BANQ“. Tokiu būdu sutiktina, jog savaime šie žodžiai nėra traktuojami atskirai ir ieškovo prekių ženklų žodinis elementas suvokiamas kaip vientisas dirbtinai sudarytas žodis „MONABANQ“, kuris Lietuvoje neturi jokios aiškios reikšmės. Ieškovo akcentuojama aplinkybė, jog Lietuvoje žodis „MONA“ tarmiškai gali būti suprantamas kaip žodis „MANO“, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, nes vidutiniam vartotojui žinoma, jog Lietuvos Respublikoje rašytinė kalba yra norminė lietuvių kalba, o ne šnekamoji ar tarmiška. Tuo tarpu ieškovo argumentai dėl žodžio „BANQ“ išskirtinumo taip pat negali būti laikomi pagrįstais, kadangi minėtas žodis tėra sudėtinė žodžio „MONABANQ“ dalis, o dėl lietuvių kalboje nenaudotinos raidės „q“ Lietuvos vartotojams žodis „BANQ“ savaime nekeltų asociacijų su bankų veikla. Konstatuotina, jog ieškovo prekių ženklai neturi semantinės prasmės. Kadangi atsakovo prekių ženklas sudarytas iš suprantamo prasminio žodžio, lyginami ženklai semantiškai negali būti palyginami.
35. Įvertinus bendrą vizualinį ir fonetinį ieškovo prekių ženklų ir atsakovo prekių ženklo panašumą, jų sukuriamą bendrą įspūdį, spręstina, kad Apeliacinis skyrius priėmė pagrįstą išvadą, jog ieškovo ir atsakovo prekių ženklai nėra panašūs.
36. Metodinių nurodymų 4.2 punkte nurodyta, kad nustačius, jog prekių ženklai yra panašūs, būtina išnagrinėti prekes (paslaugas), nepaisant klasių, kurioms jos priklauso. Nekonstatavus lyginamųjų ženklų panašumo, paslaugoms, kurioms ženklai registruoti, tapatumo ar panašumo nustatymas neturi teisinės reikšmės.
37. Ieškovo teigimu, dėl teikiamų paslaugų tapatumo ir prekių ženklų aukšto panašumo laipsnio yra didelė tikimybė suklaidinti reikšmingą visuomenės dalį. Ieškovas nurodo, jog visuomenės klaidinimo tikimybę patvirtina visuomenės apklausos rezultatai.
38. Visuomenės suklaidinimo galimybė yra vertinamojo pobūdžio teisinė kategorija. Šiuo atveju nenustatęs prekių ženklų panašumo Apeliacinis skyrius visuomenės suklaidinimo galimybės nevertino. Ši išvada yra pagrįsta, kadangi visuomenės suklaidinimo rizikos ar prekių (paslaugų), žymimų ieškovo ir atsakovo prekių ženklais, panašumo vertinimas pagal teismų praktiką yra aktualus tik tuomet, kai nustatomas klaidinamas prekių ženklų panašumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2008). Atsižvelgiant į tai, ieškovo argumentai, jog atitinkama visuomenės dalis, kuri naudojasi bankų teikiamomis paslaugomis, yra klaidinama dėl paslaugų kilmės, atmestini, kaip šiuo atveju teisiškai nereikšmingi. Papildomai pažymėtina, jog atsakovo ūkinė ir komercinė veikla yra orientuota Lietuvos rinkai (atsakovo prekių ženklas yra nacionalinis), o vien atsakovo internetinis puslapis anglų kalba nurodytos išvados nepaneigia. Atsižvelgiant į tai, ieškovo užsakymu atlikta apklausa Prancūzijoje dėl prekių ženklų panašumo nebūtų aktuali sprendžiant dėl Lietuvos vartotojų suklaidinimo.
39. Ieškovas atsakovo prekių ženklo registraciją prašė panaikinti ir PŽĮ 8 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Pagal PŽĮ 8 straipsnio 1 dalies 3 punktą ženklas neregistruojamas arba įregistruoto ženklo registracija pripažįstama negaliojančia, jeigu jis tapatus ar panašus į ankstesnį ženklą, nepaisant to, ar prekės ar paslaugos, kurioms jis yra pareikštas registruoti arba kurioms jis yra įregistruotas, yra tapačios, panašios ar nepanašios į tas prekes ar paslaugas, kurioms buvo įregistruotas ankstesnis ženklas, jeigu ankstesnis ženklas turi reputaciją Lietuvos Respublikoje arba, jeigu tai Europos Sąjungos prekių ženklas, turi reputaciją Europos Sąjungoje, ir dėl vėlesnio ženklo naudojimo be pagrįstos priežasties atsirastų galimybė nesąžiningai pasinaudoti ankstesnio ženklo privalumais arba pažeisti skiriamuosius ženklo požymius ar pakenkti jo reputacijai.
40. PŽĮ 8 straipsnio 1 dalies 3 punkto, kuriame numatyta papildoma apsauga reputaciją turintiems prekių ženklams, nuostatos iš esmės atitinka Tarybos reglamento (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (toliau – BPŽR) 8 straipsnio 5 dalies nuostatas. Šio straipsnio taikymui reikalingos šios sąlygos: 1) anksčiau įregistruotas ženklas turi turėti gerą vardą (reputaciją) atitinkamoje teritorijoje; 2) ginčijamas prašomas įregistruoti prekių ženklas ir ankstesnis ženklas turi būti tapatūs arba panašūs; 3) dėl prašomo įregistruoti žymens naudojimo turi atsirasti galimybė nesąžiningai įgyti pranašumą naudojantis ankstesnio ženklo skiriamuoju požymiu ar geru vardu arba jiems pakenkti. Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (toliau – ESINT) praktikoje pažymima, kad aptariamų reikalavimų nagrinėjimo eilės tvarka gali kisti, nelygu kokios bus kiekvieno atvejo aplinkybės (ESINT Gairių C dalies 5 skirsnio 3 skyrius „Taikymo sąlygos“). Jeigu nustatoma, kad žymenys nepanašūs, analizė, skirta nustatyti, ar įvykdytos kitos BPŽR 8 straipsnio 5 dalies sąlygos, neturėtų būti atliekama.
41. Šiuo atveju Apeliacinis skyrius ieškinio reikalavimą, pareikštą PŽĮ 8 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, atmetė konstatavę ginčo prekių ženklų nepanašumą. Taigi, ieškovo argumentai dėl jo prekių ženklų reputacijos pagrįstai buvo pripažinti kaip šiuo atveju teisiškai nereikšmingi. Tokia pozicija atitinka ir teismų praktiką (Lietuvos apeliacinio teismo 2019-01-03 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-239-823/2019).
42. Teismas, atlikęs ieškovo ES prekių ženklų MONABANQ. (Nr. 005368097), „monabanq.“ (Nr. 005601224), „monabanq“ (Nr. 018064036) ir atsakovo prekių ženklo „mano.bank“ (paraiškos Nr. 2019 1292) vizualinį, fonetinį ir semantinį vertinimą, sprendžia, kad ieškovas neįrodė PŽĮ 8 straipsnio 1 dalies 2 punkto normos taikymui būtinų sąlygų visumos (CPK 178 straipsnis). Teismas daro išvadą, jog Apeliacinis skyrius, atmesdamas ieškovo protestą ir įregistruodamas Lietuvoje atsakovo prekių ženklą „mano.bank“, priėmė pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, ieškovo ieškinys atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
43. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
44. Atsakovas prašo priteisti 2 525,57 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas pateikė nurodytas išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Atmetus ieškovo ieškinį, šios išlaidos priteisiamos iš ieškovo.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovui AB „Mano bankas“ iš ieškovo MONABANQ S.A. 2 525,57 Eur (du tūkstančius penkis šimtus dvidešimt penkis eurus 57 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.