- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-03
- Bylos Nr.
- e2A-239-823/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02567-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danguolė Martinavičienė, Goda Ambrasaitė-Balynienė, Aldona Tilindienė
- Ieškovas
- Champagne Louis Roederer
- Atsakovas
- AS Mediato
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės - Balynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Aldonos Tilindienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Champagne Louis Roederer (CLR) Société Anonyme apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Champagne Louis Roederer (CLR) Société Anonyme ieškinį atsakovei AS Mediato dėl Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus sprendimo pakeitimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Champagne Louis Roederer (CLR) Société Anonyme kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro (toliau – VPB) Apeliacinio skyriaus 2016 m. gegužės 31 d. sprendimą Nr. 2Ap-1761 ir pripažinti atsakovės AS Mediato prekių ženklų „JAUME SERRA CRISTALINO“ (žodinis) (LT Reg. Nr. 69943) bei „JAUME SERRA CRISTALINO 17 TH CENTURY SPANISH CASTLE“ (figūrinis) (LT Reg. Nr. 69944) registracijas negaliojančiomis, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso Europos Sąjungos prekių ženklas „CRISTAL“ (žodinis) (ESPŽ Reg. Nr. 008513913), kurio prioritetas Lietuvoje yra nuo 2009 m. rugpjūčio 27 d. ir kuris registruotas Nicos klasifikacijos 33 klasės prekėms „vynas; putojantis vynas; prancūziškos kilmės vynai, ypač Champagne kilmės vietos nuorodą turintys vynai“. Atsakovė Estijos įmonė AS MEDIATO yra Lietuvoje registruotų prekių ženklų „JAUME SERRA CRISTALINO“ (žodinis) (LT Reg. Nr. 69943), ir ,,JAUME SERRA CRISTALINO 17 TH CENTURY SPANISH CASTLE“ (figūrinis) (LT Reg. Nr. 69944) savininkė. Abu atsakovės prekių ženklai registruoti 33 klasės prekėms „ispaniškos kilmės vynas ir putojantis vynas“.
3. Ieškovė pateikė VPB Apeliaciniam skyriui protestą Nr. PNZ-375 dėl ženklo „JAUME SERRA CRISTALINO“ (LT Reg. Nr. 69943) ir protestą Nr. PNZ-376 dėl ženklo „JAUME SERRA CRISTALINO 17 TH CENTURY SPANISH CASTLE“ (LT Reg. Nr. 69944) registracijų pripažinimo negaliojančiomis Lietuvoje. VPB Apeliacinis skyrius 2016 m. gegužės 31 d. priėmė sprendimą Nr. 2Ap-1761, kuriuo atmetė ieškovės protestus Nr. PNZ-375 ir PNZ-376 ir ginčo prekių ženklų registraciją Lietuvoje paliko galioti.
4. Ieškovės vertinimu, VPB Apeliacinis skyrius, priimdamas skundžiamą sprendimą, klaidingai įvertino pagrindinius (dominuojančius) ginčo ženklų elementus, kurie įtakoja bendrą regimąjį įspūdį ir ženklų suvokimą ir lemia suklaidinimo galimybę.
Ieškovės prekių ženklas Atsakovės prekių ženklai CRISTAL JAUME SERRA CRISTALINO
Šalies argumentai
5. Ieškovės teigimu, Lietuvos vartotojas yra pakankamai informuotas ir protingai pastabus bei nuovokus, todėl nėra abejonių, kad žymenį „JAUME SERRA“ suprastų kaip fizinio asmens vardą bei pavardę, kadangi „Jaume“ yra hebrajų kilmės vyriškas vardas, kuris turi atitikmenis įvairiose šalyse, įskaitant Lietuvą, kur šis vardas žinomas kaip Jokūbas. Tuo tarpu šalia esantis žymuo yra pavardė Serra, kuri taip pat yra paplitusi Ispanijoje, Katalonijoje, kur gaminamas ginčo prekių ženklu žymimas vynas. Žymuo „JAUME SERRA“ gali būti suvokiamas ir kaip įmonės, vyno fabriko pavadinimas, kadangi būtent vyno fabrikas JAUME SERRA S.A. buvo įkurtas 1943 metais Jaume Serra Guell, 1998 metais susijungęs su kompanija Carrion, šiuo metu žinomas pavadinimu J. Garcia Carrion, apie 1950 metus pradėjęs gaminti neputojantį vyną pavadinimu „CRISTALINO“, o putojantį vyną (cava) apie 1987 metus. Todėl nėra abejonių, kad žodiniai elementai „JAUME SERRA“ vartotojo būtų suvokiami kaip nuoroda į gamintoją, kadangi nurodo fizinio asmens, vyno fabriko įkūrėjo vardą, pavardę ar įmonės pavadinimą, kuriame gaminamas vynas, žymimas ginčo ženklais. Nors žodiniai elementai „JAUME SERRA“ yra aiškiai matomi ir nurodyti ženklų pradžioje, žodinis elementas „CRISTALINO“ išsaugo nepriklausomą išskirtinę poziciją ginčo ženkluose, o naudojant rinkoje ant etiketės yra labiau išryškinamas ir nurodomas kaip pirmasis elementas (sukeičiamos vietos). 2016 m. vasario mėn. Lietuvos gyventojų apklausos rezultatai parodė, kad net 50 proc. visų apklaustų Lietuvos gyventojų nurodė, jog pagrindinis etiketės (ginčo prekių ženklo ,,JAUME SERRA CRISTALINO 17 TH CENTURY SPANISH CASTLE“) elementas yra žodis „CRISTALINO“.
6. VPB Apeliacinio skyriaus išvada, kad ieškovės ir atsakovės ženklai nėra vizualiai ir fonetiškai panašūs, yra pagrįsta skirtinga ženklų pradžia, taip pat argumentu, kad lyginami ženklai yra pakankamai skirtingo ilgio, juos sudaro nevienodas žodžių skaičius (ieškovės prekių ženklas sudarytas iš vieno žodžio, o atsakovės ginčo ženklai – iš trijų žodžių). Tačiau, darydamas tokią išvadą, VPB Apeliacinis skyrius nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, nes neteisingai įvertino ir nustatė ginčo ženklų pagrindinius (dominuojančius) elementus, turinčius įtakos bendram regimam įspūdžiui bei fonetiniam panašumui. Ginčo ženkluose pagrindinis (dominuojantis) elementas yra žodis „CRISTALINO“, o ieškovės ženkle – žodis „CRISTAL“, nes jis yra vienintelis šio ženklo elementas.
7. VPB Apeliacinis skyrius teisingai nurodė, kad lyginami prekių ženklai semantiškai neturi aiškios prasmės ir neturėtų būti vertinami ispanų kalboje, kurią Lietuvoje žino itin nedidelė vartotojų dalis, tačiau lyginami prekių ženklai dėl panaudotų žodžių „CRISTAL“ ir „CRISTALINO“ artimo vizualaus panašumo į anglų kalbos žodžius, fonetinio panašumo net į lietuvių kalbos žodžius „kristalas / kristalinis“ gali būti suvokiami kaip sinonimai ar siejami su tapačia reikšme „kristalas / krištolas“, nes papildomi žodžiai „JAUME SERRA“, esantys ginčo ženkluose, nekeičia ženklų teikiamos prasmės.
8. VPB Apeliacinis skyrius Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo (toliau – PŽĮ) 7 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytą protesto pagrindą nagrinėjo formaliai, visai nevertino ieškovės pateiktų įrodymų ir apsiribojo išvada, kad, konstatavus ženklų skirtingumą, visų kitų aplinkybių, reikšmingų pripažįstant prekių ženklą turinčiu reputaciją pagal PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 7 punktą, vertinimas netenka teisinės reikšmės. VPB Apeliacinis skyrius pripažino esant tam tikrą ženklų panašumą, todėl privalėjo nagrinėti ankstesnio ženklo „CRISTAL“ reputaciją ir jos įtaką PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 7 punkto reikalavimams. Kalbant apie prekių ženklo „CRISTAL“ skiriamojo požymio stiprumą, svarbu, kad šis prekių ženklas 2015 m. spalio 6 d. Jungtinės Karalystės Aukščiausiojo Teismo sprendimu pripažintas įgijusiu reputaciją Jungtinėje Karalystėje. Be to, Vidaus rinkos derinimo tarnybos Apeliacinė tarnyba, išnagrinėjusi J. GARCIA CARRION S.A. apeliacinį skundą dėl vėlesnio Europos Sąjungos žodinio prekių ženklo „CRISTALINO“ pripažinimo negaliojančiu dėl jo vizualaus, fonetinio, semantinio panašumo į ieškovės Prancūzijoje registruotą prekių ženklą „CRISTAL“, 2007 m. spalio 17 d. priėmė sprendimą byloje, kuriame pažymėjo, kad žodis „CRISTAL“ Prancūzijos teritorijoje nėra laikomas aprašomuoju ar bendriniu terminu, aprašančiu putojančius vynus. Būtent žodiniai elementai „CRISTAL“ arba „CRISTALINO“ bus tie žodžiai (terminai), kuriuos vartotojas panaudos siekdamas įsigyti prekę, kas reiškia, kad būtent šie elementai vartotojams atliks prekės identifikacinę funkciją.
Šalies argumentai
9. Atsakovė AS Mediato su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad lyginamieji prekių ženklai nėra klaidinamai panašūs, todėl nėra išpildytos visos sąlygos, būtinos PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymui.
Atsiliepimas
10. Atsakovė nesutinka su ieškovės teiginiu, kad žodinis elementas „CRISTALINO“ laikytinas pagrindiniu (dominuojančiu) atsakovės prekių ženklų elementu. Atsakovės vertinimu, atskiros Europos Sąjungos prekių ženklų „JAUME SERRA“ registracijos įrodo ir patvirtina, kad ginčo prekių ženklų dominuojančiu elementu yra laikytinas būtent elementas „JAUME SERRA“. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktiką paprastai vartotojai didesnį dėmesį skiria žodžių pradžiai, o ne pabaigai; tokiu atveju protestuojamas prekių ženklas vartotojų bus trumpinamas iki dominuojančio šio ženklo elemento „JAUME SERRA“, esančio ženklo pradžioje. Tuo tarpu antraeilis, ženklo pabaigoje esantis, žodinis elementas „CRISTALINO“ vartotojų gali likti nepastebėtas.
11. Atsakovės vertinimu, ieškovė nepateikia jokių įrodymų, įrodančių, kad Lietuvos vartotojai ginčijamus atsakovės prekių ženklus sudarančius žodžius supras būtent ieškovės nurodytomis reikšmėmis, t. y. „JAUME SERRA“ kaip asmens vardą ar įmonės pavadinimą, tuo tarpu „CRISTALINO“ – kaip prekės pavadinimą. Ieškovė taip pat nepateikė nei vieno argumento, kurio pagrindu būtų galima pripažinti, jog žodiniai elementai „JAUME SERRA“ yra tik nežymūs ginčo prekių ženklų elementai ir, vertinat ankstesnio prekių ženklo panašumą su ginčo ženklais, šie žodiniai elementai turėtų būti nevertinami.
12. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovės prekių ženklas „CRISTAL“ nėra panaudotas kaip vienas iš ginčo prekių ženklų elementų, dėl to vartotojai neišskirs atskirų ginčo prekių ženklų dalių kaip atskirų ir savarankiškų žymenų ir jų nesusies su ieškovės prekių ženklu. Atsakovės prekių ženklas „JAUME SERRA CRISTALINO 17 TH CENTURY SPANISH CASTLE“ (figūrinis) neturi nei vieno identiško elemento, lyginant su ieškovės prekių ženklu, be to, yra sudarytas iš daugelio elementų kompozicijos, todėl iš esmės skiriasi nuo ieškovės prekių ženklo ir sukuria nepanašų bendrą regimąjį įspūdį.
13. Kadangi ginčo ženklai „JAUME SERRA CRISTALINO“ bei „JAUME SERRA CRISTALINO 17 TH CENTURY SPANISH CASTLE“ vizualiai, fonetiškai ir semantiškai nėra panašūs į ieškovės ankstesnį prekių ženklą „CRISTAL, net ir pripažinus, kad ieškovės prekių ženklas turi reputaciją, protesto tenkinimas šiuo pagrindu yra negalimas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
14. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė, Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro 2016 m. gegužės 31 d. sprendimą Nr. 2Ap-1761 paliko nepakeistą bei priteisė atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
15. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovės prekių ženklas „JAUME SERRA CRISTALINO“ yra žodinis, sudarytas iš trijų žodžių „JAUME SERRA CRISTALINO“ užrašytų didžiosiomis lotynų abėcėlės raidėmis, standartiniu šriftu. Atsakovės prekių ženklas „JAUME SERRA CRISTALINO 17 TH CENTURY SPANISH CASTLE“ yra kombinuotas, kurio didžiąją bei pagrindinę dalį užimantys žodžiai „JAUME SERRA CRISTALINO“ yra prekių ženklo centre, užrašyti standartiniam artimu šriftu, lotynų abėcėlės didžiosiomis raidėmis ir vaizdinio elemento, kuris primena herbą, atlieka dekoratyvinę funkciją, bei kitų smulkiomis raidėmis užrašytų žodinių elementų.
16. Pirmosios instancijos teismas sutiko su VPB Apeliacinio skyriaus padaryta išvada, kad ginčo ženkluose pagrindiniu elementu yra visas žodinis užrašas „JAUME SERRA CRISTALINO“, o ne tik žodis ,,CRISTALINO“. Atmesdamas kaip nepagrįstą ieškovės teiginį, kad atsakovės prekių ženkluose dominuojantis yra būtent žodis ,,CRISTALINO“, teismas nurodė, jog žodiniuose ženkluose paprastai nėra išskiriamas vienas, labiau dominuojantis, žodis: vartotojas prekių ženklus paprastai vertina kaip visumą, neišskirdamas atskirų jų elementų. Teismas pažymėjo, kad visi trys žodžiai „JAUME SERRA CRISTALINO“ atsakovės ženkluose užrašyti vienodu šriftu, be to, elementas ,,CRISTALINO“ yra žodinio prekių ženklo „JAUME SERRA CRISTALINO“ pabaigoje, o figūriniame atsakovės prekių ženkle – apačioje, po elementu „JAUME SERRA“, taigi, pagal savo vietą figūrinio atsakovės prekių ženklo kompozicijoje žodžiai „JAUME SERRA“ galėtų būti tas elementas, kuris vartotojui dėl savo išskirtinumo bendrame ženklo sukeliamame įspūdyje užsifiksuos ir leis atskirti vieno gamintojo prekes nuo kito gamintojo prekių.
17. Teismas pažymėjo, kad, net ir vartotojams suprantant žodžius ,,JAUME SERRA“ kaip nuorodą į gamintoją, nėra pagrindo daryti išvadą, jog toks suvokimas leistų žodį ,,CRISTALINO“ vertinti kaip dominuojantį atsakovės prekių ženklų elementą, be to, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad būtent taip elementą „JAUME SERRA“ suvokia vidutinis vartotojas. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovės pavadinimas yra AS Mediato, o ne ,,JAUME SERRA“.
18. Teismas atmetė kaip nepagrįstą ieškovės teiginį, kad vartotojai lengviau prisimintų elementą ,,CRISTALINO“ dėl fonetinio panašumo į lietuvišką žodį „kristalas“, pažymėjęs, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kaip vartotojai vertina žodį „CRISTALINO“. Be to, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog yra įregistruota ir daugiau prekių ženklų 32 ir 33 klasių pagal Nicos klasifikaciją prekių žymėjimui, kuriuose taip pat yra naudojamas tiek žodis „CRISTAL“, tiek ir „CRISTALINO“, kas, teismo vertinimu, rodo, jog toks žodis yra silpnas prekių ženklų elementas.
19. Teismas nesirėmė ieškovės pateiktu Jungtinės Karalystės Aukščiausiojo Teismo sprendimu, pažymėdamas, kad Jungtinės Karalystės teismų sprendimai nėra privalomi Lietuvos Respublikos teismams, be to, Jungtinėje Karalystėje nagrinėtoje byloje buvo sprendžiama dėl kitokio prekių ženklo, o būtent ,,CRISTALINO JAUME SERRA“, kuriame žodis ,,CRISTALINO“ yra prekių ženklo pradžioje, kas leidžia kitaip vertinti prekių ženklų tapatumą ar klaidinamą panašumą.
20. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nei pirmasis, nei antrasis atsakovės ginčo ženklas neturi nei vieno identiško elemento, lyginant su ieškovės prekių ženklu, be to, antrasis atsakovės prekių ženklas sudarytas iš daugelio elementų kompozicijos, todėl iš esmės skiriasi nuo ieškovės prekių ženklo ir sukuria nepanašų bendrą regimąjį įspūdį. Žodis „CRISTALINO“ atsakovės prekių ženkluose neturi jokios nepriklausomos ir išskirtinės pozicijos, lyginant su kitais prekių ženklų elementais, todėl ginčo ženklai yra vizualiai nepanašūs į ieškovės prekių ženklą „CRISTAL“. Teismas pažymėjo, kad ieškovė, lygindama prekių ženklus, remiasi tik žodžių „CRISTAL“ ir „CRISTALINO“ panašumu, tačiau neatsižvelgia į tai, kad atsakovės prekių ženklus sudaro keletas žodžių, tuo tarpu lyginami turi būti tokie prekių ženklai, kokie yra registruoti, neišskiriant tik vieno prekių ženklo elemento, vengiant lyginamų ženklų skaidymo atskiromis dalimis.
21. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, neegzistuoja ir fonetinis lyginamų prekių ženklų panašumas, kadangi fonetiškai ieškovės prekių ženklas bus tariamas CRIS-TAL, tuo tarpu atsakovės ženklai bus tariami JAU-ME SE-RRA CRIS-TA-LI-NO ir JAU-ME SE-RRA CRIS-TA-LI-NO SE-VEN-TYN TH CEN-TU-RY SPA-NISH CAS-TLE. Atsakovės ženklai savo tarimu yra ilgesni, juos sudaro papildomi garsai, leidžiantys vertinti ginčo prekių ženklus kaip fonetiškai skirtingus. Sutampanti žodžių dalis „CRISTAL“ yra atsakovės prekių ženklų viduryje ir nesudaro atskiro žodžio. Lyginant žodžių „CRISTAL“ ir „CRISTALINO“ fonetinį panašumą, skiriasi šių žodinių elementų kirčiavimas.
22. Teismas pažymėjo, kad, lyginant ženklus semantine prasme, reikia lyginti visų ženklą sudarančių žodžių prasmę, neišskiriant vieno žodžio „CRISTALINO“, kuris, kaip jau minėta, atsakovės ženkluose nėra dominuojantis. Palyginus ženklų visumą, nėra pagrindo daryti išvadą, kad lyginami prekių ženklai yra semantiškai panašūs.
23. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad ieškovės ir atsakovės prekių ženklai nėra panašūs vizualiai, fonetiškai ar semantiškai, ką, teismo vertinimu, patvirtina ir Baltijos tyrimų 2016 m. vasarį atlikta Lietuvos gyventojų apklausa, kurioje nurodyta, jog 68 procentai apklaustųjų pažymėjo, kad ginčo ženklai nėra panašūs, ir tik 25 procentai – kad panašūs.
24. Teismas nurodė, kad, nesant lyginamų ženklų panašumo, prekių, kurioms šie ženklai registruoti, panašumas neatsveria ir nekompensuoja ženklų nepanašumo, todėl neegzistuoja visuomenės suklaidinimo galimybė. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovės prekių ženklu žymimos prabangos prekės – šampanas, todėl vartotojo atidumas šių prekių atžvilgiu yra didesnis.
25. Pasisakydamas dėl PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 7 punkto taikymo teismas nurodė, kad, vertinant prekių ženklus pagal šį įstatyme įtvirtintą pagrindą, būtina nustatyti tokias aplinkybes: kad ginčijamas ženklas yra tapatus arba panašus į Bendrijos prekių ženklą; kad vėlesnis ginčijamas ženklas yra pareikštas registruoti prekėms bei paslaugoms, kurios nėra panašios į prekes ar paslaugas, kurioms registruotas ankstesnis Bendrijos ženklas; kad ankstesnis Bendrijos ženklas turi turėti reputaciją Europos Sąjungoje; vėlesnio ženklo naudojimas turi lemti tai, kad butų įvykdyta bent viena iš šių sąlygų – dėl neteisėto vėlesnio ženklo naudojimo gali atsirasti galimybė nesąžiningai įgyti pranašumą arba pažeisti ankstesnio Bendrijos prekių ženklo skiriamąjį požymį, arba pakenkti jo reputacijai. Kadangi ieškovės ankstesnis prekių ženklas ir ginčijami atsakovės prekių ženklai nėra vizualiai, fonetiškai ir semantiškai panašūs, nėra įrodyta pirmoji PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 7 punkto sąlyga, nustatanti, kad ženklo registracija pripažįstama negaliojančia, jeigu jis yra tapatus ankstesniam Bendrijos prekių ženklui arba į jį panašus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
26. Ieškovė Champagne Louis Roederer (CLR) Société Anonyme apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 5 d. sprendimą panaikinti ir ginčą išspręsti iš esmės: pakeisti 2016 m. gegužės 31 d. Valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus sprendimą Nr. 2Ap-1761 ir pripažinti atsakovės AS Mediato prekių ženklų „JAUME SERRA CRISTALINO“, reg. Nr. 69943, ir „JAUME SERRA CRISTALINO 17 TH CENTURY SPANISH CASTLE“, reg. Nr. 69944, registracijas negaliojančiomis; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
26.1. Teismas nepagrįstai nustatė, kad lyginami prekių ženklai nėra klaidinamai panašūs, ir dėl to netinkamai taikė PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Lyginamųjų prekių ženklų pradžios sutapimo taisyklė šiam ginčui nėra aktuali ir negali būti taikoma. Pirmosios instancijos teismas žodžio (prekių ženklo) pradžios taisyklę taikė formaliai, t. y. neatsižvelgdamas į šios taisyklės išimtį, pagal kurią, jeigu ginčijamas prekių ženklas yra sudėtinis ženklas, ankstesnio prekių ženklo buvimo vieta ginčijamame prekių ženkle nėra svarbi. Tokio suklydimo įtakoje pirmosios instancijos teismas iš esmės klydo darydamas ir kitas skundžiamo sprendimo išvadas, o tiksliau, nustatydamas atsakovės prekių ženklų dominuojančius elementus.
26.2. Pirmosios instancijos teismas, pritardamas VPB Apeliacinio skyriaus sprendimo argumentui, kad ginčo ženkluose pagrindiniu elementu yra visas žodinis užrašas „JAUME SERRA CRISTALINO“, vadovavosi prekių ženklų teisėje galiojančia taisykle, jog prekių ženklai yra saugomi tokie, kokie yra registruoti. Tačiau tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek ir teismo posėdžio metu, apeliantė akcentavo (ir savo argumentus pagrindė įrodymais), kad, nepaisant to, jog ginčo prekių ženkluose žodinis elementas „CRISTALINO“ yra tik trečiasis žodinis elementas, tačiau į alkoholinių gėrimų rinką atsakovės prekės yra pateikiamos ir vartotojui prieinamos su etiketėmis, kuriose akivaizdžiai nepriklausomą, išskirtinę poziciją užima būtent žodinis elementas „CRISTALINO“. Būtent toks prekių ženklas, koks jis atvaizduojamas produktų etiketėse, o ne prekių ženklo paraiškoje esantis derinys, kuriame elementas „CRISTALINO“ yra nurodomas kitoje vietoje, bus tiesiogiai pasiekiamas vartotojui, patrauks vartotojo dėmesį ir formuos vartotojui atitinkamas asociacijas, įskaitant ir asociaciją su dominuojančiu prekės ženklo elementu. Iš į bylą pateiktų įrodymų, pagrindžiančių atsakovės registruotų ginčo prekių ženklų komercinį naudojimą, akivaizdu, jog atsakovės naudojamose prekių etiketėse dvigubai didesnėmis raidėmis nei „JAUME SERRA“ yra užrašomas žodinis elementas „CRISTALINO“. Šis žodinis elementas įkomponuojamas etiketės, naudojamos putojančiam vynui, centre. Žodinis elementas „CRISTALINO“ yra pabraukiamas ir tik po šios kompozicijos mažesnėmis raidėmis yra užrašomas kitas žodinis elementas „JAUME SERRA“. Šios aplinkybės neabejotinai suponuoja, kad, nepaisant žodinių elementų eiliškumo ginčo prekių ženkluose, atsakovės naudojamas žodinis elementas „CRISTALINO“ yra dominuojantis elementas ir tą savo veiksmais pabrėžia ir pati atsakovė.
26.3. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) naujausia praktika (2017 m. gruodžio 7 d. sprendimas byloje Nr. T-61/16, the Coca Cola company prieš Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybą (toliau – ESINT)) suponuoja išvadą, kad faktinis prekių ženklo naudojimas gali pateikti informacijos apie būdą, kuriuo prašomas įregistruoti arba jau įregistruotas prekių ženklas gali būti naudojamas iš tikrųjų. Ši ESTT pozicija aktuali keliais aspektais: pirma, prekių ženklų teisėje galiojanti taisyklė, kad prekių ženklai vertinami tokie, kokie įregistruoti, iš esmės pakeičiama, kadangi, atliekant prekių ženklų vertinimą, ne mažiau svarbiu tampa komercinis naudojimas. Antra, vadovaujantis duomenimis, pagrindžiančias faktinį ženklo naudojimą, galima daryti prima facie išvadą apie ateityje kilsiantį nesąžiningo pasinaudojimo reputaciją turinčiu prekių ženklu pavojų. Trečia, komercinis prekių ženklo naudojimo būdas gali nulemti dominuojančius prekių ženklo elementus. Ieškovės pateikti argumentai bei juos pagrindžiantys įrodymai patvirtina, kad atsakovės prekių ženkluose atskirą nepriklausomą poziciją turi ne žodžių junginys „JAUME SERRA CRISTALINO“, tačiau būtent žodinis elementas „CRISTALINO“, kuris nagrinėjamu atveju turėjo būti traktuojamas kaip dominuojantis atsakovės prekių ženklų elementas.
26.4. Žodžių junginys „JAUME SERRA“, nežinantiems jo semantinės prasmės Lietuvos vartotojams, neturės jokios reikšmės, nebus lengvai ištariamas ar įsimenamas. Tuo tarpu vartotojams, kurie identifikuos žodžius „JAUME SERRA“, jie tiesiog nurodys vyno gamintoją. Dėl šios priežasties teismo išvada, kad „JAUME SERRA“ yra lygiavertis ginčo prekių ženklų elementas tokiam elementui kaip „CRISTALINO“, kuris dėl nepaneigiamos asociacijos su lietuvišku žodžiu „krištolas“ dominuoja atsakovės prekių ženkluose, yra nepagrįsta.
26.5. 33 klasės pagal Nicos klasifikaciją prekėms žymėti žodinius žymenis „CRISTAL“ ir „CRISTALINO“ Lietuvos Respublikos teritorijoje naudoja išimtinai tik ginčo šalys. Tuo tarpu kiti įrodymai yra nepakankami tam, kad šis žodinis žymuo galėtų būti vertinamas kaip silpnas.
26.6. Ieškovės prekių ženklo reputacijos klausimą pirmosios instancijos teismas paliko neišnagrinėtą. Prekių ženklų srityje visos Europos Sąjungos mastu siekiama suderinti valstybių narių teisės aktus, todėl užsienio teismų sprendimai gali būti itin aktualūs lyginamuoju aspektu. Nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas nemanė esant reikalinga vertinti ieškovės nurodytą Jungtinės Karalystės teismo sprendimą, bylą nagrinėjęs teismas, vadovaujantis nagrinėjamo ginčo esme, turėjo pareigą ištirti kitus ieškovės teiktus įrodymus, pagrindžiančius ženklo „CRISTAL“ reputaciją. Apeliantės prekių ženklas yra pripažįstamas ir turi reputaciją ne tik Jungtinėje Karalystėje, tačiau ir didžiojoje Europos Sąjungos dalyje. Toks apeliantės prekių ženklo išskirtinumas neabejotinai padidina galimybę susieti šį prekių ženklą su ginčo prekių ženklais.
26.7. Vienas iš reputaciją turinčių prekių ženklų apsaugos bruožų yra tas, kad jie yra saugomi ir be galimybės suklaidinti visuomenę. Komercinis ginčo prekių ženklų naudojimas patvirtina atsakovės siekį pasinaudoti žymens „CRISTAL“ reputacija.
Atsiliepimas
27. Atsakovė AS Mediato atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
27.1. Ieškovė nepateikia jokių argumentų ar įrodymų, pagrindžiančių jos poziciją, kad šio ginčo atveju ženklų pradžios sutapimo taisyklė yra netaikytina. Ši taisyklė yra pagrįsta neginčijama ESTT praktika, kad paprastai vartotojai didesnį dėmesį skiria žodžių pradžiai, o ne pabaigai. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad žodis „CRISTALINO“ nėra dominuojantis atsakovės prekių ženklų elementas, yra visiškai pagrįsta, kadangi žodis „CRISTALINO“ pagal savo vietą atsakovės prekių ženkluose neturi labiau išsiskiriančių savybių, nei kiti ginčo ženklų elementai: ginčo ženkle Nr. 1 yra panaudotas žodžių junginio pabaigoje, o ginčo ženkle Nr. 2 yra užrašytas žemiau žodžių „JAUME SERRA“.
27.2. Ginčo prekių ženklai neturi atskiro elemento „CRISTAL“. Net ir tuo atveju, jeigu būtų sprendžiama, kad ieškovės prekių ženklo žodinis elementas „CRISTAL“ yra įtrauktas į ginčo prekių ženklus, visų pirma, reikėtų įvertinti, ar šis žodinis elementas vis dar gali būti vartotojų atskiriamas kaip individualus žymuo.
27.3. Priešingai nei nurodo ieškovė, tiek Europos Sąjungoje, tiek ir Lietuvos Respublikos prekių ženklų registre yra registruota nemažai prekių ženklų su elementais „cristal“, „crystal“, „kristal“, „krystal“ skirtų 32 ir 33 klasių prekėms žymėti. Tai patvirtina ir išrašai iš Prekių ženklų registrų, pateikiami su atsiliepimu į apeliacinį skundą. Faktas, kad yra įregistruota ir daugiau prekių ženklų su žodiniu elementu „cristal“, kuriems suteikiama apsauga yra užtikrinama ir Lietuvoje, pagrindžia atsakovės poziciją, jog žodinis elementas „CRISTAL“ yra laikytinas silpnu elementu. Tai patvirtino ir pirmosios instancijos teismas.
27.4. Pagal ESTT praktiką ženklai yra saugomi tokie, kokie yra registruoti, taigi ieškovės prekių ženklas ir ginčo ženklai turi būti lyginami atsižvelgiant į jų registruotas formas, nurodytas registracijos paraiškose, o ne į komercinį panaudojimą. Ginčo prekių ženklų panaudojimas etiketėse neturi nieko bendro su šio ginčo aplinkybėmis, kadangi ginčas yra kilęs dėl konkrečių – žodinio ir kombinuoto – prekių ženklų, o ne dėl dizaino klausimų. Tačiau, jeigu ir būtų atsižvelgiama į ginčo ženklų panaudojimą etiketėse, tai nekeistų ginčo ženklų dominuojančių elementų, kadangi vartotojai dėmesį atkreiptų į ginčo ženklų elementą „JAUME SERRA“, esantį ženklų pradžioje ir užimantį dominuojančią padėtį ginčo ženklų kompozicijoje.
27.5. ESTT sprendimas byloje Nr. T-61/16 negali būti taikomas šio ginčo atveju, kadangi minimoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl ginčijamo ženklo panašumo į gera vardą ir reputacija turintį prekių ženklą, t. y. buvo sprendžiamas klausimas dėl Tarybos reglamento (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo 8 straipsnio 5 dalies taikymo. Tuo tarpu šio ginčo atveju nėra jokio pagrindo taikyti PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 7 punktą, kuris iš esmės atitinka ESPŽR 8 straipsnio 5 dalies sąlygas, kadangi nebuvo įrodyta pirmoji iš privalomų sąlygų – lyginami ženklai nėra vizualiai, fonetiškai bei semantiškai panašūs. Papildomai pažymėtina, jog ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių faktą, kad ieškovės prekių ženklas yra įgijęs gerą vardą.
27.6. Vien ta aplinkybė, kad žodiniai elementai „JAUME SERRA“ daugumai Lietuvos gyventojų neturės reikšmės, nepaneigia šių elementų gebėjimo būti dominuojančiais ginčo ženklų elementais, tuo labiau, kad toks žodinis prekių ženklas yra įregistruotas kaip savarankiškas Europos Sąjungos prekių ženklas (reg. Nr. 002211324). Atsižvelgiant į ESINT Gairėse nurodytas dominuojančio elemento nustatymo taisykles, galima daryti išvadą, kad net ir jokios semantinės reikšmės neturintys elementai gali būti dominuojančiais elementais atsižvelgiant į kitas jų savybes (dydį, spalvą, vietą ženkle ir t.t.).
27.7. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių kad ginčo ženklai vartotojo bus fonetiškai susiejami su lietuvišku žodžiu „kristalas“ ar anglišku / rusišku žodžiais, reiškiančiais kristalą. Priešingai nei teigia ieškovė, Lietuvos vartotojai, suprantantys anglų ir (ar) rusų kalbas, sugebės iškart identifikuoti, jog ginčo ženklų žodinis elementas „CRISTALINO“ neturi jokios semantinės prasmės nei lietuvių, nei anglų ar rusų kalbose, bei jo nesusies su lietuvišku žodžiu „kristalas“, anglišku žodžiu „crystal“, ar rusišku žodžiu „????????“. Taip pat, kaip jau buvo nurodyta anksčiau, ginčo ženklus sudaro dar du dominuojantys žodiniai elementai – „JAUME SERRA“, kurie nėra siejami su „kristalu“ ar „krištolu“.
27.8. Aplinkybė, kad reikia siekti Europos Sąjungos teismų praktikos vienodumo, jokiu būdu nereiškia, kad Jungtinės Karalystės teismų formuojama praktika turi būti taikoma a priori. Atsižvelgiant tiek į ESTT, tiek ir į ESINT pozicijas, šio ginčo atveju visų pirma turi būti nustatoma, ar ženklo reputacijos įgijimas Jungtinėje Karalystėje gali būti laikomas pakankamu pagrindu ženklą pripažinti įgijusiu reputaciją visoje Europos Sąjungoje, tame tarpe ir Lietuvoje. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė vertinti 2015 m. spalio 6 d. Aukščiausiojo Teismo Londone sprendimą byloje CHAMPAGNE LOUIS ROEDERER (CLR) Société Anonyme v. J. GARCIA CARRION S.A. bei teisingai nustatė, jog ieškovės prekių ženklas „CRISTAL“ nėra įgijęs aukšto skiriamojo požymio dėl įgytos reputacijos, kadangi minimo ženklo reputacija šioje byloje nebuvo įrodyta.
27.9. Pati ieškovė patvirtina, kad visuomenės suklaidinimo klausimas šio ginčo atveju nėra „esminis“, taigi darytina išvada, jog ieškovė patvirtina, kad visuomenės suklaidinimo galimybė šio ginčo atveju nėra reali, t. y. nėra pagrindo taikyti PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Kadangi nebuvo įrodytas lyginamų ženklų panašumas, nėra įrodyta ir viena iš būtinųjų PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytų sąlygų.
28. 2018 m. lapkričio 26 d. apeliacinės instancijos teisme gautas atsakovės prašymas prijungti papildomus įrodymus – Latvijos Administracinio apygardos teismo 2018 m. birželio 27 d. sprendimą, kuriuo atmestas Champagne Louis Roederer (CLR) Société Anonyme (nagrinėjamos bylos ieškovės) prašymas priimti palankų administracinį sprendimą, leidžiantį ženklus „JAUME SERRA CRISTALINO“ (fig.) ir „JAUME SERRA CRISTALINO“ pripažinti negaliojančiais Latvijoje. Kolegija, įvertinusi tai, kad naujai teikiamu įrodymu, atsižvelgiant į teismui pateikto sprendimo vertimo apimtį, grindžiamas tik atsakovei palankaus teismo sprendimo priėmimo Latvijoje faktas, kuris ieškovei turi būti žinomas, jokie nauji argumentai, susiję su Latvijoje priimto sprendimo turiniu (motyvais), nėra teikiami, atsakovės nurodomas teismo sprendimas priimtas po bylos proceso pirmosios instancijos teisme pabaigos, todėl nei bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui, nei kartu su atsakovės atsiliepimu į apeliacinį skundą negalėjo būti pateiktas, atsakovės pateiktą naują įrodymą priima ir prijungia prie bylos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
29. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieškovės reikalavimas dėl nacionalinių prekių ženklų registracijos pripažinimo negaliojančia PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktų pagrindais.
30. Pagal PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą ženklo registracija pripažįstama negaliojančia, jeigu jis yra tapatus įregistruotam ar pareikštam registruoti ankstesniam ženklui tapačioms ar panašioms prekėms ir (ar) paslaugoms arba klaidinamai į jį panašus ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asociaciją su ankstesniu ženklu. Suklaidinimo galimybė (įskaitant susiejimo galimybę) atsiranda tuomet, kai yra rizikos, kad visuomenė gali manyti, jog atitinkamos prekės ar paslaugos, darant prielaidą, kad jos žymimos nagrinėjamais ženklais, yra iš tos pačios įmonės, arba atitinkamais atvejais – iš ekonomiškai susijusių įmonių. Kitaip tariant, suklaidinimo galimybės buvimas priklauso nuo visapusiško keleto tarpusavyje susijusių veiksnių vertinimo, įskaitant: 1) prekių ir paslaugų panašumą, 2) žymenų panašumą, 3) žymenų, dėl kurių kilo ginčas, skiriamuosius ir dominuojančius elementus, 4) ankstesnio ženklo skiriamąjį požymį ir 5) atitinkamą visuomenę.
31. PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 7 punkto, kuriame numatyta papildoma apsauga reputaciją turintiems prekių ženklams, nuostatos iš esmės atitinka Tarybos reglamento (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (toliau – BPŽR) 8 straipsnio 5 dalies nuostatas. Pagal aptariamą teisės normą apsauga įregistruotiems prekių ženklams suteikiama ne tik tada, kai prekės ir (arba) paslaugos yra tapačios ir (arba) panašios, bet ir tada, kai prekės ir (arba) paslaugos yra nepanašios, kai nebūtinai esama suklaidinimo galimybės, su sąlyga, kad žymenys turi būti tapatūs ir (arba) panašūs, o ankstesnis ženklas turi turėti gerą vardą, kuriuo gali būti neleistinai naudojamasi prašomą įregistruoti prekių ženklą naudojant be rimtos priežasties. Tam, kad būtų taikoma BPŽR 8 straipsnio 5 dalis, reikalingos šios sąlygos: 1) anksčiau įregistruotas ženklas turi turėti gerą vardą (reputaciją) atitinkamoje teritorijoje; 2) ginčijamas prašomas įregistruoti prekių ženklas ir ankstesnis ženklas turi būti tapatūs arba panašūs; 3) dėl prašomo įregistruoti žymens naudojimo turi atsirasti galimybė nesąžiningai įgyti pranašumą naudojantis ankstesnio ženklo skiriamuoju požymiu ar geru vardu arba jiems pakenkti (Bendrojo Teismo 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimas sujungtose bylose T-345/08 ir T-357/08, BOTOCYL). Šios sąlygos yra kumuliacinės, todėl, bent vienos iš jų nepatenkinus, ta nuostata bus netaikoma (Pirmosios instancijos teismo 2005 m. gegužės 25 d. sprendimas byloje T-67/04, SPA-FINDERS; 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimas sujungtose bylose T-345/08 ir T-357/08, BOTOCYL, kt.).
32. Nesutikdama su ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai atliko ginčo prekių ženklų palyginimą, konkrečiai, neteisingai nustatė dominuojančius ginčo ženklų elementus, ir dėl šios priežasties padarė neteisingas išvadas; apeliantė taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenagrinėjo jos prekių ženklo reputacijos klausimo ir šios reputacijos įtakos susiejimo galimybei, nepagrįstai neatsižvelgė į Jungtinės Karalystės Aukščiausiojo Teismo sprendimą, kuriuo pripažinta, jog ieškovės prekių ženklas „CRISTAL“ turi reputaciją. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, laikydamasi apeliacinio skundo ribų, pasisakys dėl šių apeliantės argumentų. Pagrindo šioje byloje peržengti apeliacinio skundo ribas ir absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė (CPK 320 straipsnis).
Dėl ginčo prekių ženklų palyginimo
33. Tiek nacionalinių, tiek Europos Sąjungos teismų praktikoje pažymėta, kad, siekiant įvertinti atitinkamų prekių ženklų panašumo laipsnį, reikia nustatyti, kiek jie panašūs vizualiai, pagal skambesį (fonetiškai) ar konceptualiai (semantiškai) ir prireikus įvertinti svarbą, kurią būtina suteikti šiems skirtingiems elementams, atsižvelgiant į nagrinėjamų prekių ar paslaugų kategoriją ir į sąlygas, kurioms esant jomis prekiaujama. Visapusiškas galimybės supainioti vertinimas, kiek tai susiję su vizualiu, fonetiniu ar konceptualiu nagrinėjamų prekių ženklų panašumu, turi būti pagrįstas bendru jų sukeliamu įspūdžiu, atsižvelgiant, inter alia, į jų skiriamuosius ir dominuojančius elementus. Jeigu nustatomas panašumas bent vienu iš trijų lygmenų (vizualiu, fonetiniu ar konceptualiu), žymenys bus laikomi panašiais. Tai, ar žymenys pakankamai panašūs, kad atsirastų suklaidinimo galimybė, turi būti nustatyta atliekant visapusišką vertinimą. Logiška žemos panašumo ribos pasekmė – panašumo nustatymas automatiškai nereikš suklaidinimo galimybės, įskaitant susiejimo galimybę, nustatymo, net jeigu prekės ir paslaugos yra panašios ar tapačios (ESINT Gairių C dalies 2 skirsnio 3 skyriaus 3.2. poskyris „Panašumo nustatymo riba“).
34. Nagrinėjant, ar yra galimybė supainioti, dviejų prekių ženklų panašumo vertinimas nereiškia, kad reikia atsižvelgti tik į vieną sudėtinio prekių ženklo elementą ir jį palyginti su kitu prekių ženklu. Atvirkščiai, šį palyginimą būtina atlikti vertinant prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas, visumą. Panašumas gali būti vertinamas remiantis vien dominuojančiu elementu tik tuomet, jei visos kitos prekių ženklo sudedamosios dalys yra nesvarbios (Teismingumo Teismo 2007 m. birželio 12 d. sprendimas byloje C‑334/05 P, Limoncello). Nesvarbus elementas yra tas, kuris dėl savo dydžio ir (arba) padėties nėra pastebimas iš pirmo žvilgsnio, arba yra sudėtingo žymens, sudaryto iš daugybės kitų elementų (pvz., gėrimų etikečių, pakuočių ir kt.), dalis, todėl atitinkama visuomenė veikiausiai į jį neatsižvelgia (ESINT Gairių C dalies 2 skirsnio 3 skyriaus 3.3. poskyris „Neesminiai elementai“).
35. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad, vertinant tapatumą ar panašumą, žymenys turi būti lyginami tokia forma, kokia jie saugomi, t. y. formos, kuria jie užregistruoti arba dėl kurios pateikta paraiška, o tikrosios ar galimos kitos formos registruotų prekių ženklų naudojimo reikmės nėra svarbios (ESINT Gairių C dalies 2 skirsnio 3 skyriaus 1.2.3 poskyris „Lygintini žymenys“). Kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, kad Bendrojo Teismo 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimu byloje Nr. T-61/16 paminėta praktika buvo iš esmės pakeista. Kaip pagrįstai pažymi atsakovė, nurodytu sprendimu buvo sprendžiama tik dėl BPŽR 8 straipsnio 5 dalies taikymo, faktinį žymens naudojimą pripažįstant viena iš aplinkybių, galinčių pagrįsti nesąžiningą naudojimąsi ankstesnio ženklo geru vardu, bet nepasisakoma dėl bendrųjų ženklų palyginimo taisyklių vertinant suklaidinimo galimybę.
36. Žodinis atsakovės prekių ženklas yra sudarytas iš trijų žodžių „JAUME SERRA CRISTALINO“, užrašytų didžiosiomis lotynų abėcėlės raidėmis, standartiniu šriftu. Figūrinis atsakovės prekių ženklas susideda iš žodinių elementų „JAUME SERRA CRISTALINO“, užrašytų prekių ženklo centre, didžiosiomis raidėmis, vizualiai dominuojančių ženklo kompozicijoje, taip pat žodinių elementų „17 TH CENTURY SPANISH CASTLE“, „TRADITIONAL METHOD“, „CAVA“, „FERMENTED IN THIS BOTTLE“, užrašytų mažesniu, šviesesniu, sunkiau pastebimu šriftu, ir vaizdinio elemento, kuris primena herbą, bei atlieka dekoratyvinę funkciją.
37. Analizuodama apeliantės argumentus, susijusius su netinkamu ženklų panašumo vertinimu ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantė iš esmės siekia, jog jos prekių ženklas būtų lyginamas tik su, apeliantės vertinimu, dominuojančiu atsakovės prekių ženklų elementu „CRISTALINO“, ignoruodama kitus ginčo prekių ženklų elementus. Tokia apeliantės pozicija yra nepagrįsta ir neatitinka šios nutarties 34 punkte aptartos praktikos. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nesvarbiais elementais, į kuriuos galima nekreipti dėmesio atliekant ginčo ženklų palyginimą, šiuo atveju gali būti pripažinti tik figūrinio atsakovės prekių ženklo elementai „TRADITIONAL METHOD“, „CAVA“, „FERMENTED IN THIS BOTTLE“ dėl šių elementų aprašomojo pobūdžio ir jų nepastebimos padėties ženklo kompozicijoje, tačiau iš vertinimo negalima pašalinti kitų atsakovės prekių ženklų elementų.
38. Dominuojančio požymio nustatymas reiškia, kad vienas žymens komponentas yra vizualiai ar kitaip išsiskiriantis, palyginti su kitu (-ais) ženklo komponentu (-ais). Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad figūrinio atsakovės prekių ženklo žodinis elementas „17 TH CENTURY SPANISH CASTLE“ ir vaizdinis elementas – herbas, yra menkiau pastebimi ženklo kompozicijoje ir jame nedominuoja. Tuo tarpu žodiniai elementai „JAUME SERRA“ figūriniame atsakovės prekių ženkle užima ne mažiau vizualiai reikšmingą poziciją nei elementas „CRISTALINO“, todėl išskirti būtent elementą „CRISTALINO“, kaip reikšmingiausią atsakovės prekių ženklų elementą, nėra pagrindo. Taigi, pirmosios instancijos teismo išvada, kad vizualiai dominuojantys atsakovės figūrinio prekių ženklo elementai yra žodiniai elementai „JAUME SERRA CRISTALINO“, taip pat yra pagrįsta. Tuo tarpu žodinis atsakovės prekių ženklas vizualiai dominuojančio elemento neturi – visi šį ženklą sudarantys žodžiai užrašyti vienodu šriftu ir yra lygiaverčiai.
39. Šioje nutartyje jau pažymėta, kad prekių ženklai jų panašumo aspektu turi būti lyginami tokie, kokie jie yra įregistruoti, todėl apeliantės argumentai dėl elemento „CRISTALINO“ vizualaus akcentavimo atsakovės platinamo putojančio vyno etiketėse nepaneigia šios nutarties 38 punkte nurodytos išvados. Kita vertus, kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog būtent šioje byloje ginčijamas atsakovės figūrinis prekių ženklas putojančio vyno etiketėse yra naudojamas ieškovės nurodytu būdu, t. y. sukeičiant žodinių elementų eiliškumą. Nors ieškovės į bylą pateiktuose etikečių pavyzdžiuose žodinis elementas „CRISTALINO“ naudojamas virš žodžių „JAUME SERRA“, atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą nurodytas kitoks atsakovės platinamo putojančio vyno etiketės vaizdas, kuriame žodinis elementas „CRISTALINO“ yra naudojamas po žodiniais elementais „JAUME SERRA“. Iš ieškovės į bylą pateikto Jungtinės Karalystės Aukščiausiojo Teismo sprendimo matyti, jog juo buvo sprendžiama dėl nacionalinio Jungtinėje Karalystėje registruoto prekių ženklo „CRISTALINO JAUME SERRA“ taip pat Europos Sąjungos žodinio prekių ženklo „CRISTALINO JAUME SERRA“ (reg. Nr. 005178538). Taigi, byloje esantys įrodymai leidžia teigti, kad egzistuoja daugiau nei vienas prekių ženklas, turintis skirtingu eiliškumu išdėstytus žodinius elementus „JAUME SERRA CRISTALINO“, taip pat kad prekyboje naudojamos skirtingos šiuos elementus apimančios putojančio vyno etiketės, todėl ieškovės nurodytas etiketės vaizdas negali būti vienareikšmiškai siejamas su šioje byloje ginčijamu atsakovės figūriniu prekių ženklu.
40. Apeliantė neginčija, kad pagal bendrąją prekių ženklų ginčų nagrinėjimo praktikoje suformuluotą taisyklę pirmoji žodinių žymenų dalis paprastai yra ta, į kurią vartotojas pirmiausia atkreipia dėmesį, todėl ji įsimenama aiškiau nei likusi žymens dalis (žr., pvz., Pirmosios instancijos teismo 2009 m. kovo 25 d. sprendimą byloje T-109/07, Spa Therapy), tačiau teigia, kad nagrinėjamu atveju paminėta taisyklė negali būti taikoma, kadangi ieškovės prekių ženklas yra visiškai įtrauktas į atsakovės naudojamus žymenis, todėl, pagal ESINT praktiką, ankstesnio (ieškovės) prekių ženklo buvimo vieta ginčijamame prekių ženkle nėra svarbi. Kolegija nesutinka su šiais apeliantės argumentais.
41. Visų pirma, pažymėtina, kad, nors pagal apeliantės minimą ESINT praktiką paprastai, kai vienas iš prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas, arba jo dalis atkartojama kitame prekių ženkle, žymenys bus laikomi panašiais, tai savaime nereiškia, kad būtent atkartojama ginčijamo prekių ženklo dalis yra dominuojantis šio ženklo elementas (ESINT Gairių C dalies 2 skirsnio 8 skyriaus 6.4.2. poskyris „Iš kelių dalių sudaryti žodiniai ženklai“).
42. Antra, ESINT Gairėse, remiantis, be kita ko, atitinkama ESTT praktika, nurodoma, jog vertinant, ar, sutapus žodiniam elementui, gali atsirasti žymenų panašumas ir (esant kitiems papildomiems veiksniams) suklaidinimo galimybė, svarbūs yra du veiksniai: ar bendras elementas yra 1) atpažįstamas ir 2) turi nepriklausomą išskirtinę poziciją. Atsitiktinio raidžių sutapimo eilutėje nepakanka panašumui nustatyti (ESINT Gairių C dalies 2 skirsnio 8 skyriaus 6.4.2. poskyris „Iš kelių dalių sudaryti žodiniai ženklai“).
43. Kai bendras elementas yra žodžio dalis, jį galima atpažinti, jei visuomenė žodį logiškai suskaidys pagal jo elementų reikšmę. Nors paprastai ženklas suvokiamas kaip visuma, tam tikromis aplinkybėmis vartotojai galėtų jį išskaidyti į mažesnes dalis. Kadangi tai išimtis, ji turi būti taikoma ribotai, tokiais atvejais, kai: 1) pats ženklas vizualiai išskaidytas į įvairias dalis (pvz., naudojant didžiąsias raides); 2) visos dalys turi konkrečią atitinkamai visuomenei žinomą reikšmę; arba 3) tik viena dalis turi aiškią reikšmę. Kitas veiksnys, į kurį reikia atsižvelgti atliekant žymenų panašumo analizę, yra papildomų (ne bendrų) elementų svarba ir reikšmė bendrame abiejų žymenų sukeliamame įspūdyje. Tokie elementai, kaip žymenų ilgis, struktūra ir pateikimas, gali turėti įtakos sprendimo priėmimui (ESINT Gairių C dalies 2 skirsnio 8 skyriaus 6.4.2. poskyris „Iš kelių dalių sudaryti žodiniai ženklai“).
44. Atsižvelgdama į aptartą praktiką, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria atsakovės argumentui, kad ginčijami atsakovės prekių ženklai neturi atpažįstamų elementų, sutampančių su ieškovės prekių ženklu, kadangi byloje nėra jokių įrodymų, leidžiančių teigti, jog vartotojai atsakovės prekių ženklų žodinį elementą „CRISTALINO“ būtų linkę suskaidyti į du savarankiškus elementus („CRISTAL“ ir „INO“). Taigi, elementas „CRISTAL“ vartotojo nebus išskirtas kaip nepriklausomas elementas atsakovės prekių ženkluose. Be to, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovės žodinis prekių ženklas sudarytas iš trijų žodžių, o figūrinis – iš keleto reikšmingų elementų kompozicijos, ir ši aplinkybė yra svarbi atliekant ginčo ženklų palyginimą, kadangi ieškovės prekių ženklą atitinkanti raidžių kombinacija šiuo atveju atsiduria kelių savarankiškų žodžių viduryje ir nėra niekaip vizualiai išskiriama ar akcentuojama.
45. Apeliantė taip pat nurodo, kad didesnę elemento „CRISTALINO“ reikšmę vartotojui sukeliamam įspūdžiui lemia tai, jog žodiniai atsakovės prekių ženklų elementai „JAUME SERRA“ vartotojo bus siejami su vyno gamintojo, o ne prekės, pavadinimu. Atmesdama šiuos apeliantės argumentus, kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog būtent taip elementą „JAUME SERRA“ suvokia vidutinis vartotojas. Pažymėtina, kad pati ieškovė pripažįsta, jog Lietuvoje ispanų kalba nėra plačiai žinoma, todėl ieškovės teiginys, kad nurodyti žodiniai elementai vartotojui asocijuosis su atitinkamu ispanišku vardu ir pavarde, vertintini kritiškai. Apeliantės teiginį, kad elementai „JAUME SERRA“ vartotojo Lietuvoje bus suvokiami kaip gamintoją, o ne prekę, žymintys elementai, kolegijos vertinimu, paneigia ir tai, kad, kaip pagrįstai pažymi atsakovė, J. GARCIA CARRIÓN, S.A. vardu yra užregistruotas žodinis Europos Sąjungos prekių ženklas „JAUME SERRA“ (Reg. Nr. 002211324); tokiu ženklu žymimas putojantis vynas (cava) yra platinamas ir Lietuvoje, UAB „Mediato“, kurios pavadinimas nurodytų elementų neturi.
46. Taip pat nėra pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovė nepateikė įrodymų, jog vidutiniam vartotojui semantinės reikšmės neturintis elementas „CRISTALINO“ kels asociacijas su krištolu ir dėl šios priežasties bus labiau įsimenamas, nei semantinės reikšmės neturintys elementai „JAUME SERRA“. Kita vertus, net ir sutikus su apeliantės teiginiu, kad elementas „CRISTALINO“ dėl tam tikro fonetinio panašumo į lietuvišką žodį „krištolinis“ galėtų vartotojui kelti asociacijas su būtent šiuo žodžiu, tokios asociacijos, kolegijos vertinimu, neleistų vartotojui elemento „CRISTALINO“ išskirti kaip pagrindinio ginčo prekių ženklų elemento, kadangi žodis „krištolinis“ yra būdvardis ir kombinacijoje su semantinės reikšmės neturinčiais elementais „JAUME SERRA“ vartotojo būtų suvoktas kaip apibūdinantis būtent šiuos (pagrindinius) elementus („krištolinis JAUME SERRA“). Šią išvadą papildomai patvirtina tai, kad, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Respublikos prekių ženklų registre yra registruota ir daugiau prekių ženklų, skirtų žymėti 32 ar 33 klasių prekėms, kurių žodiniai elementai vartotojo semantiškai gali būti asocijuojami su žodžiu „krištolinis“: kristalinė, kristalka, kristall, krištolinis, cristaline.
47. Apibendrindama tai, kad išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pritardamas atitinkamoms VPB Apeliacinio skyriaus išvadoms, pagrįstai sprendė, jog ginčijamų atsakovės prekių ženklų elementai „JAUME SERRA CRISTALINO“ visi yra reikšmingi bendram vartotojo suvokimo įspūdžiui ir pagrįstai atsižvelgė į visus šiuos elementus lygindamas ginčo prekių ženklus. Kadangi apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo išvados dėl žymenų „CRISTAL“ ir „JAUME SERRA CRISTALINO“ vizualaus, fonetinio ir semantinio palyginimo iš esmės neginčijamos, apeliacinį skundą grindžiant tik tuo, kad šiuo atveju teismo turėjo būti lyginami žymenys „CRISTAL“ ir „CRISTALINO“ (pastarasis apeliantės argumentas dėl šioje nutartyje aptartų motyvų kolegijos jau buvo atmestas kaip nepagrįstas), kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ginčo prekių ženklai yra nepanašūs ir dėl to neegzistuoja suklaidinimo galimybė PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, net ir įvertinus prekių, kurioms žymėti skirti ginčo prekių ženklai, panašumą.
48. Kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovės prekių ženklu žymimos prekės yra išskirtinės, prabangos prekės, skirtos gan siauram, aukštas pajamas gaunančių vartotojų ratui (tą savo procesiniuose dokumentuose akcentuoja ir pati ieškovė), todėl vartotojų pastabumo laipsnis šiuo atveju yra aukštesnis; ieškovės ir atsakovės prekės platinamos skirtingais būdais (ieškovės prekės priskiriamos prabangaus šampano rinkai ir nėra platinamos prekybos centruose, tuo tarpu atsakovės platinamos prekės priskiriamos žemos kainos sektoriui, prekybos centrų prekių ženklams) ir tai yra papildomas argumentas, patvirtinantis suklaidinimo galimybės nebuvimą.
49. Kolegija sutinka su apeliantės argumentu, kad ankstesnio ženklo skiriamojo požymio stiprumas, kuris, be kita ko, gali būti nulemtas ir ankstesnio ženklo reputacijos, yra vienas iš reikšmingų kriterijų atliekant visapusišką suklaidinimo galimybės vertinimą, tačiau vien ankstesnio ženklo skiriamojo požymio stiprumas negali būti pakankamu kriterijumi suklaidinimo galimybei pagrįsti, jei ginčo žymenys nepripažįstami pakankamai panašiais (šios nutarties 33 punktas). Šiuo atveju ginčo prekių ženklai tiek VPB Apeliacinio skyriaus, tiek pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo pripažinti nepanašiais pagal vartotojui sukeliamą bendrą įspūdį, todėl argumentai, susiję su ieškovės prekių ženklo skiriamuoju požymiu, pirmosios instancijos teismo išvadų dėl suklaidinimo galimybės nebuvimo nepaneigia.
Dėl ieškovės prekių ženklo reputacijos vertinimo
50. Kaip jau minėta, siekiant taikyti PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 7 punktą (BPŽR 8 straipsnio 5 punktą), reikalingos šios sąlygos: 1) anksčiau įregistruotas ženklas turi turėti gerą vardą (reputaciją) atitinkamoje teritorijoje; 2) ginčijamas prašomas įregistruoti prekių ženklas ir ankstesnis ženklas turi būti tapatūs arba panašūs; 3) dėl prašomo įregistruoti žymens naudojimo turi atsirasti galimybė nesąžiningai įgyti pranašumą naudojantis ankstesnio ženklo skiriamuoju požymiu ar geru vardu arba jiems pakenkti. ESINT praktikoje pažymima, kad aptariamų reikalavimų nagrinėjimo eilės tvarka gali kisti, nelygu kokios bus kiekvieno atvejo aplinkybės. Pavyzdžiui, nagrinėti galima pradėti nuo žymenų panašumo vertinimo, ypač tada, kai ženklai yra akivaizdžiai panašūs ar nepanašūs (ESINT Gairių C dalies 5 skirsnio 3 skyrius „Taikymo sąlygos“). Jeigu nustatoma, kad žymenys nepanašūs, analizė, skirta nustatyti, ar įvykdytos kitos BPŽR 8 straipsnio 5 dalies sąlygos, neturėtų būti atliekama. Žymenų panašumą reikėtų vertinti pagal tuos pačius kriterijus, t. y. atsižvelgiant į vizualinio, garsinio ar konceptualaus panašumo elementus (ESINT Gairių C dalies 5 skirsnio 3 skyriaus 3.2 poskyris „Žymenų panašumas“).
51. Tiek VPB Apeliacinis skyrius, tiek pirmosios instancijos teismas apeliantės reikalavimą, pareikštą PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, atmetė konstatavę ginčo prekių ženklų nepanašumą. Tokia pozicija atitinka šios nutarties 50 punkte nurodytą praktiką ir, priešingai nei teigia apeliantė, nėra procesiškai ydinga.
52. Sutiktina su apeliantės argumentu, kad PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 7 punkto taikymui nėra reikalaujama nustatyti suklaidinimo galimybę, tačiau ir šiuo atveju tarp gerą vardą turinčio ankstesnio prekių ženklo ir ginčijamo žymens turi būti tam tikras panašumas, dėl kurio suinteresuotoji visuomenė galėtų susieti ginčijamą žymenį ir prekių ženklą, t. y. pastebėti tarp jų tam tikrą ryšį, nors jų ir nepainioti. Taigi, nors nereikalaujama, kad gerą vardą turinčio prekių ženklo ir trečiųjų asmenų naudojamo žymens panašumo laipsnis būtų toks didelis, kad suinteresuotoji visuomenė galėtų juos supainioti, žymenų panašumo laipsnis turėtų pakankamas tam, kad suinteresuotoji visuomenė pastebėtų ryšį tarp ginčijamo žymens ir prekių ženklo (Teisingumo Teismo 2009 m. birželio 18 d. sprendimas byloje Nr. C‑487/07, L’Oréal SA). Klausimas, ar atitinkama visuomenė nustatys ryšį tarp nagrinėjamų ženklų, yra fakto klausimas, į kurį reikia atsakyti atsižvelgiant į kiekvienos bylos faktus ir aplinkybes.
53. Kolegijos vertinimu, ieškovė nagrinėjamoje byloje neįrodė, kad suinteresuotoji visuomenė įžvelgtų ryšį tarp jos ženklo „CRISTAL“ ir ginčijamų atsakovės prekių ženklų „JAUME SERRA CRISTALINO“, priešingai, dėl šioje nutartyje jau aptartų motyvų pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad susiejimo galimybei reikalingas ženklų panašumo laipsnis nagrinėjamu atveju neegzistuoja – ieškovės akcentuojamas minimalus ženklų panašumas dėl atsakovės prekių ženkluose esančio elemento „CRISTALINO“ šiuo atveju pagrįstai pripažintas nepakankamu ginčo ženklų panašumui konstatuoti. Kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių pagrįstai spręsti, jog vartotojas galėtų susieti išimtinai prabangiam šampanui žymėti skirtą ieškovės prekių ženklą su gerokai žemesnės kainos sektoriui skirtais atsakovės prekių ženklais, t. y. priskirti atsakovės prekių ženklams ieškovės prekių ženklo įvaizdį, ir tokiu būdu pelnytis iš ieškovės prekių ženklo gero vardo.
Dėl vadovavimosi užsienio valstybių teismų sprendimais
54. Kolegija sutinka su apeliantės argumentu, kad kitų Europos Sąjungos valstybių teismų sprendimai, ypač jei jais pasisakoma dėl tų pačių ar panašių prekių ženklų, yra reikšmingi lyginamuoju aspektu ir į juos reikalinga atsižvelgti, atsižvelgiant į prekių ženklų teisės harmonizavimo tikslus. Kita vertus, nacionalinių sprendimų įrodomąją vertę reikėtų vertinti remiantis jų turiniu, ji, nelygu, kokia byla, gali skirtis.
55. Įvertinus ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, nėra pagrindo pritarti apeliantės argumentams, kad jos į bylą pateiktą Jungtinės Karalystės Aukščiausiojo Teismo sprendimą pirmosios instancijos teismas būtų nepagrįstai ignoravęs. Priešingai, pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad Jungtinės Karalystės teismų sprendimai Lietuvos Respublikos teismams neturi privalomosios galios (ši teismo išvada yra pagrįsta), papildomai nurodė, kad šiuo sprendimu nesivadovauja ir dėl to, jog juo buvo nuspręsta dėl kitų prekių ženklų, kuriuose iš esmės skiriasi žodinių elementų išsidėstymas, ir tai yra reikšminga atliekant ginčo ženklų palyginimą.
56. Kolegija, pritardama šiai pirmosios instancijos teismo išvadai, papildomai pažymi, kad, kaip matyti iš pateikto Jungtinės Karalystės teismo sprendimo turinio, Jungtinėje Karalystėje nagrinėtoje byloje su žymeniu „CRISTAL“ buvo lyginamas tik elementas „CRISTALINO“. Tokią Jungtinės Karalystės teismo išvadą lėmė konkrečios bylos aplinkybės, besiskiriančios nuo nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių. Taigi, pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą daryti kitokias išvadas, nei buvo padarytos Jungtinės Karalystės Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje byloje, juolab, kad, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, Latvijoje ir Estijoje buvo priimti atsakovei palankūs sprendimai dėl prekių ženklų „JAUME SERRA CRISTALINO“ registracijų.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
57. Ieškovei apeliaciniu skundu nepaneigus ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo, ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos paliekamas nepakeistas, o ieškovės apeliacinis skundas atmetamas.
58. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, atsakovei iš ieškovės priteisiama 1 050 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei AS Mediato iš ieškovės Champagne Louis Roederer (CLR) Société Anonyme 1 050 Eur (vieną tūkstantį penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.