- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-01
- Bylos Nr.
- TA-267-442/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01166-2021-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas.
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Gintaras Kryževičius, Jolanta Malijauskienė
- Pareiškėjas
- D. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Jolantos Malijauskienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (teisių perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba), dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) (teisių perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba), 13,57 Eur turtinei ir 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 8 d. iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) buvo perkeltas į Vilniaus PN. Vilniaus PN pareigūnai kratos metu iš jo paėmė maisto papildą „(duomenys neskelbtini)“, kurį pareiškėjas įsigijo būdamas Pravieniškių PN-AK vaistinėje už savo asmenines lėšas. Pareiškėjas buvo informuotas, kad paimtas maisto papildas buvo patikrintas ir jam bus grąžintas, tačiau nesulaukęs, kada jam maisto papildas bus grąžintas, jis kreipėsi į Vilniaus PN administraciją ir buvo informuotas, jog maisto papildą galima perduoti jo artimiesiems, jeigu bus pateiktas toks prašymas. Pareiškėjo teigimu, atimtą maisto papildą jis įsigijo teisėtai, nes kalint Pravieniškių PN-AK jam buvo leista jį turėti. Dėl Vilniaus PN pareigūnų veiksmų (atėmus ir negrąžinus maisto papildo) jis patyrė turtinę ir neturtinę žalą, t. y. nepatogumų ir neigiamų išgyvenimų, nes šį maisto papildą jis norėjo vartoti, kadangi jam trūksta mineralinių medžiagų. Dėl tokios situacijos Vilniaus PN buvo pažemintas jo žmogiškasis orumas, nes jis nuolat kreipėsi į Vilniaus PN administraciją, prašydamas sugrąžinti atimtą maisto papildą, tačiau į tai nekreipta dėmesio.
Atsiliepimas
3. Atsakovo atstovas Vilniaus PN atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 16 d. Vilniaus PN direktoriaus įsakymu buvo iš paprastosios grupės perkeltas į drausmės grupę. Tokį pareiškėjo perkėlimą iš esmės lėmė ne Vilniaus PN administracijos valia, o patekimas į šią patalpą priklausė tik nuo pareiškėjo valios, t. y. pagrindas nuteistajam patekti į kamerų tipo patalpas (drausmės grupę) atsiranda padarius nusižengimą ir pažeidus pataisos įstaigos tvarką, numatytą teisės aktuose. Drausmės grupės nuteistiesiems leidžiama įsigyti ir turėti, be kitų nurodytų daiktų, taip pat ir vaistinių preparatų, kuriais Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos viršininko nustatyta tvarka leidžiama prekiauti vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonėms, vitaminų (gamintojų pakuotėmis, ne daugiau kaip 30 tablečių arba kapsulių), gydytojo rekomenduotų medicinos priemonių (nuteistiesiems, gavusiems rašytinį pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) direktoriaus leidimą įsigyti ir turėti medicinos priemonių). Vilniaus PN direktoriaus 2020 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-26 „Dėl maisto papildų“ buvo patvirtintas Vilniaus PN veikiančioje parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems) leidžiamų pardavinėti maisto papildų sąrašas. Vilniaus PN veikiančioje parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems) galima įsigyti tik Laisvės atėmimo vietų ligoninės gydytojo rekomenduotų maisto papildų. Tuo metu pareiškėjo skunde minimi maisto papildai „(duomenys neskelbtini)“ nėra įtraukti į paminėtą Vilniaus PN veikiančioje parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems) leidžiamų pardavinėti maisto papildų sąrašą, todėl pareiškėjas, kalėdamas Vilniaus PN, jų įsigyti ir turėti negali. Pareiškėjas teismui nėra pateikęs jokių objektyvių duomenų, kad Vilniaus PN administracija savo veiksmais ar neveikimu būtų pažeidę jo teises ar teisėtus interesus. Vilniaus PN veikė įstatymų nustatyta tvarka ir pagal galiojančius teisės aktus. Pataisos įstaigoje pareiškėjas buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir visi kiti asmenys, jokių išimčių, kad būtų pablogintas jo buvimas minėtoje įstaigoje, nebuvo, todėl pareiškėjui žalos nebuvo padaryta.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. balandžio 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, pripažino, kad Vilniaus pataisos namams, paimant iš pareiškėjo maisto papildą „(duomenys neskelbtini)“ ir nesilaikant Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25, 20.5.15 papunkčio reikalavimų, buvo pažeista pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas.
6. Teismas pažymėjo, kad byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, priteisti 13,57 Eur turtinės ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo pagrįstumo.
7. Teismas, įvertinęs į bylą pateiktus Lietuvos valstybės atstovo paaiškinimus ir kitą rašytinę bylos medžiagą, priėjo prie išvados, kad nagrinėjamoje situacijoje atsakovo atstovas Vilniaus PN neužtikrino pareiškėjo teisės būti tinkamai aprūpintam maisto papildu, kuriuos jis įsigijo iki jo perkėlimo į Vilniaus PN.
8. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 92 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 92 straipsnio 2 dalimi, Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 (toliau – ir Taisyklės), 22 punktu, kuriame numatyta, kad drausmės grupei priskirtiems nuteistiesiems (išskyrus nuteistuosius, atliekančius BVK 142 straipsnio 2 dalyje nurodytą nuobaudą) leidžiama įsigyti ir pataisos įstaigoje (tardymo izoliatoriuje) turėti Taisyklių 20.1.1, 20.2, 20.3, 20.5.1, 20.5.3, 20.5.9, 20.5.12, 20.5.15 ir 20.5.16 papunkčiuose nurodytų asmeninių daiktų, taip pat vokų, pašto ženklų, religinės simbolikos, kalendorių, laiškų, rašymo popieriaus, sąsiuvinių ir rašymo reikmenų, 20.5.15 papunkčiu, pagal kurį drausmės grupės nuteistiesiems leidžiama įsigyti ir turėti <...> vaistinių preparatų, kuriais Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos viršininko nustatyta tvarka leidžiama prekiauti vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonėms, vitaminų (gamintojų pakuotėmis, ne daugiau kaip 30 tablečių arba kapsulių), gydytojo rekomenduotų medicinos priemonių (nuteistiesiems, gavusiems rašytinį pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) direktoriaus leidimą įsigyti ir turėti medicinos priemonių).
9. Teismas nustatė, kad pareiškėjas maisto papildą „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo būdamas Pravieniškių PN-AK, kurie jam buvo perduoti 2020 m. birželio 26 d. Pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 8 d. atvyko į Vilniaus PN, kur iš jo ir buvo paimtas maisto papildas „(duomenys neskelbtini)“. Vilniaus PN direktoriaus 2020 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. 7-296 „Dėl nuteistųjų perkėlimo į drausmės grupę“ pareiškėjas iš paprastosios grupės buvo perkeltas į drausmės grupę. Teismas nurodė, kad nors atsakovo atstovas remiasi Taisyklių 22 punkto nuostata, ribojančia galimybę turėti vaistinių preparatų ir vitaminų, tačiau: 1) byloje nėra pateikta duomenų, kad pareiškėjui buvo paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas; 2) ginčo maisto papildas iš pareiškėjo buvo paimtas tik atvykus į Vilniaus PN, t. y. iki jo priskyrimo drausmės grupei. Teismas, nustatęs, kad iš esmės pareiškėjui nepaskyrus nuobaudos – perkėlimo į kamerų tipo patalpas (o tik perkėlus jį į drausmės grupę), ir įvertinęs aplinkybę, kad pareiškėjas atvyko į Vilniaus PN 2020 m. rugsėjo 8 d., o į drausmės grupę jis buvo perkeltas 2020 m. rugsėjo 16 d., priėjo prie išvados, jog pareiškėjas turėjo teisę naudotis Pravieniškių PN-AK įsigytais maisto papildais, nepaisant to, kad pareiškėjo turėti maisto papildai „(duomenys neskelbtini)“ nėra nurodyti Vilniaus PN direktoriaus 2020 m. sausio 31 d. įsakyme Nr. 3-26 patvirtintame sąraše, dėl ko, atsakovo teigimu, jų turėjimas, būnant Vilniaus PN, nėra galimas. Teismas konstatavo, kad tokiu atveju buvo pažeistas Taisyklių 20.5.15 papunktis, leidžiantis drausmės grupės nuteistiesiems įsigyti ir turėti vaistinių preparatų, kuriais Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos viršininko nustatyta tvarka leidžiama prekiauti vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonėms, vitaminų, taigi Vilniaus PN netinkamai vykdė savo pareigą, neleisdami pareiškėjui turėti ir vartoti maisto papildo.
Šalies argumentai
10. Dėl neturtinės žalos teismas pažymėjo, kad pareiškėjas su prašymu kreipėsi į Vilniaus PN administraciją (gautas 2021 m. vasario 22 d.), jame buvo pasidomėta, ar maisto papildai nėra dingę ir pasiteirauta, kaip juos būtų galima susigrąžinti. Vilniaus PN informavo (2020 m. lapkričio 24 d. ir 2021 m. kovo 9 d. atsakymai) pareiškėją, jog maisto papildai gali būti perduoti pareiškėjo artimiesiems ir / ar kitiems asmenims, kuriuos galėtų nurodyti pareiškėjas, pateikdamas tokį prašymą. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, pareiškėjo ir atsakovo atstovų paaiškinimus, byloje esančius įrodymus apie pareiškėjo sveikatos duomenis, priėjo prie išvados, kad pareiškėjas nepateikė teismui jokių pagrįstų įrodymų, jog pareiškėjui nevartojus iš jo paimto maisto papildo realiai pablogėjo jo sveikata. Pareiškėjas visiškai nedetalizavo, kokią būtent žalą konkrečiu atveju jam sukėlė jo nurodytos aplinkybės dėl maisto papildų nevartojimo. Teismo posėdžio metu pareiškėjas pripažino, kad negalėjimo vartoti ginčo papildus nesieja su turėtais sveikatos sutrikimais. Nurodė, kad turėjo sveikatos sutrikimų, susijusių su oda, tačiau iš byloje esančio maisto papildo „(duomenys neskelbtini)“ aprašymo matyti, kad jis susijęs su sąnarių veikla. Teismas nusprendė, kad nėra įrodytas ryšys tarp pareiškėjo sveikatos sutrikimų ir ginčo papildo nevartojimo, pareiškėjas neįrodė žalos jo sveikatai kilimo fakto. Pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, kad jam kilę išgyvenimai susiję su nesaugumo pojūčiu dėl tol, kad pataisos namų administracija piktnaudžiaudama valdžia iš jo nevaržomai ir savavališkai atėmė maisto papildus. Teismas pabrėžė, kad tokie išgyvenimai kaip didžiausių nepatogumų patyrimas, fizinis nepatogumas, papildomas diskomfortas, didžiulis psichologinis sukrėtimas, dvasiniai išgyvenimai, emocinė depresija, nors ir ne visada, turi būti pagrindžiami konkrečiais įrodymais, tačiau negali būti pateikiami kaip deklaratyvūs teiginiai. Teismas tuo pačiu įvertino, kad tam tikri išgyvenimai, esant tokiai situacijai, yra galimi, tačiau jie negali būti vertinami kaip itin intensyvūs, sukėlę itin sunkias pasekmes ir kurie viršijo įprastų išgyvenimų lygį. Pareiškėjui galimybė įsigyti panašius maisto papildus nebuvo apribota, Vilniaus PN jam nurodė, kokiais maisto papildais prekiauja jos parduotuvė. Taip pat nebuvo apribota galimybė gauti gydymą ir gydytojo konsultaciją dėl reikalingų maisto papildų negalint vartoti atimtų papildų.
Žemesnės instancijos teismas
11. Bylos situacijoje teismas vertino, kad pareiškėjo patirti išgyvenimai dėl to, jog negalėjo naudoti ginčo maisto papildų, nesant žalos jo sveikatai, nėra tokio intensyvumo, kad juos kompensuoti galėtų tik priteistina žala. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, nepaisant to, kad buvo padarytas pažeidimas, pareiškėjui negrąžinant maisto papildo, nenustatė pagrindo priteisti žalos atlyginimą pareiškėjui. Teismas priėjo prie išvados, kad pažeidimo pripažinimas būtų pakankama satisfakcija dėl pareiškėjo pažeistų teisių.
12. Dėl turtinės žalos atlyginimo teismas nurodė, kad pareiškėjas turtinę žalą kildina iš to, kad iš jo neteisėtai buvo atimtas maisto papildas „(duomenys neskelbtini)“. Pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, kad šis maisto papildas jam buvo grąžintas 2021 m. liepos mėnesį, kai jis buvo perkeliamas iš Vilniaus PN į Pravieniškių PN, tačiau galiojimas jau buvo pasibaigęs ir jis jį perdavė Pravieniškių PN administracijai sunaikinti. Vilniaus PN 2022 m. kovo 8 d. rašte nurodė, kad visi daiktai, kurių pareiškėjas neturėjo su savimi 2021 m. liepos 16 d., kuomet jis buvo perkeliamas į kitus pataisos namus, iš Turto valdymo skyriaus sandėlio buvo grąžinti pareiškėjui, sandėlininkas informavo, kad grąžinti ir pareiškėjui priklausę maisto papildai, tačiau jų būklė ir galiojimo laikas nebuvo tikrinamas. Pravieniškių PN-AK nurodė, kad neturi duomenų apie iš pareiškėjo paimtus daiktus. Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad Vilniaus PN administracija maisto papildus jam atidavė išvykstant iš Vilniaus PN, tačiau vėliau juos atidavė Pravieniškių PN-AK utilizavimui (2022 m. sausio 25 d. teismo posėdyje), dar vėliau – kad daiktų apžiūros metu pats išmetė, nes jų galiojimo laikas buvo pasibaigęs (2022 m. kovo 24 d. teismo posėdyje). Dėl aplinkybės, kad maisto papildai buvo atiduoti pareiškėjui išvykstant iš Vilniaus PN abiejų ginčo šalių paaiškinimai sutampa, taigi teismas laikė nustatytu, jog maisto papildas buvo grąžintas pareiškėjui 2021 m. liepos 16 d., tačiau byloje esantys duomenys nepatvirtina nei, kad maisto papildų galiojimas buvo pasibaigęs, nei kad jie buvo perduoti pataisos namų administracijai, priešingai – Pravieniškių PN-AK rašte paneigta, jog iš pareiškėjo būtų paimti kokie nors daiktai. Tuo metu paties pareiškėjo paaiškinimai šiuo aspektu nebuvo nuoseklūs ir kito priklausomai nuo aplinkybių. Teismas priėjo prie išvados, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjui grąžintas maisto papildas buvo netinkamas vartoti, todėl pareiškėjas neįrodė jam kilusios turtinės žalos. Dėl to negali būti pripažinta, kad pareiškėjui yra padaryta turtinė žala (13,57 Eur, kuri lygi maisto papildų vertei).
III.
13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 7 d. sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo.
14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neteisingai įvertino bylos nurodytas aplinkybes, nepagrįstai nepriteisė turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, nors pareiškėjas 10 mėnesių negalėjo vartoti maisto papildo. Teismas pripažino, kad buvo pažeistos pareiškėjo teisės, tačiau atmetė jo skundą.
Atsiliepimas
15. Atsakovo atstovas Vilniaus PN atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
16. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodo, kad apeliaciniame skunde pateikiami analogiški argumentai kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui. Apeliantas nenurodo jokių objektyvių argumentų dėl teismo priimto sprendimo nepagrįstumo ar neteisėtumo. Apeliantas visiškai nepagrindžia ir neindividualizuoja subjektyvių neigiamų pasekmių, išgyvenimų, priežastinio ryšio tarp nurodomų pažeidimų ir jam tariamai padarytos neturtinės žalos, nepateikia duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines bei psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ir laipsnio klausimo sprendimui. Teismas sprendime nepadarė nei materialiosios, nei proceso teisės normų pažeidimų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
17. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš Vilniaus PN pareigūnų veiksmų atėmus ir negrąžinus maisto papildą, atlyginimo.
18. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl patirtos turtinės ir neturtinės žalos, atsakovo atsikirtimus į skundą, byloje pateiktus įrodymus, nustatęs, kad buvo padarytas pažeidimas, pareiškėjui negrąžinant maisto papildo, priėjo prie išvados, jog pažeidimo pripažinimas būtų pakankama satisfakcija dėl pareiškėjo pažeistų teisių. Teismas nenustatė pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais. Teismas taip pat nurodė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjui grąžintas maisto papildas buvo netinkamas vartoti, todėl pareiškėjas neįrodė jam kilusios turtinės žalos, dėl ko nepripažino, jog pareiškėjui yra padaryta turtinė žala.
19. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuris grindžiamas iš esmės tuo, kad jam nepagrįstai nepriteistas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas.
20. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
21. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
22. CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
23. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus pataisos namams, paimant iš pareiškėjo maisto papildą „(duomenys neskelbtini)“ ir nesilaikant Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25, 20.5.15 papunkčio reikalavimų, buvo pažeista pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017 ir kt.).
24. Iš administracinių teismų praktikos matyti, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija.
25. Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su neturtinės žalos atlyginimu, teisėjų kolegija pabrėžia, kad sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir (ar) dydžio yra analizuojama ir vertinama konkreti situacija, pareiškėjui įvykdyti neteisėti veiksmai, jo sveikatos būklė ir pan., ir atsižvelgus į konkrečią situaciją sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar iš esmės žala buvo padaryta didesnė ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4354-520/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018; 2023 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-183-822/2023 ir kt.). Paprastai esant nežymiems, vienkartiniams, neilgalaikiams kalinimo sąlygų pažeidimams (nepriklausomai nuo įstaigos tipo), atsižvelgiant į konkrečią pareiškėjo situaciją, pažeidimas tik konstatuojamas, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1805-502/2018).
26. Šiame kontekste pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014; 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1381-552/2021).
27. Teisėjų kolegija sprendžia, kad įvertinus nagrinėjamu atveju nustatyto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę (apie 10 mėnesių pareiškėjas negalėjo vartoti maisto papildo), pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, be kita ko, atsižvelgus į tai, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui nevartojus ginčo laikotarpiu iš jo paimto maisto papildo, kurį pareiškėjas įsigijo už savo asmenines lėšas, pablogėjo jo sveikata, nagrinėjamu atveju teisės pažeidimo pripažinimas nelaikytinas pakankama ir teisinga satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą, dėl to teismas nepagrįstai nusprendė nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą. Atsižvelgiant į teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, yra faktinis ir teisinis pagrindas pareiškėjui priteisti 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
28. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertinęs, kad maisto papildas buvo grąžintas pareiškėjui išvykstant iš Vilniaus PN, byloje nesant duomenų, jog maisto papildo galiojimas buvo pasibaigęs, nusprendė, kad pareiškėjas neįrodė jam kilusios turtinės žalos.
29. Pareiškėjas turtinę žalą kildino iš to, kad iš jo neteisėtai buvo atimtas maisto papildas „(duomenys neskelbtini)“, nurodė, jog šis maisto papildas jam buvo grąžintas 2021 m. liepos mėnesį, kai jis buvo perkeliamas iš Vilniaus PN į Pravieniškių PN-AK, tačiau galiojimas jau buvo pasibaigęs. Atsakovo atstovas Vilniaus PN nurodė, kad maisto papildas grąžintas pareiškėjui, tačiau jo būklė ir galiojimo laikas nebuvo tikrinamas. Tikrinamu atveju atsakovo atstovui nepaneigus, jog pareiškėjui 2021 m. liepos 16 d. grąžinto maisto papildo galiojimas buvo pasibaigęs, pripažintina, kad pareiškėjas patyrė 13,57 Eur turtinę žalą, kuri lygi maisto papildo vertei.
30. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė nepriteisti pareiškėjui neturtinės ir turtinės žalos atlyginimą. Todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas keistinas, priteisiant pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (Vilniaus pataisos namai pasibaigė po reorganizacijos), 100 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 13,57 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistų sumų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo D. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 7 d. sprendimą pakeisti.
Pareiškėjo D. S. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui D. S. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (Vilniaus pataisos namai pasibaigė po reorganizacijos), 100 Eur (šimtą eurų) neturtinei žalai atlyginti ir penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. balandžio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti pareiškėjui D. S. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (Vilniaus pataisos namai pasibaigė po reorganizacijos), 13,57 Eur (trylika eurų ir penkiasdešimt septynis euro centus) turtinei žalai atlyginti ir penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. balandžio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 7 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.