- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-13
- Bylos Nr.
- 2-17605-920/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Baublys
- Pareiškėjas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Suinteresuotas asmuo
- S. B., E. B., G. J. G.
Kauno apylinkės teismo teisėjas Linas Baublys, rašytinio proceso tvarka, civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą suinteresuotiems asmens S. B., E. B., G. J. G., antstoliui R. B., dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama, nustatyti, kad transporto priemonė M. B. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vertė buvo nustatyta 2015-01-09 patvarkymu dėl areštuoto turto perkainavimo Nr. S-240 ir automobilis įvertintas 10000 Lt (2896,20 Eur) asmeninės nuosavybės teise priklauso skolininkui S. B.; priteisti iš skolininko S. B., jo sutuoktinės E. B. naudai skolininkui asmenine nuosavybe pripažinto turto vertę, viršijančią jo dalį iš bendro turto, t.y. 2896,20 Eur kompensaciją.
Nurodė, kad pareiškėja 2015-06-04 gavo antstolio R. B. pasiūlymą kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies bendra su kitais asmenimis nuosavybe nustatymo, vykdomosiose bylose Nr. 0085/11/00779 ir Nr. 0085/11/01403. Vykdydamas Kauno apygardos išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-1876-109/2011 antstolis areštavo S. B. ir jo sutuoktinei E. B. bendrąją nuosavybės teise priklausantį automobilį M. B. (duomenys neskelbtini), kurio nuosavybės dalis nėra nustatyta, todėl antstolis pasiūlė pareiškėjai kreiptis dėl skolininko automobilio dalies, esančios bendra su sutuoktine nuosavybe nustatymo. Atsižvelgiant į dalijamo, bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamo turto savybes, bei į kad tam tikras turtas natūra gali būti neįmanomas padalinti, o sutuoktiniams arba sutuoktiniui priskirto (priteisto) turto vertė gali viršyti jo dalį iš bendro turto, siekiant padalinti natūra skolininkui ir jo sutuoktinei priklausantį turtą, tam kad būtų galima racionaliai vykdyti išieškojimą, pareiškėja prašo minėtą automobilį pripažinti S. B. asmenine nuosavybe, kadangi išieškojimas iš ½ dalies transporto priemonės, pareiškėjos vertinimu yra praktiškai neįmanomas. Nustačius, jog transporto priemonė yra S. B. asmeninė nuosavybė, jo sutuoktinei teismo prašo priteisti 2896,20 Eur kompensaciją, viršijančią dalį iš bendro turto (b.l. 3-6).
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys S. B. ir E. B. nesutiko su pareikštu prašymu, teismo prašė jį atmesti. Teismui nusprendus prašymo neatmesti, jį tenkinti iš dalies – nustatyti, kad sutuoktiniams asmeninės nuosavybės teise priklauso po ½ transporto priemonės M. B. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (b.l. 33-34).
Suinteresuotam asmeniui G. J. G., procesiniai dokumentai įteikti 2015-09-17 viešo paskelbimo būdu (b.l. 35-37), antstoliui R. B. 2015-07-28 (b.l. 30). Suinteresuoti asmenys atsiliepimų nepateikė, jokių prašymų, pareiškimų negauta.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas paliktinas nenagrinėtas.
CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios dalinės nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Iš šios proceso teisės normos turinio matyti, kad skolininkui priklausanti turto dalis gali būti nustatoma tik tuo atveju, kai skolininkui su kitais asmenimis priklausančios turto dalys nėra nustatytos. Ši tik vykdymo procese taikoma proceso teisės norma turi būti aiškinama atsižvelgiant į materialiosios teisės normas, kuriose yra nustatyti bendrosios nuosavybės teisės samprata, jos rūšys ir įgyvendinimas (CK ketvirtosios knygos IV skirsnis). Bendrosios nuosavybės teisė suprantama kaip dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Įstatyme nustatytos dvi bendrosios nuosavybės teisės rūšys: bendroji dalinė nuosavybės teisė – kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys; bendrosios jungtinės nuosavybės teisė – kai nuosavybės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, kai bendrosios dalinės nuosavybės teisės konkretaus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nenustatytas, preziumuojama, kad jų dalys yra lygios (CK 4.73 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad išieškojimas galimas esant nustatytai tiek idealiajai, tiek realiajai daliai, nes CPK normos neįpareigoja būtinai nustatyti realiosios skolininkui priklausančio turto bendroje nuosavybėje dalies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, byla Nr. 3K-3-23/2006, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 5 d. nutartis, byla Nr. 3K-3-542/2007). Pažymėtina, jog pagal CPK 667 straipsnio 1 dalį išieškotojo ar bendrosios nuosavybės dalyvių pateiktu prašymu nustatęs skolininko dalį teismas turi vadovautis CPK 667 straipsnio 2 dalimi ir kartu nustatyti naudojimosi tvarką skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi. Šių proceso teisės normų, kuriose nustatytas įpareigojimas teismui nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką po to, kai buvo nustatyta skolininko dalis bendroje nuosavybėje, paskirtis yra tai, kad skolininko ir kitų bendraturčių bendrosios nuosavybės teise valdomas, naudojamas ir disponuojamas nekilnojamasis daiktas būtų parduodamas už kuo didesnę kainą, taip užtikrinant kreditoriaus bei skolininko interesus.
Tačiau pažymėtina, kad pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas, kadangi sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas atliekamas ginčo teisenos tvarka (CPK 603 straipsnio 1 dalis) ir pagal materialinės teisės normos nustatytus reikalavimus – sudarant turto balansą, sumokant (priteisiant iš šio turto mokėtinas skolas, kurių mokėjimo terminas suėjęs, nustatant bendro dalytino turto visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2006 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006).
Byloje nustatyta, kad antstolis pasiūlė pareiškėjai nustatyti areštuoto turto, kuris yra skolininko bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalį, tačiau pareiškėja teismui teikia reikalavimus nustatyti, kad minėtas turtas skolininkui S. B. priklauso asmeninės nuosavybės teise bei teismo prašo priteisti iš skolininko S. B. jo sutuoktinės E. B. naudai skolininkui asmenine nuosavybe pripažinto turto vertę, viršijančią jo dalį iš bendro turto, t.y. 2896,20 Eur kompensaciją. Remiantis nurodytu konstatuotina, kad pareiškėja, paduotu pareiškimu siekia neindividualizuoti skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje CPK 667 straipsnio pagrindu, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas, tačiau pagal nurodytą normą teismui teikia reikalavimą dėl bendrosios nuosavybės atidalijimo, kuris remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, nagrinėtinas ginčo teisenos tvarka ir pagal materialiosios teisės normų nustatytus reikalavimus.
Kadangi nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą CPK 667 str. pagrindu, vadovaujantis CPK 296 str. 1 d. 12 p. pareiškėjos pareiškimas suinteresuotiems asmens S. B., E. B., G. J. G., antstoliui R. B., dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo paliktinas nenagrinėtu.
Pareiškėjai išaiškintina, kad turto atidalinimo tvarka bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų objektų nustatoma ginčo teisenos tvarka ir pagal materialiosios teisės normų nustatytus reikalavimus (CPK 3 str. 6 d., 296 str. 1 d. 12 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą suinteresuotiems asmens S. B., E. B., G. J. G., antstoliui R. B., dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo palikti nenagrinėtą.
Išaiškinti pareiškėjai, kad pašalinus aplinkybes, kurios buvo pagrindas jos prašymą palikti nenagrinėtą, ji turi teisę vėl kreiptis į teismą su pareiškimu bendra tvarka.
Nutarties patvirtintą kopiją siųsti šalims.
Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą atskiruoju skundu.