Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolės Svajonės Žukaitienės teikimą dėl nuteistajam N. K. paskirtos bausmės rūšies pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

N. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų ir 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė bei 40 MGL (1 506,00 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, skiriant N. K. baudžiamojo poveikio priemonę – neatlygintinus darbus. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, pasiunčiant N. K. atlikti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu paskirtą galutinę 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2021 m. spalio 21 d. gautas antstolės Svajonės Žukaitienės teikimas, kuriuo ji prašo nuteistajam N. K. paskirtą baudą pakeisti kita bausmės rūšimi.

Teikime nurodyta, kad antstolė vykdo Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 6 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-2567-966/2015 dėl 1 506,00 eurų baudos išieškojimo iš N. K. valstybės naudai. Nuteistasis baudos nemoka, niekur nedirba, turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi, antstolės kontoroje nesilanko, vykdymo eiga nesidomi.

Nuteistasis N. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis baudos nemokėjo, kadangi iki 2018 metų atlikinėjo terminuoto laisvės atėmimo bausmę, dabar metai laiko, kai yra su ramentais, nevaikšto, buvo lūžusi koja, sausio mėnesį vėl guls į ligoninę. Yra trečios grupės invalidas, gauna invalidumo pašalpą, kurios dydis yra 153,00 eurai. Iš šios pašalpos antstolė nuskaičiavo ka-kiek baudos. Iš antstolės jokių dokumentų negauna. Gyvena pas mamą. Mama nedirba. Pats specialybės neturi, nežino, kada galės vaikščioti. Sutinka, kad bauda būtų pakeista į laisvės apribojimo bausmę.

Prokurorė siūlė teikimą tenkinti atsižvelgiant į tai, kad N. K. dėl objektyvių priežasčių nemoka baudos, yra nedirbantis, tikėtina, kad yra patyręs traumą, nemato kitos išeities, kaip pakeisti baudą į laisvės apribojimą, jos vykdymo laikotarpiu nuteistajam nustatant įpareigojimą nustatytu laiku būti namuose.

Antstolė Svajonė Žukaitienė teismo posėdyje nedalyvavo, prašė teikimą nagrinėti jai nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas

BPK 352 straipsnyje nustatyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. Baudos bausmės vykdymo tvarka ir sąlygos įtvirtintos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – BVK), kur nustatyta, kad jeigu nuteistasis per 2 mėnesius ar kitą teismo nustatytą terminą savarankiškai laiku nesumoka visos baudos, ši bausmė pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai (BVK 22 straipsnio 2 dalis, 24 straipsnio 1 dalis).

Sisteminė paminėtų teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, kad įstatymų leidėjas prioritetą teikia savanoriškam nuosprendžio įvykdymo būdui ir teismo nuosprendis, visų pirma, vykdomas nuteisto asmens laisva valia pagal konkrečią teismo pačiame nuosprendyje nustatytą tvarką. Nuteistas asmuo privalo būti suinteresuotas tinkamai ir laiku įvykdyti teismo nuosprendį, nes, kaip minėta, tik tokiu būdu įgyvendinama iš esmės paties baudžiamojo proceso paskirtis. Tik tuo atveju, kai teismo nuosprendis neįvykdomas savanoriškai, pradeda veikti teisės normos, reguliuojančios priverstinį teismo nuosprendžio įvykdymą. Taigi, neįvykdžius teismo paskirtos bausmės, yra pagrindas taikyti priverstinį išieškojimą ar keisti bausmės rūšį.

BK 47 straipsnio 8 dalis numato, kad jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi šio kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

Susipažinus su pateikta medžiaga nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu paskirtos 40 MGL (1 506,00 eurų) dydžio baudos nuteistasis N. K. laiku ir tinkamai nesumokėjo, todėl pagal šį įsiteisėjusį nuosprendį buvo išduotas Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 6 d. vykdomasis raštas, kuris antstolės Svajonės Žukaitienės kontoroje buvo gautas ir priimtas vykdyti 2016 m. sausio 26 d.

Kaip matyti iš antstolės Svajonės Žukaitienės teikime išdėstytų aplinkybių, priverstinai įvykdyti teismo sprendimo galimybių nėra dėl nuteistojo turtinės padėties, kadangi nuteistasis gera valia baudos nemoka, niekur nedirba, turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi, todėl išieškojimo galimybės nėra. Teikime taip pat nurodyta, kad antstolės kontoroje skolininkas nesilanko, vykdymo eiga nesidomi.

Antstolė teikimu prašo pakeisti teismo nuosprendžiu N. K. paskirtos baudos bausmę kita bausmės rūšimi. Ir nors už vengimą mokėti baudą įstatymų leidėjas numato teismo teisę pakeisti nesumokėtą baudą į viešuosius darbus arba laivės apribojimą, tačiau teismas atsižvelgia į tai, jog tik priverstinio baudos išieškojimo stadijoje teismas pagal BK 65 straipsnyje nustatytas taisykles paskirtą baudos bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais ir tik antstolio teikimu bei nuteistojo sutikimu, o teismo posėdžio metu nuteistasis N. K. sutiko, kad paskirta bauda būtų pakeista laisvės apribojimu.

Sprendžiant klausimą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos baudos bausmės pakeitimo laisvės apribojimo bausme, būtina įvertinti tiek antstolės veiksmus vykdant priverstinį išieškojimą, tai yra nustatyti, ar antstolė tinkamai vykdė savo pareigas, ar byloje savalaikiai buvo teiktos užklausos apie skolininko darbovietę, gaunamas pajamas, gyvenamąją vietą ar turimą registruotiną turtą ir kt., kai tuo tarpu dėl N. K. veiksmų būtina įvertinti, ar skolininkas nevengė atlikti jam paskirtą bausmę – sumokėti baudą ar netrukdyti ją išieškoti, ar šios bausmės vykdymo laikotarpiu nepadarė naujų nusikalstamų veikų ir kt.

BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunktyje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu jis nebuvo įvykdytas per trejus metus, kai paskirta ne laisvės atėmimo bausmė. To paties straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad per nustatytą laiką nuteistasis neturi vengti atlikti jam paskirtosios bausmės ir nepadaryti naujos nusikalstamos veikos. Asmeniui apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis taikoma tik tuomet, kai egzistuoja šių sąlygų visuma.

Iš su teikimu teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0076/16/00054 dėl 1 506,00 eurų baudos iš N. K. išieškojimo, nustatyta, kad priverstinis bausmės vykdymo procesas antstolės Svajonės Žukaitienės kontoroje vykdomas nuo 2016 m. sausio 26 d. ir per šį laikotarpį antstolė vykdant baudos išieškojimą patikrino Lietuvos Respublikos transporto priemonių registro duomenis, Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio draudimo išmokų gavėjų registro asmens duomenis, Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą, Valstybinio ginklų registro duomenis, įtariamųjų, kaltinamųjų nuteistųjų registrą, antstolių informacinę sistemą, Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo sutarčių registro duomenis, ir tai darė sistemingai. Iš vykdomosios bylos Nr. 0076/16/00054 taip pat matyti, kad antstolė 2016 m. sausio 26 d. patvarkymu priėmusi vykdomąjį dokumentą vykdyti, tą pačią dieną registruota pašto siunta skolininkui N. K. išsiuntė raginimą per 10 (dešimt) dienų įvykdyti sprendimą, išaiškinant, kad gera valia per šį terminą nesumokėjus baudos ir antstolės paskaičiuotų vykdymo išlaidų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – ir CPK ) 624 straipsniu, bus pradėtas priverstinio vykdymo (išieškojimo) procesas. Antstolės raginimo priedas – vykdymo išlaidų paskaičiavimas. Iš vykdomojoje byloje esančio Lietuvos pašto, AB įteikimo pranešimo matyti, kad raginimas N. K. buvo įteiktas 2016 m. sausio 30 d. jam asmeniškai. Per antstolės raginime nustatytą terminą jos reikalavimų neįvykdžius, nuteistojo skolininko atžvilgiu buvo pradėtos priverstinio vykdymo priemonės, bauda iki šiol nesumokėta, nuteistasis daug kartų ragintas pradėti vykdyti jam paskirtą bausmę – baudą, tačiau per visą laikotarpį yra gautos tik iš N. K. banko sąskaitų priverstinai nurašytos piniginės lėšos, kurios, vadovaujantis CPK 753 straipsniu, paskirtos vykdomosios bylos administravimo išlaidoms dengti, todėl likęs išieškotinos baudos dydis tebėra 1 506,00 eurų.

CPK 644 straipsnis numato skolininko pareigą nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus, nedelsiant pranešti antstoliui apie savo gyvenamosios vietos ar buveinės, darbo vietos pasikeitimą, aktyviai domėtis vykdymo eiga bei kitas skolininko pareigas vykdymo procese. Teismas, vertindamas nuteistojo veiksmus, visų pirma atsižvelgia į tai, kad N. K. teisminiame bylos nagrinėjime priimant Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nuosprendį dalyvavo ir nuo baudos bausmės paskyrimo žinojo apie pareigą ją sumokėti, galėjo tai padaryti pats gera valia, dėl ko nebūtų reikėję pateikti vykdomąjį dokumentą antstolei vykdyti. Taip pat pirmiau teismo nustatyta, kad jam buvo žinoma ir apie priverstinai pradėtą vykdomą baudos išieškojimą, kadangi antstolės registruota pašto siunta išsiųstas raginimas jam buvo įteiktas asmeniškai. Taigi, jis privalėjo aktyviai domėtis tolimesniu baudos išieškojimo procesu, bendradarbiauti su skolos išieškojimo veiksmus atliekančia antstole ir vykdyti kitas CPK 644 straipsnyje nustatytas skolininko pareigas, o ne siekti išvengti baudos sumokėjimo.

Teisme N. K. paaiškino, kad baudos nesumokėjo, kadangi iki 2018 metų atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, o jau metai laiko, kai yra neįgalus, dėl traumos yra apsunkintas judėjimas (vaikšto su ramentais). Bylos medžiaga, o taip pat Teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenys patvirtina, kad N. K. per tą laikotarpį, kai iš jo priverstinai yra išieškoma bauda, dalį laiko praleido pataisos įstaigose, atlikinėdamas laisvės atėmimo ir arešto bausmes. Tai yra, kaip jau nustatyta, kad jis šiuo laikotarpiu atlikinėjo Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu 1 (vienerių) metų ir 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymo atidėjimas buvo panaikintas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. nutartimi, o LITEKO duomenimis nustatyta, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu jis pripažintas kaltu 2016 m. birželio 15 d. padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę BK 64 straipsnio 1, 3 dalių pagrindu subendrinus su Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme, jam skirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų ir 8 (aštuonių) laisvės atėmimo bausmė, jos pradžią skaičiuojant nuo 2016 m. gruodžio 23 d. LITEKO duomenimis taip pat nustatyta, kad Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. spalio 31 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jis už 2019 m. rugsėjo 4 d. padarytą nusikalstamą veiką nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausme. Sutiktina, kad būnant įkalinimo įstaigoje baudos mokėjimas galėjo būti apsunkintas dėl objektyvių priežasčių. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo atveju aktuali 40 MGL (1 506,00 eurų) dydžio bauda N. K. buvo paskirta Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu (įsiteisėjo 2013 m. rugpjūčio 22 d.), o tik vėliau buvo bendrinama su vėlesniais nuosprendžiais (LITEKO duomenys). Tai yra nuteistajam apie šią jam skirtą baudos bausmę iš esmės yra žinoma daugiau nei aštuoneri metai. Duomenų, kad per šį laikotarpį jis būtų dėjęs pastangas sumokėti baudą nėra. Pasak nuteistojo, šiuo metu jis apie vienerius metus laiko yra nedarbingas dėl patirtos traumos, tačiau duomenų, kad iki patiriant šią traumą jam būtų buvęs nustatytas nedarbingas, nėra. Vykdomoje byloje Nr. 0076/16/00051 yra duomenys, kad 2019 m. balandžio 8 d. N. K. antstolei buvo pateikęs prašymą nustatyti 122,00 eurų laisvai disponuojamą sumą, kadangi kas mėnesį į šią sąskaitą jam pervedama minėto dydžio socialinė pašalpa, o taip pat nurodė, kad dėl sunkios finansinės padėties šiuo metu skolų nemokės, įsiskolinimus pradės dengti kai įsidarbins. Duomenų, kad dar iki patiriant traumą po šio prašymo rašymo, būdamas sveikas ir darbingo amžiaus asmuo, turėdamas pastovią gyvenamąją vietą, taigi, turėdamas visas galimybes įsidarbinti, būtų tai padaręs, nėra.

Aukščiau aptartų duomenų kontekste darytina išvada, kad nuteistasis nedėjo jokių pastangų, kad savalaikiai sumokėtų baudą, neieškojo būdų įsidarbinti ir sumokėti baudą, toliau darė nusikalstamas veikas, tokiu būdu sąmoningai vengė jam Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu paskirtos 40 MGL, t. y. 1 506,00 eurų dydžio baudos bausmės vykdymo, todėl ji keistina laisvės apribojimu.

Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi BK 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis, kurios numato, kad viena laisvės apribojimo diena prilyginama vieno MGL dydžio baudai (1:1) bei nustato laisvės apribojimo bausmės trukmė ir jos skaičiavimo tvarką.

Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu N. K. buvo paskirta 40 MGL dydžio bauda (1 506,00 eurų), iš kurios nėra išieškota jokia suma, todėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu paskirta bauda – 40 MGL, keistina į laisvės apribojimą, vieną MGL prilyginant vienai laisvės apribojimo dienai.

BK 48 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų, o bausmės terminas skaičiuojamas metais ir mėnesiais, taigi, N. K. neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį, tačiau tai, kad 40 (keturiasdešimties) dienų laisvės apribojimo bausmė nesiekia įstatymo leidėjo BK 48 straipsnyje numatyto šios bausmės rūšies minimumo, teismo vertinimu, nėra kliūtis pakeisti baudos bausmę į laisvės apribojimą, kadangi toks bausmės minimumas ir jos skaičiavimo taisyklės taikomi ją skiriant, bet ne keičiant.

Bausmės vykdymo laikotarpiu skirtinas įpareigojimas būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, neskiriant intensyvios priežiūros.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, 48 straipsniu, 65 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsniu, 362 straipsnio 2 dalimi, 364 straipsniu,

nutaria:

antstolės Svajonės Žukaitienės teikimą tenkinti.

Nuteistajam N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu paskirtą 40 MGL (1 506,00 eurų) dydžio baudą pakeisti laisvės apribojimu, vieną MGL prilyginant vienai laisvės apribojimo dienai, ir paskirti jam 40 (keturiasdešimties) dienų laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, bausmės vykdymo laikotarpiu skiriant įpareigojimą būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusios šios nutarties nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Nutarčiai įsiteisėjus vykdomąją bylą Nr. 0076/16/00051, grąžinti antstolės Svajonės Žukaitienės kontorai.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.