- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-26
- Bylos Nr.
- e2-899-781/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00303-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Varanauskaitė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Ignasina“, uždarosios akcinės bendrovės „Autostilsas“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ignasina“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 23 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą ir iškelta bankroto byla uždarajai akcinei bendrovei „Ignasina“, civilinėje byloje pagal uždarosios akcinės bendrovės „Ignasina“ direktoriaus pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ignasina“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Autostilsas“ bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ignasina“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Autostilsas“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ignasina“ (toliau – ir atsakovė). Nurodė, kad UAB „Autostilsas“ yra atsakovės kreditorė, kurios bendra finansinių reikalavimų suma sudaro 957,78 Eur. 2019 m. vasario 20 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo iš atsakovės UAB „Autostilsas“ naudai priteisė 518,93 Eur skolos, 8 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 371 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
2. Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau –VSDFV) Šiaulių skyrius taip pat kreipėsi į teismą prašydamas iškelti bankroto bylą atsakovei. Nurodė, kad atsakovės skola 2018 m. liepos 1 d. buvo 2 622,06 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų už samdomus darbuotojus, 2019 m. spalio 1 d. – 5 293,31 Eur. 2019 m. lapkričio 29 d. atsakovės įmonėje dirbo 4 darbuotojai. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) duomenimis atsakovės deklaruotų mokesčių mokestinės nepriemokos suma 2019 m. lapkričio 29 d. sudarė 2 682,69 Eur. Iš viso atsakovės skola valstybinėms institucijoms yra 7 975,99 Eur.
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepimuose į UAB „Autostilsas“ ir VSDFV Šiaulių skyriaus pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo nurodė, kad atsakovės įmonėje dirba 4 darbuotojai. Pažymėjo, kad atsakovė yra mokus juridinis asmuo, tačiau susidūręs su laikinais finansiniais sunkumais (dėl rinkos pokyčių, susiklosčiusių nepalankių aplinkybių). Atsakovės atžvilgiu nėra vykdomi išieškojimai ne ginčo tvarka, atsakovė nėra suteikusi laidavimų bei nedalyvauja kitose civilinėse bylose. Atsakovės pagrindinė ūkinė – komercinė veikla yra nuotekų išvežimas ir turto nuomos veikla, nors atsakovė prieš tai vertėsi audinių auginimu ir prekyba audinių kailiukais. Atsakovės veiklos krypties keitimas tiesiogiai įtakojo atsakovės finansinius rodiklius ir nulėmė laikinus finansinius sunkumus, sumažėjusius pardavimus. Be to, su atsakove už suteiktas paslaugas neatsiskaitė arba vėluoja atsiskaityti dalis klientų (skolininkų), todėl atsakovė susidūrė su apyvartinių lėšų trūkumu. Atsakovė turi nekilnojamojo turto, sudarinėja naujas paslaugų teikimo ir darbų atlikimo sutartis ir jas vykdo. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad antstolio 2019 m. spalio 11 d. išieškojimo negalimumo aktas išduotas išieškotojai uždarajai akcinei bendrovei „Geodezijos linija“, o ne UAB „Autostilsas“, todėl remdamasis šiuo rašytiniu įrodymu UAB „Autostilsas“ neturėjo teisės kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei, nes UAB „Autostilsas“ nėra gavęs iš antstolio išieškojimo negalimumo akto.
Šalies argumentai
4. Atsakovės UAB „Ignasina“ direktorius A. Š. kreipėsi į teismą prašydamas iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą, restruktūrizavimo administratore paskirti UAB „Restruktūrizuoju.lt“, nustatyti administravimo išlaidų sąmatą laikotarpiu nuo teismo nutarties iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą įsiteisėjimo dienos, leisti vykdyti atsakovės visus einamuosius mokėjimus į įmokas, įskaitant ir privalomąsias įmokas, kurios būtų vykdomos iš atsiskaitomųjų sąskaitų, nustatant, kad iš kiekvienos atsiskaitomosios sąskaitos galimi būtų vykdyti mokėjimai 4 000 Eur. Nurodė, kad pagal 2020 m. sausio 20 d. balansą atsakovei priklausančio turto vertė yra 184 464 Eur (118 426 Eur ilgalaikis turtas; 36 038 Eur trumpalaikis turtas), atsakovės įsipareigojimai kreditoriams sudaro 117 357 Eur. Tai yra, kreditorių įsipareigojimai neviršija į atsakovės balansą įrašyto turto vertės, todėl atsakovė yra mokus juridinis asmuo. Atsakovės patiriamus nuostolius patvirtina pelno (nuostolių) ataskaita. Atsakovė ketina sudaryti sutartis dėl darbų užsakymo, todėl ji gautų didesnes pajamas, galėtų atsiskaityti su kreditoriais. Atsakovė ketina įgyvendinti projektus, susijusius su pastatų statyba ir gauti pajamų. Atsakovė turi finansinių sunkumų, kuriuos būtų galima įveikti taikant restruktūrizavimo procesą.
5. VSDFV Šiaulių skyrius su atsakovės pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo nesutiko. Nurodė, kad VSDFV Šiaulių skyrius jau 2019 m. liepos 9 d. su pareiškimu (dėl 6 880,58 Eur sumos) kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei. 2019 m. liepos 19 d. buvo gautas atsakovės prašymas dėl pareiškimo atsiėmimo, nurodė, kad į VSDFV biudžeto sąskaitą pervedė 2 000,00 Eur, iš dalies padengė skolą, likusią skolos dalį įsipareigojo sumokėti per 12 mėnesių ir kartu įsipareigojo mokėti einamąsias valstybinio socialinio draudimo įmokas. VSDFV Šiaulių skyrius 2019 m. liepos 19 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl atsisakymo nuo pareikšto pareiškimo. Šiaulių apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi priėmė VSDFV Šiaulių skyriaus atsisakymą nuo pareiškimo civilinėje byloje Nr. eB2-579-368/2019 dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Ignasina“ ir bylą nutraukė. Atsakovė 2019 m. liepos 30 d. ir 2019 m. rugpjūčio 29 d. įmokėjo tik 1 107,36 Eur. Nepastovūs mokėjimai ir skola VSDF biudžetui rodo, kad atsakovė yra nemoki.
6. UAB „Autostilsas“ su atsakovės pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo nesutiko. Nurodė, kad įmonėje nuo 2020 m. vasario 1 d. nėra darbuotojų. Įmonė yra skolinga VSDFV, VMI, taip pat antstolis neturėjo galimybės išieškoti skolos, nurodė apie skolos išieškojimo negalimumą. UAB „Ignasina“ dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo kreipėsi į teismą tik tuomet, kai buvo pareikštas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovė veiklos nevykdo, nepateikė įrodymų, kad restruktūrizavimo bylos iškėlimas padės įmonei atkurti veiklą ir atsiskaityti su kreditoriais.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. kovo 23 d. nutartimi atsakovei iškėlė bankroto bylą.
8. Teismas nustatė, kad atsakovė teismui pateikė restruktūrizavimo plano projektą. Tačiau pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovė, nurodydama perspektyvas, į nuolatinius klientus, užsakymus, vykdytiną veiklą, nepateikė preliminarių sutarčių, duomenų apie vykdytiną veiklą, gautinas pajamas. Be to, nors atsakovė nurodė, kad įmonė savo veiklai naudoja turimą ilgalaikį turtą, neketina turto parduoti, neketina įsigyti kito turto, tačiau teismo vertinimu, duomenys nėra tikslūs, ateities perspektyvos nėra pagrįstos rašytiniais (sudarytomis sutartimis, prisiimtais įsipareigojimais, preliminariais susitarimais ir kita) įrodymais. Taigi, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė nepateikė į bylą dokumentų, pagrindžiančių teiginius, jog iš vykdomos ūkinės veiklos yra gaunamos pajamos, kurios naudojamos turtui gausinti, veiklai plėsti bei yra reali galimybė atsiskaityti su kreditoriais, atgauti skolas.
9. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad vadovaujantis viešai prieinamais duomenimis įmonėje šiuo metu nėra darbuotojų, o LITEKO duomenys patvirtina apie priteistas skolas iš atsakovės, inicijuojamus teisminius procesus.
10. Teismas akcentavo, kad atsakovės pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo gautas po UAB „Autostilsas“ ir VSDFV kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo. Teismas papildomai nurodė, kad atsakovės pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo gautas 2020 m. sausio 23 d., teismo vertinimu, nesuėjus terminui gauti atsiliepimus į kreditoriams išsiųstus pranešimus dėl susitarimų dėl pagalbos. Ši aplinkybė suponuoja savarankišką pagrindą atsisakyti priimti atsakovės pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo.
11. Įvertinęs pateiktus duomenis, teismas sprendė, kad atsakovė atitinka nemokios įmonės statusą. Nors pagal atsakovės pateiktą 2020 m. sausio 20 d. balansą atsakovei priklausančio turto vertė siekia 184 464 Eur (118 426 Eur ilgalaikis turtas; 36 038 Eur trumpalaikis turtas), atsakovės įsipareigojimai kreditoriams sudaro 117 357 Eur ir pateikti duomenys rodo, kad kreditorių įsipareigojimai neviršija į atsakovės balansą įrašyto turto vertės, tačiau, teismo vertinimu, apibendrinant tai, kad atsakovė nepagrindė turimo turto vertės, nepateikė išsamių duomenų apie pradelstus įsiskolinimus, yra pagrindas išvadai, jog įmonės pradelsti įsiskolinimai viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės, todėl pripažinti atsakovę esant nemokia ir iškelti jai bankroto bylą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Atsakovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 23 d. nutartį dėl bankroto bylos jai iškėlimo ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Atsakovė neatitinka įstatyme įtvirtinto nemokaus juridinio asmens požymio. Iš papildomai pateikto aktualaus kreditorių sąrašo matyti, kad atsakovės pradelsti įsipareigojimai sudaro 43 620,16 Eur. Atsakovė iš dalies atsiskaitė su kreditoriais.
12.2. Atsakovės turimo turto vertė yra 184 464 Eur, iš jo ilgalaikis turtas – 118 426 Eur, trumpalaikis – 36 038 Eur.
12.3. Atsakovės kreditorė uždaroji akcinė bendrovė „Finansinė atskaitomybė“ (toliau – UAB „Finansinė atskaitomybė“), kuriai atsakovė skolinga 40 000 Eur, 2020 m. kovo 26 d. susitarime dėl prievolės modifikavimo patvirtino sutinkanti įsiskolinimą laikyti nepradelstu, taip pat su restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimu.
12.4. Nors 4 darbuotojų socialinis draudimas yra sustabdytas, jie realiai dirba bendrovėje.
12.5. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu su atsakove atsiskaitė dalis jos debitorių. Iš visų debitorių atsakovė gavo 4 819,56 Eur.
12.6. Pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą apie negalimumą iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą.
Atsiliepimas
13. VSDFV Šiaulių skyrius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti atsakovės atskirąjį skundą ir Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
13.1. Atsakovės apeliacinės instancijos teismui pateikti įrodymai neturi būti priimti, kadangi jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui.
13.2. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad ji padengs savo įsiskolinimą valstybės biudžetui.
13.3. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą dėl atsakovės nemokumo, todėl pagrįstai šiai bendrovei iškėlė bankroto bylą. Atsakovė nepateikė duomenų apie turimo turto vertę, pradelstus įsipareigojimus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
15. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas, konstatavęs atsakovės nemokumą, atmetė atsakovės prašymą dėl restruktūrizavimo bylos jai iškėlimo ir tenkino UAB „Autostilsas“ bei VSDFV Šiaulių skyriaus pareiškimus, kuriais buvo prašoma iškelti atsakovei bankroto bylą.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
16. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
17. Atsakovė apeliacinės instancijos teismui pateikė: 2020 m. kovo 30 d. kreditorių ir debitorių sąrašą, 2020 m. kovo 26 d. susitarimą, sudarytą su kreditore UAB „Finansinė atskaitomybė“, dėl prievolės modifikavimo ir atsakovės restruktūrizavimo bylos iškėlimo, atsiskaitymą su kreditoriais patvirtinančių dokumentų kopijas, sąskaitos išrašų, patvirtinančių atsakovės debitorių atsiskaitymą, kopijas, atlyginimų žiniaraščių kopijas, ištraukos iš nekilnojamojo turto vertinimo kopiją.
18. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į teismų praktikoje pripažįstamą viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, į tai, kad atsakovės pateikti nauji įrodymai gali būti aktualūs vertinant bendrovės mokumą, taip pat į tai, kad naujų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, kadangi elektroninėje byloje atsakovės pateikti dokumentai priešingoms šalims yra / turi būti žinomi, priima atsakovės pateiktus naujus įrodymus ir juos vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl atsakovės (ne)mokumo
19. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ), neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo nuostatas. Nagrinėjamu atveju UAB „Autostilsas“ ir VSDFV Šiaulių skyriaus pareiškimai dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo Šiaulių apygardos teisme gauti atitinkamai 2019 m. lapkričio 27 d. ir 2019 m. gruodžio 16 d. Kadangi bankroto bylos iškėlimo procedūroms, pradėtoms iki JANĮ įsigaliojimo, JANĮ nuostatų taikymas atgal neįtvirtintas, todėl klausimas dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo turi būti sprendžiamas pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymą (toliau – ĮBĮ), galiojusį iki 2020 m. sausio 1 d., o ne pagal JANĮ nuostatas.
20. Bankroto byla įmonei iškeliama, jei yra bent viena iš ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje numatytų sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį.
21. Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1482-241/2018). Todėl būtent atsakovė, siekdama įrodyti savo mokumą, privalo pateikti visus šią aplinkybę patvirtinančius įrodymus. Atitinkamų duomenų, įrodančių, kad įmonė vykdo veiklą bei jos finansinė padėtis neatitinka nemokios įmonės būsenos, nepateikimas pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teismui, leidžia tokią įmonę pripažinti nemokia paties teismo iniciatyva surinktų duomenų pagrindu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1426-823/2018).
22. Pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti atsakovės prašymą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir iškėlė šiai bendrovei bankroto bylą. Atsakovės nemokumo būsena buvo nustatyta vadovaujantis 2020 m. sausio 20 d. bendrovės balanse nurodytais duomenimis apie įmonei priklausančio turto vertę ir atsakovės pradelstus įsipareigojimus. Atsakovė atskirajame skunde ginčija bylą nagrinėjusio teismo išvadą dėl jos nemokumo ir įrodinėja, kad ji yra veiklą vykdanti, moki, tačiau šiuo metu patirianti laikinus finansinius sunkumus bendrovė, jos pradelstų įsipareigojimų suma neviršija pusės bendrovės turimo turto vertės, ir byloje egzistuoja visos sąlygos restruktūrizavimo bylos iškėlimui.
23. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė yra nemoki, kadangi jos pradelsti įsipareigojimai kreditoriams (117 357 Eur) viršija daugiau kaip pusę į jos 2020 m. sausio 20 d. balansą įrašyto turto vertės (184 464 Eur). Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad vadovaujantis šiais duomenimis, atsakovė formaliai laikytina nemokia ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies prasme. Tačiau nurodytina, kad bendrovės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti bendrovės mokumo būklę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įrašytų duomenų teisingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1397-180/2018). Visais atvejais klausimas dėl bankroto bylos įmonei (ne)iškėlimo turi būti sprendžiamas ne formaliai, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes.
24. Iš apeliacinės instancijos teismui pateikto koreguoto kreditorių ir jiems pradelstų įsiskolinimų detalizavimo matyti, kad atsakovės pradelstų įsipareigojimų suma sumažėjo iki 43 620,16 Eur. Šią aplinkybę lėmė atsakovės ir UAB „Finansinė atskaitomybė“ 2020 m. kovo 26 d. sudarytas susitarimas dėl prievolės modifikavimo ir atsakovės restruktūrizavimo bylos kėlimo, pagal kurį atsakovės 40 000 Eur pradelstas įsiskolinimas UAB „Finansinė atskaitomybė“ laikomas nepradelstu, bei atsakovės finansinių įsipareigojimų, kurių įvykdymo terminas yra suėjęs, daliai kreditorių įvykdymas. Taigi, iš nurodytų aplinkybių matyti, kad 2020 m. sausio 20 d. balansas neatspindi įmonės nemokumui konstatuoti būtino nustatyti įstatyme reikalaujamo kriterijaus – pradelstus įmonės įsipareigojimus. Be to, atsakovė pateikė teismui 2015 m. spalio 29 d. ataskaitos santrauką, patvirtinančią bendrovės turimo nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo, daržinės, malkinės, pirties, tvarto, kitų kiemo statinių, žemės sklypo – 131 500 Eur rinkos vertę.
25. Atsižvelgiant į tai, jog teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų finansinių įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę, o pirmosios instancijos teismas įmonės nemokumą nustatė vadovaudamasis neaktualiais duomenimis, konstatuotina esant pagrindui iš naujo ištirti bei įvertinti esmines teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes.
26. Svarbu pažymėti, kad Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad kiekvienu atveju, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo (nekėlimo), svarbu išsiaiškinti, ar bendrovė yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-12-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2090/2010). Be to, teismų praktikoje nurodoma, jog greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties, todėl bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant Įmonių bankroto įstatyme įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus; tai reiškia, jog bankroto procese prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui ištyrus visus įrodymus, nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-199/2009; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-467/2009, 2009 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1084/2009; 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1676-330/2015).
Dėl procesinės bylos baigties
27. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pagal byloje esančius duomenis nėra pakankamo pagrindo besąlyginei išvadai, jog atsakovė ĮBĮ prasme yra nemoki (CPK 185 straipsnis). Be to, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos aplinkybes, susijusias su atsakovės negebėjimu mažinti ilgalaikius įsiskolinimus, todėl atsakovės (ne)mokumo nustatymo ir bankroto bylos iškėlimo klausimas galėjo būti išspręstas neteisingai.
28. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamo ginčo esmę, spręstinų klausimų pobūdį, naujai tirtinų šioje byloje aplinkybių ir įrodymų apimtį, jų pagrindu nustatytinas teisiškai reikšmingas aplinkybes, dėl kurių byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi naujais aspektais, konstatuoja, jog esant tokioms aplinkybėms, byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi, o tai neatitinka apeliacijos paskirties (patikrinti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą) bei apriboja šalių teisę į apeliaciją. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas panaikina skundžiamą nutartį ir klausimą dėl atsakovės bankroto (restruktūrizavimo) bylos iškėlimo grąžina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
29. Byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos, susidariusios pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, bus paskirstytos pirmosios instancijos teisme, šiam iš naujo išnagrinėjus klausimą dėl bankroto (restruktūrizavimo) bylos iškėlimo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl bankroto (restruktūrizavimo) bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Ignasina“ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.