Marijampolės apylinkės teismo nutartis

2026-04-08 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-100-610/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-04-08
Bylos Nr.
eII-100-610/2026
Teisminio proceso Nr.
4-28-3-00234-2026-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Nerijus Brinevičius
Kategorijos

Įžanginė dalis

Administracinio nusižengimo byla Nr. eII-100-610/2026Proceso Nr. 4-28-3-00234-2026-1Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.9.1; 21.8.1; 21.10.4.(S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2026 m. balandžio 8 d.Marijampolė

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Nerijus Brinevičius, veikdamas Kauno apylinkės teismo vardu,

sekretoriaujant Rasai Staskevičienei,

naudojantis nuotolinio vaizdo ir garso perdavimo priemonėmis dalyvaujant administracinėn atsakomybėm patrauktam asmeniui A. T., jo atstovui advokato padėjėjui A. B.,

teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. T. (toliau – ir Pareiškėjas) atstovo advokato padėjėjo A. B. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus Vyresniosios tyrėjos R. Š. 2026 m. vasario 18 d. priimto nutarimo, administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-2977-2026, pakeitimo.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus Vyresnioji tyrėja nutarimu paskyrė A. T. administracinę nuobaudą už tai, kad jis 2026 m. sausio 7 d. 13 val. 58 min. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį Jeep Cherokee, valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai jam teisė vairuoti transporto priemones buvo sustabdyta. Už nurodytą nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 3 dalyje, Pareiškėjui paskirta 300 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesių laikotarpiui.

Nesutikdamas su priimtu nutarimu Pareiškėjas pateikė skundą, kuriuo prašo pakeisti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2026 m. vasario 18 d. priimtą nutarimą ir neskirti administracinio poveikio priemonės. Skunde nurodo, kad nesutinka su nutarimu mano, kad Institucija priimdama skundžią nutarimą netinkamai įvertino tai, jog nagrinėjamu atveju Pareiškėjui inkriminuojamas nusižengimas nebuvo ypatingai pavojingas ir realaus pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui ar sveikatai nesukėlė, t. y. nėra nustatyta, jog dėl šio pažeidimo būtų kliudyta kitiems eismo dalyviams, kad jie turėjo dėl to keisti važiavimo greitį ar kryptį, staigiai stabdyti ir pan. nors Pareiškėjas vairavo transporto priemonę žinodamas, kad tokia teisė jam yra sustabdyta, tačiau jis sąmoningai nesiekė pažeisti teisės aktų reikalavimų. Pažymėta, kad Pareiškėjas automobilį vairavo dėl tuo metu susiklosčiusių aplinkybių, t. y. šeimoje Pareiškėjas augina neįgalų (negalia dėl įvairiapusio raidos sutrikimo (vaikystės autizmas) mažametį vaiką, kurį kiekvieną dieną reikia nuvežti į įvairius, jo poreikius tenkinančius užsiėmimus. Institucija priimdama skundžiamą nutarimą neįvertino svarbios aplinkybės, o būtent tai, kad Pareiškėjas šeimoje yra vienintelis turintis teisę vairuoti, o sūnus dėl turimos negalios su svetimomis transporto priemonėmis ar viešuoju transportu važiuoti negali, kadangi sūnui prasideda didžiulė baimė, kuri progresuoja iki priepuolių. Todėl tam tikra prasme Pareiškėjas veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis (ANK 16 str.). Akcentuota, kad Pareiškėjas supranta jam inkriminuojamo pažeidimo esmę ir savo kaltę pripažįsta, nuoširdžiai gailisi ir yra įsitikinęs, kad jei ne paminėtos aplinkybės, jis nebūtų sėdęs už automobilio vairo ir jo vairavęs. Akcentuota, kad Pareiškėjo sūnus dėl savo negalios lanko (duomenys neskelbtini) . Sūnui nustatyti specialieji ugdymosi poreikiai pagal atskirą programą. Pareiškėjo sūnus ugdymo įstaigą lanko po 3 pamokas per dieną, 2 dienas per savaitę. Po pamokų jam yra paskirta kineziterapijos terapija. Taip pat 2 dienas per savaitę Pareiškėjo sūnus lanko logopedo-defektologo užsiėmimus ir 1 kartą per savaitę ergoterapijos procedūras. Kadangi Pareiškėjas vienintelis šeimoje turi teisę vairuoti į visus užsiėmimus sūnų vežioja asmeniškai tik jis. Atkreiptas dėmesys ir į tai, kad Pareiškėjas šiuo metu turi ir vartojimo kreditą „Swedbank“ (likutis 13998 Eur.). Mano, kad nagrinėjamoje byloje administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti, o proporcingumo ir teisingumo principai nepažeisti pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį ir neskiriant administracinio poveikio priemonės. Su skundu pateikiami duomenys apie Pareiškėjo sūnaus sveikatos būklę bei su tuo susijusius priežiūros poreikius, duomenys iš AB „Regitra“, kad sutuoktinė neturi teisės vairuoti transporto priemones bei tai, kad sutuoktine nedirba.

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepimu prašo Pareiškėjo skundo netenkinti. Pažymi, kad Pareiškėjui nuo 2026 m. sausio 3 d. administracinio nusižengimo byloje ROIK26293802174 dėl ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymo, pareigūno sprendimu buvo sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones. Asmuo apie sprendimą sustabdyti teisę vairuoti žinojo, buvo informuotas tinkamai. Todėl 2026 m. sausio 7 d. Pareiškėjas dalyvavo viešajame eisme vairuodamas transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai teisė vairuoti sustabdyta. Pareiškėjas savo skunde pateikia asmeninio pobūdžio argumentų, tokių kaip šeimos narių priežiūra, mažamečio vaiko vežiojimas į ugdymo ir gydymo įstaigas, ir panašiai prašydamas nutarimo dalyje dėl administracinės poveikio priemonės – specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo panaikinimo. Pažymėta, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančias aplinkybes, rodančias, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Savo skunde Pareiškėjas nepateikė jokių išimtinių aplinkybių, kuriomis remiantis šioje byloje jam galėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, nes Pareiškėjo svarbiomis laikytinas aplinkybes gali pateikti beveik kiekvienas administracinės atsakomybės stengiantis išvengti ar bandantis ją sušvelninti asmuo, todėl paskyrus švelnesnę nei sankcijoje numatyta administracinio poveikio priemonę, nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Institucijos nuomone, pareigūnas priimdamas skundžiamą nutarimą, tinkamai individualizavo nuobaudą ir administracinio poveikio priemones, kurios nėra per griežtos. Priimant nutarimą buvo atsižvelgta į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pareigūnas nagrinėjantis administracinio nusižengimo bylą, visapusiškai įvertinęs minėtas aplinkybes, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju ANK 22 straipsnio 2 dalyje nustatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti Pareiškėjui, už ANK 424 straipsnio 3 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą skiriant minimalią sankcijos ribose nustatytą nuobaudą, kad jis suprastų savo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą ir daugiau nebedarytų administracinių nusižengimų. Administracinės nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Kaip jau minėta, Pareiškėjo byloje nėra nustatyta išskirtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ar tenkinti kitus prašymus, todėl vadovaudamiesi tuo, kas išdėstyta, siekiant užtikrinti teisės aktų laikymąsi, kitų asmenų teisę į saugią aplinką, auklėti, gerbti bendro gyvenimo taisykles.

Teismo posėdžio metu A. T. ir jo atstovas skundą palaikė jame nurodytais argumentais ir prašė jį tenkinti. Pripažino nustatytą nusižengimą, nurodė, kad nusižengimą padarė neturėdamas kitos išeities, turėjo vežti neįgalų sūnų į užsiėmimus, tuo metu pasinaudoti artimųjų pagalba galimybių nebuvo. Žmona nedirba, tačiau neturi teisės vairuoti transporto priemones. Nuobauda dėl ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo dar nepaskirta, kaltę dėl minėto tiriamo nusižengimo po kurio sustabdyta teisė vairuoti, pripažįsta iš dalies.

Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, pateikė prašymą nagrinėti skundą, institucijos atstovui nedalyvaujant. Prašė vadovautis atsiliepime išdėstytais argumentais.

Skundas tenkinamas iš dalies.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neginčija savo kaltės dėl ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo ir už tai jam paskirtos baudos. Skunde keliamas tik administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas – prašoma neskirti specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Teismui abejonių dėl Pareiškėjo kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą nekyla.

ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų.

ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų. Kitų alternatyvų, suteikiančių galimybes svarstyti administracinio poveikio priemonės neskyrimą, ar mažesnio termino, nei nustatytas minėtame straipsnyje, įstatymas nenumato, išskyrus atvejus, kai yra pagrindas administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Tačiau ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymas sietinas su tam tikrų aplinkybių, kurios gali būti vertinamos asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn naudai kaip ypač švelninančios jo atsakomybę, buvimu. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinė, darbinė, šeimyninė padėtis, sveikatos būklė nesuteikia esminio prioriteto svarstant klausimą dėl švelnesnės nuobaudos paskyrimo, todėl administracinį nusižengimą padariusio asmens gyvenime kilę neigiami padariniai nelaikytini aplinkybe, dėl kurios reikėtų tenkinti asmens prašymą.

Nustatyta, kad 2026 m. sausio 7 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas surašė A. T. administracinio nusižengimo protokolą, dėl to kad A. T. Kauno miesto sav., Kaunas, Europos pr., 2026 m. sausio 2 d. 22 val. 40 min., vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis (0,97 prom.), neatsižvelgė į meteorologines sąlygas, kelio būklę, nepasirinko saugaus greičio, dėl ko nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės ir atsitrenkė į kelio atitvarą kurį apgadino. 2026 m. sausio 2 d., jam paskirta administracinio nusižengimo teisenos užtikrinimo prievartos priemonė – teisės vairuoti sustabdymas. Taigi, nagrinėjamo administracinio nusižengimo padarymo laiku - 2026 m. sausio 7 d. Pareiškėjui galiojo kitoje administracinio nusižengimo teisenoje (ROIK: (26293802174)) jam pritaikyta administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemonė – teisės vairuoti transporto priemones sustabdymas nuo 2026 m. sausio 3 d. iki tol, kol nurodytoje administracinio nusižengimo byloje įsiteisėja galutinis sprendimas, apie ką buvo įrašyta administracinio nusižengimo protokole.

Pateikdamas skundą dėl naujo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje padarymo, Pareiškėjas akcentuoja jam ir jo šeimai taikytos procesinės prievartos priemonės pasekmes, nurodo, kad nesilaikė jos reikalavimo dėl išimtinių aplinkybių, susijusių su sūnaus ugdymu. Pažymima, kad pagal ANK 607 straipsnį asmuo, kuriam taikomos šiame skyriuje nustatytos administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemonės, turi teisę šias priemones apskųsti apylinkės teismui jų taikymo metu ir per septynias kalendorines dienas nuo teisenos užtikrinimo prievartos priemonės taikymo pabaigos. A. T. jam pritaikytos administracinio nusižengimo teisenos užtikrinimo prievartos priemonės neskundė, dėl kitų aplinkybių ji taip pat nebuvo panaikinta. Taigi, teisės vairuoti sustabdymas Pareiškėjui galiojo.

ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatose numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-33-303/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-38-303/2016, Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-58-697/2017 ir kt.).

Pažymėtina, kad skiriant administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos.

Teismas, išanalizavęs administracinio nusižengimo bylą, įvertinęs teismui pateikto skundo ir Institucijos atsiliepimo argumentus ir teismų praktiką, konstatuoja, kad vertinamu atveju yra pagrindas A. T. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, spręstina, kad ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyti nuobaudos tikslai gali būti pasiekti nustatant trupesnį, nei numatytas ANK 424 straipsnio 7 dalyje, šios priemonės taikymo terminas.

Iš esmės pritartina Institucijos nurodytoms aplinkybėms, kad Pareiškėjas vairuodamas transporto priemonę, ignoruojant jam skirtą administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemonę pasielgė neatsakingai ir lengvabūdiškai. Nors skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tai nereiškia, jog visiems teisės pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Šiuo atveju svarbu pažymėti tai, kad Pareiškėjas savo kaltę pripažino ir dėl to nuoširdžiai gailisi ir tai nutarime pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad nors ANK 424 straipsnio 3 dalies sudėtis yra formali, t. y. nereikalaujanti padarinių, tačiau visgi, sprendžiant administracinio poveikio priemonės skyrimo klausimą svarbu įvertinti tai, kad savo veiksmais Pareiškėjas jokios žalos niekam nesukėlė, kitų Kelių eismo taisyklių pažeidimų jis nepadarė, vertintina, kad nusižengimas padarytas iš tiesų nesuradus kito sprendimo dėl sūnaus vežimo į mokymosi įstaigą. Tai, kad vairavimo priežastis būtent tokia, kokią nurodo Pareiškėjas, patvirtina ir pareigūnų kameromis užfiksuotos aplinkybes, jog transporto priemonėje su pareiškėju yra mažametis vaikas, pareiškėjas pareigūnams nurodo iš esmės tas pačias vairavimo aplinkybes.

Teismas neturi pagrindo nesutikti su Institucijos atsiliepime nurodytais argumentais, kad neigiamų pasekmių kilimas pažeidėjui yra savaime suprantamas ir apie galimas kilsiančias pasekmes, asmenys įspėjami įstatymo normose. Kaip ir teisingai nurodoma, jog vien aplinkybės susijusios su šeimyninėmis aplinkybėmis, negali lemti išskirtinai švelnios nuobaudos skyrimas. Visgi, šios aplinkybės turi būti vertinamos visų pažeidimą padariusį asmenį ir jo padarytą administracinį nusižengimą charakterizuojančių duomenų kontekste. Bylos duomenimis nustatyta, kad Pareiškėjas vienas išlaiko šeimą, vienas šeimoje turėjo teisę vairuoti transporto priemones.

Nors pagal teismų praktiką pažeidimą padariusio asmens darbas, net ir tais atvejais, kai pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra nusižengimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis, nėra esminės aplinkybės taikyti švelnesnę administracinę nuobaudą, tačiau šiuo atveju būtina pažymėti, jog Pareiškėjai netekus teisės vairuoti transporto priemones, ne tik jam, bet ir jo šeimai bus jaučiamos neigiamos pasekmės.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teismo vertinimu yra pagrindas manyti, kad Pareiškėjas dėl padaryto administracinio nusižengimo kritiškai įvertino savo elgesį bei yra linkęs pasitaisyti.

Esant visumai paminėtų duomenų, tai yra atsižvelgiant į Pareiškėjo asmenybę, administracinio nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, jog nebuvo padaryta kitų kelių eismo taisyklių pažeidimų, kompleksą nustatytų aplinkybių, susijusių su šeimyninėmis aplinkybėmis ir vairavimo priežastimi, konstatuotina, kad ANK 22 straipsnio 1 dalyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai bus pasiekti pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

Pareiškėjas skunde prašo teismo pripažinti, kad jis nusižengimą padarė būtinojo reikalingumo sąlygomis. ANK 16 straipsnis numato, kad „1. Asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. 2. Savo veiksmais pavojingą situaciją sudaręs asmuo gali pasiremti būtinojo reikalingumo nuostatomis tik tuo atveju, kai pavojinga situacija sudaryta dėl neatsargumo“. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog tam, kad būtinasis reikalingumas būtų teisėtas, jis turi atitikti penkias būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygas: 1) gresiantis pavojus valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai; 2) gresiantis pavojus turi būti realus; 3) gresiantis pavojus turi būti akivaizdus; 4) pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis; 5) padarytoji žala turi būti mažiau reikšminga negu išvengtoji žala. Nagrinėjamu atveju byloje nėra pakankamų duomenų, kurie pagrįstų pareiškėjo deklaruojamą būtinojo reikalingumo visų būtinų sąlygų egzistavimą. Teismo vertinimu, Pareiškėjo nurodytos nusižengimo padarymo aplinkybės neatitinka būtinojo reikalingumo sąlygų t.y nenustatyta, kad buvo kilęs pavojus jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams ir šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis.

Šiame kontekste pažymėtina, jog visai neskirti, kaip to prašoma skunde, administracinio poveikio priemonės, nagrinėjamu atveju, teismas neįžvelgia teisinio pagrindo. Tačiau neabejotina, kad atėmus Pareiškėjui teisę vairuoti transporto priemones trumpesniam terminui negu ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytas minimalus, jis vis tiek patirs neigiamas pasekmes, susijusias su jo padarytu administraciniu nusižengimu, ir tai jam turės akivaizdų prevencinį poveikį.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, Institucijos nutarimas keičiamas, Pareiškėjo atžvilgiu taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, jam paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinant iki 3 mėnesių, kitoje dalyje nutarimas paliktinas nepakeistu.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. T. atstovo advokato padėjėjo A. B. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos R. Š. 2026 m. vasario 18 d. priimto nutarimo, administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-2977-2026, dalį ir A. T. skirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui terminą, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį sutrumpinti iki 3 (trijų) mėnesių.

Kitas skundžiamo nutarimo dalis palikti nepakeistas.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėjas [pasirašyta elektroniniu parašu] Nerijus Brinevičius