- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-07
- Bylos Nr.
- e2S-460-264/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Baubienė
- Pareiškėjas
- S. B. B.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. B. B. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. sausio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-477-443/2020 pagal pareiškėjo S. B. B. pareiškimą dėl termino kreditoriaus reikalavimams pareikšti atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmuose buvo gautas pareiškėjo S. B. B. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. B. B. pareiškimą dėl termino kreditoriaus reikalavimams pareikšti atnaujinimo, kurį teismas 2019 m. lapkričio 22 d. nutartimi tenkino – pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – padaryti įrašą viešame registre įrašą dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo nekilnojamajam turtui – žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantiems A. M..
2. Teisme 2019 m. gruodžio 30 d. buvo gautas suinteresuoto asmens A. M. atstovo advokato M. S. atsiliepimas į pareiškėjo S. B. B. pareiškimą, kuriuo prašoma atmesti pareiškimą ir panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 22 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – padaryti įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo nekilnojamajam turtui – žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantiems A. M.. Nurodo, kad pareiškėjas byloje pareiškė tik vieną materialųjį teisinį reikalavimą – atnaujinti įstatyme įtvirtintą 3 mėnesių terminą kreditoriaus reikalavimams pareikšti A. L., mirusios (duomenys neskelbtini), turto įpėdiniams. Jokių kitų reikalavimų byloje nėra pareikšta. Tokia aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad šioje byloje teismas gali priimti tik vieną iš dviejų sprendimų, t. y. pareiškėjo prašymą patenkinti ir terminą atnaujinti arba atsisakyti atnaujinti terminą kreditoriaus reikalavimams pareikšti ir pareiškėjo prašymą atmesti. Nagrinėjamu atveju yra visiškai neaišku kaip bet kokie A. M. veiksmai su jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais – unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gali sutrukdyti įvykdyti pareiškėjui palankų teismo sprendimą, jei teismas nutartų atnaujinti terminą kreditoriaus reikalavimams pareikšti. Visiškai akivaizdu, kad jokie A. M. veiksmai įtakos tokio teismo sprendimo įgyvendinimui negali turėti. Teismui patenkinus prašymą ir terminą atnaujinus, pareiškėjas įgytų teisę kažkuriam asmeniui pareikšti kreditorinį reikalavimą, o ar šia teise jis pasinaudos, priklauso išskirtinai nuo jo valios – A. M. veiksmai tam negali turėti jokios įtakos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmai 2020 m. sausio 2 d. nutartimi panaikino Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 22 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo nekilnojamajam turtui – žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantiems A. M..
4. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs prašyme panaikinti laikinąsias apsaugos priemones nurodytas aplinkybes, atsižvelgdamas į pareiškėjo reiškiamo reikalavimo – atnaujinti įstatyme įtvirtintą 3 mėnesių terminą kreditoriaus reikalavimams pareikšti, pobūdį, į tai, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą, ir neturėtų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas galimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti, sprendė, kad yra pagrindas suinteresuoto asmens prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu pareiškėjas S. B. B. prašo panaikinti 2020 m. sausio 2 d. Marijampolės apylinkės teismo priimtą nutartį ir palikti galioti 2019 m. lapkričio 22 d. priimtą nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįpareigojo suinteresuoto asmens sumokėti žyminio mokesčio už atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kadangi suinteresuoto asmens reikalavimas dėl nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, atskirajame skunde turėjo būti laikytinas kaip atskirojo skundo reikalavimas, t.y. teismas turėjo nustatyti terminą atsiliepimo trūkumams pašalinti, nes prašymai laikinąsias apsaugos priemones panaikinti yra apmokestintini.
Atsiliepimas
5.2. Teismas, priimdamas nutartį beveik analogiškai atkartojo tą pati, ką atsiliepime išdėstė suinteresuoto asmens atstovas, t.y. visiškai neatsižvelgė į prieš tai 2019 m. lapkričio 22 d. teismo priimtos nutarties motyvus, taip pat neatsižvelgė į pareiškėjo 2019 m. lapkričio 20 d. pateikto pareiškimo faktines aplinkybes. Teismas, priimdamas 2020 m. sausio 2 d. nutartį, prieštarauja savo ankstesniems teiginiams, nurodytiems 2019 m. lapkričio 22 d. nutartyje.
5.3. Teismas teigia, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visiškai nesusijęs su pareiškėjo pareiškimu keliamu reikalavimu, tačiau iš teismui 2019 m. lapkričio 20 d. pateikto pareiškimo faktinių aplinkybių ir prie pareiškimo pridėtų rašytinių įrodymų akivaizdu, jog pareiškimo faktinis pagrindas yra būtent žemės sklypai, kuriems buvo prašytos taikyti laikinosios apsaugos priemonės.
6. Suinteresuotas asmuo A. M. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2020 m. sausio 2 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomi šie argumentai:
6.1. Apelianto argumentai, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2020 m. sausio 2 d. nutartį, prieštarauja savo ankstesniems teiginiams, nurodytiems 2019 m. lapkričio 22 d. nutartyje yra nepagrįsti, nes jokie A. M. veiksmai su jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) negali turėti įtakos ateityje byloje priimto teismo sprendimo įvykdymui.
6.2. Apeliaciniame skunde išdėstyta nuomonė dėl tariamai nesumokėto žyminio mokesčio ar tariamai nenuoseklios skundžiamą nutartį priėmusio teismo pozicijos nagrinėjamu atveju teisinės reikšmės neturi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
8. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemonės CPK 149 straipsnio 1 dalies pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas S. B. B. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl termino kreditoriaus reikalavimams pareikšti atnaujinimo, suinteresuotu asmeniu esant A. M.. Pareiškėjas kartu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo nekilnojamajam turtui – žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini), kurie nuosavybės teise priklauso suinteresuotam asmeniui A. M., argumentuodamas tuo, kad A. M. ketina parduoti pareiškime nurodytus žemės sklypus, todėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, žemės sklypai ne tik, kad gali būti parduoti, bet pareiškėjas praras savo investuotus pinigus. Teismas 2019 m. lapkričio 22 d. nutartimi prašymą tenkino ir taikė pareiškėjo prašomas laikinąsias apsaugos priemones. 2019 m. gruodžio 30 d. teisme buvo gautas suinteresuoto asmens A. M. atstovo advokato M. S. atsiliepimas į pareiškėjo S. B. B. pareiškimą, kuriuo buvo prašoma atmesti pareiškimą ir panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 22 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Teismas 2020 m. sausio 2 d. nutartimi panaikino Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 22 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones CPK 149 straipsnio 1 dalies pagrindu.
10. Apeliantas atskirajame skunde dėl 2020 m. sausio 2 d. nutarties nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visiškai nesusijęs su pareiškėjo pareiškimu keliamu reikalavimu, nors iš teismui 2019 m. lapkričio 20 d. pateikto pareiškimo faktinių aplinkybių ir prie pareiškimo pridėtų rašytinių įrodymų akivaizdu, jog pareiškimo faktinis pagrindas yra būtent žemės sklypai, kuriems buvo prašytos taikyti laikinosios apsaugos priemonės. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto teiginiais nesutinka.
11. Sutikimą patenkinti suinteresuoto asmens A. M. prašymą panaikinti byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones pirmosios instancijos teismas iš esmės motyvavo tuo, kad pareiškėjo reikalavimas atnaujinti įstatyme įtvirtintą 3 mėnesių terminą kreditoriaus reikalavimams pareikšti pagal savo pobūdį nėra susijęs su pareiškėjo prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Nurodė, kad teismas neturėtų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas galimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti.
12. Laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas – suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą, todėl asmeniui, kuris teismui teikia tokį prašymą, tenka pareiga pagrįsti atitinkamų apsaugos priemonių taikymo būtinumą. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad teismas, spręsdamas šių priemonių taikymo klausimą, turi atidžiai tirti ir vertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia jų ėmimosi būtinumą, spręsti, ar šis prašymas atitinka jų tikslus, ar tai nėra tik spaudimo kitai šaliai priemonė. Vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Be to, tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo paties pareiškėjo valios. Deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui taip pat nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1613/2011 ir kt.).
13. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1dalis). Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia ginčo tarp šalių, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti bei atsižvelgia į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, taip pat į tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų, proceso šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1718-943/2016 ir kt.).
14. Nagrinėjamu atveju apelianto pareiškimu reiškiamas reikalavimas atnaujinti įstatyme įtvirtintą 3 mėnesių terminą kreditoriaus reikalavimams pareikšti A. L., mirusios (duomenys neskelbtini), turto įpėdiniams, o prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės – padaryti įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo 2 žemės sklypams, esantiems (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantiems A. M.. Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pagal šioje byloje ieškovo reiškiamą reikalavimą jokie A. M. veiksmai su jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) negali turėti įtakos galimai palankaus apeliantui priimti teismo sprendimo įvykdymui.
15. Atmestini kaip nepagrįsti ir apelianto teiginiai, susiję su įstatyme nustatyto reikalavimo kaip už atskirąjį skundą sumokėti žyminį mokestį už suinteresuoto asmens reikalavimą dėl 2019 m. lapkričio 22 d. nutarties, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, panaikinimo, nevykdymu.
16. CPK nuostatos numato du procesinius būdus asmeniui, kurio atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės, siekti šių priemonių peržiūrėjimo. Pirma, nesutikdamas su teismo nutartimi, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. manydamas, kad laikinosios apsaugos priemonės teismo buvo pritaikytos nesant jų taikymo pagrindų, toks asmuo gali skųsti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apeliacine tvarka (CPK 151 straipsnis). Antra, toks asmuo gali kreiptis dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo CPK 149 straipsnio nustatyta tvarka.
17. Teismų praktikoje pažymėta, kad CPK 149 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai nėra nurodytas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrindas, tačiau pagal CPK nuostatas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikinamos, jei dėl pasikeitusių aplinkybių išnyko šių priemonių taikymo pagrindas arba laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1578-823/2016; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-804-516/2017; 2018 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-191-236/2018). Išaiškintina, kad pagal nurodytą teismų formuojamą praktiką CPK 149 straipsnyje nurodytu laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo institutu turėtų būti naudojamasi tais atvejais, kai atitinkamos aplinkybės pasikeičia jau po nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių priėmimo, t. y. prašymas panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kitaip nei atskirasis skundas, turėtų būti grindžiamas ne nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių neteisėtumu, o po jos priėmimo pasikeitusiomis aplinkybėmis. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad galimybės skųsti nutartį, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir prašyti teismo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones yra alternatyvios, kadangi skiriasi šių priemonių taikymo procesiniai pagrindai ir sąlygos (atskirasis skundas dėl nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, turi būti pateikiamas per įstatyme nustatytą terminą ir apmokėtas žyminiu mokesčiu, tuo tarpu prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pateikimui tokios sąlygos nekeliamos).
18. Vienokia ar kitokia teismo išvada, padaryta įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo procese, nepalanki ar nepriimtina kuriai nors iš bylos šalių, pati savaime nepatvirtina teismo suinteresuotumo priešingos šalies naudai, tuo labiau, kad įstatymas suteikia teismui diskrecijos teisę įvertinti įrodymų visumą pagal savo vidinį įsitikinimą (CPK 185 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, atmestini apelianto argumentai, jog pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į prieš tai 2019 m. lapkričio 22 d. teismo priimtos nutarties motyvus, taip pat neatsižvelgė į pareiškėjo 2019 m. lapkričio 20 d. pateikto pareiškimo faktines aplinkybes, kad teismas priimdamas 2020 m. sausio 2 d. nutartį prieštarauja savo ankstesniems teiginiams, nurodytiems 2019 m. lapkričio 22 d. nutartyje. Apeliantas nepateikė įrodymų, leidžiančių abejoti priimto teismo procesinio sprendimo teisėtumu, ar įstatymų nesilaikymo, principų pažeidimu.
19. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
20. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimą (CPK 149 straipsniai), todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. sausio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.