Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Agnės Tikniūtės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „BETONO STATINIAI“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „BETONO STATINIAI“ ieškinį atsakovui D. G. dėl tarpusavio įsipareigojimų įskaitymo susitarimų pripažinimo negaliojančiais ir skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Byloje sprendžiami klausimai dėl 2018 m. gegužės 18 d. ir 2018 m. lapkričio 30 d. Susitarimų dėl tarpusavio įsipareigojimų įskaitymo pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana pagrindu bei restitucijos taikymo – grąžinimo ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau ir – BUAB) „BETONO STATINIAI“ 120 918,98 Eur dydžio reikalavimo teisę į atsakovą D. G..

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 18 d. sprendimu ieškinį atmetė.

3. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis, kuria iškelta bankroto byla UAB „BETONO STATINIAI“, įsiteisėjo 2018 m. gruodžio 6 d. Ieškovė UAB „BETONO STATINIAI“ ir atsakovas D. G. sudarė: 1) 2018 m. gegužės 18 d. Susitarimą dėl tarpusavio įsipareigojimų įskaitymo, kuriuo šalys įskaitė 103 517,45 Eur tarpusavio priešpriešinius įsipareigojimus (toliau ir – Susitarimas Nr. 1), t. y. ieškovės skola kreditorei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau ir – BAB) „Lithun“, iš kurios D. G. 2018 m. balandžio 26 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu šį reikalavimą įsigijo iš pradinės kreditorės BAB „Lithun“, pagal įsiteisėjusį Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 15 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-4165/2015, kuriuo BAB „Lithun“ iš UAB „BETONO STATINIAI“ priteista skola ir procesinės palūkanos ir atsakovo negrąžinta skola ieškovei (2015 m. gauta iš ieškovės avanso dalis už jos ketintą įsigyti iš atsakovo turtą). 2) 2018 m. lapkričio 30 d. Susitarimą dėl tarpusavio įsipareigojimų įskaitymo (toliau ir – Susitarimas Nr. 2), kuriuo šalys įskaitė tarpusavio priešpriešinius įsipareigojimus, t. y. ieškovės nuompinigių skola pagal žodinę 2017 m. gruodžio 21 d. Žemės nuomos sutartį, kuria atsakovas išnuomojo ieškovei žemės sklypą vienuolikai mėnesių ir atsakovo negrąžinta likusi skolos dalis ieškovei (minėta gauto avanso dalis) (toliau ir – ginčijami Susitarimai).

4. Teismas nustatė, jog Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartyje, kuria iškelta bankroto byla UAB „BETONO STATINIAI“, konstatuota, kad pagal 2018 m. rugpjūčio 31 d. balanso duomenis buvo nemoki (realiai turėjo ne 313 688 Eur vertės turto, bet 54 010 Eur, o pradelsta skola kreditorei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir – VMI) sudarė 71 255 Eur, taip pat ieškovė turėjo ir daugiau pradelstų įsipareigojimų (valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, tiekėjams (1 817,12 Eur), darbuotojams (1 898,97 Eur). Teismas vertino, kad ginčijamų Susitarimų sudarymo metu UAB „BETONO STATINIAI“ buvo nemoki. Byloje nėra duomenų, kad Susitarimo Nr. 1 sudarymo metu ieškovės turtinė padėtis galėjo būti iš esmės geresnė, nei buvo 2018 m. rugpjūčio 31 d.

5. Teismas pažymėjo, kad BUAB „BETONO STATINIAI“ nuolat dengė skolą kreditorei VMI, t. y. nuo nepriemokos susidarymo pradžios (2011 m. birželio 1 d.) sumokėjo iš viso 215 847,28 Eur. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartimi BUAB „BETONO STATINIAI“ bankroto byloje patvirtintas kreditorės VMI 69 785,15 Eur dydžio finansinis reikalavimas, t. y. mažesnis, nei buvo 2018 m. rugpjūčio 31 d. BUAB „BETONO STATINIAI“ darbuotojai nėra įtraukti į ieškovės kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą; 2019 m. balandžio 2 d. teismo nutartimi patvirtinti dviejų trečios eilės kreditorių finansiniai reikalavimai (iš viso 878,35 Eur dydžio). Taigi, ieškovė vykdė ir kitų kreditorių reikalavimus.

6. Ginčijamais Susitarimais ieškovė atsiskaitė su atsakovu tarpusavio įskaitymų būdu. Byloje nėra įrodymų, jog tokiu būdu ieškovė galėjo atsiskaityti ir su kitais kreditoriais, t. y., kad kiti bendrovės kreditoriai turėjo piniginių prievolių ieškovei, kurios galėjo būti įskaitytos į UAB „BETONO STATINIAI“ pinigines prievoles šiems kreditoriams. Taip pat byloje nėra įrodymų, kad atsakovas turėjo realią galimybę iš karto sumokėti ieškovei 120 913,98 Eur grynais pinigais. Atsakovas paaiškino, jog negalėjo iš karto grąžinti ieškovei didelės sumos grynais pinigais. Teismas vertino, jog nesant įrodymų, kad ginčijamų Susitarimų sudarymo metu kiti ieškovės kreditoriai turėjo priešpriešinių piniginių reikalavimų bendrovei, kurie galėjo būti įskaityti, nesant įrodymų, kad atsakovas turėjo realią galimybę iš karto grąžinti ieškovei 120 913,98 Eur avansą grynais pinigais bei ginčijamais Susitarimais nebuvo nesumažintas ieškovės turtas, nėra pagrindo pripažinti, kad ginčijamais Susitarimais buvo pažeistos kitų BUAB „BETONIO STATINIAI“ kreditorių teisės.

7. 2015 m. ieškovė ir atsakovas tarėsi dėl turto pirkimo iš atsakovo, ieškovė sumokėjo atsakovui avansą, tačiau vėliau ieškovė atsisakė ketinimo įsigyti turtą. Šalys sudarė 2017 m. gruodžio 21 d. Žemės sklypo nuomos sutartį, kurios pagrindu atsakovas išnuomojo ieškovei žemės sklypą. Byloje nėra duomenų, kad iki ginčijamų Susitarimų sudarymo tarp šalių buvo susiklostę kiti sutartiniai teisiniai santykiai. Teismas vertino, jog aplinkybės, kad šalys sudarė Sutartį dėl žemės sklypo nuomos ieškovės gaminamiems betono gaminiams sandėliuoti (žemės sklype buvo atvežama ir išvežama produkcija, atsakovui buvo žinoma, kad ieškovės gaminami betono gaminiai yra naudojami viešųjų erdvių įrengimui), patvirtina, jog atsakovas pagrįstai manė, kad ieškovė veiklą vykdo. Atsakovas paaiškino, jog šalys žodžiu susitarė, kad ieškovė nemokės atsakovui žemės nuomos mokesčio, o mokėtinų nuompinigių suma bus mažinama atsakovo grąžintino ieškovei avanso suma. Iki ginčijamų Susitarimų sudarymo ieškovė vykdė įsipareigojimus atsakovui.

8. Atsakovas Reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu iš pradinės kreditorės BAB „Lithun“ įsigijo reikalavimo teisę į skolininkę UAB „BETONO STATINIAI“, t. y. atsakovui buvo žinoma, jog ieškovė turėjo kreditorę BAB „Lithun“ ir atsakovas už įsigytą reikalavimą sumokėjo pradinei kreditorei jos nustatytą kainą. Ieškovė, įrodinėdama atsakovo nesąžiningumą, sudarant ginčijamus Susitarimus, nesirėmė Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo aplinkybe.

9. Teismas, atsižvelgęs į ginčijamų Susitarimų sudarymo aplinkybių kontekstą ir jų pobūdį (šalys įskaitė priešpriešinius vienarūšius reikalavimus ir dėl ginčijamų Susitarimų sudarymo ieškovės galimybė patenkinti kitų kreditorių reikalavimus nesumažėjo), sprendė, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad ginčijamų Susitarimų sudarymo metu atsakovas žinojo arba turėjo žinoti, kad Susitarimai Nr. 1 ir Nr. 2 pažeidžia kitų ieškovės kreditorių teises. Šios bylos atveju reikalauti, kad atsakovas, prieš sudarydamas ginčijamus Susitarimus, viešuose registruose, viešuose informacijos šaltiniuose, viešai prieinamoje informacijoje apie teismuose nagrinėjamas bylas surinktų duomenis apie ieškovės turtinę padėtį, kreiptųsi į ieškovę dėl patikinimo, kad ginčijami Susitarimai nepažeidžia kitų ieškovės kreditorių teisių, neatitiktų ieškovės ir jos kreditorių bei atsakovo interesų pusiausvyros principo.

10. Teismas atmetė ieškovės teiginį, kad ginčijamais Susitarimais buvo pažeisti Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau ir – ĮBĮ) 9 straipsnio 3 dalies reikalavimai, kaip nepagrįstą, nes pagal šią teisės normą, teisme priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, sustabdomas išieškojimas iš įmonės turto pagal teismo ir kitų institucijų sprendimų pagrindu išduotus vykdomuosius dokumentus, o toks išieškojimas šios bylos atveju nebuvo daromas.

11. Teismas ieškinį atmetė, nes nenustatė būtinųjų actio Pauliana sąlygų – ieškovės kreditorių teisių pažeidimo ir atsakovo nesąžiningumo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12. Apeliaciniame skunde atsakovė BUAB „BETONO STATINIAI“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Tigesta“, prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 18 d. sprendimą panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės: pripažinti negaliojančiais 2018 m. gegužės 18 d. ir 2018 m. lapkričio 30 d. Susitarimus dėl tarpusavio įsipareigojimų įskaitymo bei taikyti restituciją – grąžinti ieškovei BUAB „BETONO STATINIAI“ reikalavimo teisę į atsakovą D. G. dėl 120 918,98 Eur skolos išreikalavimo; priteisti ieškovei iš atsakovo 120 918,98 Eur skolos; priteisti ieškovei iš atsakovo 5 procentų dydžio procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat ieškovė prašo priimti prie apeliacinio skundo pateiktus naujus įrodymus. Nurodo šiuos apeliacinio skundo argumentus:

12.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus ir priėmė nepagrįstą sprendimą:

12.1.1. Teismas nustatė, kad ginčijamų Susitarimų sudarymo metu UAB „BETONO STATINIAI“ buvo nemoki, tačiau, nepaisydamas šio fakto, sprendė, jog Susitarimai Nr. 1 ir Nr. 2 bendrovės ir jos kreditorių interesų nepažeidė. Vadinasi, ginčijami Susitarimai nesukėlė ieškovės nemokumo (bendrovė jau buvo nemoki), bet sumažino turto vertę, buvusią iki ginčijamų Susitarimų sudarymo, į kurią galėjo būti nukreiptas išieškojimas ir sumažėjusios ieškovės turto vertės neužtenka kreditorių reikalavimams patenkinti. Tokiais atvejais teismų praktikoje pripažįstamas kreditoriaus teisių pažeidimas. Jeigu vietoje ginčijamų Susitarimų sudarymo atsakovas (debitorius) būtų atsiskaitęs su ieškove (kreditore) pinigais (sugrąžinęs avansą), lėšos būtų nukreiptos visų nemokios bendrovės kreditorių reikalavimams tenkinti. Šalims nesudarius ginčijamų Susitarimų, didžioji dalis kreditorių finansinių reikalavimų būtų patenkinti. UAB „BETONO STATINIAI“ bankroto byloje patvirtintų kreditorinių finansinių reikalavimų suma yra didelė (iš viso 73 755,62 Eur), bankrutavusi bendrovė turto turi mažai ir jo neužteks visiems reikalavimams patenkinti.

12.1.2. Civilinė byla dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „BETONO STATINIAI“ inicijuota teisme 2018 m. rugpjūčio 30 d. Pagal tuo metu galiojusio ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalį, teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu dėl įmonės buvo priimti teismų ir kitų institucijų sprendimai ir pagal juos išduoti vykdomieji dokumentai arba kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigai CPK nustatyta tvarka duoti antstolio, kitų institucijų ar pareigūnų nurodymai areštuoti, nurašyti lėšas arba nutraukti lėšų išmokėjimą iš įmonės sąskaitos, įmonės turtas (lėšos) pagal šiuos vykdomuosius dokumentus ir nurodymus gali būti areštuojamas, tačiau šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas. Šios įstatymo normos skirtos galimai bankroto bylos procedūrai užtikrinti ir turi būti aiškinamos atsižvelgiant į bendruosius šių procedūrų principus bei tikslus. Nurodytų priemonių tikslas – užtikrinti įmonės, kuriai keliama bankroto byla, kreditorių teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Įvertinus įmonių bankroto proceso tikslus bei paskirtį (ĮBĮ 2 straipsnio 1 dalis), nurodytą kasacinio teismo praktiką, pripažintina, jog UAB „BETONO STATINIAI“ turėjo susilaikyti nuo veiksmų, galinčių turėti įtakos turto mažinimui, taip pat laikytis teisės aktų reikalavimų, kurių nesilaikė (sudarė ginčijamus Susitarimus) . Dėl to pažeidė imperatyvias įstatymo normas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 1.80 straipsnio 1 dalis). Dėl to teismo nurodyti argumentai, kad ieškovė tenkino kitų kreditorių reikalavimus nedaro ginčijamų Susitarimų teisėtais ir nesuteikia teisėto pagrindo nemokiai bendrovei juos sudaryti.

12.1.3. Ieškovei nesuprantama kokias aplinkybes pirmosios instancijos teismas siekė patvirtinti nurodydamas, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovas turėjo realią galimybę iš karto sumokėti ieškovei 120 913,98 Eur grynais pinigais. Aplinkybė, kad atsakovas neturėjo lėšų byloje nebuvo nustatinėjama, teismas rėmėsi tik atsakovo paaiškinimais, kad jis nuo 2015 m. gavęs avansą grynųjų pinigų neturėjo. Todėl absoliučiai neteisingi skundžiamame sprendime nurodyti argumentai, kad nesant įrodymų, jog ginčijamų Susitarimų sudarymo metu kiti ieškovės kreditoriai turėjo priešpriešinių piniginių reikalavimų ieškovei, kurie galėjo būti įskaityti, nesant įrodymų, kad atsakovas turėjo realią galimybę iš karto grąžinti pinigais ieškovei 120 913,98 Eur avansą, ginčijamais Susitarimais nesumažinus ieškovės turto, iš kurio realiai galėjo būti tenkinami kitų kreditorių reikalavimai, nėra pagrindo pripažinti, kad Susitarimais buvo pažeistos kitų ieškovės kreditorių teisės. Ieškovės nuomone, aplinkybės dėl atsakovo galėjimo / negalėjimo sugrąžinti ieškovei avansą grynais pinigais, nepaneigia fakto, jog neteisėtai sudaryti ginčijami Susitarimai pažeidžia BUAB „BETONO STATINIAI“ ir jos kreditorių interesus.

12.2. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismu, kad atsakovas negali būti laikomas nesąžiningu. Byloje yra įrodytas atsakovo nesąžiningumas:

12.3. Susitarimas Nr. 1 sudarytas prieš pat bankroto bylos iškėlimą, o Susitarimas Nr. 2 – bankroto bylos iškėlimo proceso metu. Ieškovę ir atsakovą siejo verslas. Atsakovas yra verslininkas ir bylos nagrinėjimo metu šią aplinkybę patvirtino. Todėl atsakovas turėjo prievolę pasidomėti kontrahentu bei jo finansine padėtimi, negalėjo nežinoti apie UAB „BETONO STATINIAI“ itin blogą finansinę padėtį (nemokumą). Atsakovas yra Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas, įvairių turto valdymo bendrovių konsultantas, nuo 1992 m. yra finansų maklerio įmonės „Lithun makleriai“ vadovas, 1989–2002 metų laikotarpiu ėjo AB „Lithun“ generalinio direktoriaus pareigas. Tai ne tik įrodo, jog atsakovas yra profesionalus rinkos dalyvis bei puikiai suvokia sandorių sudarymo aplinkybes bei rizikas. Atsakovas žinojo, jog ieškovė ilgą laiką neatsiskaitė su pradine kreditore BAB „Lithun“ (skola buvo išieškoma priverstinai). Pradinė kreditorė BAB „Lithun“ žinojo, kad nėra realios galimybės atgauti iš skolą ieškovo, dėl to savo reikalavimo teisę perleido atsakovui, žinojusiam arba turėjusiam žinoti apie pradinės kreditorės ir skolininkės nemokumą. Nurodytų aplinkybių ieškovė nebuvo nurodžiusi savo procesiniuose dokumentuose, tačiau ši informacija pirmosios instancijos teismui buvo pateikta bylos nagrinėjimo iš esmės metu, tačiau teismas dėl atsakovo nesąžiningumo nepasisakė, formaliai nurodęs, kad ieškovė šiais duomenimis (apie nesąžiningumą) savo procesiniuose dokumentuose nesirėmė. Ieškovės pozicija – atsakovas nesąžiningas, nes žinojo ir turėjo žinoti, jog ginčijami Susitarimai padidins UAB „BETONO STATINIAI“ nemokumą. Atsakovas privalėjo jam prieinamomis priemonėmis pasidomėti, ar sandorį su juo ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Toks elgesys pripažintinas jo pareiga. Atsakovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu patvirtino, kad nesidomėjo ieškovės finansine padėtimi, o tik pasidomėjo, ar ginčijamus Susitarimus sudarantis asmuo turi tam reikalingus įgaliojimus.

12.4. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nusprendė, kad Susitarimas Nr. 2, sudarytas priėmus nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „BETONO STATINIAI“, nepažeidžia bendrovės kreditorių teisių ir interesų. Iškėlus įmonei bankroto bylą jokie sandoriai negali būti sudaromi. Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, pradeda galioti didesnė bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių turtinių interesų apsauga, o iki tol, teisme esant paduotam pareiškimui dėl bankroto bylos iškėlimo ir galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms, nurodyti interesai saugomi ta apimtimi, kuria nustatyta teismo nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Susitarimas Nr. 2 buvo sudarytas galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms. Toks sandoris laikytinas pažeidžiančiu kitų įmonės kreditorių teises ir interesus, kadangi kiti įmonės kreditoriai neteko galimybės dalinai tenkinti savo turtinius interesus bankroto procese, todėl konstatuotina, kad atsakovas buvo nesąžiningas, nes žinojo, kad sudaromas sandoris pažeidžia kitų kreditorių teises.

13. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas D. G. prašo skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:

13.1. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad ginčijamų Susitarimų sudarymo metu UAB „BETONO STATINIAI“ buvo nemoki, dėl to buvo pažeisti bendrovės ir jos kreditorių interesai bei sumažinta ieškovės turto vertė, iš kurios galimai būtų tenkinami kreditorių reikalavimai. Teismas, spręsdamas dėl bankroto bylos iškėlimo, konstatavo, kad UAB „BETONO STATINIAI“ pradelsti įsipareigojimai neviršijo pusės į balansą įrašytos turto vertės Bendrovės skolos sudarė 86 248,00 Eur, o turto vertė buvo 313 688,00 Eur, t. y. skolos sudarė vos 27 procentus UAB „BETONO STATINIAI“ turto vertės. Bankroto byla ieškovei iškelta ir nemokumas nustatytas po ginčijamų Susitarimų sudarymo, teismui vertinant papildomai išreikalautus dokumentus, vertinant papildomus duomenis apie turto likvidumą bei remiantis kitais argumentais.

13.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nesant kitų kreditorių, kurie galėjo įskaityti priešpriešinius vienarūšius reikalavimus bei atsakovui neturint galimybės kitu būdu grąžinti skolą, šalių sudaryti sandoriai nesustiprino ir nesukėlė UAB „BETONO STATINIAI“ nemokumo, kuris ginčijamų Susitarimų sudarymo metu dar nebuvo konstatuotas. Ginčijamais Susitarimais nebuvo sumažinta ieškovės turto vertė, atitinkamai nepažeistos bendrovės kitų kreditorių teisės.

13.3. Atsakovas nesutinka su ieškove, kad byloje įrodytas atsakovo nesąžiningumas. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad reikalauti iš atsakovo atlikti ieškovės veiklos tyrimą, tikrinti visą informaciją apie bendrovę viešuose informacijos šaltiniuose, tikrinti viešai prieinamoje informacijoje apie teismuose nagrinėjamas bylas, surinkti duomenis apie UAB „BETONO STATINIAI“ turtinę padėtį, kreiptis į bendrovę patikinimo, ar sudaromi sandoriai nepažeidžia kitų UAB „BETONO STATINIAI“ kreditorių teisių, neatitiktų ieškovės ir jos kreditorių bei atsakovo interesų pusiausvyros principo. Vertinant verslininko turėjimą žinoti tam tikras aplinkybes, atsižvelgiama į jo ir kontrahento veiklos pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010). Atsakovas pasidomėjo UAB „BETONO STATINIAI“ administracijos vadovo apie bendrovės finansinę būklę ir buvo informuotas, kad nėra iškelta bylų. Taigi, atsakovui buvo žinomos aplinkybės, kad ginčijamų Susitarimų sudarymo metu ieškovė buvo moki. Ieškovė veiklą vykdė, nes sandorių sudarymo metu išnuomotame žemės sklype vyko judėjimas – buvo atvežama ir išvežama produkcija. Be to, ieškovė dengė skolą VMI, todėl atsakovui nekilo jokių abejonių dėl skolininkės mokumo.

13.4. Ginčijamų Susitarimų sudarymo metu nebuvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės UAB „BETONO STATINIAI“ ir ginčijami sandoriai sudaryti iki bankroto bylos iškėlimo ieškovei nutarties įsiteisėjimo.

13.5. Atsakovas daugiau kaip 18 metų nebedirba BAB „Lithun“, reikalavimo teisę įsigijo iš pradinės kreditorės BAB „Lithun“ varžytynėse ir už įsigytą reikalavimą pradinei kreditorei sumokėjo. Ieškovės teiginiai, kad atsakovas praeityje buvo pradinės kreditorės BAB „Lithun“ vadovas, todėl turėjo gauti informaciją apie skolininkės finansinę būklę yra nepagrįsti. Apeliaciniame skunde nepateikta jokių teisinių pagrindų ar įrodymų, kurių nebuvo bylos nagrinėjimo metu pirmojoje instancijoje, ir kurie patvirtintų, kad ginčijami sandoriai pažeidė kreditorių teises, ar atsakovas buvo nesąžiningas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

14. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva; pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė , taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

15. Ieškovė prie apeliacinio skundo pridėjo naujus įrodymus, kurias grindžia atsakovo nesąžiningumą – atsakovas, žinodamas apie blogą skolininkės finansinę padėtį, reikalavimo teisę įgijo iš susijusios pradinės kreditorės BAB „Lithun“. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad ieškovė pateikė viešai internete paskelbtą informaciją apie atsakovo išsilavinimą ir veiklą. Šiuos įrodymus BUAB „BETONO STATINIAI“ galėjo ir turėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl apeliacinės instancijos teismas turėtų atsisakyti priimti naujus įrodymus. Pagal CPK 314 straipsnyje įtvirtintą nuostatą, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taip siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-1075/2019). Tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia nepriimti ieškovės kartu su apeliaciniu skundu pateiktų naujų įrodymų, kadangi šie duomenys yra vieši.

Dėl bylos faktinių aplinkybių

16. Iš VĮ Registrų centras Juridinių asmenų registro (toliau ir – JAR) viešai teikiamų duomenų nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad UAB „BETONO STATINIAI“ buvo įregistruota 2000 m. sausio 21 d.; nuo 2004 m. birželio 4 d. iki 2018 m. gruodžio 17 d. juridinio asmens vardu veikė vadovas; nuo 2016 m. liepos 18 d. (paskyrimo data 2016 m. liepos 4 d.) iki 2018 m. gruodžio 17 d. direktoriaus pareigas ėjo R. P. L.. Taip pat JAR yra pateikti UAB „BETONO STATINIAI“ 2009–2017 metų laikotarpio finansinės atskaitomybės dokumentai (rinkiniai). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau ir – LITEKO) nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4165-577/2015 ieškovės BAB „Lithun“ ieškinys atsakovei UAB „BETONO STATINIAI“ patenkintas – priteista BAB „Lithun“ iš UAB „BETONO STATINIAI“ 213 082,76 Eur skolos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2015 m. vasario 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat priteista valstybei iš UAB „BETONO STATINIAI“ 3 289 Eur išlaidų. Šis sprendimas įsiteisėjo 2015 m. rugpjūčio 19 d. Byloje nustatyta, kad priverstinį šios skolos pagal įsiteisėjusį Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 15 d. sprendimą išieškojimą vykdė antstolis V. Č. (vykdomosios bylos Nr. 0116/15/06673), kuris varžytynėse pardavė skolininkės UAB „BETONO STATINIAI“ turtą, (buvo padengta dalis skolos). 2018 m. balandžio 26 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. 2018-02 pagrindu pradinė kreditorė BAB „Lithun“ perleido reikalavimo teisę į 74 393,76 Eur dydžio priverstinai neišieškotą skolininkės UAB „BETONO STATINIAI“ skolą pagal Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 15 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-4165-577/2015 naujajam kreditoriui (atsakovui) D. G..

17. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas D. G. buvo skolingas UAB „BETONO STATINIAI“ 120 913,98 Eur (ieškovės sumokėtą atsakovui avanso sumą už 2015 m. ieškovės ketintą pirkti iš atsakovo nekilnojamąjį turtą; ieškovė, atsisakė ketinimo turtą įsigyti ir pareikalavo atsakovo grąžinti avansą). Ieškovė UAB „BETONO STATINIAI“, atstovaujama direktoriaus R. P. L., ir atsakovas D. G. sudarė 2018 m. gegužės 18 d. Susitarimą dėl tarpusavio įsipareigojimų įskaitymo (t. y. Susitarimą Nr. 1), kuriame šalys sulygo, kad ieškovės skola atsakovui yra 103 517,45 Eur, o atsakovo skola ieškovei 120 913,98 Eur; šiuos reikalavimus šalys įskaitė, dėl to ieškovė tapo neskolinga atsakovui, o atsakovas liko skolingas ieškovei 17 396,53 Eur (Susitarimo Nr. 1 1–3 punktai). Taip pat byloje nėra ginčo, kad ieškovė UAB „BETONO STATINIAI“ ir atsakovas D. G. buvo sudarę žodinę 2017 m. gruodžio 21 d. Žemės sklypo nuomos sutartį ir šalys žodžiu susitarė, kad ieškovė žemės nuomos mokesčio atsakovui nemokės, o mokėtinų nuompinigių suma bus mažinama atsakovo grąžintino ieškovei avanso suma. Ieškovės 15 950 Eur dydžio skola atsakovui kildinama iš Žemės sklypo nuomos sutarties bei, pagal atsakovo paaiškinimus, iš ieškovės ir atsakovo pasirašytų dviejų paslaugų atlikimo aktų: i) 2018 m. rugpjūčio 31 d., kuriuo buvo įskaityti žemės sklypo nuompinigiai už aštuonis kalendorinius mėnesius ir ii) 2018 m. lapkričio 30 d., kuriuo buvo įskaityti žemės sklypo nuompinigiai už tris kalendorinius mėnesius.

18. Ieškovė UAB „BETONO STATINIAI“, atstovaujama direktoriaus R. P. L., ir atsakovas D. G. sudarė 2018 m. lapkričio 30 d. Susitarimą dėl tarpusavio įsipareigojimų įskaitymo (t. y. Susitarimą Nr. 2), kuriame šalys susitarė, jog UAB „BETONO STATINIAI“ skolinga D. G. 15 950 Eur pagal 2017 m. gruodžio 21 d. Žemės sklypo nuomos sutartį už vienuolika nuomos paslaugų teikimo mėnesių, o D. G. skolingas UAB „BETONO STATINIAI“ 17 396,53 Eur; šiuos reikalavimus šalys įskaitė ir tokiu būdu ieškovė tapo neskolinga atsakovui, o atsakovas liko skolingas ieškovei 1 446,53 Eur (Susitarimo 2 1–3 punktai). Byloje taip pat nėra ginčo, jog likusią 1 446,53 Eur grąžintino avanso sumą atsakovas sumokėjo ieškovei pinigais. Iš LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. eB2-361-619/2020 2018 m. rugsėjo 5 d. gautame pareiškėjos VMI 2018 m. rugpjūčio 30 d. ieškinyje dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „BETONO STATINIAI“ nurodyta, kad nuo 2018 m. pradžios bendrovė veiklos nevykdo, paskutinis darbuotojas atleistas 2018 m. vasario 1 d.; 2018 m. rugpjūčio 21 dienai bendrovės vardu registruoto turto bei transporto priemonių nebuvo, skola valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui sudarė 1 847,82 Eur; antstolis 2018 m. kovo 5 d. pažymoje dėl 2016 m. spalio 11 d. Sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką iš UAB „BETONO STATINIAI“ turto, nurodė, kad skolininkės turto ir piniginių lėšų nerado (dok. reg. Nr. 1635). Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-361-619/2020 iškėlė bankroto bylą UAB „BETONO STATINIAI“; bankroto (nemokumo) administratore paskyrė UAB „Tigesta“. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartimi UAB „Betono statiniai“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

Dėl actio Pauliana sąlygų

19. Actio Pauliana instituto paskirtis – ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-710/2002; 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2003).

20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas nurodytų sąlygų visetas. Nenustačius bent vienos iš būtinųjų sąlygų visumos, nėra pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2015 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-313/2015 ir kt.).

21. Nagrinėdamas actio Paulina ieškinį teismas, viena vertus, turi vertinti ir spręsti dėl kiekvienos iš nurodytų actio Pauliana sąlygų egzistavimo; kita vertus, sprendžiant dėl actio Pauliana sąlygų viseto, ginčo teisiniai santykiai turi būti vertinami sistemiškai, atsižvelgiant į nagrinėjamų sąlygų tarpusavio ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020).

Dėl neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės turėjimo

22. Pirma actio Pauliana taikymo sąlyga – kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, sudariusiam actio Pauliana pagrindu ginčijamą sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Bankroto administratorius, įrodinėdamas nurodytos actio Pauliana sąlygos buvimą, privalo pateikti duomenis apie bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų atsiradimo momentą. Tam, kad būtų konstatuotas šios actio Pauliana sąlygos buvimas, būtina įrodyti, kad nors vienas bankroto byloje patvirtintas kreditoriaus reikalavimas (jo dalis) atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-915/2016).

23. Iš civilinėje byloje Nr. eB2-361-619/2020 pateikto pareiškėjos (kreditorės) VMI ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „BETONO STATINIAI“ nustatyta, kad bendrovės mokestinė nepriemoka pradėjo formuotis nuo 2011 m. birželio 11 d. ir tęsėsi iki 2015 m.: 2015 m. spalio 7 d. buvo areštuotas 54 720,95 Eur dydžio bendrovės turtas; 2017 m. rugsėjo 28 d. ir 2018 m. sausio 16 d. priimti sprendimai išieškoti mokestines nepriemokas (12 356,86 Eur ir 33 670,05 Eur) iš bendrovės turto. Vėliau, nuo 2018 m. kovo 5 d. iki 2018 m. birželio 4 d. priimti nurodymai nurašyti atitinkamas mokestines nepriemokas iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų). Antstolis R. K. 2018 m. kovo 5 d. pažymoje nurodė, kad skolininkės UAB „BETONO STATINIAI“ turto ir piniginių lėšų nerado. Bendrovės įsiskolinimas kreditorei VMI 2018 m. rugpjūčio 29 d. sudarė 68 783,69 Eur. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-361-619/2020 patvirtintas BUAB „BETONO STATINIAI“ antros eilės kreditorės VMI 69 785,15 Eur dydžio finansinis reikalavimas. Taigi iki ginčijamų Susitarimų sudarymo BUAB „BETONO STATINIAI“ turėjo ilgai neįvykdytų (pradelstų) įsiskolinimų kreditorei VMI, kurie nebuvo padengti iki bankroto bylos iškėlimo ieškovei. Todėl egzistuoja pirmoji actio Pauliana taikymo sąlyga (bankroto administratorius turi teisę reikšti actio Pauliana ieškinį).

Dėl kreditorių teisių pažeidimo

24. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė reikalavimus dėl dviejų sandorių pripažinimo negaliojančiais: 1) 2018 m. gegužės 18 d. Susitarimo Nr. 1 ir 2) 2018 m. lapkričio 30 d. Susitarimo Nr. 2. Todėl vertinant, ar konkrečiu sudarytu sandoriu (Susitarimu Nr. 1 ir Susitarimu Nr. 2) buvo pažeisti kreditoriaus interesai CK 6.66 straipsnio prasme, būtina nustatyti, ar dėl šių sandorių skolininkė UAB „BETONO STATINIAI“ tapo arba nemokia, arba jos turtas gerokai sumažėjo ir dėl to kreditoriai prarado galimybę patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies. Visais šiais atvejais būtina nustatyti aplinkybes, susijusias su skolininko turtine padėtimi, kurių pagrindu ir sprendžiama, ar pažeistos kreditoriaus teisės. Įrodyti šias aplinkybes pareiga tenka ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017).

Dėl Susitarimo Nr. 1

25. Iš JAR pateikto UAB „BETONO STATINIAI“ 2017 m. balanso (sudaryto 2018 m. kovo 12 d. ir patvirtinto 2018 m. gegužės 21 d.) nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 31 d. bendrovė turėjo 485 536 Eur vertės turto, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 104 936 Eur. Į UAB „BETONO STATINIAI“ 2017 m. balanse nurodytą viso turto vertę įtrauktas ir 135 651 Eur vertės finansinis turtas. Analogiškas finansinis turtas, kurį sudarė UAB „Gonesa“ ir UAB „Zujūnų karjeras“ akcijos, buvo įtrauktas ir į 2018 m. rugpjūčio 31 d. balansą. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 25 d. įsiteisėjusioje nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-361-619/2020 konstatuota (CPK 182 straipsnio 2 punktas), kad atsakovė nepateikė dokumentų, pagrindžiančių UAB „Gonesa“ 32 akcijų 98 000 Eur ir UAB „Zujūnų karjeras“ 13 akcijų 37 651 Eur vertes. Pažymėtina, kad nagrinėjančiam bylą teismui privalomą reikšmę turi įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu kitoje byloje nustatytos aplinkybės (šiuo atveju dėl 2018 m. rugpjūčio 31 d. nepagrįstai apskaityto 135 651 Eur vertės finansinio turto), tačiau tai nevaržo teismo kitaip negu ankstesnėje byloje aiškinti taikytiną nagrinėjamoje byloje įstatymą ar kitaip teisiškai kvalifikuoti ankstesnėje byloje nustatytas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-639/2013). Į nagrinėjamą bylą nėra pateikta įrodymų, paneigiančių nurodytoje Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 25 d. įsiteisėjusioje nutartyje konstatuotas aplinkybes dėl nepagrįstai apskaityto 135 651 Eur vertės finansinio turto, kuris apskaitytas ir 2017 m. balanse (CPK 178 straipsnis).

26. Taip pat į bendrovės 2017 m. balanse nurodytą turto vertę įtrauktos 264 800 Eur dydžio per vienerius metus gautinos sumos (debitorių skolos). Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 25 d. įsiteisėjusioje nutartyje konstatuota, kad teismui buvo pateikti įrodymai apie skolų suderinimą su dviem debitoriais iš šešių nepakankami iš viso 124 027 Eur skolų atgavimo realumui pagrįsti. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui ieškovė nepateikė duomenų kiek 2017 m. balanse nurodytų debitorių skolų (264 800 Eur) UAB „BETONO STATINIAI“ realiai atgavo. Todėl teisėjų kolegija vertina, kad 2017 m. gruodžio 31 d. ieškovės debitorių skolos sudarė 122 773 Eur (2017 m. gruodžio 31 d. buvusios debitorių 264 800 Eur skolos - 2018 m. rugpjūčio 31 d. likusios debitorių 124 027 Eur skolos). Taigi 2017 m. gruodžio 31 d. UAB „BETONO STATINIAI“ turėjo 227 112 Eur vertės turto (485 536 Eur iš viso turto vertė – 135 651 Eur finansinio turto vertė – 122 773 Eur debitorių skolos).

27. 2017 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, ieškovės įsipareigojimai sudarė 104 936 Eur. Byloje nustatyta, kad nuo 2015 m. rugpjūčio 19 d. ieškovė turėjo neįvykdytą prievolę (213 082,76 Eur skolą) kreditorei AB „Lithun“ pagal įsiteisėjusį Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 15 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-4165-577/2015. 2018 m. balandžio 26 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi perleista 74 393,76 Eur dydžio priverstinai neišieškotas pagal teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-4165-577/2015 reikalavimas. Ieškovė nepateikė įrodymų, kokio dydžio buvo UAB „BETONO STATINIAI“ pradelstas įsipareigojimas kreditorei AB „Lithun“ 2017 m. gruodžio 31 d. arba Susitarimo Nr. 1 sudarymo metu (CPK 178 straipsnis). Todėl teisėjų kolegija vertina, kad 2017 m. gruodžio 31 d. UAB „BETONO STATINIAI“ pradelsti įsipareigojimai sudarė balanse nurodytą sumą (104 936 Eur).

28. Nors antstolio R. K. 2018 m. kovo 5 d. Pažymoje nurodyta, kad UAB „BETONO STATINIAI“ turto ir piniginių lėšų nerasta, tačiau iš VMI pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo pateiktos lentelės matyti, jog bendrovės mokestinės nepriemokos (jų dalys), susidariusios nuo 2015 m. vasario 2 d. iki 2018 m. rugpjūčio 29 d. buvo priverstinai išieškomos iš bendrovės turto arba nurašomos iš jos kaip mokesčių mokėtojos sąskaitos (sąskaitų). Tai reiškia, jog BUAB „BETONO STATINIAI“ turėjo lėšų ir (arba) turto, iš kurio pagal savo finansine galimybes vykdė įsipareigojimus kreditorei VMI.

29. Konstatuotina, kad 2017 m. gruodžio 31 d. (iki Susitarimo Nr. 1 sudarymo) UAB „BETONO STATINIAI“ buvo moki, nes jos pradelsti įsipareigojimai (104 936 Eur ) neviršijo pusės į jos balansą įrašyto turto vertės (227 112 Eur : 2 = 113 556 Eur).

30. Bylos duomenimis, 2017 m. gruodžio 31 d. ieškovė nebuvo atgavusi iš debitoriaus (atsakovo) D. G. 120 913,98 Eur skolos (2015 m. sumokėto avanso už ketintą įsigyti turtą) ir iki Susitarimo Nr. 1 sudarymo (2018 m. gegužės 18 d.) turėjo 103 517,45 Eur dydžio (74 393,76 Eur skolos ir 29 123,69 Eur procesinių palūkanų) nepadengtą įsipareigojimą pradinei kreditorei UAB „Lithun“ pagal Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 15 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-4165-577/2015. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pokalbių su trečiaisiais asmenimis metu atsakovas sužinojo, jog BAB „Lithun“ administratorius varžytynėse parduoda ieškovės skolą ir nusprendė skolą įsigyti mažesne kaina, kad įskaityti į ieškovei grąžintiną avansą, nes atsakovas neturėjo galimybės grąžinti ieškovei daugiau kaip 120 tūkst. Eur skolą (gautą avansą) grynais pinigais.

31. Iš LITEKO duomenų nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 12 d. sprendimu civilinėje byloje B2-764-450/2018 pripažinta BUAB „Lithun“ pabaiga. Šis sprendimas įsiteisėjo 2018 m. vasario 13 d. BUAB „Lithun“ išregistravimo iš Juridinių asmenų registro data yra 2018 m. vasario 22 d.

32. Vadinasi, po BUAB „Lithun“ išregistravimo (2018 m. vasario 22 d.) iš JAR buvo sudaryta 2018 m. balandžio 26 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartis, kurios pagrindu, pradinė likviduota kreditorė BAB „Lithun“ perleido naujajam kreditoriui (atsakovui) D. G. reikalavimo teisę į 74 393,76 Eur dydžio priverstinai neišieškotą skolininkės UAB „BETONO STATINIAI“ skolą pagal Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 15 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-4165-577/2015.

33. Reikalavimų perleidimo sutartis yra tiesiogiai susijusi su įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 15 d. sprendimu. Byloje nustatyta, jog iki Reikalavimo teisių perleidimo sutarties ir Susitarimo Nr. 1 sudarymo UAB „BETONO STATINIAI“ buvo moki ir pagal savo finansines galimybės vykdė įsipareigojimus kreditoriams. Susitarimas Nr. 1 sudarytas prieš penkis mėnesius iki bankroto bylos iškėlimo UAB „BETONO STATINIAI“, todėl CK 6.930¹ straipsnio nuostatos netaikomos. CK 6.930¹ straipsnyje reglamentuojamas tik atsiskaitymų lėšomis – grynaisiais ir negrynaisiais pinigais – eiliškumas, todėl šio straipsnio nuostatos netaikomos priešpriešinių reikalavimų įskaitymo sandoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020)

34. Teisėjų kolegija, apibendrinusi išdėstytą daro išvadą, kad nėra antrosios iš būtinųjų actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygos. Susitarimas Nr. 1 sudarytas UAB „BETONO STATINIAI“ esant mokiai ir dėl Susitarimo Nr. 1 sudarymo ieškovės turto ir įsipareigojimų struktūra nepasikeitė iki tokio lygio, jog bendrovė tapo nemokia. Dėl Susitarimo Nr. 1 sudarymo nebuvo pažeistos kitų UAB „BETONO STATINIAI“ kreditorių teisės, nes ieškovės turėti pradelsti įsipareigojimai sumažėjo įskaityta ilgą laiką pradelstos (ir priverstine tvarka išieškotos) skolos suma (103 517,45 Eur), o debitoriaus (atsakovo) D. G. skola (2015 m. gauta avanso suma) ieškovė faktiškai nedisponavo ir teismų praktikoje pripažįstama, kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi apskritai nėra dažnas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-769-381/2017). Byloje nėra įrodymų, kad UAB „BETONO STATINIAI“ buvo ėmusis aktyvių veiksmų (teikė pretenzijas atsakovui dėl skolos sugrąžinimo, kreipėsi į teismą dėl avanso pritesimo ir pan.), kad skolą atgauti iš D. G. bei grąžinti į bendrovės turto masę. Po Susitarimo Nr. 1 sudarymo liko 17 396,53 Eur vertės turto (atsakovo negrąžinta skolos dalis), iš kurios buvo galima tenkinti kreditorių reikalavimus po to, kai ši skola iš debitoriaus būtų atgauta. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės bankroto administratore, kad po Susitarimo Nr. 1 sudarymo ieškovės 17 396,53 Eur vertės turto nepakako visų kreditorių pradelstiems reikalavimams padengti, dėl to po Susitarimo Nr. 1 sudarymo UAB „BETONO STATINIAI“ turėjo atsiskaitymus vykdyti laikantis atsikaitymų su kreditoriais eiliškumo (CK 6.930¹ straipsnis).

Dėl skolininko neprivalėjimo sudaryti ginčijamą sandorį

35. CK 6.66 straipsniu nustatyta kreditoriaus galimybė ginčyti tik tuos skolininko sandorius, kurių šis neprivalėjo sudaryti. Pareiga sudaryti sandorį yra vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Privalėjimas sudaryti sandorį actio Pauliana instituto prasme teismų praktikoje traktuojamas kaip vienas iš imperatyvių reikalavimų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-521/2006). Pareigos sudaryti sandorį atsiradimo pagrindas gali būti įstatymas, teismo sprendimas, taip pat tam tikros aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011). Būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006). Privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010). Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012).

36. Į bylą nepateikta įrodymų, kad Susitarimas Nr. 1 buvo analogiškas kitiems bendrovės sudarytiems su savo verslo parneriais, sandoriams. Byloje nustatyta, jog ilgą laiką buvo suėjęs terminas UAB „BETONO STATINIAI“ atsiskaityti su pradine kreditore BUAB „Lithun“, taip pat ilgą laiką debitorius (atsakovas) nebuvo sugrąžinęs ieškovei skolos (sumokėto avanso). Atsakovas paaiškino, kad negalėjo ieškovei sugrąžinti avanso, nes tokios didelės sumos grynais pinigais neturėjo, dėl to įsigijo iš pradinės kreditorės reikalavimo teisę š ieškovę pagal įsiteisėjusį sprendimą ir šalys sudarė Susitarimą Nr. 1. Teisėjų kolegijos vertinimu, Susitarimo Nr. 1 sudarymo metu šalys negalėjo numatyti į ateitį, jog UAB „BETONO STATINIAI“ bankrutuos. Privalomumas UAB „BETONO STATINIAI“ sudaryti Susitarimą Nr. 1 galėjo būti sąlygotas susiklosčiusių faktinių aplinkybių – ieškovė turėjo pradelstą įsipareigojimą, o atsakovas neturėjo grynųjų pinigų grąžintinų ieškovei ir buvo įsigijęs reikalavimo teisę į ieškovę. Taigi, nėra ir trečiosios actio Pauliano ieškinio sąlygos.

Dėl Susitarimo Nr. 1 šalių sąžiningumo

37. Sandorio šalių pareigą teisiniuose santykiuose elgtis sąžiningai numato įstatymas (CK 6.158 straipsnio 1 dalis). CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises. Vertinant asmens nesąžiningumą, nereikalaujama, kad jo žinojimas būtų nukreiptas į konkretų kreditorių, užtenka, kad jis žinotų, jog toks sandoris sukels ar sustiprins skolininko nemokumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-268-415/2015). Apdairaus ir rūpestingo kvalifikuoto subjekto elgesio standartas reikalauja domėtis kitos sandorio šalies patikimumu: apie šalies turtinę padėtį, turimus kreditorius, skolų mastą, atsiskaitymus su kreditoriais, ginčus teisme, daiktinių teisių suvaržymus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013).

38. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra ketvirtosios bei penktosios actio Pauliano ieškinio sąlygos, nes Susitarimo Nr. 1 šalys buvo sąžiningos. Moki ieškovė turėjo pradelstų įsipareigojimų kitiems kreditoriams ir juos dengė, dėl Susitarimo Nr. 1 sudarymo ieškovės turto masė iš esmės nebuvo sumažinta. Atsakovas, įgijęs iš pradinės likviduotos kreditorės reikalavimą į ieškovę, turėjo teisinį pagrindą reikalauti ieškovės įvykdyti prievolę pagal įsiteisėjusį Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 15 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-4165-577/2015. Taip pat ieškovė turėjo teisinį pagrindą reikalauti iš debitoriaus skolos sugrąžinimo. Šalys priešpriešines tarpusavio mokėjimo (pinigines) prievoles įskaitė teisėtai.

Dėl Susitarimo Nr. 2

39. UAB „BETONO STATINIAI“ 2018 m. rugpjūčio 31 d. balanso duomenimis, bendrovė turėjo 313 688 Eur vertės turto, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai buvo 86 248 Eur. Vilniaus apygardos 2018 m. spalio 25 d. įsiteisėjusioje nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-361-619/2020 konstatuota, jog, nors formaliai bendrovės pradelsti įsipareigojimai (86 248 Eur) neviršijo pusės į jos balansą įrašyto turto vertės (313 688 Eur), tačiau įvertinus teismui pateiktus duomenis apie atsakovės realią turto vertę (54 010 Eur), UAB „BETONO STATINIAI“ yra nemoki. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių nurodytoje įsiteisėjusioje teismo nutartyje konstatuotas aplinkybes dėl turto ir pradelstų įsipareigojimų santykio (CPK 178 straipsnis).

40. Taigi Susitarimas Nr. 2 sudarytas: i) ieškovei po Susitarimo Nr. 1 sudarymo neturint pakankamai turto ir (arba) lėšų visų kreditorių pradelstiems reikalavimams patenkinti, ii) nuo 2018 m. rugpjūčio 31 d. esant nemokiai bei iii) po bankroto bylos iškėlimo UAB „BETONO STATINIAI“ (2018 m. spalio 25 d.), bet iki įsiteisėjo teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo (2018 m. gruodžio 6 d.).

41. Susitarimu Nr. 2 įskaityti ieškovės įsipareigojimai (15 950 Eur nuompinigių skola) pagal žodinę UAB „BETONO STATINIAI“ ir atsakovo D. G. sudarytą 2017 m. gruodžio 21 d. Žemės sklypo nuomos sutartį, kuria atsakovas išnuomojo ieškovei žemės sklypą vienuolikai mėnesių bei šalys susitarė, jog ieškovė žemės nuomos mokesčio atsakovui nemokės, o mokėtinų nuompinigių suma bus mažinama atsakovo grąžintino ieškovei avanso suma, t. y. likusi 17 396,53 Eur avanso dalis. Nors byloje nėra ginčo dėl žodinės Žemės sklypo nuomos sutarties, tačiau pažymėtina, kad toks sandoris neatitinka Žemės nuomos sutarties formos. Žemės nuomos sutartis turi būti rašytinė (CK 6.547 straipsnio 1 dalis). Prie žemės nuomos sutarties turi būti pridėtas nuomojamo žemės sklypo planas, o kai žemė nuomojama iki trejų metų, – žemės sklypo schema. Šie dokumentai yra žemės nuomos sutarties neatskiriama dalis (CK 6.547 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad rašytinės formos nesilaikymas, jeigu įstatyme nenustatyta ko kito, nedaro sandorio negaliojančio, tačiau kilus ginčui dėl sandorio sudarymo fakto negalima remtis liudytojų parodymais (CK 1.93 straipsnio 2 dalis). Šie faktai įrodinėjami rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai teismas nutaria nurodytų sandorio formos nesilaikymo padarinių netaikyti (CK 1.93 straipsnio 6 dalis). CK 1.93 straipsnio 2 dalies nuostatų teismas gali netaikyti, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, kai, atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį bei kitas svarbias aplinkybes draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieštarautų nurodytiems principams (CK 1.93 straipsnio 6 dalies 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2011). Nagrinėjamoje byloje žemės sklypo nuomos faktas liudytojų parodymais nebuvo įrodinėjamas. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi (atsakovo) paaiškinimais, kad jo išnuomotame ieškovei žemės sklype vyko judėjimas, buvo atvežama ir išvežama produkcija ir atsakovui buvo žinoma, jog ieškovės gaminami betono gaminiai yra naudojami viešųjų erdvių įrengimui. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos baigtimi suinteresuoto asmens (atsakovo) paaiškinimais remtis negalima. Pažymėtina, kad CK 6.550 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog žemės nuomos sutartyje turi būti nuomos objekto duomenys, įrašyti žemės kadastre ar viešajame registre, žemės nuomos terminas, tikslinė žemės nuomos paskirtis ir t. t. Nuomos sutartis laikoma nesudaryta, jei nuomos sutarties dalyko negalima nustatyti, remiantis kitais požymiais. Pagal CK 6.477 straipsnio 3 dalį nuomos sutartyje turi būti nurodytas daiktas ar jo požymiai, leidžiantys nustatyti daiktą, kurį nuomotojas privalo perduoti nuomininkui. Jeigu tokie požymiai nenurodyti sutartyje ir nuomos sutarties dalyko negalima nustatyti remiantis kitais požymiais, tai nuomos sutartis laikoma nesudaryta. Į nagrinėjamą bylą nėra pateiktos rašytinės Žemės sklypo nuomos sutarties, dėl to negalima identifikuoti Žemės sklypo nuomos sutarties dalyko, tikslaus objekto ir neaišku dėl kokių žemės sklypo nuomos sąlygų buvo susitarta. Tokių duomenų negalima nustatyti ir iš bylos kitos medžiagos. Taigi šalys, nesilaikiusios įstatymo reikalavimo sudaryti Žemės nuomos sutartį rašytine forma, kartu prisiėmė riziką dėl tokio sandorio įvykdymo įrodinėjimo kilus ginčui. Bendrieji įstatyminiai civilinių teisinių santykių principai: teisingumo, protingumo, sąžiningumo principas (CK 1.5 straipsnis), negalėjimo turėti naudos iš įstatymo nežinojimo principas (CK 1.6 straipsnis), ir kt. sukuria civilinių teisinių santykių dalyvių pareigą įgyjant ir įgyvendinant civilines teises ir pareigas elgtis pakankamai apdairiai, rūpestingai.

42. Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodo, kad ieškovės 15 950 Eur dydžio skola atsakovui kildinama iš ieškovės ir atsakovo pasirašytų dviejų paslaugų atlikimo aktų, sudarytų Žemės sklypo nuomos sutarties pagrindu: i) 2018 m. rugpjūčio 31 d., kuriuo buvo įskaityti žemės sklypo nuompinigiai už aštuonis kalendorinius mėnesius (1 450 Eur × 8 mėn. (2018 m. sausio– rugpjūčio mėn.) = 11 600 Eur) į grąžintino avanso sumą (t. y. 17 396,53 Eur - 11 600 Eur = 5 796,53 Eur likusi atsakovo grąžintino avanso ieškovei suma); ii) 2018 m. lapkričio 30 d., kuriuo buvo įskaityti žemės sklypo nuompinigiai už tris kalendorinius mėnesius (1 450 Eur × 3 mėn. (2018 m. rugsėjo–lapkričio mėn.) = 4 350 Eur) į grąžintino avanso sumą (t. y. 5 796,53 Eur atsakovo grąžintino avanso ieškovei suma - 4 350 Eur = 1 446,53 Eur likusi atsakovo grąžintino avanso ieškovei suma). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie veiksmai (tarpusavio skolų dengimas pagal pasirašytus aktus) turėjo būti įtraukti ieškovės buhalterinę apskaitą, tačiau į bylą nėra pateikti nei nurodyti šalių pasirašyti aktai, nei nurodytas aplinkybes pavirtinantys UAB „BETONO STATINIAI“ buhalterinės apskaitos dokumentai (CPK 178 straipsnis).

43. ĮBĮ 17 straipsnyje buvo įtvirtinta bendra taisyklė, kad po bankroto bylos iškėlimo bankrutuojančios įmonės sudaryti sandoriai nėra tęsiami, nes administratorius tik įstatymo nustatyta tvarka ir atvejais gali vykdyti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus iki bankroto bylos iškėlimo. Todėl iki bankroto bylos iškėlimo sudarytų sutarčių tolimesnis vykdymas yra išimtis iš bendros taisyklės, nes vienas iš teisminio bankroto proceso tikslų yra kiek įmanoma operatyvus bankroto procedūrų užbaigimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio mėn. 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2005), ir ĮBĮ bankroto administratoriui suteikia tam tikrą diskrecijos teisę spręsti dėl bankrutuojančios įmonės iki bankroto bylos iškėlimo sudarytų sutarčių tolimesnio vykdymo, atsižvelgiant į jų naudingumą įmonės ir kreditorių interesams. Šiuo atveju po 2018 m. spalio 25 d. šalys negalėjo tęsti žemės sklypo nuomos teisinių santykių arba jie galėjo būti pratęsti bankroto administratoriaus sprendimu. Byloje nėra įrodymų, kad BUAB „BETONO STATINIAI“ bankroto (nemokumo) administratorė UAB „Tigesta“ buvo priėmusi sprendimą dėl tolimesnio vykdymo 2017 m. gruodžio 31 d. žodinės Žemės nuomos sutarties vykdymo (CPK 178 straipsnis).

44. Kadangi po bankroto bylos iškėlimo ieškovės bankroto administratorė neišreiškė valios dėl tolimesnio šio sandorio vykdymo, ieškovė ir atsakovas negalėjo tęsti nuomos teisinių santykių iki 2018 m. lapkričio 30 d. bei sudaryti (pasirašyti) 2018 m. lapkričio 30 d. paslaugų atlikimo akto dėl ieškovės mokėtinų nuompinigių įskaitymo į atsakovo grąžintino avanso sumą.

45. Taip pat byloje nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-361-619/2020, kuria iškelta bankroto byla ieškovei, dalimi buvo areštuotas UAB „BETONO STATINIAI“ nekilnojamasis ir kitas ilgalaikis materialinis turtas iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos, t. y. iki 2018 m. gruodžio 6 d.

46. Vadovaujantis CPK 677 straipsnyje nustatyta tvarka, turto areštas sukelia teisinius padarinius asmeniui, kurio turtas areštuotas, nuo turto arešto akto paskelbimo jam momento, o nesant galimybės paskelbti – nuo turto arešto akto įregistravimo turto arešto aktų registre momento, jei kiti įstatymai nenustato kitaip (CPK 675 straipsnio 4 dalis; Turto arešto aktų registro įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Tretiesiems asmenims teisinės pasekmės dėl turto arešto atsiranda nuo turto arešto akto įregistravimo Turto arešto aktų registre. Visi turto arešto duomenys, įrašyti į Turto arešto aktų registrą, laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Turto arešto aktų registro įstatymo 4 straipsnis). Iš į civilinę bylą Nr. eB2-361-619/2020 pateiktų VĮ Registrų centras 2018 m. spalio 25 d. ir 2018 m. gruodžio 20 d. pranešimų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-361-619/2020 pagrindu UAB „BETONO STATINIAI“ turto areštas įregistruotas 2018 m. spalio 25 d., 16.07 val. ir išregistruotas 2018 m. gruodžio 20 d., 15.03 val.

47. Susitarimas Nr. 2 dėl mokėjimo prievolių įskaitymo buvo sudarytas daugiau kaip po mėnesio laiko nuo 2018 m. spalio 25 d. ieškovės turto arešto. Disponavimas uždrausta teise prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, t. y. šio sandorio sudarymo metu galiojusio ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte buvo įtvirtintas draudimas nuo bankroto bylos iškėlimo vykdyti bankrutuojančios įmonės prievoles, be kita ko, priešinių vienarūšių reikalavimų (išskyrus leidžiamus pagal mokesčių įstatymus) įskaitymą. Šį draudimą ar analogiškus kituose įstatymuose įtvirtintus draudimus pažeidžiantys sandoriai laikomi niekiniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020). Dėl to teisėjų kolegija Susitarimą Nr. 2 pripažįsta neteisėtu ir prieštaraujančiu imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnis). Actio Pauliana institutas netaikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2011).

Dėl negaliojančio Susitarimo Nr. 2 teisinių padarinių

48. CK 1.80 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių.

49. Restitucija yra civilinių teisių gynybos būdas, kai šalys grąžinamos į padėtį, buvusią iki pažeidimo, t. y. viena jos šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa tai, ką yra gavusi pagal šį sandorį (CK 1.138 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.145 straipsnio 1 dalis).

50. Atsižvelgusi į tai, kad atsakovas (debitorius) D. G. nuo 2015 m. buvo skolingas ieškovei (kreditorei) UAB „BETONO STATINIAI“ 120 913,98 Eur, o po Susitarimo Nr. 1 sudarymo atsakovas liko skolingas ieškovei 17 396,53 Eur bei šalys nekvestionuoja, kad 1 446,53 Eur sumą atsakovas sumokėjo ieškovei, taip pat į tai, jog atsakovas neįrodė žodinės Žemės sklypo nuomos sutarties realumo ir Susitarimas Nr. 2 objektyviai negalėjo sukurti jokių teisėtų padarinių, teisėjų kolegija sprendžia, priteisti (grąžinti) ieškovei UAB „BETONO STATINIAI“ iš atsakovo D. G. 15 950 Eur 17 396,53 Eur – 1 446,53 Eur) skolos (likusią negrąžino avanso dalį) (CK 1.80 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties

51. Teisėjų kolegija sprendžia Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 18 d. sprendimo dalį dėl netenkinto ieškinio reikalavimo pripažinti negaliojančiu 2018 m. gegužės 18 d. Susitarimą dėl tarpusavio įsipareigojimų įskaitymo ir taikyti restituciją – grąžinti ieškovei 120 918,98 Eur, palikti nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kitą sprendimo dalį pakeisti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pripažinti negaliojančiu UAB „BETONO STATINIAI“ ir D. G. sudarytą 2018 m. lapkričio 30 d. Susitarimą dėl tarpusavio reikalavimų įskaitymo ir taikyti restituciją – priteisti ieškovei BUAB „BETONO STATINIAI“ iš atsakovo D. G. 15 950 Eur skolos ir 5 procentų dydžio procesinių palūkanų nuo priteistos sumos (15 950 Eur), skaičiuojamų nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki visiško teismo procesinio sprendimo įvykdymo

Dėl procesinių palūkanų

52. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šiuo atveju dėl restitucijos taikymo tarp šalių atsiranda piniginė prievolė, todėl yra pagrindas taikyti CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir priteisti ieškovei iš atsakovo 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos 15 950 Eur sumos, skaičiuojamas nuo dienos, kurią įsiteisėjo apeliacinės instancijos procesinis sprendimas dėl restitucijos taikymo (CPK 339 straipsnis) iki visiško teismo procesinio sprendimo įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

53. Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl keičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

54. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė reikalavimus dėl 2018 m. gegužės 18 d. ir 2018 m. lapkričio 30 d. Susitarimų dėl tarpusavio reikalavimų įskaitymo pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo – 120 918,98 Eur skolos priteisimo iš atsakovo. Taigi, ieškovė pareiškė 120 913,98 Eur dydžio turtinį reikalavimą. Tais atvejais, kai ieškinį sudaro keli savarankiški reikalavimai, ieškinio suma nustatoma pagal bendrą visų reikalavimų sumą (CPK 85 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Apeliacinės instancijos teismas pripažino negaliojančiu 2018 m. lapkričio 30 d. Susitarimą dėl tarpusavio reikalavimų įskaitymo ir taikė restituciją – priteisė ieškovei iš atsakovo 15 950 Eur skolos. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, patenkinta visų ieškinio reikalavimų dalis sudaro 13,20 proc., atmesta – 86,80 proc. ieškinio reikalavimų. Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už ieškinį ir apeliacinį skundą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktai). Atsakovas nuo žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo neatleistas. Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą nuo didesnės kaip 100 000 Eur sumos mokėtinas 2 300 Eur + 1 proc. nuo ieškinio sumos, viršijančios 100 000 Eur. Nagrinėjamu atveju už ieškinį mokėtina žyminio mokesčio suma sudaro 3 509,19 Eur (2 300 Eur + 1 209,19 Eur). Atsakovui tenkanti sumokėti žyminio mokesčio už ieškinį dalis sudaro 463,21 Eur, tačiau nagrinėjama civilinė byla yra elektroninė, todėl už ieškinį mokama 75 procentų mokėtinos žyminio mokesčio sumos, t. y. 347,41 Eur (CK 80 straipsnio 7 dalis).

55. Pagal CPK 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl išlaidų advokato (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti priteisimo to pageidaujanti šalis turi teismui raštu pateikti prašymą.

56. Ieškovė yra pateikusi 2020 m. kovo 9 d. prašymą dėl iš viso 2 500 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagal 2019 m. lapkričio 14 d. sąskaitą faktūrą. Taip pat atsakovas yra pateikęs prašymą dėl papildomų bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriame nurodyta, kad atsakovas pirmosios instancijos teisme turėjo iš viso 1 434 Eur bylinėjimosi išlaidų.

57. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau ir – Rekomendacijų) 7 punktą ir 8.2, 8.3 papunkčius už ieškinio ir dubliko parengimus maksimali atlygintina suma, proporcingai tenkintų ieškinio reikalavimų daliai (13,20 proc.), sudaro iš viso 556,56 Eur (347,85 Eur už ieškinį (1 317,60 Eur × 2,5 koef. = 2 635,20 Eur ) + 208,71 Eur už dubliką (1 317,60 Eur × 1,5 koef. = 1 581,12 Eur). Ieškovė nėra detalizavusi kitų 1 250 Eur vertės teisinių paslaugų pagal 2020 m. vasario 4 d. sąskaitą faktūrą. Nustatyta, kad ieškovės atstovė advokatų padėjėja J. K. nuo 13.07 val. iki 13.52 val. dalyvavo 2020 m. sausio 13 d. teismo posėdyje, taip pat nuo 08.43 val. iki 09.58 val. 2020 m. spalio 3 d. teismo posėdyje. Pagal Rekomendacijų 9 punktą ir 8.19 papunktį už dvi atstovavimo teisme valandas ieškovei maksimali atlygintina suma, proporcingai tenkintų ieškinio reikalavimų daliai (13,20 proc), sudaro iš viso 34,78 Eur (1 317,60 Eur × 0,1 koef. × 131,76 × 2 val.) 263,52 Eur). Kadangi šalys vedė derybas dėl taikaus ginčo išsprendimo, teisėjų kolegija vertina, kad buvo teikiamos ir kitos teisinės paslaugos, todėl pripažįstamos pagrįstomis papildomos ieškovės turėtos 34,78 Eur bylinėjimosi išlaidos.

58. Pagal Rekomendacijų 7 punktą ir 8.2 papunktį už atsiliepimo į ieškinį parengimą maksimali atlygintina suma, proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (86,80 proc.), sudaro 2 797,13 Eur (1 289 Eur × 2,5 koef. = 3 222,50 Eur ). Taigi, atsakovo turėta iš viso 1 434 Eur bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijose nustatytos maksimalios atlygintinos advokatui išlaidų sumos.

59. Apeliacinis skundas tenkintas iš dalies (13,20 proc. patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų ir 86,80 proc. atmestų). Ieškovė nepateikė įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jai išlaidos nepriteisiamos. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. spalio 30 d. gavo atsakovo prašymą dėl 600 Eur priteisimo už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą pagal 2020 m. gegužės 11 d. PVM sąskaitą faktūrą, apmokėtą 2020 m. spalio 28 d. Pagal Rekomendacijų 8.11 papunktį už atsiliepimo į apeliacinį parengimą maksimali atlygintina suma, proporcingai atmestų apeliacinio skundo reikalavimų daliai (86,80 proc.), sudaro 1 569,39 Eur (1 398,5 0 Eur × 1.3 koef. = 1 818,05 Eur). Taigi, atsakovo turėtų apeliacinės instancijos teisme išlaidų suma neviršija Rekomendacijose nustatytos maksimalios atlygintinos advokatui išlaidų sumos.

60. Teisėjų kolegija sprendžia priteisti valstybei iš atsakovo 347,41 Eur bylinėjimosi išlaidų (dalį žyminio mokesčio už ieškinį). Taip pat priteisti ieškovei iš atsakovės iš viso 626,12 Eur (556,56 Eur už ieškinio ir dubliko parengimą + 34,78 Eur už advokatų padėjėjos atstovavimą teismo posėdžiuose + 34,78 Eur papildomas išlaidas), o atsakovui iš ieškovės priteisti iš viso 1 434 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme. Atlikus nurodytų išlaidų įskaitymą, priteisti atsakovui iš ieškovės iš viso 807,88 Eur (1 434 Eur atsakovo išlaidos - 626,12 Eur ieškovės išlaidos) bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme. Priteisti atsakovui iš ieškovės 600 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme. Iš viso priteisti 1 407,88 Eur (807,88 Eur + 600 Eur) bylinėjimosi išlaidų. Kadangi pareigą sumokėti bylinėjimosi išlaidas turi bankrutavusi bendrovė (ieškovė), 1 407,88 Eur išlaidos priteisiamos iš BUAB „BETONO STATINIAI“ administravimo išlaidoms skirtų lėšų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 18 d. sprendimą pakeisti iš dalies.

Pripažinti negaliojančiu uždarosios akcinės bendrovės „BETONO STATINIAI“ ir D. G. sudarytą 2018 m. lapkričio 30 d. Susitarimą dėl tarpusavio reikalavimų įskaitymo ir taikyti restituciją – priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „BETONO STATINIAI“ (juridinio asmens kodas 125145296) iš atsakovo D. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15 950 Eur (penkiolika tūkstančių devynis šimtus penkiasdešimt eurų) skolos (negrąžino avanso dalį) ir 5 procentų dydžio procesinių palūkanų nuo priteistos sumos (15 950 Eur), skaičiuojamų nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki visiško teismo procesinio sprendimo įvykdymo.

Priteisti valstybei iš atsakovo D. G. 347,41 Eur (tris šimtus keturiasdešimt septynis eurus ir keturiasdešimt vieną centą) dalį žyminio mokesčio už ieškinį.

Priteisti atsakovui D. G. iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „BETONO STATINIAI“ administravimo išlaidoms skirtų lėšų 1 407,88 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus septynis eurus ir aštuoniasdešimt aštuonis centus) bylinėjimosi išlaidų.