Klaipėdos apygardos teismo sprendimas, e2A-113-618/2022

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-03-03
Bylos Nr.: e2A-113-618/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-00291-2021-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Erinija Kazlauskienė, Danutė Žvinklytė, Larisa Šimanskienė
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės ,,Aimpex“

Kategorijos

2.6.1.3.6Piniginės prievolės
2.6.1.4Prievolių vykdymas
2.6.8.11.1Sutarties nutraukimas
2.6.18.1Bendrosios rangos sutarties nuostatos
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.18.2Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar iš dalies) ir priimti naują sprendimą
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-113-618/2022Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00291-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.4; 2.6.8.11.1; 2.6.18.1; 3.1.7.6; 3.3.1.14; 3.3.1.18.2; 3.3.1.20 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 3 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Larisos Šimanskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Žvinklytės, veikianti Kauno apygardos teismo vardu,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „R2K grupė“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Aimpex“ apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3892-475/2021 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „R2K grupė“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Aimpex“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, T. K..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „R2K grupė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Aimpex“ 4 770 Eur skolą, 7 505 Eur delspinigius, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Ieškovė nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. spalio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1389-642/2019 iškėlė UAB „R2K grupė“ bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė UAB „Bankroto lyderiai“. Nemokumo administratorei patikrinus ieškovės sudarytus sandorius, paaiškėjo, jog 2016 m. balandžio 21 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 2016/04-21 (toliau – Sutartis). 2019 m. rugsėjo 10 d. ieškovė pasirašė atsakovės pateiktą pasiūlymą, taip patvirtindama 9 500 Eur sumos gaminių užsakymą iš atsakovės. 2019 m. rugsėjo 13 d. ieškovė sumokėjo atsakovei 4 770 Eur, tačiau atsakovė ieškovės užsakytų prekių nepagamino ir jų ieškovei neperdavė, todėl turi prievolę minėtas pinigines lėšas grąžinti ieškovei. Ieškovė pažymėjo, kad pagal Sutarties 4.7 punktą atsakovė įsipareigojo pateikti standartinius gaminius per 14 kalendorinių dienų nuo patvirtinto užsakymo pateikimo dienos, nestandartinius gaminius – per 8 savaites nuo patvirtinto užsakymo pateikimo dienos. Šiuo atveju ginčo užsakymą ieškovė patvirtino 2019 m. rugsėjo 10 d., todėl atsakovė gaminius turėjo pateikti iki 2019 m. lapkričio 5 d., tačiau savo įsipareigojimų neįvykdė. Sutarties 2.11 punkte numatyta, jog ieškovė privalo sumokėti 30 proc. avansą ir atsiskaityti su atsakove per 14 kalendorinių dienų po pristatymo arba grynaisiais pinigais produkcijos pristatymo momentu pagal pateiktą PVM sąskaitą faktūrą. Iš byloje pateikto elektroninio susirašinėjimo duomenų matyti, kad šalys susitarė dėl kitokios atsiskaitymo tvarkos, t. y. atsakovė nurodė ieškovei, kad pastaroji už gaminius turės sumokėti likus 1 dienai iki užsakymo pristatymo, ir klausė ieškovės, ar tęsti gamybą. Ieškovė 2019 m. rugsėjo 11 d. pranešimu nurodė atsakovei tęsti gamybą. Taigi, atsižvelgusi į minėtą susitarimą, ieškovė 2019 m. rugsėjo 13 d. sumokėjo atsakovei 4 770 Eur, o likusią dalį turėjo sumokėti likus 1 dienai iki užsakymo pristatymo. Vis dėlto atsakovė 2019 m. spalio 25 d. elektroniniu laišku informavo ieškovę, kad gavo medžiagas, tačiau gamybą pradės gavusi likusią mokėjimo dalį, t. y. vienašališkai siekė pakeisti šalių 2019 m. rugsėjo 10 d. susitarimu nustatytą mokėjimo tvarką.

Atsiliepimas

2. Atsakovė UAB ,,Aimpex“ atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

2.1. Atsakovė nurodė, jog 2019 m. rugsėjo 13 d. ieškovė sumokėjo atsakovei 4 770 Eur avansą už gaminius. 2019 m. rugsėjo 27 d. atsakovė užsakė gamybai reikalingų medžiagų už 2 330,69 Eur, 2019 m. spalio 21 d. – medžiagų už 3 730,50 Eur, iš viso už 6 061,19 Eur. 2019 m. spalio 30 d. atsakovei buvo iškelta bankroto byla, teismo nutartis įsiteisėjo 2019 m. lapkričio 12 d. Atsakovė 2019 m. lapkričio 20 d. gavo ieškovės nemokumo administratoriaus R. Jazbučio pranešimą dėl ieškovės bankroto ir kreditinių reikalavimų pateikimo. 2019 m. lapkričio 28 d. atsakovė informavo bankroto administratorę apie gautą avansą, užsakytas medžiagas ir dėl ieškovės bankroto sustabdytą gamybą, taip pat klausė, kaip išspręsti susidariusią situaciją, tačiau nemokumo administratorė į minėtą pranešimą neatsakė. 2020 m. sausio 22 d. ir 2020 m. vasario 3 d. atsakovė pakartotinai kreipėsi į ieškovės nemokumo administratorę dėl ginčo situacijos sprendimo, tačiau nemokumo administratorė į šiuos pranešimus neatsakė. 2020 m. liepos 17 d. ieškovė gavo atsakovės pranešimą, jog, ieškovei iškėlus bankroto bylą, buvo nutrauktas jos sudarytų sutarčių vykdymas, todėl atsakovė yra skolinga ieškovei 4 770 Eur. 2020 m. liepos 29 d. pranešimu atsakovė nurodė ieškovei, kad Sutartis buvo nutraukta dėl ieškovės kaltės, todėl ji turi atlyginti atsakovės patirtas išlaidas, susijusias su Sutarties nutraukimu, ir pažymėjo, jog sutinka perduoti nemokumo administratorei užsakytų prekių gamybai nepanaudotas medžiagas. Taigi šiuo atveju Sutartis buvo nutraukta 2019 m. lapkričio 12 d. įsiteisėjus teismo 2019 m. spalio 30 d. nutarčiai dėl ieškovės bankroto bylos iškėlimo. Atsakovė pažymi, kad ji neturi prievolės grąžinti ieškovei 4 770 Eur avanso, kadangi atsakovė patyrė 6 061,19 Eur išlaidų, susijusių ieškovės užsakytų prekių gamyba. Be to, atsakovė, gavusi ieškovės 2019 m. rugsėjo 10 d. patvirtinimą dėl užsakymo, nurodė ieškovei, kad pastaroji už gaminius turės sumokėti likus 1 dienai iki užsakymo pristatymo, ir klausė ieškovės, ar tęsti gamybą. Atsakovė 2019 m. rugsėjo 11 d. su šiomis sąlygomis sutiko, nurodydama atsakovei tęsti gamybą. Tokiu būdu šalys susitarė ne tik dėl kitokios nei Sutartyje numatyta atsiskaitymo tvarkos, tačiau ir dėl kitos gaminių pristatymo tvarkos, t. y. atsakovė turėjo pareigą pristatyti gaminius tik atsakovei visiškai atsiskaičius už prekes. Šiuo atveju ieškovė už prekes tinkamai neatsiskaitė, todėl atsakovė neturėjo prievolės perduoti jai gaminių.

Šalies argumentai

3. Ieškovė pateikė dubliką, nurodydama, kad iš byloje pateikto šalių susirašinėjimo duomenų matyti, jog šalys susitarė dėl kitokios nei Sutartyje numatyta atsiskaitymo tvarkos, pagal kurią ieškovė dalį sumos (4 770 Eur) už gaminius sumokėjo 2019 m. rugsėjo 13 d., o likusią dalį turėjo sumokėti 1 dieną iki užsakymo pristatymo. Vadovaujantis Sutarties nuostatomis, atsakovė gaminius turėjo pristatyti iki 2019 m. lapkričio 5 d. 2019 m. spalio 25 d. pranešimu atsakovė nurodė ieškovei, kad ji yra gavusi medžiagas ir gamybą pradės atsakovei sumokėjus likusią sumą už prekes. Taigi, nors 2019 m. rugsėjo 10 d. šalys buvo suderinusios atsiskaitymo už gaminius tvarką, tačiau atsakovė siekė šį susitarimą vienašališkai pakeisti ir atsisakė toliau vykdyti Sutartį. Nutartis dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo įsiteisėjo 2019 m. lapkričio 12 d. Nemokumo administratorė apie ieškovei iškeltą bankroto bylą atsakovei pranešė 2019 m. lapkričio 20 d., t. y. pasibaigus Sutartyje nustatytam prekių pristatymo terminui, tačiau atsakovė jau 2019 m. spalio 25 d. pranešime buvo nurodžiusi ieškovei, kad negamins langų, jeigu pastaroji nesumokės visos kainos už prekes.

Atsiliepimas

4. Atsakovė pateikė tripliką, nurodydama, kad Sutarties pagrindu ieškovė pateikė užsakymą atsakovei dėl nestandartinių langų gamybos, todėl minėti gaminiai buvo skirti tik ieškovei, juos sunku realizuoti rinkoje. Atsakovė, vykdydama savo sutartinius įsipareigojimus, užsisakė iš tiekėjų ir gavo medžiagas, skirtas ieškovės užsakytoms prekėms pagaminti. Šios aplinkybės patvirtina, jog atsakovė vykdė savo įsipareigojimus. Pagal Sutarties 4.8 punktą atsakovė gaminius turėjo pateikti ieškovei iki 2019 m. lapkričio 5 d. Pažymėtina, kad šiuo atveju ieškovė neginčija, jog šalys buvo susitarusios dėl kitos nei Sutartyje numatyta atsiskaitymo tvarkos, t. y. ieškovė turėjo sumokėti avansą, o likusią sumą už gaminius – likus 1 dienai iki gaminių pristatymo. Taigi ieškovė už gaminius turėjo atsiskaityti iki 2019 m. lapkričio 4 d. Ieškovė už gaminius iki šiol nėra atsiskaičiusi, taip pažeisdama savo sutartines prievoles, todėl atsakovė neturėjo pareigos pristatyti gaminių. Pastebėtina, kad Sutarties 8.4. punkte numatyta, jog vėlavimas atsiskaityti yra esminis Sutarties pažeidimas, todėl ši aplinkybė suteikia teisę atsakovei stabdyti savo prievolių vykdymą be papildomo įspėjimo ir netgi nutraukti Sutartį. Atsakovė, sužinojusi, jog ieškovės finansinė būklė yra prasta, t. y. pastaroji vėluoja atlikti mokėjimus, pasinaudojo Sutarties 8.4. punkte įtvirtinta teise sustabdyti savo prievolių vykdymą, t. y. 2019 m. spalio 25 d. pranešimu nurodė ieškovei, jog, pastarajai vėluojant atlikti mokėjimus, atsakovė stabdo savo įsipareigojimų vykdymą. Ieškovė, gavusi minėtą pranešimą, į jį nereagavo, šio ieškovės sprendimo neginčijo, su atsakove neatsiskaitė ir neprašė pristatyti gaminių. Atsakovė taip pat prašo taikyti ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl delspinigių priteisimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimu ieškovės LUAB „R2K grupė“ ieškinį tenkino iš dalies:

5.1. Priteisė iš atsakovės UAB „Aimpex“ 4 770 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (4 770 Eur) nuo ieškinio priėmimo (2021 m. sausio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 333,45 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei LUAB „R2K grupė“ .

5.2. Kitą ieškinio dalį atmetė.

5.3. Priteisė iš ieškovės LUAB „R2K grupė“ 1 315,97 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovei UAB „Aimpex“, apmokant jas iš ieškovės bankroto administravimui skirtų lėšų.

5.4. Priteisti iš atsakovės UAB „Aimpex“ 107,64 Eur žyminį mokestį valstybei.

6. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai:

6.1. Teismas konstatavo, kad tarp šalių buvo susiklostę rangos teisiniai santykiai. Remiantis bylos duomenimis, ieškovė pateikė atsakovei užsakymą pagaminti langus ir 2021 m. rugsėjo 10 d. patvirtino 9 500 Eur sumos priešgaisrinių vitrinų užsakymą. Taigi atsakovė įsipareigojo pagaminti langus pagal ieškovės užsakymą ir gamybos procese gautą darbo rezultatą perduoti ieškovei, o ši įsipareigojo atsakovės darbo rezultatą priimti ir už jį tinkamai atsiskaityti. Atsakovė langus gamino iš savo medžiagų, darbo rezultatas gautas jai veikiant savo rizika. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad ieškovės užsakymui įvykdyti ji įsigijo 6 061,19 Eur vertės medžiagas, todėl šiuo atveju darbų pobūdis ir vertė, lyginant juos su pagamintų prekių verte, yra nedidelė. Taigi nėra pagrindo vertinti, kad šalys buvo sudariusios pirkimo–pardavimo sutartį.

6.2. Teismas nurodė, kad tarp šalių nėra ginčo, jog ieškovė pateikė užsakymą dėl nestandartinių gaminių gamybos, o atsakovė šiuos gaminius, vadovaujantis Sutarties 4.8 punktu, turėjo pateikti ieškovei iki 2019 m. lapkričio 5 d. Sutarties 2.13 punkte numatyta, kad nestandartinių gaminių apmokėjimas – pagal atskirą susitarimą. Pasikeitus apmokėjimo sutarties sąlygoms rašomas atskiras susitarimas. Pagal Sutarties 2.11 punktą ieškovė privalo sumokėti 30 proc. avansą ir atsiskaityti su atsakove per 14 kalendorinių dienų po pristatymo arba grynaisiais pinigais produkcijos pristatymo momentu pagal pateiktą PVM sąskaitą faktūrą. Šalys atskiro susitarimo dėl nestandartinių gaminių apmokėjimo sąlygų nesudarė ir vadovavosi Sutarties 2.11 punkto nuostatomis. Vis dėlto 2019 m. rugsėjo 10 d. pranešimu atsakovė nurodė ieškovei, kad pastaroji visą kainą už gaminius turės sumokėti likus 1 dienai iki užsakymo pristatymo, kadangi atsakovė negali suteikti ieškovei kredito. Ieškovė 2019 m. rugsėjo 11 d. pranešimu nurodė atsakovei tęsti gamybą ir sumokėjo 4 770 Eur avansą, t. y. daugiau nei pusę visos užsakymo kainos. Taigi darytina išvada, jog šalys pakeitė Sutartyje numatytą atsiskaitymo tvarką.

6.3. Teismas konstatavo, kad Sutartis buvo nutraukta dėl ieškovės nemokumo, t. y. įmonės bankroto bylos iškėlimo. 2019 m. spalio 30 d. ieškovei buvo iškelta bankroto byla, teismo nutartis įsiteisėjo 2019 m. lapkričio 12 d. Taigi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 3 punktu, ieškovei iškėlus bankroto bylą, Sutarties vykdymas buvo sustabdytas. Nors atsakovė ne kartą kreipėsi į ieškovę dėl susidariusios situacijos, tačiau ieškovės nemokumo administratorė ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 4 punkte nustatytu terminu nepranešė atsakovei, ar ketina vykdyti Sutartį.

6.4. Teismas pažymėjo, kad ieškovės sumokėtas 4 470 Eur avansas buvo skirtas atsiskaityti už gaminius, tačiau Sutartis nebuvo įvykdyta, todėl avansas grąžintinas ieškovei. Pažymėtina, jog atsakovė, vykdydama Sutartį, galėjo patirti tam tikrų nuostolių, tačiau jos pažeistų teisių gynimo mechanizmas yra įtvirtintas ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 4 punkte.

6.5. Teismas nurodė, kad šiuo atveju Sutarties 4.5 punkto nuostatos, numatančios atsakovės pareigą laiku nepristačius prekių, mokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius, skaičiuojamus nuo nepristatytų prekių vertės, už kiekvieną pavėluotą kalendorinę dieną netaikytina, nes Sutartis nutraukta ieškovės nemokumo administratorei nutarus toliau Sutarties nevykdyti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Apeliaciniu skundu ieškovė LUAB „R2K grupė“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo, ir priimti naują sprendimą – priteisti ieškovei LUAB „R2K grupė“ iš atsakovės UAB ,,Aimpex“ 7 505 Eur delspinigius, iš naujo paskirstyti šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas ir priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

7.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad Sutartis nutrūko dėl ieškovei iškeltos bankroto bylos. Šiuo atveju Sutartis nutrūko dėl atsakovės veiksmų, t. y. jai netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus. Teismo posėdžio metu kaip liudytojas apklaustas atsakovės darbuotojas Marius Glinskis patvirtino, jog, nors šalys buvo susitarusios, kad atsakovė už gaminius turi atsiskaityti likus 1 dienai iki langų pristatymo, tačiau, ieškovei nesumokėjus likusios gaminių kainos, kaip tai nurodyta 2019 m. spalio 25 d. pranešime, atsakovė langų gamybą nutraukė. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo. Nagrinėjamu atveju nutartis dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo įsiteisėjo 2019 m. lapkričio 12 d., o gaminius atsakovė turėjo pateikti ieškovei 2019 m. lapkričio 5 d., todėl darytina išvada, kad atsakovė neįvykdė pareigos Sutartyje nustatytu terminu pateikti gaminius. Taigi būtent atsakovė pažeidė Sutartį.

7.2. Atsakovė prašė teismo taikyti ieškinio senatį, todėl, patenkinus ieškovės reikalavimą dėl 4 770 Eur skolos priteisimo, ieškovei iš atsakovės priteistina 3 420 Eur (9 500 Eur x 0,2 proc. x 180) delspinigių.

Atsiliepimas

8. Atsakovė UAB ,,Aimpex“ atsiliepimu į ieškovės LUAB „R2K grupė“ apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti, priteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

8.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai nustatė, jog Sutartis buvo nutraukta dėl ieškovei iškeltos bankroto bylos, t. y. pagrįstai nenustatė atsakovės kaltės dėl Sutarties nutraukimo. Be to, ieškovės nemokumo administratorė pažeidė IBĮ nustatytą pareigą pranešti atsakovei apie tai, ar ieškovė ketina vykdyti Sutartį, taip pat nereagavo į atsakovės užklausas dėl tolimesnio Sutarties vykdymo, taip pažeisdama šalių pareigą bendradarbiauti.

8.2. Nagrinėjamu atveju būtent ieškovė neįvykdė pareigos atsiskaityti su atsakove, tokiais savo veiksmais padarė esminį Sutarties pažeidimą, todėl atsakovė, vadovaudamasi Sutarties 8.4 punktu, turėjo teisę sustabdyti savo sutartinių prievolių vykdymą. Atsakovė gaminius ieškovei galėjo pagaminti per 1 dieną, todėl, ieškovei įvykdžius savo pareigą iki 2019 m. lapkričio 4 d. atsiskaityti su atsakove, pastaroji 2019 m. lapkričio 5 d. būtų galėjusi pateikti gaminius ieškovei. Pažymėtina, kad tiek 2019 m. spalio mėn., tiek po ieškovės bankroto bylos iškėlimo atsakovė bendradarbiavo su ieškove, siekė išsiaiškinti, ar pastaroji ketina vykdyti Sutartį, tačiau nei ieškovė, nei jos nemokumo administratorė į atsakovės pranešimus nereagavo ir tik 2020 m. liepos mėn. ieškovės nemokumo administratorė pranešė atsakovei, kad gaminių ieškovei nereikės, ir nurodė grąžinti avansą. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovė 2019 m. spalio 25 d. pranešimu nutraukė Sutartį. Jeigu ieškovei kilo abejonių dėl minėto pranešimo turinio ir reikšmės, ji galėjo kreiptis į atsakovę, prašydama paaiškinti šias aplinkybes, tačiau minėtų veiksmų neatliko. Ieškovė taip pat nesidomėjo prekių gamyba, pristatymu, nereiškė atsakovei pretenzijų, todėl akivaizdu, kad minėti gaminiai jai nebebuvo reikalingi.

8.3. Pagal Sutarties 4.5. punktą atsakovė turi prievolę mokėti delspinigius tik tuo atveju, jei ji laiku nepristato prekių. Šiuo atveju atsakovė gaminus ieškovei turėjo pristatyti tik pastarajai už juos atsiskaičius. Ieškovė minėto įsipareigojimo neįvykdė, todėl atsakovė neturėjo prievolės pristatyti gaminių, todėl negali būti laikoma pažeidusia Sutartį ir jai negali būti skaičiuojami delspinigiai.

Šalies argumentai

9. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB ,,Aimpex“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovės UAB ,,Aimpex“ priteista 4 770 Eur skola ieškovei LUAB „R2K grupė“ ir priimti naują sprendimą – ieškinio reikalavimą dėl 4 770 Eur skolos priteisimo atmesti; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

9.1. Nagrinėjamu atveju ieškovė neįvykdė pareigos atsiskaityti su atsakove, tokiais savo veiksmais padarė esminį Sutarties pažeidimą. Pagal Sutarties 4.8 punktą atsakovė turėjo pateikti ieškovei gaminius iki 2019 m. lapkričio 5 d. Atsakovė gaminius ieškovei galėjo pagaminti per 1 dieną, todėl, ieškovei iki 2019 m. lapkričio 4 d. įvykdžius prievolę atsiskaityti su atsakove, ji būtų galėjusi Sutartyje nustatyta tvarka pateikti gaminius ieškovei. Pažymėtina, kad atsakovė, vykdydama savo Sutartines prievoles, užsisakė iš tiekėjų medžiagas, reikalingas nestandartiniams gaminiams gaminti, už jas sumokėjo 6 061,19 Eur, todėl akivaizdu, jog atsakovė siekė įvykdyti Sutartį. Vis dėlto ieškovė prekių gamyba nesidomėjo, neklausė atsakovės apie gaminių pristatymą ir atsiskaitymą už juos, gavusi atsakovės 2019 m. spalio 25 d. pranešimą, jame nurodytoms aplinkybėms neprieštaravo, nesidomėjo tolimesniu Sutarties vykdymu. Suėjus Sutartyje nustatytam prievolių vykdymo terminui, gaminiais ir jų pristatymu nesidomėjo. Šios aplinkybės patvirtina, jog ginčo gaminiai ieškovei nebebuvo reikalingi.

Žemesnės instancijos teismas

9.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė turi prievolę grąžinti ieškovei avansą. Ieškovės sumokėtas avansas buvo išankstinis atsiskaitymas su atsakove už pagamintas prekes. Šiuo atveju atsakovė, siekdama pagaminti ieškovės užsakytas prekes, iš tiekėjų įsigijo specialių medžiagų, kurių kitų prekių gamybos metu panaudoti negali. Ieškovė taip pat buvo užsakiusi nestandartinius gaminius, todėl neturi galimybės pastarųjų panaudoti kitame objekte, t. y. perduoti (parduoti) kitiems užsakovams. Pažymėtina, kad šiuo atveju būtent ieškovės vadovas 2019 m. rugsėjo 4 d. kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo, t. y. pastarasis užsakymo pateikimo atsakovei metu žinojo apie prastą ieškovės finansinę padėtį. Tai reiškia, jog tuo atveju, jeigu atsakovė, nepaisydama duomenų apie ieškovės finansinius sunkumus ir rizikos, jog pastaroji gali su atsakove neatsiskaityti, būtų pagaminusi visus gaminius, tai būtų lėmę dar didesnius atsakovės nuostolius. Atsakovė neginčija savo pareigos perduoti ieškovei už jos sumokėtą avansą įsigytas medžiagas, skirtas ieškovės užsakytoms prekėms gaminti, tačiau neturi prievolės grąžinti ieškovei piniginių lėšų, kadangi pastarosios buvo panaudotos šioms medžiagoms įsigyti.

Atsiliepimas

10. Ieškovė LUAB „R2K grupė“ atsiliepimu į atsakovės UAB ,,Aimpex“ apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1. Nagrinėjamu atveju atsakovė Sutartyje nustatytu terminu nepagamino prekių, t. y. neįvykdė Sutartinių įsipareigojimų, todėl jai kyla pareiga grąžinti 4 770 Eur avansą ir sumokėti delspinigius. Pažymėtina, kad 2019 m. rugsėjo 10 d. pranešimu atsakovė nurodė ieškovei, jog pastaroji turės visiškai atsiskaityti už gaminius likus 1 dienai iki užsakymo pristatymo. Ieškovė, gavusi minėtą pranešimą, 2019 m. rugsėjo 11 d. nurodė atsakovei tęsti gamybą ir 2019 m. rugsėjo 13 d. sumokėjo 4 770 Eur avansą. Taigi minėtais pranešimais šalys susitarė dėl atsiskaitymo už gaminius tvarkos. 2019 m. spalio 25 d. pranešimu atsakovė nurodė ieškovei, kad gavo reikalingas medžiagas, tačiau gamybą pradės tik ieškovei visiškai atsiskaičius už gaminius, ir nurodė ieškovei sumokėti 4 730 Eur. Taigi atsakovė siekė vienašališkai pakeisti Sutarties sąlygas. Tokiais savo veiksmais atsakovė pažeidė protingumo ir sąžiningumo principus, todėl yra laikytina atsakinga už kilusius nuostolius.

10.2. Ieškovei buvo reikalingos ne atsakovės nurodytos medžiagos, o Sutartyje numatyti gaminiai. Šiuo metu ieškovei minėtų gaminių nereikia, kadangi jai iškelta bankroto byla, tačiau, atsakovei Sutartyje nustatytu terminu pagaminus langus, ieškovė būtų įvykdžiusi Sutartį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Ieškovės apeliacinis skundas netenkintinas, atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

12. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl avanso priteisimo

13. Šioje apeliacine tvarka nagrinėjamojoje byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria nuspręsta priteisti ieškovei iš atsakovės 4 770 Eur skolą (avansą) už gaminius.

14. Atsakovė nurodo, kad nagrinėjamu atveju ji nepažeidė Sutarties, kadangi, vadovaujantis Sutarties 4.8 punktu, atsakovė ginčo gaminius turėjo pristatyti iki 2019 m. lapkričio 5 d., o ieškovė buvo įsipareigojusi atsiskaityti iki 2019 m. lapkričio 4 d., t. y. likus 1 dienai iki gaminių pristatymo, tačiau su atsakove iki šiol nėra atsiskaičiusi. Atsakovei sužinojus, jog ieškovės finansinė būklė yra prasta, t. y. pastaroji vėluoja atlikti mokėjimus, ji pasinaudojo Sutarties 8.4. punkte įtvirtinta teise sustabdyti savo prievolių vykdymą, t. y. 2019 m. spalio 25 d. pranešimu atsakovė nurodė ieškovei, jog, ieškovei vėluojant atlikti mokėjimus, atsakovė stabdo savo įsipareigojimų vykdymą. Ieškovė, gavusi minėtą pranešimą, į jį nereagavo, šio ieškovės sprendimo neginčijo, su atsakove neatsiskaitė ir neprašė pristatyti gaminių. Atsakovė neginčija savo pareigos perduoti ieškovei už jos sumokėtą avansą įsigytų medžiagų, skirtų ieškovės užsakytoms prekėms gaminti, tačiau neturi prievolės grąžinti ieškovei piniginių lėšų, kadangi pastarosios buvo panaudotos šioms medžiagoms įsigyti. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais sutinka.

15. CK 6.644 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui.

16. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. balandžio 21 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 2016/04-21, ja atsakovė įsipareigojo parduoti ieškovei prekes pagal ieškovės pateiktą užsakymą. 2019 m. rugsėjo 10 d. ieškovė patvirtino užsakymą pagal pasiūlymą Nr. ES-0881(l) dėl 9 500 Eur sumos priešgaisrinių vitrinų gamybos. Taigi nagrinėjamu atveju atsakovė įsipareigojo pagaminti ir perduoti ieškovei gaminius (langus) pagal ieškovės užsakyme nurodytus duomenis (matmenis, konstrukciją ir kt.), o ieškovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais atsiskaityti už gaminius. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad tarp šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai.

17. Sutarties 2.11 punkte nustatyta, kad ieškovė privalo sumokėti 30 proc. avansą ir atsiskaityti su atsakove per 14 kalendorinių dienų po pristatymo arba grynaisiais pinigais produkcijos pristatymo momentu pagal pateiktą PVM sąskaitą faktūrą. Pagal Sutarties 2.13 punktą nestandartinių gaminių apmokėjimas – pagal atskirą susitarimą. Pasikeitus apmokėjimo sutarties sąlygoms rašomas atskiras susitarimas. Sutarties 4.7 ir 4.8 punktais atsakovė įsipareigojo pateikti standartinius gaminius per 14 kalendorinių dienų nuo patvirtinto užsakymo pateikimo dienos, nestandartinius gaminius – per 8 savaites nuo patvirtinto užsakymo pateikimo dienos. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovės 2019 m. rugsėjo 10 d. užsakyti gaminiai pagal pasiūlymą Nr. ES-0881(l) laikytini nestandartiniais gaminiais ir kad atsakovė šiuos gaminius turėjo perduoti ieškovei iki 2019 m. lapkričio 5 d.

18. Remiantis byloje pateikto šalių susirašinėjimo duomenimis taip pat nustatyta, jog 2019 m. rugsėjo 10 d. pranešimu atsakovė, gavusi ieškovės pateiktą užsakymą, nurodė, kad atsakovė už gaminius turės visiškai atsiskaityti likus 1 dienai iki jų pristatymo, ir teiravosi, ar atsakovei tęsti gamybą. Atsakovė 2019 m. rugsėjo 11 d. pranešimu patvirtino savo valią tęsti gamybą. 2019 m. rugsėjo 13 d. ieškovė sumokėjo atsakovei 4 770 Eur avansą už ginčo gaminius. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalys susitarė dėl kitos nei numatyta Sutartyje atsiskaitymo už ginčo gaminius tvarkos, t. y. ieškovė 2019 m. rugsėjo 13 d. sumokėjo 4 770 Eur avansą, o likusią sumą už gaminius įsipareigojo sumokėti iki 2019 m. lapkričio 4 d.

19. 2019 m. spalio 25 d. pranešimu atsakovė informavo ieškovę, kad gavo medžiagas, reikalingas ginčo prekėms pagaminti. Minėtu pranešimu atsakovė taip pat nurodė, kad gamybą pagal ieškovės pateiktą užsakymą pradės ieškovei sumokėjus likusią 4 730 Eur sumą už ginčo gaminius, pažymėdama, jog tai susiję su ieškovės vėlavimu atlikti kitus mokėjimus. Taigi nagrinėjamu atveju sutiktina su ieškove, jog 2019 m. spalio 25 d. pranešime atsakovė nurodė kitą atsiskaitymo už gaminius tvarką, nei šalys buvo suderinusios 2019 m. rugsėjo 10-11 d. Vis dėlto vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo konstatuoti, kad atsakovė pažeidė Sutartį.

20. Pagal CK 6.58 straipsnio 1 dalį, jeigu sutartinės prievolės įvykdymas yra priešpriešinis, o prievolės šalis, kuri pirma turi atlikti veiksmus prievolei vykdyti, prievolės nevykdo arba yra aišku, jog nustatytu terminu jos neįvykdys, kita prievolės šalis turi teisę sustabdyti priešpriešinį savo prievolės vykdymą arba apskritai atsisakyti ją vykdyti, apie tai pranešti kitai šaliai ir pareikalauti atlyginti nuostolius. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, tais atvejais, kai pagal tarp šalių atsiradusį teisinį santykį abi šalių prievolės yra tarpusavyje susijusios ir vienos šalies prievolės vykdymas priklauso nuo kitos šalies prievolės vykdymo ir kai šalys taiko savo teisių gynimo būdus, nustatytus CK 6.58 arba 6.207 straipsniuose, arba specialius teisių gynimo būdus, apibrėžtus atskiras sutarčių rūšis reglamentuojančiose taisyklėse, vienai šaliai pareiškus ieškinį dėl piniginės prievolės vykdymo, kita šalis turi teisę gintis nuo pareikšto ieškinio atsikirtimų forma, įrodinėdama aplinkybes, susijusias su prievolės vykdymo sustabdymu ar atsisakymu ją vykdyti, ar teise atlikti atskaitymus. Bylą nagrinėjantis teismas tokiu atveju privalo iš esmės įvertinti šalies argumentus, kuriais ji įrodinėja aplinkybes, susijusias su prievolės vykdymo sustabdymu ar atsisakymu ją vykdyti, ar teise atlikti atskaitymus nepriklausomai nuo to, ar tokie argumentai pateikiami atsiliepimo į ieškinį ar priešieškinio forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).

21. Remiantis teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Klaipėdos apygardos teisme 2019 m. spalio 4 d. gautas ieškovės vadovo pareiškimas dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. spalio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1386-642/2019 priėmė ieškovės UAB „R2K“ vadovo Tomo Kurlio pareiškimą dėl UAB „R2K“ bankroto bylos iškėlimo, apie priimtą pareiškimą pranešė Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir 2019 m. spalio 9 d. apie priimtą pareiškimą dėl ieškovės UAB „R2K“ bankroto bylos iškėlimo paskelbė viešai (specialiame interneto tinklalapyje). Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 30 d. nutartimi ieškovei iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Bankroto lyderiai“. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 30 d. nutartis įsiteisėjo 2019 m. lapkričio 12 d.

22. Taigi nagrinėjamu atveju, ieškovei pateikus atsakovei ginčo užsakymą, tačiau dar nesuėjus Sutarties vykdymo terminui, teisme buvo priimtas ieškovės vadovo pareiškimas dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija vertina, kad atsakovei 2019 m. spalio 25 d. (Sutarties vykdymo metu) kilo pagrįstos abejonės dėl ieškovės galimybės atsiskaityti pagal Sutartį, t. y. įvykdyti savo Sutartines prievoles, taip pat dėl ieškovės valios toliau vykdyti Sutartį.

23. CK 6.200 straipsnyje įtvirtinta, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; vykdydamos sutartį privalo bendradarbiauti ir kooperuotis, sutartį vykdyti kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu; taip pat šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo. Dėl sutarties šalių bendradarbiavimo pareigos turinio kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai universalus prievolių teisės principas, reikalaujantis, kad šalys sudarytų tinkamas sąlygas prievolei vykdyti, prireikus keistųsi informacija, reikšminga prievolės vykdymui, laiku praneštų apie kylančias prievolės įvykdymo kliūtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2014; kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju šių elementų sąrašas gali kisti priklausomai nuo šalis siejančios sutarties pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-429-701/2017).

24. Nagrinėjamu atveju atsakovė buvo aktyvi, t. y. 2019 m. spalio 25 d. pranešimu pateikė informaciją apie užsakymo vykdymą (gautas medžiagas) ir, sužinojusi apie prastą ieškovės finansinę padėtį, derino sąlygas dėl tolimesnio Sutarties vykdymo, tačiau atsakovė į ieškovės pranešimą nereagavo, savo pozicijos dėl galimybės (sutikimo) keisti atsiskaitymo sąlygas, valios tęsti Sutartį ir pan. nepateikė. Be to, pažymėtina, kad, ieškovei nesutikus su atsakovės 2019 m. spalio 25 d. pranešime nurodytomis atsiskaitymo sąlygomis, ji turėjo prievolę arba atsiskaityti už gaminius pagal ankstesnį šalių susitarimą, t. y. sumokėjus likusią 4 730 Eur sumą už ginčo gaminius likus 1 dienai iki jų pristatymo (2019 m. lapkričio 4 d.), arba teisės aktų nustatyta tvarka nutraukti Sutartį, tačiau ieškovė minėtų veiksmų neatliko. Atsižvelgusi į tai, kad, vadovaujantis Sutartimi, atsakovė prievolę perduoti gaminius turėjo įvykdyti tik ieškovei už juos visiškai atsiskaičius, o ieškovė šios prievolės neįvykdė, darytina išvada, kad atsakovė prievolės perduoti gaminius ieškovei vykdymą sustabdė pagrįstai.

25. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte numatyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, išskyrus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas. Jeigu per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos administratorius pranešė suinteresuotiems asmenims, kad įmonės sudarytų sutarčių, kurių vykdymo terminas dar nepasibaigė, nevykdys, šios sutartys (tarp jų nuomos, panaudos), išskyrus darbo sutartis ir sutartis, iš kurių kyla bankrutuojančios įmonės reikalavimo teisės, laikomos pasibaigusiomis, o dėl šios priežasties atsiradę reikalavimai yra tenkinami šio įstatymo 35 straipsnyje nustatyta tvarka (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 4 punktas). Administratorius šio įstatymo nustatyta tvarka ir atvejais gali vykdyti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus iki bankroto bylos iškėlimo. Administratorius per šio įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 4 punkte nustatytą terminą turi pranešti suinteresuotiems asmenims apie priimtą sprendimą toliau vykdyti įmonės sutartis, sudarytas iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (ĮBĮ 17 straipsnis).

26. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 20 d. ieškovės nemokumo administratorė pateikė įmonės kreditoriams, įskaitant atsakovę, pranešimą dėl kreditinių reikalavimų pateikimo. 2019 m. lapkričio 28 d. pranešimu atsakovė informavo ieškovės nemokumo administratorę apie Sutartį ir susiklosčiusią situaciją, prašydama pranešti, kaip pastaroji ketina ją spręsti, tačiau nemokumo administratorė atsakymo atsakovei nepateikė, t. y. nenurodė, ar ketina Sutartį toliau vykdyti, ar prašo pateikti gaminius ir pan. 2020 m. sausio 22 d. ir 2020 m. vasario 3 d. atsakovė pakartotinai kreipėsi į ieškovės nemokumo administratorę dėl Sutarties vykdymo, tačiau pastaroji į pateiktus pranešimus nereagavo ir tik 2020 m. liepos 17 d. pateikė atsakovei prašymą grąžinti 4 770 Eur avansą. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieškovė ir jos bankroto administratorė nei iki bankroto bylos įmonei iškėlimo, nei po šios bylos iškėlimo su atsakove tinkamai nebendradarbiavo, nepranešė apie valią toliau vykdyti Sutartį, nepateikė atsakovei duomenų, patvirtinančių galimybę, nepaisant teismui pateikto pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, atsiskaityti pagal Sutartį ir pan., todėl ieškovė, Sutartyje nustatyta tvarka negavusi mokėjimo už ginčo gaminius, pagrįstai sustabdė savo sutartinių prievolių vykdymą. Atitinkamai, teismui iškėlus ieškovei bankroto bylą ir įmonės nemokumo administratorei neišreiškus valios bankroto proceso metu šią Sutartį vykdyti, Sutartis laikytina nutraukta. Taigi šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su ieškove, kad Sutartis nutraukta dėl atsakovės kaltės.

27. Pagal CK 6.671 straipsnį, jeigu įstatymo ar sutarties nustatytu pagrindu rangos sutartis nutraukiama iki darbų rezultato priėmimo, užsakovas turi teisę reikalauti perduoti jam atliktų darbų rezultatą, o rangovas turi teisę tokiu atveju reikalauti sumokėti už faktiškai atliktus darbus. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė 2019 m. spalio 25 d. pagrįstai sustabdė Sutarties vykdymą, o Klaipėdos apygardos teismui 2019 m. spalio 30 d. nutartimi iškėlus ieškovei bankroto bylą (nutartis įsiteisėjo 2019 m. lapkričio 12 d.), Sutartis buvo nutraukta, t. y. Sutartis buvo nutraukta iki rezultato priėmimo. Atsižvelgus į tai, kad atsakovė, kaip rangovė, Sutartyje ir teisės aktuose nustatytų reikalavimų nepažeidė, darytina išvada, kad ji turi teisę atsikirsti į ieškovės pareikštą ieškinį dėl avanso (atsiskaitymo) už ginčo gaminius grąžinimo, remdamasi išlaidomis už faktiškai atliktus darbus.

28. Nagrinėjamu atveju atsakovė pateikė duomenis, patvirtinančius, jog patyrė 6 061,19 Eur išlaidų už medžiagas, skirtas ieškovės užsakytoms prekėms pagaminti. Pažymėtina, jog ieškovė šių aplinkybių neginčijo, taip pat neginčijo atsakovės nurodytų aplinkybių, kad minėtos medžiagos yra pritaikytos būtent ieškovės užsakytoms prekėms (nestandartiniams gaminiams) gaminti, todėl atsakovė iš esmės neturi galimybės jų realizuoti kitam užsakovui. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovės patirtos išlaidos prievolei pagal Sutartį įvykdyti (6 061,19 Eur) viršija ieškovės sumokėtą avansą (4 770 Eur), apeliacinės instancijos konstatuoja, kad atsakovė neturi prievolės grąžinti ieškovei minėto avanso, todėl šis ieškinio reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl delspinigių priteisimo

29. Ieškovė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas jos reikalavimas dėl delspinigių priteisimo.

30. Teisėjų kolegija pažymi, kad Sutarties 4.5 punktu numatyta, jog atsakovė laiku nepristačiusi prekių moka 0,2 proc. dydžio delspinigius, skaičiuojamus nuo nepristatytų prekių vertės, už kiekvieną pavėluotą kalendorinę dieną. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad Sutartis buvo nutraukta teismui iškėlus ieškovei bankroto bylą ir įmonės nemokumo administratorei neišreiškus valios bankroto proceso metu vykdyti Sutartį, ir atmetus ieškovės reikalavimą dėl avanso grąžinimo, darytina išvada, jog atsakovė neturi prievolės mokėti ieškovei delspinigių. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl delspinigių priteisimo, šios teismo sprendimo dalies keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Dėl procesinės bylos baigties

31. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir netinkamai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, susijusias su atsakovės prievole grąžinti avansą, o netinkamas šių priežasčių įvertinimas nulėmė neteisingą bylos išsprendimą, todėl yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovės priteista 4 770 Eur skola (avansas), ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

32. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

33. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

34. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad ieškovė patyrė 855 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Ieškinį atmetus, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

35. Remiantis bylos duomenimis, atsakovė patyrė 2 157,33 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Ieškinį atmetus, atsakovei iš ieškovės priteistina 2 157,33 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

36. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

37. Nagrinėjamu atveju atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

38. Remiantis bylos duomenimis, atsakovė patyrė 1 498,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 107 Eur žyminis mokestis ir 1 391,50 Eur už advokato teisinę pagalbą. Atsakovės apeliacinį skundą patenkinus ir ieškovės apeliacinį skundą atmetus, atsakovei iš ieškovės priteistina 1 498,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.

39. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad priteisus bylinėjimosi išlaidas tiesiogiai iš bankrutuojančios įmonės, turėtų būti tvirtinamas papildomas kreditoriaus trečiosios eilės reikalavimas, kurio patenkinimo galimybės būtų ribotos. Tokia situacija bankrutuojančiai įmonei sukurtų nepateisinamą galimybę piktnaudžiauti savo padėtimi, reiškiant nepagrįstus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013, 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-618-686/2015, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-465-330/2017, 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-161-798/2017).

40. Taigi iš ieškovės, kaip bankrutuojančios įmonės, priteistos bylinėjimosi išlaidos atlyginamos iš bankroto administravimo išlaidoms skiriamų lėšų.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „R2K grupė“ ieškinys patenkintas iš dalies, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Aimpex“ priteista 333,45 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „R2K grupė“, ir priteisti iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „R2K grupė“ 2 157,33 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Aimpex“, apmokant jas iš ieškovės bankroto administravimui skirtų lėšų.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Aimpex“ priteista 107,64 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Priteisti iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „R2K grupė“ 1 498,50 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Aimpex“, apmokant jas iš ieškovės bankroto administravimui skirtų lėšų.

Teisėjos Erinija KazlauskienėLarisa ŠimanskienėDanutė Žvinklytė