- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-02
- Bylos Nr.
- 2-1388/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kazys Kailiūnas
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, Vilniaus apygardos teismui
- Kategorijos
- 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 106.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3778-661/2013 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, Vilniaus apygardos teismui, teisėjui H. J. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos 655 850 Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą už ieškovo teisių pažeidinėjimą ir trukdymą gintis civilinėse ir baudžiamose bylose. Ieškinys grindžiamas tuo, jog Vilniaus apygardos teismo teisėjas H. J., ieškovo teigimu, nagrinėdamas civilinę bylą Nr. 2-3334-345/2013 atliko neteisėtus procesinius veiksmus, kuriais sutrukdė ieškovui gintis nuo Lietuvos Respublikos pareigūnų civilinėse ir baudžiamosiose bylose.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 19 d. nutartimi nutarė atsisakyti priimti ieškovo A. B. ieškinį dalyje dėl ieškovo reikalavimų atsakovams Vilniaus apygardos teismui, teisėjui H. J., priimti atsisakė, nustatyti ieškovui 10 dienų nuo nutarties įteikimo ieškovui dienos terminą pašalinti nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus ieškinio trūkumus.
Teismas nurodė, kad ieškinį dalyje dėl ieškovo reikalavimų atsakovams Vilniaus apygardos teismui, teisėjui H. J. atsisakoma priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kadangi ieškinys šioje dalyje nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.
Šalies argumentai
Teismas pažymėjo, kad ieškovas ieškinyje nurodė, jog turtinę ir neturtinę žalą patyrė dėl neteisėtų teismo ir teisėjų veiksmų nagrinėjant civilinę bylą. Teismas sprendė, kad pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalies reikalavimus, ieškinys dėl žalos, kuri atsirado dėl neteisėtų teismo ir teisėjo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, gali būti pareikštas tik valstybei. CK 6.272 straipsnio 2 dalies norma, reglamentuojanti minėtos žalos atlyginimą yra imperatyvi, todėl ieškinys negali būti reiškiamas teismui ir teisėjams. Vilniaus apygardos teismas ir teisėjas H. J. negali būti atsakovais šioje byloje, todėl ieškinį dalyje dėl jiems reiškiamų reikalavimų priimti atsisakė (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).
Taip pat teismas pažymėjo, kad ieškovo pareikštas ieškinys neatitinka jo formai ir turiniui keliamiems reikalavimams, kurie nustatyti CPK 114 straipsnyje ir 135 straipsnyje. Teismas nurodė, kad ieškovas pateikė tik teismų procesinių dokumentų ir kitų dokumentų šviesokopijas, kurios neatitinka CPK 114 straipsnyje nustatytų reikalavimų.
Teismas nurodė, kad ieškovas ieškiniu prašė priteisti 655 850 Lt žalos atlyginimo, tačiau nenurodė, kokiais kriterijais remiantis prašoma būtent tokio dydžio atlyginimo suma, taip pat ieškovas prašomo žalos atlyginimo sumos nepagrindė jokiais rašytiniais įrodymais bei jų nenurodė ieškinyje (CPK 135 str. 1 d. 3 p.). Teismo teigimu, kadangi ieškovo pareikštas ieškinys su trūkumais, todėl jis negali būti priimtas ir ieškovui nustatytinas terminas pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas A. B. prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 19 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą kitam apygardos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas, nustatydamas, kad ieškinio dalis dėl reikalavimų atsakovams Vilniaus apygardos teismui ir teisėjui H. J. yra nenagrinėtini teisme civilinio proceso tvarka, netinkamai taikė ir pažeidė CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir CK 6.272 straipsnį. Jei ieškinys nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, tai pirmosios instancijos teismas turi motyvuotai nurodyti į kurią instituciją reikia kreiptis pareiškėjui, kad minėti reikalavimai būtų išnagrinėti (CPK 137 str. 3 d.).
2. Pagal suformuotą teismų praktiką teismas ieškinio priėmimo stadijoje neturi teisės reikalauti įrodyti materialinių reikalavimų pagrįstumą, todėl teismas neteisėtai reikalauja įrodyti ieškovo patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Ieškinyje yra aiškiai nurodyti prašomos priteisti 655 850 Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydis ir žalos faktas, taip pat nurodyti kriterijai, kuriais remiantis prašoma atlyginti patirtą turtinę ir neturtinę žalą, bei reikalavimai pagrindžiami atitinkamais įrodymais, t. y. civilinių bei baudžiamųjų bylų medžiaga.
3. Nutartimi pažeistas CPK 21 straipsnis, kadangi nutartį priėmė šališkas ir priklausomas Vilniaus apygardos teismas ir teisėjas, kurių atžvilgiu dėl neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo yra iškelta eilė civilinių bylų, todėl teismo nutartis yra naikintina, o klausimas perduotinas kitos apygardos teismui nagrinėti iš naujo
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 19 d. nutartis paliktina nepakeista.
Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-796/2012 yra išaiškinęs, kad pagal CK 6.272 straipsnio nuostatomis grindžiamą ieškinį atsakovu byloje gali būti tik valstybė, bet ne teisėjai ir teismai, todėl teismas, gavęs ieškinį dėl žalos iš valstybės atlyginimo CK 6.272 straipsnyje numatytu pagrindu, turi imtis procesinių veiksmų užtikrinti, kad imunitetą nuo civilinės atsakomybės turintys teisėjai ar teismai, kurie šiuo atveju negali būti atsakovais, procese neužimtų atsakovų procesinės padėties. Vadovaudamasis naujausia Lietuvos apeliacinio teismo praktika šiuo klausimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškinį, pareikštą atsakovų Vilniaus apygardos teismo ir šio teismo teisėjo H. J. atžvilgiu.
Ieškovas teigia, kad skundžiama nutartis naikintina tuo pagrindu, jog teismas, pažeidė CPK 137 straipsnio 3 dalį, t. y. atsisakęs priimti ieškinio dalį nenurodė į kurią instituciją ieškovui reikia kreiptis dėl ieškovo pareikštų reikalavimų Vilniaus apygardos teismui ir šio teismo teisėjui H. J. Su tokiu atskirojo skundo argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 137 straipsnio 3 dalies formuluotė, jog „nutartyje teismas privalo nurodyti, į kurią instituciją ar teismą reikia pareiškėjui kreiptis, jeigu byla nenagrinėtina teisme“ taikoma tais atvejais, kai egzistuoja kita kompetentinga institucija, kuri turi kompetenciją nagrinėti keliamą klausimą. Ieškovo A. B. ieškinys dėl jo (ieškovo) teisių pažeidimo Vilniaus apygardos teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-3334-345/2013 pareikštas atsakovui Lietuvos Respublikai ir bus nagrinėjamas šioje byloje, ieškovui tinkamai ištaisius ieškinio trūkumus. Teismų ir teisėjų imunitetą nuo civilinės atsakomybės, teismui nagrinėjant bylas ir teisėjui einant pareigas, įtvirtina CK 6.272 straipsnio nuostatos, todėl ieškovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo iš Vilniaus apygardos teismo ir šio teismo teisėjo nenagrinėtinas nei teismuose, nei kitose institucijose.
Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria jis įpareigotas patikslinti ieškinio faktinį pagrindą, pateikti tai pagrindžiančius įrodymus bei pateikti tinkamai patvirtintas dokumentų kopijas. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai įpareigojo ieškovą pašalinti minėtus ieškinio trūkumus, nes pateiktame ieškinyje yra aiškiai nurodytos faktinės aplinkybės, prašoma priteisti suma, suformuluotas reikalavimas.
Apeliacinis teismas, nesutikdamas su apelianto argumentais, pažymi, kad teisė kreiptis į teismą realizuojama CPK bei kitų įstatymų nustatyta tvarka. Kreipdamasis į teismą su ieškiniu asmuo turi laikytis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurias teismas, gavęs ieškinį, privalo aiškintis ex officio. CPK 135 straipsnio 1 dalies 2–4 punktuose numatyta, kad ieškinyje turi būti nurodomos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimus (faktinis ieškinio pagrindas), įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes bei ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Tais atvejais, kai procesiniame dokumente nėra nurodyti minėti ieškinio elementai arba jie nurodyti netiksliai, pirmosios instancijos teismas turi teisę nustatyti ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 138 str., 115 str.)
Atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis patvirtina, kad teismas, spręsdamas pateikto ieškinio priėmimo klausimą, teisingai nustatė ieškinio trūkumus bei netikslumus, kurie reikšmingi nustatant bylos nagrinėjimo ribas, atsakovui atsikertant į pareikštus reikalavimus, todėl teisėtai ir pagrįstai įpareigojo ieškovą per teismo nustatytą terminą pašalinti ieškinio trūkumus. Teismas, nustatęs tam tikrus procesinio dokumento netikslumus, turėjo teisę įpareigoti ieškovą patikslinti ieškinį bei aiškiai nurodyti ieškinio pagrindą, dalyką bei nurodyti įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prašydamas priteisti turtinę bei neturtinę žalą, ieškovas turi pateikti įrodymus, patvirtinančius prašomą priteisti turtinę bei neturtinę žalą, kas nagrinėjamu atveju pateikiant ieškinį nebuvo padaryta. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas pirmosios instancijos teismui nepateikė duomenų, pagrindžiančių, kad šių įrodymų jis negali gauti, todėl teismas pagrįstai įpareigojo ieškovą juos pateikti.
Ieškovas atskirajame skunde teigia, kad Vilniaus apygardos teismas neturi teisės nagrinėti ieškovo pateikto ieškinio, kadangi civilinė byla Nr. 2-3334-345/2013 yra susijusi su žalos neatlyginimu dėl neteisėtų Vilniaus apygardos teismo ir šio teismo teisėjų veiksmų ir prašė perduoti bylą nagrinėti kitos apygardos teismui iš naujo. Apeliacinis teismas pagal bylos duomenis sprendžia, kad nurodyti apelianto teiginiai, kad Vilniaus apygardos teismas neturi teisės nagrinėti ieškovo pateikto ieškinio, yra nepagrįsti.
Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas pagrindžiančiais nutarties motyvais.
Dėl nurodytų motyvų, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, naikinti ją atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 19 d. nutartimi nustatytas ieškovui terminas ieškinio trūkumams pašalinti yra pasibaigęs, todėl ieškovui nustatytinas naujas terminas ieškinio trūkumams pašalinti.
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti ieškovui A. B. 10 (dešimt) dienų terminą nuo nutarties įteikimo ieškovui dienos pašalinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 19 d. nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus ieškinio trūkumus.