- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-27
- Bylos Nr.
- e2A-331-864/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32004-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Mikonienė, Andrius Verikas, Renata Volodko
- Ieškovas
- I. M.
- Atsakovas
- S. F., O. G., A. K., G. G., Lietuvos Respublikai, M. J., R. V., F. G.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Andriaus Veriko ir Renatos Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. M. patikslintą ieškinį atsakovams S. F., O. G., A. K., G. G., Lietuvos Respublikai, M. J., R. V., F. G. dėl atidalijimo iš bendros dalinės nuosavybės ir atsakovės G. G. priešieškinį dėl nuosavybės teisių gynimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė I. M. (toliau ir ieškovė) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama: 1) priteisti S. F., O. F., A. K., G. G. ir Lietuvos Respublikai bendros dalinės nuosavybės teise, kiekvienam po 22/1942 ieškovės dalis žemės sklypo (unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), paskiriant bendrai naudotis: 1.1. O. F., S. F., Lietuvos Respublikai ir A. K. šio sklypo dalimi, pažymėta (duomenys neskelbtini); 1.2. O. F., S. F., G. G., A. K. ir Lietuvos Respublikai šio sklypo dalimi, pažymėta (duomenys neskelbtini); 1.3. O. F. ir S. F. šio sklypo dalimi, pažymėta (duomenys neskelbtini); 2) palikti ieškovei asmeniškai naudotis šio žemės sklypo dalimi, pažymėta (duomenys neskelbtini); 3) priteisti A. K., G. G., R. V. ir F. G. bendros dalinės nuosavybės teise, kiekvienai po 1/64 ieškovės dalį ūkio pastato (unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini); 4) priteisti A. K., M. J., G. G. ir F. G. bendros dalinės nuosavybės teise, kiekvienam po 1/64 ieškovės dalį ūkio pastato (unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini); 5) priteisti ieškovei iš S. F. 1 178,17 Eur; iš O. F. 1178,17 Eur; iš A. K. 1187,59 Eur; iš G. G. 1 187,59 Eur; iš Lietuvos Respublikos 1 178,17 Eur; 6) priteisti ieškovei iš atsakovų, išskyrus R. V., M. J. ir F. G., solidariai 775 Eur ieškovės bylinėjimosi išlaidų
(100 Eur už ikiteisminio pasiūlymo parengimų + 75 Eur žyminio mokesčio + 600 Eur už procesinių dokumentų parengimų ir atstovavimą.
Šalies argumentai
2. Ieškovė nurodė, jog ieškovei su atsakovais bendros dalinės nuosavybės teise priklauso dalys nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini), turinčios nurodytas vertes pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis. Šių daiktų dalimis, skirtomis bendram naudojimui su kitais bendraturčiais ieškovė nesinaudoja, kadangi ieškovės asmeninio naudojimo sklypo, (duomenys neskelbtini), dalis neturi prieigos prie minėtų bendrų dalių. Dėl to, 2018 m. rugpjūčio 31 d. ieškovė siūlė bendraturčiams atidalinti jos dalį šių daiktų, notarine sutartimi perduodant atitinkamiems bendraturčiams jai priklausančias bendro naudojimo dalis, šiems bendraturčiams padidinant savo nuosavybės dalį ir sumokant ieškovei kompensacijas pagal valstybinį įvertinimą, kadangi atsakymo iš atsakovų negavo, teikia šį ieškinį teismui.
Atsiliepimas
3. Atsakovo nacionalinės žemės tarnybos atstovė prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad žemės sklypui yra nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka, kurioje nustatyta, kad susitarimas sudarytas tarp tuometinių žemės sklypo bendraturčių, valdžiusių žemės sklypą susitarimo sudarymo metu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.75, 4.81 straipsniai). CK 4.81 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu susitarimas yra notariškai patvirtintas ir įregistruotas viešajame registre, tai jis yra privalomas ir tam asmeniui, kuris vėliau įgyja nekilnojamąjį daiktą bendrosios nuosavybės teisėmis. Ginčo atveju susitarimas sudarytas tarp tuometinių žemės sklypo bendraturčių, valdžiusių žemės sklypą susitarimo sudarymo metu Nekilnojamojo turto registre buvo išviešintas nuo 2010 m. rugsėjo 20 d. Tai sąlygoja išvadą, kad toks juridinis faktas ieškovei buvo žinomas įsigyjant žemės sklypo dalį, nes toks faktas buvo išviešintas viešajame registre ir laikytinas žinomas visiems suinteresuotiems subjektams (CK 4.262 straipsnis). Galiojančiu susitarimu buvo susitarta kokiomis Žemės sklypo dalimis Žemės sklypo bendraturčiai naudosis bendrai ir atskirai, todėl ieškovės reikalavimas atmestinas, kaip nepagrįstas.
4. Atsakovė G. G., jog su pareikštu ieškiniu nesutinka. Pažymėjo, jog tvarka atsakovei yra žinoma bei privaloma. 2017 m. rugpjūčio 1 d. sandorio sudarymo momentu ieškovei buvo žinomas nuosavybės statusas, t.y., kad jai atiteko bendros dalinės nuosavybės turtas. Ieškovė turėjo vertinti tokio sandorio pasekmės, suvokti gyvenimo tarp kitų bendrasavininkų ypatumus, atsižvelgti į savo bei kitų savininkų interesų derinimą. Bendraturčiai jokių ieškovės turtinių interesų nepažeidinėjo, tačiau tenkinti jos nepagrįstus norus dėl ieškovės turto perleidimo, neprivalo. Įstatymas negali įsakmiai įpareigoti kitą asmenį dėl turto įsigijimo. Ieškovė pasirinko netinkamą būdą spręsti savo norus bei turtinius klausimus, neteisėtai kelia reikalavimus dėl savo nuosavybės priverstinio išpirkimo, piktnaudžiauja savo teisėmis. Dėl tokių ieškovės veiksmų atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė: 1) įpareigoti I. M. savo lėšomis pašalinti G. G. namo, esančio (duomenys neskelbtini), stoge įrengtą dūmtraukį, priklausantį I. M. namui bei atstatyti G. G. namo stogo vientisumą; 2) priteisti iš I. M. 800 Eur neturtinės žalos atlyginimui G. G. naudai, priteisti G. G. jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
5. Kiti atsakovai su ieškiniu nesutiko, nurodė, jog ieškovė priėmė iš savo sūnaus dovanojimo sutarties pagrindu šį nekilnojamąjį turtą, dėl kurio naudojimosi tvarkos bendraturčiai buvo susitarę sutartimi, ieškovė žinojo šios naudojimosi tvarkos sąlygas, atsakovai jų keisti nenori, mokėti kompensacijas už ieškovei priklausančias dalis taip pat nesutinka. Pažymėjo, jog ieškovei atsakovai netrukdo naudotis jos nuosavybe, ieškovė pati konfliktuoja su kaimynais, šiuo ieškiniu ji siekia tik materialinės naudos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
1. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. birželio 13 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė; priteisė iš ieškovės I. M. 31,95 Eur pašto išlaidų valstybės naudai; priteisė iš atsakovės G. G. 31,93 Eur pašto išlaidų valstybės naudai.
2. Teismas, vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, nustatė, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovei, atsakovams jų tarpe ir Lietuvos Respublikai. Ieškovė I. M. šiame sklype 145/971 dalis įsigijo 2017 m. rugpjūčio 1 d. dovanojimo sutarties pagrindu, t. y. O. M. savo motinai I. M. padovanojo 145/971 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei šiame sklype esančius statinius - gyvenamąjį namą, kurio paskirtis: gyvenamoji (vieno buto pastatai), pažymėjimas plane: (duomenys neskelbtini), bendras plotas: 140.44 (vienas šimtas keturiasdešimt ir keturiasdešimt keturios šimtosios) kv. m, baigtumo procentas: 100 proc., unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), 1/16 (vieną šešioliktąją) dalį ūkinio pastato, kurio paskirtis: pagalbinio ūkio, pažymėjimas plane: (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas: 5.00 (penki) kv. m, baigtumo procentas: 100 proc., unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), 1/16 (vieną šešioliktąją) dalį ūkinio pastato, kurio paskirtis: pagalbinio ūkio, pažymėjimas plane: (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas: 15.51 (penkiolika ir penkiasdešimt viena šimtoji) kv. m, baigtumo procentas: 100 proc., unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), 32/100 (trisdešimt dvi šimtąsias) dalis kiemo statinių (lauko tualeto, tvoros), kurių paskirtis: pagalbinio ūkio, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini).
3. Teismas taip pat nustatė, kad iš nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos 2015 m. rugpjūčio 24 d. tarp I. Č. vos ir O. M., ieškovės sūnus, įsigydamas šį žemės sklypą bei jame esančius statinius, perėmė buvusios savininkės įsipareigojimus, numatytus sutartyje dėl žemės sklypo ir statinių naudojimosi tvarkos (pirkimo-pardavimo sutarties 5.1 p.), t. y. 2009 m. birželio 12 d. susitarimu, sudarytu tarp I. Č. ir G. G.. Tuo tarpu, ieškovė, priimdama iš savo sūnaus O. M. dovanojimo sutarties pagrindu nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), kartu priėmė jo teises ir pareigas ir dėl naudojimosi tvarkos šiuo turtu nustatymo, todėl nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka privaloma ir ieškovei (CK 4.81 straipsnis).
4. Teismas taip pat nurodė, kad žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas ir Susitarimas yra galiojantys ir nenuginčyti. Ieškovės nurodyti argumentai, jog Žemės sklypo dalimis, skirtomis bendram naudojimui su kitais bendraturčiais nesinaudoja, kadangi ieškovės atskirai naudojama dalis neturi prieigos prie minėtų bendrų dalių, nėra pagrindas tenkinti ieškinio reikalavimus perduoti atitinkamiems bendraturčiams ieškovei priklausančias bendro naudojimo dalis, šiems bendraturčiams padidinant savo nuosavybės dalį ir sumokant ieškovei kompensaciją pinigais pagal valstybinį vertinimą. Teismo vertinimu, ieškovė priimdama iš sūnaus dovanojimo sutarties pagrindu šį nekilnojamąjį turtą, priėmė ir šiuo turtu nustatytas nekilnojamojo turto naudojimosi tvarkos sąlygas. Susitarimas pasirašiusioms Šalims, įskaitant ir tų šalių teisių perėmėjus, turi įstatymo galią, o bet kokie Susitarimo pakeitimai turi atitikti Susitarimo formą - t. y. turi būti notaro patvirtinta (CK 1.74 straipsnio 1 dalis). Kadangi, ieškovė nereiškė reikalavimo nuginčyti susitarimo dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, teismas vadovaujantis aukščiau nurodytais argumentais, ieškovės ieškinys atmetė kaip nepagrįstą.
5. Teismas, pasisakydamas dėl atsakovės priešieškinio reikalavimo - įpareigoti ieškovę I. M. savo lėšomis pašalinti G. G. namo, esančio (duomenys neskelbtini), stoge įrengtą dūmtraukį, priklausantį I. M. namui bei atstatyti G. G. namo stogo vientisumą, atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Teismas nurodė, kad atsakovė G. G., leidusi I. Č. atlikti statybos darbus, rekonstruojant garažą į dviejų aukštų ūkinį pastatą ar gyvenamosios paskirties pastatą, neprieštaravo inžineriniams sprendiniams ir dėl šiam pastatui priklausančio dūmtraukio, o kadangi pastatas įregistruotas nekilnojamojo turto registrų centre, specialistų pripažintas tinkamu naudoti, darė išvadą, jog atsakovės priešieškinio argumentai, kad ieškovės pastatas pristatytas prie atsakovės namo panaudojant atsakovės pastato vieną sieną, pažeidžia atsakovės namo konstrukciją, mažina jo vertę, trukdo namo naudojimuisi, dūmtraukis pastatytas liečiant atsakovės namo sieną ir tuo pažeistas stogo vientisumas, laikytini nepagrįstais ir neįrodytais. Teismas taip pat sprendė, jog nėra pagrindo išvadai, kad ieškovės kreipimąsis į teismą yra pagrindas pripažinti atsakovės priešieškinio reikalavimą priteisti jai neturtinę žalą; atsakovė neįrodė CK 6.250 straipsnyje nustatytų sąlygų, dėl kurių turėtų kilti ieškovės atsakomybė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Ieškovė I. M. (toliau ir apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: priteisti S. F., O. G., A. K., G. G. ir Lietuvos Respublikai bendros dalinės nuosavybės teise, kiekvienam po 18/1942 ieškovės dalių žemės sklypo (unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), paskiriant bendrai naudotis: O. G., S. F., Lietuvos Respublikai ir A. K. šio sklypo dalimi, pažymėta (duomenys neskelbtini); O. G. ir S. F. šio sklypo dalimi, pažymėta (duomenys neskelbtini); palikti ieškovei asmeniškai naudotis šio žemės sklypo dalimi, pažymėta (duomenys neskelbtini); palikti bendrai naudotis ieškovei, O. G., S. F., G. G., A. K. ir Lietuvos Respublikai šio sklypo dalimi, pažymėta (duomenys neskelbtini); palikti bendrai naudotis ieškovei, A. K., M. J. ir G. G. kiemo statiniais (lauko tualetu, tvora) (unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini)); priteisti A. K., G. G., R. V. ir L. G. bendros dalinės nuosavybės teise, kiekvienai po 1/64 ieškovės dalių ūkio pastato (unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini); priteisti A. K., M. J., G. G. ir F. G. bendros dalinės nuosavybės teise, kiekvienai po 1/64 ieškovės dalių ūkio pastato (unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini); priteisti ieškovei kompensaciją už perleistas dalis bendrojoje nuosavybėje: iš S. F. 963,95 Eur; iš O. G. 963,95 Eur; iš A. K. 973,37 Eur; iš G. G. 973,37 Eur; iš Lietuvos Respublikos 963,95 Eur.
7. Apeliantės nuomone, teismas neteisingai kvalifikavo ginčo teisinį santykį pažeisdamas galiojančias materialinės teisės normas ir nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų analogiškose bylose. Pirmos instancijos teismas, kvalifikuodamas ginčo dalyką kaip naudojimosi tvarkos pakeitimą, pažeidė galiojantį teisinį reglamentavimą ir neteisingai išsprendė ginčą.
8. Pažymi, kad bendraturtis turi absoliučią teisę atsidalinti savo turimas nuosavybės dalis iš bendros dalinės nuosavybės. Ši teisė yra sudėtinė nuosavybės teisės dalis, todėl jai taikoma ne žemesnio lygio teisinė apsauga. Niekas negali uždrausti bendraturčiui nutraukti bendros nuosavybės teisinius santykius. Apeliantė paaiškina, kad ginčo Žemės sklypo padalijimas natūra nėra galimas techniškai, kadangi ieškovės asmeninio naudojimo dalis yra mažesnio ploto, nei yra leidžiamas atskiro sklypo plotas, esant sublokuotai gyvenamųjų namų statybai. Dėl to, yra pagrindas remtis įstatymo nustatytu draudimu dalinti bendrą daiktą natūra, nes tai sukels neproporcingą žalą, o faktiškai yra neįmanoma dėl minėto plotų apribojimo. Šias aplinkybes taip pat patvirtina byloje pateiktas antstolio A. N. 2019 m. kovo 26 d. protokolas (su 2019 m. kovo 27 d. pažyma), kuriame neginčijamai nustatyta, kad ieškovė negali naudotis Žemės sklypo dalimis (duomenys neskelbtini) dėl to, kad jos yra užstatytos atsakovams priklausančiais pastatais. Taigi, tai yra akivaizdus neteisėtas turto nusavinimas, konstitucinio nuosavybės neliečiamumo principo ir ieškovės turtinių teisių pažeidimas.
Atsiliepimas
9. Atsakovė nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime prašo teismo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
10. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo pateiktas nagrinėjamo ginčo aplinkybių ir įrodymų vertinimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliantės reikalavimai turėtų būti atmesti, tuo labiau esant galiojančiam ir nenuginčytam Susitarimui dėl naudojimosi Žemės sklypu tvarkos nustatymo.
11. Atsakovė pažymi, jog teisės aktai numato tam tikrą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo tvarką, todėl kritiškai vertintinas apeliantės ieškinio reikalavimas dėl atidalijimo, tuo labiau tikėtina, kad toks atsidalijimas negalėtų būti įgyvendintas, o turėtų būti keičiama naudojimosi žemės sklypu tvarka, jeigu apeliantei ji nėra tinkama ginčyjant Susitarimą arba siūlant Žemės sklypo bendraturčiams notariškai pakeisti Susitarimu patvirtintą ir galiojančią bei šalims privalomą naudojimosi Žemės sklypu tvarką, tokiu atveju rengiant naują Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, kitaip priešingu atveju būtų paneigtas Susitarimo galiojimas ir jo privalomumas sandorio šalims ir tolimesniems šio susitarimo teisių perėmėjams.
12. Atsakovė G. G. atsiliepime prašo teismo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad apeliantė neturėdama jokių įrodymų nepagrįstai skundžia atsakovus, kad jie neva jai trukdo naudotis jos nuosavybe. Nurodo, kad apeliantė pati konfliktuoja su kaimynais, elgiasi nepagarbiai, dėl ko visi kaimynai gyvena baimėje.
13. Atsakovė M. J. atsiliepime nurodo, kad sutinka, jog apeliantė naudotųsi tik lauko tualetu, ūkiniu pastatu bei metaline tvora, kurie priklauso prie Nekilnojamojo turto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
15. Byloje kilo ginčas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos bei dėl nekilnojamųjų daiktų atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
16. Apeliantė apeliaciniu skundu iš esmės kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo bylą nagrinėjęs teismas klaidingai kvalifikavo ginčo teisinį santykį ir todėl nepagrįstai ginčo išsprendimui taikė naudojimosi tvarkos pakeitimą, o ne atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės reglamentuojančias teisės normas.
17. Teisėjų kolegija pažymi, kad naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymas ir atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra savarankiški bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje P. K. v. N. K., bylos Nr. 3K-3-536/2006; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje A. R. v. V R., bylos Nr. 3K-7-466/2008). Atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atveju pasikeičia bendro daikto teisinis statusas - suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, bendroji dalinė nuosavybė pasibaigia. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės galimas šalių susitarimu; bendraturčiai gali sulygti dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo įvairiais būdais: išskiriant bendraturčiams tenkančias dalis natūra, parduodant bendrą daiktą ir pasidalijant už daiktą gautus pinigus, sumokant bendraturčiui kompensaciją už jam tenkančią dalį ir kt. Pagal CK 4.80 straipsnio 1 dalį kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, o nurodyto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Aiškinant CK 4.80 straipsnio 2 dalies normą, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kompensacija už dalį bendrojoje nuosavybėje, nesant bendraturčio sutikimo, galima išimtiniais atvejais, kai išnaudotos visos galimybės padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, nepadarius daiktui neproporcingos žalos. Taigi, vadovaujantis CK 4.75 straipsnyje įtvirtintais bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo principais, darytina išvada, kad tais atvejais, kai daikto atskyrimas natūra negalimas be neproporcingos žalos jo paskirčiai, priteisti kompensaciją atidalijamam bendraturčiui be šio sutikimo galima, jeigu jo dalis bendrojoje nuosavybėje, palyginus su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, negalima ja realiai naudotis, o atidalijamo savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertinamas kaip labai svarbus.
18. Teisėjų kolegija sutinka su bylą nagrinėjusio teismo pozicija dėl patvirtintos ir galiojančios naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo, sprendžiant šios bylos bendraturčių ginčą dėl nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo, tačiau nelaiko, jog teismo padarytos išvados dėl šiuo atveju taikytino konkretaus atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo atitinka CK 4.80 straipsnio nustatytas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo sąlygas, taip pat CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus principus.
19. Esant ginčo žemės sklypo bendraturčių nesutarimams dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju turėjo aiškintis tikrąją šalių valią dėl bendrosios dalinės nuosavybės atsidalijimo, atsidalijimo sąlygų ir tvarkos. Teisinis ginčo santykių kvalifikavimas yra teismo pareiga ir turi būti atliekamas pagal nustatytas faktines aplinkybes dėl visų pareikštų reikalavimų.
20. Atsižvelgdama į tai, kad, byloje nustatytas faktines aplinkybes kvalifikavus pagal ginčo santykiui taikytinas normas, bylos teisinis rezultatas iš esmės keičiasi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tinkamam ginčo santykių teisiniam kvalifikavimui turėjo būti taikomos CK 4.80 straipsnio nuostatos. Todėl sutiktina su apeliacinio skundu argumentais dėl netinkamai kvalifikuoto ginčo teisinio santykio, sprendžiant šios bylos bendraturčių ginčą dėl nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo.
21. Pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl šiuo atveju taikytino naudojimosi tvarkos pakeitimo neatitinka apeliantės pareikšto ieškinio dalyko dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Kaip matyti ieškovė pareikštu patikslintu ieškiniu, prašydama perduoti atitinkamas Žemės sklypo ir kitų Nekilnojamųjų daiktų dalis atsakovams nuosavybės teise, siekė turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, o šie ieškovės ieškinio reikalavimai akivaizdžiai peržengia naudojimosi tvarkos nustatymo (pakeitimo) ribas, todėl bylą nagrinėjęs teismas, pasisakęs dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, neatsakė į esminį klausimą - dėl bendraturčio esminio intereso naudotis bendro daikto dalimi. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad negali būti pateisinama situacija, kai dėl netinkamo CK 4.80 straipsnio taikymo pažeidžiama asmens nuosavybės teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje V. J. ir kt. v. S. B. ir kt., bylos Nr. 3K- 3- 780/2003; 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje B. M. M. ir kt. v. L. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-485/2005; ir kt.). Esant tokioms aplinkybėms, pripažintina, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nesiaiškino CK 4.80 straipsnyje nustatytų teisės normos tikrojo turinio, nesvarstė šios normos taikymo sąlygų.
22. Kolegija pažymi, kad žemės sklypo atidalijimas turėtų užtikrinti buvusių bendraturčių tarpusavio autonomiškumą, tolesnių ginčų ar galimų konfliktinių situacijų ateityje išvengimą, dėl to, esant galimybei bei bendraturčių nesutarimams, atidalijimas pagal žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą turėtų būti atliekamas taip, kad šalims priskirtos atskiros žemės sklypo dalys neturėtų bendrai naudojamų plotų, servitutų ir pan., t. y. kad tarp šalių būtų kuo mažiau susikirtimo taškų. Be to, žemės sklypo atidalijimas, jei tai įmanoma, turėtų leisti įteisinti jau nusistovėjusią tarp šalių faktinę žemės sklypu naudojimosi tvarką (atidalytas faktiškai naudojamas žemės sklypas, kuris buvo prižiūrimas, dirbamas, puoselėjamas ir pan.), nes tik taip gali būti užtikrinti ilgainiui susiformavę šalies lūkesčiai dėl valdomos žemės.
23. Teismas pažymi, kad žemės sklypo atidalijimas apibrėžiamas kaip žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendrataučių reikalavimu atskiriamos šiems bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys, suformuojant iš jų atskirus žemės sklypus, ir tuo tikslu privataus sklypo savininkas turi organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimą. Kad toks projektas, o ne laisva forma šalių parengtas sklypo atidalinimo planas, yra reikalingas sprendžiant tokio pobūdžio ginčus, patvirtina absoliučiai dominuojanti teismų praktika (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2006 ir joje pateiktus teisinius išaiškinimus plėtojanti apeliacinės instancijos teismų praktika, Panevėžio apygardos teismo 2017 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-16-755/2017, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A- 260-619/2018, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-68-619/2018 ir kt.).
24. Nagrinėjamu atveju, teismas nevertino, ar bendraturtės pasirinktas atidalijimo būdas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų konfliktinei situacijai šalinti; kai prašoma nustatyti naudojimosi daiktu tvarka numato tam tikrus daikto pakeitimus, teismas patikrina, ar planuojami esminiai pakeitimai atitinka teisės aktų reikalavimus, ar yra suderinti su atitinkamomis priežiūros institucijomis ir pan. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog bendros dalinės nuosavybės į žemės sklypą atidalinimo klausimas būtų sprendžiamas pagal teismui pateiktą bendraturtės projektą, parengtą Žemės įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka, ir kad tokio projekto vertinimą dėl atidalinamų žemės sklypų atitikimo techniniams ir teisiniams reikalavimams, įstatymo imperatyvams bei kitų gretimų sklypų savininkų interesams būtų pateikusi institucija, atsakinga už žemės sklypų formavimo teisingumą. Taigi byloje nebuvo atstovaujamas viešas interesas, nors žemės sklypų pertvarkymo ir žemės sklypų naudojimo sąlygų nustatymo klausimas neabejotinai turi tokį pobūdį, juolab kada vienas iš sklypo bendrasavininkų yra Lietuvos Respublika. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. vasario 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2006 yra nurodęs, kad įstatymo reikalavimus atitinkančio žemės sklypo pertvarkymo projekto pateikimo klausimas turėtų būti sprendžiamas per ieškinio trūkumų institutą. Tai taip pat reiškia, kad nustatytas trūkumas iš esmės negali būti pašalintas apeliacinėje instancijoje.
25. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas, patikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, netyrė, ar išvada dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo padaryta ištyrus ir įvertinus visas byloje turinčias reikšmės aplinkybes, kurios yra neatskiriama apeliantės ieškinio faktinį pagrindą sudarančių aplinkybių dalis. Nevisapusiškas byloje turinčių reikšmės aplinkybių ištyrimas yra esminis procesinės teisės normų pažeidimas, kuris yra pagrindas teismo sprendimą dalyje, kuria atmestas ieškovės ieškinys, panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
26. Dėl to, kad byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, teisėjų kolegija nepasisako dėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija,
nutarė:
ieškovės I. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 13 d. sprendimą dalyje, kuria atmestas ieškovės ieškinys panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kitoje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.