- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-03
- Bylos Nr.
- 2A-197-492/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Henrichas Jaglinskis, Virginija Volskienė, Neringa Švedienė
- Suinteresuotas asmuo
- M. J., A. S., D. S., M. M., Varėnos rajono 2-asis notarų biuras, Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Varėnos skyrius, Alytaus apskrities VMI
- Pareiškėjas
- R. S., S. S.
- Advokatai
- Elena Žilėnienė
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens M. J. atskirąjį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1051-547/2010 pagal pareiškėjų S. S. – L., R. S. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys M. J., A. S., D. S., A. S., M. M., Varėnos rajono 2-asis notarų biuras, Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Varėnos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustat ė:
pareiškėjai S. S. – L. ir R. S. į teismą kreipėsi 2009-03-05 su pareiškimu atnaujinti jiems praleistą įstatymų nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po senelės M. S. mirties(duomenys neskelbtini), priimti. Nurodė, kad senelė M. S. testamento nepaliko, todėl palikimas paveldimas pagal įstatymą. Palikėjos M. S. vaikas A. S. yra miręs, todėl atstovavimo teise paveldi jo vaikai (palikėjos vaikaičiai) – pareiškėjai. Po tėvo A. S. mirties jo palikimą priėmė R. S., o S. S. atsisakė palikimo brolio R. S. naudai. Pareiškėjų senelės M. S. dukra M. J. notarui yra padavusi pareiškimą dėl palikimo priėmimo po motinos mirties, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas. Pareiškėjai apie senelės mirtį sužinojo tik 2009 metais, kai 2009 m. sausio mėnesio pradžioje gavo notarės pranešimą, kad jie praleido terminą palikimui priimti. Pareiškėja S. S. – L. nuolatos gyvena JAV, o R. S. Vilniuje, tačiau darbo reikalais dažnai būna išvykęs į užsienį. Su senele M. S. susitikdavo retai, o su suinteresuotu asmeniu M. J. ryšių nepalaiko. Sužinoję apie palikimą, iš karto kreipėsi pas notarą, tačiau jau negalėjo realizuoti savo teisių. Teigė, kad sužinoję, jog turi teisę paveldėti, pareiškėjai aktyviais veiksmais siekė palikimą paveldėti, jų aplaidumo ar neatidumo nėra.
Suinteresuotas asmuo Alytaus apskrities VMI, suinteresuoti asmenys D. S., A. S. neprieštaravo pareiškėjų prašymui.
Žemesnės instancijos teismas
Varėnos rajono apylinkės teismas 2010 m. sausio 12 d. nutartimi pareiškimą patenkino iš dalies. Atnaujino R. S. praleistą CK 5.50 str. 3 d. nustatytą terminą palikimui priimti po senelės M. S. mirties (duomenys neskelbtini), pripažino, kad jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Nustatė, kad R. S. turi teisę atlikti veiksmus palikimui priimti po senelės M. S. mirties per 3 mėnesius po nutarties įsiteisėjimo. S. S. – L. pareiškimo dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo netenkino.
Nurodė, kad pareiškėja S. S. – L. po tėvo A. S. mirties atsisakė palikimo R. S. naudai pagal paveldėjimo teisės liudijimus, išduotus 2000-12-08 ir 2001-06-29, todėl neturi teisės priimti palikimą ir po senelės M. S. mirties. Šiuo atveju pareiškėjas R. S. paveldi tą dalį, kuri būtų priklausiusi mirusiajam jo tėvui A. S. paveldint pagal įstatymą po jo motinos M. S. mirties (CK 5.12 str.). Išduoti paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimai patvirtina, kad pareiškėjas R. S. palikimą po tėvo A. S. mirties priėmė. Tai rodo, kad jis siekė ir įgyvendino paveldėtojo teises po tėvo mirties. Pareiškėjas R. S. dėl svarbios ir pateisinamos priežasties įstatymo nustatytu terminu nepadavė pareiškimo palikimo atsiradimo vietos notarui dėl palikimo priėmimo, kadangi sąžiningai nežinojo aplinkybių dėl palikimo atsiradimo po senelės M. S. mirties: jo tėvas A. S. mirė (duomenys neskelbtini), senelė M. S. - (duomenys neskelbtini), pas senelę atvykdavo retai, su kitais giminaičiais bendraudavo retai, nes dažnai darbo reikalais išvyksta į užsienį. Tik sužinojęs apie palikimo po senelės mirties atsiradimą, R. S. iš karto kreipėsi dėl palikimo priėmimo, taigi buvo pakankamai sąžiningas, rūpestingas ir atidus.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo M. J. prašė Varėnos rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 12 d. nutarties dalį dėl pareiškėjo R. S. reikalavimų tenkinimo panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo. Nurodė, kad pareiškėjas klaidina teismą teigdamas, kad apie senelės mirtį sužinojo tik 2009 metais, gavęs Varėnos rajono 2-ojo notarų biuro notarės pranešimą, nes iš tikrųjų dalyvavo senelės laidotuvėse ir tai gali patvirtinti liudytojai C. P. ir J. Ž.. Ši itin svarbi aplinkybė buvo nurodyta elektroniniu būdu pateiktuose M. J. ir M. M. atsiliepimuose, kurių teismas prie bylos neprijungė. Teismas, iš esmės netirdamas aplinkybių dėl R. S. dalyvavimo močiutės laidotuvėse, šią aplinkybę pripažino, laikė ją svarbia bei jos pagrindu atnaujino terminą palikimui priimti. Teismui netyrus aplinkybės dėl R. S. dalyvavimo senelės laidotuvėse, byla dėl termino palikimui priimti atnaujinimo išnagrinėta neišsamiai, o tai yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti, bylą perduoti nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis senelės laidotuvėse nedalyvavo. Dalyvavęs senelės laidotuvėse, R. S. galėjo per įstatyme nustatytą 3 mėnesių terminą kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Teismas be pagrindo R. S. laikė sąžiningu, rūpestingu ir atidžiu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas R. S. prašė atskirojo skundo netenkinti, Varėnos rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 12 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad teismas pagrįstai priėmė 2010 m. sausio 11 d. nutartį, kuria apeliantės bei M. M. 2010-01-11 atsiliepimus laikė nepaduotais - jie neatitiko procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų. Tik gavę 2009-01-09 Varėnos rajono 2 notarų biuro notarės M. pranešimą pareiškėjams R. S. ir S. S. – L., kuriuo jie informuoti apie atsiradusią teisę į palikimą, pareiškėjai sužinojo apie galimybę paveldėti po senelės mirties atsiradusį palikimą. Pareiškėjai neturi teisinio išsilavinimo ir negalėjo žinoti, kad turi teisę paveldėti kartu su pirmos eilės įpėdiniais. Apeliantė, žinodama visus vaikaičius, delsė apie tai tinkamai ir laiku informuoti įpėdinius bei pranešimus išsiuntė tik suėjus 3 mėnesių terminui. Gavę pranešimus, pareiškėjai ėmėsi veiksmų palikimui priimti, o tai patvirtina teismo išvadą, kad R. S. buvo pakankamai atidus, rūpestingas ir sąžiningas. Be to, pareiškėjai niekada nebuvo išreiškę atsisakymo į po senelės mirties atsiradusį palikimą. Apeliantė neįvardijo aplinkybių, kad toks atnaujinimas ypač neigiamai paveiktų jos teisėtus interesus.
Suinteresuotojo asmens M. J. apeliacinį skundą atsisakytina tenkinti.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias apibrėžia apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.).
Pareiškėjų S. S. – L. ir R. S. senelė M. S. mirė (duomenys neskelbtini), jos sūnus – pareiškėjų tėvas A. S. mirė anksčiau –(duomenys neskelbtini). Remiantis CK 5.12 str., pareiškėjai, palikėjos M. S. vaikaičiai, turi teisę paveldėti pagal įstatymą kartu su paveldinčiais atitinkamai pirmos ar antros eilės įpėdiniais, nes nėra gyvo jų tėvo, kuris būtų buvęs įpėdinis. Pareiškėjai turi teisę lygiomis dalimis paveldėti tą dalį, kuri būtų priklausiusi mirusiam jų tėvui.
Žemesnės instancijos teismas
Civilinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjai, kol nežinojo apie paveldimo turto (šiuo atveju nekilnojamojo) egzistavimą, neturėjo pagrindo kreiptis pas notarą dėl palikimo priėmimo, ir termino praleidimo priežastis pripažino svarbiomis. Tik gavę notarės pranešimą 2009-01-09 apie tai, kad yra senelės palikimas ir yra praleidę terminą palikimui priimti (l. 8), jie nedelsdami ėmėsi veiksmų palikimui priimti, pateikė teismui 2009-03-05 pareiškimą dėl praleisto termino atnaujinimo.
Šalies argumentai
Apeliantė M. J., nesutikdama su teismo išvadomis, nurodė, kad pareiškėjai dalyvavo senelės laidotuvėse, todėl turėjo žinoti apie palikimo atsiradimą. Pirmosios instancijos nepriėmė jos ir kito suinteresuotojo asmens M. M. atsiliepimo į patikslintą pareiškimą, neatsižvelgė į pateiktus paaiškinimus, todėl šios aplinkybės liko neįvertintos.
Pareiškėjas R. S. apeliacinės instancijos teisme patvirtino, kad dalyvavo senelės M. S. laidotuvėse, tačiau buvo įsitikinęs, kad paveldi tik vaikai (tetos), o vaikaičiai neturi teisės paveldėti po senelės mirties, kai yra dukros.
Atsiliepimas
Apeliantės M. J. minėtas atsiliepimas į patikslintą pareiškimas prijungtas prie nagrinėjamos bylos apeliacinės instancijos teisme, todėl teisėjų kolegija turi galimybę įvertinti atsiliepime nurodytas aplinkybes, tame tarpe fakto, kad pareiškėjas dalyvavo senelės laidotuvėse, reikšmę, sprendžiant termino palikimui atnaujinimo klausimą.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010-03-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010 konstatavo, kad ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose dėl įstatymo nustatyto termino palikimui priimti pratęsimo, kai kyla ginčas dėl teisės, pirmosios instancijos teismas bylą turi išspręsti iš esmės priimdamas teismo sprendimą, kurį galima apskųsti apeliaciniu skundu per CPK 307 str. nustatytą terminą. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, išskyrus CPK nustatytus atvejus. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas priėmė nutartį, nustatydamas 7 dienų terminą jai apskųsti, tačiau apeliacinės instancijos teismas suinteresuoto asmens atskirąjį skundą nagrinėja žodinio proceso tvarka, vadovaudamasis proceso žodiškumo bei asmens teisės į tinkamą teismo procesą principais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat pažymėjo, kad su terminų pabaiga įstatymas sieja tam tikrų materialinių teisių, pareigų bei teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą, todėl sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai.
Vadovaujantis CK 5.57 str. 1 d., teismas gali pratęsti terminą palikimui priimti, jeigu terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Spręsdamas dėl termino pratęsimo, teismas turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo, taip pat kiek terminas buvo praleistas, kada pareiškėjas sužinojo apie palikimo atsiradimą, ar išreiškė norą priimti palikimą, kokios svarbios priežastys lėmė, kad per įstatyme nustatytą terminą jis negalėjo atlikti palikimo priėmimo veiksmų. Teismai, vertindami asmens elgesį, turi taikyti ne vidutinio, o individualaus sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-01-16 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-46/2006).
Aplinkybė, kad pareiškėjas R. S. dalyvavo senelės laidotuvėse, yra tik vienas iš objektyvių kriterijų sprendžiant dėl asmens sužinojimo apie palikimo atsiradimo faktą. Kitomis objektyviomis priežastimis, kurios reikšmingos asmeniui sprendžiant dėl palikimo priėmimo, galėtų būti žinios apie paveldimą turtą bei plikėjo sudarytą testamentą, ar pan. Pareiškėjas R. S. teigė, jog buvo įsitikinęs, kad negali paveldėti po senelės mirties, nes yra pirmos eilės įpėdiniai, ir pirmosios instancijos teismas pastarąją subjektyvaus pobūdžio aplinkybę pagrįstai pripažino svarbia priežastimi terminui atnaujinti. Kai asmuo klysta dėl pačios teisės paveldėti, objektyvieji kriterijai – palikėjo mirtis, paveldėtino turto buvimas neturi reikšmės, nes net ir žinodamas tokias aplinkybes, asmuo nesuvokia savo teisės. Subjektyvaus kriterijaus reikšmingumas neatsietinas nuo asmens sąžiningumo vertinimo, t.y. asmuo turėtų pagrįsti, kad dėl savo teisės klydo sąžiningai. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad neturi specialių teisinių žinių, yra įgijęs tik vidurinį išsilavinimą, su giminėmis po tėvo mirties bendrauja mažai, dažnai būna išvykęs į užsienį, apie savo teises į palikimą sužinojo po notarės pranešimo ir nedelsiant ėmėsi jas įgyvendinti, pats terminas praleistas nežymiai, patvirtina, kad jis elgėsi sąžiningai. Byloje nėra nustatytos aplinkybės, kad atnaujinus pareiškėjui terminą palikimui priimti, kiltų neigiamos pasekmės kitų įpėdinių teisėtiems interesams. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl termino atnaujinimo, įvertino visas reikšmingas aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė civilinio proceso ir materialinės teisės normas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį naikinti. Iš apeliantės į valstybės biudžetą priteistina 21,05 Lt teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 96 str., 88 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 236 str. 1 d. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija
nutarė:
Varėnos rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš suinteresuotojo asmens M. J. į valstybės biudžetą 21,05 Lt procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų.