Kauno apygardos teismo nutartis

Kėdainių rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Iš atsakovo E. O. ieškovei R. D. priteisė 21 410,09 Lt turto pagerinimo išlaidų, 1751,04 Lt bylinėjimosi išlaidų. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Priešieškinį atmetė (t.3, b.l. 65-76). Valstybei iš ieškovės priteisė 19,07 Lt, o iš atsakovo 41,46 Lt bylinėjimosi išlaidų

Teismas nustatė, kad 2008-03-03 ieškovė R. D. davė atsakovui E. O. 5000,00 Lt avansą už sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), o likusią sumą- 140000,00 Lt įsipareigojo sumokėti iki 2008-05-14, susitarimas pratęstas iki 2008-09-01, nurodant, kad avanso duota 5000,00 Lt, likta skoloje 135000,00 Lt (t. 1, b. l. 26). 2010-04-13 tarp šalių vėl sudarytas susitarimas, kuris patvirtina, kad R. D. davė 6000,00 Lt avansą E. O. už sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), o likusią sumą- 139,000 Lt, įsipareigojo sumokėti iki 2011-03-01, o iki 2012-03-01 40289,00 Eur (t. 1, b. l. 27). Atsakovo atstovas pareikalavo iš R. D. sumokėti sutartą kainą- 139000,00 Lt ir iki 2013-10-01 sudaryti gyvenamojo namo (sodybos), esančios (duomenys neskelbtini), pirkimo- pardavimo sutartį, priešingu atveju išsikelti su šeima ir turtu iš šios sodybos (t. 1, b. l. 15- 16). Tarp šalių šio reikalavimo pagrindu vyko susirašinėjimas dėl išsikėlimo iš sodybos, taip pat dėl turto pagerinimo išlaidų atlyginimo (t. 1, b. l. 19, 20, 21, 22, 23- 24). Pastatą- gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, E. O. 2013-12-31 pardavė K. V. už 82000 Lt sumą (t. 1, b. l. 132- 133, 143- 149). Gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybai, rekonstrukcijai ar kitiems pakeitimams leidimai nuo 2003 m. iki 2014 m. nebuvo išduoti (t. 1, b. l. 150). 2014-05-16 (duomenys neskelbtini) r. sav. administracija išdavė naujam namo pirkėjui K. V. leidimą rekonstruoti pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal 2014 m. parengtą statinio projektą Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 16- 30).

Lokalinė sąmata statybos ir remonto darbams (duomenys neskelbtini), nurodo į tai, kad vieno pečiaus 0,8x0,8x2,0 skaičiuojamoji kaina, už darbą ir resursus, t. y. koklinis pečius, jo aptaisymas kokliais, siūlių rievėjimas, neaptaisytų krosnių ir viryklių prietaisų keitimas (pakuros durelės, traukos ir valdymo durelės, krosniakaiščiai) sudarytų 15950,00 Lt su PVM (t. 2, b. l. 56- 57). 2014 m. rugpjūčio12 d. specialisto išvada nurodo į tai, kad R. D. atliktų gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybinių pagerinimo darbų kokybė yra nepriimtina, rekonstrukcijos darbai netenkina esminių statinio reikalavimų, o būtent mechaninio patvarumo ir pastovumo, gaisrinės saugos, energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo, o E. O. priimdamas ir apmokėdamas R. D. pateiktus gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybinius pagerinimo darbus taps šių darbų „Užsakovu“ ir prisiims atsakomybę už neteisėtą (savavališką) priestato statybą bei atliktų statybos darbų nepatenkinamą kokybę (t. 2; b. l. 63- 124). Gyvenamojo namo matavimų byla, fotonuotraukos (darytos 2013-09-30) ir gyvenamojo namo aprašymas patvirtina, kokia vidaus namų apdaila, pastato konstrukciniai elementai, bei, kad prie gyvenamojo namo pristatytas priestatas 2012 m. (t. 1, b. l. 53- 69). UAB Ekspertika ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimo darbų statybinės vertės nustatymo daroma išvada, kad remiantis apžiūros, inventorizacinės medžiagos ir R. D. pateikto gyvenamajame name atliktų pagerinimo darbų aprašo duomenimis, <..> taikant LR Aplinkos ministerijos 2013-03-01 suderintas statybos resursų skaičiuojamąsias rinkos kainas paskaičiuota, kad gyvenamajame name esančiame (duomenys neskelbtini), ūkio būdu atliktų statybinių pagerinimo darbų vertė yra 57931,55 Lt; lokalinė sąmata nurodo į tai, kad pagal atliktų statybos darbų paskaičiavimą tiesioginės išlaidos vertinamos: lubų įrengimas- 1944,94 Lt, sienos-7079,34 Lt, grindys- 7690,90 Lt, durys ir langai- 7162,28 Lt, santechniniai darbai- 5952,30 Lt, Elektros instaliacija- 868,65 Lt, priestatas 19625,13 Lt iš viso 50323,54 Lt + 21 proc. PVM, kas sudaro 7608,01 Lt, bendra vertė 57931,55 Lt (t. 1, b. l. 68- 79). Šildymo katilo- virtuvės fiskalinis kvitas, patvirtina, kad už katilą- viryklę „Vienybė“ sumokėta 2390,00 Lt (b. l. 80, t.1). Byloje esančios ieškovės pateiktos mokėjimo knygelės kopijos ir fiskaliniai kvitai patvirtina, kad už gyvenimą name buvo mokami mokesčiai už elektrą (t. 1, b. l. 81- 91). Skelbimai skelbti (duomenys neskelbtini) r. laikraščiuose, patvirtina, kad sodyba 2014 m. sausio- 2014 m. rugpjūčio mėn. buvo pardavinėta už 95000 Lt – 105000 Lt kainą, nurodant, kad namas renovuotas, atliktas namo vidaus remontas, graži ir tvarkinga aplinka (t. 2, b. l. 137, 138, 139, 140, 141, 142, 143, 144, 145, 146).

Nurodė, kad šalys nuo 2008 metų kovo 3 d. tarėsi dėl sodybos, esančios (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Byloje nėra ginčo, jog atsakovas ieškovei perdavė sodybos raktus bei leido joje gyventi. Ieškovė sodyba naudojosi neatlygintinai, tokie šalių santykiai kvalifikuotini kaip neatlygintinės panaudos gyvenamuoju namu (sodyba) teisiniai santykiai (CK 6.629 str. 1 d.); sutartis tarp šalių sudaryta žodžiu, kadangi įstatymas nenumato, kad tokiam sandoriui sudaryti yra privaloma kitokia forma.

Nustatė, kad gyvenamojo namo remontas vyko nuo pirmojo susitarimo sudarymo- 2008 m. pavasario iki ieškovės apsigyvenimo sodyboje- 2009 m. pavasario. Atsakovas teismo posėdyje patvirtino, jog jis matė tik, kad pakeisti langai, o į vidų įėjęs nebuvo, ten kviestas nebuvo. Jokio prieštaravimo atsakovas dėl langų pakeitimo ieškovei nereiškė. Atsakovas, būdamas atidus ir rūpestingas turto savininkas, matydamas jo nuosavybėje atliekamus remontus, turėjo pasidomėti apie ieškovės atliekamus turto remonto darbus bei jų apimtį. Nepareiškus prieštaravimų ieškovei, bei pastoviai tęsiant terminą pagrindinei pirkimo- pardavimo sutarčiai sudaryti, tai ieškovei sudarė teisėtą pagrindą manyti, kad jos atliekami turto pagerinimo darbai, net esant abstraktaus pobūdžio susitarimui, yra atliekami su atsakovo sutikimu. T.y. atlikti gyvenamojo namo pagerinimo darbai yra atlikti suderinta šalių valia, esant atsakovo abstrakčiam sutikimui. Buvo atliekami tokie remonto darbai, kurių nuslėpti neįmanoma, todėl atsakovas, kaip turto savininkas, turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą pasidomėti apie name vykdomus remontus, tačiau to nepadarė, todėl jam kyla neigiamų pasekmių rizika.

Ieškovė atliko esminius gyvenamojo namo remonto darbus- jame buvo pakeisti langai, durys, sudėtos naujos grindys, suremontuotos lubos ir sienos, pakeista santechnika, elektros instaliacija, įrengtas pečius. Norint atlikti fotonuotraukose matomus ir sąmatoje atsispindinčius galutinius darbus – pvz. lubas apkalti plastikinėmis dailylentėmis, sienas aptaisyti gipskartoniu, sudėti grindlentes ar linoleumo dangą, reikia atlikti visą eilę paruošiamųjų darbų, kurie ir yra nurodyti lokalinėje sąmatoje (t. 1., b. l. 70- 72), be jų galutinis rezultatas negali būti pasiektas ar jo pasiekimas būtų apsunkintinas. Atsižvelgus į anksčiau nurodytą tikimybių pusiausvyros principą yra didesnė tikimybė manyti, kad ieškovė atliko lokalinėje sąmatoje nurodytus darbus (kurie neišardžius nesimato) jau vien dėl to, kad ji namo remontą darėsi sau, nes, kaip minėta, turėjo atsakovo sutikimą namo pagerinimo darbams atlikti ir tikėdamasi sodybą nupirkti. Tai, kad sąmatoje nurodyti darbai buvo atlikti, taip pat patvirtino ir prie sodybos remonto darbų dirbęs A. K..

Teismas sprendė, jog ieškovės atlikti darbai, atsižvelgiant į jų mastą ir vertę, pripažintini daikto pagerinimu CK 6.501 straipsnio prasme, ir negali būti priskirti prie darbų, skirtų palaikyti normalią daikto būklę, reikalingą jam eksploatuoti. Atlikti atsakovo gyvenamojo namo pagerinimo darbai negali būti pripažinti nežymiais, kadangi pripažintina, jog po ieškovės atliktų statybos darbų pagerėjo to daikto techninės savybės, jis buvo pagerintas ir tapo naudingesnis, ką taip pat iš dalies patvirtina ir atsakovo skelbimai skelbti (duomenys neskelbtini) r. laikraščiuose, iš kurių matyti, kad sodyba 2014 m. sausio- 2014 m. rugpjūčio mėn. buvo pardavinėta nurodant, kad namas renovuotas, atliktas namo vidaus remontas, graži ir tvarkinga aplinka (t. 2, b. l. 137, 138, 139, 140, 141, 142, 143, 144, 145, 146). Todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos sąmatoje nurodytos sumos už medžiagas (t. 1, b. l. 70- 72): lubos- 772,10 Lt, sienos, 3963,51 Lt, grindys- 5548,88 Lt, durys ir langai- 5658,36 Lt, santechniniai darbai- 4908,89 Lt, elektros instaliacija- 558,35 Lt (viso 21410,09 Lt). Nurodė, jog kadangi ieškovė nepateikė jokių įrodymų (kvitų, sąskaitų ir pan.), patvirtinančių medžiagų įsigijimą, pridėtinės vertės mokestis už šias medžiagas, nepriteistinas.

Darbai gyvenamajame name atlikti ūkio būdu, todėl teismas sprendė, jog ieškovė patyrė mažiau išlaidų nei nurodyta sąmatoje. Byloje nėra įrodymų, jog buvo sumokėti pinigai už darbą. Ieškovė, atlikdama darbus vadinamuoju ūkio būdu, ir neturėdama konkrečių išlaidas patvirtinančių dokumentų, taip prisiėmė riziką dėl galimų jos neapdairios veiklos neigiamų padarinių. Todėl teismas atmetė ieškovės reikalavimą priteisti jos turėtas išlaidas už sąmatos 1- 35 nurodytus darbus. Nurodė, kad atmestinas reikalavimas dėl išlaidų už mechanizmus, nes ieškovė neįrodė, kad šias išlaidas ji patyrė.

Daikto pertvarkymas pažeidžiant statybą reglamentuojančias viešosios teisės normas, negali būti laikomas daikto pagerinimu ir nesuteikia teisės reikalauti tokiam pertvarkymui turėtų išlaidų atlyginimo. Ieškovė 2012 m. prie gyvenamojo namo pristatė priestatą, kurio statybai buvo reikalingas leidimas, tačiau neturėdama leidimo vykdyti priestato statybos. Be to, pati ieškovė pripažino. Jog priestatas pastatytas negavus atsakovo sutikimo.

Atsakovas neįrodė, kad ieškovė, išgriaudama 3 pečius, jam padarė 31391,50 Lt nuostolį. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes teismas sprendė, jog atsakovas, atsižvelgus į tarp šalių susiformavusius santykius, buvo informuotas ir žinojo apie jam priklausančioje sodyboje atliekamus remontus, tačiau dėl jų jokiu būdu neprieštaravo ir jų nenutraukė. Todėl yra pagrindas konstatuoti, kad pečių griovimo darbai yra atlikti suderinta šalių valia, esant atsakovo leidimui. Konstatavus, kad pečiai gyvenamajame name išgriauti suderinta šalių valia, nėra pagrindo atsakovo reikalavimui dėl 30000,00 Lt nuostolių už išgriautus pečius priteisimo iš ieškovės.

Už išlaidas advokato pagalbai apmokėti šioje byloje ieškovė sumokėjo 3000,00 Lt sumą (t. 3, b. l. 17). Pateikdama ieškinį ieškovė šioje byloje jį apmokėjo 1738,00 Lt žyminiu mokesčiu (t. 1. b. l. 8, 95). Atsakovas šioje byloje turėjo 3000,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (t. 1, b. l. 128- 700,00 Lt; t. 2, b. l. 55- 1000,00 Lt; t. 3; b. l. 44- 1300,00 Lt) ir išlaidas dėl žyminio mokesčio -942,00 Lt (b.l.54, t.2). Trečiasis asmuo nepareiškiantis reikalavimų atsakovo pusėje K. V.- 500,00 Lt (t. 3, b. l. 20). Ieškinys šioje byloje patenkintas iš dalies, priteisiant 21410,09 Lt sumą, kai prašoma priteisti suma buvo 57931,55 Lt, t. y. patenkinta 36,9575 proc. ieškovės reikalavimų, atmetant 63,0425 proc. reikalavimų. Sprendžiant dėl šalių turėtų atstovavimo išlaidų atlyginimo, atstovavimo išlaidos paskirstytinos laikant, kad šalys patyrė po 1500,00 Lt atstovavimo išlaidų dėl ieškinio nagrinėjimo, taip pat 1500,00 Lt dėl priešieškinio nagrinėjimo. Atsižvelgus į tai iš atsakovo ieškovei proporcingai jos patenkintiems reikalavimams priteistinos ir bylinėjimosi išlaidos- išlaidos advokato pagalbai apmokėti nagrinėjant ieškinį- 554,36 Lt (1500,00 Lt * 36,9575 proc.); už priešieškinį- 1500,00 Lt; ir 642,32 Lt žyminis mokestis už ieškinį (1738,00 Lt * 36,9575 proc.), bendra suma 2696,68 Lt. Atsakovui iš ieškovės priteistina 945,64 Lt (1500 * 63,0425 proc.) išlaidų advokato pagalbai apmokėti už ieškinį. Įskaičius šias sumas, ieškovei iš atsakovo galutinai priteistina 1751,04 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priešieškinį atmetus, atsakovo ir trečiojo asmens atsakovo pusėje, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, turėtos bylinėjimosi išlaidos (advokato pagalbai apmokėti, žyminis mokestis) neatlyginamos. Analogiškomis proporcijomis priteistinos ir bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1) teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas reglamentuojančias atsakovo civilinę atsakomybę, tačiau ieškovė iš dalies nesutinka su sprendimo motyvais dėl išlaidų už turto pagerinimą dydžio paskaičiavimo ir priteisimo. Kai kurios sprendime padarytos išvados dėl įrodymų vertinimo prieštarauja faktinėm bylos aplinkybėms ir rašytiniams įrodymams.

2) Tik iš teismui pateiktų duomenų ieškovei tapo žinoma, jog atsakovas pasirašydamas 2008-03-03 ir 2010-03-13 susitarimus nebuvo turto savininku. Savininku jis tapo tik 2012-07-19. Žinodama šią aplinkybę ieškovė susitarimo nebūtų sudariusi. T.y. atsakovas nuo pradžių elgėsi nerūpestingai, nesąžiningai.

3) Nustatant atsakovui priklausančio turto pagerinimui panaudotų lėšų dydį, tinkamai nebuvo įvertinta aplinkybė, jog trečiasis asmuo V. P. būsto remontui ėmė vartojimo kreditus. Vien tik pagal dvi vartojimo kredito sutartis būsto remontui buvo paimta 25 000 Lt suma.

4) Nurodomi trūkumai netrukdė gyvenamojo namo spaudoje įvardinti kaip iš esmės nepriekaištingo.

5) Darbų atlikimą patvirtinančių dokumentų neturėjimas nepaneigia paties darbų atlikimo fakto. Teismas nustatęs, jog buvo atlikti gyvenamojo namo pagerinimai už 21410,09 Lt sumą, atitinkamai turėjo įvertinti ir nustatyti už darbą patirtas išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1) Teismas nepagrįstai pripažino atsakovą suteikus leidimą ieškovei gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbams atlikti, neteisingai išsprendė minėtų darbų teisėtumo (viešosios teisės prasme) klausimą. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymą reglamentuojančias teisės normas, nusižengė teismų praktikai, reglamentuojančiai įrodinėjimą, ignoravo atsakovo į bylą pateiktus reikšmingus įrodymus.

Žemesnės instancijos teismas

4) Teismas visiškai nepagrįstai, nesant jokių konkrečių įrodymų, pripažino atsakovą davus sutikimą ieškovei gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbams atlikti: 1) atsakovas pirmosios instancijos teismui akcentavo, jog jam keletą kartų apsilankius sodyboje, ieškovė jo niekada nekvietė užeiti į vidų – gyvenamojo namo vidaus rekonstrukcijos darbai atsakovui buvo absoliučiai nežinomi; 2) tai, kad atsakovas matė, jog gyvenamojo namo langai yra pakeisti – nesuponuoja išvados spręsti, jog tokiems darbams atsakovas buvo davęs sutikimą. Vis dar pasitikėdamas ieškove ir manydamas, jog ieškovė galiausiai įsigis sodybą, atsakovas neprieštaravo dėl būtent langų pakeitimo, tačiau jokia apimtimi ir forma nedavė sutikimo nei šiems, nei juo labiau – gyvenamojo namo rekonstrukcijos (patalpų pertvarų griovimui, grindų keitimui, pečių išardymui, priestato išgriovimui ir statymui) darbams atlikti; 3) teismas visiškai neįvertino, kokiomis aplinkybėmis atsakovas sutiko ieškovei kompensuoti 10000 Lt sumą už langų pakeitimą. Pažymėtina, jog atsakovo sutikimas šia suma kompensuoti langų pakeitimo išlaidas buvo išreikštas atsakovui siekiant galiausiai parduoti sodybą ir įtikinti ieškovę išsikelti iš sodybos bei siekdamas išvengti bylinėjimosi.

5) Šalys savo susitarimus, susijusius su sodybos įsigijimu, įformino raštu. Esant tokiai šalių tarpusavio santykių praktikai, susitarimą dėl bet kokių gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbų šalys taip pat būtų įforminę raštu.

6) Gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbai buvo atlikti laikotarpiu nuo 2008 m. pavasario iki 2009 m. pavasario. Po minėto laikotarpio tarp šalių buvo pasirašyti mažiausiai du papildomi susitarimai dėl termino kainai sumokėti pratęsimo, tačiau ne viename iš jų nebuvo užsiminta apie gyvenamojo namo pagerinimo darbus ar šių darbų išlaidų įskaitymą į sodybos kainą. Logiška būtų pastebėti, jog atlikus gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbų už ~ 57000 Lt sumą, šių darbų apimtis (bent abstrakčiai) ar kaina būtų neišvengiamai įtraukta į šalių rašytinius susitarimus, galimai šia suma ar jos dalimi būtų sumažinta (įskaityta) sulygta sodybos įsigijimo kaina ar jos dalis, tačiau tai nebuvo padaryta.

7) Net nevertinant to, jog ieškovė neturėjo atsakovo leidimo bet kokiems statybos – rekonstrukcijos darbams atlikti, ieškinys visa apimtimi turėjo būti atmestas ir tuo pagrindu, jog visi (neišskiriant priestato statybos) ieškovės atlikti gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbai buvo neteisėti – atlikti be teisės aktų nustatytų statybą leidžiančių dokumentų gavimo.

8) Nagrinėjamu atveju yra reikšminga nustatyti, kokiai statybos darbų rūšiai, statybą reglamentuojančių teisės aktų prasme yra priskirtini ieškovės atlikti darbai, kadangi pripažinus, jog darbai atlikti neteisėtai, t.y. neturint statybą leidžiančio dokumento, tokių darbų išlaidos nėra atlyginamos. Šių aplinkybių skundžiamame sprendime nevertino pirmosios instancijos teismas, apsiribodamas konstatavimu, jog ieškovės atlikti darbai pagal jų mastą ir vertę yra laikytini daikto pagerinimu. Daikto pagerinimas nėra statybos darbų rūšis.

9) Gyvenamajame name buvo pakeista šildymo sistema (vietoje židinio įrengtas kietojo kuro šildymo katilas, vietoje koklinių krosnių sumontuoti plieniniai radiatoriai), pakeisti gyvenamojo namo fasadų elementai (demontuotos ir užmūrytos pagrindinio įėjimo į namą durys, demontuoti ir užmūryti langai patalpose „1-2“, „1-4“ ir „1-6“), nugriauta statinio patalpa 1-1, 5.31 m2 (patalpa „koridorius“) todėl konstatuotina, jog ieškovė atliko gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbus, Statybos įstatymo ir Reglamento prasme. Darbų atlikimui ieškovė statybos leidimo neturėjo, neturėjo projekto rekonstrukcijos darbams atlikti, kuris yra vienas esminių dokumentų statybos leidimui gauti. T.y. ieškovė vykdė savavališka statybas, todėl jos patirtos išlaidos negali būti priteisiamos.

10) Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nevertino į bylą pateiktos 2014 m. rugpjūčio 12 d. specialisto R. P. Specialisto išvados (t. 2, b.l. 63-124), kurioje itin išsamiai ir detaliai išanalizuota bei aprašyta, kokius konkrečiai darbus ieškovė atliko rekonstruodama gyvenamąjį namą, taip pat įvertinta ieškovės atliktų darbų kokybė. Išvadoje konstatuota, jog darbų kokybė nepriimtina, rekonstrukcijos darbai neatitinka esminių statinio reikalavimų. Kad rekonstrukcijos darbai atlikti netinkamai patvirtino ir statinio ekspertas A. Z. teigdamas, jog defektai gali būti nebrangiai pataisyti. Tačiau teismas šių įrodymų nevertino.

11) Teismas Specialisto išvadą įvardijo vienu iš byloje esančių rašytinių įrodymų, t.y. ne eksperto išvada. Tačiau tokios pačios įrodomosios galios laikytina ir specialisto A. Z. UAB „Ekspertika“ ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini) dėl gyvenamojo namo pagerinimo darbų statybinės vertės nustatymo, kurios duomenimis teismas rėmėsi, skaičiuodamas ieškovės atliktų darbų vertę.

12) Esant byloje prieštaraujantiems įrodymams, teismas nesiėmė jokių priemonių, siekiant tiksliai įvertinti nekokybiškų darbų mąstą ir defektų šalinimo kaštus.

13) Užuot analizavus į bylą pateiktą išsamų specialisto tyrimą, teismas išvadą apie esą tinkamą gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbų kokybę padarė įvertindamas atsakovo skelbimo spaudoje tekstą, kuriame atsakovas buvo pažymėjęs, jog „namas renovuotas, atliktas namo vidaus remontas“.

14) Teismas nevertino tos aplinkybės, jog atsakovas buvo priverstas pardavinėti sodybą po to, kai ieškovė keletą metų iš esmės klaidino ieškovą dėl savo galimybių sumokėti turto kainą ir galiausiai jos apskritai nepirko.

15) Sodyba trečiajam asmeniui K. V. buvo parduota už 82000 Lt sumą, o ieškovė buvo įsipareigojusi ją pirkti už 140000 Lt, taigi, sodybos vertė buvo drastiškai sumažėjusi.

16) Įgyto gyvenamojo namo būklę ir jame atliktų rekonstrukcijos darbų kokybę aiškiai atspindi trečiojo asmens K. V. į bylą pateiktas atsiliepimas, kuriame konstatuojama, kad „remontas atliktas nekokybiškai“, „rekonstrukcija man kainuos mažiausiai 25000 Lt“.

17) Siekiant papildyti Specialisto išvadą, t.y. pagrįsti išvadą, jog ieškovės atlikti gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbai buvo nekokybiški ir kad jų šalinimas (jeigu tą darys dabartinis sodybos savininkas – trečiasis asmuo) kainos papildomas išlaidas, apeliantas pateikia į bylą to paties specialisto R. P. parengtą Lokalinę sąmatą, kuri parengta būtent byloje esančios Specialisto išvados pagrindu ir pagrindžia, jog ieškovės atliktų rekonstrukcijos darbų defektų šalinimo išlaidos sudarys ne mažesnę, kaip 31591 Lt (trisdešimt vieno tūkstančio penkių šimtų devyniasdešimt vieno lito) dydžio sumą. Nurodo, kad skaičiavimai atlikti po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo.

18) Priešieškinis į bylą yra pateiktas pagrįstai, specialistui R. P. konstatavus, jog „išardyti pečių kokliai turi liekamąją rinkos vertę. Naudotų koklių krosnies komplektas rinkoje vertinamas apie 800 Lt. Kokliai nėra perduoti/grąžinti pastato savininkui E. O.. Trijų išardytų/suvaikintų krosnių vertė sudaro ne mažiau kaip 30000Lt“. Krosnių išardymas yra byloje neginčijama aplinkybė, kaip ir tai, jog kokliai nebuvo perduoti/grąžinti atsakovui. Atmetus ieškovės ieškinį bei pripažinus, jog ieškovė gyvenamojo namo rekonstrukciją vykdė neturėdama atsakovo sutikimo, kartu pripažintina, jog ieškovė privalo atlyginti dėl koklinių pečių sunaikinimo atsakovo patirtą žalą, kurios dydis yra pagrįstas leistinais rašytiniais įrodymais.