Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2018-12-13 · Civilinė byla Nr. 2-4467-642/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-12-13
Bylos Nr.
2-4467-642/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Ieškinys atmestas.
Teisėjas
Danutė Žvinklytė
Ieškovas
J. S.
Advokatai
Miranda Kunickienė, Edvardas Staponkus, Mirandas Kunickienęnuas
Kategorijos
Civilinė byla Nr.2-4467-642/2018Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01897-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.2; 3.2.4.9.3.1;3.2.6.1 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 13 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Danutė Žvinklytė,sekretoriaujant Raimondai Karbauskienei ir Joanai Runelienei,dalyvaujant ieškovui J. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. S. ieškinį atsakovei advokatei Mirandai Kunickienei, dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 20000 eurų neturtinės žalos atlyginimą.

Nurodė, kad 2002 m. vykdomas ieškovo baudžiamasis persekiojimas dėl ieškovo pilietinės-visuomeninės veiklos. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2010 m. liepos 21 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) suteikė ieškovui teisinę pagalbą ir paskyrė atsakovę baudžiamojoje byloje Nr. 30-2-00130/2010 ginti ieškovą. Atsakovė ieškovo šioje byloje negynė, tokiais veiksmais padaydama ieškovui neturtinę žalą.

Ieškovui nežinomais pagrindais, baudžiamojoje byloje Nr. 1-30-2-00065/2012 atsakovė buvo paskirta ginti ieškovą. 2016 m. birželio 9 d. Klaipėdos apygardos teisme ieškovas gavo atsakovės 2016 m. birželio 8 d. pranešimo kopiją. Pranešime ieškovas buvo šmeižiamas ir įžeidinėjamas, nurodant, kad atsakovė iš ieškovo sulaukė grąsininmų sau ir šeimai. Atsakovė tokiais pareiškimais siekė diskredituoti ieškovą, parodyti ieškovą kaip asmenį, darantį nusikalstamą veiką.

Ieškovas nurodė, kad nieko nežino apie atsakovės šeimą, niekam neskambino ir negrąsino.

Dėl atsakovės šmeižimo, ieškovas patyrė emocinę depresiją, tai įtakojo bendravimo galimybių sumažėjimą.

2016 m. birželio 13 d. ieškovas pateikė pareiškimą privataus kaltinimo tvarka, tačiau Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai (Klaipėdos miesto apylinkės teismas) atsisakė pradėti privataus kaltinimo bylos procesą. Dėl didelės emocinės būsenos ir sveikatos būklės, ieškovas minėtos nutarties neskundė.

2016 m. birželio 13 d. ieškovas pateikė Lietuvos advokatūrai skundą dėl atsakovės veiksmų, o 2017 m. lapkričio 18 d. gavo iš Lietuvos advokatūros advokatų tarybos sprendimą iškelti atsakovei drausmės bylą.

Atsakovė atsiliepimu į ieškinį nesutiko su ieškinio reikalavimais, nes yra nepagrįstas ir neteisėtas. Nurodė, kad 2016 m. birželio 9 d. atsakovė pateikė Klaipėdos apygadros teismui pranešimą, kuriame išdėstė savo poziciją nuomonę, jog jau yra atstovavusi ieškovą ir buvo nesusipratimų su ieškovu, atsakovė sulaukė grąsinimų sau ir savo šeimai. Be to, ieškovas nepateikė jokių duomenų apie sveikatos pablogėjimą dėl atsakovės veiksmų.

Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad negali ieškinio pagrįsti, nes jam neteikiama valstybinė teisinė pagalba. Ieškovas kreipėsi į (duomenys neskelbtini) polikliniką, esančią (duomenys neskelbtini), bet ten suklastojo duomenis apie ieškovo sveikatos būklę. Pas gydytoją Š. nėra ko prašyti, nes ji neturi duomenų apie ieškovo sveikatos stovį, negali duoti jokios išvados, kadangi nėra jokių ieškovo sveikatos būklės tyrimų. 2016 m. birželio 8 d. pranešimą pagrobė saugumas.

Atsakovė teismo posėdyje nedalyvauja, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl teisės į neturtinės žalos atlyginimą

Iš 2016 m. birželio 16 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) nutarties baudžiamojoje byloje Nr. PK-594-201/2016 nustatyta, kad atsakovė 2016 m. birželio 9 d. Klaipėdos apygardos teismui pateikė pranešimą, kuriame nurodė, kad „Turimais duomenimis 2016 m. birželio 9 d. 13.30 val. Klaipėdos apygardos teisme apeliacine tvarka bus nagrinėjama J. S. baudžiamoji byla, kurioje VGTP tarnyba mane buvo paskyrusi J. S. gynėja. Informuoju, jog teigti teisinę pagalbą J. S. negaliu, kadangi su J. S. jau buvo iškilę didelių nesklandumų ankstesnėse bylose, interesų konflikto sulaukiau grasinimų sau ir savo šeimai, be to, šiuo metu esu kasmetinėse atostogose“.

Iš tos pačios nutarties nustatyta, kad ieškovas pateikė teismui privataus kaltinimo skundą, kuriuo prašo Mirandą Kunickienę patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalį. Teismas konstatavo, kad 2016 m. birželio 9 d. Klaipėdos apygardos teismui advokatė Miranda Kunickienė, surašydama pranešimą, nesiekė paskleisti melagingų, prasimanytų žinių apie J. S. elgesį ir jį apšmeižti. Sprendime ji tik išdėstė priežastis dėl ko negali teisme atstovauti J. S.. Vertinant Mirandos Kunickienės pranešime išdėstytus teiginius, jų formuluotę, darytina išvada, kad jame nebuvo išdėstyta informacija, kuri pažemino J. S. garbę ir orumą. Visi teiginiai turi aiškiai apibrėžtus vertinamųjų teiginių požymius, todėl jų teisingumas negali būti įrodinėjamas.

2016 m. birželio 16 d. teismas atsisakė pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal J. S. skundą, kuriame prašoma Mirandą Kunickeinę patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalį, kadangi yra aiškios Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės – nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-243-942/2017 nustatyta, kad ieškovas (baudžiamojoje byloje Nr. 2K-243-942/2017 kasatorius) teigė, kad ikiteisminio tyrimo metu jis neturėjo gynėjo, o viso baudžiamojo proceso metu jo pastangos gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą buvo ignoruotos. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad nuo 2013 m. gruodžio 18 d., įteikiant J. S. pranešimą apie įtarimą, jam atstovavo gynėjas advokatas Edvardas Staponkus. Vėliau J. S. ginti Klaipėdos apylinkės teisme Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba paskyrė advokatą P. R. Mickų. Tačiau 2014 m. spalio 2 d. teisiamojo posėdžio metu teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 52 straipsnio 1 dalimi, priėmė kaltinamojo atsisakymą gynėjo ir atleido gynėją nuo tolesnio dalyvavimo šioje byloje. Kartu teismas informavo kaltinamąjį, kad šis gynėjo atsisakymas neatima iš jo teisės vėliau prašyti vėl paskirti gynėją arba pačiam jį pasisamdyti. Tačiau J. S. advokato nepageidavo ir gynėsi pats. Po pirmosios instancijos teismo išteisinamojo nuosprendžio J. S. kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrių prašydamas jam suteikti antrinę teisinę pagalbą apeliaciniame procese. Po šio jo kreipimosi J. S. ginti buvo paskirta advokatė A. K., tačiau ir šios gynėjos J. S. atsisakė, motyvuodamas tuo, kad ji neturi reikiamos kvalifikacijos. Dar vėliau J. S. ginti buvo paskirta advokatė Miranda Kunickienė, kuri dėl interesų konflikto su klientu ir grasinimų taip pat atsisakė ginti J. S.. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. birželio 9 d. nutartimi nušalino advokatę Mirandą Kunickienę nuo išteisintojo bei nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto J. S. gynybos apeliacine tvarka. Dar vėliau J. S. ginti vėl buvo paskirtas advokatas Edvardas Staponkus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, jog J. S. nebuvo užtikrinta kvalifikuota teisinė pagalba. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba J. S. ginti buvo paskyrusi ne vieną advokatą, tačiau kiekvienam iš jų pastarasis turėjo pretenzijų, kurios nebuvo argumentuotos dėl advokato nepasiruošimo bylai ar konkrečiais duomenimis dėl jų nepakankamos kompetencijos.

Iš Lietuvos advokatūros pranešimo nustayta, kad advokatų taryba 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu advokatei Mirandai Kunickienei iškėlė drausmės bylą, tačiau 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimu apsiribojo svarstymu ir advokatei Mirandai Kunickienei drausminės nuobaudos neskyrė.

Būtinumas atlyginti asmeniui padarytą neturtinę žalą yra konstitucinis principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. rugpjūčio 19 d., 2010 m. vasario 3 d. nutarimai). Konstitucijoje imperatyviai reikalaujama nustatyti tokį teisinį reglamentavimą, kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo žalos atlyginimo ir tą atlyginimą gautų. Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad iš Konstitucijos neišplaukia, kad įstatymuose galima nustatyti kokias nors išimtis, pagal kurias asmeniui padaryta materialinė ir (arba) moralinė žala neatlyginama (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas), todėl teismai, pagal savo kompetenciją sprendžiantys bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, turi konstitucinius įgaliojimus atitinkamą žalos atlyginimą priteisti, tiesiogiai taikydami Konstituciją (joje įtvirtintus teisingumo, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, proporcingumo, tinkamo teisinio proceso, asmenų lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių apsaugos principus, kitas Konstitucijos nuostatas), bendruosius teisės principus, vadovaudamiesi inter alia protingumo principu ir kt. Teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo ribojimai galimi ir pateisinami tik siekiant užtikrinti, kad nebūtų nepagrįstai išplėsta civilinės atsakomybės apimtis ir sukurtos sąlygos piktnaudžiauti teise, todėl teismai, sprendžiantys bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, visų pirma turi nustatyti, ar žala atsirado dėl neturtinės vertybės pažeidimo, ar pažeista neturtinė vertybė yra aktuali šiandieninėje visuomenėje ir jos atlyginimas yra būtinas, siekiant tinkamai apginti pažeistas asmens teises.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo dydžių nustatymą lemia objektas, dėl kurio pažeidimo asmuo patiria neturtinę žalą. Pagal formuojamą teismų praktiką, grindžiamą principu, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama, vienas iš veiksnių, reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti ir teisingai atlyginti, yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta byloje P. D. v.R.V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-394/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis Ž. Ž. v. UAB ,,Ekstra žinios”, bylos Nr. 3K-3-393/2008).

Iš ieškovo ieškinio ir paaiškinimų teismo posėdžio metu, teismas nustatė, kad, anot ieškovo, advokatė Miranda Kunickienė pažeidė ieškovo neturtinę vertybę, t.y. paskleidė tikrovės neatitinkančias žinias, apšmeižė ieškovą, dėl kurių ieškovas išgyveno, turėjo sveikatos problemų. Minėtais atsakovės neteisėtais veiksmais ieškovas patyrė neturtinę žalą.

Pažymėtina, kad vien tik atitinkamos neturtinės vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinės žalos atlyginimui už neturtinių vertybių pažeidimą yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. G. v. R. Š. ir UAB „Brolių Tomkų leidyba“, bylos Nr. 3K-3-294/2003).

Neturtinėmis vertybėmis asmenys naudojasi savo nuožiūra. Neturtinių vertybių teisinio reguliavimo specifika yra ta, kad įstatymais numatomos ne jų įgyvendinimo, o galimo trečiųjų asmenų kišimosi į asmeniui priklausančių neturtinių teisių ir vertybių sritį ribos. Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. R. v. Lietuvos Respublika, atstovaujama Teisingumo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-337/2006).

Iš byloje esančių įrodymų teismas negali daryti išvados, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus. Atsakovė 2016 m. birželio 9 d. Klaipėdos apygardos teismui pateikė pranešimą, kuriame ji nurodė, dėl kokių priežasčių negali atstovauti ieškovo, tačiau, teismo nuomone, atsakovė nesiekė paskleisti melagingų, prasimanytų žinių apie J. S. elgesį ir jį apšmeižti. Šią išvadą patvirtina ir Lietuvos advokatūra, kuri dėl minėto atsakovės pranešimo advokatei Mirandai Kunickienei drausminės nuobaudos neskyrė.

Be to, ir 2016 m. birželio 16 d. teismas atsisakė pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal J. S. skundą, kuriame prašoma Mirandą Kunickeinę patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalį, kadangi yra aiškios Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės – nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Teismas nenustatė ir atsakovės kaltės. Atsakovė Klaipėdos apygardos teismui pateikė savo nuomonę. Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismas dėl jam teiktame pranešime nurodytų motyvų nušalino advokatę Mirandą Kunickienę nuo išteisintojo bei nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto J. S. gynybos apeliacine tvarka, pripažinadas pranešimo turtinį pagrįstu.

Ieškovas teismo posėdžio metu aiškino, kad dėl Klaipėdos apygardos teismui atsakovės pateiko pranešimo, jam pablogėjo sveikata, sumenko jo įvaizdis, ieškovas patyrė emocinę depresiją, sumažėjo jo bendravimo galimybės.

Sveikatos pablojėjimo aplinkybėms įrodyti, ieškovas prašė teismo išreikalauti iš šeimos gydytojos R. Š., dirbančios (duomenys neskelbtini) ekspertinės išvados dėl patirto negatyvo”.

Teismo posėdžio metu, teisėjai paklausus ieškovo, ar ieškovas pats asmeniškai kreipėsi į šeimos gydytoją R. Š. dėl „ekspertinės išvados“ gavimo, ieškovas paaiškino, kad šeimos gydytoja negali duoti išvados, nes ten nėra jokių tyrimų, o (duomenys neskelbtini) polikinikoje visi duomenys suklastoti.

Ieškovui nepateikus įrodymų apie sveikatos būklę bei suklastotus duomenis, teismas negali daryti jokios išvados apie ieškovo sveikatos būklę, juolab, apie sveikatos būklės pablogėjimą dėl 2016 m. birželio 9 d. Klaipėdos apygardos teismui atsakovės pateikto pranešimo.

Taikant deliktinę atsakomybę nepakanka vien nustatyti žalos faktą ir padarytus neteisėtus veiksmus, būtina įrodyti ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir kilusių neigiamų padarinių. Yra ar ne priežastinis ryšys, sprendžia teismas, visapusiškai įvertinęs visus bylos faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. Vilniaus universiteto Santariškių klinikos, bylos Nr. 3K-3-556/2005).

Įvertinus byloje esančius įrodymus, teismas konstatuoja, kad ieškovui neįrodžius atsakovės neteisėtų veiksmų, neigiamų padarinių dėl neteisėtų veiksmų, nebeįmanoma įrodyti ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir kilusių neigiamų padarinių.

Neturtinės žalos priteisimas yra vienas iš asmens pažeistų neturtinių teisių gynimo būdų, suteikiantis galimybę nukentėjusiam asmeniui įsigyti alternatyvų komfortą teikiančių dalykų, t. y. kompensacija už moralinius praradimus reiškia tam tikrą substituciją, kuria asmuo gali pakeisti tai, kas buvo prarasta. Be to, neturtinės žalos atlyginimu siekiama atkurti ir pažeistų interesų pusiausvyrą, pripažįstant, kad asmuo netenka to, kas yra jo dalis ir neatskiriama nuo jo asmenybės.

Įvertinus byloje esančius įrodymus bei vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas atmeta ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnis, 2.24 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 182, 197, 270 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kadangi ieškovas buvo iš dalies buvo atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Danutė Žvinklytė