Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Adolfina Simaitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nukentėjusiojo J. S. a.k. (duomenys neskelbtini) privataus kaltinimo skundą, kuriame prašoma M. K. patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. birželio 13 d. Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas nukentėjusiojo J. S. skundas dėl baudžiamosios bylos iškėlimo privataus kaltinimo tvarka advokatei M. K..

Skunde nurodoma, kad 2016-06-09 iš Klaipėdos apygardos teismo gavo advokatės M. K. 2016-06-08 pranešimo patvirtintą kopiją. Rašytiniame pranešime paskleista apie jį tikrovės neatitinkanti informacija, kuri jį žemina ir diskredituoja kaip asmenį. M. K. raštu viešai paskleidė neatitinkančias tikrovės žinias, kad M. K. iš jo sulaukė grasinimų, kad jis grasino jos šeimai. Paskleistos neatitinkančios tikrovės žinios teiginiais: „sulaukiau grasinimų sau ir savo šeimai“. Tokiais veiksmais M. K. jį viešai pažemino. M. K. visą tai išsigalvojo ir sąmoningai bei tyčia jį šmeižia. Apie tai tapo žinoma Klaipėdos apygardos teismo darbuotojams bei teisėjams. M. K. veiksmuose yra požymiai nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalyje.

Privataus kaltinimo bylos procesas pagal J. S. skundą negali būti pradėtas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 4 dalis nurodo, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį – objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą (baudžiamąjį nusižengimą), visumą. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.

Nukentėjusysis J. S. prašo patraukti baudžiamojon atsakomybėn advokatę M. K. už šmeižimą. Šmeižimas pagal Baudžiamojo kodekso 154 straipsnį, yra tikrovės neatitinkančios informacijos apie kitą žmogų, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Tikrovės neatitinkanti, galinti paniekinti ar pažeminti asmenį informacija – tai žmogų diskredituojančios prasimanytos ar klaidingos žinios. Paskleidimu pripažįstamas tikrovės neatitinkančios informacijos apie kitą žmogų perdavimas bent vienam trečiajam asmeniui. Atskleidžiant šmeižimo sąvokos turinį, svarbu atriboti informaciją nuo nuomonės. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, tai yra faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens savybes ar veiksmus, konstatavimą. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti objektyviai nustatytas ir patikrintas įrodymais. Nuomonė yra subjektyvus kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos, jai netaikomas tiesos kriterijus, todėl nuomonė nelaikoma žinia, tačiau ji turi remtis faktais. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl, paskleisdamas informaciją, kaltininkas turi suvokti, kad jo skleidžiamos žinios neatitinka tikrovės ir gali paniekinti ar pažeminti asmenį, pakirsti pasitikėjimą juo.

Susipažinus su J. S. skundu ir 2016-06-09 Klaipėdos apygardos teismui pateiktu advokatės M. K. pranešimu, nustatyta, jog advokatė M. K. išdėstė savo poziciją, nuomonę apie tai, jog ne kartą yra atstovavusi J. S. ir jau buvo iškilę didelių nesklandumų ankstesnėse bylose, interesų konflikto, sulaukė grasinimų sau ir savo šeimai. Kaip matyti, advokatė pasakė savo nuomonę dėl kokių priežasčių negali teisme atstovauti J. S., taip pat nurodė, kad negali atstovauti jo ir dėl to, kad yra kasmetinėse atostogose. Kaip jau minėta, nuomonė nelaikoma žinia, ir jai netaikomas tiesos kriterijus. Advokatės M. K. išdėstyti vertinimai ir apibendrinimai išsakyti neįžeidžiančia forma, nėra priešingi nei moralės, nei visuomenės nuostatoms, todėl atitinkamai nėra priešingi ir baudžiamosios teisės ginamoms vertybėms.

Kaip matyti, nėra jokių objektyvių duomenų, kad ši informacija gali paniekinti ar pažeminti J. S. arba pakirsti visuomenės pasitikėjimą juo. Vien subjektyvus pareiškėjo J. S. įsitikinimas, kad tai jį žemina, negali savaime sudaryti pagrindo baudžiamajam procesui pradėti.

Teismo nuomone, 2016-06-09 Klaipėdos apygardos teismui advokatė M. K. surašydama pranešimą, nesiekė paskleisti melagingų, prasimanytų žinių apie J. S. elgesį ir jį apšmeižti. Sprendime ji tik išdėstė priežastis dėl ko negali teisme atstovauti J. S.. Vertinant M. K. pranešime išdėstytus teiginius, jų formuluotę, darytina išvada, kad jame nebuvo išdėstyta informacija, kuri pažemino J. S. garbę ir orumą. Visi teiginiai turi aiškiai apibrėžtus vertinamųjų teiginių požymius, todėl jų teisingumas negali būti įrodinėjamas.

Esant minėtoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pagal pareiškime nurodytus duomenis yra aiškios LR BPK 3 str. 1 d. 1 p. nurodytos aplinkybės, o vadovaujantis LR BPK 412¹ str. 1 d., teismas atsisako pradėti privataus kaltinimo bylos procesą. Teismui nenustačius nei nusikaltimo, nei baudžiamojo nusižengimo požymių, privataus kaltinimo bylos procesas negali būti pradėtas. Be to, teismas pažymi tai, kad baudžiamasis procesas turi prasmę tik tuomet, kai jį inicijuojant ir tęsiant yra manoma, kad bus išaiškinta nusikalstama veika ir ją padariusiam asmeniui bus pritaikyta baudžiamajame įstatyme numatyta sankcija.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 1 p., 412¹ straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal J. S. skundą, kuriame prašoma M. K. patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str. 1d., kadangi yra aiškios Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės – nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Šią nutartį per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos nukentėjusysis ar jo teisėtas atstovas turi teisę apskųsti Klaipėdos apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.