Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės akcinės draudimo bendrovės (toliau tekste – ADB) „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovei Mildai Verkulevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės (toliau tekste – ADB) „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovui A. J. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys B. S., uždaroji akcinė bendrovė (toliau tekste – UAB) „Pamario troba“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

10. Vertinant byloje esančių rašytinių įrodymų ir byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimų visumą, nustatytos tokios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės, kuriomis teismas remiasi, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą.

11. Remiantis valstybės įmonės „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis, nustatyta, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nuosavybės teise priklauso V. J. 2021-04-30 pirkimo pardavimo sutarties Nr. K1MS-577 pagrindu. Iš atsakovo pateiktos 2020-01-06 Nekilnojamojo turto nuomos sutarties Nr. 15-83-1 nustatyta, kad UAB „Pamario troba“ išnuomojo atsakovui butą adresu (duomenys neskelbtini) iki 2022-01-14. 2021-04-16 tarp atsakovo ir UAB „Pamario troba“ sudarytas susitarimas nuomos sutartį nutraukti.

12. Iš Būsto ir gyventojų turto draudimo poliso Nr. 220 0093527/2019 nustatyta, kad trečiajam asmeniui B. S. priklausantis butas, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, apdraustas maksimaliu draudimu laikotarpiui nuo 2019-08-01 iki 2020-07-31.

13. Ieškovei 2020-07-16 pateiktas Pranešimas apie žalą turtui - adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, žalos bylos Nr. 20/220-00698, kuri įvyko 2020-07-06. Pranešime nurodoma: „Girdėjom, kad virš mūsų vyksta remontas. Trūko lubos abejuose kambariuose. Kažkas krito garsiai ant grindų.“ 2022-07-16 Apžiūros akte nurodyta, kad dažytose glaistytose lubose patalpose yra matomi įtrūkiai išilgai lubų per abu kambarius. Į butą Nr. (duomenys neskelbtini) patekti nepavyko. Duomenis Pranešime ir Apžiūros akte užpildė ekspertas T. A..

14. Iš pateiktų fotonuotraukų matyti trečiajam asmeniui B. S. bute išilgai lubų matomas plonas įtrūkimas lubose.

15. Iš 2020-07-21 Lokalinės sąmatos Nr. S001, sudarytos 2020 m. balandžio mėn. kainomis, nustatyta, kad lubų įtrūkimo šalinimo darbų kaina – 837,69 Eur su PVM (784,79 Eur be PVM). Iš į bylą pateikto mokėjimo nurodymo Nr. CL20 09841 nustatyta, kad ieškovė draudikui išmokėjo 750,68 Eur draudimo išmoką.

16. Iš skrydžių bilietų nustatyta, kad atsakovas 2020-06-30 išskrido į Amsterdamą darbo komandiruotei ir 2020-07-31 grįžo į Lietuvą bei 2022-06-20 Jūrininko darbo sutartį reisui.

17. Iš šalių pateikto susirašinėjimo elektroniniu paštu nustatyta, jog ieškovė kreipėsi į atsakovą dėl žalos atlyginimo regreso tvarka, tačiau atsakovas su reikalavimais nesutiko, nurodydamas, jog jokie remonto darbai jo bute atlikti nebuvo, o įvykio metu jo paties nebuvo Lietuvoje. Atsakovui atsisakius atlyginti žalą, ieškovė kreipėsi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo atsakovui, kurio pagrindo buvo pradėtas priverstinis išieškojimas iš atsakovo.

18. Iš antstolės Astos Rimaitės – Žičkuvienės parengto 2022-03-09 Patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti kopiją, 2022-03-09 Raginimo įvykdyti sprendimą kopiją ir 2022-03-09 Vykdymo išlaidų apskaičiavimo kopiją, nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų išduoto teismo įsakymo Nr. eL2-9902-965/2021 pagrindu buvo pradėtas priverstinis išieškojimas iš atsakovo ieškovės (išieškotojos) naudai. Atsakovui, pareiškus prieštaravimus, teismo įsakymas panaikintas.

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų.

19. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė išmokėjo 750,68 Eur draudimo išmoką trečiajam asmeniui B. S., kadangi, kaip nurodė trečiasis asmuo, atsakovui vykdant remonto darbus bute, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, trečiajam asmeniui priklausančiame bute skilo lubos. Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutinka, argumentuodamas tuo, jog ieškovė neįrodė būtinųjų sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti – nėra neteisėtų atsakovo veiksmų, nėra aišku, ar nurodoma žala atsirado dėl nurodyto įvyko, nėra priežastinio ryšio tarp ieškovės nurodomų atsakovo veiksmų ir kilusios žalos.

20. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnis nustato, jog draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009). Delikto pagrindu atsiradę santykiai yra deliktinės civilinės atsakomybės santykiai, todėl jiems taikomos atitinkamos civilinės atsakomybės taisyklės. Ieškovė būtent ir pareiškė ieškinį atsakovui dėl deliktinės civilinės atsakomybės taikymo (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis).

21. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos civiliniame procese paskirstymo taisyklę šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovė, subrogacijos būdu perėmusi reikalavimą dėl žalos atlyginimo, turėjo pareigą įrodyti esant visas sąlygas taikyti atsakovui civilinę atsakomybę: neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltę (CK 6.246 – 6.249 straipsniai).

22. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo žalą subrogacijos tvarka, nurodydama, jog dėl atsakovo kaltės, t. y. atsakovui bute, adresu Klaipėda, (duomenys neskelbtini), vykdant remonto darbus, suskilo ieškovės apdrausto buto, adresu Klaipėda, (duomenys neskelbtini), lubos ir tokiu būdu padaryti nuostoliai apdraustam turtui, kuriuos ieškovė atlygino.

23. Atsižvelgiant į patartą teisinį reglamentavimą, nagrinėjamoje byloje svarbu nustatyti visas civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas – neteisėtus veiksmus, lėmusius žalą; žalos faktą; priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; kaltę.

24. Visų pirma, iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė Būsto ir gyventojų turto draudimo polisu Nr. 220 0093527/2019 apdraudė trečiojo asmens B. S. priklausantį butą, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, butas apdraustas maksimaliu draudimu laikotarpiui nuo 2019-08-01 iki 2020-07-31. Byloje nėra ginčo, jog trečiajam asmeniui priklausančio buto lubos yra įskilusios ir trečiasis asmuo 2020-07-16 kreipėsi į ieškovę su pranešimu apie padarytą žalą turtui - adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, draudimo žala įvyko 2020-07-06, o tos pačios dienos eksperto parengtame Apžiūros akte nurodyta, kad „dažytose glaistytose lubose patalpose yra matomi įtrūkiai išilgai lubų per abu kambarius“. Tai jog buto lubos įsikilusios ir padaryta žala patvirtina ir į bylą pateiktos nuotraukos, kuriose matomi ploni įtrūkimai lubose. Taigi remiantis šalių parodymais ir į bylą pateiktais įrodymais, konstatuotina, kad butui adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, padaryta žala, todėl ieškovė pagrįstai draudikui – trečiajam asmeniui išmokėjo 750,68 Eur be PVM draudimo išmoką, remdamasi 2020-07-21 Lokaline sąmata Nr. S001.

25. Ieškovė teigia, kad atsiradusią žalą, kurią ieškovė atlygino trečiajam asmeniui, lėmė atsakovo neteisėti veiksmai, kurie pasireiškė tuo, kad atsakovas, kaip turto valdytojas, privalėjo savo turtu naudotis taip, kad nebūtų padaryta žalos greta esančiam turtui, tačiau jis tos pareigos nevykdė, todėl ieškovė prašo subrogacijos tvarka atlyginti žalą ieškovei iš atsakovo.

26. Atsakovas su šia ieškovės pozicija nesutinka, nurodydamas, kad draudiminio įvykio laikotarpiu jo namuose nebuvo, tai patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai – darbo sutartis ir skrydžio bilietai.

27. Neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės pagrindas pagal CK 6.246 straipsnį yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba įstatymu ar sutartimi draudžiamų veiksmų atlikimas arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – turi prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms ar teisei (pažeidžiama bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai). Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai šią pareigą įvykdė. Konkrečiu atveju teismas turi kvalifikuoti faktinius santykius pagal teisę ir iš teisinių santykių prigimties bei asmeniui keliamų teisinių reikalavimų visumos spręsti, kokios teisės ir pareigos skirtos asmeniui, ar jos buvo objektyviai įvykdytos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2008).

28. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis. Teismų praktika šios kategorijos bylose įrodo, jog žalos padarymo faktas paprastai yra įrodinėjamas remiantis įvykio vietos apžiūros protokolais, nuotraukomis, schemomis, matavimais, padarytais įvykio vietoje, liudytojų parodymais ir kitomis šioje teisės normoje nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis, kurios leistų padaryti neginčijamą išvadą, jog šiuo atveju trečiojo asmens buto lubos skilo būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų – atsakovui atliekant remontą sunkiam daiktui kritus ant atsakovo bute esančių grindų, kas lėmė trečiojo asmens buto lubų įskilimą.

29. Ieškovės atstovė tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu atsakovo neteisėtus veiksmus įrodinėjo vien tik trečiojo asmens paaiškinimais, t.y. Pranešimu apie žalą turtui - adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, žalos bylos Nr. 20/220-00698, kuri įvyko 2020-07-06, kuriame trečiasis asmuo B. S. nurodė: „Girdėjom, kad virš mūsų vyksta remontas. Trūko lubos abejuose kambariuose. Kažkas krito garsiai ant grindų.“ Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo B. S. nurodė, jog atsakovas, atsikraustęs į butą, pradėjo remonto darbus, kuriuos atliko pats ūkio būdu, remonto darbai tęsėsi gana ilgai. Dėl ginčo draudiminio įvykio aplinkybių nurodė, kad atsakovo bute ne kartą krito sunkūs daiktai ant grindų, vėliau pastebėjo, kad trūko lubos, ėjo pasikalbėti su atsakovu dėl atsakovo bute atliekamo remonto, ir tada kreipėsi į ieškovę dėl draudimo išmokos. Įvykis įvyko birželio pabaigoje - liepos pradžioje, tačiau tikslios datos nurodyti negalėjo. Taigi kaip matyti iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų – 2020-07-16 Pranešime nurodytų įvykio aplinkybių, ir trečiojo asmens parodymų teismo posėdžio metu yra neatitikimų, kadangi 2020-07-16 Pranešime apie žalą turtui nurodyta, jog draudiminis įvykis įvyko 2020-07-06, o teismo posėdžio metu trečiasis asmuo nurodė, kad jog draudiminis įvykis įvyko 2020 m. birželio pabaigoje ar liepos pradžioje, taigi teismas atsižvelgęs į tai, jog nuo draudiminio įvykio praėjo daugiau nei dveji metai, daro išvadą, kad yra pagrindas remtis būtent 2020-07-16 Pranešime apie turtą žalą nurodyta žalos įvykio data, kuri laikytina 2020-07-06. Nustačius, jog draudiminis įvykis įvyko 2020-07-06, o iš bylą pateiktų rašytinių įrodymų – atsakovo 2020-06-20 Jūrininko darbo sutarties reisui bei skrydžio bilietų, matyti, kad atsakovo nurodytu laikotarpiu Lietuvoje nebuvo, darytina išvada, kad atsakovas neturėjo galimybės atlikti remonto darbų bute virš trečiojo asmens buto. Nors ieškovė teigia, jog remonto darbus galėjo atlikti ir kiti asmenys, o ne pats atsakovas asmeniškai, tokią tikimybę paneigė teismo posėdžio metu apklaustas trečiasis asmuo, nurodęs, jog remonto darbus nuolat atliko tik pats atsakovas savo rankomis – ūkio būdu, kai būdavo namuose.

30. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovo draudiminio įvykio metu 2020-07-06 bute, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nebuvo ir jis jokių remonto drabų neatliko, o kitų objektyvių duomenų, kad kažkoks sunkus daiktas 2020-07-06 krito atsakovo bute, nėra, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad draudiminio įvykio laikotarpiu atsakovas galėjo atlikti neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą. Nors byloje nėra ginčo, jog atsakovo bute buvo atlikti remonto darbai, tačiau vien jų atlikimas ankstesniu laikotarpiu neįrodo atsakovo neteisėtų veiksmų, kurie galėjo sąlygoti lubų skilimą trečiojo asmens B. S. bute. Atsižvelgtina ir į tai, jog patys remonto darbai negali būti traktuotini kaip neteisėti veiksmai, priešingai - šiuo atveju atsakovas remonto darbus nuomojame bute atliko vykdydamas įsipareigojimus nuomotojui pagal 2020-01-06 Nuomos sutartį. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, kokie remonto darbai buvo atliekami ir kad konkrečių darbų atlikimas galėjo sąlygoti žalos atsiradimą 2020-07-06.

31. Teismas atkreipia dėmesį, jog Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas. Draudiko pareiga tirti aplinkybes dedant reikiamas pastangas reiškia, kad jis turi veikti be nepateisinamo delsimo, negali suabsoliutinti iš draudėjo, naudos gavėjo ir (ar) nukentėjusio trečiojo asmens gautos informacijos ir (arba) tik ja apsiriboti, o turi pats, elgdamasis profesionaliai, sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju, ieškovė, surašydama 2022-07-16 Apžiūros aktą, neapklausė aplinkinių kaimynų dėl atsakovo bute galimai vykdytų remonto darbų, sklidusių garsų dėl sunkių daiktų kryčio, taip pat neapsilankė atsakovo bute nei draudiminio įvykio metu, nei vėliau. Minėtas apžiūros aktas surašytas vien remiantis turto draudėjo trečiojo asmens B. S. suteikta informacija. Be kita ko pateiktos nuotraukos taip pat neįrodo ir ieškovės nurodomo tiesioginio priežastinio ryšio tarp atsakovo atliktų remonto darbų ir ieškovės įrodinėjamos žalos, kadangi jos fiksuoja tik įsikilimą trečiojo asmens buto lubose. Ieškovei nekartą buvo siūlyta atlikti teisminę ekspertizę žalos kylimo priežasčiai nustatyti, tačiau ieškovė atsisakė ją atlikti, todėl vien ta aplinkybė, jog ieškovė pripažino draudžiamąjį įvykį, neįrodo nei atsakovo neteisėtų veiksmų, nei kad atliktų remonto darbų pasekoje galėjo atsirasti teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys šioje byloje. Teismo vertinimu ieškovė tinkamai neatliko įvykio aplinkybių tyrimo, o to posekeje byloje nėra objektyvių įrodymų, įrodančių, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, kurie buvo priežastinis ryšys žalai trečiojo asmens bute atsirasti.

32. Taigi trečiojo asmens pateiktos faktinės aplinkybės, kuriomis rėmėsi ieškovė, pačios ieškovės vertinimu, nors ir buvo pakankami pripažinti įvykį draudžiamuoju bei išmokėti draudimo išmoką draudėjui, tačiau į bylą pateikti duomenys nėra pakankami įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį dėl žalos atsiradimo.

33. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo turi įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai). Pagal delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją (Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-658-524/2021). Byloje nustačius tai, jog ieškovė neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, lėmusių atsiradusią žalą trečiojo asmens bute, darytina išvada, kad ieškovė neįrodė ir ketvirtosios sąlygos egzistavimo civilinei atsakomybei atsakovo atžvilgiu kilti.

34. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl draudiko subrogacijos teisės įgyvendinimo, yra išaiškinęs, kad draudikui nepakanka įrodyti vien draudimo išmokų fakto, bet būtina įrodyti ir kitas deliktinės atsakomybės sąlygas, kad atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais. Priešingu atveju draudiko reikalavimas negali būti tenkinamas. Išmokėdamas draudimo išmoką draudikas prisiima riziką dėl galimybės išmokėtas sumas išsiieškoti iš atsakingo už žalą asmens. Dėl to, siekdamas patirti mažiau nuostolių savo profesinėje veikloje, draudikas turi elgtis apdairiai, rūpestingai ir sąžiningai tiek draudėjo, tiek trečiųjų asmenų atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010; 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2013).

35. Nesant pakankamų įrodymų dėl atsakovo vykdytų remonto darbų, iš kurių būtų galima padaryti išvadą, jog atsakovo bute dėl atliekamų remonto darbų iš tiesų krito sunkūs daiktai, kurių smūgis sąlygojo trečiojo asmens buto lubų įskilimą ir žalos atsiradimą, įvykio nuotraukų, nuotraukų iš atsakovo buto, kitų CPK 177 straipsnis nurodytų įrodinėjimo priemonių įvykio dieną (2020-07-06) nėra pagrindo konstatuoti, kad byloje yra pakankamai įrodymų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygoms įrodyti, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 176, 178, 185 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

36. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, be kita ko, apima ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, sumos išmokėtos vertėjams, taip pat kitos būtinos bei pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies).

37. Atmetus ieškovės ieškinį ieškovei bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

38. Atsakovas pateikė duomenis, jog patyrė 1 100,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už jam suteiktas advokatės teisines paslaugas (atsiliepimas į ieškinį – 300,00 Eur; triplikas – 300,00 Eur; atstovavimas teismo posėdyje – 100,00 Eur; susipažinimas su bylos medžiaga ir kitų procesinių dokumentų rengimas – 400,00 Eur). Teismui pateikti į bankinių mokėjimų nurodymai.

39. Teismas, įvertinęs bylos sudėtingumą, atsakovo atstovės paruoštų procesinių dokumentų apimtį, suteiktų teisinių paslaugų apimtį, darbo laiko sąnaudas, konstatuoja, jog patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, o jų dydžiai atitinka Teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr.1R-77, kuriuo buvo pakeistas Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo nustatytus kriterijus, todėl atsakovui iš ieškovės priteistina 1 100,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

40. Trečiasis asmuo UAB „Pamario troba“ pateikė prašymą priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas – 100,00 Eur, tačiau į bylą nepateikė jokių bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių duomenų, todėl šio trečiojo asmens prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmestinas, kaip nepagrįstas (CPK 178 straipsnis).

41. Valstybė šioje byloje patyrė 30,18 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismo patirtos pašto išlaidos, t. y. 30,18 Eur viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei iš šalies priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl ieškinį tenkinus iš atsakovės valstybei priteistina 30,18 Eur išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 260 straipsniais, 263 straipsniu, 268 straipsniu, teismas,

nutaria:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės akcinės draudimo bendrovės (toliau tekste – ADB) „Compensa Vienna Insurance Group“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovui A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 100,00 Eur (vienas tūkstantis vienas šimtas eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės akcinės draudimo bendrovės (toliau tekste – ADB) „Compensa Vienna Insurance Group“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 30,18 Eur (trisdešimt eurų ir 18 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (įmokos kodas – 5662, gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos). Informuoti ieškovę, jog įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas bylinėjimosi išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.