Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-658-524/2021

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-07-15
Bylos Nr.: e2A-658-524/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-01682-2020-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Raimonda Andrulienė, Albina Pupeikienė, Erika Misiūnienė
Ieškovas: akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
Atsakovas: Ž. I., V. D.
Trečiasis asmuo: uždaroji akcinė bendrovė „Vitės valdos“, uždaroji akcinė bendrovė „Pastatų meistrai“

Kategorijos

2.6.10.2.4.1Turtinė žala
2.6.10.2.4.2Neturtinė žala

Civilinė byla Nr. e2A-658-524/2021Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01682-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 15 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Albinos Pupeikienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ir atsakovės Ž. I. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ patikslintą ieškinį atsakovams V. D. (V. D.), Ž. I. dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Vitės valdos“, uždaroji akcinė bendrovė „Pastatų meistrai“, ir atsakovės Ž. I. priešieškinį ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ dėl ieškovės be pagrindo pareikšto reikalavimo atlyginti turtinę žalą ir atsiradusios neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų V. D., Ž. I. solidariai 1 303,26 Eur turtinės žalos atlyginimą, 66,06 Eur palūkanas, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2017 m. kovo 7 d. nuo buto, esančio (duomenys neskelbtini), balkono stogelio nukrito sniegas ant automobilio „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Įvykio metu ši transporto priemonė buvo apdrausta transporto priemonių draudimu (kasko). Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis pripažintas draudžiamuoju. Ieškovė apskaičiavo, kad nuostolio suma sudaro 1 303,26 Eur, ir išmokėjo tokio dydžio draudimo išmoką. Atsakovai privalo solidariai atlyginti atsiradusią žalą, kadangi jie, būdami buto, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai, neprižiūrėjo balkono stogelio, nevalė nuo jo sniego, t. y. elgėsi nerūpestingai. Ieškovė pretenzija ragino atsakovus atlyginti žalą, tačiau atsakovai žalos neatlygino. Taip pat dėl įvykio iš atsakovų solidariai turėtų būti priteistos kompensuojamosios palūkanos.

Atsiliepimas

2. Atsakovas V. D. atsiliepimu į patikslintą ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė kreipėsi į teismą, praleidusi sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą. Be to, atsakovas nėra padaręs jokių neteisėtų veiksmų, galinčių nulemti civilinę atsakomybę, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos buvimas taip pat negali būti vertinamas. Palaiko atsakovės, buto bendraturtės, Ž. I. atsiliepime išdėstytas aplinkybes.

3. Atsakovė Ž. I. atsiliepimu į patikslintą ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Taip pat pareiškė priešieškinį dėl ieškovės be pagrindo pareikšto reikalavimo atlyginti turtinę žalą ir atsiradusios neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, juo prašė: ieškovės patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą; ieškovės veiksmus kreipiantis į atsakovę, nepagrįstai reikalaujant atlyginti materialinę žalą pripažinti neteisėtais; ieškovės reikalavimams taikyti sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą; priteisti atsakovei iš ieškovės 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Nurodė, kad ieškovė savarankiškai sprendė visus draudimo išmokos klausimus, susijusius su įvykiu (duomenys neskelbtini), per kurį nukentėjo automobilis „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovė, pateikdama ieškinį, rėmėsi vieninteliu įrodymu – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus vyresniosios specialistės pateikta rašytine nuomone, kad nuo buto, esančio (duomenys neskelbtini), balkono stogelio nukritęs sniegas apgadino automobilį, dėl to buto bendraturčiai yra atsakingi dėl šios žalos atlyginimo. Tačiau šis raštas tėra informacinio pobūdžio pranešimas, todėl neturi juridinės galios, siekiant įrodyti atsakovės kaltę dėl įvykusio draudžiamojo įvykio. Pažymėjo, kad nėra atsakovės neteisėtų veiksmų, kaltės ir priežastinio ryšio dėl ieškovės nurodomų aplinkybių. Ieškovė netinkamai informavo atsakovus apie siekiamą išieškoti žalą, nepateikė visos prašomos informacijos, susijusios su įvykio aplinkybėmis. Atsakovė išsiuntė ieškovei pretenziją, kurioje nurodė, jog nesutinka su ieškovės reikalavimu, tačiau jokio atsakymo iš ieškovės nebuvo gavusi. Policijos pareigūnai neatliko tyrimo dėl šio įvykio, jokio nutarimo nepriėmė. Ieškovė nepatikrino, ar pats nukentėjęs asmuo elgėsi tinkamai minėtoje vietoje laikydamas automobilį ir tokiu būdu nepažeidė teisės aktų reikalavimų. Atkreipė dėmesį į tai, kad nukentėjęs asmuo nerašė pareiškimo, jis siekė tik užfiksuoti automobiliui padaryta žalą. Pačią žalą įvertina draudimo kompanijos specialistas, tačiau šiuo atveju joks tyrimas, siekiant nustatyti kaltininką, jo kaltę, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį, atliktas nebuvo. Nėra duomenų, jog automobiliui padaryta žala yra susijusi su 2017 m. kovo 7 d. įvykiu. Automobiliui buvo padaryta didelė žala, kurios nukritęs sniegas padaryti negalėjo. Be to, nuotraukose užfiksuotas automobilis visiškai švarus, ant jo nesimato jokio sniego, todėl autoįvykis galėjo būti padarytas kitoje vietoje. Nebuvo nustatyta ir tai, ar nukentėjusysis laikė automobilį tinkamoje stovėjimo vietoje. Be to, nebuvo nustatyta, nuo kurio stogo krito sniegas, ar apskritai nuo stogo krito sniegas, nenustatyta, ar galėjo sniego kritimas padaryti tokio pobūdžio automobilio kėbulo sugadinimus. Sniegas turi būti valomas ir varvekliai numušami nustatyta tvarka pastato techninę priežiūrą vykdančių įmonių. Atsakovė nėra gavusi įspėjimų dėl netvarkingai prižiūrimo savo balkono. Taip pat nurodė, kad ieškovė yra praleidusi sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą. Ieškovė, pasirinkdama netinkamą atsakovę, savo veiksmais, nepagrįstu reikalavimu sukėlė atsakovei nepageidaujamas sveikatą žalojančias pasekmes, todėl ieškovė turi atlygini atsakovei neturtinę žalą. Neturtinės žalos dydį įvertino atsižvelgdama į pakankamai ilgą nepagrįstą procesą, ieškovei siekiant išreikalauti, o šiuo metu ir prisiteisti nepagrįstą turtinės žalos atlyginimą, sukeliant nuolatinį stresą, išgyvenimus, reputacijos pablogėjimą, žalą sveikatai ir net pavojų gyvybei. Ieškovė savo elgesiu ir veiksmais sudaro atsakovei nežmoniškas gyvenimo sąlygas, nes visą laiką atsakovė gyvena baimėje, patiria šoką, nervinį tiką, dėl to patiria fizinę kančią ir fizinius nepatogumus, orumo pažeminimą.

Šalies argumentai

4. Ieškovė su priešieškiniu nesutinka, per nustatytą terminą nepateikusi atsiliepimo, pateiktais rašytiniais paaiškinimais dėl priešieškinio prašė jį atmesti bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė į teismą kreipėsi nepraleisdama ieškinio senaties termino, nepažeisdama teisės normų, todėl civilinės bylos užvedimo teisme negalima vertinti kaip ieškovės piktnaudžiavimo. Be to, policijos pareigūnai ištyrė įvykio aplinkybes, išdavė atitinkamas aplinkybes patvirtinančius dokumentus ir nustatė, kad sniegas nukrito nuo buto, priklausančio atsakovams, balkono stogelio. Atsakovė nepateikė duomenų, kad buto Nr. 45 balkono stogelis būtų bendro naudojimo objektas, už kurio priežiūrą tenka atsakomybė namo administratoriui ar techniniam prižiūrėtojui. Su priešieškiniu pateiktame namo administratoriaus rašte nurodoma aiškiai, kad sniegas valomas nuo namo stogo. Namo stogas yra bendroji konstrukcija, kurią namo administratorius ar techninis prižiūrėtojas privalo prižiūrėti. Privatiems butams priklausančių konstrukcijų namo administratorius neturi pareigos prižiūrėti, todėl atsakovė turi pareigą įrodyti, kad jai priklausančio buto stogelis yra bendro naudojimo objektas ir kad už jo priežiūrą yra atsakingi kiti asmenys, o ne buto savininkai.

Atsiliepimas

5. Trečiasis asmuo UAB „Vitės valdos“ atsiliepimu į ieškinį ir priešieškinį prašė dėl ieškovės ieškinyje pareikštų reikalavimų ir (ar) ieškinio pagrįstumo, atsakovės Ž. I. priešieškinio pagrįstumo, įvertinus visų šalių argumentus, įrodymus bei Lietuvos Respublikos teisės aktų visumą, spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad trečiasis asmuo ieškovės ieškinyje nurodyto įvykio metu vykdė namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administravimą. 2017 m. sausio 2 d. techninės priežiūros sutarties Nr. V1/1 pagrindu trečiasis asmuo pavedė techninės priežiūros paslaugas teikiančiai UAB „Pastatų meistrai“ vykdyti namo techninę priežiūrą (eksploatavimą). Įvykus nurodomam įvykiui trečiasis asmuo apie tai nebuvo informuotas, todėl jam nėra žinomos jokios kitos aplinkybės, susijusios su nurodomu įvykiu, nei šiuo metu yra pateiktos teismui. Be to, įvykio metu namo viršutinių butų balkonų stogeliai nebuvo įtraukti į namo bendrojo naudojimo objektų sąrašą, todėl trečiasis asmuo negali būti laikomas atsakingu už minėtų objektų priežiūrą. Trečiojo asmens duomenimis, iki nurodomo įvykio minėti stogeliai buvo įrengti savavališkai bei neteisėtai pačių namo gyventojų ir tik po namo renovacijos, kuri buvo baigta 2018 m., pastarieji buvo įtraukti į namo bendrojo naudojimo objektų aprašą. Už savavališkai įrengtų balkonų stogelių priežiūrą atsakingais turėtų būti laikomi patys atitinkamų namo butų savininkai. Sniegas ant automobilio galėjo nukristi tik nuo kažkurio namo buto balkono stogelio, bet ne nuo paties namo stogo, kadangi jis yra plokščias ir galimybės, jog nuo jo ant šalia namo stovinčio automobilio nukristų sniegas, nėra.

6. Teikdamas papildomus paaiškinimus, trečiasis asmuo UAB „Vitės valdos“ nurodė, kad namo renovacija buvo pradėta 2017 m. kovo 15 d., baigta 2018 m. lapkričio 26 d. Namo renovacijos metu stogo nuolydis nebuvo keičiamas. Namo stogo perdanga yra apšiltinimo sluoksnis, dėl kurio šiluma iš namo butų nekyla į viršų ir netirpina ant stogo esančio sniego. Be kita ko, namo stogas yra dengtas prilydomąja danga, kuri nėra slidi, todėl mažai tikėtina, kad sniegas nuo tokio nuolydžio stogo (8 laipsniai) apskritai galėtų nukristi.

Atsiliepimas

7. Trečiasis asmuo UAB „Pastatų meistrai“ atsiliepimu į ieškinį ir priešieškinį prašė dėl ieškovės ieškinyje pareikštų reikalavimų ir (ar) ieškinio pagrįstumo, atsakovės Ž. I. priešieškinio pagrįstumo, įvertinus visų šalių argumentus, įrodymus bei Lietuvos Respublikos teisės aktų visumą, spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad įvykio metu daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore buvo UAB „Vitės valdos“, ji, įgyvendindama vieną iš savo funkcijų – organizuoti daugiabučio namo techninę priežiūrą, namo techninės priežiūros (eksploatavimo) vykdymą, 2017 m. sausio 2 d. techninės priežiūros sutarties Nr. V1/1 pagrindu pavedė techninės priežiūros paslaugas teikiančiam trečiajam asmeniui UAB „Pastatų meistrai“ vykdyti namo techninę priežiūrą (eksploatavimą). Įvykio metu namo balkonų stogeliai nebuvo įtraukti į namo bendrojo naudojimo objektų sąrašą, todėl UAB „Pastatų meistrai“ nebuvo ir negali būti laikoma atsakinga už sniego valymą nuo minėtų stogelių. UAB „Pastatų meistrai“ žiniomis, minėti balkonų stogeliai iki nurodomo įvykio buvo įrengti savavališkai bei neteisėtai pačių namo gyventojų ir tik po namo renovacijos, kuri buvo baigta 2018 metais, pastarieji buvo įtraukti į namo bendrojo naudojimo objektų aprašą. Įvykus ieškovės nurodomam įvykiui, UAB „Pastatų meistrai“ apie tai nebuvo informuota, todėl jai nėra žinomos jokios kitos papildomos aplinkybės, susijusios su nurodomu įvykiu. Už savavališkai įrengtų balkonų stogelių priežiūrą atsakingais turėtų būti laikomi patys atitinkamų namo butų savininkai, todėl teismui priėmus sprendimą, kad ieškovės nurodoma žala iš tiesų kilo dėl nuo buto balkono stogelio nukritusio sniego, atsakingais už tai turėtų būti laikomi atsakovai, t. y. buto savininkai. Sniegas ant automobilio galėjo nukristi tik nuo namo butų stogelių, bet ne nuo paties namo stogo, už kurio priežiūrą buvo atsakinga UAB „Pastatų meistrai“, kadangi jis yra plokščias ir galimybės, jog nuo jo ant šalia namo stovinčio automobilio nukristų sniegas, nėra.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. kovo 15 d. sprendimu patikslintą ieškinį ir priešieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ 9,23 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.

9. Teismas bylos duomenimis nustatė, kad ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 2 d. iki 2017 m. birželio 1 d. buvo apdraudusi automobilį „Citroen“ („Citroen Xsara Picasso“), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonių draudimu (kasko) (2016 m. gegužės 6 d. transporto priemonių draudimo liudijimas, draudėjas V. M.). 2017 m. kovo 7 d., 17.18 val. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariate užregistruotas A. P. pranešimas (ROIK 0117000119594) apie tai, kad ant kieme stovinčio pranešėjo automobilio „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo stogo nukrito sniego gniužulas, sudaužė automobilio stiklą. Ieškovė, remdamasi Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus vyresniosios specialistės S. Z. raštu (data nenurodyta), kuriame dėl 2017 m. kovo 7 d. įvykio nurodyta, kad atvykusių policijos pareigūnų nustatyta, kad: ant automobilio „Citroen“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) priekinio stiklo ir stogo sniegas nukrito nuo buto (duomenys neskelbtini), balkono stogelio; bute gyvena nuomininkai, kurie nuomojasi butą iš Ž. B. (dabar I.); sudaužytas automobilio stiklas ir sulankstytas stogas; pareiškimo negauta, 2017 m. kovo 7 d. įvykį pripažino draudžiamuoju. Ieškovė apskaičiavo bei išmokėjo draudėjui V. M. 1 303,26 Eur draudimo išmoką. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), įvykio metu nuosavybės teise priklausė atsakovams asmeninės nuosavybės teise po 1/2 dalį. Ieškovė 2018 m. rugpjūčio 16 d. išsiuntė atsakovei Ž. B. (dabar I.) pretenziją, ragindama sumokėti 1 303,26 Eur sumą, tačiau atsakovė 2018 m. rugpjūčio 27 d., 2018 m. rugsėjo 27 d., 2018 m. spalio 2 d. raštais informavo ieškovę, kad nurodytos sumos atlyginti nesutinka ir prašė pateikti visą su ieškovės administruojamu draudžiamuoju įvykiu susijusią medžiagą. Duomenų, kad ieškovė būtų siuntusi pretenziją atsakovui V. D., nėra. 2017 m. rugpjūčio 10 d. pretenzija, adresuota buto savininkams, siųsta adresu (duomenys neskelbtini), nors duomenų, kad atsakovai tuo metu būtų gyvenę Kaune, nėra. 2017 m. kovo 7 d. įvykio metu daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore buvo UAB „Vitės valdos“, ji namo techninės priežiūros (eksploatavimo) vykdymą 2017 m. sausio 2 d. techninės priežiūros sutarties Nr. V1/1 pagrindu pavedė techninės priežiūros paslaugas teikiančiai įmonei UAB „Pastatų meistrai“. Iš į bylą pateikto 2013 m. liepos 15 d. daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų aprašo Nr. 175 nustatyta, kad šio Aprašo I dalies „Bendrosios pastato konstrukcijos“ 13 punkte numatyta, kad stogeliai nebuvo įtraukti į pastato bendrojo naudojimo objektų sąrašą, nurodyta, kad jų nėra. Po namo renovacijos patvirtintame 2018 m. rugsėjo 28 d. daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų apraše Nr. 175 viršutinių balkonų stogeliai yra įtraukti į pastato bendrojo naudojimo objektų sąrašą.

10. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškinys atsakovams dėl žalos atlyginimo grindžiamas neteisėtu turto sugadinimu (deliktu), t. y. reikalavimas kyla iš deliktinės civilinės atsakomybės. Ieškovės pareikštam reikalavimui dėl žalos atlyginimo taikytinas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Įvykis, kurį ieškovė pripažino draudžiamuoju, įvyko 2017 m. kovo 7 d. Trejų metų terminas suėjo 2020 m. kovo 7 d. (šeštadienį) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 74 straipsnio 1 dalis). CPK 74 straipsnio 5 dalis numato, kad tais atvejais, kai paskutinė termino diena tenka ne darbo ar oficialios šventės dienai, termino pabaigos diena laikoma po jos einanti darbo diena. Ieškovė ieškinį teismui per elektroninių paslaugų portalą pateikė 2020 m. kovo 9 d. 22.22 val. (pirmadienį), ieškinys teisme registruotas 2020 m. kovo 10 d. (antradienį). Nustačius tokias aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovė ieškinio senaties termino nepraleido.

11. Teismas taip pat nurodė, kad byloje žalos padarymo faktas yra nustatytas: ieškovės apdraustam turtui – automobiliui „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padaryti priekinio stiklo ir stogo sugadinimai. Ieškovė įvykį pripažino draudžiamuoju, apskaičiavo ir išmokėjo draudėjui 1 303,26 Eur draudimo išmoką. Atsakovai automobilio sugadinimų masto, žalos dydžio neginčijo. Pripažindama įvykį draudžiamuoju, ieškovė rėmėsi Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus vyresniosios specialistės S. Z. raštu (toliau – ir policijos pažyma) ir ta pačia pažyma įrodinėja ir atsakovų neteisėtus veiksmus (neveikimą), o būtent tai, kad atsakovai nesiėmė veiksmų tinkamai prižiūrėti savo turtą, dėl to nuo jiems priklausančio buto balkono stogelio nukrito sniegas ir apgadino ieškovės apdraustą turtą – automobilį. Visgi, teismo vertinimu, minėta policijos pažyma nėra pakankamas įrodymas atsakovų neteisėtiems veiksmams (neveikimui) pagrįsti. Ši pažyma iš esmės yra informacinio pobūdžio raštas. Iš į bylą pateiktos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato medžiagos nustatyta, kad policijos komisariate 2017 m. kovo 7 d. 17.18 val. buvo gautas pranešimas apie tai, kad ant kieme stovinčio pranešėjo automobilio „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo stogo nukrito sniego gniužulas, sudaužė automobilio stiklą. Policijos pareigūnai į įvykio vietą nuvyko 2017 m. kovo 77 d. 17.50 val., išvyko 18.10 val. Pareigūnai padarė įvykio vietos nuotraukas (pateiktos į bylą), galbūt bendravo su bute, adresu (duomenys neskelbtini), buvusiais asmenimis ar asmeniu (buto nuomininkais). Tačiau byloje nėra duomenų, kad policijos pareigūnai įvykio vietoje būtų apklausę kokius nors liudytojus, nėra ir pačių pareigūnų tarnybinių pranešimų, kuriuose jie būtų užfiksavę įvykio vietoje nustatytas aplinkybes. Pareigūnai patys įvykio nematė, vyko pagal gautą pranešimą jau po galimo įvykio. Policijos pareigūnų darytose įvykio vietos nuotraukose nėra nė vienos nuotraukos, kur būtų užfiksuotas apgadintas automobilis „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su ant jo nukritusiu sniegu (sniego gniužulu). Nors ieškovės atstovė teigė, kad logiška, jog pranešėjas (automobilio valdytojas) tik nuvalęs nuo automobilio sniegą pamatė sugadinimus, teismas tokį veiksmą vertina priešingai ir kaip keliantį abejonių. Pagrįstai manytina, jog, siekdamas užfiksuoti įvykio aplinkybes, automobilio valdytojas, pradėjęs valyti sniegą nuo automobilio ir pamatęs, kad automobilis yra apgadintas, turėjo kviesti policijos pareigūnus, kad šie užfiksuotų tai, o ne „švariai“ nuvalyti nuo automobilio sniegą. Byloje nėra duomenų, kad atvykę pareigūnai būtų matavę kokius nors atstumus, braižę schemas ar kitaip vertinę bei nustatę, jog iš tikrųjų sniegas ant automobilio nukrito būtent nuo atsakovams priklausančio buto balkono stogelio. Šiuo atveju visiškai nėra aišku, kaip buvo nustatyta minėtoje policijos pažymoje nurodyta aplinkybė. Pastebėtina ir tai, jog byloje nepaneigta tikimybė, kad sniegas ant automobilio galėjo nukristi ir nuo namo stogo, kadangi stogo konstrukcija turėjo tam tikrą nuolydį. Be to, nors ieškovės atstovė teigė, kad nėra (nebuvo) draudžiamas transporto priemonių stovėjimas įvykio vietoje (daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), kieme), visgi automobilio valdytojas, atsižvelgdamas į oro sąlygas (prisnigę, ankstyvas pavasaris, nepastovi oro temperatūra) ir statydamas automobilį prie pat gyvenamojo namo, turėjo įvertinti galimą riziką (CK 6.253 straipsnio 5 dalis).

12. Teismas nusprendė, kad duomenys, kuriais rėmėsi ieškovė, pačios ieškovės vertinimu, buvo pakankami pripažinti įvykį draudžiamuoju bei išmokėti draudimo išmoką draudėjui, tačiau į bylą pateikti duomenys nėra pakankami įrodyti atsakovų neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį. Ieškovės atstovė teigė, kad policijos pareigūnai nustatė įvykio aplinkybes, o ieškovės žalų ekspertas patikrino ir įvertino pateiktą informaciją, tačiau teismui kyla pagrįstų abejonių, kaip, kokiais konkrečiai procesiniais veiksmais buvo nustatyta minėtoje policijos pažymoje nurodyta aplinkybė. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad jos atsakingi darbuotojai patys būtų atlikę kokius nors tyrimo veiksmus dėl paties įvykio aplinkybių. Kartu su ieškiniu pateiktos nuotraukos, žalos sąmata patvirtina tik patį žalos faktą, dėl to ginčo nėra. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovė neįrodė visų atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos), todėl patikslintas ieškinys kaip nepagrįstas ir neįrodytas atmestinas (CPK 178, 185 straipsniai).

13. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nei pretenzijos atsakovei išsiuntimas, nei ieškinio pareiškimas teisme negali būti vertinami kaip ieškovės neteisėti veiksmai ar piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, kadangi CPK 5 straipsnio 1 dalis garantuoja teisę kiekvienam asmeniui kreiptis į teismą teisminės gynybos. Tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, teismas sprendžia, kurios iš šalių reikalavimai ir kiek yra pagrįsti. Ta aplinkybė, kad ieškovės ieškinys buvo atmestas, taip pat neįrodo nei ieškovės veiksmų neteisėtumo, nei atsakovės reikalavimų pagrįstumo. Natūralu, kad bylos nagrinėjimas teisme asmeniui, ne teisininkui, gali kelti tam tikrą stresą, tačiau atsakovė nepagrindė ir neįrodė, kad jos sveikata pablogėjo (ir kaip pablogėjo) būtent dėl ieškovės veiksmų (išsiųstos pretenzijos, ieškinio pareiškimo). Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad neįgalumas jai nustatytas dar 2011 metais, tai yra gerokai anksčiau nei byloje analizuojami įvykiai. Iš atsakovės pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad ji konsultuota psichiatro 2017 m. kovo 14 d., VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centre lankėsi 2017 m. spalio 14 d., o ieškovės pretenziją pirmą kartą teigia gavusi 2018 m. rugpjūčio 25 d., tai ji pati nurodė 2018 m. rugpjūčio 27 d. prašyme ieškovei. Atsakovė taip pat neįrodė, kad jai diagnozuoti sveikatos sutrikimai yra susiję priežastiniu ryšiu su ieškovės veiksmais, reiškiant reikalavimus dėl žalos atlyginimo. Gydytojų pažymose nurodytos pačios atsakovės nurodytos subjektyvios aplinkybės dėl sveikatos pablogėjimo. Dėl reputacijos pablogėjimo, orumo pažeminimo atsakovė apskritai jokių įrodymų nepateikė. Atsižvelgiant į tai, atsakovės priešieškinis dėl neturtinės žalos atlyginimo taip pat yra nepagrįstas, neįrodytas, todėl atmestinas (CPK 178, 185 straipsniai).

14. Teismas nusprendė, kad, atmetus tiek ieškinį, tiek priešieškinį, šalims jų turėtos bylinėjimosi išlaidos vienai iš kitos nepriteistinos (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 13,84 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė ieškinį pareiškė dviem atsakovams, ieškovės ieškinys buvo atmestas, iš ieškovės priteitina 2/3 šių išlaidų – 9,23 Eur (CPK 92, 96 straipsniai). Atmetus atsakovės priešieškinį, iš jos turėtų būti priteista likusi šių išlaidų dalis – 4,61 Eur, tačiau, kadangi iš atsakovės priteistina suma nesiekia minimalios 5 Eur valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (2020 m. sausio 13 d. teisingumo ministro ir finansų ministro įsakymas Nr. 1R-19/1K-2), iš atsakovės procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepriteistinos.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

15. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-176- 971/2021 ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

16. Ieškovės apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pasisakė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Tai yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas. Teismas sprendime nurodė, kad automobilio valdytojas, atsižvelgdamas į oro sąlygas (prisnigę, ankstyvas pavasaris, nepastovi oro temperatūra) ir statydamas automobilį prie pat gyvenamojo namo, turėjo įvertinti galimą riziką. Tokią savo išvadą teismas grindė CK 6.253 straipsnio 5 dalimi, kurioje numatyta, kad nukentėjusio asmens veiksmai – veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Taigi, teismas, taikydamas šią teisės normą, padarė išvadą, kad automobilio valdytojas savo veiksmais sąlygojo žalos atsiradimą arba padidėjimą, t. y. pasisakė dėl šio asmens materialiųjų teisių ir pareigų, nors šis asmuo nebuvo įtrauktas į teismo procesą trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, statusu. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, laikytinas absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu.

17. Ieškovės apeliaciniame skunde teigiama, kad, priimant skundžiamą sprendimą, buvo pažeistos proceso teisės normos, reglamentuojančios įrodymų vertinimą, ir šis pažeidimas turėjo esminės įtakos teisėto sprendimo priėmimui. Klaipėdos apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė CPK 185, 197 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Ieškovė aplinkybę, kad žalą jos apdraustai transporto priemonei sukėlė atsakovų neteisėti veiksmai, įrodinėjo rašytiniais dokumentais – policijos pareigūnų surinkta medžiaga, duomenimis apie kritulius, namo administratoriaus pateiktais rašytiniais dokumentais. Teismas, analizuodamas byloje surinktus įrodymus, be teisinio pagrindo atmetė policijos pareigūnų nustatytas aplinkybes. Policijos pareigūnai nuvyko į įvykio vietą, ištyrė įvykio aplinkybes, išdavė atitinkamas aplinkybes patvirtinančius dokumentus ir nustatė, kad sniegas nukrito nuo buto, priklausančio atsakovams, balkono stogelio. Taigi, teismo abejonės, kad nėra aišku, kaip policijos pareigūnai tyrė įvykio aplinkybes, ar apklausė liudytojus, yra be pagrindo ir visiškai nepagrįstos, kadangi policijos pareigūnų nustatytos aplinkybės nebuvo paneigtos jokiomis kitomis objektyviomis įrodinėjimo priemonėmis. Be to, policijos pareigūnų surinkta informacija turėjo būti vertinama kartu su kitais byloje surinktais įrodymais. Namo administratorius pateikė duomenis apie tai, kad daugiabučio gyvenamojo namo stogas buvo periodiškai prižiūrimas, todėl teismo išvada, kad neatmestina tikimybė, jog sniegas galėjo nukristi nuo namo stogo, yra nepagrįsta ir neparemta jokiais įrodymais. Priešingai, byloje surinkti duomenys (duomenys apie kritulius, nuotraukos, kuriose fiksuota transporto priemonės stovėjimo vieta ir atsakovams priklausančio buto balkono stogelis, policijos surinkti duomenys) leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad sniegas nukrito būtent nuo savavališkai įrengto atsakovams priklausančio buto balkono stogelio, tačiau teismas šių įrodymų nevertino arba nepagrįstai juos atmetė. Tokiu būdu buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės ir tai turėjo esminės įtakos neteisėto sprendimo priėmimui.

18. Ieškovės apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas pažeidė proceso normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Ieškovės ir atsakovės reikalavimai buvo atmesti, tačiau teismas nepaskirstė bylinėjimosi išlaidų. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi atmetus priešieškinį, šioje dalyje ieškovė laikytina laimėjusia šalimi, todėl jos naudai turėjo būti priteista bent dalis ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, kurias sudarė ne tik išlaidos už ieškinio parengimą, bet ir kuro į teismo posėdžius išlaidos, kurios turėjo būti skirstomos. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir proceso teisės normas, o šie pažeidimai turėjo įtakos neteisėto sprendimo priėmimui, todėl skundžiamas sprendimas naikintinas kaip nepagrįstas.

19. Atsakovė Ž. I. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas atsakovės Ž. I. priešieškinio reikalavimas dėl žalos atlyginimo priteisimo, ir priimti dėl šios dalies naują sprendimą – priešieškinį tenkinti, taip pat priteisti atsakovės naudai iš ieškovės 3 000 Eur neturtinės žalos kompensaciją, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

20. Atsakovės apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės ieškinį, pareikštą reikalaujant priteisti turtinės žalos atlyginimą solidariai iš atsakovų, iš to išeina, jog AB „Lietuvos draudimo“ turtinė pretenzija atsakovei Ž. I. buvo nepagrįsta, sukėlusi padarinių pakankamai ilgą laikotarpį, kurių būtų buvę išvengta, jei ieškovė nebūtų pareiškusi ieškinio. Apylinkės teismo sprendimo argumentai dėl ieškovės nepagrįsto reikalavimo sutampa su atsakovės nurodytomis aplinkybėmis tiek atsiliepimu, tiek priešieškiniu. Teismui atmetus ieškovės reikalavimus, visas inicijuotas procesas atsakovei buvo pripažintas nepagrįstu, atsakovė turėjo patirti nepagrįstų nepatogumų, išgyvenimų, reikšmingų sveikatos sutrikimų, dėl to buvo priversta papildomai lankytis pas gydytojus ir patirti papildomą medikamentinį gydymą, samdytis atstovą, mokėti už jo paslaugas, skirti savo laiko dalyvauti teismo posėdžiuose, teikti įrodymus dėl nepagrįstų pareikštų turtinių reikalavimų, ginant savo teises. Visų minėtų aplinkybių nebūtų buvę, jei ieškovė nebūtų reiškusi nepagrįsto ieškinio. Ieškovės ir atsakovės ikiteisminio bendravimo laikotarpiu atsakovė atsakė į visus ieškovės reikalavimus, teikė motyvuotus atsakymus, išreikšdama savo motyvuotą poziciją, ieškovė būdama pakankamai didelė bendrovė, kurią galima būtų laikyti stipriąja bylos šalimi, neįsigilino, neanalizavo bendros situacijos ir elgdamasi pakankamai agresyviai, naudodamasi suteikta įstatymo teise, siekė iš silpnesniosios šalies, būtent ta aplinkybe naudodamasi, išreikalauti turtinės žalos atlyginimą, kad galėtų bet kokiomis priemonėmis padengti nuostolius, atsiradusius vykdant savo tiesioginę veiklos funkciją.

21. Atsakovės apeliaciniame skunde teigiama, kad ieškovė pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), savo veiksmais nepagrįstai sukėlė nepageidaujamų pasekmių atsakovei. Ieškovės veiksmai laikytini neteisėtais ir bendrąja prasme suprantami kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Atsakovės reikalavimas atlyginti turtinę ir neturtinę patirtą žalą turėtų būti kompensuojamas kaltininko, dėl kurio žala atsirado. Iš to išeina, kad Klaipėdos apylinkės teismas nepagrįstai atmetė atsakovės priešieškiniu pareikštą reikalavimą iš ieškovės priteisti 3 000 Eur kompensaciją neturtinei žalai atlyginti, be to, vadovaujantis CK 6.263 straipsnyje nustatyta norma, jog kiekvienas asmuo privalo laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui ar turtui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Atsakovė į bylą pateikė reikiamas medicinines pažymas savo teiginiams, jog dėl ieškovės neteisėtų veiksmų patyrė reikšmingų sveikatos sutrikimų, kurių nebūtų buvę, jeigu ieškovė būtų elgusis apdairiai, rūpestingai ir gerbdama priešingą šalį, pagrįsti. Medicininiuose išrašuose yra nurodyta lankymosi pas medicinos specialistus ir papildomo medikamentinio gydymo priežastis, tiesiogiai susijusi su ieškovės inicijuotu teisminiu procesu. Taigi, civilinei atsakomybei kilti yra nustatytos visos būtinosios sąlygos.

22. Ieškovė atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d. sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovės priešieškinis, ir atmesti atsakovės apeliacinį skundą, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

23. Ieškovės atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nei pretenzijos atsakovei išsiuntimas, nei ieškinio pareiškimas teisme negali būti vertinami kaip ieškovės neteisėti veiksmai ar piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, kadangi minėta įstatymo nuostata garantuoja teisę kiekvienam asmeniui kreiptis į teismą teisminės gynybos. Išsiųsdama pretenziją atsakovei ieškovė vykdė teisės aktų reikalavimus – informuoti apie ieškovės subrogacijos tvarka perimtą reikalavimo teisę. Pretenzija bei ieškinys atsakovei buvo pareikšti turint policijos pareigūnų pateiktą informaciją apie tai, kad ieškovės apdraustą turtą apgadino nuo atsakovams priklausančio buto balkono stogelio nukritęs sniegas. Tokių duomenų teisingumu ieškovė neturėjo pagrindo abejoti. Tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, teismas sprendžia, kurios iš šalių reikalavimai ir kiek yra pagrįsti. Ta aplinkybė, kad ieškovės ieškinys buvo atmestas, taip pat neįrodo nei ieškovės veiksmų neteisėtumo, nei atsakovės reikalavimų pagrįstumo. Teismas, atmesdamas ieškinį, nekonstatavo ieškovės piktnaudžiavimo teisėmis, o ieškinį atmetė kaip neįrodytą. Ieškovė į teismą kreipėsi per įstatyme nustatytą ieškinio senaties terminą, todėl apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad ieškovė pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis rūpestingai, yra nepagrįsti. Dėl tos priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė priešieškinio reikalavimus kaip nepagrįstus. Priešingas situacijos vertinimas galėtų būti vertinamas kaip teisinis nihilizmas, apribojantis asmens teisę kreiptis į teismą ir ginti savo pažeistas teises. Teismas 2021 m. kovo 15 d. sprendime pagrįstai nurodė, kad atsakovė neįrodė ir prašomo neturtinės žalos dydžio bei pagrįstumo, nors jai teko tokia pareiga (CPK 178 straipsnis). Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo atmestas atsakovės priešieškinis, yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina galioti.

24. Atsakovė atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

25. Atsakovės atsiliepime nurodoma, kad ieškovė nepagrįstai vadovaujasi CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktu, nes iš esmės pagrįstas teismo sprendimas negali būti panaikinamas vien formaliais pagrindais. Pripažinti teismo sprendimą negaliojančiu reikštų konstatuoti proceso teisės normos pažeidimą, dėl ko byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Pagrindinė teismo užduotis yra išspręsti šalių ginčą dėl teisės. Proceso ir teisės pažeidimo formalumą lemia teisės ir faktų derinys. Iš policijos pateiktų duomenų yra nustatyta, jog minėtas nukentėjusysis raštiškai atsisakė rašyti pareiškimą – atsisakė savo teisės. Teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teismui paklausus šalių dėl nukentėjusiojo kvietimo į teismo posėdį abi šalys neišreiškė noro dėl nukentėjusiojo dalyvavimo (apklausos, įtraukimo į proceso dalyvius). Taigi, pažymėtina, jog ieškovė, kuriai buvo naudinga pagrįsti savo teiginius, nereikalavo nukentėjusiojo dalyvavimo nei asmeniškai prašydama, nei net tada, kai teismas dar kartą klausė šalių dėl nukentėjusiojo dalyvavimo įtraukimo (apklausimo). Pirmosios instancijos teismas rezoliucinėje sprendimo dalyje nepasisakė dėl nukentėjusiojo , kuris nebuvo įtrauktas į bylos procesą, teisių ir pareigų. Pirmosios instancijos teismo aiškinimas dėl nukentėjusiojo veiksmų neturėjo esminės įtakos sprendimui, nes iš esmės pagrindinis motyvas, dėl ko buvo atmestas ieškovės ieškinys, yra pateikti nepakankami įrodymai reikalavimui užtikrinti: pateikti įrodymai, neturintys juridinės įrodomosios galios, ieškovės nerūpestingas elgesys, nesurinkti reikiami duomenys, nepatikrintas žalos atsiradimo faktas, neinicijuotas tyrimas dėl atsiradusios žalos patvirtinimo ir nesąžiningai, nepagrįstai inicijuotas teisminis procesas, regreso reikalavimo teisė nukreipta į atsakovus be jokio pagrindo. Iš to išeina, kad minimi nukentėjusiojo tam tikri veiksmai yra vienas iš argumentų, kurie yra reikalingi tik parodyti, ką turėjo pagrįsti ieškovė reikšdama reikalavimą. Taigi, remiantis pirmosios instancijos teismo aiškinimu, susijusiu su nukentėjusiojo veiksmais, kurie, tikėtina, buvo neteisėti, ieškovei nepasirūpinus dėl abejonių pašalinimo, laikoma, kad pats nukentėjusysis prisiėmė riziką dėl atsiradusios žalos, tai yra formalūs pagrindai ir nėra esminės aplinkybės, dėl kurių buvo atmestas ieškinys ir ieškovės reikalavimas. Be to, ieškovė turėjo įrodyti, savo reikalavimus pagrįsti įrodymais, kurių šaltinis gali būti patikrintas ir turi esminės įrodomosios reikšmės, o ne rekomendacinio pobūdžio pranešimais ir šalutiniais žalos dydį įrodančiais įrodymais, nepateikiant įrodymų ryšiui tarp atsiradusios žalos ir atsakovo veiksmų nustatyti. Atsakovė tiek savo atsiliepimuose į ieškovės ieškinį, tiek savo priešieškinėje detaliai nurodė motyvus ir juos pagrindė argumentais, jų pagrindu teismas priėmė sprendimą ir sutiko, kad ieškovė nepašalino daug esminių abejonių ir nepagrindė savo turtinio reikalavimo abejonių nekeliančiais įrodymais.

26. Atsakovas V. D. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliaciniai skundai atmestini.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinių skundų nagrinėjimo ribų ir tvarkos

27. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

28. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė

29. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d. sprendimas, kuriuo atmestas ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinys dėl 1 303,26 Eur turtinės žalos atlyginimo, 66,06 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidų priteisimo solidariai iš atsakovų V. D., Ž. I. ir atsakovės Ž. I. priešieškinis dėl 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ir kuriuo tarp šalių paskirstytos bylinėjimosi išlaidos.

30. Ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinis skundas motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pasisakė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, priimant skundžiamą sprendimą, buvo pažeistos proceso teisės normos, reglamentuojančios įrodymų vertinimą, ir šis pažeidimas turėjo esminės įtakos neteisėto sprendimo priėmimui, teismas pažeidė proceso normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

31. Atsakovės Ž. I. apeliacinis skundas motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą netinkamai įvertino tai, jog ieškovės turtinė pretenzija atsakovei buvo nepagrįsta, sukėlė padarinių pakankamai ilgą laikotarpį, kurių būtų buvę išvengta, jei ieškovė nebūtų pareiškusi ieškinio; kad atsakovė į bylą pateikė reikiamas medicinines pažymas savo teiginiams, jog dėl ieškovės neteisėtų veiksmų patyrė reikšmingus sveikatos sutrikimus, kurių nebūtų buvę, jeigu ieškovė elgtųsis apdairiai, rūpestingai ir gerbdama priešingą šalį, pagrįsti.

Faktinės bylos aplinkybės

32. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad jog ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 2 d. iki 2017 m. birželio 1 d. buvo apdraudusi automobilį „Citroen“ („Citroen Xsara Picasso“), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonių draudimu (kasko) (2016 m. gegužės 6 d. transporto priemonių draudimo liudijimas, draudėjas V. M.).

33. Iš Klaipėdos miesto policijos komisariato medžiagos nustatyta, kad policijos komisariate 2017 m. kovo 7 d. 17.18 val. buvo gautas pranešimas apie tai, kad ant kieme stovinčio pranešėjo automobilio „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo stogo nukrito sniego gniužulas, sudaužė automobilio stiklą. Policijos pareigūnai į įvykio vietą nuvyko 2017 m. kovo 77 d. 17.50 val., išvyko 18.10 val. Pareigūnai padarė įvykio vietos nuotraukas (pateiktos su ieškiniu).

34. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus vyresniosios specialistės S. Z. rašte (data nenurodyta) dėl 2017 m. kovo 7 d. įvykio nurodyta, kad atvykusių policijos pareigūnų nustatyta, kad: ant automobilio „Citroen“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) priekinio stiklo ir stogo sniegas nukrito nuo buto (duomenys neskelbtini), balkono stogelio; bute gyvena nuomininkai, kurie nuomojasi butą iš Ž. B. (dabar I.); sudaužytas automobilio stiklas ir sulankstytas stogas.

35. Ieškovė 2017 m. kovo 7 d. įvykį pripažino draudžiamuoju ir apskaičiavo ir išmokėjo draudėjui V. M. 1 303,26 Eur draudimo išmoką.

36. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), įvykio metu nuosavybės teise priklausė atsakovams asmeninės nuosavybės teise po 1/2 dalį.

37. Ieškovė 2018 m. rugpjūčio 16 d. išsiuntė atsakovei Ž. B. (dabar I.) pretenziją, ragindama sumokėti 1 303,26 Eur sumą, tačiau atsakovė 2018 m. rugpjūčio 27 d., 2018 m. rugsėjo 27 d., 2018 m. spalio 2 d. raštais informavo ieškovę, kad nurodytos sumos atlyginti nesutinka, ir prašė pateikti visą su ieškovės administruojamu draudžiamuoju įvykiu susijusią medžiagą.

38. 2017 m. kovo 7 d. įvykio metu daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore buvo UAB „Vitės valdos“, ji namo techninės priežiūros (eksploatavimo) vykdymą 2017 m. sausio 2 d. techninės priežiūros sutarties Nr. V1/1 pagrindu pavedė techninės priežiūros paslaugas teikiančiai įmonei UAB „Pastatų meistrai“.

39. Iš į bylą pateikto 2013 m. liepos 15 d. daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų aprašo Nr. 175 nustatyta, kad šio Aprašo I dalies „Bendrosios pastato konstrukcijos“ 13 punkte numatyta, kad stogeliai nebuvo įtraukti į pastato bendrojo naudojimo objektų sąrašą, nurodyta, kad jų nėra. Po namo renovacijos patvirtintame 2018 m. rugsėjo 28 d. daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų apraše Nr. 175 viršutinių balkonų stogeliai yra įtraukti į pastato bendrojo naudojimo objektų sąrašą.

Dėl ieškovės apeliacinio skundo

40. Ieškovės apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pasisakė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Tai yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad automobilio valdytojas, atsižvelgdamas į oro sąlygas (prisnigę, ankstyvas pavasaris, nepastovi oro temperatūra) ir statydamas automobilį prie pat gyvenamojo namo, turėjo įvertinti galimą riziką. Tokią savo išvadą teismas grindė CK 6.253 straipsnio 5 dalimi, kurioje numatyta, kad nukentėjusio asmens veiksmai – veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Taigi, teismas, taikydamas šią teisės normą, padarė išvadą, kad automobilio valdytojas savo veiksmais sąlygojo žalos atsiradimą arba padidėjimą, t. y. pasisakė dėl šio asmens materialiųjų teisių ir pareigų, nors šis asmuo nebuvo įtrauktas į teismo procesą trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, statusu.

41. Byloje įrodyta, kad ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 2 d. iki 2017 m. birželio 1 d. buvo apdraudusi automobilį „Citroen“ („Citroen Xsara Picasso“), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonių draudimu (kasko) (2016 m. gegužės 6 d. transporto priemonių draudimo liudijimas, draudėjas V. M.). Ieškovė 2017 m. kovo 7 d. įvykį pripažino draudžiamuoju ir apskaičiavo ir išmokėjo draudėjui V. M. 1 303,26 Eur draudimo išmoką. Pranešimą apie įvykį pateikė A. P..

42. Iš ieškovės apeliacinio skundo motyvų dėl skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindo darytina išvada, jog ieškovė nurodo, jog į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu turėjo būti įtrauktas naudos gavėjas pagal draudimo sutartį, nes jis savo veiksmais sąlygojo žalos atsiradimą arba padidėjimą, tačiau tokia ieškovės pozicija yra nepagrįsta teismų praktikoje suformuluotmis taisyklėmis dėl subrogacijos taikymo.

43. Teismas, spręsdamas dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, procesinio statuso pripažinimo, visais atvejais turi identifikuoti materialinį teisinį santykį, kuris tą asmenį sieja su ginčo šalimis, ir materialiąją teisės normą, kurioje nustatytos galimos teismo sprendimo pasekmės trečiojo asmens teisėms ir pareigoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2009).

44. Subrogaciją draudimo teisiniuose santykiuose reguliuoja CK 6.1015 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Šioje dalyje taip pat nurodyta, kad subrogacija netaikoma draudimo nuo nelaimingų atsitikimų, draudimo ligos atveju, civilinės atsakomybės draudimo atveju, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK 6.1015 straipsnio 2 dalis nustato, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius.

45. Subrogaciją galima apibūdinti kaip įstatymo pagrindu pereinančią draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisę asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2005; 2008 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76/2008; 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009, 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-1075/2018).

46. Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas CK 6.1015 straipsnio 1 dalies nuostatą dėl subrogacijos negalimumo civilinės atsakomybės draudimo atveju, yra išskyręs dvi situacijas: 1) kai draudėjas ir atsakingas už žalą asmuo yra tas pats arba yra apdrausta netiesioginė civilinė atsakomybė; 2) civilinės atsakomybės draudikas ir atsakingas už žalą asmuo yra skirtingi, draudėjas yra apdraudęs tik savo civilinę atsakomybę, bet nėra apdraudęs už žalą atsakingo asmens civilinės atsakomybės, t. y. draudimo apsauga galioja tik dėl draudėjo, bet ne dėl žalą padariusio asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2005, 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-1075/2018). Pirmuoju atveju CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatytas subrogacijos draudimas civilinės atsakomybės draudimo atveju yra taikomas, o antruoju – netaikomas. Taisyklė dėl subrogacijos negalimumo civilinės atsakomybės draudimo atveju grindžiama tuo, kad tokiu atveju draudimo apsauga galioja interesui, kuris apdraustas pagal draudimo sutartį, t. y. draudėjas kaip tik ir draudžiasi nuo to, kad, įvykus draudžiamajam įvykiui, neturėtų nuostolių atlygindamas žalą, padarytą trečiajam asmeniui, arba draudėjas, apdrausdamas savo civilinę atsakomybę, kartu apdraudžia ir asmenis, už kurių veiksmus jis yra atsakingas. Tokioje situacijoje subrogacijos leidimas, t. y. draudiko, išmokėjusio draudimo išmoką, atgręžtinio reikalavimo teisė į draudėją arba jo apdraustus asmenis, padarytų civilinės atsakomybės draudimą beprasmį. Todėl šioje byloje automobilio valdytojas neturėjo būti įtrauktas trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.

47. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas be teisinio pagrindo atmetė policijos pareigūnų nustatytas aplinkybes. Policijos pareigūnai nuvyko į įvykio vietą, ištyrė įvykio aplinkybes, išdavė atitinkamas aplinkybes patvirtinančius dokumentus ir nustatė, kad sniegas nukrito nuo buto, priklausančio atsakovams, balkono stogelio. Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismo abejonės, kad nėra aišku, kaip policijos pareigūnai tyrė įvykio aplinkybes, ar apklausė liudytojus, yra nepagrįstos, kadangi policijos pareigūnų nustatytos aplinkybės nebuvo paneigtos jokiomis kitomis objektyviomis įrodinėjimo priemonėmis.

48. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog byloje pakanka įrodymų atsakovų priežastiniam ryšiui su ieškovės nurodomomis pasekmėmis įrodyti.

49. Kolegija pažymi, jog įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis.

50. Teismų praktika šios kategorijos bylose įrodo, jog žalos padarymo faktas paprastai yra įrodinėjamas remiantis įvykio vietos apžiūros protokolais, nuotraukomis, schemomis, matavimais, padarytais įvykio vietoje, liudytojų parodymais ir kt. šioje teisės normoje nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis, kurios leistų padaryti neginčijamą išvadą, jog automobilis buvo apgadintas būtent dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, užkritus ant automobilio sniegui nuo neprižiūrimo atsakovų buto stogelio.

51. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, teismas sprendžia apie tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą įvertinęs įrodymų visumą. Dėl to teismas konstatuoja juridiškai reikšmingų byloje nustatytinų faktų buvimą tik tuomet, kai byloje pakanka įrodymų faktui nustatyti. Įrodymų pakankamumas reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jei esantys įrodymai leidžia teismui įsitikinti ir daryti išvadą, kad faktas yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008). Priešingu atveju tos įrodinėtinos aplinkybės, kurioms nustatyti nepakanka įrodymų, tėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011).

52. Ieškovė įrodinėjamą faktą įrodinėja remdamasi policijos komisariatui A. P. pateiktu pranešimu, nuotraukomis, pretenzija atsakovams, savo išmokėto žalos atlyginimo faktu bei draudimo dokumentais.

53. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šie įrodymai yra nepakankami ieškovės įrodinėjamam faktui įrodyti. Civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Nagrinėjamo ginčo atveju patirtą žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6246, 6.247, 6.249 straipsniai) privalėjo įrodyti ieškovė (CPK 199 straipsnis). Kadangi skolininko kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), tai ją paneigti privalėjo atsakovė, nes, pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo turi įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai).

54. Pagal delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją. Įrodinėjimo procese, sprendžiant klausimą dėl civilinės atsakomybės taikymo, galiojant rungimosi principui (CPK 12 straipsnis) ir bendrajai įrodinėjimo pareigos taisyklei (CPK 178 straipsnis), kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų bei atsikirtimų pagrindu, ieškovas, siekdamas civilinės atsakomybės taikymo atsakovui, pagal pirmiau nurodytas CK nuostatas ir suformuotą teismų praktiką nagrinėjamoje byloje turėjo įrodyti, kad draudėjas patyrė žalą ir būtent tokio dydžio, kiek buvo išmokėta draudimo išmokos, taip pat tai, kad tai lėmė dėl atsakovų neveikimo nukritęs sniegas, būtent nuo atsakovų stogelio ir tokio kiekio, dėl kurio buvo padaryti įrodinėjami automobilio apgadinimai, tačiau paminėtai aplinkybei konstatuoti byloje nėra pakankamų įrodymų.

55. Nepagrįstas apeliacinio skundo motyvas, jog vien apeliaciniame skunde nurodomos policijos tyrimo medžiagos pakanka priežastiniam ryšiui tarp atsakovų veiksmų ir įrodinėjamų pasekmių įrodyti. CPK 197 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Policija yra valstybės institucija, priskirta prie CPK 197 straipsnio 2 dalyje nurodytų subjektų, t. y. subjektų, išduodančių oficialiuosius rašytinius dokumentus, tačiau ne kiekvienas valstybės institucijos išduotas dokumentas gali būti tokiu laikomas. Oficialiųjų rašytinių įrodymų didesnė įrodomoji galia siejama su valstybės ir savivaldybės institucijos kompetencija nustatyti tam tikras aplinkybes ir įforminti jų nustatymą reikalaujamos formos dokumente. Tam, kad valstybės ir savivaldybių institucijos išduotame dokumente esanti informacija būtų vertinama kaip oficialusis rašytinis įrodymas, ji pirmiausia turi atitikti tokio įrodymo sampratą, t. y. dokumente turi būti užfiksuoti su byla susiję tos institucijos nustatyti faktiniai duomenys. Dėl šios priežasties ne bet kuri valstybės ar savivaldybės institucijos išduotame dokumente užfiksuota informacija gali būti laikoma oficialiuoju rašytiniu įrodymu. Oficialiojo rašytinio įrodymo savybė priskirtina tik tai informacijai, kurioje konstatuojamos pačios institucijos nustatytos faktinės aplinkybės. Policijos pranešime ieškovei yra nurodoma, kad buvo tik užregistruotas A. P. pranešimas, nurodomos aplinkybės dėl ginčo įvykio, tačiau byloje nėra įrodymų, jog policija būtų užfiksavusi matavimais daiktinį įrodymą sniego ar ledo luitą, atsakovų stogo būseną, užfiksavusi matavimais nukritusio sniego kiekį, atlikusi kitus veiksmus, reikalingus administracinio teisės pažeidimo bylai pradėti. Su ieškiniu pateiktas pranešimas ieškovei įrodo, jog pareiškimas dėl įvykio nebuvo gautas, nurodomos pranešimo aplinkybės. Pateiktos nuotraukos neįrodo ieškovės nurodomo tiesioginio priežastinio ryšio tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir ieškovės įrodinėjamos žalos, nuotraukos fiksuoja bendrą vaizdą namo, kiemo ir stiprų smūgį į pranešėjo automobilio stogą ties stiklu. Tačiau byloje nėra pakankamų įrodymų dėl ledo luito ar nukritusio sniego kiekio, ant apdrausto automobilio nėra užfiksuota jokių sniego ar ledo liekanų, nors bendras kiemo ir kito automobilio vaizdas įrodo apsnigimą, todėl vien ta aplinkybė, jog ieškovė pripažino draudžiamąjį įvykį, neįrodo teisiškai reikšmingo priežastinio ryšio šioje byloje, nes ieškovę ir draudėją siejo prievoliniai santykiai, o ne deliktas. Nesant pakankamų įrodymų dėl atsakovų stogelio apžiūros, iš kurios būtų galima padaryti išvadą apie nuošliaužą, jo nuotraukų, įvykio schemos, užfiksuoto nukritusio sniego kiekio, kitų CPK 177 str. nurodytų įrodinėjimo priemonių įvykio dieną (2017-03-7) nėra pagrindo konstatuoti, kad byloje yra pakankamai įrodymų atsakovų civilinės atsakomybės sąlygoms įrodyti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

56. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis).

57. Pagal CPK 93 straipsnį bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas konkrečioje teismo instancijoje. Tai sprendžiama pagal tai, kaip yra nuspręsta dėl materialinių šalių reikalavimų konkrečioje teismo instancijoje.

58. Jeigu patenkinta tik dalis ieškinio, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Šioje byloje yra atmestas ieškovės ieškinys ir atsakovės priešieškinis. Šioje byloje nustatyta, kad ieškovė pateikė įrodymus dėl 31 Eur žyminio mokesčio paduodant ieškinį sumokėjimo, 455,58 Eur išlaidų, patirtų advokatės pagalbai už ieškinio parengimą, ir 91,04 Eur kuro išlaidų, turėtų vykstant į posėdžius. Atsakovė pateikė įrodymus dėl 90 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo už priešieškinį ir 300 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

59. Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į: 1) teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017).

60. Ieškovė per nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į priešieškinį, o 2020 m. spalio 15 d. pateikusi rašytinius paaiškinimus dėl priešieškinio, nepateikė įrodymų dėl bylinėjimosi išlaidų, kurias patyrė ruošiant šiuos rašytinius paaiškinimus.

61. Šioje byloje įvertinus tai, kad atsakovės priešieškinio reikalavimas viršijo ieškovės ieškinio reikalavimą, ieškovė nepateikė įrodymų, kiek patyrė bylinėjimosi išlaidų dėl pareikšto priešieškinio, kurio reikalavimas didesnis nei ieškovės, apeliacinio skundo motyvais keisti šios sprendimo dalies nėra teisinio pagrindo.

Dėl atsakovės apeliacinio skundo

62. CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-403/2019).

63. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad atsakovės nurodyti dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, jai diagnozuoti sveikatos sutrikimai yra susiję priežastiniu ryšiu su ieškovės veiksmais, reiškiant reikalavimus dėl žalos atlyginimo. Pažymėtina, kad, nenustačius šiuo konkrečiu atveju ieškovės neteisėtų veiksmų, įstatymai nenustato prievolės atlyginti neturtinę žalą atsakovei.

64. Neturtinės žalos atlyginimui priteisti būtina nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: šiuo atveju ieškovės neteisėtus veiksmus, žalos faktą, kaltę, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusių pasekmių. Konkrečiu atveju byloje nustatytos aplinkybės nėra pakankamos faktui, kad atsakovei buvo padaryta neturtinė žala, konstatuoti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, jog atsakovė neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto. Sprendžiant dėl deliktinės civilinės atsakomybės, atsakovė privalėjo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą, jos dydį, neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nenustačius civilinės atsakomybės sąlygų, nebuvo pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Todėl iš esmės pritartina pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, kad priešieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nepagrįstas. Nėra pagrindo vertinti, kad byloje netinkamai nustatytos faktinės aplinkybės, netinkamai įvertinti įrodymai bei padarytos nepagrįstos išvados.

65. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Lietuvos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad viena pagrindinių žmogaus teisių garantijų yra jo teisė kreiptis į teismą. Šios teisės įgyvendinimą lemia paties asmens suvokimas, kad jo teisės ar laisvės pažeidžiamos. Niekas negali kliudyti jam kreiptis į teismą. Kreipimasis į teismą yra subjektyvi procesinė Konstitucijos garantuota asmens teisė, todėl šios bylos atveju negali būti pripažįstama kaip ieškovės neteisėta veika CK 6.250 straipsnio aspektu.

Apeliacinės instancijos teismo išvada

66. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir vertino byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstas, argumentuotas išvadas ir iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jo keisti remiantis apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

67. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis).

68. Netenkinus šalių apeliacinių skundų apeliacinės instancijos teisme šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos už apeliacinių skundų surašymą ir sumokėti žyminiai mokesčiai nepriteistini šalims.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Raimonda AndrulienėErika MisiūnienėAlbina Pupeikienė