Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1617-794/2025

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-09-02
Bylos Nr.: e2A-1617-794/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-23893-2022-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Vaclovas Paulikas
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Rasų valda“
Atsakovas: N. K., M. G., D. K., R. G.
Trečiasis asmuo: SĮ „Vilniaus miesto būstas“

Kategorijos

2.6.10.5.2.1Bendrosios deliktinės atsakomybės nuostatos
3.3.1.19.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. 2A-1617-794/2025Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23893-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.1; 3.3.1.19.1 (S)

VILNIAUS apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. rugsėjo 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka vienasmeniškai išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliančių (atsakovių) N. K., M. G., D. K. ir R. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-136-1040/2025 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rasų valda“ ieškinį atsakovams N. K., M. G., D. K. ir R. G. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

0 I. Ginčo esmė

1. Ieškovė prašo priteisti: iš atsakovės N. K. 1044,51 Eur skolos, 31,03 Eur palūkanų nuo prievolės įvykdymo termino praleidimo dienos iki ieškinio pateikimo dienos; iš atsakovės M. G. priteisti 2756,25 Eur, 81,99 Eur palūkanų nuo prievolės įvykdymo termino praleidimo dienos iki ieškinio pateikimo dienos; iš atsakovių D. K. ir R. G. solidariai priteisti 598,11 Eur skolos, 17,90 Eur palūkanų nuo prievolės įvykdymo termino praleidimo dienos iki ieškinio pateikimo dienos, iš atsakovių priteisti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Rasų valda“ nuo 2018 m. gruodžio 17 d. buvo daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų administratoriumi. SĮ „Vilniaus miesto būstas“, kuri patikėjimo teise valdo butą Nr. 4, esantį administruojamame name, 2021 m. liepos 23 d., kreipėsi į ieškovę su prašymu organizuoti pastato konstrukcijų tyrimus – ekspertizę ir, atsižvelgiant į tyrimų išvadas, organizuoti remonto darbus, kadangi bute Nr. 4 yra įlinkusios lubos. 2021 m. lapkričio 15 d. buvo apžiūrėtos Daugiabučio namo konstrukcijos ir 2021 m. gruodžio 20 d. buvo surašytas Daugiabučio namo konstrukcijų tyrimų aktas, už kuri buvo sumokėta 1210 Eur. Daugiabučio namo konstrukcijų tyrimų metu buvo nustatyta, kad Daugiabučio namo medinės konstrukcijos yra avarinės būklės, reikia imtis skubių veiksmų likviduoti avarinės būklės požymius, rengti stiprinimo projektą ir atlikti skubius remonto darbus. Ieškovė 2022 m. vasario mėnesį organizavo remonto darbų atlikimo rangovų atranką. Buvo apklausti 4 rangovai, iš kurių UAB „Telšių Alpina“ pateikė mažiausios kainos (19 912,84 Eur) pasiūlymą, kuri buvo pripažinta tinkamiausiu rangovu. Kadangi jau 2022 m. vasario mėnesį buvo suplanuotas avarinės būklės darbų šalinimas ir gavus teikėjų pasiūlymus paaiškėjo remonto darbų kaina, ieškovė paskirstė remonto darbų kainą per keletą mėnesių ir pradėjo rinkti lėšas remonto darbų atlikimui iš Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų. 2022 m. kovo 15 d. su UAB „Telšių Alpina“ buvo sudaryta statybos rangos sutartis Nr. 2203-03 dėl Daugiabučio namo perdangos remonto darbų 19 912,84 Eur sumai. Namo iniciatyvinė grupė 2022 m. balandžio 29 d. per A. K. pateikė prašymą ieškovei neatlikti jokių darbų daugiabučiame name, be kita ko, informavo, kad daugiabučiame name bus steigiama bendrija. Ieškovė 2022 m. gegužės 4 d. pateikė Savivaldybės administracijai ir atsakovei M. G. informaciją dėl remonto darbų atlikimo aplinkybių kartu su visais dokumentais, pagrindžiančiais remonto darbų pagrįstumą. Atsakovai P. R. G., M. G. ir D. K. 2022 m. birželio 27 d. per A. K. kreipėsi į Savivaldybės administraciją ir ieškovę su reikalavimu ištaisyti mokėjimų pranešimus, pašalinant iš jų reikalavimą apmokėti už Daugiabučio namo perdangų remonto darbų atlikimą. Reikalavimas buvo grindžiamas tuo, kad žala Daugiabučio namo perdangoms atsirado dėl buto Nr. 4 savininko (savininkas Savivaldybė, o valdytojas patikėjimo teise valdantis butą – SĮ „Vilniaus miesto būstas) veiksmų nesirūpinant turtu. Ieškovė 2022 m. liepos 11 d. atsakė daugiabučio namo savininkams, kad daugiabučio namo perdangos remonto darbai turi būti atliekami daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų lėšomis, todėl ieškovė perskaičiavimo neatliks. Savivaldybės administracija pritarė ieškovės pozicijai. 2022 m. liepos 1 d. Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A30-2752/22 buvo panaikinti ieškovės įgaliojimai administruoti daugiabutį namą. Kadangi daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai informavo apie tai, kad ketina keisti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymo formą, o 2022 m. liepos 1 d. ieškovės įgaliojimai administruoti daugiabutį namą pasibaigė, ieškovės pasamdytas rangovas UAB „Telšių Alpina“ atliko tik dalį sutartų rangos darbų - už 10 748,33 Eur. Daugiabučio namo butų Nr. 6,10,11,12,14 savininkai neatsiskaitė už ieškovės suteiktas administravimo paslaugas bei atliktus remonto darbus. Pagal bendrą taisyklę bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti, todėl atsakovai turi padengti esamą įsiskolinimą. Atsakovams vėluojant atsiskaityti už suteiktas paslaugas, ieškovė patiria nuostolius, todėl, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.261 straipsniu prašo priteisti iš atsakovų penkių procentų metines palūkanas.

Atsiliepimas

3. Atsakovės N. K., M. G. ir D. K. pateikė atsiliepimą, kuriame su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti. Atsiliepime teigiama, kad ieškovė siekia nesąžiningai pasipelnyti atsakovų sąskaita už remonto darbus, kurie ne tik nebuvo derinami su daugiabučio namo butų savininkais, bet kurie, apskritai, tikėtina, nebuvo atlikti. Ieškovė remiasi 2021 m. gruodžio 20 d. esamo namo konstrukcijų tyrimo aktu (toliau - Tyrimo aktas), tačiau, atsakovų teigimu, remiantis Tyrimo aktu - konstrukcijų tyrimo vertinimo objektas išimtinai yra tik buto Nr. 4 ir virš šio buto esančios gyvenamojo namo dalies (medinių lubų konstrukcijų) techninė būklė, kuri tyrimo akte įvertinta kaip turinti avarinės būklės požymių. Atsakovai neneigia nei tyrimo akte nustatytos daugiabučio gyvenamojo namo konstrukcijos dalies, esančios virš buto Nr. 4, techninės būklės, nei remonto atlikimo reikalingumo. Atsakovai tvirtina, kad remonto darbų atlikimas yra susijęs ne su bendro naudojimo objektų priežiūra ir ne su šių objektų bendraturčių pareiga juos prižiūrėti, tačiau su konkretaus buto t. y. buto Nr. 4, savininko Vilniaus miesto savivaldybės neteisėtais veiksmais padarytos žalos šalinimu. Todėl būtent šis žalą padaręs asmuo, kaip civilinės atsakomybės subjektas, turėtų atlyginti remonto darbų išlaidas. Atsakovai sutinka su ieškove tuo aspektu, kad gyvenamojo namo perdangos konstrukcija yra laikoma daugiabučio namo bendro naudojimo objektu. Tačiau atsakovai visiškai nesutinka su ieškove, kad šiuo konkrečiu atveju remonto darbų atlikimą sąlygojo (-a) įstatyme įtvirtinta daugiabučio namo savininkų pareiga išlaikyti ir prižiūrėti bendro naudojimo objektą. Priešingai nei aiškina ieškovė, vien tik namo dalies priskyrimas bendro naudojimo objektams nereiškia, kad bendraturčiai turi atsakyti ir už defektus, kurie yra kitų asmenų neteisėtų veiksmų pasekmė. Tyrimo akte nustatyta, kad daugelyje vietų medinės namo konstrukcijos yra paveiktos puvinio, aptrupėjusios, vietomis yra medienos grybelis, kas būtent ir lėmė antrojo aukšto perdagos laikančiųjų konstrukcijų deformacijas. Tačiau šie defektai atsirado ne dėl natūralaus nusidėvėjimo (eksploatavimo), tačiau dėl buto Nr. 4 nepriežiūros, kas turėjo poveikį ir bendro naudojimo laikančiųjų konstrukcijų mechaninio atsparumo ir pastovumo praradimui. Minėtame Vilniaus miesto savivaldybei priklausančiame bute Nr. 4 ilgą laiką niekas negyvena, o buto patalpos šaltuoju sezonu nebuvo šildomos ir vėdinamos. Butas Nr. 4 jau ilgą laiką buvo (yra) apleistas, jame nebuvo atliekamas einamasis remontas, nešalinamas pelėsis, nebuvo sandarinamos sienos. Per didelė drėgmė, žema temperatūra ir nepakankamas patalpų vėdinimas bute Nr. 4 turėjo tiesioginės įtakos medienos grybelio ir puvėsio atsiradimui ne tik paties buto Nr. 4, tačiau ir bendro naudojimo medinėse namo konstrukcijose. Žala atsirado dėl buto Nr. 4 savininko – Vilniaus miesto savivaldybės neteisėtų veiksmų (neveikimo), kurie pasireiškė bendros pareigos naudotis savo turtu taip, kad nebūtų pažeisti kitų patalpų savininkų teisės ir teisėti interesai, t. y. negadinant daugiabučio namo bendro naudojimo objektų (CK 4.83 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnis). Atsakovų nuomone, ieškovės sprendimas dėl namo perdangos remonto darbų atlikimo, pirkimo, tiek ir su UAB „Telšių Alpina“ sudaryta sutartis yra neteisėti. Daugiabučio gyvenamojo namo savininkai nebuvo informuoti nei apie namo būklę (nebuvo supažindinti su Tyrimo ataskaita), nei apie planuojamą jų pirkimą, nei apie pačius suplanuotus atlikti remonto darbus (jų mastą, kainą, lėšų šaltinius, atlikimo terminą, darbų rangovą, darbų vadovą ir t. t.). Atsakovai nuo 2022 m. balandžio mėn. prieštaravo tokių remonto darbų atlikimui bei reikalavo pateikti išsamią informaciją. Ieškovės priimti sprendimai prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, viešajai tvarkai bei gerai moralei. Atsakovų nuomone, ieškovės priimtas organizuoto konkurso sprendimas daugiabučio gyvenamojo namo perdangos remonto darbus pavesti atlikti UAB „Telšių Alpina“ bei su šia bendrove sudaryta rangos sutartis turėtų būti laikomi (pripažįstami) niekiniais ir negaliojančiais teismo ex officio.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. vasario 14 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino visiškai ir priteisė ieškovei iš:

atsakovės N. K. 1044,51 Eur skolos, 31,03 Eur palūkanų nuo prievolės įvykdymo termino praleidimo dienos iki ieškinio pateikimo dienos bei 5 % metines palūkanas už priteistą sumą (1075,54 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. gruodžio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2262,13 Eur bylinėjimosi išlaidų;

atsakovės M. G. 2756,25 Eur skolos, 81,99 Eur palūkanų nuo prievolės įvykdymo termino praleidimo dienos iki ieškinio pateikimo dienos bei 5 % palūkanas už priteistą sumą (2838,24 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. gruodžio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2262,13 Eur bylinėjimosi išlaidų;

atsakovės D. K. 373,82 Eur skolos, 11,19 Eur palūkanų nuo prievolės įvykdymo termino praleidimo dienos iki ieškinio pateikimo dienos bei 5 % palūkanas už priteistą sumą (385,01 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. gruodžio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2262,13 Eur bylinėjimosi išlaidų;

atsakovės R. G. 224,29 Eur skolos, 6,71 Eur palūkanų nuo prievolės įvykdymo termino praleidimo dienos iki ieškinio pateikimo dienos bei 5 % palūkanas už priteistą sumą (231 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. gruodžio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2262,13 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Taip pat teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei iš atsakovių.

5. Teismas nustatė, jog remiantis teisinio reguliavimo nuostatomis, namo stogas, perdangos, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, laiptinių laiptų konstrukcijos yra daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės objektai (CK 4.82 straipsnio 1 dalis, Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalis).

6. Teismas nurodė, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Antruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

7. Teismas pažymėjo, kad Tyrimo akte nurodoma, jog visi užfiksuoti defektai, tyrimai bei aprašymas yra neatsietina išvadų dalis, o skaitant statinio tyrimų akto išvadas, privaloma susipažinti su dokumento visos apimties neskaidomu ir nekopijuojamu dalimis turiniu.

8. Dėl to teismas sprendė, jog atsakovų argumentai, kad namas nėra avarinės būklės, o tik turi avarinės būklės požymių nepaneigia vientiso tyrimo akto turinio, kuris lėmė eksperto išvadą, kad antro aukšto perdangos laikančių konstrukcijų deformacijos yra avarinės būklės ir ateityje gali lemti atskirų elementų griūtį, sukeliančių žalą kitoms statinio konstrukcijoms.

9. Taip pat teismas sprendė, kad ieškovė kaip namo administratorius turėjo pareigą organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų techninę priežiūrą (technines apžiūras, nuolatinę techninę priežiūrą, privalomojo remonto darbus ir kt.), kad pašalintų grėsmę ir būtų išvengta žalos, todėl pagrįstai priėmė sprendimą dėl avarinės būklės namo perdangos remonto.

10. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju nustačius, kad remonto darbai buvo susiję su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, šalinant grėsmę, siekiant išvengti žalos, daugiabučio namo ir kitų patalpų savininkų sutikimas šiems darbams atlikti nebuvo privalomas. Ieškovė veikė pagal Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 reikalavimus (Reglamento 96 p.), t. y. skubiai organizavo nustatytų namo bendrojo naudojimo objektų defektų šalinimo darbus, kuomet butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimo gavimas nėra reikalingas.

11. Taip pat teismas nustatė, jog nagrinėjamu atveju daugiabučio namo perdangos remonto darbų įsigijimas buvo vykdomas apklausos būdu, vadovaujantis Taisyklių 8.2 punktu dėl to, kad Tyrimų metu nustatyta, kad medinės konstrukcijos, dėl pažeidimų turi avarinės būklės požymių; kad antro aukšto perdangos laikančių konstrukcijų deformacijos, ateityje gali lemti atskirų elementų griūtį, sukeliančių žalą kitoms statinio konstrukcijoms; kad reikia imtis skubių veiksmų likviduoti avarinės būklės požymius, rengti stiprinimo projektą, remontuoti stogą, lubas nustatyta STR 1.03.01:2016 tvarka bei apriboti priėjimą ir statinio dalies naudojimą bei prižiūrėti kol bus likviduoti defektai.

12. Teismas sprendė, kad daugiabučio namo perdangų remonto darbų įsigijimas apklausos būdu buvo organizuojamas pagrįstai ir neprieštarauja imperatyvioms teisės aktų nuostatoms.

13. Teismas nurodė, jog byloje nenustatytas teisinis pagrindas ieškovės priimtą sprendimą organizuoti konkursą, daugiabučio gyvenamojo namo perdangos remonto darbus pavesti atlikti UAB „Telšių Alpina“ bei su šia bendrove sudarytą rangos sutartį pripažinti niekiniais ir negaliojančiais ex officio.

14. Vadovaujantis Konstrukcijų tyrimo akte aprašyta konstrukcijų būkle, teismas darė išvadą, kad daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektai (perdanga, stogas, sienos) iki remonto buvo tokios techninės būklės, kuri kėlė pavojų žmonių sveikatai, gyvybei ir turtui.

15. Byloje esami įrodymai paneigia atsakovų teiginius, kad perdangų remonto darbai buvo atlikti bute Nr. 4 ir kad jame niekas negyveno. Be to, nėra pagrindo išvadai, kad perdangų defektai atsirado išimtinai dėl buto Nr. 4 veiksmų ar neveikimo, neprižiūrint nuosavybės.

Atsiliepimas

16. Atsakovo teiginius, kad ketvirtame bute nieks negyveno paneigia teismui pateikti trečiojo asmens SĮ „Vilniaus miesto būstas“ duomenys, kad ieškovei pradėjus administruoti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus, buto Nr. 4 nuomininke buvo S. S..

Žemesnės instancijos teismas

17. Teismo ekspertizės akte konstatuota, kad vadovaujantis iki remonto darbų buvusia perdangos būkle daroma išvada, kad visi faktiškai atlikti perdangos remonto darbai buvo būtini gerinant šiuo metu jau suremontuotos perdangos virš antrojo aukšto laiptinės būklę.

18. Teismas nustatė, jog remiantis Atliktų darbų akte įrašytų darbų kiekiais, 4-ajame bute perdangos, sijų virš langų ar kitokie stiprinimo darbai nebuvo atlikti. T. y. teismo ekspertizės akte nurodoma, kad pagal rangos sutartį buvo numatyta suremontuoti 22 m² ploto perdangą, tačiau faktiškai buvo suremontuota 12,88 m² ploto perdanga antrojo aukšto laiptinėje. Tų darbų rangovas taip ir neatliko, kadangi atliktų darbų akte jų nėra ir PVM sąskaitos faktūros už tuos darbus rangovas neišrašė.

19. Kadangi visi faktiškai nustatyti remonto darbai yra atlikti remontuojant bendrojo naudojimo objektus – perdangą virš antrojo aukšto ir siją virš antrojo aukšto lango, teismas darė išvada, kad jokiais faktiškai atliktais darbais nebuvo šalinami buto, adresu (duomenys neskelbtini), savininkui asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto vidaus konstrukcijų trūkumai ar gerinamas asmeninės nuosavybės teise valdomas butas.

20. Teismas pastebėjo, kad visas daugiabutis yra senas, medinis ir iš byloje esamų fotonuotraukų matyti, kad yra visas, o ne kažkuri jo dalis, gan apleistas ir neprižiūrimas tinkamai. Iš byloje esamų fotonuotraukų matyti, kad namo stogas su plyšiais, o pats namas turi daugybę kiaurymių. Pastebėtina ir tai, kad atsakovai gyvena kitoje namo laiptinėje, dėl ko jiems gali būti ir nežinoma kita daugiabučio namo dalies būklė, tačiau tai niekaip neatleidžia jų nuo atsakomybės rūpintis viso daugiabučio namo konstrukcijos elementais nuo pamatų, perdangų, išorinių ir vidinių sienų, laiptinių iki stogo.

21. Remiantis ekspertizės aktu, iš esmės visi atliktų darbų akte nurodomi darbai buvo atlikti, tačiau ekspertizės metu nustatyta, kad perdangos apšiltinimas 200 mm storio akmens vatos plokštėmis atliktas 12 m², o ne 26,8 m².

22. Teismas sprendė, kad neturi pagrindo išvadai, kad šlako nuėmimo darbai nebuvo atlikti.

23. Taip pat teismas sprendė, kad neturi pagrindo išvadai, kad ieškovės apmokėtų darbų kaina yra nepagrįstai didelė ir turėtų būti mažinama, nes: 1) konkurse, kuris vyko apklausos būdų kitų rangovų kainos buvo daug didesnės, iš visų dalyvavusių buvo išsirinktas rangovas, pasiūlęs mažiausią kainą; 2) Teismo ekspertizės akte padaryta išvada, kad skaičiuojamoji darbų vertė yra artima vidutinei rinkos kainai; 3) teismo posėdžio metu ekspertas pažymėjo, kad atliktų darbų akte nurodyta atliktų darbų kaina reali, o pusantro karto atliktų darbų kaina didesnė nei Sisteloje nėra didelis skirtumas, tokia paklaida galima.

24. Be to, teismas nurodė, kad nors atsakovai ginčija namo gyventojų informavimo faktą ir momentą, tačiau visgi patys atsakovai pateikė įrodymus, kad apie remontą buvo skelbiama internete. Todėl teismas sprendė, kad tuo tarpu jų paskelbimo būdas ir momentas nepanaikina atsakovų prievolės atlyginti avarinės būklės namo defektų šalinimo išlaidas.

25. Teismas sprendė, jog teisinis reguliavimas nedraudžia pradėti rinkti lėšas, reikalingas avarinės būklės požymių turinčio bendrojo naudojimo objekto remontui, iš anksto, prieš darbų atlikimą ar rangos sutarties pasirašymą. Juolab, kad praktikoje sudarant rangos sutartis yra įprasta, kad dalis kainos (avansas) yra sumokamas iš anksto, o likusi suma atlikus rangos darbus. Šiuo atveju 2022 m. kovo 10 d. rengiant mokamuosius pranešimus už 2022 metų vasario mėnesį jau buvo žinoma, kad perdangą tvarkyti yra būtina ir kokia lėšų suma reikalinga avarine esančios perdangos remontui (mažiausia pasiūlyta rangos darbų kaina).

26. Taip pat teismas sprendė, jog, remiantis CK 4.82 straipsnio 3 dalimi, 4.83 straipsnio 3 dalimi, nenustačius aplinkybių, eliminuojančių bendraturčių pareigą išlaikyti bendrosios nuosavybės objektus proporcingai jų turimo turto daliai, iš atsakovų priteistina skola už jų neapmokėtas administravimo paslaugas bei atliktus remonto darbus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

27. Apeliaciniu skundu (DOK-41387) atsakovės (apeliantės) N. K., M. G., D. K. ir R. G. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 14 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-136-1040/2025, ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rasų valda“ ieškinį atmesti ir iš ieškovės priteisti atsakovėms pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

27.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, itin aktyviai rėmėsi Konstrukcijų tyrimo aktu, kuris, apeliančių įsitikinimu, šiuo konkrečiu atveju turi lemiamą reikšmę teisingam šios civilinės bylos išsprendimui.

27.2. Apeliantės paaiškina, kad toliau šiame apeliaciniame skunde bus vadovaujamasi teisiniams santykiams aktualiu laikotarpiu, o būtent nuo 2021-03-03 iki 2022-04-30, galiojusia STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ redakcija, kurios 1.2. punkte nurodyta, kad šis reglamentas nustato ne tik daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros privalomuosius reikalavimus, bet ir - kas šiuo atveju yra ypatingai svarbu - jų įgyvendinimo tvarką, kurie (kuri) yra reglamentuota aptariamo teisės akto VII skyriuje „Daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros įgyvendinimo tvarka“, kurio trečiajame skirsnyje „Daugiabučio gyvenamojo namo būklės vertinimas ir jos atkūrimo darbų nustatymas“ yra detaliai aprašyta, kas ir kaip atlieka daugiabučio gyvenamojo namo būklės vertinimą nustato jos atkūrimo darbus.

27.3. Taigi šio STR 84 punkte nurodyta, kad daugiabučio gyvenamojo namo (toliau šiame apeliaciniame skunde - namo) techninę priežiūrą organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas, tai yra, ieškovė (toliau ir - valdytojas) paskirdamas techninį prižiūrėtoją, kuris, kaip nurodyta aptariamo STR 88.1. punkte yra atsakingas už tai, kad ne rečiau kaip kartą per du mėnesius būtų atliekami nuolatiniai namo būklės stebėjimai.

27.4. Šiuo konkrečiu atveju labai svarbu pabrėžti, kad aptariamo STR 87.4. punktas labai aiškiai nustato, jog namo statybiniai tyrimai yra atliekami techninio prižiūrėtojo siūlymu pagal STR 1.03.01:2016 „Statybiniai tyrimai. Statinio avarija“, o aptariamo STR 87.5. punktas reglamentuoja, kad bendroji namo, jo dalies (dalinė) ekspertizė - pagal apžiūrų išvadas, ir kurios (ekspertizės) yra atliekamos vadovaujantis kitu teisės aktu - STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“.

27.5. Taigi nėra ir negali būti ginčo dėl to, kad namo statybiniai tyrimai ir namo bendroji ar dalinė ekspertizė nėra tapačios procedūros.

27.6. Ieškovės užsakymu UAB „EiCoSolution“ atliko ne statinio bendrąją ar dalinę ekspertizę, o statinio (jo) dalies - daugiabučio namo konstrukcijų tyrimus, kurie yra priskiriami statybiniams tyrimams ir yra atliekami vadovaujantis pagal STR 1.03.01:2016 „Statybiniai tyrimai. Statinio avarija“.

27.7. Aplinkybę, kad šiuo konkrečiu atveju buvo atlikta ne statinio ekspertizė, o statinio (jo dalies) tyrimai, iš esmės patvirtina tiek pati ieškovė, o taip pat ir į bylą pateiktas Konstrukcijų tyrimo aktas, kurio oficialus pavadinimas yra „Esamo statinio konstrukcijų tyrimo aktas statytojo iniciatyva“ ir kurio preambulėje yra labai aiškiai nurodyta, kad statinio tyrimo (ne ekspertizės) rūšis: dalinė (konstrukcijų), o statinio tyrimo (ne ekspertizės) sritis: konstrukcijų.

27.8. Esamo statinio (jo dalies) tyrimai ir esamo statinio ekspertizė yra skirtingos (netapačios) procedūros (skirtingos statybos techninės veiklos sritys), kurios atliekamos skirtingais (netapačiais) tikslais ir kurių atlikimo tvarka bei apimtis yra aiškiai apibrėžta (atskirta) galiojančiais teisės aktais ir jų, tai yra, statinio tyrimų ir statinio ekspertizės metu gauti rezultatai sukelia skirtingas (netapačias) teisines pasekmes ir skirtingas (netapačias) prievoles statybos proceso dalyviams, statinių naudotojams bei statinių naudojimo priežiūrą vykdantiems viešojo administravimo subjektams.

27.9. Konstrukcijų tyrimų aktu, kaip jame nurodyta, yra konstatuoti tik esamo statinio (jo dalies) avarinės būklės požymiai, tai yra, tik prielaidos, kad esamas statinys galimai neatitinka Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytų esminių statinių reikalavimų, tačiau juo nebuvo, nėra ir, galiausiai, negalėjo būti konstatuota, kad esamas statinys yra avarinės būklės ar, kad esamas statinys neatitinka Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytų esminių statinių reikalavimų - tai galėjo ir turėjo būti nustatyta pagal atskirą užduotį atliekant statinio ekspertizę, tačiau ieškovė šios savo pareigos neįvykdė, tai yra, statinio ekspertizės atlikti neužsakė, o pirmos instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, visų šių faktinių aplinkybių neįvertino ar jas įvertino netinkamai, ko pasėkoje Konstrukcijų tyrimo aktas nepagrįstai buvo iš esmės kvalifikuotas kaip statinio ekspertizės aktas, o tai lėmė, kad pirmos instancijos teismas netinkamai aiškino ir nepagrįstai šiam ginčui taikė atitinkamas materialinės teisės normas.

27.10. Be to, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad Konstrukcijų tyrimo aktas buvo pateiktas statytojui ir (ar) statinio naudotojui, o jo kopija - viešojo administravimo subjektui, atliekančiam statybos valstybinę priežiūrą ar statinių naudojimo priežiūrą, kaip tai nustatyta STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (redakcija nuo 2021-10- 30 iki 2022-04-30) 106 punkte, ir tai yra papildomas įrodymas, kad Konstrukcijų tyrimo aktas šioje byloje nepagrįstai buvo kvalifikuotas, aiškinamas ir taikomas kaip statinio ekspertizės aktas.

27.11. STR 1.03.01:2016 „Statybiniai tyrimai. Statinio avarija“ 13 punkte nurodyta, kad statinio naudotojas, vykdydamas SĮ ir kitų teisės aktų jam nustatytas prievoles, nustatęs statinio galimos avarinės būklės požymius, kas, kaip minėta, šiuo atveju ir buvo padaryta, užsako statinio ekspertizę. Vadinasi, atlikus statinio (jo dalies) tyrimus ir Konstrukcijų tyrimo aktu nustačius esamo statinio avarinės būklės požymius, ieškovė privalėjo (ne galėjo, o būtent - privalėjo) pagal atskirą užduotį užsakyti atlikti esamo statinio ekspertizę, tačiau tai, kaip minėta, nebuvo padaryta.

27.12. Jei Konstrukcijų tyrimo akte nurodyti esamo statinio (jo dalies) avarinės būklės požymiai iš tiesų kėlė realią grėsmę statinyje gyvenančių žmonių sveikatai ir (ar) gyvybei, ieškovė būtų privalėjusi ne tik užsakyti atlikti statinio ekspertizę, bet ir apriboti priėjimą prie pastato ir naudojimąsi pastatu, kol nebus jai nebus pateiktas statinio ekspertizės aktas, tačiau visa tai, kaip minėta, nebuvo padaryta.

27.13. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pritarė ir palaikė ieškovės poziciją, kad statinio remonto darbų rangovo atranka galėjo būti vykdoma apklausos būdu, tai yra, neorganizuojant konkurso, tokį sprendimą motyvuojant neatidėliotina skuba dėl nenumatytų aplinkybių.

27.14. Konstrukcijų tyrimo aktas ieškovei buvo įteiktas dar 2021 m. gruodžio 20 d., tuo tarpu statinio remonto darbų rangovo atranką neskelbiant konkurso ieškovė pradėjo vykdyti tik 2022 m. vasario mėn. pabaigoje, tai yra, praėjus net 2 (dviem) mėnesiams po to, kai ieškovei buvo įteiktas Konstrukcijų tyrimo aktas. Kita vertus pirmos instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, šią faktinę aplinkybę taip pat nepagrįstai ignoravo, į ją neatsižvelgė, o tai turėjo įtakos neteisėto ieškovei palankaus teismo sprendimo priėmimui.

27.15. Apeliančių įsitikinimu ieškovės sudaryta sutartis su rangove UAB „Telšių alpina“ turėjo būti pripažinta niekine ir negaliojančia, kaip prieštaraujanti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. Dl-913 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros paslaugų ir atnaujinimo darbų pirkimų pavyzdinių taisyklių 9 punktui (galiojusį ginčo laikotarpiu, t. y. 2022 metais). Šioje byloje nėra nustatyta jokių ypatingų aplinkybių - nei avarijos, nei stichinės nelaimės, nei kitokio nenugalimos jėgos pobūdžio, dėl kurio rangos darbų pirkimo nebuvo galima atlikti konkurso būdu. Priešingai, byloje surinkti įrodymai ir faktinės aplinkybės, pačios ieškovės delsimas vykdyti statybinius tyrimus, delsimas pradėti vykdyti rangos darbų pirkimą gavus Konstrukcijų tyrimo ataskaitą ir panašiai, patvirtina, kad ieškovė turėjo visas galimybes, todėl galėjo ir turėjo, rangos darbų pirkimą atlikti konkurso, o ne neskelbiamos apklausos būdu.

27.16. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į aplinkybę, kad atliekų deklaracija, kuria vadovavosi pirmos instancijos teismas, buvo sudaryta 2022 m. rugpjūčio 12 d., tai yra, praėjus bemaž 3 (trims) mėnesiams po šlako nuėmimo darbų pabaigos, todėl, visų pirma, pagrįstai kyla klausimas, kur ir kaip UAB „Telšių Alpina“ subrangovas G. Ž. visą tą laiką saugojo (laikė) nuo perdangų tariamai nuimtą šlaką, juo labiau, kad atliekų deklaracija, kuria vadovavosi pirmos instancijos teismas, nepatvirtina, kad atliekų tvarkymo įmonei buvo pristatytas būtent šlakas. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta pirmiau, pirmos instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo išvadai, kad šlako nuėmimo darbai nebuvo atlikti, yra nepagrįsta.

Atsiliepimas

28. Atsiliepimu į apeliacinį skundą (DOK-54554) ieškovė UAB „RASŲ VALDA“ prašo atsakovių N. K., M. G., D. K. ir R. G. apeliacinį skundą atmesti ir 2025-02-14 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-136-1040/2025, palikti nepakeistą bei priteisti iš N. K., M. G., D. K. ir R. G. ieškovės UAB „RASŲ VALDA“ patirtas bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

28.1. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir teismo posėdžių metu atsakovės (apeliantės) byloje nekėlė klausimų ir neteikė jokių faktinių ir teisinių argumentų dėl dr. D. K. 2021-12-20 Esamo statinio konstrukcijų tyrimų akto, kuris sudarytas atlikus dalinį statinio (duomenys neskelbtini) tyrimą (konstrukcijų, t. y. perdangų statinio laiptinėje ties 4 butu ir 4 bute) formos, skirtumų su ekspertizės aktu ir jų galimos reikšmės. Ekspertui dr. D. K. teismo posėdžio metu paaiškinus ir patvirtinus aplinkybes, kad jam atliekant apžiūrą perdanga Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bute ir laiptinėje šalia buvo pralinkusi ir perdangos būklė buvo avarinė, atsakovės (jų atstovas) jokių klausimų ekspertui dėl jo parengto dokumento (Esamo statinio konstrukcijų tyrimo aktas) turinio, formos bei išvadų, taip pat klausimų, kad perdangų būklė galbūt nebuvo avarinė ir nebuvo tokia, kad būtų reikėję imtis neatidėliotinų veiksmų perdangas sutvarkyti, neuždavė, eksperto paaiškinimų neginčijo ir dėl jų abejonių nekėlė.

28.2. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės ir pateikiami argumentai dėl esamo statinio konstrukcijų tyrimo akto formos, netapatumo ekspertizės aktui bei remiantis tuo dėstoma pozicija dėl perdangų nebuvimo avarinės būklės, laikytini naujomis aplinkybėmis, nenagrinėtomis pirmosios instancijos teisme.

28.3. Apeliančių apeliaciniame skunde naujoms nurodytoms aplinkybėms taikytinas CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatytas draudimas, jos negali būti vertinimo dalyku bylą nagrinėjant apeliacine tvarka tikrinant Sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą ir dėl to neturėtų būti vertinamos (žr. pvz., 2024-06-25 Vilniaus apygardos teismo nutartis c. b. Nr. e2A-1223-864/2024).

28.4. Esamo statinio konstrukcijų tyrimo aktas yra specialių žinių turinčio asmens (į teismo ekspertų sąrašą įrašyto dr. D. K.) sudarytas ekspertinis dokumentas. Ne specialių žinių turinčio asmens parengto dokumento forma, o jo turinys ir byloje specialių žinių turinčio asmens pateikti paaiškinimai bei atsakymai dėl perdangų būklės (kurie buvo aiškūs ir nedviprasmiški) kaip byloje esančių įrodymų visuma turėjo būti ir pirmosios instancijos teismo buvo įvertinti priimtame sprendime darant išvadą dėl perdangų buvimo avarinės būklės ir reikalingumo imtis skubių veiksmų dėl jų tvarkymo.

28.5. Esant eksperto sudarytam esamo statinio konstrukcijų tyrimo aktui ieškovė kaip pastato administratorius visų pirma vertina dokumento turinį ir remdamasi savo patirtimi privalo reaguoti bei priimti sprendimą imtis veiksmų organizuoti tiek avarinės būklės, tiek akivaizdžių avarinės būklės požymių sutvarkymą, kuris priimamas nepriklausomai nuo butų ir kitų patalpų savininkų išreikšto sutikimo buvimo / nebuvimo.

28.6. Į teismo ekspertų sąrašą įrašyto dr. D. K. sudarytas Esamo statinio konstrukcijų tyrimo aktas ir jo turinys, eksperto teismo posėdžio metu pateikti paaiškinimai nesuponuoja išvados, kad ieškovė dar papildomai privalėjo užsakyti ekspertizės aktą perdangų būklei konstatuoti ir tik tada, kai tokios formos dokumentas iš eksperto būtų gautas, perdangos jau būtų patikimai tapusios avarinės būklės ir Ieškovė būtų turėjusi teisę ir pareigą imtis veiksmų skubiai organizuoti perdangų sutvarkymą.

28.7. Nėra jokio pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad tik jeigu būtų sudarytas ekspertizės aktas, ieškovė galėjo padaryti patikimą išvadą, kad privalomųjų (esminių) statinio reikalavimų neatitinkanti perdangų būklė kelia realią grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ir turtui (yra avarinė) ir tik tada turėjo teisę skubiai imtis veiksmų organizuoti perdangų avarinės būklės pašalinimo darbų užsakymą.

28.8. Pažymėtina, kad Esamo konstrukcijų tyrimo aktas paties eksperto įvardinamas ir kaip ekspertizės aktas <“Statinio ekspertizės aktas surašytas remiantis atlikta pateiktų dokumentų analize, statinio apžiūra, konstrukcijų techninės būklės tyrimais...“>, taip pat vartojama sąvoka „statinio konstrukcijų ekspertizės laikotarpis“.

28.9. Ieškovė atskirai pažymi, kad ekspertas dr. D. K. yra tas pats asmuo, kuris sudarė Esamo statinio konstrukcijos tyrimo aktą ir kuris atsakovių (apeliančių) 2023-10-05 prašymu joms pateikus šio į teismo ekspertų sąrašą įrašyto eksperto kandidatūrą civilinėje atliko ekspertizę.

28.10. Apeliančių argumentai, kad ieškovė butų ir kitų patalpų savininkų sąskaita dar turėjo pagal atskirą užduotį užsakyti pas ekspertą atlikti statinio ekspertizę ir tik ją atlikus bei gavus ekspertizės kategoriškas išvadas su patvirtinimu dėl perdangų avarinės būklės organizuoti perdangų sutvarkymo darbus, yra nepagrįsti. Visais atvejais bet kuris subjektas turi vadovautis protingumo principu, o šiuo atveju iš komunikacijos su ekspertinių žinių turinčiu dr. D. K. ir Esamo statinio konstrukcijų tyrimo akto turinio buvo visiškai aišku, kad 2021 metų pabaigoje nustatyta perdangų būklė privalo būti pašalinta, kas ir buvo padaryta rangovui UAB „Telšių alpina“ leistoje atlikti darbų apimtyje.

28.11. Apeliaciniame skunde perdangų sutvarkymo reikalingumas kaip toks iš esmės nėra ginčijamas, taip pat nėra įrodinėjama, kad perdangų sutvarkymo darbų pirkimą organizuojant konkurso būdu ir darbus atlikus vėliau darbų kaina būtų buvusi mažesnė ir apeliantės neturėtų pareigos proporcingai atsiskaityti už perdangų sutvarkymą.

28.12. Tais atvejais, kai yra nustatoma avarinė ar akivaizdžių avarinių požymių turinčio bendrojo naudojimo objekto būklė, butų ir kitų patalpų savininkų sutikimas dėl darbų užsakymo ir atlikimo nustatytai būklei pašalinti nėra reikalingas. Todėl informavimo tinkamumas ir jo apimtis teisinės reikšmės neturi, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad butų ir kitų patalpų savininkų informavimas apie numatomus rangos darbus buvo pakankamas.

28.13. Ieškovė pažymi, kad akto data nereiškia, kad tą pačią dieną Esamo konstrukcijų tyrimo aktą ieškovė gavo. Ši aplinkybė ginčijama pirmosios instancijos teisme nebuvo, todėl negali būti vertinimo dalyku apeliacinės instancijos teisme.

Šalies argumentai

28.14. Ieškovė paaiškina, kad minimą aktą iš eksperto gavo 2022-01-11 ir šiuo atveju nėra jokio pagrindo sutikti su apeliantės samprotavimais dėl delsimo organizuoti rangos darbus. Visuotinai žinoma, kad sausio mėnuo rangos darbų rinkoje nėra aktyvus, o tam, kad rangovai galėtų pateikti realius pasiūlymus su realiomis darbų kainomis, turėjo būti faktiškai apžiūrimas objektas ir įvertinama galimų darbų apimtis.

28.15. Eksperto aiškus ir nedviprasmiškas nurodymas (įvardijimas), kad grėsmę keliančią perdangų būklę reikia šalinti skubiai, buvo pakankamas pagrindas konstatuoti esant tokias aplinkybes, dėl kurių ieškovė gali pagrįstai vadovautis 2020-12-28 generalinio direktoriaus įsakymu Nr. V-27-1 patvirtintų UAB „Rasų valda“ priežiūros paslaugų ir atnaujinimo darbų pirkimų taisyklių 8.2 p. ir organizuoti rangovų apklausą perdangų rangos darbams atlikti.

28.16. Apeliančių pozicija, kad Rangos sutartis turėtų būti pripažinta negaliojančia dėl jos tariamo prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms dėl to, kad ji sudaryta organizuojant rangovų apklausą, o ne rangovų konkursą, kai Rangos sutartis yra faktiškai seniai įvykdyta (rangos darbų rezultatas sukurtas, už darbus su rangovu pilnai atsiskaityta, pretenzijų dėl darbų kokybės nėra), be to kad yra nepagrįsta, yra nelogiška, neįgyvendinama ir nesąžininga. Akivaizdu, kad sutvarkytos perdangos objektyviai negali būti atstatytos į avarinę būklę, rangos darbais sukurtas rezultatas negali būti panaikintas ir rangovui sumokėti pinigai už atliktus darbus negalėtų būti grąžinti. Taigi, toks reikalavimas negalėtų sukurti materialinių teisinių pasekmių ir niekaip neįtakotų apeliančių pareigos proporcingai atsiskaityti už rangos darbus, kaip kad yra atsiskaitę dauguma Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų.

28.17. Apeliaciniame skunde ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliančių apskritai neįrodinėjama, kad rangos darbų pirkimą organizuojant ne apklausos, o konkurso būdu, rangos darbų kaina būtų buvusi mažesnė ar perdangoms neatitinkant privalomųjų statinių reikalavimų perdangos remonto darbų apskritai nereikėtų atlikti.

28.18. Taigi, net ir procedūrinio pažeidimo organizuojant rangos darbų pirkimą atveju toks pažeidimas teisiniam rezultatui byloje teisinės reikšmės neturėtų ir nebūtų pagrindu naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

28.19. Didžiajai daliai (daugiau kaip 50 proc., t. y. 8 iš 14 butų) Daugiabučiame name (duomenys neskelbtini) esančių butų savininkų jiems proporcingai tenkančias Daugiabučio namo perdangos remonto išlaidas apmokėjus, tokie veiksmai vertintini kaip Daugiabučio namo butų savininkų priimtas sprendimas padengti susidariusią skolą. 8 iš 14 Daugiabučio namo butų savininkai konkliudentiniais veiksmais nusprendė apmokėti skolą, kuri susidarė dėl rangovo atliktų Daugiabučio namo perdangos rangos darbų. Toks Daugiabučio namo butų savininkų konkliudentiniais veiksmais priimtas sprendimas laikytinas privalomu ir vykdytinu visiems Daugiabučio namo butų savininkams, įskaitant ir apeliantes.

28.20. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantės nekėlė klausimo kurioje vietoje subrangovas laikė nukastą šlaką, G. Ž. kviesti liudytoju taip pat neprašė. Todėl darytina išvada, kad apeliaciniame skunde apeliantės pateikia naujus faktinius argumentus, kurie CPK 306 str. 2 d. prasme laikytini nurodomomis naujomis aplinkybėmis, todėl nevertintini.

28.21. Šiuo atveju aplinkybės dėl šlako nukasimo darbų atlikimo buvo įrodinėjamos ne tik 2022-05-02 subrangos sutartimi ir 2022-08-12 atliekų deklaracija, bet ir kitais įrodymais, kurių visuma leido teismui daryti esant labiau tikėtiną išvadą, kad 2022 gegužės mėnesio atliktų darbų akte nurodyti šlako nukasimo darbai su nurodytu nukasto šlako kiekiu buvo atlikti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

29. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Žemesnės instancijos teismas

30. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

31. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

32. Pažymėtina, jog apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl rašytinių paaiškinimų (ne)priėmimo

33. Atsakovės 2025 m. birželio 11 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė rašytinius paaiškinimus dėl ieškovės UAB „Rasų valda“ atsiliepimo į apeliacinį skundą (DOK-21639) ir prašo juos priimti bei atsižvelgti nagrinėjant apeliančių pateiktą apeliacinį skundą dėl sprendimo.

34. Atsakovės rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad priešingai, nei teigia ieškovė atsiliepime, naujų aplinkybių, kurios būtų nenagrinėtos pirmosios instancijos teisme, nenurodė. Apeliantės skunde pažymėjo, kad: 1) pirmos instancijos teismas, priimdamas sprendimą, itin aktyviai rėmėsi Konstrukcijų tyrimo aktu, kuris, apeliančių įsitikinimu, turi lemiamą reikšmę teisingam šios civilinės bylos išsprendimui; 2) pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialiąsias teises normas, kiek tai yra susiję su Konstrukcijų tyrimo aktu, kuriuo buvo konstatuoti tik statinio avarinės būklės požymiai, bet nebuvo (ir negalėjo būti) konstatuota, kad statinys yra avarinės būklės; 3) ekspertas dr. D. K. yra tas pats asmuo, kuris dar iki bylos teisme pradžios atliko statinio konstrukcijų tyrimus ir sudarė Konstrukcijų tyrimo aktą ir kuris atliko teismo paskirtą ekspertizę, taigi ši faktinė aplinkybė, apeliančių įsitikinimu, kelia pagrįstų abejonių dėl pirmosios instancijos teisme atliktos teismo ekspertizės išvadų patikimumo; 4) ta aplinkybė, kad ieškovė neinformavo namo gyventojų apie tai, kad avarinės būklės požymių nustatymo faktą, neapribojo nei priėjimo, nei privažiavimo prie pastato, nesustabdė ir neapribojo pastato naudojimo ir panašiai, kaip tik įrodo, kad realios grėsmės kitų daugiabučio namo gyventojų sveikatai ir gyvybei nebuvo; 5) kitų ginčo daugiabučio namo butų savininkų veiksmus, kuriais jie apmokėjo už atliktus remonto darbus, kvalifikuoti kaip daugiabučio namo butų savininkų sprendimą įsigyti daugiabučio namo remonto darbus, nėra jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Žemesnės instancijos teismas

35. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 323 straipsnį, pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama (CPK 338 straipsnis).

36. CPK 323 straipsnio nuostatos lemia, kad šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai, ar kuriuose nurodomi papildomi atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai, negali būti priimami, kai pasibaigia įstatymų leidėjo nustatytas terminas tokiam procesiniam veiksmui atlikti. Rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, taip pat negali būti priimami, nes apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį skundą bei atsiliepimą į jį, kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti ir konkretūs procesiniai terminai (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-237-464/2022).

37. Pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose atsakovės iš esmės siekia papildyti savo apeliacinį skundą bei iš dalies teikia atsikirtimus į ieškovės atsiliepimo argumentus, todėl apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovių pateiktų rašytinių paaiškinimų turinį formuojamos teismų praktikos kontekste, nutaria rašytinių paaiškinimų į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą nepriimti.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

38. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „Rasų valda“ nuo 2018 m. gruodžio 17 d. iki 2022 m. liepos 1 d. buvo daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratoriumi.

39. Atsakovei N. K. priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovei M. G. priklauso butai, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Atsakovėms D. K. ir R. G. priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini). Trečiasis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise valdo butą, adresu (duomenys neskelbtini).

40. Trečiasis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2021 m. birželio 14 d. ir liepos 23 d. kreipėsi į ieškovę su prašymu organizuoti pastato konstrukcijų tyrimus – ekspertizę ir, atsižvelgiant į tyrimų išvadas, organizuoti remonto darbus, kadangi bute Nr. 4 yra įlinkusios lubos.

41. 2021 m. liepos 7 d. UAB „Rasų valda“ komisija apžiūrėjo butą (duomenys neskelbtini) ir nustatė, kad buto lubos vietomis stipriai įlinkusios, galimai paveiktos puvinio ir keliančios įgriuvimo grėsmę.

42. 2021 m. gruodžio 20 d. UAB „EiCoSolution“ atliko gyvenamojo statinio konstrukcijų tyrimą. Pagal Esamo statinio konstrukcijų tyrimo akto 1.1. punktą „Vertinimo objektas, tikslas“: Esamo statinio konstrukcijų ekspertizės aktas Nr. 20211220 nagrinėja pastato – gyvenamojo namo – buto konstruktyvą, esančio (duomenys neskelbtini). Pateiktoje išvadoje nurodyta, jog atlikus medinių konstrukcijų techninės būklės tyrimus nustatyta, kad gyvenamojo namo – buto techninė būklė neatitinka esminių statinio reikalavimų, kadangi turi reikšmingų defektų (kurie įvardinti išvadose), dėl ko reikia imtis skubių veiksmų likviduoti avarinės būklės požymius, rengti stiprinimo projektą, remontuoti stogą, lubas nustatyta STR 1.03.01:2016 tvarka bei apriboti priėjimą ir statinio dalies naudojimą bei prižiūrėti kol bus likviduoti defektai; reikia imtis priemonių žmonėms apsaugoti, apriboti priėjimą ir statinio dalies naudojimą bei prižiūrėti kol bus likviduoti defektai.

43. Daugiabučio namo konstrukcijų tyrimo išvados pateiktos 2021 m. gruodžio 20 d., už kurį buvo sumokėta 1210 Eur.

44. Remiantis 2019 m. lapkričio 10 d. UAB „Rasų valda” patvirtintinomis Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašo tipine (pavyzdine) forma, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. D1-895 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. D1-549 redakcija) bendrosios pastato konstrukcijos yra laikančios sienos ir kolonos, perdangos, stogas, laiptinių laiptų konstrukcijos.

45. 2020 m. gruodžio 28 d. ieškovės generalinio direktoriaus įsakymu Nr. V-27-1 yra patvirtintos Daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratoriaus UAB „Rasų valda“ priežiūros paslaugų ir atnaujinimo darbų pirkimų taisyklės (toliau - Taisyklės), pagal kurių 8 p. pirkimas gali būti vykdomas apklausos arba konkurso būdu. Pagal Taisyklių 8.2 p. ieškovė kaip administratorius turi teisę tiekėją atrinkti apklausos būdu, kai „dėl įvykių ar susidariusių ypatingų aplinkybių (avarijų lokalizavimo ir likvidavimo, darbų būtinumo, stichinių nelaimių ar kitokių nenugalimos jėgos poveikio padarinių šalinimui ir kt.) būtina skubiai įsigyti reikalingų priežiūros paslaugų arba darbų, kai pirkimo neįmanoma įvykdyti konkurso būdu“.

46. Ieškovė 2022 m. vasario mėnesį organizavo remonto darbų atlikimo rangovų atranką apklausos būdu, ir iš 2022 m. kovo 14 d. Rangovų apklausos pažymos matyti, jog iš keturių rangovų UAB „Telšių Alpina“ pateikė mažiausios kainos (19 912,84 Eur) pasiūlymą ir buvo pripažinta tinkamiausiu rangovu.

47. 2022 m. kovo 15 d. ieškovė su UAB „Telšių Alpina“ sudarė Statybos rangos sutartį Nr. 2203-03 dėl ieškovės administruojamo namo perdangos remonto darbų 19 912,84 Eur sumai.

48. Lėšos Daugiabučio namo perdangos remonto darbams atlikti pradėtos rinkti 2022 m. kovo 10 d., išrašant mokamuosius pranešimus už 2022 metų vasario mėnesį (kiti papildomi remonto darbai, nuo 2022 m. vasario iki 2022 m. liepos mėn.) ir už vėlesnius mėnesius. Tuo tarpu 2022 metų sausio ir 2022 metų vasario mokamuosiuose pranešimuose nurodytos sumos „Kiti subrangos darbai“ yra už 2021 m. gruodžio 20 d. Daugiabučio namo konstrukcijų vertinimą.

49. Ieškovė pateikė skelbimą daugiabučio namo, (duomenys neskelbtini), gyventojams surašytą 2022 m. vasario 8 d., kad vadovaujantis kasmetine apžiūra KA-2174 ir nuolatiniais stebėjimais, namo apžiūros aktu 2021-07-07 AT-43A, SĮ Vilniaus Miesto Būstas raštu Nr. 1.35-21/2844 bei eksperto išvadomis š. m. balandžio-gegužės mėn. bus atliekami bendrojo naudojimo perdangos avarinės būklės likvidavimo (remonto) darbai. Darbus atliks UAB „Telšių Alpina“. Darbų vertė: 19912,84 eurų su PVM.

50. Ieškovė pateikė skelbimą daugiabučio namo, (duomenys neskelbtini), gyventojams surašytą 2022 m. balandžio 1 d., kad š. m. gegužės 2 d. bus pradėti perdangos remonto darbai. Darbus atliks UAB „Telšių Alpina“. Darbų vertė 19 912,84 Eur.

51. Namo iniciatyvinė grupė 2022 m. balandžio 29 d. pateikė prašymą ieškovei neatlikti jokių darbų daugiabučiame name, be kita ko, informavo, kad daugiabučiame name bus steigiama bendrija.

52. Ieškovė UAB „Rasų valda“ 2022 m. gegužės 17 d. atsisakė administruoti daugiabutį, esantį (duomenys neskelbtini) ir nuo 2022 m. liepos 1 d. jo nebeadministruoja.

53. UAB „Telšių Alpina“ 2022 m. gegužės 25 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą pagal Statybos rangos sutartį Nr. 2203-03 10 748,33 Eur sumai, kurią ieškovė apmokėjo, t. y. 2022 m. balandžio 27 d. rangovui buvo sumokėtas avansas, o 2022 m. birželio 20 d. – likusi lėšų suma pagal UAB „Telšių Alpina“ atliktų darbų aktą, iš viso 10 748,33 Eur.

54. Iš 2022 m. gegužės mėn. atliktų darbų akto matyti, kad perdangos remontui buvo atliekami šie darbai: šlako nukasimo ir išvežimo darbai - 8 m³ (kaina 2694,98 Eur), medinių perdangų išardymas- 12 m³ (kaina 709,11 Eur), medinių sijų montavimas – 6 m³ (kaina 983,78 Eur) , perdangų įrengimas iš medienos - 12 m³ (1620,69 Eur), denginių vėjo, garso izoliacijos įrengimas, klojant izoliacinę plėvelę iš viršaus - 26,8 m³ (kaina 140,12 Eur), medinių perdangų šiltinimas, naudojant universalios mineralinės vatos plokštes, kai izoliacijos sluoksnio storis – 200 mm – 26,8 m³ (kaina 1364,79 Eur) , medžiagų išnešimas ir šiukšlių nuleidimas – 8 m³ (kaina 718,35 Eur) , statybvietės sutvarkymas ir statybinių šiukšlių išvežimas – 5 m³ (kaina 651,10 Eur) , bendra suma – 8882,92 Eur, pridėtinės vertės mokestis sudaro 1865,41 Eur, iš viso – 10 748,33 Eur.

55. 2025 m. gegužės 4 d. UAB „Telšių Alpina“ sudarė Statybos subrangos sutartį Nr. S22/05-04 su G. Ž. dėl perdangos valymo nuo šlako ir atliekų išvežimo.

56. 2022 m. rugpjūčio 12 d. atliekų deklaracija patvirtina, kad G. Ž. pristatė mišrias statybines atliekas 2,150 t. 12 m³ atliekų tvarkymo įmonei. Iš pateiktų foto nuotraukų matyti atliekami perdangos valymo nuo šlako ir atliekų darbai bei vaizdas po perdangos nuvalymo.

57. Tikslu nustatyti ar atliktų darbų akte nurodyti darbai atlikti ir kokia apimtimi atlikti buvo paskirta teismo ekspertizė. Teismo ekspertizės akte nurodoma, kad apžiūros metu nustatyta, kad remontuojant perdangą ir siją daugiabučiame name, adresu (duomenys neskelbtini), buvo atliktas 12,88 m² senos medinės perdangos išardymas (2 aukšto laiptinės tarp 4 ir 5 butų lubos), 0,6 m³ medinių sijų sumontavimas perdangoje ir virš laiptinės lango, 12,88 m² perdangos įrengimas iš medienos (OSB plokščių paklotas iš perdangos apačios ir viršaus), 26,8 m² garo izoliacijos sluoksnio įrengimas panaudojant plėvelę, 12 m³ perdangos apšiltinta 200 mm storio akmens vatos plokštėmis, užnešta naujų medžiagų ir nuleista žemyn 0,8 t bendras kiekis (0,4 t medžiagų užnešta ir tiek pat šiukšlių nuleista žemyn), sutvarkyta statybvietė remonto darbų zonoje, kas sudaro 0,5 kompl. visos remonto darbų zonos numatytos 2022 m. kovo 15 d. sudarytoje statybos rangos sutartyje Nr. 2203-03. Vadovaujantis apžiūros metu faktiškai nustatytais atliktų darbų kiekiais ir darant prielaidą, kad prieš remonto darbus ant perdangos, perdangoje buvo bent 15 cm storio šlako sluoksnis, daroma išvada, kad rangovas atliko beveik visus darbus įrašytus atliktų darbų akte, išskyrus 14,8 m² perdangos šiltinimo darbus, kadangi apžiūros metu buvo nustatytas 12 m² apšiltintos perdangos plotas, vietoje Atliktų darbų akte nurodyto 26,8 m² perdangos ploto.

58. Iš UAB „Telšių Alpina“ 2024 m. lapkričio 22 d. pranešimo matyti, kad lokalinėje sąmatoje ir atliktų darbų akte 6 punktuose vatos storis per klaidą įrašytas 200 mm. Lokalinėje sąmatoje buvo 100 mm ir atlikdami perdangos darbus objekte (duomenys neskelbtini), dėjo 100 mm storio vatą. Vata buvo dedama dviem sluoksniai, taip pat ir po langu, todėl atliktų darbų akto 6 punkte darbų kiekis nurodytas ir darbų kaina skaičiuota kaip 26,8 m² plotą.

59. Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), gyventojai - atsakovai N. K., kuriai priklauso butas Nr. 6, P. R. G., kuriam priklauso butas Nr. 10, M. G., kuriai priklauso butai Nr. 11 ir 14, D. K., kuriai priklauso 5/8 buto Nr. 12, ir R. G., kuriai priklauso 3/8 buto Nr. 12, neatsiskaitė už ieškovės suteiktas administravimo paslaugas ir atliktus remonto darbus.

Žemesnės instancijos teismas

60. P. R. G. mirė (duomenys neskelbtini), jo sutuoktinė M. G. priėmė jo palikimą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 27 d. nutartimi atsakovas P. R. G. pakeistas jo teisių perėmėja atsakove M. G..

Dėl „Esamo statinio konstrukcijų tyrimo akto“ formos netapatumo ekspertizės aktui

61. Apeliantės apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovės užsakymu UAB „EiCoSolution“ atliko ne statinio bendrąją ar dalinę ekspertizę, o statinio (jo) dalies - daugiabučio namo konstrukcijų tyrimą, kuris yra priskiriamas statybiniams tyrimams ir yra atliekamas vadovaujantis STR 1.03.01:2016 „Statybiniai tyrimai. Statinio avarija“, tačiau nagrinėjamu atveju, jų nuomone, turėjo būti atlikta statinio (jo dalies) ekspertizė vadovaujantis STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“. Taigi, atsakovių teigimu, statinio konstrukcijų tyrimų aktu, kaip jame nurodyta, yra konstatuoti tik esamo statinio (jo dalies) avarinės būklės požymiai, ir tai yra tik prielaidos, kad esamas statinys galimai neatitinka Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytų esminių statinių reikalavimų, tačiau juo nebuvo ir negalėjo būti konstatuota, kad esamas statinys yra avarinės būklės, nes tai galėjo ir turėjo būti nustatyta pagal atskirą užduotį atliekant statinio ekspertizę.

62. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės ir pateikiami argumentai dėl Esamo statinio konstrukcijų tyrimo akto formos, netapatumo ekspertizės aktui bei remiantis tuo dėstoma pozicija dėl perdangų nebuvimo avarinės būklės, laikytini naujomis aplinkybėmis, nenagrinėtomis pirmosios instancijos teisme. Todėl mano, kad apeliaciniame skunde naujoms nurodytoms aplinkybėms taikytinas CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatytas draudimas.

63. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent ten pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. CPK 226 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių: draudimo apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudimo apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, ribojimo teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, draudimo kasaciniame skunde remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsniai, 347 straipsnio 2 dalis).

64. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Pagal CPK 320 straipsnį apeliacinio skundo ribas paprastai nustato faktiniai ir teisiniai argumentai, kurių pagrindu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. CPK 306 straipsnyje apibrėžiamas apeliacinio skundo turinys, nurodyta, kad skundžiamo teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas turi būti grindžiamas bylos aplinkybėmis, įrodymais ir teisiniais argumentais, t. y. faktinio ir teisinio pobūdžio informacija. Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.

65. Taigi, apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas. CPK 306 straipsnio 2 dalyje nurodytomis aplinkybėmis, kuriomis draudžiama grįsti apeliacinį skundą, nelaikytini apeliacinio skundo argumentai, kurių atsiradimą lemia pirmosios instancijos teismo sprendimas, t. y. apelianto skunde išdėstyti argumentai, kuriais jis kritikuoja pirmosios instancijos teismo sprendime pirmą kartą nurodytus motyvus. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012).

66. Bylos duomenimis nustatyta, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir teismo posėdžių metu atsakovės (apeliantės) (jų atstovas) byloje nekėlė klausimų ir neteikė jokių faktinių ir teisinių argumentų dėl ieškovės pateiktos 2021 m. gruodžio 20 d. ekspertizės rangovo UAB „EiCoSolution“ atliktos Esamo statinio konstrukcijų tyrimo akto formos, šio akto galimo neatitikimo ekspertizės aktui ir tokio akto galimos reikšmės.

67. Atsakovės procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžių metu pirmosios instancijos teisme neteigė, nenurodė ir neįrodinėjo kokiu kitu aktu ir kuo vadovaujantis turėjo ar galėjo būti patvirtinta statinio avarinė būklė.

68. Kaip jau nurodyta, apeliacinis procesas nėra laikomas nauju, pakartotiniu bylos nagrinėjimu, todėl šiai apeliančių naujai apeliaciniame skunde nurodytai aplinkybei taikytinas CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatytas draudimas ir jos pagrįstumo vertinimas negali būti apeliacijos dalykas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas dėl minėto atsakovių argumento šioje nutartyje plačiau nepasisako.

Dėl statinio remonto darbų įsigijimo procedūrų (rangovo atranką organizavus apklausos, o ne konkurso būdu)

69. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog nagrinėjamu atveju daugiabučio namo perdangos remonto darbų įsigijimas buvo vykdomas apklausos būdu, vadovaujantis Daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratoriaus UAB „Rasų valda“ priežiūros paslaugų ir atnaujinimo darbų pirkimo taisyklių (toliau – Taisyklių) 8.2 punktu dėl to, kad tyrimų metu nustatyta, jog medinės konstrukcijos, dėl pažeidimų turi avarinės būklės požymių; antro aukšto perdangos laikančių konstrukcijų deformacijos ateityje gali lemti atskirų elementų griūtį, sukeliančių žalą kitoms statinio konstrukcijoms; reikia imtis skubių veiksmų likviduoti avarinės būklės požymius, rengti stiprinimo projektą, remontuoti stogą, lubas. Todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, kad daugiabučio namo perdangų remonto darbų įsigijimas apklausos būdu buvo organizuojamas pagrįstai ir neprieštarauja imperatyvioms teisės aktų nuostatoms.

70. Apeliaciniu skundu apeliantės teigia, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai pritarė ir palaikė ieškovės poziciją, kad statinio remonto darbų rangovo atranka galėjo būti vykdoma apklausos būdu, tai yra, neorganizuojant konkurso, tokį sprendimą motyvuojant neatidėliotina skuba dėl nenumatytų aplinkybių. Atsakovės argumentuoja tuo, jog statinio remonto darbų rangovo atranką ieškovė pradėjo vykdyti tik 2022 m. vasario mėn. pabaigoje, tai yra, praėjus net 2 mėnesiams po to, kai ieškovei buvo įteiktas Konstrukcijų tyrimo aktas. Apeliančių įsitikinimu ieškovės sudaryta sutartis su rangove UAB „Telšių alpina“ turėjo būti pripažinta niekine ir negaliojančia, kaip prieštaraujanti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. Dl-913 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros paslaugų ir atnaujinimo darbų pirkimų pavyzdinių taisyklių 9 punktui (galiojusį ginčo laikotarpiu, t. y. 2022 metais).

71. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą atsikerta, jog Esamo statinio konstrukcijų tyrimo aktą ieškovė gavo 2022 m. sausio 11 d., tai yra ne tą pačią dieną, kai aktas buvo surašytas, todėl nėra jokio pagrindo sutikti su apeliančių samprotavimais dėl delsimo organizuoti rangos darbus. Pažymi jog tam, kad rangovai galėtų pateikti realius pasiūlymus su realiomis darbų kainomis, turėjo būti faktiškai apžiūrimas objektas ir įvertinama galimų darbų apimtis. Be to, eksperto akte aiškus ir nedviprasmiškas nurodymas (įvardijimas), kad grėsmę keliančią perdangų būklę reikia šalinti skubiai, buvo pakankamas pagrindas konstatuoti esant tokias aplinkybes, dėl kurių ieškovė gali pagrįstai vadovautis UAB „Rasų valda“ priežiūros paslaugų ir atnaujinimo darbų pirkimų taisyklių 8.2 punktu ir organizuoti rangovų apklausą perdangų rangos darbams atlikti.

72. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. Dl-913 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros paslaugų ir atnaujinimo darbų pirkimų pavyzdinių taisyklių 9 punktą (galiojusių ginčui aktualiu laikotarpiu), pirkimas gali būti vykdomas apklausos arba konkurso būdu. Konkurso organizavimas yra privalomas, kai numatomo pirkimo vertė be pridėtinės vertės mokesčio yra lygi ar didesnė nei 3000 Eur arba dėl susidariusių ypatingų aplinkybių (avarija, stichinė nelaimė ar kitoks nenugalimos jėgos poveikis) pirkimo neįmanoma įvykdyti konkurso būdu. Visais atvejais Administratorius gali pasirinkti vykdyti pirkimą konkurso būdu.

73. Byloje nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 28 d. ieškovės UAB „Rasų valda“ generalinio direktoriaus įsakymu Nr. V-27-1 yra patvirtintos Daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratoriaus UAB „Rasų valda“ priežiūros paslaugų ir atnaujinimo darbų pirkimų taisyklės, pagal kurių 8 punktą pirkimas gali būti vykdomas apklausos arba konkurso būdu. Pagal šių Taisyklių 8.2 punktą, ieškovė, kaip administratorius, turi teisę tiekėją atrinkti apklausos būdu, kai „dėl įvykių ar susidariusių ypatingų aplinkybių (avarijų lokalizavimo ir likvidavimo, darbų būtinumo, stichinių nelaimių ar kitokių nenugalimos jėgos poveikio padarinių šalinimui ir kt.) būtina skubiai įsigyti reikalingų priežiūros paslaugų arba darbų, kai pirkimo neįmanoma įvykdyti konkurso būdu“.

74. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė, vadovaudamasi 2021 m. gruodžio 20 d. Esamo statinio konstrukcijų tyrimo aktu, kurį sudarė teismo ekspertas D. K. ir konstruktorius M. V., ir nustačiusi, kad statinio medinės konstrukcijos yra avarinės būklės, dėl ko reikia imtis skubių veiksmų likviduoti avarinės būklės požymius, inicijavo namo avarinės perdangos remonto darbų pirkimą apklausos būdu.

75. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog, vadovaujantis Esamo statinio konstrukcijų tyrimo akte aprašyta konstrukcijų būkle, daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektai (perdanga, stogas, lubos, sienos) iki remonto darbų buvo tokios techninės būklės, kuri neatitiko esminių statinio reikalavimų ir dėl reikšmingų defektų kėlė pavojų žmonių sveikatai, gyvybei ir turtui, t. y. statinio konstrukcijos turėjo avarinės būklės požymių ir tokia būklė nustatyta teismo eksperto. Be to, Esamo statinio konstrukcijų tyrimo akto išvadų 1 punkte taip pat pažymėta, kad reikia imtis skubių veiksmų likviduoti būtent avarinės būklės požymius.

76. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog skundžiamu sprendimu pagrįstai konstatuota, kad daugiabučio namo perdangos remonto darbų įsigijimas apklausos būdu buvo organizuojamas pagrįstai, nes tokią teisę ieškovė įgyvendino pagal UAB „Rasų valda“ priežiūros paslaugų ir atnaujinimo darbų pirkimų taisyklių 8.2 punktą, ko pasėkoje, rangovą atrinko apklausos būdu dėl įvykių ar susidariusių ypatingų aplinkybių (avarijų lokalizavimo ir likvidavimo, darbų būtinumo). Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms ir minėtam teisiniam reglamentavimui, nėra pagrindo teigti, kad namo avarinės perdangos remonto darbai buvo atlikti pažeidžiant Taisyklių 9 punktą.

Žemesnės instancijos teismas

77. Be to, apeliacinės instancijos teismas pritaria ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytam argumentai, jog šiuo atveju atsakovės neįrodinėjo, kad perdangos sutvarkymo darbų pirkimą organizuojant konkurso būdu, o ne apklausos būdu, ir darbus atlikus vėliau, darbų kaina būtų buvusi mažesnė ir atsakovės neturėtų pareigos proporcingai atsiskaityti už perdangos sutvarkymą.

Dėl šlako nuėmimo darbų (ne)atlikimo

78. Apeliaciniu skundu apeliantės teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į aplinkybę, kad atliekų deklaracija buvo sudaryta 2022 m. rugpjūčio 12 d., tai yra, praėjus bemaž 3 mėnesiams po šlako nuėmimo darbų pabaigos, todėl, kelia klausimą, kur ir kaip UAB „Telšių Alpina“ subrangovas G. Ž. visą tą laiką saugojo (laikė) nuo perdangų tariamai nuimtą šlaką, juo labiau, kad atliekų deklaracija, kuria vadovavosi pirmos instancijos teismas, nepatvirtina, kad atliekų tvarkymo įmonei buvo pristatytas būtent šlakas.

79. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą kaip savo atsikirtimą nurodo, jog šiuo atveju aplinkybės dėl šlako nukasimo darbų atlikimo buvo įrodinėjamos ne tik subrangos sutartimi ir atliekų deklaracija, bet ir kitais įrodymais, kurių visuma leido teismui daryti esant labiau tikėtiną išvadą, kad 2022 gegužės mėnesio atliktų darbų akte nurodyti šlako nukasimo darbai su nurodytu nukasto šlako kiekiu buvo atlikti. Taip pat teigia, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantės nekėlė klausimo kurioje vietoje subrangovas laikė nukastą šlaką, G. Ž. kviesti liudytoju taip pat neprašė, todėl apeliaciniame skunde apeliantėms pateikus naujus faktinius argumentus, jie CPK 306 straipsnio 2 dalies prasme laikytini nurodomomis naujomis aplinkybėmis, todėl turėtų būti nevertinamos.

80. Bylos duomenimis nustatyta, jog 2025 m. gegužės 4 d. UAB „Telšių Alpina“ sudarė Statybos subrangos sutartį Nr. S22/05-04 su G. Ž. dėl perdangos valymo nuo šlako ir atliekų išvežimo. Į bylą pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad perdanga faktiškai buvo padengta šlaku, o vėliau – nuvalyta, šlakas surinktas į statybinius maišus.

81. 2022 m. rugpjūčio 12 d. atliekų deklaracija patvirtina, jog subrangovas perdavė atliekų tvarkymo įmonei 2,150 t (12 m³) mišrių statybinių atliekų. Nors šioje deklaracijoje tiesiogiai nenurodyta, kad perduotas būtent šlakas, tačiau įvertinus šią deklaraciją kartu su kitais byloje esančiais įrodymais – subrangos sutartimi, nuotraukomis bei atliktų darbų aktu – darytina išvada, kad deklaruotos atliekos kilo būtent iš ginčo objekte atliktų šlako pašalinimo darbų.

Žemesnės instancijos teismas

82. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visų šių įrodymų visetą bei ekspertizės akto išvadas, pagrįstai sprendė, kad ginčo šlako valymo darbai buvo faktiškai atlikti. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo šią išvadą vertinti kaip nepagrįstą ar prieštaraujančią byloje esantiems įrodymams.

83. Be to, vien tai, kad atliekų deklaracija buvo pateikta kelių mėnesių intervalu po galimo šlako pašalinimo, nesudaro pagrindo abejoti pačių darbų atlikimu, ypač kai byloje pateikti kiti šiuos darbus tiesiogiai patvirtinantys duomenys.

Žemesnės instancijos teismas

84. Pažymėtina, kad apeliantės apeliaciniame skunde pirmą kartą kelia klausimą dėl tariamo šlako saugojimo laikotarpio tarp jo pašalinimo ir deklaracijos datos, t. y. kur ir kaip jis buvo laikomas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šios aplinkybės pirmosios instancijos teisme nebuvo nurodytos, neprašyta apklausti subrangovo ar kitų asmenų dėl šių faktų, todėl remiantis CPK 306 straipsnio 2 dalimi, šie apeliaciniame skunde naujai nurodyti argumentai laikytini naujo pobūdžio aplinkybėmis, kurių iš esmės net nėra pagrindo vertinti apeliacinės instancijos teisme.

Dėl procesinės bylos baigties

85. Apibendrindamas nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinęs apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantės, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Tai, kad apeliantės nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo išanalizuotus įrodymus, nėra pagrindo pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

86. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

87. Atsižvelgus į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, ieškovė turi teisę į jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Ieškovė pateikė duomenis (DOK-30164), jog už advokato teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą ir pateikimą teismui patyrė 3 000,80 Eur išlaidų.

88. Atsižvelgiant į tai, kad ši suma neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatyto maksimalaus dydžio (8.11 punktas), netenkinus apeliacinio skundo, 3 000,80 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš apeliančių lygiomis dalimis (t. y. iš kiekvienos apeliantės po 750,20 Eur) ieškovės naudai.

89. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 8,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 96 straipsnis).

90. Apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsakovių apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Rasų valda“, įmonės kodas 121475275, iš atsakovės D. K., gimusios (duomenys neskelbtini), 750,20 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų ir 20 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Rasų valda“, įmonės kodas 121475275, iš atsakovės R. G., gimusios (duomenys neskelbtini), 750,20 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų ir 20 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Rasų valda“, įmonės kodas 121475275, iš atsakovės M. G., gimusios (duomenys neskelbtini), 750,20 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų ir 20 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Rasų valda“, įmonės kodas 121475275, iš atsakovės N. K., gimusios (duomenys neskelbtini), 750,20 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų ir 20 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Vaclovas Paulikas