- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-14
- Bylos Nr.
- e2-1035-798/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00574-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Antanas Rudzinskas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės Baltijos šalių industrinio perdirbimo centro
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Baltijos šalių industrinio perdirbimo centro (buvęs pavadinimas uždaroji akcinė bendrovė „Alfagra“) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 6 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atsakovės atskirąjį skundą dėl teisėjo rezoliucijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) Baltijos šalių industrinio perdirbimo centras pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjos rezoliucijos panaikinimo, kuriame prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo teisėjos Ramunės Mikonienės 2021 m. liepos 30 d. rezoliuciją civilinėje byloje Nr. e2-2310-803/2021 ir išspręsti klausimą iš esmės – išnagrinėti atsakovės UAB Baltijos šalių industrinio perdirbimo centro 2021 m. liepos 26 d. prašymą leisti skubiai vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-2310-803/2021. Atsakovė nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas savo 2021 m. liepos 30 d. rezoliucija atidėjo jos pašymo leisti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 22 d. nutartį vykdyti skubiai nagrinėjimą iki bus išnagrinėtas atsakovės atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 22 d. nutarties.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi atsakovės atskirąjį skundą atsisakė priimti. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą teisėjo rezoliucija yra neskundžiama. Kita vertus, iš atskirojo skundo teksto galima manyti, kad skundžiama teisėjos rezoliucija ant dokumento DOK-28408, kurioje nurodyta „Atskirąjį skundą priimti; pasibaigus terminui teikti atsiliepimą perduoti nagrinėti apeliacine tvarka“. Tą pačią 2021 m. liepos 30 d. teisėja Ramunė Mikonienė priėmė dar dvi rezoliucijas, t. y. atsiliepimą į prašymą dėl skubaus vykdymo, teiktą dokumentu Nr. DOK-28410 priėmė rezoliucija „priimti“, o taip pat rezoliucija „priimti“ priėmė papildomus dokumentus, teiktus dokumentu Nr. DOK-28414. Nei viena iš rezoliucijų teismas nėra priėmęs sprendimo, kad atskirojo skundo padavimas sustabdo 2021 m. liepos 22 d. nutarties vykdymą.
III. Atskirojo skundo argumentai
3. Atskirajame skunde atsakovė UAB Baltijos šalių industrinio perdirbimo centras prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 6 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti atsakovės UAB Baltijos šalių industrinio perdirbimo centro 2021 m. rugpjūčio 6 d. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjos Ramunės Mikonienės 2021 m. liepos 30 d. rezoliucijos civilinėje byloje Nr. e2-2310-803/2021.
4. Apeliantė nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 6 d. atskiruoju skundu apskundė visiškai kitą teisėjo rezoliuciją nei nurodyta skundžiamoje nutartyje. Spręsdamas atsakovės 2021 m. rugpjūčio 6 d. atskirojo skundo priėmimo klausimą, pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė apskundimo dalyką, dėl ko nepagrįstai atsisakė priimti atsakovės 2021 m. rugpjūčio 6 d. atskirąjį skundą. Skundžiamojoje nutartyje teismas taip pat pažymėjo, kad nei viena iš rezoliucijų teismas nėra priėmęs sprendimo, jog atskirojo skundo padavimas sustabdo 2021 m. liepos 22 d. nutarties vykdymą. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad 2021 m. rugpjūčio 6 d. atskiruoju skundu atsakovė skundžia ne teismo sprendimą sustabdyti 2021 m. liepos 22 d. nutarties vykdymą, o teismo sprendimą atidėti atsakovės 2021 m. liepos 26 d. prašymo leisti vykdyti teismo 2021 m. liepos 22 d. nutartį skubiai nagrinėjimą iki bus išnagrinėtas atsakovės 2021 m. liepos 29 d. atskirasis skundas dėl pirmosios instancijos teismo 2021 m. liepos 22 d. nutarties. Pažymėjo, kad nei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK), nei teismų praktika nenustato pagrindo atidėti prašymo leisti nutartį vykdyti skubiai nagrinėjimo, jeigu yra prasidėjęs apeliacinis procesas, juo labiau, kad toks prašymo nagrinėjimo atidėjimo pagrindas apskritai paneigia patį institutą leisti vykdyti nutartį skubiai (pasibaigus apeliaciniam procesui dėl nutarties, prašymas leisti nutartį vykdyti skubiai visais atvejais tampa nebeaktualus).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
5. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl atskirojo skundo netenkinimo
6. Nagrinėjamojoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti apeliantės skundą dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjos rezoliucijos panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
7. Nustatyta, kad atsakovė 2021 m. liepos 20 d. pateikė Vilniaus apygardos teismui prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo, kuriuo prašė pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 29 d. nutartimi atsakovės atžvilgiu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, leidžiant atsakovei atlikti būtinuosius mokėjimus, kurių bendra suma neviršija 10 677,60 Eur, savo kontrahentams. 2021 m. liepos 22 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas prašymą tenkino.
8. Atsakovė 2021 m. liepos 26 d. pateikė teismui prašymą leisti 2021 m. liepos 22 d. nutartį vykdyti skubiai, nes apskundus nutartį, atsakovė ir toliau negalėtų atsiskaityti su savo kontrahentais.
9. Pareiškėja Rusijos Federacijos bendrovės OOO „Nevskoe“ 2021 m. liepos 29 d. pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriame nurodė savo nesutikimo su motyvus bei 2021 m. liepos 29 d. pateikė atskirąjį skundą dėl 2021 m. liepos 22 d. nutarties. Vilniaus apygardos teismo teisėja Ramunė Mikonienė rezoliucija nusprendė, kad atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kurį teismas priėmė, atskirojo skundo padavimas sustabdo 2021 m. liepos 22 d. nutarties vykdymą, todėl prašymas nagrinėtinas po apeliacinio proceso dėl nutarties pabaigos.
10. Nors CPK 290 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teisėjo rezoliucija neskundžiama, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje tais atvejais, kai rezoliucija išspręstas procesinis klausimas užkertą kelią tolesnei bylos eigai, yra pripažįstama tokio procesinio veiksmo apskundimo galimybė (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-421/2016, ir joje nurodytą praktiką).
11. Nagrinėjamo ginčo atvejo, ant apeliantės prašymo leisti skubiai vykdyti pirmosios instancijos teismo 2021 m. liepos 22 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo teisėja uždėjo tokio turinio rezoliuciją „Atsakovas dėl 2021 m. liepos 22 d. nutarties pateikė atskirąjį skundą, teismas jį priėmė. Skundo padavimas sustabdė minėtos nutarties vykdymą, todėl šis prašymas nagrinėtinas po apeliacinio proceso dėl 2021 m. liepos 22 d. nutarties pabaigos“.
12. Nagrinėjamu aspektu, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentais, kad ginčijamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje teismas klaidingai nustatė apskundimo dalyką. Skundžiamojoje nutartyje teismas nurodė, kad nei viena iš rezoliucijų teismas nėra priėmęs sprendimo, jog atskirojo skundo padavimas sustabdo 2021 m. liepos 22 d. nutarties vykdymą. Susipažinus su apeliantės atskirojo skundo argumentais nustatyta, kad 2021 m. rugpjūčio 6 d. atskiruoju skundu atsakovė skundė ne teismo sprendimą sustabdyti 2021 m. liepos 22 d. nutarties vykdymą, o teismo sprendimą atidėti atsakovės 2021 m. liepos 26 d. prašymo leisti vykdyti teismo 2021 m. liepos 22 d. nutartį skubiai nagrinėjimą iki bus išnagrinėtas atsakovės 2021 m. liepos 29 d. atskirasis skundas dėl pirmosios instancijos teismo 2021 m. liepos 22 d. nutarties.
13. Visgi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad net ir netinkamai identifikavęs apskundimo dalyką, pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą procesinį sprendimą, kuriuo apeliantės skundą atsisakė priimti. Kaip aukščiau yra nurodyta, teisėjo rezoliucija nėra skundžiama.
14. Įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs, jog pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo CPK numatytais atvejais ir kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aukščiau nurodyta teisėjos rezoliucija neužkerta kelią tolesnei bylos eigai, neprieštarauja proceso įstatymo normoms, o reiškia tai, jog tarpinio procesinio klausimo svarstymas yra atidedamas iki kol bus išspręstas kitas tarpinis procesinis klausimas byloje. Todėl vertintina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė procesines teisės normas ir pagrįstai konstatavo, jog priimta teisėjos rezoliucija nėra apeliacinio apskundimo objektas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 290 straipsnio 5 dalis).
15. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apeliantės dėmesį ir į galiojantį teisinį reglamentavimą dalyje dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo apskundimo. CPK 152 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nutartis pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita ir nutartis panaikinti laikinąsias apsaugos priemones vykdomos įsiteisėjus šioms nutartims. Teismas gali leisti skubiai vykdyti nutartį pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita arba nutartį panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad atskirojo skundo padavimas dėl nutarties panaikinti laikinąsias apsaugos priemones arba dėl nutarties pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita sustabdo šių nutarčių vykdymą.
16. Lingvistinis nurodytų normų aiškinimas rodo, kad nepaisant to, ar teismas leido vykdyti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo skubiai, ar ne, atskirojo skundo padavimas sustabdo tokios nutarties vykdymą. Nagrinėjamo ginčo atveju, pirmosios instancijos teismas nespėjo išnagrinėti apeliantės prašymo leisti skubiai vykdyti teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kadangi pareiškėja pateikė dėl nutarties atskirąjį skundą. Tačiau net ir leidus tokią nutartį vykdyti skubiai, pareiškėjai pateikus dėl nutarties atskirąjį skundą, jos vykdymas vis tiek būtų sustabdytas. Sutiktina su apeliantės argumentu, kad prašymo dėl nutarties vykdymo skubos tvarka nagrinėjimas neteks prasmės išnagrinėjus apeliacine tvarka klausimą dėl pirmosios instancijos teismo 2021 m. liepos 22 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Tačiau apeliantei turėjo būti žinoma teisė teikti prašymą dėl skubaus vykdymo kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kadangi įstatyme nėra numatyta pareiga pirmosios instancijos teismui savo iniciatyva pripažinti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo skubiai vykdytina (CPK 282-283 straipsniai). Taigi nepagrįstais pripažintini ir apeliantės argumentai, kad nei CPK, nei teismų praktika nenustato pagrindo atidėti prašymo leisti nutartį vykdyti skubiai nagrinėjimo, jeigu yra prasidėjęs apeliacinis procesas.
17. Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atidėjo prašymo dėl nutarties nukreipimo skubiam vykdymui nagrinėjimą iki apeliacinės instancijos teisme bus išnagrinėta Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 22 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Todėl vertintina, kad nėra teisinio pagrindo apeliantės skundo tenkinimui.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.