Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-02-05 · Administracinė byla Nr. I-542-764/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-02-05
Bylos Nr.
I-542-764/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02774-2018-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Egidija Puzinskaitė
Pareiškėjas
S. M.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-542-764/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02774-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas S. M. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), priteisti iš Lukiškių TI-K 3 000 neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1, 6).

Paaiškina, kad 2018 m. vasario 2 d.–2018 m. rugpjūčio 16 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis: kamerose trūko ploto, kurį papildomai mažino jose esantys baldai, nebuvo užtikrintas privatumas, naudojantis sanitariniu mazgu, iš jo sklido nemalonus kvapas, kamerų sienų, lubų ir grindų dažai buvo atsilupę, vietomis matėsi pelėsis.

Dėl tokių sąlygų jautėsi pažemintas, patyrė nepatogumų, kurių nebūtų patyręs, jei būtų laikomas teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 11–17).

Nurodo, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K buvo atvežtas 2018 m. vasario 5 d. ir uždarytas į kamerą Nr. 121 (plotas 7,38 m² (1 asmuo kameroje)), kitą dieną perkeltas į kamerą Nr. Nr. 182 (plotas 7,94 m² (1 asmuo kameroje)), joje buvo 2018 m. vasario 7 d.–2018 m. kovo 1 d. (2 asmenys kameroje), 2018 m. kovo 2 d. (1 asmuo kameroje), 2018 m. kovo 3–14 d. (2 asmenys kameroje), 2018 m. kovo 15 d. (1 asmuo kameroje), 2018 m. kovo 16–29 d. (2 asmenys kameroje), 2018 m. kovo 30 d. (1 asmuo kameroje), 2018 m. balandžio 19 d. (1 asmuo kameroje), 2018 m. balandžio 20–29 d. (2 asmenys kameroje), 2018 m. balandžio 30 d. perkeltas į kamerą Nr. 200 (plotas 7,56 m² (1 asmuo kameroje)), joje buvo 2018 m. gegužės 1–7 d. (2 asmenys kameroje), 2018 m. gegužės 8 d. perkeltas į kamerą Nr. 180 (plotas 7,94 m² (2 asmenys kameroje)), joje buvo 2018 m. gegužės 9–10 d. (2 asmenys kameroje), 2018 m. gegužės 11 d. perkeltas į kamerą Nr. 137 (plotas 7,75 m² (1 asmuo kameroje)), joje buvo 2018 m. gegužės 12–14 d. (2 asmenys kameroje), 2018 m. gegužės 15 d. perkeltas į kamerą Nr. 155 (plotas 7,94 m² (2 asmenys kameroje)), joje buvo 2018 m. gegužės 16–31 d. (2 asmenys kameroje), 2018 m. birželio 1 d. (1 asmuo kameroje), 2018 m. birželio 2–5 d. (2 asmenys kameroje), 2018 m. birželio 6 d. perkeltas į kamerą Nr. 180 (plotas 7,94 m² (1 asmuo kameroje)), joje buvo 2018 m. birželio 7–10 d. (2 asmenys kameroje), 2018 m. birželio 11 d. perkeltas į kamerą Nr. 129 (plotas – 7,94 m² (2 asmenys kameroje)), joje buvo 2018 m. birželio 12–14 d. (2 asmenys kameroje), 2018 m. birželio 15 d. perkeltas į kamerą Nr. 286 (plotas 7,60 m² (1 asmuo kameroje)), joje buvo 2018 m. birželio 16–18 d. (2 asmenys kameroje), 2018 m. birželio 19 d. perkeltas į kamerą Nr. 350 (plotas 8,09 m² (2 asmenys kameroje)), joje buvo 2018 m. birželio 20–24 d. (2 asmenys kameroje), 2018 m. birželio 25–26 d. (1 asmuo kameroje), 2018 m. birželio 27–28 d. (2 asmenys kameroje), 2018 m. birželio 29 d. (1 asmuo kameroje), 2018 m. birželio 30 d.–2018 m. liepos 16 d. (2 asmenys kameroje), 2018 m. liepos 17 d. perkeltas į kamerą Nr. 274 (plotas 7,84 m² (1 asmuo kameroje)), joje buvo 2018 m. liepos 18–22 d. (2 asmenys kameroje), 2018 m. liepos 23 d. perkeltas į kamerą Nr. 323 (plotas 7,75 m² (1 asmuo kameroje)), joje buvo 2018 m. liepos 24 d.– 2018 m. rugpjūčio 6 d. (2 asmenys kameroje), 2018 m. rugpjūčio 7–9 d. (1 asmuo kameroje), 2018 m. rugpjūčio 10–15 d. (2 asmenys kameroje), 2018 m. rugpjūčio 16 d. buvo išvežtas į Vilniaus pataisos namus.

Pažymi, kad Lukiškių TI-K administracija nuteistuosius (suimtuosius) į kameras skirsto vadovaujantis Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio nuostatomis. Taip pat stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamų laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

Lukiškių TI-K kamerų įrengimas, sanitarinio mazgo įrengimas atitinka reikalavimus. Sanitarinis mazgas (apie 0,56 m²) atitvertas nuo likusio kameros ploto 1,5 m aukščio sienele. TI-K kamerų langai vėdinti pritaikyti, gyvenamosios kameros vėdinamos per langus natūraliu būdu, tai atitinka teisės aktų reikalavimus.

Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų tvarkymą ir valymą atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji, jie aprūpinami būtinu inventoriumi ir priemonėmis. Lukiškių TI-K sudarytos sutarties su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ pagrindu atliekami kenkėjų ir graužikų naikinimo darbai, patalpų priežiūra ir profilaktiniai patikrinimai.

Pareiškėjas į Lukiškių TI-K administraciją su skundais dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė. Atsakovės atstoto nuomone, pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K galimai netinkamomis sąlygomis 2018 m. vasario 2 d.–2018 m. rugpjūčio 16 d. ir dėl to atsiradusios neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl minimalaus ploto kamerose

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.

Pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpiu minimalūs kalinimo vietų kamerų plotui keliami reikalavimai buvo nustatyti Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas Nr. V-124) 1.3.1 papunktyje. Jame nurodyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m².

Pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką įprastam asmens gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Dickson prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04).

Iš atsakovės atsiliepime (b. l. 11–17) pateiktų duomenų, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, matyti, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K 2018 m. gegužės 1–7 d., 2018 m. birželio 16–18 d., iš viso 10 dienų, buvo laikomas kamerose, kuriose tenkantis plotas vienam asmeniui (atėmus sanitarinio mazgo plotą (0,56 m²)) buvo mažesnis, nei nustatytas minimalus (3,6 m²).

Likusiomis dienomis ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, tenkantis plotas vienam asmeniui (atėmus sanitarinio mazgo plotą) atitiko nustatytus reikalavimus. Nors pareiškėjas skunde nurodo, kad Lukiškių TI-K buvo laikomas 2018 m. vasario 2 d.–2018 m. rugpjūčio 16 d., tačiau iš atsakovės atstovo atsiliepime pateiktų duomenų ir įskaitos kortelės (b. l. 18–19) matyti, kad į Lukiškių TI-K pareiškėjas buvo atvežtas 2018 m. vasario 5 d., o išvežtas 2018 m. rugpjūčio 16 d. Taigi, pareiškėjas Lukiškių TI-K 2018 m. vasario 2–4 d. nebuvo laikomas.

Vadovaujantis naujausia EŽTT praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 m² gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 m², atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą.

LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr. EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimą byloje Pitalev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 34393/03), 2010 m. balandžio 8 d. sprendimą byloje Lutokhin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 12008/03), 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016). Taigi, baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovės padarytus teisės pažeidimus (žr. LVAT 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1565-502/2017).

Teismas, atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, ir įvertinęs tai, kad pareiškėjui kamerose tenkantį plotą papildomai mažino ne tik sanitarinio mazgo plotas, bet taip pat įrengtos lovos ir kiti baldai, pripažįsta, kad pareiškėjas 10 dienų buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 papunktį.

Dėl sanitarinio mazgo

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos (toliau – Lietuvos higienos norma HN 134:2015, įsigaliojo nuo 2015 m. lapkričio 1 d.) nereglamentuoja sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų. Ši higienos norma nustato bendrus higienos reikalavimus, taikomus laisvės atėmimo vietų gyvenamosioms patalpoms, dušinėms, sanitarinei švaryklai, kurie nesusiję su jų įrengimu.

Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Eksploatavimo taisyklės) 16.5 papunktyje nustatyta, kad nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Pažymėtina, kad šios taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Taigi, teisės aktai nenustato imperatyvaus reikalavimo visiškai atitverti sanitarinį mazgą nuo gyvenamosios patalpos. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra iki galo atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, jis yra matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje. Pažymėtina, kad byloje A. M. prieš Rusiją priimtame 2009 m. kovo 12 d. sprendime (pareiškimo Nr. 15210/07) EŽTT konstatavo, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau ji neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis tiek galėjo būti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių. Pozicijos, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumo užtikrinimas, laikosi ir LVAT (žr., pvz., LVAT 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016).

Iš atsakovės atsiliepime pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas šiose kamerose: Nr. 121, 129, 137, 155, 180, 182, 200, 274, 286, 323, 350.

Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. rugsėjo mėnesio pranešime „Dėl S. M. skundo“ (b. l. 36–37) nurodyta, kad sanitariniame mazge privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos. Teismo nuomone, toks sanitarinio mazgo įrengimas privatumui užtikrinti nėra pakankamas, todėl konstatuotina, kad pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu objektyviai galėjo būti pažeista šiomis dienomis: 2018 m. vasario 7 d.–2018 m. kovo 1 d., 2018 m. kovo 3–14 d., 2018 m. kovo 16–29 d., 2018 m. kovo 31 d.–2018 m. balandžio 18 d., 2018 m. balandžio 20–29 d., 2018 m. gegužės 1–10 d., 2018 m. gegužės 12–31 d., 2018 m. birželio 2–5 d., 2018 m. birželio 7–14 d., 2018 m. birželio 16–24 d., 2018 m. birželio 27–28 d., 2018 m. birželio 30 d.–2018 m. liepos 16 d., 2018 m. liepos 18–22 d., 2018 m. liepos 24 d.–2018 m. rugpjūčio 6 d., 2018 m. rugpjūčio 10–15 d., viso 173 dienas.

Dėl antisanitarinių sąlygų kamerose

Pareiškėjo teigimu, kamerose nebuvo ventiliacijos, iš sanitarinio mazgo sklido nemalonus kvapas, nuo sienų, lubų, grindų luposi dažai, vietomis veisėsi pelėsis.

Pagal Eksploatavimo taisyklių 16.4 papunktį, kameros grindų, sienų, lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos turi būti lengvai valomos ir dezinfekuojamos, danga turi būti atspari drėgnam valymui ir dezinfekcinių medžiagų poveikiui.

Tų pačių taisyklių 16.10 papunktyje nustatyta, kad kameros turi būti šildomos ir vėdinamos. Kameros vėdinamos per langus, išskyrus kameras, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Jeigu, eksploatuojant esamus inžinerinius tinklus, neužtikrinami šių taisyklių 3 punkte nurodytose higienos normose nustatyti reikalavimai patalpų oro temperatūrai, santykinei drėgmei ir oro judėjimo greičiui, kameros gali būti aprūpinamos elektriniais oro šildytuvais ir ventiliatoriais.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose prausimosi ir/ar persirengimo metu oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C. 17 punkte nustatyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. 39 punkte nustatyta, kad ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad Lukiškių TI-K sudarytos sutarties su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ pagrindu atliekami kenkėjų ir graužikų naikinimo darbai, patalpų priežiūra ir profilaktiniai patikrinimai.

Byloje pateikti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento patikrinimo aktai, Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Sveikatos rizikos veiksnių vertinimo skyriaus Fizikinių veiksnių tyrimų poskyrio protokolai (b. l. 20–29, 31–32, 34–35), kurie patvirtina, kad Lukiškių TI-K kamerose nuolat atliekami patikrinimai.

Iš 2018 m. vasario 6 d. patikrinimo akto Nr. (10-12 15.4.8)PA-187 (b. l. 20–24) matyti, kad 2018 m. sausio 30 d.–2018 m. vasario 6 d. buvo atliekamas patikrinimas kameroje Nr. 121, kurioje pareiškėjas buvo laikomas 2018 m. vasario 5 d., tačiau šioje kameroje pažeidimų nenustatyta.

Iš 2018 m. balandžio 24 d. patikrinimo akto Nr. (10-12 15.4.8)PA-2188 (b. l. 31–32) matyti, kad 2018 m. balandžio 17–23 d. buvo atliekamas patikrinimas kameroje Nr. 137, kurioje pareiškėjas buvo laikomas 2018 m. gegužės 11–14 d. Patikrinimo metu nustatytas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 39 punkto pažeidimas (ant sienų ir lubų buvo vizualiai matomų pelėsių požymių) ir nurodyta Lukiškių TI-K pažeidimą pašalinti iki 2018 m. gegužės 11 d. Lukiškių TI-K 2018 m. gegužės 14 d. raštas Nr. 9-5836 (b. l .33) ir 2018 m. birželio 7 d. patikrinimo aktas Nr. (10-12 15.4.8)PA-3534 (b. l. 34–35) patvirtina, kad nustatytas pažeidimas buvo pašalintas.

Kitose kameros pareiškėjui būnant Lukiškių TI-L patikrinimai nebuvo atliekami.

Atsižvelgiant į tai, kad kameroje Nr. 121 patikrinimo metu pažeidimų nenustatyta, kameroje Nr. 137 pažeidimai buvo pašalinti, o kitose kamerose pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K metu patikrinimai nebuvo atliekami, darytina išvada, kad Lukiškių TI-K laikėsi teisės aktų reikalavimų, pareiškėjas nepateikė tai paneigiančių įrodymų, todėl jo argumentai dėl ventiliacijos nebuvimo, antisanitarinių sąlygų kamerose atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl žalos dydžio

Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad kalint Lukiškių TI-K pareiškėjui 10 dienų teko mažesnis plotas, nei nustatyta Įsakyme Nr. V-124 (3,6 m² vienam asmeniui), privatumas naudojantis sanitariniu mazgu buvo pažeistas 173 dienas. Taigi, pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį.

Įvertinęs kitas pareiškėjo nurodytas kalinimo sąlygas, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų.

Konstatuotina, kad dėl laikymo sąlygų visumos jis patyrė neigiamo pobūdžio išgyvenimų, nepatogumų, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas tinkamomis sąlygomis, t. y. neturtinę žalą, todėl kyla atsakovės civilinė atsakomybė. LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr. LVAT 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013 ir kt.).

Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į pažeidimo trukmę, t. y. į tai, kad privatumas naudojantis sanitariniu mazgu buvo pažeistas 173 dienas, perpildytose kamerose su pertraukomis pareiškėjas buvo laikomas 10 dienų, šiose kamerose ploto trūkumas buvo nežymus (apie 0,1 m²), dalį laiko Lukiškių TI-K kameroje buvo laikomas vienas. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad toks jo teisės į minimalų plotą (3,6 m²), privatumo naudojantis sanitariniu mazgu pažeidimas lėmė ilgalaikes, nepataisomas pasekmes. Teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl sąmoningo Lukiškių TI-K elgesio, siekio išskirti jį iš kitų įstaigoje laikomų asmenų. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjo patirtus neigiamus išgyvenimus vertinti nurodoma 3 000 Eur suma nėra pagrindo, nes ji akivaizdžiai neadekvati patirtiems neturtiniams praradimams.

Teismas, atsižvelgęs į naujausią teismų praktiką panašiose faktinėmis aplinkybėmis bylose (žr., pvz., LVAT 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-777-520/2018, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1816-575/2018 ir kt.), įvertinęs vienam asmeniui priklausančio ploto pažeidimus, privatumo naudojantis sanitariniu mazgu neužtikrinimą, vadovaudamasis teisingumo kriterijumi, Lietuvoje egzistuojančiomis ekonominėmis, darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygomis, konstatuoja, kad pareiškėjo patirtą neturtinę žalą teisingai atlygins 359 Eur sumos priteisimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo S. M. skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 359 (tris šimtus penkiasdešimt devynis) eurus neturtinei žalai atlyginti.

Likusią skundo dalį atmesti, kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Egidija Puzinskaitė