Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. e2A-1986-253/2015

2015 m. gruodžio 21 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alonos Romanovienės, Giedrės Seselskytės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo A. G. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2015-10-05 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Arisanda“ ieškinį atsakovui A. G. dėl su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovės nuomone, Šiaulių apygardos teismo priimtas procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-1034-372/2015 nėra sektinas precedentas ir neturi res judicata galios šioje byloje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Vadovaujantis CPK 321 str. 1 d., apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 str., 322 str.).

Apeliaciniu skundu atsakovas iš esmės prašo panaikinti skundžiamo teismo sprendimo dalį, kuria tenkinti ieškinio reikalavimai, ir prašo ieškinį atmesti visiškai. Atsakovas neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl atsakovo mokymo bei kvalifikacijos kėlimo išlaidų.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas A. G. nuo 2004-03-04 dirbo UAB „Arisanda“ pagal neterminuotą darbo sutartį (duomenys neskelbtini). Ieškovės direktoriaus 2014-09-09 įsakymu Nr. K-55 atsakovas iš darbo atleistas nuo 2015-09-09 pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. (darbuotojui šiurkščiai pažeidus darbo drausmę). Ieškovė UAB „Arisanda“ ieškiniu, be kita ko, reiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo A. G. 1 137,26 Eur (3 926,73 Lt) skolą. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad UAB „Arisanda“ į atsakovo A. G. banko sąskaitą 2014-02-24 pervedė 2 000 Lt, 2014-03-24 pervedė 1 000 Lt, 2014-04-01 pervedė 1 000 Lt. Pagal 2014-02-24 atliktą mokėjimą ieškovė reikalavimą atsakovui reiškia tik dėl 1 176,72 Lt sumos ir, remdamasi nurodytais mokėjimo pavedimais, iš viso prašo priteisti iš atsakovo 920,04 Eur (3 176,72 Lt). Minėtų pervedimų paskirtyje nurodyta „Atlyginimo išmokėjimas darbuotojams“. Byloje nekilo ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad nurodytu laikotarpiu ieškovė pervedė, o atsakovas gavo 920,04 Eur ginčo objektu esančias lėšas. Tarp šalių kilo ginčas dėl šių išmokų paskirties vertinimo ir atsakovo pareigos šias lėšas grąžinti. Ieškovė ieškinyje teigė, kad ginčo sumos buvo išmokėtos atsakovui A. G., jo, kaip darbuotojo, funkcijų vykdymui, lėšų atsakovas nėra grąžinęs ir už jas nėra atsiskaitęs, todėl liko skolingas ieškovei. Atsakovas laikėsi pozicijos, kad neprivalo šių išmokų grąžinti.

Apeliaciniu skundu atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo išvadomis ir teigia, kad darbuotojas savo banko sąskaitoje matė ir buvo įsitikinęs, kad gavo darbo užmokestį, darbuotojas neturėjo galimybės kitaip, kaip tik per banko sąskaitos išrašą, pasitikrinti jam išmokamų sumų paskirtį ir teisingumą. Ieškovė šios civilinės bylos nagrinėjimo metu nesutiko, kad ginčo lėšas atsakovas gavo kaip darbo užmokestį ir byloje laikėsi pozicijos, kad lėšos atsakovui išmokėtos kaip avansiniai mokėjimai prekių ir paslaugų pirkimui, darbo funkcijoms atlikti ir turi būti grąžintos. Šiuo atveju ieškovei tenka įrodinėjimo pareiga įrodyti, kad atsakovui buvo išmokėtas avansas prekių ir paslaugų pirkimui ar kitoms darbo funkcijoms atlikti. Spręsdama dėl ginčo lėšų išmokėjimo pobūdžio teisėjų kolegija įvertina ir atsižvelgia į visumą šių lėšų mokėjimo aplinkybių.

Iš byloje esančio ieškovės UAB „Arisanda“ banko sąskaitos išrašo bei banko mokėjimo nurodymų matyti, kad ginčo lėšos atsakovui buvo pervestos banko mokėjimo pavedimais į atsakovo banko sąskaitą. Iš ieškovės ir atsakovo banko sąskaitų išrašų matyti, kad ieškinyje nurodomomis dienomis į atsakovo banko sąskaitą pervestų lėšų mokėjimo pervedimų paskirtyje nurodyta „Atlyginimo išmokėjimas darbuotojams“. Iš ieškovės pateiktų sąskaitų aktyvumo ataskaitų apie mokėjimus A. G. matyti, kad 2014‑02-24 nurodytas 1 176,72 Lt mokėjimas, šios operacijos aprašyme nurodyta – „Avansas pagal avans.apysk“ (taip pat matyti, kad 2014-02-24 nurodytas mokėjimas 823,28 Lt sumai, šios operacijos aprašyme nurodyta – „Komandiruotės 201401mėn“); 2014-03-24 nurodytas mokėjimas 1 000 Lt sumai, operacijos aprašyme nurodyta „Avansas prekių pirkimui paslaugų“; 2014-04-01 nurodytas mokėjimas 1 000 Lt sumai, operacijos aprašymas nepateiktas. Iš byloje esančių avanso apyskaitų nustatyta, kad avanso apyskaitoje Nr. 2014-02-28 nurodytas 1 176,72 Lt kreditas, avanso liekana 0,00 Lt, avanso apyskaitoje Nr. 2014-03-31 nurodytas 1 000 Lt kreditas ir 1 176,72 Lt avanso liekana, avanso apyskaitoje Nr. 2014-04-30 nurodytas 1 000 Lt kreditas ir 2 176,72 Lt avanso liekana. Minėtose avanso apyskaitose avanso paskirtis nurodyta „pagal pateiktus dokumentus“. Bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovas paaiškino ir atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė nurodė, kad atliktų banko mokėjimų paskirtyje padaryta žmogiškoji klaida ir nepakeista mokėjimo paskirtis. Atsiliepime į skundą ieškovė nurodo, kad avansiniai mokėjimai buvo pirmi tokio pobūdžio mokėjimai atsakovui. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovui buvo padaryti net trys tokie mokėjimo pavedimai, kuriais ieškovė grindžia savo reikalavimus dėl negrąžintų lėšų priteisimo, šie mokėjimai atlikti skirtingais mėnesiais, kiekvieno iš jų paskirtyje nurodant, kad tai atlyginimo išmokėjimas darbuotojui. Tuo tarpu iš byloje esančio atsakovo banko sąskaitos išrašo matyti, kad atsakovui 2013 m. buvo pervedamos lėšos nurodant ir kitas mokėjimo paskirtis.

Teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo sutikti su ieškovės argumentais, kad atsakovui išmokėtos lėšos yra prekių ir/ar paslaugų įsigijimui skirtas avansas. Ieškovė, teigdama, kad ginčo lėšos atsakovui išmokėtos kaip avansinis mokėjimas prekėms ir paslaugoms įsigyti, nepateikė įrodymų, kokiam konkrečiam tikslui, per kokį laikotarpį ir kokių prekių ir/ar paslaugų įgijimui ar kitoms atsakovo darbo funkcijoms panaudoti atsakovui buvo suteiktos lėšos. Atsakovas A. G. bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad nebuvo atsakingas už prekių pirkimą. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad prekių ar paslaugų pirkimas darbdavės poreikiams buvo viena iš atsakovo darbo funkcijų, taip pat, kad atsakovui, išmokant ginčo lėšas ar anksčiau darbo ieškovės įmonėje laikotarpiu, buvo pavesta atlikti tokio pobūdžio užduotis. Priešingai, byloje esančiame UAB „Arisanda“ 2015-05-14 pranešime Nr. 002 pati ieškovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) A. G. nebuvo paskirtas atskaitingu asmeniu už perkamas prekes. Iš 2014-01-27, 2014‑02-14, 2014-03-03, 2014-03-14, 2014-03-31, 2014-04-30, 2014-05-19 atsakovo prašymų darbdavei ir tomis pačiomis dienomis priimtų UAB „Arisanda“ direktoriaus įsakymų nustatyta, kad atsakovui A. G. laikotarpiais nuo 2014-01-27 iki 2014-02-14, nuo 2014-02-17 iki 2014-02-28, 2014-03-03 iki 2014-03-14, nuo 2014-03-17 iki 2014-03-31, nuo 2014-03-31 iki 2014-04-30, nuo 2014-05-01 iki 2014-05-16 ir 2014-05-19 iki 2014-05-20 buvo suteiktos neapmokamos atostogos. Iš šių duomenų matyti, kad atsakovas neapmokamose atostogose buvo ir ginčo objektu esančių lėšų išmokėjimo metu. Ieškovė teigė, kad lėšos negali būti atsakovo darbo užmokestis, nes atsakovas neapmokamų atostogų metu nedirbo, tačiau ieškovė tuo pat metu nepagrindė, kokiu tikslu ginčo lėšos išmokėtos darbuotojui nemokamų atostogų metu. Ieškovė neįrodė buvus pagrindą, atsakovui faktiškai esant neapmokamose atostogose nuo 2014‑01‑27 iki 2014‑05-20 ir tuo laikotarpiu nedirbant bei nevykdant jokių darbo funkcijų, išmokėti atsakovui avansą prekėms ir paslaugoms įsigyti ar kitoms darbo funkcijoms atlikti.

Ieškovė byloje neįrodinėjo, kad ginčo pinigų sumos atsakovui išmokėtos per klaidą. Ieškovės atstovas motyvavo, kad atsakovui dirbant ieškovės įmonėje buvo pagrindas lėšoms išmokėti, tačiau atsakovą atleidus iš darbo, pagrindas išmokėti lėšas išnyko ir atsakovas turėjo grąžinti lėšas. Ieškovė nenurodė ir įrodymais nepagrindė jokio aiškaus teisinio pagrindo, kuriuo remiantis atsakovui buvo išmokėtas 920,04 Eur avansas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovui grįžus iš nemokamų atostogų, atsakovas A. G. iki atleidimo iš darbo toliau dirbo ieškovės įmonėje, jam buvo mokamas darbo užmokestis. DK 224 str. 2 d. 1 p. numatyta, kad išskaitos iš darbuotojų darbo užmokesčio padengti jų įsiskolinimą įmonei, įstaigai ar organizacijai, kurioje jie dirba, gali būti daromos administracijos nurodymu grąžinti avansą, kuris buvo duotas, įskaitant jį į darbo užmokestį; grąžinti sumas, permokėtas dėl skaičiavimo klaidų; padengti neišleistą ir laiku negrąžintą avansą, kuris buvo duotas tarnybinės komandiruotės ar perkėlimo į kitą vietovę atveju, taip pat už ūkinius patarnavimus; atlyginti žalą, kurią darbuotojas dėl savo kaltės padarė įmonei; šiais atvejais administracija turi teisę duoti nurodymą padaryti išskaitą ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią baigėsi avanso grąžinimo ar įsiskolinimo padengimo nustatytas terminas, buvo išmokėta suma, permokėta dėl skaičiavimo klaidų, arba paaiškėjo darbuotojo padaryta žala, jei darbuotojo įsiskolinimas neviršija jo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio. Tačiau, ieškovei teigiant, kad atsakovui buvo duotas avansas darbo funkcijoms, byloje nėra patvirtinančių duomenų, kad lėšos nepanaudotos atlikti darbo funkcijoms, kurioms, ieškovės teigimu, jos buvo suteiktos, kad atsakovui buvo reiškiamos pretenzijos dėl lėšų nepanaudojimo pagal paskirtį ar įrodymų, kad iki atleidimo iš darbo atsakovo buvo reikalaujama grąžinti pervestas ginčo lėšas. Ieškovės atstovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad atsakovui dirbant ieškovės įmonėje išskaitos iš atsakovo darbo užmokesčio nebuvo atliktos, kadangi tarp šalių tęsiantis darbo santykiams siekta nekonfliktuoti. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šis klausimas dėl galimo atsakovo įsiskolinimo ir lėšų grąžinimo darbdavei ar išskaitos iš darbuotojo darbo užmokesčio, nebuvo keliamas ir atleidžiant atsakovą iš darbo bei atsiskaitant su juo (DK 141 str., 206 str., 224 str.). Pagal DK 224 str. 3 d. reglamentavimą, negalima iš darbuotojo išieškoti permokėto ir neteisingai pritaikius įstatymą apskaičiuoto darbo užmokesčio, išskyrus skaičiavimo klaidos atvejus.

Atsakovas bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad ginčo lėšas laikė darbdavės sumokėtu darbo užmokesčiu ir laikėsi pozicijos, kad pinigų grąžinti neturi. Ieškovė motyvuodama, kad prašomos priteisti piniginės sumos nėra atsakovo darbo užmokestis, remiasi Sodros duomenimis apie atsakovo draudžiamąsias pajamas. Pažymėtina, kad duomenis Sodrai apie darbuotojo draudžiamąsias pajamas pateikia darbdavys, šiuo atveju ieškovė. Darbuotojas neatsako už buhalterinės apskaitos dokumentų teisingumą. Kartu paminėtina, kad darbuotojas, kaip darbo ginčo šalis, socialiniu ir ekonominiu požiūriu šiuose santykiuose yra silpnesnė šalis. Kaip pažymėta ir skundžiamame sprendime, abejonių dėl lėšų paskirties kelia ir tai, kad atsakovui tuo pačiu metu faktiškai išmokėta didesnė suma nei nurodomi avansiniai mokėjimai. Kaip nustatyta anksčiau, iš mokėjimų A. G. sąskaitų aktyvumo ataskaitų matyti, kad 2014‑02-24 atsakovui atlikta mokėjimų už 2 000 Lt ir dalį šios sumos (823,28 Lt) sudaro išmoka už komandiruotę 2014 m. sausio mėn. Tuo trapu atsakovui į banko sąskaitą 2014-02-24 pervesta iš karto visa 2 000 Lt suma, jos paskirtyje, kaip ir kitų mokėjimų atveju, nurodant, kad tai atlyginimo išmokėjimas darbuotojui. Lėšos atsakovui buvo pervestos kas mėnesį. Be to, ieškovė nenurodė priežasčių, kurios galėjo nulemti būtinumą mokėti atsakovui avansines, o ne su darbo užmokesčiu susijusias išmokas.

Ieškovė, pateikusi prašymą dėl ieškinio pagrindo papildymo, taip pat prašė ieškinį dėl priteistinos sumos tenkinti ir CK 6.237 str. pagrindu. Turtas pripažįstamas įgytu be pagrindo tada, kai: 1) asmuo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti; 2) turtas įgyjamas savo veiksmais ar kitokiu būdu; 3) turtas įgyjamas tyčia arba dėl neatsargumo; 4) turtas įgytas be teisinio pagrindo arba pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 str. 1, 2 d.). Ieškovė UAB „Arisanda“ iš esmės pagrindo atsakovui gauti ginčo lėšas išnykimą sieja su atsakovo atleidimu iš darbo ieškovės įmonėje. Ieškovė, teigdama, kad ginčo lėšos yra su darbo funkcijomis susijęs avansas, kuris turi būti grąžintas, nepateikė patvirtinančių įrodymų, kokioms darbo funkcijoms atlikti ar kokiam kitam, nei nurodyta pervedimų darbuotojui paskirtyje, tikslui panaudoti šios lėšos buvo suteiktos darbuotojui. Šiuo atveju iš ieškovės ir atsakovo banko sąskaitų išrašų matyti, kad darbuotojui lėšos pervestos laikant jas atlyginimo išmokėjimu. Tuo tarpu CK 6.241 str. 1 d. 4 p. nurodyta, kad darbo užmokestis ir jam prilyginamos išmokos negali būti išreikalaujamas kaip be pagrindo įgytas, jeigu gavėjas veikė sąžiningai arba nebuvo padaryta sąskaitybos klaidų. Ieškovė byloje neįrodinėjo, kad išmokant ginčo lėšas atsakovui ir nurodant, kad tai atlyginimas darbuotojams, buvo padaryta sąskaitybos klaidų ar jos išmokėtos dėl atsakovo nesąžiningumo. Taip pat pažymėtina, kad ieškovė reikalavimą atsakovui iš esmės kildina iš darbo teisinių santykių, reglamentuojamų darbo įstatymų ir kitų norminių teisės aktų. Darbuotojams neatlikus ar netinkamai atlikus nustatytas darbo pareigas darbdaviui padaryta žala atlyginama pagal darbo įstatymus. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo taikyti CK 6.237 str. 1 d. nuostatą.

Ištyrusi byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, įvertinusi faktinius duomenis bei jų visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovė neįrodė ir bylos duomenys nesuteikia pagrindo konstatuoti, jog ieškovė turi reikalavimo teisę, o atsakovui kyla pareiga grąžinti ieškovei 920,04 Eur ginčo sumą. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir anksčiau nurodytus motyvus, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nagrinėjamu atveju atsakovui taikė materialinę atsakomybę pagal darbo teisę reglamentuojančias DK 245 str. bei DK 257 str. nuostatas. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinis skundas pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas, skundžiama sprendimo dalis dėl ieškinio dalinio tenkinimo naikintina ir dėl šios dalies priimtinas naujas sprendimas – šią ieškinio dalį (t. y. ieškinį) atmesti visiškai (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 330 str.).

Kadangi šią civilinę bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka ieškovės UAB „Arisanda“ ieškinio reikalavimai iš esmės atmesti, atitinkamai pakeistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 1 d., 3 d., 5 d.). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 str. 1 d.). Nustatyta, kad atsakovas A. G. pirmosios instancijos teisme sumokėjo 400 Eur už advokato teisinę pagalbą. Šios bylinėjimosi išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais, nėra per didelės, dėl to, atmetus ieškovės ieškinį, priteistinos atsakovui iš ieškovės (CPK 98 str.). Atsakovas pateikė prašymą priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas bei pateikė jas pagrindžiančius įrodymus. Tenkinus apeliacinį skundą, atsakovui A. G. iš apeliantės priteistina 21 Eur už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio bei 200 Eur už advokato teisinę pagalbą (CPK 93 str. 1 d., 3 d., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2015-10-05 sprendimo dalį, kuria ieškinys tenkintas iš dalies ir ieškovei UAB „Arisanda“ iš atsakovo A. G. priteista 920,04 Eur įsiskolinimo, 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 6,05 Eur palūkanų ir 456,03 Eur bylinėjimosi išlaidų, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti visiškai.

Priteisti atsakovui A. G. iš ieškovės UAB „Arisanda“ 400 Eur už advokato teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme, taip pat 21 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą bei 200 Eur už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.