Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Ilonai Ramaškienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Skyrius) ieškinį atsakovui A. P., tretiesiems asmenims M. P., V. P., dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, išlaikymo mažamečiam vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iki teismo sprendimo dėl globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

23. Atsakovo A. P. elgesys atitinka dvi įstatyme numatytas tėvų valdžiai apriboti būtinas sąlygas, t. y. vengimą atlikti savo pareigas auklėti vaiką ir nesirūpinimą vaiku (LR CK 3.180 str. 1 d.). Atsakovas nesirūpina savo vaiku, be to pats atsakovas parašęs 2021-01-13 Atsisakymą dėl mažametės dukros ir tuo pačiu išreiškęs sutikimą dėl to, kad jam būtų neterminuotai apribota tėvo valdžia dukros A. P. atžvilgiu. Šios aplinkybės sudaro LR CK 3.180 straipsnio 1 dalyje numatytą pagrindą neterminuotai apriboti atsakovui A. P. tėvo valdžią mažametės dukros A. P. atžvilgiu.

24. Pažymima, kad domėtis vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).

25. Atsakovas įstatyme įtvirtintų tėvų pareigų mažametės A. P. atžvilgiu nevykdo, t. y. atsakovas negyvena kartu su mažamete dukra, nesirūpina jos kasdieniniais poreikiais, sveikata, ugdymu, auklėjimu, neteikia išlaikymo, todėl vadovaujantis LR CK 3.180 str., esant tėvų kaltei, teismas gali apriboti tėvų valdžią.

26. Vadovaujantis LR CK 3.195 str., tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir jiems apribojus tėvų valdžią, todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymas mažametei A. P. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra asmeninė, absoliuti ir imperatyvi, jos negalima atsisakyti, perleisti kitiems asmenims ar sustabdyti. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (LR CK 3.192 str.). Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, pajamų neturėjimu, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ir pan. Išlaikymas nepilnamečiui vaikui turi būti priteistas atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus ir poreikius, vadovaujantis vaiko teisių prioritetinės apsaugos principu.

27. Atsižvelgiant į mažametės A. P. amžių, sveikatą ir poreikius (aprangai, maistui, higienai, ugdymui, lavinimui), į atsakovo darbingą amžių, iš atsakovo priteistinas išlaikymas po 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio padavimo dienos iki mažametės A. P. pilnametystės.

28. 2017-07-01 įsigaliojus civilinio proceso kodekso pakeitimams (Lietuvos Respublikos 2016 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. XII-2751 redakcija), įsigaliojo ir nauja bylų dėl tėvų valdžios apribojimo ir globėjo (rūpintojo) paskyrimo vaikui nagrinėjimo tvarka.

34. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė I. R. ieškinį palaikė pilnai, prašė patenkinti pilnai ieškinį pagal jame pateiktus reikalavimus.

Ieškinys tenkintinas.

38. Tėvų valdžios esmę įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, kurioje nurodyta, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus, iki pilnametystės juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-492/2005). Nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią, nes vaikų auklėjimas yra prigimtinė tėvų pareiga. Todėl šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas jokiais argumentais.

39. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; piktnaudžiauja tėvų valdžia; žiauriai elgiasi su vaikais; daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų, taikytinas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Teismui, sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Bylose, kuriose yra sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-95/2009, 3K-7-114/2013). Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Taigi nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

40. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvas (motina) daro žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, jog padėtis gali pasikeisti, tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-2-236/2008). Kadangi tėvų valdžia gali būti ribojama tik esant tėvų kaltei, todėl esminis dalykas, ribojant tėvų valdžią, yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.

41. Nustatyta, kad nepilnametės A. P., gimusios (duomenys neskelbtini) motina yra L. K., tėvas – A. P. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-7266-723/2018, A. P. motinai L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) buvo neterminuotai apribota motinos valdžia dukros atžvilgiu. 2020-06-18 Skyriaus specialistai, gavę 2020-06-17 pranešimą apie vaiko tėvo A. P. nesirūpinimą mažamete dukra A. P., laikinai apgyvendino A. P. pas jos senelius (duomenys neskelbtini) ir V. P. šeimoje, kur mergaitė gyvena iki šiol. Byloje ieškovas pateikė ir pačio atsakovo poziciją, kad jo dukra A. P. gyvena su seneliais (jo tėvais) du metus, jog jis sutinka, kad jo dukrai būtų nustatyta globa ir norėtų, jog jo tėvai būtų jos globėjais; jis parašęs raštu, kad negali pasirūpinti (duomenys neskelbtini) dėl finansinių sumetimų. Tokios pat pozicijos atsakovas laikėsi ir teismo posėdžio metu, sutikdamas su ieškovo ieškiniu.

42. Pažymėtina ir tai, kad 2020-08-04 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose priimta nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir išduotas teismo leidimas paimti vaiką iš jo atstovo pagal įstatymą.

43. Kaip matyti byloje esančiais duomenimis, 2020-08-18 Vilniaus rajono savivaldybės direktoriaus įsakymu Nr. A27(l)-2052 A. P. nustatyta laikinoji globa nuo 2020-08-05 su M. P., gim. (duomenys neskelbtini) ir V. P., gim. (duomenys neskelbtini) (taip pat redakcijos 2020-08-21 Nr. A27(l)-2121, 2020-09-01 Nr. A27(l)-2223,2020-09-07 Nr. A27(l)-2256).

44. Bylos duomenys patvirtina, kad paskutinio atvejo vadybos posėdžio metu 2021-01-18 atsakovas A. P. informavo apie sutikimą, kad jo dukrai (duomenys neskelbtini) būtų nustatyta nuolatinė globa, o jam neterminuotai apribota tėvo valdžia, informuodamas, kad pateikė Vaikų teisių apsaugos skyriui atsisakymą (2021-01-13 Nr. 3GD-589). Toks atsakovo apsisprendimas motyvuojamas tuo, kad jo dukra ilgą laiką gyvena su seneliais, tarp jų yra susidaręs stiprus emocinis ryšys, (duomenys neskelbtini) senelius vadina jos tėvais. Atsakovo teigimu, nors jis ir bendrauja su dukra, tačiau auginti jos negali dėl finansinių sunkumų, jo gyvenimo draugė nepalaiko ryšio su jo dukra, ji rūpinasi savais vaikais; be to, jis labai rūpinasi jo gyvenimo draugės ir jo paties dviem vaikais.

45. Šios bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad nors atsakovas yra sukūręs kitą šeimą ir ja tinkamai rūpinasi, tačiau nėra linkęs priimti atsakomybę už savo dukrą (duomenys neskelbtini), nesistengia ir nekeičia elgesio, vengia atlikti savo pareigas, nusišalinęs nuo vaiko priežiūros, ką ir pats pripažįsta, taip pat nustatytas minėtas aplinkybes sustiprina ir trečiųjų asmenų duoti teismo posėdžio metu paaiškinimai. Visa tai rodo, kad atsakovas nededa pastangų atkurti ryšį su dukra, mažametės dukters neišlaiko bei toliau vengia atlikti savo pareigas (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

46. Vertinant, ar yra pagrindas taikyti neterminuotą atsakovo (tėvo) valdžios apribojimą, įvertintinos konkrečios aplinkybės, dėl kurių prašoma apriboti tėvo valdžią, analizuojama susidariusi padėtis (faktinės aplinkybės). Pažymėtina, kad tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3. straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaiku susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jo geriausius interesus.

47. Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad atsakovas ilgą laiką nevykdo savo, kaip tėvo pareigos mažametei A. P. – jos neauklėja ir neprižiūri, nesirūpina sveikata, neteikia išlaikymo, nesudaro saugios gyvenamosios aplinkos, sąlygų vaikui visapusiškai ir harmoningai vystytis, nededa pastangų, kad sukurtų pastovų emocinį tėvo ir vaiko ryšį, byloje nėra objektyvių duomenų, kad atsakovas ketina keisti savo elgesį vaiko atžvilgiu. Teismas tokį atsakovo elgesį pripažįsta kaip kaltą vengiant atlikti savo pareigas auklėti vaiką (CK 3.180 straipsnio 1 dalis), todėl yra pagrindas taikyti neterminuotą tėvo valdžios apribojimą.

48. Atsakovui išaiškintina, kad neterminuotai apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis). Taip pat išaiškintina, kad apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

49. CK 3.195 straipsnyje nustatyta, kad tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią. Tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir teikti materialinį išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai, užtikrinti būtinas vaikams vystymosi sąlygas (CK 3.192 straipsnis). Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis apie asmens įsidarbinimus nustatyta, jog atsakovas dirba, jo gaunamos pajamos (2021 m. sausio – balandžio mėnesiais iš darboviečių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sudarė vidutiniškai apie 858 Eur/mėn. (su mokesčiais). Duomenų apie atsakovo turtą ar gaunamas kitas pajamas teismas neturi. Atsakovas savo iniciatyva tokių duomenų, o taip pat ir apie savo sveikatą ar kitas reikšmingas nagrinėjamam atvejui aplinkybes, teismui neteikė (CPK 178 straipsnis). Nors atsakovo teigimu jo turtinė padėtis yra nepalanki ir sunki, tačiau tai negali būti laikoma pakankama ir pateisinama priežastimi neprisidėti prie dukros išlaikymo. Teismo vertinimu, ieškovo prašoma priteisti materialinio išlaikymo suma yra minimali, paskaičiuota, įvertinus atsakovo darbingumą, turtinę padėtį. Pagrindo išvadai, kad atsakovas deda maksimalias pastangas, siekdamas pagerinti savo turtinę padėtį, nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus prioritetinius vaiko interesus, iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnametei dukrai po 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (2021-03-03) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.192 straipsnis).

50. Pagal CK 3.183 straipsnio 4 dalį bei CPK 406 straipsnio 2 dalį priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo.

51. 2020-08-18 Vilniaus rajono savivaldybės direktoriaus įsakymu Nr. A27(l)-2052 A. P. nustatyta laikinoji globa nuo 2020-08-05 M. P., gim. (duomenys neskelbtini) ir V. P., gim. (duomenys neskelbtini) (taip pat redakcijos 2020-08-21 Nr. A27(l)-2121, 2020-09-01 Nr. A27(l)-2223,2020-09-07 Nr. A27(l)-2256), šeimoje. Šioje šeimoje mergaitė turi tinkamas sąlygas augti, vystytis, mokytis, rūpinamasi jos sveikata. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei siekiant užtikrinti, kad nebūtų pažeistas aplinkos, kurioje gyvena mažametė mergaitė stabilumas, taip pat užtikrinti saugias vaiko gyvenimo bei vystymosi sąlygas, tikslinga A. P. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo palikti nustatytą pagal nustatytą 2020-08-18 Vilniaus rajono savivaldybės direktoriaus įsakymą Nr. A27(l)-2052 ir vėlesnėmis redakcijomis 2020-08-21 Nr. A27(l)-2121, 2020-09-01 Nr. A27(l)-2223,2020-09-07 Nr. A27(l)-2256 patvirtintą tvarką.

52. Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo ir tėvų valdžios apribojimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnis).

53. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93–94, 96–96(1), 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

54. Už reikalavimą apriboti tėvų valdžią atsakovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas). Už reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo mokėtinas 49 Eur (180 Eur x 12 mėn.) x 3 proc. x 75 proc.) žyminis mokestis. (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

55. Reikalavimas dėl gyvenamosios vietos nustatymo yra neatsiejamai susijęs su reikalavimu dėl tėvų valdžios apribojimo, todėl papildomai neapmokestinamas (CK 3.183 straipsnio 4 dalis). Teismas ieškinį patenkino visiškai, todėl iš atsakovo valstybei priteistina 49 Eur žyminio mokesčio suma už reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo (CPK 96 traipsnio 1 dalis).

56. Teisme patirta 12,59 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Šios išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

57. Viso iš atsakovo valsybės naudai priteistina 61,59 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti atsakovui A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), tėvo valdžią nepilnamečio vaiko A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovo A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą dukrai A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) po 180 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (2021-03-03) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, gaunamų lėšų tvarkytojais uzufrukto teise paskiriant globėjus M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. P., a. k. (duomenys neskelbtini).

A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir globėjo (rūpintojo) paskyrimo įsiteisėjimo, nustatyti M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 61,59 Eur (šešiasdešimt vieno euro 59 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (j. a. k. 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus (raštinei).

Sprendimo dalis dėl tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Per 3 darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Valstybės vaiko teisių apsaugos institucijai.