Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininkas) ir Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu ir nubaustas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį –laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams; pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 180 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 metams;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 11 mėnesių. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta iš dalies Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 17 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos neatliktos bausmės dalis ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams, ją atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradėta skaičiuoti nuo 2016 m. birželio 23 d. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės atlikimo laiką įskaitytas sulaikymo laikotarpis ir kardomasis kalinimas nuo 2016 m. vasario 5 d. iki 2016 m. birželio 22 d.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti P. M., T. V. ir S. P., tačiau apeliaciniai skundai jų atžvilgiu negauti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. nuteistas už vagystę įsibrovus į patalpą bei pasikėsinimą apiplėšti, o būtent:A. P. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su kitais byloje nuteistais asmenimis, 2016 m. sausio 28 d. apie 23 val. 30 min. Jurbarko r., (duomenys neskelbtini) įsibrovė į A. L. priklausantį ūkinį pastatą, iš kur slapta pagrobė A. L. priklausančius 550 Eur vertės trimerį „Stihl“, 300 Eur vertės benzininį pjūklą „Jonsered“, 400 Eur vertės elektrinį grąžtą „Makita“, 630 Eur vertės kampinį šlifuoklį „Makita“, 240 Eur vertės kampinį šlifuoklį „Makita“, 450 Eur vertės elektrines skardos kirpimo žirkles, 210 Eur vertės akumuliatorinį suktuką „Makita“, tuo nukentėjusiajam padarė 2780 Eur turtinę žalą.Be to, A. P., pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su S. P., 2016 m. vasario 5 d. apie 03 val. Jurbarko m., (duomenys neskelbtini), turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, įsibrovė į D. U. priklausantį butą, kur buvo buto savininkės sūnus A. U., kuriam užklupus kaltinamuosius, A. P. panaudojo prieš A. U. fizinį smurtą: sudavė nukentėjusiajam smūgius rankomis ir ramentu į įvairias kūno vietas, padarydamas poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, viršutinės lūpos sumušimą, muštinę žaizdą dešiniame riešo sąnaryje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą. A. P. ir S. P. nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios, nes tai padaryti sutrukdė buto viduje buvęs A. U..Nuteistasis A. P. skundžia šį Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. nuosprendį, prašo skirti švelnesnę bausmę.Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė per griežtą bausmę. Nuteistasis teigia, kad jis pilnai pripažino savo kaltę. Prašo jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, atsižvelgti į tai, kad jis neįgalus ir jo sveikatos būklė neleidžia atlikti realios laisvės atėmimo bausmės. Pažymi, kad vaikšto su ramentais, kad jam diagnozuotos širdies ligos, o ištikus bėdai, pataisos įstaigoje nėra tam tinkamų specialistų, o greitoji medicininė pagalba gali atvykti per vėlai. Teigia, kad jo sveikata tik blogėja.Jis gailisi, kad taip atsitiko, žino, kad ateityje daugiau tai nepasikartos. Nurodo, kad jis neneigė savo kaltės nei ikiteisminio tyrimo metu, nei duodamas parodymus teisme, jis neneigė, kad sudavė kelis smūgius A. U., tačiau tvirtina, kad kumščiu, o ne ramentu. Tai padarė tik gindamas savo žmoną. Teigia, kad teismas netinkamai vertino, kad jis organizavo nusikaltimus, kadangi tik pirmą kartą buvo nusikaltimo vietoje. Prašo švelninti pagal galimybę jam paskirtą bausmę. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas skundą palaikė ir prašė tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.Nuteistojo A. P. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma paduotame apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Pagal tai nustatoma, ar skundžiamas visas nuosprendis (nutartis), ar tik jo dalis ir kokiais klausimais. Suformuluoti konkretūs prašymai paprastai nustato aiškesnes apeliacinio skundo ribas nei bendresnio pobūdžio prašymai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–561/2014).Apeliaciniu skundu nuteistasis A. P. prašo švelninti jam paskirtą bausmę neskiriant realios laisvės atėmimo bausmės, o teisiamajame posėdyje nuteistasis ginčijo ir veikos kvalifikaciją, tačiau įrodymų tyrimo atnaujinti neprašė, jokių naujų aplinkybių nenurodė. Nuteistojo gynėjas teisiamajame posėdyje prašė švelninti bausmę jos vykdymą atidedant arba pakeičiant švelnesne bausme. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su visa bylos medžiaga nustatė, kad nusikalstamos veikos byloje kvalifikuotos tinkamai, todėl neišeidama iš apeliacinio skundo ribų, skundą nagrinėja būtent dėl A. P. skirtos bausmės.Susipažinęs su baudžiamąja byla, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas priėmė motyvuotą, įrodymais pagrįstą nuosprendį, kad baudžiamasis įstatymas bei bausmė nuteistojo A. P. atžvilgiu pritaikyti teisingai ir tinkamai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad pagal baudžiamosios teisės doktriną, skirdamas bausmę teismas ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgiant į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltininko asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą nusikalstamą veiką bei kaltą asmenį.Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal BK 54 straipsnio 1, 2 dalis, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir sunkinančių aplinkybių, bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.). Taigi, baudžiamosios atsakomybės individualizavimo nuostata reiškia, kad taikant baudžiamosios teisės prievartos priemonę – bausmę, būtina siekti teisingumo ir atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jos resocializacijos poreikius. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę. Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą įstatymas numato galimas alternatyvias bausmes, t.y. asmuo gali būti baudžiamas bauda, areštu arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje, asmuo gali būti baudžiamas tik laisvės atėmimu iki septynerių metų. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies, apylinkės teismas paskyrė bausmes sankcijų ribose.Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Skundžiamu nuosprendžiu A. P. pripažintas kaltu už vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą ir pasikėsinimą įvykdyti tyčinį sunkų nusikaltimą. Abi nusikalstamas veikas A. P. padarė veikdamas bendrininkų grupėje, taip pat būdamas recidyvistas, kas laikoma jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis prašo jam paskirtos bausmės vykdymą atidėti, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad A. P. anksčiau teistas, šias nusikalstamas veikas padarė neatlikęs paskirtos jam bausmės už ankstesnę nusikalstamą veiką (2015 m. rugpjūčio 17 d. baudžiamasis įsakymas) ir nors baudžiamuoju įsakymu jam buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė – šia bausmės rūšimi bausmės tikslai nebuvo pasiekti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tą pačią dieną, kada buvo paskelbtas nuosprendis, A. P. buvo paskelbtas ir nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje (Jurbarko rajono apylinkės teismo byla Nr. A.2.9-453-670/2016), kurioje jis nubaustas už tai, kad Jurbarko rajono apylinkės teisme, prieš 2016 m. birželio 20 d. vykusį teisiamąjį posėdį šioje nagrinėjamoje byloje, įžeidinėjo teisme buvusius asmenis, o policijos pareigūnui paprašius nusiraminti, juos įžeidė necenzūriniais žodžiais, vedant į tarnybinį automobilį, mosikavo rankomis, šūkavo, keikėsi necenzūriniais žodžiais, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, patalpintas tarnybiniame automobilyje bandė išdaužti automobilio stiklą, spardėsi, daužė galvą į pertvaros stiklą, kas nuteistąjį charakterizuoja neigiamai. Teisėjų kolegija pabrėžia ir tai, kad nuteistasis skunde akcentuoja savo sunkią sveikatos būklę, kad turi širdies ligų, vaikšto tik su ramentais, tačiau visgi šios ligos nuteistajam netrukdė atlikti nusikalstamas veikas, todėl nesudaro pagrindo manyti, kad dėl sveikatos būklės nuteistasis negalės atlikti laisvės atėmimo bausmės. Jokių kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą A. P. sušvelninti paskirtą bausmę jis nenurodė, tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo jo keisti.Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2016 m. rugpjūčio 22 d. pažyma Nr. NTP-7-8693 „Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų”, kurioje nurodyta, jog advokatas Valerijus Karpovas teikia antrinę teisinę pagalbą A. P.. Pažymoje nurodyta, kad advokato užmokestis sudaro 40,53 Eur ir šią sumą, kaip susidariusią dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, prašo priteisti valstybės naudai. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas, tai reiškia, kad nuteistojo galimybės atsisakyti gynėjo yra ribotos. Paduodamas apeliacinį skundą, A. P. įgyvendino savo teisę į gynybą, kuri negali būti ribojama. Taigi, šioje byloje siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo jo valios, todėl Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas. Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Nuteistojo A. P. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymo dėl išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme – netenkinti.