Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Miglė Janovičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokurorės Jolitos Okuškienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), įgijęs vidurinį išsilavinimą, vedęs, vykdantis individualią veiklą, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), teistas, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. D. M. vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, o būtent: būdamas susijęs su eismo įvykiu, įvykusiu 2024 m. birželio 7 d. apie 20.56 val., miesto ribose esančioje gatvėje, Elektrėnų sav., Vievis, Naujoji g. ties namu pažymėtu Nr. 35, vairuodamas R. M. nuosavybės teise priklausantį motociklą Honda „CBR 600 F“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jo nesuvaldė, nuo jo nugriuvo, patirdamas sužalojimus, atitinkančius nesunkų sveikatos sutrikdymą, po ko pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 221 punkto reikalavimus, numatančius draudimą su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams iš karto po eismo įvykio vartoti alkoholinius gėrimus, kol bus patikrintas neblaivumas (girtumas) arba bus atsisakyta tai atlikti, po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, prie Vievio ežero vartojo alkoholinius gėrimus bei 2024 m. birželio 7 d. apie 22.06 val., VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės patalpose, adresu Šiltnamių g. 29, Vilnius, atsisakė neblaivumo tikrinimo alkoholio kiekio matuokliu Alcotest, kai 2024 m. birželio 7 d. 22.10 val., policijos pareigūnas neblaivumo nustatymo aktu nustatė neblaivumo požymius - iš burnos sklindantį alkoholio kvapą, neadekvačią elgseną, nerišlią kalbą ir nekoordinuotus judesius. Taip D. M. vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai. Šiais savo veiksmais D. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

2. D. M. kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino. Parodė, kad 2024 m. birželio 7 d. apie 20.56 val. Vievio miestelyje, Naujoje gatvėje vairavo motinai R. M. priklausantį motorolerį „Honda“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Važiuodamas motoroleriu jo nesuvaldė ir atsitrenkė į gatvės bortelį, nugriuvęs nuo motorolerio susižalojo rankas, kelius, išsinarino petį, raiščius, apgadino motorolerį. Niekas daugiau nenukentėjo. Tuo metu buvo blaivas, po įvykio išsigando, jis matė, kad įvykį matė ir pašaliniai žmonės, kurių nurodyti negali. Jie jam liepė nejudėti ir laukti medikų, bet jis nusprendė motorolerį palikti ir iš įvykio vietos išeiti. Įvykio vietoje netoliese buvęs iš matymo pažįstamas vyras motorolerį parvarė į jo kiemą. Buvo streso būsenoje dėl sužalojimų ir įvykusio eismo įvykio, todėl nepamena ką tiksliai kalbėjo ir tarėsi su kitais žmonėmis. Po įvykio nuėjo prie Vievio ežero, kuris yra maždaug 700 metrų atstumu nuo įvykio vietos, kur nugriuvo su motoroleriu, ir susitikęs iš matymo pažįstamus vyrus gėrė degtinę, trauktinę. Išgertuvių metu jam pradėjo skaudėti sužalotas vietas, todėl telefonu paskambino motinai R. M., kuri atvykusi automobiliu jį nuvežė į Vilniaus Lazdynų ligoninę pas medikus. Į ligoninę atvykusiems policijos pareigūnams papūsti į alkotesterį atsisakė, kraujo tyrimus duoti taip pat atsisakė. Papildomos apklausos metu, vykusios 2024 m. rugsėjo 11 d., parodė, kad 2024 m. birželio 7 d. apie 21.00 val., neturėdamas teisės vairuoti, kadangi yra praradęs vairuotojo pažymėjimą, vairavo motinai R. M. nuosavybės teise priklausantį motociklą Honda „CRB 600 F“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Motociklą iš motinos gyvenamosios vietos pasiėmė neatsiklausęs, tačiau jį vairavo būdamas blaivus. Motociklu jis važiavo pagrindiniu keliu, Naujojoje gatvėje, Vievyje, galimai ties pastatu pažymėtu Nr. 35, vairuodamas motociklą jo nesuvaldė ir nugriuvo. Ši vieta yra gyvenvietės zonoje, kurioje leistinas važiavimo greitis yra ne daugiau kaip 50 km/h, kokiu greičiu iki nugriūnant važiavo negali nurodyti, tačiau jei ir viršijo leistiną greitį, tai tikrai nebuvo didesnis nei 70 km/h. Nugriuvęs nuo motociklo, keliu čiuožė apie 150 metrų. Patyrė įvairius kūno sužalojimus, kraujavo bei patyrė didelį šoką, didelius skausmus jautė dėl išnirusio peties. Matė, jog tikrai ne vienas žmogus matė šį įvykį, tačiau būdamas šoke paliko ant kelio gulėti motociklą ir pasišalino iš įvykio vietos. Girdėjo kaip jį liudytojai bandė sulaikyti, tačiau jis juos ignoravo ir išėjo. Nuėjęs prie Vievio ežero su nepažįstamais asmenimis vartojo stipriuosius alkoholinius gėrimus, nors žinojo, jog po eismo įvykio iki aplinkybių nustatymo negalima vartoti alkoholinių gėrimų. Pradėjus skaudėti ranką, paskambino motinai ir paprašė, jog jį nuvežtų į ligoninę. Maždaug apie 22.00 val. buvo VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje, kai atvyko policijos pareigūnai. Prisipažįsta, jog piktybiškai atsisakė pasitikrinti alkoholio kiekio matuokliu, kadangi suvokė, jog policijos pareigūnams žinoma, jog jis vairavo motociklą ir pasišalino po eismo įvykio. Suprasdamas, jog yra neblaivus ir negalėjo po eismo įvykio vartoti alkoholinių gėrimų, kategoriškai atsisakė pasitikrinti neblaivumą bei tyrimams duoti kraujo, dėl ko labai gailisi.

3. Be kaltinamojo D. M. prisipažinimo, kaltinamojo kaltė, padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, įrodinėta byloje esančiais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais:

3.1. ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja R. M. parodė, kad kaltinamasis yra jos sūnus. Jai žinoma, kad sūnus prieš kurį laiką prarado vairuotojo pažymėjimą, kadangi būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę. Motociklą Honda nusipirko savo reikmėms, už savus pinigus. Įsigijusi mopedą 2024 m. gegužės 5 d. VĮ „Regitra“ įregistravo savo vardu, jį laikė savo gyvenamojo namo teritorijoje, esančiame garaže. 2024 m. birželio 7 d. apie 10.00 val. po naktinės pamainos D. M. atsivežė pas save į namus. D. M. beveik visą dieną praleido kieme, tvarkė menkus jos automobilio gedimus. Sūnus jos akivaizdoje alkoholinių gėrimų nevartojo. Užvedimo raktelius nuo automobilio ir mopedo laikė vienoje vietoje, sūnus žinojo kur laikomi raktai, tačiau ji nematė kada jis paėmė mopedo užvedimo raktelius, tik apie 20.30 val. būdama namuose išgirdo, jog sūnus garaže užvedė mopedą. Nespėjo sureaguoti, išeiti į kiemą, kad jį sulaikyti, kai jis su jai priklausančiu mopedu išvažiavo iš kiemo. Apie 21.30 val. susisiekusi su D. M. sužinojo, jog vairuodamas mopedą jo nesuvaldė ir nugriuvo, dėl ko patyrė sužalojimus. Ar sūnus buvo akivaizdžiai neblaivus, ar nuo jo sklido alkoholio kvapas atsakyti negali, kadangi dėl sūnaus sužalojimų ji buvo šoko būsenoje ir į tai neatkreipė dėmesio. Sūnų išvežė į VšĮ RVUL ligoninę, kur medikai jam suteikė medicininę pagalbą. Būnant ligoninėje policijos pareigūnai informavo, kad D. M. vairuodamas jai priklausantį mopedą jo nesuvaldė, nuo jo nugriuvo ir pasišalino iš įvykio vietos. Matė ir girdėjo kaip policijos pareigūnai atvykę į ligoninę bandė alkoholio kiekio matuokliu patikrinti D. M. neblaivumą, tačiau jis tai padaryti kategoriškai atsisakė. Nežino ar sūnus būdamas neblaivus vairavo mopedą, sakė, jog jį vairavo būdamas blaivus, o alkoholį vartojo tik po to, kai nuo jo nugriuvo ir patyrė sužalojimus, kadangi jam labai skaudėjo. Dėl to, kad sūnus be jos žinios ir leidimo paėmė mopedą „Honda“ bei jį sugadino, sūnui jokių pretenzijų nereiškia ir nereikš ateityje;

3.2. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. A. parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2024 m. birželio 7 d., galimai apie 21.00 val., buvo gyvenamojo namo kieme, kurį juosia aukšta tvora, tačiau tvoroje yra tarpai, per kuriuos galima matyti vaizdą už tvoros. Būdamas kieme išgirdo motociklo triukšmą, kuris važiavo dideliu greičiu, nors šioje vietoje leistinas važiavimo greitis yra 50 km/h. Girdėdamas dideliu greičiu atvažiuojantį motociklą staiga išgirdo pasikeitusį variklio garsą, iš karto po to čiuožiančio metalo garsą, pasilenkęs per tvoros tarpą pamatė, jog pagrindiniu keliu čiuožia motociklas. Išbėgės į pagrindinį kelią pamatė, jog motociklo vairuotojas guli ant pagrindinio kelio šalia šaligatvio, vairuotojas nuo jo buvo maždaug 10-12 metrų atstumu, o motociklas nuo vairuotojo buvo nutolęs maždaug 50 m atstumu. Priėjęs matė, jog vairuotojas patyrė sužalojimus, kadangi jo viršutiniai rūbai: vatinė striukė ir džinsai buvo suplyšę, pro plyšius matėsi bėgantis kraujas, buvo išnarinta ranka. Su vairuotoju bendravo per kelių metrų atstumą, nors sklindančio alkoholio kvapo nejautė, tačiau tikrai akivaizdžiai matėsi, jog vairuotojas yra neblaivus. Supranta, kad vairuotojas po eismo įvykio galėjo jausti šoką, tačiau matėsi, jog vairuotojas yra apsvaigęs, kadangi tai išdavė jo nekoordinuoti judesiai, lingavimas, neblaivaus asmens veido mimikos. Jis buvo tiesioginis eismo įvykio liudytojas, tad patikina, jog motociklo vairuotojas eismo įvykį patyrė dėl to, jog nesuvaldė vairuojamo motociklo, kitų transporto priemonių kelyje tuo metu nebuvo. Vairuotojui atsisakius greitosios, nuėjęs iki motociklo iš užvedimo spynelės išsitraukė raktelį ir nuėjo link Vievio gimnazijos. Netrukus į įvykio vietą atvyko greitoji pagalba ir vairuotojo motina. Vairuotojas medikų pagalbos kategoriškai atsisakė, medikų atžvilgiu elgėsi įžūliai ir nepagarbiai, tad vairuotojo motina medikams patvirtino, kad ji pati sūnų pristatys į medicinos įstaigą. Vairuotojui su motina išvažiavus, netrukus, į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai, kuriems nurodė visas aplinkybes;

3.3. 2024 m. liepos 11 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos eksperto Ovidijaus Petkelio specialisto išvados Nr. G2095/2024(01), duomenimis: D. M. nustatyta odos nubrozdinimai abiejų alkūnių srityse, dešinio žastikaulio galvos priekinis išnirimas, padaryti minėtomis kūno sritimis kontaktuojant su kietais bukais daiktais ar plokštumomis, prieš patenkant į VšĮ RVUL priėmimo ir skubios pagalbos skyrių, t. y. iki 2024 m. birželio 7 d., 22.01 val.; nustatyti ir specialisto išvados 1-ame punkte išvardinti kūno sužalojimai, dėl dešinio žastikaulio galvos priekinio išnirimo, kuria esant sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu;

3.4. iš 2024 m. birželio 7 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad D. M. buvo nustatyti neblaivumo požymiai - iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Buvo įvertinta bendra asmens būklė: eiti tiesia linija negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą negali. Asmuo tikrintis neblaivumą atsisakė.

4. Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu ir D. M. už veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskirti 60 minimalaus gyvenimo lygio (toliau – MGL) (3 000 Eur) dydžio baudą bei, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant galutinę 40 MGL (2 000 Eur) dydžio baudą; taip pat prokurorė siūlo skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 3 metams uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones); siūloma skirti ir transporto priemonės – motociklo konfiskavimą (išieškoti valstybės naudai konfiskuotino motociklo Honda „CBR 600 F“, kurio valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), piniginę vertę (su PVM) atitinkančią pinigų sumą - 900 Eur).

5. Kaltinamasis sutinka dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu. Prašo esant galimybei leisti baudą sumokėti dalimis.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

6. byloje sprendžiamas klausimas dėl galimybės užbaigti D. M. baudžiamąjį persekiojimą supaprastinta baudžiamąja procesine forma (įstatyme numatyti procesiniai ypatumai (išimtys), kurie leidžia paspartinti / optimizuoti klasikinę (įprastą) baudžiamojo proceso eigą), t. y. prokurorui siūlant, o įtariamajam (kaltinamajam) neprieštaraujant, be kaltinimo nagrinėjimo teismo posėdyje, priimti nuosprendį – baudžiamąjį įsakymą, kuriuo kaltinamajam pagal BK nustatytą sankciją gali būti paskiriama Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) leistina bausmė kartu su baudžiamojo poveikio priemonėmis (BK 42 straipsnio 6 dalis, BPK 29 straipsnis, 41 straipsnis, 418 straipsnio 2 dalis).

Dėl prielaidų priimti baudžiamąjį įsakymą

7. Valstybės vardu kaltinimą baudžiamosiose bylose palaikantis subjektas – prokurorė – inkriminuoja kaltinimą D. M. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam nustatyti neblaivumo požymiai) ir siūlo užbaigti baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu.

8. Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka įstatyme numatytus formos bei turinio reikalavimus (BPK 419 straipsnis). Teismas, susipažinęs bei įvertinęs teismui perduotą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, nenustatė aplinkybių, numatytų BPK 420 straipsnio 1 dalies 2–3 punktuose bei 2 dalyje: bylos aplinkybės aiškios (BPK 423 straipsnio 1 dalis), nėra aplinkybių, dėl kurių procesas negalimas (BPK 424 straipsnio 1 dalis), nukentėjusiųjų, kurie galėtų apskųsti (ar būtų apskundę) prokuroro sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, nėra. Kaltinamasis neprieštarauja supaprastintam baudžiamajam procesui, kurio metu, be kaltinimo nagrinėjimo viešame teismo posėdyje, baudžiamoji byla būtų užbaigiama priimant baudžiamąjį įsakymą.

9. Teismas konstatuoja, jog yra visos procesinės prielaidos surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą (BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvų bei teismo išvados

10. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

11. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo D. M. 2024 m. birželio 7 d. padaryta neteisėta veika kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes kaltinamasis vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai. Nurodytas aplinkybes patvirtinta tiek paties kaltinamojo prisipažinimas, liudytojo parodymai, neblaivumo nustatymo akto duomenys. Faktinės aplinkybės aiškios ir neprieštaringos, todėl teismui abejonių nekelia.

12. Teismas konstatuoja, kad D. M. pateiktame kaltinime faktinės aplinkybės pasitvirtino ir prokurorės nurodytų aplinkybių pakanka kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

13. Nustatyta, kad paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis pareiškė, jog sutinka su baudžiamojo proceso pabaiga priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės dydžio

14. Baudžiamasis įstatymas numato, kad už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką skiriamos bausmės yra bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Valstybinį kaltinimą baudžiamojoje byloje palaikantis subjektas – prokurorė – siūlo kaltinamajam skirti 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą, taikyti BK 64¹ straipsnį ir skirti sumažintą bausmę – 40,00 MGL (2 000 Eur) baudą.

15. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nustatyta viena lengvinanti aplinkybė (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi), viena sunkinanti aplinkybė (baudžiamojo įstatymo numatytą veiką padarė būdamas recidyvistas), sprendžia, jog aptariamu atveju bausmės tikslai bus pasiekti skiriant su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.

16. BK 47 straipsnio 1 dalis numato, jog bauda yra piniginė bausmė. Kadangi BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikaltimas laikytinas nesunkiu nusikaltimu (BK 11 straipsnio 3 dalis), todėl baudžiamasis įstatymas numato, kad baudos ribos yra nuo 50 MGL iki 2 000 MGL dydžio (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

17. Teismas, parinkdamas bausmės rūšį bei skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia į tai, kad (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai): padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis, 281¹ straipsnio 1 dalis); D. M. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kas pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2–3 punktai); atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad baudžiamojo įstatymo numatytą veiką padarė būdamas recidyvistas, t. y. turėdamas neišnykusį teistumą (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas); kaltinamasis teistas, baustas administracine tvarka. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus prokurorės siūlomą bausmę – 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skirtina bausmė sumažintina vienu trečdaliu. Tai reiškia, kad skirtina galutinė – 40,00 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda.

18. Bylos duomenimis, kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2024 m. birželio 7 d. 23.30 val. iki 2024 m. birželio 8 d. 11.19 val. Laikytina, jog kaltinamasis laikiname sulaikyme išbuvo 1 (vieną) parą. Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu dėl laikino sulaikymo laiko įskaitymo į bausmės laiką nepasisako, tačiau byloje nėra duomenų, kad jam prieštarautų, todėl į bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo laikas.

19. BK 66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę (analogiška nuostata pakartota ir BPK 140 straipsnio 9 dalyje). BK 66 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog kardomasis kalinimas (suėmimas) į paskirtą bausmę įskaitomas pagal BK 65 straipsnio 1 dalies taisykles vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai. Vadovaujantis aptartomis įstatymo nuostatomis į bausmės laiką įskaičius 1 (vieną) kaltinamojo išbūtą laikino sulaikymo parą į paskirtos bausmės dydį laikytina, kad likusi nesumokėta baudos dalis sudaro 38 MGL (1 900 Eur).

Dėl kaltinamojo prašymo išdėstyti baudos sumokėjimą dalimis

20. Kaltinamasis, sutikdamas su galimybe užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu, suformulavo prašymą leisti baudą mokėti dalimis. Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu aptariamam kaltinamojo prašymui prieštaravimų nereiškė.

21. Teismas pastebi, jog nei BK, nei BPK, nei Bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK) nenumato galimybės išdėstyti paskirtos baudos mokėjimą dalimis. Visgi, BPK 352 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. Bendra taisyklė yra ta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, kad jis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BVK 22 straipsnio 2 dalis). Ta pati BVK 22 straipsnio 2 dalis numato, jog teismas gali nurodyti baudą sumokėti ir per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Teismas pažymi, jog bausmių vykdymo įstatymų paskirtis – nustatyti tokią bausmės vykdymo tvarką, kad atlikęs bausmę nuteistasis savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis (BVK 1 straipsnio 2 dalis).

22. Teismas, atsižvelgdamas į BPK 352 straipsnio 1 dalies, BVK 1 straipsnio 2 dalies bei 22 straipsnio nuostatas, spręsdamas dėl ilgesnio baudos sumokėjimo termino vertina tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, darbingas. Teismas, įgyvendindamas pareigą nustatyti tokią bausmės vykdymo tvarką, kad atlikęs bausmę nuteistasis savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis, sprendžia, jog kaltinamasis būdamas darbingas, paskirtą baudą turi galimybę sumokėti per 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpį.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių (uždraudimo naudotis specialiąja teise, turto konfiskavimo) (ne)taikymo

23. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Remiantis BK 67 straipsnio 2–3 dalimis, aptarta baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama kartu su bausme. Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeisti kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.

24. Analizuojamu atveju savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos D. M. pripažino, gailisi ir nors dėl neteisėtų D. M. veiksmų žala nebuvo padaryta, visgi, kaltinamasis padarė vieną pavojingiausių KET pažeidimų, numatančių draudimą su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams iš karto po eismo įvykio vartoti alkoholinius gėrimus, kol bus patikrintas neblaivumas (girtumas) arba bus atsisakyta tai atlikti, - vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai. Teismas neabejoja, kad aptarti neteisėti veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltinamojo sveikatai ar net gyvybei. Teismas, spręsdamas klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumo, atsižvelgia į tai, kad D. M. vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai. Įvertinus visus bylos duomenis, apibūdinančius D. M. padarytų KET pažeidimų pavojingumą bei jo asmenybę, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju tikslinga jam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones. Teismo manymu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė padės įgyvendinti bausmės paskirtį bei teisingumo principą.

25. Prokurorė kaltinamajam siūlo uždrausti vairuoti kelių transporto priemones 3 (trijų) metų laikotarpiui. Teismas sprendžia, jog prokurorės siūlomas uždraudimo naudotis specialia teise terminas adekvatus surinktų faktinių aplinkybių kontekste, todėl, individualizavus baudžiamojo poveikio priemonės terminą, kaltinamajam nustatytinas 3 (trijų) metų draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminas. Pažymėtina, jog aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės termino pradžia skaičiuojama nuo momento, kuomet kaltinamajam buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (paprastai aptartas momentas sutampa su vairuotojo pažymėjimo paėmimo diena) (žr. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-11-22 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-357-489/2018, nutarties 8 punktas). Bylos duomenimis kaltinamajam kardomosios priemonės (specialiosios teisės sustabdymas) skirtas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus 2024 m. birželio 8 d. nutarimu. Nustatytina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones – pradžios terminas skaičiuojamas nuo 2024 m. birželio 8 d. (BK 68 straipsnio 3 dalis).

26. Prokurorė taip pat kaltinamajam prašo (siūlo) skirti ir kitą baudžiamojo poveikio priemonę konfiskuotinos transporto priemonės - motociklo Honda „CBR 600 F“ vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas, BK 72 straipsnis). BK 72 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Aptartas teisinis reguliavimas reiškia, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemonė – transporto priemonė motociklas Honda „CBR 600 F“ – privalo būti konfiskuotina ex lege (lot. pagal įstatymą). Įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į civilinių teisinių santykių ypatumus, baudžiamajame įstatyme sureguliavo situaciją, kuomet konfiskuotina transporto priemonė nepriklauso kaltinamajam nuosavybės teise, t. y. tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad motociklas, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, priklauso ne kaltinamajam, o trečiajam asmeniui – R. M.. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog transporto priemonė – motociklas Honda „CBR 600 F“ kaltinamajam nuosavybės teise nepriklauso, sprendžia, jog vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 5 dalimi, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto – motociklo Honda „CBR 600 F“, kurio valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), vertė. VšĮ „Emprekis“ duomenimis vidutinė transporto priemonės – motociklo Honda „CBR 600 F“ kaina Lietuvoje – 900 Eur su PVM. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog transporto priemonė – motociklas kaltinamajam nuosavybės teise nepriklauso, sprendžia, jog vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 5 dalimi, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto – motociklo Honda „CBR 600 F“, kurio valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), vertė.

27. BK 72 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismas turi nurodyti konfiskuojamo turto vertę pinigais. Nustatyta, kad konfiskuotinos transporto priemonės įsigijimo vertė (transporto priemonė įsigyta 2024 m. gegužės 5 d.) – 580 Eur. Į bylą pateikta VšĮ „Emprekis“ vidutinės transporto priemonės - motociklo Honda „CBR 600 F“ kaina Lietuvoje pažyma, kurioje nurodyta, kad transporto priemonės vidutinė kaina – 90­0 Eur su PVM. Aukštesnės grandies teismų praktikoje formuojama pozicija, kad VšĮ „Emprekis“ pateikiama informacija yra tik apie tos pačios rūšies transporto priemonių - motociklų grupei taikomą bendrą vidutinę kainą, informacija yra rekomendacinio pobūdžio, t. y. duomenys yra orientaciniai, atlikti masinio vertinimo tokios markės transporto priemonei (žr. Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-380-813/2019, nutarties 8 punktą). Tais atvejais, kai yra pateikiama VšĮ „Emprekis“ pažyma, kurioje nurodyta tik tos kategorijos transporto priemonių vertė, ir konkrečios transporto priemonės vertinimo ataskaita (byloje siekiant įrodyti daikto rinkos vertę pateikiami tiek masinio, tiek individualaus vertinimo duomenys), tai pirmenybė teikiama individualaus vertinimo duomenims (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-544-576/2021, nutarties 23 punktas). Teismo vertinimu, tikslesnė yra būtent VĮ Regitra nurodoma transporto priemonės - motociklo Honda „CBR 600 F“ vertė – 580 Eur. Teismas tokią išvadą daro todėl, kad pirkimo – pardavimo sandoris nurodo tikrą kainą rinkoje. Be to, transporto priemonė 1988 m. laidos ir mažai tikėtina, jog transporto priemonės vertė galėjo ženkliai padidėti (juolab, jog transporto priemonė eismo įvykio metu buvo apgadinta – nustatyti kėbulo apgadinimai tiek ant kairiojo šono, tiek ant dešiniojo šono, sulaužytos plastikinės apdailos detalės, sudužęs posūkio žibintas, apibraižyti abiejų pusių galinio vaizdo veidrodėliai). Teismas sprendžia, jog laikytina, kad transporto priemonės - motociklo Honda „CBR 600 F“ vertė yra 580 Eur.

Dėl procesinės prievartos priemonių galiojimo

28. Nustatyta, jog kaltinamajam taikytos šios kardomosios priemonės: Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus 2024 m. birželio 8 d. nutarimu skirtas specialiosios teisės (teisė vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Prokurorė kardomąsias priemones, skirtas kaltinamajam prašo įsiteisėjus procesiniam sprendimui (baudžiamajam įsakymui) panaikinti.

29. Teismo vertinimu, pripažinus kaltinamąjį kaltu bei paskyrus bausmę bei baudžiamojo poveikio priemones, nebeliko faktinio poreikio taikyti šias kardomąsias priemones: laikinos specialiosios teisės sustabdymo ir rašytinio pasižadėjimo neišvykti. Visgi, teismo vertinimu, kardomosios priemonės: specialiosios teisės sustabdymas (teisė vairuoti kelių transporto priemones) ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti turi pasibaigti tik įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalimi, 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 1 straipsnio 2 dalimi, 22 straipsniu,

nusprendžia:

D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti 60 (šešiasdešimties) MGL (3 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą 60 (šešiasdešimties) MGL (3 000 Eur) dydžio baudą sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 40,00 (keturiasdešimties) MGL (2 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į paskirtą sumažintą bausmę įskaityti D. M. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. birželio 7 d. 23.30 val. iki 2024 m. birželio 8 d. 11.19 val. (1 para), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir laikyti, kad likusi nesumokėta baudos dalis sudaro 38 (trisdešimt aštuonių) MGL (1 900 Eur) dydį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 68 straipsniu, skirti D. M. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus, terminą pradedant skaičiuoti nuo 2024 m. birželio 8 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1, 3 dalimi, 72 straipsnio 2–3 ir 5–6 dalimis, D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skirti baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti transporto priemonės – motociklo Honda „CBR 600 F“, kurio valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią 580 Eur (penkių šimtų aštuoniasdešimties eurų) sumą Lietuvos Respublikos (valstybės) naudai.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus 2024 m. birželio 8 d. nutarimu skirtas kardomąsias priemones - specialiosios teisės (teisė vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

1. nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams prašymą su reikalavimu surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios;

2. išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nesaistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

3. nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

4. tuo atveju jei asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją (baudą) išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu.

Išaiškinti, kad paskirtoji bauda turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (konkretūs biudžeto surenkamųjų sąskaitų numeriai skelbiami viešai www.vmi.lt/evmi/saskaitos-ir-imoku-kodai), įmokos kodas 6801, (baudžiamajame procese teisėsaugos institucijų skirtos baudos), mokėjimo paskirtyje nurodant „baudos, paskirtos baudžiamojoje byloje Nr. e1-1236-1196/2024 pagal 2024 m. rugsėjo 23 d. baudžiamąjį įsakymą, sumokėjimas“ (jei bauda bus mokama dalimis, tai mokėjimo paskirtyje papildomai nurodyti tokią mokėjimo paskirtį – „baudos dalies, paskirtos baudžiamojoje byloje Nr. e1-1236-1196/2024 pagal 2024 m. rugsėjo 23 d. baudžiamąjį įsakymą, mokėjimas“, o atliekant paskutinį (galutinį) paskirtos baudos mokėjimą – „galutinis baudos sumos, paskirtos baudžiamojoje byloje Nr. e1-1236-1196/2024 pagal 2024 m. rugsėjo 23 d. baudžiamąjį įsakymą, mokėjimas“).

Išaiškinti nuteistajam, kad sumokėjus baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą privaloma teismo raštinei pateikti mokėjimo nurodymą patvirtinančius dokumentus.

Įspėti nuteistąjį, kad nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.